Byla e2-2111-618/2018
Dėl Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2017 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. DGKS-5593 pakeitimo

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Agnei Jakulytei, Raimondai Karbauskienei, dalyvaujant vertėjai Danutei Kontarienei, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ukrenta“ atstovams M. L. (M. L.), advokatui Linui Žukauskui, atsakovo V. O. atstovui advokatui Dariui Krenciui,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ukrenta“ ieškinį atsakovui V. O. dėl Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2017 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. DGKS-5593 pakeitimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pakeisti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2017-10-17 sprendimo darbo byloje Nr. APS-3-16189/2017 dalį dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir nurodytą išieškoti neišmokėto darbo užmokesčio dalį sumažinti iki 1 999,51 Eur, taip pat dalį dėl nurodyto išieškoti vidutinio darbo užmokesčio už pavėluotą atsiskaityti su atleistu iš darbo darbuotoju laikotarpį, nurodytą išieškoti vidutinio darbo užmokesčio sumą sumažinti iki 347,73 Eur priskaityto arba 295,64 Eur išmokėtino darbo užmokesčio sumos, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2017-01-02 tarp šalių buvo sudaryta terminuota darbo sutartis Nr. 2017/02, pagal kurią atsakovas buvo įdarbintas bendrovėje staliumi iki 2018-01-01, darbo pradžia 2017-01-26. Darbo sutartyje numatyta, kad atsakovui bus mokamas 380,00 Eur dydžio darbo užmokestis per mėnesį, bei susitarta, kad darbuotojui gali būti mokami priedai priklausantys nuo darbuotojo veiklos rezultatų (Darbo sutarties 3 punktas) bei kompensacija už darbą lauko sąlygomis (ne daugiau kaip pusė algos, bet neviršijanti dienpinigių normos) (Darbo sutarties 7 punktas). Darbo sutartis 2017-01-23 buvo pakeista sudarant naujo turinio darbo sutartį Nr. 2017/54, kurioje atsakovo darbo pradžia buvo nustatyta nuo 2017-01-24, bei atsakovui buvo nustatytas 500,00 Eur dydžio mėnesinis darbo užmokestis. Ieškovė nurodė, kad atsakovo darbas buvo organizuojamas komandiruočių į užsienio valstybes forma statybos darbams, pagal ieškovės sudarytas rangos (subrangos) sutartis, atlikti, arba darbus atliekant Lietuvos Respublikoje. Darbo pas ieškovę metu atsakovui buvo priskaityta išmokėti 2 219,51 Eur darbo užmokesčio ir 5 434,00 Eur dienpinigių. Ieškovė sumokėjo atsakovui 5 654,00 Eur ir liko skolinga 1 999,51 Eur. Aplinkybę, jog ieškovė laiku neatsiskaitė su atsakovu, nulėmė, tai jog vienas iš ieškovės pagrindinių užsakovų UAB „Euronika“, kurią valdė ir vadovavo buvęs ieškovės vadovo verslo partneris, Ž. V., neatsiskaitė už Islandijoje darbuotojų atliktą darbą. Atsakovas 2017-08-22 pateikė ieškovei prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu ir 2017-08-23 išvyko iš Lietuvos. Prieš išvykdamas, 2017-08-22, atsakovas pateikė Komisijai prašymą dėl 3 000,00 Eur dydžio neišmokėto darbo užmokesčio ir grįžimo į Ukrainą išlaidų išieškojimo iš ieškovės. 2017-10-17 sprendimu Nr. DGKS-5593 Komisija atsakovo prašymą patenkino iš dalies: konstatavo, jog ieškovės mokėjimas atsakovui pagal 2017-08-17 pinigų išmokėjimo kvitą 1 254,00 Eur sumai yra niekinis, nurodė išieškoti iš ieškovės 3 253,51 Eur skolą ir 791,34 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo darbo sutarties nutraukimo iki Komisijos sprendimo priėmimo dienos. Ieškovė nurodo, kad Komisija priimdama sprendimą pripažinti niekiniu 2017-08-17 pinigų išmokėjimo atsakovui kvitą 1 254,00 Eur sumai viršijo savo kompetencijos ribas, t.y. pasisakė dėl civilinio sandorio negaliojimo. Tokiu būdu, tol, kol minėtas sandoris nėra nuginčytas civiline tvarka, 1 254,00 Eur dienpinigių sumokėjimo atsakovui faktas nėra laikytinas paneigtu ir yra galiojantis. Aplinkybę, jog ieškovė sumokėjo atsakovui 1 254,00 Eur dienpinigių patvirtina byloje esantys duomenys bei atsakovo pasitelktų liudytojų pozicijos nenuoseklumas. 