Byla e2-1870-1059/2019
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo G. K

1Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjas Ignas Totilas, sekretoriaujant Astai Butėnaitei, dalyvaujant atsakovei R. B., jos atstovui advokatui Eugenijui Baršiui,

2išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovei R. B. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo G. K.,

3Teismas,

Nustatė

4Ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovės, R. B. priteisti 5245,00 Eur skolos, 278,64 Eur kompensacinių palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos pinigų sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškinyje nurodė, kad G. K. 2017-11-29 R. B. išrašė sąskaitą Nr. 1024 už atliktus darbus, tačiau atsakovė šios sąskaitos neapmokėjo ir yra skolinga 5245,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neatsiskaitė už atliktus darbus ir kreditoriui nepavyko taikiai atgauti skolos, todėl 2018-11-22 buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2018-11/140, kuria kreditorius neatlygintinai perleido ieškovei reikalavimo teises, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (netesybas ir kt.) į atsakovą, remiantis priede prie reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2018-11/140 nurodyta perleidžiama teise. 2018-11-23 išsiuntė atsakovei pranešimą dėl reikalavimo įvykdyti prievolę registruotu laišku atsakovės gyvenamosios vietos adresu ( - ) pranešimas atsakovei įteiktas 2018-11-27. Atsakovė pažeidė prievolę, skolos ir palūkanų, nėra sumokėjusi todėl iš atsakovės prašo priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo mokėjimo termino pasibaigimo.

6Ieškovė 2019-02-18 pateikė prašymą dėl ieškinio atsiėmimo, kuriame nurodė, kad 2018 m. lapkričio 22 d. tarp ieškovės ir trečiojo asmens sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2018-11/140, pagal kurią trečiasis asmuo patvirtino, kad atsakovė yra jam skolinga už 2017 m. gruodžio 29 d. sąskaitoje nurodytus darbus ir, kad sutartimi perleidžiami reikalavimai yra galiojantys, priklauso pradiniam kreditoriui ir privalomi skolininkams neturi priešpriešinių reikalavimų pradinio kreditoriaus atžvilgiu. 2019 m. vasario 7 d. gavus atsakovės atsiliepimą į ieškinį, ieškovei paaiškėjo, kad trečiasis asmuo klaidingai ją informavo ir suteikė ne visą informaciją apie faktines skolos atsiradimo aplinkybes, t. y. paaiškėjo, kad trečiąjį asmenį ir atsakovę sieja asmeniniai, o ne sutartiniai santykiai. Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dieną šios aplinkybės ieškovei nebuvo žinomos. Perleisdamas reikalavimo teisę ir vėliau, trečiasis asmuo aiškino ir sudarė įspūdį, kad atsakovė buvo jo klientė, kuri neatsiskaitė už suteiktas paslaugas. Ieškovė 2019 m. vasario 7 d. susipažinusi su atsakovės pateiktu atsiliepimu, dar kartą kreipėsi į trečiąjį asmenį, jog šis patikslintų nurodytas faktines aplinkybes, tačiau trečiojo asmens pateikiami argumentai yra nenuoseklūs. Iš pateiktų paaiškinimų sprendžia, jog jis kartu su atsakove gyveno kartu, vedė ir tvarkė bendrą ūkį, o pablogėjus šalių santykiams išrašė galimai nepagrįstą sąskaitą už atliktus būsto pagerinimo darbus. G. K. sudarydamas 2018 m. lapkričio 22 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2018-11/140 ir vėliau ieškovei pateikė ne visą informaciją ir nuslėpė reikšmingas aplinkybes, kurias žinodama ieškovė reikalavimo perleidimo sutarties nebūtų sudariusi. Sprendžia, kad tarp šalių kilęs ginčas, sąskaita iš kurios kildinama reikalavimo teisė, galimai išrašyta nepagrįstai, todėl reikalavimo teisė gali būti negaliojanti. 2018 m. vasario 12 d. ieškovė vienašališkai nutraukė 2018 m. lapkričio 22 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2018-11/140 ir trečiajam asmeniui grąžino reikalavimo teisę į atsakovę.