2017-09-19 Komisijos posėdžio metu atsakovas ir jo pasitelkti liudytojai vienareikšmiškai pareiškė, kad jokie mokėjimo dokumentai 2017-08-17 pasirašomi nebuvo, o 2017-08-17 pinigų mokėjimo kvitas yra suklastotas. Minėti asmenys 2017-09-19 taip pat kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – Klaipėdos AVPK) dėl dokumento suklastojimo, dėl ko buvo pradėtas aplinkybių patikrinimas pagal pareiškimą. Tyrimo metu ieškovė pateikė 2017-08-17 pinigų mokėjimo atsakovui kvito originalą, pinigų mokėjimo kvitų kitiems ieškovės darbuotojams dokumentus, kasos bei kasos operacijų dokumentus, patvirtinančius pinigų buvimo ieškovės kasoje faktą bei pinigų išmokėjimo atsakovui faktą. Paaiškėjus nurodytoms aplinkybėms, atsakovas pakeitė savo poziciją ir teigė, kad nurodytas 2017-08-17 pinigų mokėjimo dokumentas jam buvo pateiktas pasirašyti apgaule, pasinaudojant tuo, kad jis nesupranta lietuvių kalbos, tačiau jokie pinigai jam išmokėti nebuvo. Ieškovė pažymėjo, kad Komisija 2017-10-17 sprendimą priėmė remdamasi neaiškios kilmės ir neaiškaus turinio atsakovo ir/ar su juo susijusių asmenų padarytu garso įrašu. Minėtas garso įrašas yra rusų kalba, jį Komisija perklausė 2017-09-19 posėdžio pertraukos metu, todėl nėra žinoma, kokį garso įrašą Komisija išklausė. Iš Komisijos posėdžio protokolo yra akivaizdu, kad jai perklausymui buvo pateiktas iškarpytas garso įrašas, be įrašo stenogramų ir vertimo į lietuvių kalbą, nepaisant to, kad ne mažiau nei vienas Komisijos narys aiškiai nurodė rusų kalbos nesuprantantis. Remdamasi šiuo įrašu Komisija priimtame sprendime konstatavo, jog įraše yra aiškiai įvardijama, kad ieškovės skola atsakovui sudaro 2 849,00 Eur, tačiau ši aplinkybė garso įraše nėra minima. Be to, aplinkybę, kad ieškovė 2017-08-17 susitikimo pabaigoje sumokėjo atsakovui 1 254,00 Eur, patvirtino liudytojas M. R., kuris nurodė, jog atsakovas paėmė šiuos pinigus, pasirašė pinigų mokėjimo kvite, jų neperskaičiavęs įsidėjo į kišenę. Ši aplinkybė taip pat atsispindi garso įraše – jame aiškiai užfiksuotas dviejų dokumentų pasirašymas: pokalbio pradžioje girdima, kaip atsakovas ir dar 2 darbuotojai pasirašo priedą prie visiškos materialinės atsakomybės sutarties, ir po ženklios pauzės pasirašomas dokumentas pokalbio pabaigoje. Aplinkybę, kad ieškovė 2017-08-17 sumokėjo atsakovui 1 254,00 Eur, patvirtina ir tai, kad tą pačią dieną ieškovė pinigų mokėjimo kvitų pagrindu atsiskaitė ir su kitais darbuotojais – Y. M., S. N., S. V., O. K., 2017-08-28 – su S. S., ką pastarieji patvirtino savo pasirašytais paaiškinimais. Ieškovė nurodė, kad 2017-10-17 sprendimu Nr. DGKS-5593 Komisija nutarė išieškoti iš ieškovės 791,34 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo darbo sutarties nutraukimo iki Komisijos sprendimo priėmimo dienos. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 147 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Taigi, pagal DK 147 straipsnio 2 dalį darbuotojui už vėlavimą atsiskaityti jo atleidimo dieną, yra mokamas vidutinis mėnesio darbo užmokestis. Šiuo atveju aukščiau nurodytas terminas apima nepilną mėnesį, todėl atsakovui turėjo būti priteistas ne didesnis nei vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis už vėlavimą atsiskaityti atleidimo iš darbo dieną. Atsakovo vidutinis mėnesio darbo užmokestis buvo 347,73 Eur (neatskaičius mokesčių) arba 295,64 Eur (atskaičius mokesčius), todėl jam turėjo būti priteista atitinkamai 347,73 Eur darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių) arba 295,64 Eur darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius). Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad tarp šalių kilo ginčas dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir delspinigių, todėl atsakovas kreipėsi į Komisiją, kuri 2017-10-17 sprendimu konstatavo, kad ieškovės skola atsakovui sudaro 3 253,51 Eur. Pažymėjo, kad Komisija priimdama sprendimą nepagrįstai nesirėmė 2017-08-17 pinigų mokėjimo kvitu, kuriuo ieškovė sumokėjo atsakovui 1 254,00 Eur sumą. Ieškovės atstovas nurodė, kad 2017-08-17 įmonėje trūko apyvartinių lėšų, todėl dalį darbo užmokesčio ieškovė atsakovui sumokėjo banko pavedimas, o dalį – grynaisiais pinigais. Aplinkybę, jog 2017-08-17 atsakovui buvo perduota 1 254,00 Eur suma patvirtina ir tai, kad šią dieną tokiu būdu buvo atsiskaityta ir su kitais įmonės darbuotojais, kurie pretenzijų ieškovei nereiškė.

5Atsakovas atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė. Atsakovas pateikė prašymą priteisti iš ieškovės netesybas, kurias sudaro atsakovo vidutinis darbo užmokestis už 3 mėnesius – 2 158,20 Eur. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Komisijos 2017-10-17 sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. 2017-08-17 ieškovė atsakovui neperdavė 2017-08-17 pinigų mokėjimo kvite nurodytos 1 254,00 Eur sumos. Šias aplinkybes patvirtina tai, kad ieškovė 2017-08-17 visus mokėjimus, išskyrus ginčijamą, atsakovui atliko banko pavedimais. Be to, minėtame pinigų mokėjimo kvite nėra nurodytas jo numeris.

6Ieškovė atsiliepimu į atsakovo prašymą dėl netesybų priteisimo su prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad atsakovo reikalavimas yra išnagrinėtas Komisijos 2017-10-17 sprendimu, kuriuo atsakovui iš ieškovės priteista 791,34 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką. Pagal DK 231 straipsnio 1 dalį šalis, nesutinkanti su priimtu Komisijos sprendimu, per mėnesį nuo Komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme, vadovaudamasis CPK nuostatomis. Atsakovas Komisijos sprendimo įstatymo nustatyta tvarka neskundė, todėl laikytina, kad jis praleido įstatymo nustatytą terminą ieškiniui pareikšti. Be to, atsakovo reikalavimas dėl netesybų priteisimo yra tapatus jo reikalavimui, pareikštam Komisijai. Pažymi, kad pagal DK 230 straipsnio 2 dalį Komisijos priimtas sprendimas tuo pačiu yra ir vykdomasis dokumentas, vykdytinas CPK nustatyta tvarka. Atsakovas šia priverstinio sprendimo vykdymo teise nesinaudoja, kas leidžia daryti išvadą, jog atsakovas nėra suinteresuotas gauti pinigines lėšas, priteistas Komisijos sprendimu ir sąmoningai siekia didinti reikalavimo sumą. Ieškovė nurodo, kad atsakovas neteisingai apskaičiavo netesybų dydį.

7Teismas

konstatuoja:

8Ieškinys tenkintinas iš dalies

9Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017-01-02 tarp ieškovės UAB „Ukrenta“ (anksčiau – „Ketvirtoji saulės elektrinė“) ir atsakovo V. O. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 2017/02, pagal kurią atsakovas priimtas dirbti staliumi iki 2018-01-01, darbo pradžia 2017-01-26. 2017-01-23 tarp šalių sudaryta darbo sutartis Nr. 2017/54, pagal kurią atsakovas priimtas dirbti staliumi iki 2018-01-01, darbo pradžia 2017-01-23.Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nustatyta, kad darbo sutartis su atsakovu nutraukta 2017-08-31.

10Dėl darbo užmokesčio ir dienpinigių priteisimo

11DK 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis, tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Darbo sutartis pasibaigia šalių susitarimu arba kai viena šalis savo valia nutraukia darbo sutartį (DK 53 straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas UAB „Ukrenta“ pradėjo dirbti 2017-01-26, šalių darbo santykiai pasibaigė 2017-08-31. Tarp šalių ginčo dėl minėtų aplinkybių nėra, tačiau jos nesutaria dėl neišmokėjo darbo užmokesčio dydžio. Ieškovė nurodo, kad jos skola atsakovui sudaro 1 999,51 Eur, o atsakovas nurodo, kad ieškovė yra skolinga 3 253,51 Eur, kaip tai nurodyta Komisijos 2017-10-17 sprendime darbo byloje Nr. APS-3-16189/2017.

12Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad darbo bylos priskiriamos prie bylų, kurių nagrinėjimas susijęs su viešojo intereso apsauga, nes jos kyla iš materialiųjų teisinių santykių, kurių subjektų galimybės laisvai disponuoti savo materialiosiomis teisėmis ir pareigomis yra ribotos. Šalių padėtis darbo ginče nelygiavertė – darbdavys socialiniu ir ekonominiu aspektu yra nepalyginamai stipresnė šalis, o ginčo baigtis dažniausiai susijusi su darbuotojo ir (ar) jo šeimos pragyvenimo šaltiniu, todėl sukelia socialinę įtampą, tai turi įtakos visuomenės interesams. Atsižvelgiant į tai, tam tikrų darbo bylų nagrinėjimo ypatumų, tarp jų – teismo pareigos būti aktyviam, įtvirtinimu siekta užtikrinti būtent tos darbo ginčo šalies, kuri socialiniu ir ekonominiu požiūriu šiuose santykiuose vertintina kaip silpnesnė, interesų adekvačią apsaugą. Teismas darbo bylose privalo būti aktyvus siekdamas apsaugoti, visų pirma, privatų darbuotojo, kartu – viešąjį interesą. Iš darbo santykių kylančiose bylose subjektai, neturėdami galimybės laisvai disponuoti savo materialiosiomis teisėmis, negali to daryti ir civiliniame procese. Dėl to darbo ginčai įstatymų leidėjo išskiriami iš kitų civilinių ginčų, jų nagrinėjimui nustatant tam tikras išimtis. Darbo bylos – viena iš nedispozityviųjų bylų kategorijų, kurioje bendrieji civilinio proceso teisės principai turi tam tikrų ypatumų: įstatymu teismui priskirtas aktyvus vaidmuo, teisė ir pareiga tam tikrus klausimus spręsti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2005; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2011).