7Kadangi prašymas dėl ieškinio atsiėmimo buvo gautas jau išsiuntus ieškinio nuorašą atsakovei, todėl teismas 2019 m. vasario 20 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą pateikti įrodymus, kad atsakovė sutinka su ieškinio atsiėmimu, ieškovė buvo informuota, kad ji bet kurioje proceso stadijoje gali ieškinio atsisakyti. Nepašalinus nutartimi nustatytų trūkumų ieškovės prašymas dėl ieškinio atsiėmimo 2019 m. kovo 4 d. nutartimi buvo jai grąžintas.

8Ieškovė 2019 m. kovo 6 d. pateikė prašymą pakeisti byloje ieškovę į G. K., o ją įtraukti trečiuoju asmeniu, nes 2019 m. vasario 12 d. ieškovė vienašališkai nutraukė 2018 m. lapkričio 22 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2018-11/140 ir G. K. grąžino reikalavimo teisę į atsakovę, todėl mano, kad G. K. turėtų būti ieškovas byloje. Trečiajam asmeniui nedavus sutikimo būti ieškovu civilinėje byloje 2019 m. kovo 25 d. nutartimi ieškovės prašymas dėl ieškovo pakeitimo buvo atmestas.

9Ieškovė prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. Ieškovės atstovas teismo posėdžiuose nedalyvavo.

10Atsakovė R. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame ieškinį prašė atmesti ir priteisti valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad buvęs sugyventinis G. K. ieškovei pateikė dokumentus, kurių pagrindu ieškovė pareiškė visiškai nepagrįstą ieškinį jai. Su G. K. gyveno nuo 2012 iki 2017 m. rugpjūčio. Gyveno iš pašalpų kurios buvo skirtos daugiausia jos vaikų išlaikymui. G. K. niekur nedirbo. Būnant Norvegijoje jis savo vardu buvo įregistravęs individualią įmonę, prisiėmė paskolų ir 2014-02-18 Aust-Telemark apygardos teismas jo įmonei paskelbė bankrotą. Dėl skolų ir teisėsaugos organų persekiojimo G. K. grįžo į Lietuvą ir gyveno jos bute iš gaunamų socialinių išmokų. G. K. dėl smurtavimo prieš ją ir jos sūnų G. B. 2018-11-05 Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas (b. b. Nr. 1-61-233/2018). Ji niekada nebuvo ir nėra skolinga, iš pateiktų dokumentų negali spręsti ir duoti į ieškinį išsamaus atsiliepimo pagal pateiktus dokumentus. Mano, kad G. K. pateikti dokumentai ieškovei yra suklastoti. G. K. pateikta 2017-12-29 sąskaita – faktūra 49 999,00 sumai jo įmonės vardu kuri 2014-02-18 bankrutavusi ir teisiškai negali vystyti jokios veiklos, taigi ir sąskaita – faktūra neteisėta. Nesupranta už ką nurodoma 5610,12 Eur suma. Neaišku ar ši sąskaita – faktūra registruota PVM sąskaitų – faktūrų registre, ar jis turėjo teisę ją išrašyti, nes tuo metu nebuvo joks ūkio subjektas. Mano, kad pateikdamas suklastotus dokumentus G. K. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnyje numatytą veiką.

11Atsakovė teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei. Nurodė, kad ieškinys pareikštas nepagrįstai, pagal buvusio ieškovės sugyventinio G. K. dokumentą, dėl kurio pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas. Ieškovė UAB „Legal balance“ ieškinio atsisakė bei pati pripažįsta, kad jos ieškinys nepagrįstas. Pateikta sąskaita – faktūra atsakovės nepasirašyta, dokumentas išrašytas G. K. įmonės vardu, kuri jau buvo prieš kelis metus bankrutavusi. Įmonė jokių paslaugų ar darbų jai neatliko. Atsakovė apie sąskaitą – faktūrą sužinojo, kai ieškovė UAB „Legal Balance“ atsiuntė pretenziją dėl skolos sumokėjimo. Ji ieškovę informavo, kad nieko G. K. nėra skolinga, o sąskaita – faktūra yra G. K. suklastota, tačiau ieškovė vis tiek kreipėsi į teismą prašydama iš jos priteisti skolą. G. K. yra buvęs jos sugyventinis, jų dviejų vaikų tėvas. Jis buvo nuteistas dėl smurto prieš ją ir prieš nepilnametį atsakovės vaiką. Pats G. K. nėra asmeniškai atsakovei reiškęs jokių pretenzijų dėl skolos. G. K. išrašė sąskaitą – faktūrą norėdamas pasipelnyti.