13Tai reiškia, kad tokios kategorijos bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 414 straipsnio 1 dalis); savo iniciatyva įtraukti dalyvauti byloje antrąjį atsakovą, jeigu nustato, kad darbuotojo ieškinys pareikštas ne tam asmeniui (CPK 414 straipsnio 2 dalis); byloje pagal darbuotojo ieškinį, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 417 straipsnis); darbuotojui pareiškus vieną iš įstatymuose nustatytų alternatyvių reikalavimų, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymų nustatytą alternatyvų darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 418 straipsnis) ir pan.

14Taigi, nors šiuo atveju ieškovė ieškiniu prašo pakeisti Komisijos 2017-10-17 sprendimo darbo byloje Nr. APS-3-16189/2017 dalį dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir nurodytą išieškoti neišmokėto darbo užmokesčio dalį sumažinti iki 1 999,51, t.y. tarp šalių kilo ginčas dėl 1 254,00 Eur sumos pagal 2017-08-17 pinigų mokėjimo kvitą, tačiau siekiant tinkamai nustatyti atsakovui nesumokėjo darbo užmokesčio ir delspinigių dydį, yra svarbu įvertinti, kokia ieškovės skola atsakovui už visą darbo pas ieškovę laikotarpį.

15Teismas pažymi, kad darbo sutartis tarp šalių sudaryta 2017-01-23, t.y. galiojant Lietuvos Respublikos darbo kodeksui (Žin., 2002, Nr. 64-2569), o nutraukta – 2017-08-31, t.y. galiojant Lietuvos Respublikos darbo kodeksui (TAR, 2016-09-19, Nr. 2016-23709). Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnyje numatyta, kad darbo santykiams, kurie buvo DK įsigaliojimo dieną, taikomos DK nuostatos, išskyrus šio įstatymo 6 straipsnio 6–11 dalyse nustatytus atvejus. Taigi, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, jų santykiams, susiklosčiusiems iki 2017-06-30, taikytinos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569) nuostatos, o darbo santykiams, susiklosčiusiems nuo 2017-07-01, taikytinos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (TAR, 2016-09-19, Nr. 2016-23709) nuostatos.

16Pagal DK, galiojusio iki 2017-06-30, 186 straipsnio 1 ir 2 dalis, darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. Darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą. Panašios nuostatos įtvirtintos ir nuo 2017-07-01 įsigaliojusiame DK. Pagal DK 139 straipsnio 1 dalį darbo užmokestis – atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. Kiekvienoje darbo sutartyje turi būti nustatytas darbo užmokestis per mėnesį, išskyrus atvejus, kai šį darbo užmokestį nustato darbo teisės normos (DK 140 straipsnio 1 dalis). Darbo užmokestis darbuotojui mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas prašo, – kartą per mėnesį. Bet kuriuo atveju už darbą per kalendorinį mėnesį negali būti atsiskaitoma vėliau negu per dešimt darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip. Darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip (DK 146 straipsnio 1, 2 dalys).

17Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių sudarytos 2017-01-23 darbo sutarties 3 punkte numatyta, jog atsakovui bus mokamas 500,00 Eur dydžio darbo užmokestis per mėnesį, išmokant jį vieną kartą per mėnesį iki kito mėnesio 15 dienos. Už 2017 m. sausio mėn. atsakovui buvo paskaičiuotas 115,91 Eur darbo užmokestis (atskaičius mokesčius), už 2017 m. vasario mėn. - 425,00 Eur (atskaičius mokesčius), už 2017 m. kovo mėn. - 425,00 Eur (atskaičius mokesčius), už 2017 m. balandžio mėn. – 425,00 Eur (atskaičius mokesčius), už 2017 m. gegužės mėn. – 57,95 Eur (atskaičius mokesčius), už 2017 m. birželio mėn. – 0,00 Eur, už 2017 m. liepos mėn. – 340,00 Eur (atskaičius mokesčius), už 2017 m. rugpjūčio mėn. – 430,65 Eur (atskaičius mokesčius), iš viso 2 219,51 Eur (atskaičius mokesčius).

18Pažymėtina, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2017 m. liepos mėn. atsakovas buvo pasiųstas į tarnybines komandiruotes. DK, galiojusio iki 2017-06-30, 220 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbuotojams, pasiųstiems į tarnybines komandiruotes, garantuojama, kad per visą komandiruotės laiką paliekama darbo vieta (pareigos) ir darbo užmokestis. Be to, jiems mokami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios išlaidos. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir nuo 2017-07-01 įsigaliojusio DK 170 straipsnyje, kurio 2 dalis numato, kad darbuotojo komandiruotės metu darbuotojui paliekamas jo darbo užmokestis. Jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (DK 170 straipsnio 3 dalis).

19Ieškovės direktoriaus 2017-01-26 įsakymu Nr. K15, 2017-03-02 įsakymu Nr. K18, 2017-04-16 įsakymu Nr. K1 atsakovas laikotarpiu nuo 2017-01-30 iki 2017-05-04 komandiruotas į Reikjaviką, Islandiją. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-03 nutarimo Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ (galiojo iki 2017-06-30) 5 punkte numatyta, kad darbdaviai išlaidas, susijusias su tarnybine komandiruote, darbuotojams atlygina pagal Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-01-28 nutarimu Nr. 99. Minėtu nutarimu patvirtintų Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių antrame skyriuje, reglamentuojančiame komandiruotes į užsienį, 3 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2009-03-06 iki 2018-01-29), be kita ko, numatyta, kad iš pajamų negali būti atskaitomos dienpinigių išlaidos, viršijančios sumą, kuri būtų apskaičiuota už faktiškai išbūtą užsienyje laiką, taikant finansų ministro nustatytas dienpinigių vykstantiesiems į užsienio komandiruotes normas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-03 nutarimo Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ 6.1 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2012-02-08 iki 2017-06-30) numatyta, kad dienpinigiai, mažesni už Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklėse nustatyto dydžio dienpinigius, gali būti mokami, jeigu tai numatyta kolektyvinėje sutartyje, o jeigu tokia sutartis nesudaryta, – darbo sutartyje, tačiau ne mažiau kaip 50 procentų dienpinigių sumos, apskaičiuotos pagal Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių 3 ir 9 punktų nuostatas. Remiantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 1996-11-21 įsakymo Nr. 116 „Dėl dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normų vykstantiems į užsienio komandiruotes 66 ir 149 punktais (redakcija, galiojusi 2016-05-28 iki 2017-07-05) dienpinigių norma vykstantiems į užsienio komandiruotes į Islandijos Respubliką sudarė 44,00 Eur. Kaip matyti iš ieškovės komandiruotės dienpinigių priskaičiavimų žiniaraščių atsakovui komandiruotės Islandijoje metu buvo skaičiuojami 44,00 Eur dydžio dienpinigiai per dieną.

20Ieškovės direktoriaus 2017-07-07 įsakymu Nr. K2 atsakovas laikotarpiu nuo 2017-07-10 iki 2017-07-31 komandiruotas į Nicą, Prancūziją. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-29 nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių sąrašo 149 punktą (redakcija, galiojusi nuo 2017-07-01 iki 2017-12-31) dienpinigių norma vykstantiems į užsienio komandiruotes į Prancūzijos Respubliką sudarė 57,00 Eur. Kaip matyti iš ieškovės komandiruotės dienpinigių priskaičiavimų žiniaraščių atsakovui komandiruotės Prancūzijoje metu buvo skaičiuojami 57,00 Eur dydžio dienpinigiai per dieną. Taigi, ieškovės nustatyta atsakovui mokėtinų dienpinigių norma komandiruočių Islandijoje ir Prancūzijoje metu atitinka teisės aktuose nustatytą dydį.

21Byloje esančias duomenimis nustatyta, kad už 2017 m. sausio mėn. atsakovui buvo paskaičiuota 88,00 Eur dienpinigių, už 2017 m. vasario mėn. – 1 232,00 Eur dienpinigių, už 2017 m. kovo mėn. – 1 364,00 Eur dienpinigių, už 2017 m. balandžio mėn. – 1 320,00 Eur dienpinigių, už 2017 m. gegužės mėn. – 176,00 Eur dienpinigių, už 2017 m. liepos mėn. – 1 254,00 Eur, iš viso 5 434,00 Eur.

22Taigi, ieškovė atsakovo darbo laikotarpiu turėjo sumokėti atsakovui iš viso 7 653,51 Eur (2 219,51 Eur + 5 434,00 Eur). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė mokėjimo pavedimais atsakovui sumokėjo iš viso 4 400,00 Eur. Ieškovė nurodo, kad 2017-08-17 pinigų mokėjimo kvitu atsakovui taip pat sumokėjo 1 254,00 Eur. Atsakovas su ieškovės pozicija nesutinka ir nurodo, kad minėtos piniginės lėšos jam nebuvo perduotos.

23CPK 178 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymas. Jame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad įrodinėja tas, kas tvirtina. Jeigu asmuo nurodo tam tikrą aplinkybę, jis privalo ją patvirtinti faktiniais duomenimis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

24Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002).

25Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2005). Taigi, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą reikalauja, kad prieštaravimai, tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatant faktines bylos aplinkybes, būtų pašalinti, prieinant teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstą išvadą dėl vienų ar kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas. Tačiau pabrėžtina, kad vien tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, nesudaro pagrindo išvadai, jog bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).

26Įvertinęs byloje esančius duomenis, šalių atstovų paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas konstatuoja, jog labiau tikėtina, kad ieškovė 2017-08-17 pinigų mokėjimo kvitu atsakovui sumokėjo 1 254,00 Eur. Visų pirma, nors atsakovas nesutinka su 2017-08-17 pinigų mokėjimo kvitu, tačiau pastarasis yra galiojantis ir nenuginčytas. Antra, Klaipėdos AVPK Kriminalinės policijos Ekonominių tyrimų valdybos 2-ojo skyriaus 2017-10-04 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-76786-17 dėl veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ieškovės vadovo M. L. atžvilgiu. 2017-10-04 nutarime konstatuojama, kad V. O. ir Y. M. apklausų metu buvo pateikti originalūs 2017-08-17 pinigų išmokėjimo kvitai išrašyti jų vardu, kuriuos, kaip jie nurodė pareiškime, yra matę tik skenuotus (spalvotais rašikliais) ir kurie yra galimai suklastoti, tačiau tiek V. O., tiek Y. M. pamatę šių dokumentų originalus apklausų metu negali patvirtinti, kad tai suklastoti jų parašai. Nutarime taip pat nurodoma, kad pagal gautus dokumentus UAB „Ukrenta“ išrašyti pinigų išmokėjimo kvitai įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą – kasos knygą.