12Trečiasis asmuo G. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžiuose nedalyvavo.

13Ieškinys netenkintinas.

14Bylos nagrinėjimo teisme dalyką nustato pačios ginčo šalys. Tai grindžiama rungimosi ir dispozityvumo civiliniame procese principų taikymu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 13 str.). Bylos šalių ginčas kilo dėl atsakovės pareigos sumokėti už atliktus darbus, kuriuos, ieškovės teigimu, atsakovei atlikto pradinis kreditorius G. K.. Ieškovė savo teisę reikalauti iš atsakovės 5245,00 Eur skolos, 278,64 Eur kompensacinių palūkanų kildina iš su G. K. sudarytos 2018-11-22 Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2018-11/140 bei reikalavimą grindžia G. K. išrašyta 2017-11-29 sąskaita – faktūra Nr. 1024 dėl 5245,00 Eur sumos.

15Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (CK 1.112 str. 1 d.), todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 str. 2 d.). Reikalavimo perleidimas (cesija) (CK 6.101 str.) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Šis esminis cesijos požymis atskleidžiamas reikalavimo perleidimo instituto normose: CK 6.101 str. 1 d. įtvirtinta, kad reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės; CK 6.107 str. 1 d. nustatyta, kad skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą; pagal CK 6.101 str. 2 d. reikalavimo įgijėjui (naujajam kreditoriui) pereina ne tik pagrindinė prievolė, bet ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos bei kitos papildomos teisės. Dėl nagrinėjamai bylai aktualiu, reikalavimo perleidimo įtakos prievolės šalių teisėms klausimu, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal cesijos sutartį pradiniam kreditoriui perdavus savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, jis nustoja būti prievolės šalis, o vietoje jo prievolėje atsiranda naujasis kreditorius. Naujasis kreditorius yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų. Naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų.

16Atsakovė teigia, kad G. K. ieškovei pateikė dokumentus, kurių pagrindu ieškovė pareiškė visiškai nepagrįstą ieškinį jai, ji niekada nebuvo ir nėra skolinga, mano, kad G. K. pateikti dokumentai ieškovei yra suklastoti. G. K. pateikta 2017-12-29 sąskaita – faktūra išrašyta jo įmonės vardu, kuri 2014-02-18 bankrutavusi ir teisiškai negali vystyti jokios veiklos, taigi ir sąskaita – faktūra neteisėta.

17Teismas pripažįsta teisiškai pagrįstais atsakovės argumentus, kad cesijos sandoris tiesiogiai susijęs su pagrindiniu sandoriu, iš kurio ir kildinamas reikalavimas. Pradinis kreditorius gali perleisti tik tokią reikalavimo teisę, kurią jis turi ir kuri yra galiojanti. Kilus naujojo kreditoriaus ir skolininko ginčui dėl skolos sumokėjimo, neišvengiamai nagrinėtina, ar pradinis kreditorius turėjo galiojančią reikalavimo teisę, kurią perleido cesijos sutartimi.

18Bendroji sutartinių santykių atsiradimo taisyklė yra ta, kad sutartis sudaroma vienai iš šalių pateikus kitai šaliai pasiūlymą (oferta) (CK 6.167 str.), o kitai šaliai priėmus pateiktą pasiūlymą (akceptas) (CK 6.173 str.). Kartu pažymėtina tai, kad pagal CK 6.162 str. 1 d. nuostatas sutartis gali būti sudaroma ne tik šalims aiškiai apsikeičiant oferta ir akceptu – sutarties sudarymą gali patvirtinti ir kitokie sutarties šalių veiksmai, pakankamai įrodantys šalių susitarimą dėl tam tikrų tarpusavio santykių.

19Nagrinėjamu atveju ieškovė, reiškianti atsakovei piniginį reikalavimą, grindžiamą darbų atlikimu, nepateikė teismui įrodymų, kad šalys (G. K. įmonė ir R. B.) apsikeitė oferta ir akceptu, susitardamos dėl tam tikrų darbų atlikimo. Ieškinio reikalavimą ieškovė grindžia vieninteliu įrodymu – 2017-11-29 sąskaita – faktūra Nr. 1024, dėl 5245,00 Eur sumos.

20Civilinis procesas grindžiamas ginčo šalių rungimosi principu, kurio esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 str. 2 d.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).

21Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas jau išplėtotą ir nuoseklią teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 str. 1 d. įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 str. 2 d. išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad tam tikri faktai egzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

22Pažymėtina, kad PVM sąskaita – faktūra gali būti laikoma rašytiniu įrodymu, patvirtinančiu sutartinius santykius, susijusius su prekių, paslaugų perdavimu. Kita vertus, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečių sutartinių santykių buvimo, vienos iš ginčo šalių išrašytos ir kitos šalies nepasirašytos PVM sąskaitos – faktūros buvimas, nesant kitų patikimų ir pakankamų įrodymų, pagrindžiančių šalių sutartinių santykių faktą, jų konkretų turinį, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti sutartinės prievolės buvimą ir spręsti dėl jos apimties.

23Nagrinėjamu atveju nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, jog G. K. įmonė, išrašiusi 2017-11-29 sąskaitą – faktūrą Nr. 1024, pateikė ją apmokėti atsakovei R. B., o jai sąskaitos neapmokėjus, reiškė jai pretenzijas dėl skolos sumokėjimo. Priešingai, kaip nurodo atsakovė, ji apie sąskaitą – faktūrą sužinojo tik iš ieškovės UAB „Legal balance“ atsiųsto pranešimo dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę.

24Atsakovė nurodo, kad G. K. įmonei, kurios vardu išrašyta 2017-11-29 sąskaita – faktūra Nr. 1024, 2014-02-18 Aust – Telemark apygardos teismas paskelbė bankrotą. Byloje esantis bankroto registro išrašas patvirtina šią aplinkybę.

25Teismui pripažinus įmonę bankrutavusia ir pradėjus jos likvidavimo procedūras, yra sprendžiami su turto realizavimu nustatyta tvarka susiję klausimai, kuriuos išsprendus yra užbaigiamos įmonės bankroto procedūros ir kartu bankroto byla. Bankroto byla užbaigiama teismo sprendimu dėl įmonės pabaigos. Įsiteisėjus šiam sprendimui, atsiranda pagrindas išregistruoti juridinį asmenį iš juridinių asmenų registro ir juridinis asmuo, kaip teisės subjektas, pasibaigia. Atsižvelgiant į tai, kad G. K. įmonei ankščiau nei išrašyta sąskaita – faktūra, t. y. 2014-02-18, buvo paskelbtas bankrotas, todėl ši įmonė 2017-11-29 sąskaitos – faktūros išrašyti negalėjo.

26Pažymėtina, jog atsakovė 2019-04-02 teismo posėdžio metu nurodė, kad G. K. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų klastojimo. Šios aplinkybės kelia pagrįstas abejones dėl trečiojo asmens G. K. sąžiningumo ir dokumento autentiškumo.

27CPK 182 straipsnio 5 punkte nurodyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais. Pagal CPK 187 straipsnio 1 dalį šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą. Aukščiau minimo straipsnio dalyje nurodyta, kad teismas gali laikyti pripažintą faktą nustatytu, jeigu įsitikina, kad pripažinimas atitinka bylos aplinkybes ir nėra šalies pareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą.

28Teismas papildomai pažymi, kad pati ieškovė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose pripažino, kad ji neturi reikalavimo teisės į atsakovę, o trečiojo asmens išrašyta sąskaita iš kurios kildinama reikalavimo teisė, galimai išrašyta nepagrįstai. Matyti, kad ieškovė savo elgesiu ir reiškiamais prašymais rodė, kad ji pateikto ieškiniu reikalavimo nepalaiko bei pripažįsta, kad jos pareikštas ieškinys nėra pagrįstas, tačiau teismui informavus, kad ji gali pareikšto ieškinio atsisakyti to nepadarė. Nors ieškovė ir nurodo nežinojusi apie tai, kad trečiasis asmuo galimai sąskaitą – faktūrą išrašė nepagrįstai, o apie tai sužinojo tik gavusi atsakovės atsiliepimą, tačiau iš atsakovės paaiškinimų teismo posėdžio metu žinoma, kad atsiuntus jai pretenziją ji ieškovę informavo, kad trečiajam asmeniui nėra skolinga ir paaiškino su tuo susijusias aplinkybes, tačiau ieškovė dėl skolos priteisimo ieškiniu vis tiek kreipėsi į teismą.

29Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad ieškovės pateiktų įrodymų nepakanka, nes teismas ieškovės pateikto dokumento – 2017-11-29 sąskaitos – faktūros Nr. 1024, nelaiko įrodymu nagrinėjamoje byloje, kartu konstatuodamas, jog ieškovė neįvykdė jai tenkančios pareigos pagrįsti teisme pareikštą reikalavimą, todėl nėra prielaidų jį tenkinti. Taip pat ieškovei nutraukus reikalavimo perleidimo sutartį su trečiuoju asmeniu ji neturi reikalavimo teisės į atsakovę.

30Pagal CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

31Atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2019-01-21 sprendimu „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ Nr. 2.4-(NTP-2)-19-T-115-1136, suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei. Remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2019-02-12 pažyma Nr. NTP-7-979, bylinėjimosi išlaidų sumą už suteiktą antrinė teisinę pagalbą sudaro 260,00 Eur. Pagal CPK 99 str. 2 d. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Kadangi ieškovė nebuvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, o atsakovė atleista 100 procentų, todėl, ieškovės ieškinį atmetant, šios bylinėjimosi išlaidos taip pat ir valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 3,80 Eur, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu priteistinos iš ieškovės, valstybės naudai (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 pakeitimo“).

32Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

33Ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atmesti.

34Iš ieškovės UAB „Legal Balance“, įmonės kodas 302528679, priteisti valstybei 260,00 Eur (du šimtus šešiasdešimt eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų ir 3,80 Eur (tris eurus 80 ct) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteistas bylinėjimosi išlaidas pervedant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. ( - ) – AB „Swedbank“ banke, ( - ) – AB „Citadele“ banke, ( - ) – AB Luminor banke, ( - ) – AB SEB banke, ( - ) – AB Šiaulių banke, ( - ) – Danske banke, ( - ) – Nordea banke, ( - ) – UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą už suteiktą antrinę teisinę pagalbą – 5630; už procesinių dokumentų įteikimo išlaidas – 5660).

35Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjas Ignas... 2. išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Legal Balance“... 3. Teismas,... 4. Ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovės, R. B. priteisti 5245,00 Eur skolos,... 5. Ieškinyje nurodė, kad G. K. 2017-11-29 R. B. išrašė sąskaitą Nr. 1024... 6. Ieškovė 2019-02-18 pateikė prašymą dėl ieškinio atsiėmimo, kuriame... 7. Kadangi prašymas dėl ieškinio atsiėmimo buvo gautas jau išsiuntus... 8. Ieškovė 2019 m. kovo 6 d. pateikė prašymą pakeisti byloje ieškovę į G.... 9. Ieškovė prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. Ieškovės... 10. Atsakovė R. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame ieškinį prašė... 11. Atsakovė teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi... 12. Trečiasis asmuo G. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo... 13. Ieškinys netenkintinas.... 14. Bylos nagrinėjimo teisme dalyką nustato pačios ginčo šalys. Tai... 15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK)... 16. Atsakovė teigia, kad G. K. ieškovei pateikė dokumentus, kurių pagrindu... 17. Teismas pripažįsta teisiškai pagrįstais atsakovės argumentus, kad cesijos... 18. Bendroji sutartinių santykių atsiradimo taisyklė yra ta, kad sutartis... 19. Nagrinėjamu atveju ieškovė, reiškianti atsakovei piniginį reikalavimą,... 20. Civilinis procesas grindžiamas ginčo šalių rungimosi principu, kurio esmė... 21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas jau išplėtotą ir nuoseklią... 22. Pažymėtina, kad PVM sąskaita – faktūra gali būti laikoma rašytiniu... 23. Nagrinėjamu atveju nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, jog G. K.... 24. Atsakovė nurodo, kad G. K. įmonei, kurios vardu išrašyta 2017-11-29... 25. Teismui pripažinus įmonę bankrutavusia ir pradėjus jos likvidavimo... 26. Pažymėtina, jog atsakovė 2019-04-02 teismo posėdžio metu nurodė, kad G.... 27. CPK 182 straipsnio 5 punkte nurodyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių,... 28. Teismas papildomai pažymi, kad pati ieškovė teismui pateiktuose... 29. Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas... 30. Pagal CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 31. Atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio... 32. Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso... 33. Ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atmesti.... 34. Iš ieškovės UAB „Legal Balance“, įmonės kodas 302528679, priteisti... 35. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...