27Trečia, atsakovo pozicija dėl 2017-08-17 pinigų mokėjimo kvito yra nenuosekli. Viena vertus, 2017-09-20 pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir 2017-09-22 liudytojo apklausos protokole atsakovas nurodo, kad minėto kvito originalo nėra matęs ir jame nepasirašė, tačiau teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad atsakovas pasirašydamas 2017-08-17 pinigų mokėjimo kvite galėjo nesuprasti, kokį dokumentą pasirašo, kadangi pastarasis buvo surašytas lietuvių kalba. Atsakovo atstovas taip pat paaiškino, kad šį kvitą atsakovas galėjo pasirašyti automatiškai, kartu su visais kitais pateiktais dokumentais. Ketvirta, išklausius tarp šalių 2017-08-17 vykusio pokalbio garso įrašą matyti, kad pokalbio pradžioje ieškovės atstovai su darbuotojais aptaria jų materialinę atsakomybę ir pateikia jiems pasirašyti su tuo susijusius dokumentus, o pokalbio pabaigoje girdima, kaip ieškovės atstovai pateikia darbuotojams pasirašyti dar vieną dokumentą. Pažymėtina, kad atsakovas nenurodė ir byloje nepateikė duomenų apie tai, kokį dokumentą – be dokumentų, susijusių su darbuotojų materialine atsakomybe – jis dar galėjo pasirašyti 2017-08-17 pokalbio metu. Atkreiptinas dėmesys, jog nors atsakovo atstovas pažymi, kad ieškovės vadovas minėto pokalbio metu nenurodo, jog atsakovui yra perduodamas darbo užmokestis, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, garso įrašą darė ieškovės darbuotojai – tarp jų ir atsakovas – o ieškovės vadovas apie daromą garso įrašą nežinojo, todėl pokalbio metu galėjo neakcentuoti tam tikrų detalių, t.y. garsiai nenurodyti, kad perduoda darbuotojams tam tikras piniginių lėšų sumas.

28Be to, 2017-08-17 analogišku būdu, t.y. grynaisiais pinigais pasirašant pinigų mokėjimo kvitus, buvo atsiskaitoma ir su kitais ieškovės darbuotojais – S. V., O. K., kurie 2017-10-10 rašytiniais paaiškinimais patvirtino, kad minėtas pinigines lėšas gavo. Nors atsakovo atstovas nurodo, jog nėra aišku, kodėl 2017-08-17 ieškovė dalį atsakovo darbo užmokesčio sumokėjo bankiniais pavedimais, o dalį – grynaisiais pinigais, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovė 2017-08-17 neperdavė atsakovui pinigų mokėjimo kvite nurodytų piniginių lėšų, juolab, kad teisės aktai nenumato reikalavimo darbo užmokesčio mokėti bankiniais pavedimais. Be to, ieškovės atstovai nurodė, kad 2017-08-17 įmonė neturėjo pakankamai piniginių lėšų banko sąskaitoje, todėl ieškovės akcininkas įnešė piniginių lėšų į įmonės kasą, kurios ir buvo panaudotos ieškovės darbuotojų darbo užmokesčiui sumokėti. Šios aplinkybės atsispindi ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-76786-17 esančiame ieškovės 2017-08-17 kasos išraše, iš kurio matyti, kad ieškovės piniginių lėšų likutis dienos pradžiai buvo 652,41 Eur, 2017-08-17 kasos pajamų orderiu M. L. į kasą įnešė 8 119,41 Eur.

29Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovės skola atsakovui sudaro 1 999,51 Eur (atskaičius mokesčius).

30Dėl vidutinio darbo užmokesčio už vėlavimą atsiskaityti su atsakovu priteisimo

31Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 3 mėnesių vidutinį darbo užmokestį už vėlavimą atsiskaityti su darbuotoju jo atleidimo dieną, t.y. 2 158,20 Eur. DK 147 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad DK 141 straipsnio 3 dalis (Žin., 2002, Nr. 64-2569) nustato kompensuojamąjį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Darbdavio pareiga išmokėti vidutinį darbuotojo užmokestį už uždelstą laiką neatleidžia jo nuo pareigos darbuotojui sumokėti priklausantį darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Ši norma kartu nustato sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaito atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008). Aiškindamas šią teisės normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad pagrindas taikyti DK 141straipsnio 3 dalyje (Žin., 2002, Nr. 64-2569) nustatytus padarinius yra konstatavimas tokių sąlygų: 1) darbdavys nevisiškai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną; 2) dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008; 2012 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2012).

32Sprendžiant dėl darbuotojui priteistinos kompensacijos dydžio būtina vadovautis DK 2 ir 35 straipsniuose (Žin., 2002, Nr. 64-2569) įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat proporcingumu kaip bendruoju teisės principu. Šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų, todėl priteistina darbuotojui kompensacija ne visais atvejais turi sutapti su vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką suma. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl kompensacijos, mokamos DK 141 straipsnio (Žin., 2002, Nr. 64-2569) pagrindu, pasisakyta, kad, vadovaujantis aptartais darbo santykių reglamentavimo principais, ji gali būti mažinama atsižvelgiant į darbuotojui priklausančio laiku neišmokėto darbo užmokesčio dalį, į itin trumpą darbuotojo darbo įmonėje trukmę ir per šį laikotarpį gauto darbo užmokesčio santykį su reikalaujama kompensacijos suma, į įmonės turtinę padėtį ir galimą kitų darbuotojų interesų pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010; 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-154/2015; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2015).

33Ieškovė su atsakovo prašymu dėl vidutinio darbo užmokesčio už vėlavimą atsiskaityti priteisimo nesutinka nurodydama, kad atsakovas Komisijos sprendimo įstatymo nustatyta tvarka neskundė, todėl laikytina, kad jis praleido įstatymo nustatytą terminą ieškiniui pareikšti. Teismas su šia pozicija nesutinka. Nagrinėjamu atveju atsakovas su reikalavimu dėl nesumokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už vėlavimą atsiskaityti su atsakovu jo atleidimo dieną priteisimo kreipėsi į darbo ginčų Komisiją, kuri 2017-10-17 sprendimu darbo byloje Nr. APS-3-16189/2017 priteisė atsakovui iš ieškovės 3 253,51 Eur skolą, kilusią iš darbo teisinių santykių ir 791,34 Eur vidutinį darbo užmokestį už vėlavimą atsiskaityti su atsakovu. Ieškovė nesutikdama su Komisijos sprendimu kreipėsi į teismą su ieškiniu. DK 231 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, ji per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis. Pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės (DK 231 straipsnio 3 dalis). Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas. Teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 4, 7 dalys). Nors šiuo atveju ieškinį teisme pareiškė ieškovė, tačiau atsakovas nesutikdamas su ieškiniu palaiko savo reikalavimus, pareikštus Komisijoje, bei tikslina reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo. Teismas ginčą nagrinėja iš esmės, t.y. vertina tiek ieškovės, tiek atsakovo reikalavimų pagrįstumą. Tokiu būdu teisme papildomus ar patikslintus reikalavimus, susijusius su nagrinėjamu ginču, leidžiant reikšti tik tai šaliai, kuri yra pateikusi teismui ieškinį, ir atitinkamai užkertant galimybę tokius reikalavimus reikšti priešingai šaliai, kuri atskiro ieškinio nėra pateikusi, tačiau palaiko savo reikalavimus pareikštus Komisijai, būtų pažeidžiami teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais, minėtos šalies teisės ir teisėti interesais.

34Be to, CK 417 straipsnyje numatyta, kad byloje pagal darbuotojo ieškinį pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti reikalavimus daugiau nei buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Nors kaip jau minėta, atsakovas šiuo atveju nėra pareiškęs atskiro ieškinio, kadangi sutinka su Komisijos 2017-10-17 sprendimu, tačiau jis siekia, kad galutiniu teismo sprendimu jam iš ieškovės būtų priteista 3 253,51 Eur skola, todėl laikytina, kad atsakovas byloje turi savarankišką reikalavimą, todėl teismas priimdamas sprendimą gali vadovautis CK 417 straipsniu.

35Įvertinus byloje esančius duomenis, atsižvelgus į tai, kad ieškovė atsakovo atleidimo metu 2017-08-31 su atsakovu neatsiskaitė, byloje nėra duomenų pateisinančių minėtos prievolės nevykdymą, atsakovo reikalavimas tenkintinas, atsakovui iš ieškovės priteistinas 3 mėnesių vidutinis darbo užmokestis už vėlavimą atsiskaityti su atsakovu jo atleidimo dieną.

36Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-06-21 nutarimu Nr. 496 patvirtinto darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 5.1. punktą darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas Aprašo 3.1–3.4 papunkčiuose, ir mėnesines premijas, mokamas už mėnesio darbo rezultatus. Vidutinis dieninis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas) (Aprašo 5.4 punktas). Skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Kai atleidžiamo iš įmonės darbuotojo paskutinė darbo įmonėje (atleidimo iš darbo) diena sutampa su paskutine to mėnesio darbo diena pagal darbuotojo darbo (pamainos) grafiką, šis mėnuo įtraukiamas į skaičiuojamąjį laikotarpį (Aprašo 5.1., 5.2. punktai). Taigi, ieškovo vidutinis darbo dienos užmokestis sudaro 23,98 Eur ((295,45 Eur + 400,00 Eur)/29 d.). Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017-07-05 įsakymo Nr. A1-362 „Dėl metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičių 2017 metais patvirtinimo“ 1.1.1. punktą 2017 metų metinis vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius esant 5 dienų darbo savaitei yra 21 darbo diena. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsakovui iš ieškovės priteistina 1 510,74 Eur (neatskaičius mokesčių) (23,98 Eur x 21 d. x 3 mėn.) kompensacija už vėlavimą atsiskaityti su atsakovu jo atleidimo dieną.

37Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, ieškinys tenkintinas iš dalies, Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2017-10-17 sprendimas Nr. DGKS-5593 naikintinas, atsakovui iš ieškovės priteistina 1 999,51 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio ir 1 510,74 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacija už vėlavimą atsiskaityti su atsakovu jo atleidimo dieną.

38Sprendimo dalis dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio sumos priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

39Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

40Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju už ieškovės pareikštus reikalavimus mokėtinas 38,00 Eur žyminis mokestis. Pateikdama ieškinį ieškovė sumokėjo 38,20 Eur žyminio mokesčio, todėl 0,20 Eur žyminio mokesčio permoka grąžintina ieškovei (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

41Patenkinus 85 proc. ieškinio reikalavimų ieškovei iš atsakovo priteistina 32,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

42Už teismo sprendimu patenkintus atsakovo reikalavimus dėl kompensacijos už vėlavimą atsiskaityti su atsakovu priteisimo mokėtinas 34,00 Eur žyminis mokestis, todėl iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 34,00 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo atsakovas buvo atleistas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

43Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 4,99 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ir atsakovo reikalavimai patenkinti iš dalies, iš ieškovės ir atsakovo į valstybės biudžetą priteistina po 2,49 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).

44Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

45ieškinį tenkinti iš dalies.

46Panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2017 spalio 17 d. sprendimą Nr. DGKS-5593.

47Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ukrenta“ 1 999,51 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio ir 1 510,74 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją už vėlavimą atsiskaityti su atsakovu jo atleidimo dieną atsakovui V. O..

48Priteisti iš atsakovo V. O. 32,30 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ukrenta“.

49Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ukrenta“ 34,00 Eur žyminio mokesčio ir 2,49 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

50Priteisti iš atsakovo V. O. 2,49 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

51Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ukrenta“ 0,20 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2017-11-16 AB Šiaulių banke, mokėjimo nurodymas Nr. 11161839.

52Sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio sumos priteisimo atsakovui V. O. (503,58 Eur neatskaičius mokesčių) vykdyti skubiai.

53Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

54Civilinę bylą per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos perduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinių bylų raštinei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Larisa... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės... 3. Teismas... 4. ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pakeisti Lietuvos Respublikos... 5. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė.... 6. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo prašymą dėl netesybų priteisimo su... 7. Teismas... 8. Ieškinys tenkintinas iš dalies... 9. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017-01-02 tarp ieškovės UAB „Ukrenta“... 10. Dėl darbo užmokesčio ir dienpinigių priteisimo... 11. DK 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis, tai darbuotojo ir... 12. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad darbo bylos priskiriamos prie... 13. Tai reiškia, kad tokios kategorijos bylą nagrinėjantis teismas turi teisę... 14. Taigi, nors šiuo atveju ieškovė ieškiniu prašo pakeisti Komisijos... 15. Teismas pažymi, kad darbo sutartis tarp šalių sudaryta 2017-01-23, t.y.... 16. Pagal DK, galiojusio iki 2017-06-30, 186 straipsnio 1 ir 2 dalis, darbo... 17. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių sudarytos 2017-01-23 darbo sutarties 3... 18. Pažymėtina, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2017 m. liepos mėn.... 19. Ieškovės direktoriaus 2017-01-26 įsakymu Nr. K15, 2017-03-02 įsakymu Nr.... 20. Ieškovės direktoriaus 2017-07-07 įsakymu Nr. K2 atsakovas laikotarpiu nuo... 21. Byloje esančias duomenimis nustatyta, kad už 2017 m. sausio mėn. atsakovui... 22. Taigi, ieškovė atsakovo darbo laikotarpiu turėjo sumokėti atsakovui iš... 23. CPK 178 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymas. Jame... 24. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių... 25. Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios,... 26. Įvertinęs byloje esančius duomenis, šalių atstovų paaiškinimus teismo... 27. Trečia, atsakovo pozicija dėl 2017-08-17 pinigų mokėjimo kvito yra... 28. Be to, 2017-08-17 analogišku būdu, t.y. grynaisiais pinigais pasirašant... 29. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovės skola... 30. Dėl vidutinio darbo užmokesčio už vėlavimą atsiskaityti su atsakovu... 31. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 3 mėnesių vidutinį darbo... 32. Sprendžiant dėl darbuotojui priteistinos kompensacijos dydžio būtina... 33. Ieškovė su atsakovo prašymu dėl vidutinio darbo užmokesčio už vėlavimą... 34. Be to, CK 417 straipsnyje numatyta, kad byloje pagal darbuotojo ieškinį... 35. Įvertinus byloje esančius duomenis, atsižvelgus į tai, kad ieškovė... 36. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-06-21 nutarimu Nr. 496 patvirtinto... 37. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, ieškinys tenkintinas iš dalies,... 38. Sprendimo dalis dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio sumos... 39. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 41. Patenkinus 85 proc. ieškinio reikalavimų ieškovei iš atsakovo priteistina... 42. Už teismo sprendimu patenkintus atsakovo reikalavimus dėl kompensacijos už... 43. Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos... 44. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268,... 45. ieškinį tenkinti iš dalies.... 46. Panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės... 47. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ukrenta“ 1 999,51... 48. Priteisti iš atsakovo V. O. 32,30 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei... 49. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ukrenta“ 34,00... 50. Priteisti iš atsakovo V. O. 2,49 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su... 51. Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai grąžinti ieškovei uždarajai... 52. Sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio sumos... 53. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas... 54. Civilinę bylą per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos...