Byla 1-61-233/2018
Dėl pareikštų kaltinimų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos)

1Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Irena Stulgienė, sekretoriaujant Larisai Vizbarienei, dalyvaujant prokurorei I. P., specialistui-psichologui Nerijui Orintui, nukentėjusiajai R. B. ir jos atstovui adv. E. B., nepilnamečių nukentėjusiųjų K. K., M. K., G. B. atstovei -Loretai Rešpienei, nepilnamečio G. B. atstovei adv. R. Č., kaltinamajam G. K.,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją byla, kurioje G. K., ( - ) , asmens kodas ( - ) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, bedarbis, neteistas , gyv. ( - ),

3kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), 140 straipsnio 3 dalyje (dvi veikos), 145 straipsnio 1 dalyje padarymu.

4Teismas

Nustatė

5Dėl pareikštų kaltinimų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos)

6G. K. 2017 metų balandžio 13 d., apie 14.00 val., bute, esančiame ( - ) suėmė posūnį G. B., gim. ( - ), už pečių, išvertė iš lovos antro aukšto, dėl ko G. B. nukrito ant ant grindų, gulintį ant grindų G. B. prispaudė keliu, užlauždamas ranką bei koją, taip sukėlė nukentėjusiajam šeimos nariui G. B. fizinį skausmą. Be to, tęsdamas nusikalstamą veiką , G. K. 2017 m. balandžio 13 d. , apie 14.10 val., bute, esančiame ( - ) R. B. bandant atitraukti G. K. nuo G. B. , G. K. R. B., su kuria gyveno kartu neįregistravęs santuokos, abiem

72 rankomis pastumdamas ant lovos, jai nukritus, spaudė sulenkta ranka už kaklo ir tuo sukėlė šeimos narei nukentėjusiajai R. B. fizinį skausmą.

8Kaltinamasis G. K. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu neprisipažino ir 2018-02-22 teisiamajame teismo posėdyje paaiškino, kad jis 2017-04-13 G. B. nuo lovos nenumetęs, R. B. už kaklo prie sienos nespaudęs ir ant lovos nesmaugęs. Nurodė, kad tą dieną buvo pokalbis su R. dėl vaikų nepriežiūros. Tai R. konfliktavo su savo sūnumi G. B., kuris sėdėjo prie kompiuterio vaikų miegamajame, nes jam tuo metu buvo pavasarinės atostogos. Mažieji vaikai tą dieną buvo darželyje ir negalėjo nieko matyti, nes jie iš darželio namo grįžta apie 18 val.. Nurodo, kad jis tą dieną (gali būti ir kitą dieną, nes tai vyksta dažnai) buvo išėjęs iki tvarto, atėję kaimynai pasakė, kad namuose vyksta triukšmas, kažkas mušasi, daužosi. Parėjęs namo, matė kaip G. su R. konfliktuoja. Girdėjo kaip R. savo motinai guodėsi telefonu, kad G. sakė jai „aš pasieksiu savo“, „tu neteksi nei mažųjų vaikų“, „ uždarys tave į kalėjimą“, tuo metu jis buvo kitame kambaryje. Po pokalbio su R. B., jai pasakęs, kad turi tvarkytis, jis išėjo ir nebuvo namuose 3 dienas. Kurį laiką R. konfliktavo su savo mama, kuri gyvena Kavoliškyje, dėl ko buvo nupirktas butas Rageliuose, nes mama jos nepriimdavo gyventi. Vėliau klausė R., kodėl jos mama priėmė ją į butą, R. prisipažino, kad visiems sakė, jog jis geria, muša ją su vaikais, tačiau tai buvusi iš anksto sukurta R. istorija.

9Nors kaltinamasis dėl jam pareikštų kaltinimų neprisipažino, jo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų R. B., nepilnamečio G. B., liudytojos M. B. parodymais, teisms psichologijos ekspertizės akto išvada.

10Nukentėjusi R. B. 2018-02-22 teisiamajame posėdyje parodė, kad su G. K. susipažino 2012-02-06, kovo mėnesį pradėjo gyventi kartu. G. visada gerdavo, alų dėžėmis pirko. 2017-04-13 G. nuo pat ryto gėrė alų 7,5 % stiprumo. Šią datą prisiminė peržiūrėjusi Facebook susirašinėjimą su dukra M.. Tą dieną jis numetė G. iš lovos antro aukšto ant grindų, pradėjo laužti rankas, kojas. G. pradėjo verkti, rėkti, kad jam skauda, bet G. nekreipė dėmesio. Pribėgusi, ji pradėjo traukti G. nuo G. Tada G. pargriovė ją ant lovos, suspaudęs kumštį, prispaudė rankos alkūne jai kaklą , ji springo, jai skaudėjo, galvojo, kad ją pasmaugs ( kumščiu jai netrenkė) ir liepė pasirinkti jį arba vaikus. Tuo metu sūnus K. stovėjo G. už nugaros ir verkė, ir kai G. traukėsi nuo lovos, stūmė su ranką K., kuris atsitrenkė į sieną, pradėjo verkti, tuomet G. išėjo iš namų ir 3 dienas nesirodė. Į medikus nesikreipė, nes G. pasakė, kad jam viskas gerai, buvo susinervinęs, prašė prie jo nelįsti. Sekančią dieną iš dukros M. sužinojo, nes G. su M. susirašinėjo per Facebook, kad G. yra mėlynės, tada G. parodė ant nugaros mėlynes. G. niekada gražiai su G. nebendraudavo, kalbėdavo pasišaipydamas, sakydamas koks G. kvailys, atsilikėlis, nesveikas. G. bijojo G., dėl tokio G. elgesio jo nekentė .

11Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo nukentėjusysis G. B. parodė, kad gyvena su motina R. B., kartu gyvena sesuo M. ir brolis K.. G. M. Mama sakė, kad bus teismas, kad turi sakyti viską, ką darė patėvis G. K.. Jis turi užrašus, kur surašytos datos apie patėvio veiksmus, pasidaryti užrašus pasiūlė mama, užrašus rašė jis pats. Jie išėjo gyventi atskirai nuo patėvio. Pradžioje jis labai gerdavo, buvo nustojęs gerti du mėnesius, po to vėl pradėjo gerti ir smurtauti . Jis ruošė pamokas ant dviejų aukštų lovos, mama pasiūlė eiti ruošti pamokas kitur, bet jis pasakė, kad jam taip patogu. Patėvis jį numetė nuo lovos, užlaužė ranką. Kai numetė nuo lovos, užlaužė ranką, atėjo jo ginti mama. Tai buvo balandžio 13 d. , datą prisimena, pasakė mama, G. numetė jį nuo lovos, užlaužė jam vieną ranką, tada koją, neprisimena, kurią ranką, su koja prispaudė jį prie žemės, atėjo mama jo ginti, tada smaugė mamą. Mamai liepė pasirinkti, su kuo gyventi, ar su juo ( G.), ar su patėviu. Mama norėjo jį patraukti, pastumti, jis po kurio laiko pasitraukė, spaudė mamą su ranka per kaklą, spaudė mamai , būnant prie sienos. Matė, kai

123 stipriai K.nustūmė į sieną. Čia buvo iš karto po to įvykio, kai jį numetė nuo lovos, K. nustūmė, nes jis buvo "jo kelyje" . K. stipriai verkė, sakė, kad jam skauda galvą. Kai jį numetė nuo lovos, jautėsi blogai. Jautėsi paniekintas, kai laužė ranką ir koją , jautė stiprų skausmą. Patėvis jį veikdavo psichologiškai, vadindavo visokiais žodžiais, psichologiškai skriausdavo. Patėvis labai griežtas, jam reikia, kad viskas būtų savo vietose. Jei jis nebūdavo baigęs namų ruošos darbų, nesutvarkęs malkų, tai patėvis neleisdavo į treniruotę. Patėvis pykdavosi su mama, su juo, jis su mama pykdavosi dėl patėvio (b.l. 66-69, t. 1).

13Iš teismo psichologijos ekspertizės akto 2018 m.birželio 19-rugpjūčio 13d. Nr. 103MS-125/2018 (b.l.163-169, t.2) matyti, kad G. B., atsižvelgiant į jam būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, galėjo suprasti reikšmingas bylai aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus 2017-11-09 apklausos metu. G. B. nenustatyta tokių individualiū ypatumų, dėl kurių jis negalėtų teisingai suvokti jam patikiamų klausimų apie reikšmingas bylai aplinkybes bei į juos prasmingai atsakyti G. B. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti. Turimos medžiagos analizė leidžia pagrįstai manyti, kad G. B. parodymus davė remdamasis asmenine patirtimi.Objektyvių duomenų apie galimai kitų asmenų daromą poveikį G. B. parodymams negauta. Tai, kad G. B. skaitė savo motinos užrašus apie reikšmingas byloje nagrinėjamas aplinkybes, nėra vertinama kaip poveikio jo duodamų parodymų turiniui dalykas.Tai, kad tiriamasis pasakoja apie daugkartinius kaltinamojo agresyvaus elgesio epizodus šeimoje, veikia tiriamojo galimybes suteikti tikslios informacijos dėl kiekybinių aplinkybių išraiškos (kiek kartų, kokią datą vyko konkretūs veiksmai ir k t.).

14Teismo posėdyje 2018-01-25 apklausta liudytoja M. B. parodė, kad ji su broliu G. M. , mama ir G. K. buvo išvykę ir gyveno Norvegijoje, K. jai su broliu yra sakęs, kad jis brolį G. ir ją laikys savo vaikais. Tačiau jiems kartu gyvenant , patyrė daug išgyvenimų dėl K. girtavimo tiek ji su broliu, tiek mama. Daugiausia pašaipų pažeminimo sulaukdavo brolis G. ir mama. K. jai su broliu liepdavęs dirbti už jį įvairius darbus (pvz. tvarkyti jo daiktus, aparatūrą), kai pats tuo metu nieko neveikdavo, o vėliau liepdavęs prižiūrėti mažesniuosius sesę M. ir brolį K., nes kai mama būdavo darbe, jis pats jų nenorėjo prižiūrėti. K. galėdavo broliui G. suduoti, užlaužti ranką, nors broliui skaudėdavo, ji pati tai gyvendama Norvegijoje matė. K. mamą gyvenant Norvegijoje nuolat kontroliuodavo, nurodinėdavo kaip rengtis su kuo būti, neleisdavo susirasti draugų, nuolat ją žemindavo, todėl kai mama ir K. bei jos broliai ir sesuo grįžo gyventi į Lietuvą, ji pasiliko gyventi Norvegijoje. Kai grįždavo pas mamą, matė, kad niekas jiems grįžus į Lietuvą nepasikeitė. K. brolį įžeidinėdavo, sakydavo, kad jis ne vyras, o merga, pradėdavo su juo muštis, nors brolis sakydavo, kad to daryti nenori, pradėdavo verkti, jei brolį užstodavo mama, ir jai kliūdavo. Balandžio mėnesį apie 13 d., tą dieną prisimena, nes buvo praėję kelios dienos po jos gimtadienio, kuris yra balandžio 9 d., jai mama parašė , kad būdamas girtas K. brolį G. numetė nuo lovos antro aukšto ant žemės, laužė broliui ranką, koją, o kai mama šoko brolio gelbėti, ją pradėjo smaugti, brolis K. pradėjęs verkti, K. traukiantis nuo mamos už jo stovėjusį brolį K. stūmė, kad šis trenkėsi į sieną (b. l. 66-69, t. 1).

15Nors kaltinamasis duomamas teismo posėdyje paaiškinimu dėl 2017-04-13 veikų ir jam pareikštų kaltinimų pagal 140 straipsnio 2 dalį , nurodė, kad mažieji vaikai( pagal bylos duomenis K. ir M.) tą dieną buvo darželyje ir negalėjo nieko matyti, nes jie iš darželio namo grįžta apie 18 val., ši jo aplinkybė iš dalies paneigta byloje gautais duomenimis iš Kavoliškio mokyklos –darželio, patvirtinančiais, kad 2017-04-13 K. K. daželio nelankė ( b. l. 135, t. 2).

16Nors teismo psichologijos ekspertizės akto išvadoje (b.l. 156-162, t. 2) nurodyta, kad K. K. galimybės duoti parodymus itin ribotos:jo parodymai nenuoseklūs, yra sudėtinga retrospektyviai atkurti jo patirtį, susijusią su byloje nagrinėjamais įvykiais, ikiteisminio tyrimo metu apklausto mažametčio, dalyvaujant psichologui, nukentėjusysis K. K. parodymai, kad , jis matė kaip tėtis muša mamą, kai ji gulėjo lovoje ( b. l. 55-57, t. 1 ) laikytini

174 patvirtinti kitais aukščiau nurodytais teisminio nagrinėjimo metu surinktais įrodymais (nukentėjusiųjų G. B., R. B. parodymais) įvertinus ir ekspertizės akto išvadą , kad K. K. fragmentiški pasisakymai apie kaltinamojo veiksmus yra iš jo asmeninės patirties.

18Vertinant G. K. padarytą nusikalstamą veiką 2017-04-13 , laikytina svarbu pažymėti, kad kaltinamojo veiksmai minėtų nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo nukreipti į tą pačią baudžiamojo įstatymo saugomą vertybę, t.y. žmogaus kūno neliečiamumą. Bylos medžiagos duomenimis laikytina nustatytu, kad kaltinamojo veiksmai , vertinant juos atskirai kiekvieno nukentėjusiojo atžvilgiu atitinka to paties Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau-BK) specialiosios dalies straipsnyje, t.y. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius. Atlikti kaltinamojo veiksmai nepilnamečio G. B. atžvilgiu laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę, kaip patvirtinta nukentėjusiųjų parodymais, dar nebaigus kaltinamajam atlikti nusikalstamų veiksmų G. B. atžvilgiu, R. B. bandant atitraukti kaltinamąjį nuo G. B. , pastarasis paleidęs G. B. , stūmė R. B. ant lovos , o pastarajai nukritus, spaudė sulenkta ranka jai už kaklo tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.

19Vertinant suformuotą kasacinio teismo praktiką, kvalifikuojant nusikalstamas veikas kaip tęstines (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-319/2008, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010, Nr. 2K-743/2007) bei įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, kaltinamojo G. K. padaryta 2017-04-13 nusikalstama veika nukentėjusiųjų G. B. ir R. B. atžvilgiu, nelaikytina atskiromis nusikalstamomis veikomis, o vertintina kaip tęstinė veika, ją kvalifikuojant pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

20Šalintina iš kaltinimo nurodoma aplinkybė, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje 2017-04-13 G. K. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio , kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nes objektyviais byloje surinktais įrodymais ši aplinkybė nepatvirtinta. Pažymėtina, kad ši aplinkybė nėra G. K. padarytą veiką kvalifikuojanti aplinkybė, jo veiką kvalifikuojant pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Nukentėjusios R. B. parodymai, kad 2017-04-13 nuo pat ryto G. K. gėrė alų 7,5 % stiprumo alų, nelaikytina pakankamu teisiniu pagrindu, aukščiau nurodomą aplinkybę laikyti ir G. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, nes objektyviais bylos duomenimis G. K. neblaivumas nepatvirtintas, o vien ukentėjusios nurodyta aplinkybė, kad kaltinamasis vartojo alų, nelaikytina pakankamu pagrindu išvadai, kad tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

21Tokiu būdu, įvertinus visumą teisminio nagrinėjimo metu surinktų įrodymų laikytina įrodytu, kad G. K. 2017 metų balandžio 13 d., apie 14.00 val., bute, esančiame ( - ) suėmė posūnį G. B., gim. ( - ), už pečių, išvertė iš lovos antro aukšto, dėl ko G. B. nukrito ant ant grindų, gulintį ant grindų G. B. prispaudė keliu, užlauždamas ranką bei koją, taip sukėlė nukentėjusiajam šeimos nariui G. B. fizinį skausmą. Be to, tęsdamas nusikalstamą veiką , G. K. 2017 m. balandžio 13 d. , apie 14.10 val., bute, esančiame ( - ) R. B. bandant atitraukti G. K. nuo G. B. , G. K. R. B., su kuria gyveno kartu neįregistravęs santuokos, abiem rankomis pastumdamas ant lovos, jai nukritus, spaudė sulenkta ranka už kaklo ir tuo sukėlė šeimos narei nukentėjusiajai R. B. fizinį skausmą.

22Dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, sukėlus fizinį skausmą mažamečiams K. K. ir M. K.

235

24G. K. kaltinamas tuo, kad jis, 2017 metų vasarą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, adresu ( - ) kambaryje praeidamas spyręs ant grindų žaidusiems K. K. ir M. K., taip pataikęs K. K. į koją, M. K. į šoną, tuo sukėlęs mažamečiams nukentėjusiesiems šeimos nariams M. K. ir K. K. fizinį skausmą.

25Kaltinamasis apklaustas teisiamajame posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo nurodė, kad nepripažįsta, jog 2017 m. vasarą , kaip nurodyta kaltinime spyrė ant grindų žaidusiems vaikams. Jeigu kaip nurodyta kaltinime jis kerziniais batais būtų vaikams spyręs, matytųsi to pasekmės, mažamečiam vaikui būtų kaulo lūžiai, darželyje auklėtojos, guldydamos vaikus miegoti, tikrai pastebėtų žymes, tačiau niekas nieko panašaus nepastebėjo. Nurodė, kad jis dirba prie statybų, turi spec. rūbus, batus su specialiom metalinėm apsaugom, kurie sveria 2-3 kg, vasarą jeigu dirba vaikšto su jais ir namuose.

26Teisiamajame posėdyje apklausta kaip nukentėjusioji R. B. parodė, kad 2017 m. vasarą , tikslios datos neprisimena, K. su M. žaidė vidury kambario ant grindų. Ji buvo tame pačiame kambaryje, tik nusisukusi nuo vaikų. Išgirdusi vaikų rėkimą, atsisuko ir pamatė kaip G. lipa per vaikus. Klausė jo argi negali vaikų apeiti , jis atsakė „pati kalta, kad nepatrauki“. Paaiškino, kad dėl G. smūgių koja K. ir M. ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Matė, kaip G., eidamas per kambarį ir perlipdamas per vaikus, spyrė koja K. ir M., vaikai pradėjo verkti. Vaikai tuo metu sėdėjo ant grindų, susiglaudę, vienas šalia kito, o G. eidamas per vidurį tarp jų, norėjo juos perskirti su koja. Vaikai verkė, sakė, kad jiems skauda, matėsi paraudimai, sekančią dieną pasirodė neryškios mėlynės. Šiuo metu vaikai jaučiasi gerai, K. nebereikia vaikščioti pas psichologą, pas kurį ėjo spalio-lapkričio mėnesiais, nes buvo reikalinga pagalba, jis mažai kalbėjo, buvo užsisklendęs, jautėsi priešiškumas, agresija, mušdavosi darželyje. Psichologas sakė, kad vaikas elgiasi taip kaip tėtis namuose elgiasi, kad vaikui pagal savo amžių atrodo, kad jis elgiasi teisingai, nes tėtis yra pasakęs „jeigu tau šeria, tu šerk atgal“. Dabar viskas susitvarkė, problemų su K. nėra.

27Vertinant nukentėjusios R. B. teisme duotus parodymus dėl jos nurodomų kaltinamojo veiksmų mažamečių K. K. ir M. K. atžvilgiu bei jos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, laikytina, kad nukentėjusios duoti parodymai nenuoseklūs, viena kitam prieštaraujantys. Pateiktame 2017-08-28 policijai protokole pareiškime, 2017-08-28 liudytojo apklausos protokole, 2017-08-30 liudytojos apklausos protokole (b.l.6-7,15-16,18-19, t.1) jokių aplinkybių dėl 2017 m. vasarą kaltinamojo veiksmų mažamečių K. ir M. atžvilgiu nenurodė. Papildomai apklausta 2017-09-22 R. B. nurodė, kad”...Šių metų vasarą, tikslaus mėnesio nepasakysiu ir dienos tikslios nepasakysiu, nes neprisimenu, dieno meyu, K. ir M. žaidė kambaryje ant grindų, G. grįžo iš lauko, eidamas į kitą kambarį, Mią ir K., kurie buvo tuo metu jam ant kelio, spyrė koja(šonu) vieną kart, kliuvo abiems vaikams: M. į šoną, K. į koją...”(b.l.21-23, t.1). Apklausos metu R. B. visiškai nenurodė, kokias pasekmes nurodyti jos apklausoje kaltinamojo veiksmai sukėlė vaikams.

28Aukščiau nurodyti R. B. duoti teisiamajame posėdyje parodymai laikytini prieštaringais. Iš pradžių ji nurodė , kad ji buvo tame pačiame kambaryje, tik nusisukusi nuo vaikų ir atsisuko tik išgirdusi vaikų rėkimą ir pamatė kaip G. lipa per vaikus. Vertinant tokius R. B. parodymus darytina išvada, kad ji nematė galimai kaltinamojo atliktų veiksmų vaikų atžvilgiu, dėl kurių vaikai pradėjo verkti, nes kaip pati nurodė, buvo nusisukusi nuo vaikų ir atsisuko išgirdusi jų verkimą. Esant R. B. duotuose parodymuose prieštaravimų su duotais teisminio nagrinėjimo metu, teismui jau pagarsinus jos duotus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji nurodė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus esant teisingais, t.y. kad matė, kaip G. K., eidamas per kambarį ir perlipdamas per vaikus, spyrė koja K. ir M. ir vaikai pradėjo verkti. Apie tai, kad po nurodytų kaltinamojo

296 veiksmų vaikai sakė, kad jiems skauda, matėsi paraudimai ant jų kūno, o sekančią dieną pasirodė neryškios mėlynės, R. B. nurodė tik teisiamojo posėdžio metu, atsakydama į teismo klausimą kokias pasekmes vaikams sukėlė jos nurodomi kaltinamojo veiksmai. Aukščiau nurodyti esami R. B. parodymų prieštaravimai kelia abejonių ar ji matė kaltinamojo veiksmus, nurodytus G. K. inkriminuojamame kaltinime, atliktus vaikų atžvilgiu, t.y. kad jis spyrė ant grindų žaidusiems vaikams K. K. ir M. K., taip pataikė K. K. į koją, M. K. į šoną ir tuo sukėlė mažamečiams šeimos nariams fizinį skausmą. R. B. nurodė, kad tuo metu, kai ji pamatė kaltinamąjį “lipant per vaikus” , vaikai žaidė ant grindų. R. B. paprašyta teisiamajame posėdyje parodyti kaip kaltinamasis jos parodymais „lipo per vaikus“, parodė, kad kartu žaidusius vienas prie kito vaikus kaltinamasis dėdamas koją šonu bandė perskirti ir taip juos perlipo. Įvertinus aukščiau išdėstytą tikėtina, kad kaltinamajam “lipant per vaikus”, kaip nurodo R. B., buvo galimas kaltinamojo kojų kontaktas su vaikų kūnais. Tačiau kasacinis teismas suformuotoje praktikoje yra išaiškinęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016,2K-227-788/2017). R. B. parodymai tik teisiamajame posėdyje, kad po kaltinamojo veiksmų matėsi paraudimai ant vaikų kūno, o sekančią dieną pasirodė neryškios mėlynės, kitais objektyviais bylos įrodymais nepagrįsti, todėl laikytini nepakankamais, kad kaltinamojo veiksmai užtrauktų baudžiamąją atsakomybę pagal BK 140 straipsnio 3 dalį. Vaikų įstatyminės atstovės R. B. pasyvūs veiksmai po jos nurodytų kaltinamojo veiksmų padarymo vaikų atžvilgiu, leidžia abejoti ar jos nurodytais kaltinamojo veiksmais buvo sukeltas vaikams fizinis skausmas, nes ji po jos nurodomų kaltinamojo veiksmų nesikreipė nei į vaikų teises ginančias institucijas, nei į medikus. Nors R. B. duodama parodymus nurodė, kad kaltinamasis ir anksčiau buvo grubus su vaikais , vartojo smurtą jos ir vaikų atžvilgiu, jos pasyvus elgesys po jos nurodomų kaltinamojo veiksmų atlikimo leidžia abejoti ar po kaltinamojo atliktų veiksmų ji pati buvo įsitikinusi, kad kaltinamojo veiksmai sukėlė vaikams fizinį skausmą.

30Teisiamajame posėdyje 2018-03-01 apklausta ( - ) dirbanti liudytoja S. S. (b.l. 142-143, t.2), parodė, kad jos grupę lanko K. K. , kuriam lankant darželį nepastebėjo jokių smurto žymių ant K. kūno, pats K. apie tai nieko nėra sakęs, nors grupėje vieną kartą savaitėje yra vykdoma prevencinė programa, kurioje kalbama apie smurtą, patyčias, kaip jos atrodo, o pasikeitusį K. elgesį pastebėjo rugsėjo mėnesį, kuomet ir sužinojo, kad K. tėvai skiriasi.

31Nors liudytoju apklaustas nepilnametis G. B. yra nurodęs, kad yra matęs, kaip G., kai vaikai žaidė ant grindų, yra juos paspyręs, tačiau nurodo, kad nežino kaip vaikai reagavo į tokius pastūmimus (b.l.66-69. t.1), konkrečių aplinkybių, kurie patvirtintų kaltinamojo veiksmus inkriminuojamus kaltinime nenurodė. Tokie nepilnamečio duoti parodymai nepatvirtina R. B. teisiamajame posėdyje duotų parodymų dėl jos nurodomų sukeltų vaikams kaltinamojo atliktų veiksmais pasekmių( vaikai verkė, sakė, kad skaudėjo, matėsi ant kūno paraudimai, vėliau mėlynės). Tikėtina, kad liudytojai galimai duoda parodymus dėl skirtingų atvejų, praėjus ilgam laiko tarpui, negalėdami prisiminti konkrečių įvykių aplinkybių. Teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad tai, jog G. B. pasakoja apie daugkartinius kaltinamojo agresyvaus elgesio epizodus šeimoje, veikia tiriamojo galimybes suteikti tikslios informacijos dėl kiekybinių aplinkybių išraiškos (kiek kartų, kokią datą vyko konkretūs veiksmai ir k t.)(b. l. 163-169, t.2).

32Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais

337 kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014,Nr.2K-164-895/2016).

34Įvertinus išdėstytą, kaltinamasis G. K. iš kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, dėl jam inkriminuojamos veikos mažamečių K. K. ir M. K. atžvilgiu išteisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje požymių (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso, toliau-BPK, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

35Dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, sukėlus fizinį skausmą mažamečiui K. K.

36G. K. kaltinamas tuo, kad jis 2017-08-20 apie 17 val., bute, esančiame ( - ) spirdamas mažamečiam sūnui K. K. į pilvą, sukėlė mažamečiui šeimos nariui K. K. fizinį skausmą.

37Kaltinamasis apklaustas teisiamajame 2018-02-22 posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo sūnaus K. atžvilgiu 2017-08-20 nurodė, kad jis prieš sūnų nesmurtavo, be to pastebėjo, kad apie 17 val. mažamečiai vaikai yra tik paimami iš darželio, todėl kaltinime nurodomu laiku sūnaus negalėję būti net namuose. Nurodo visus jam pareikštus kaltinimus esant išgalvotais R. B. po to, kai jis pasakęs R. B., kad pavargo ją finansiškai remti , kad ji pati nededa jokių pastangų, kad dirbtų, gautų pajamas, pasakė, kad atsiims viską, ką jai yra perdavęs, tuomet atsiradęs R. B. pareiškimas policijoje. Prašo jį išteisinti ir bylą nutraukti.

38Teisiamajame posėdyje apklausiama 2018-02-22 nukentėjusioji R. B. nurodė, kad 2017-08-20 kaltinamasis sėdėjo prie kompiuterio, ji gamino valgyti, sūnus K. norėjo dėmesio ir lindo prie tėčio. G. rėkė iš kito kambario „pasiimk K., jis man trukdo, jeigu nepasiimsi, jam baigsis blogai“, tačiau ji netikėjo, kad tėtis gali kažką padaryti sūnui, toliau gamino valgį. Išgirdusi vaiko klyksmą, nubėgo į kambarį ir pamatė, kad K. guli prie sienos. G. pats pasakė, kad spyrė K., nes ji kalta, kad nepasiėmė vaiko. K. verkė, sakė, kad skauda, rodė į pilvą, matėsi paraudimas, tačiau į medikus nesikreipė, vaiką panešiojo , nuramino . G. pažadėjo, kad daugiau taip nedarys. Sekančią dieną matė ant K. pilvo mėlynę.

39Vertinant nukentėjusios R. B. teisme duotus parodymus dėl jos nurodomų kaltinamojo veiksmų mažamečio K. K. atžvilgiu bei jos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, laikytina, kad nukentėjusios duoti parodymai nenuoseklūs. R. B. apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2017-08-28 , 2017-08-30 (b.l.15-16,18-19, t.1) jokių aplinkybių dėl 2017 -08-20 kaltinamojo veiksmų mažamečio K. atžvilgiu nenurodė. Papildomai apklausta 2017-09-22 R. B. nurodė, kad 2017-08-20 kaltinamajam šaukiant , kad ji pasiimtų K., jai to nepadarius, išgirdus K. verkimą ir nuėjus į kambarį pamatė, kad K. gulėjo prie sienos, kur buvo kaltinamasis. Jai pradėjus bartis, kaltinamasis jai sakęs, kad nuspyrė K., paskui jai K. sakė, kad jam tėtė spyrė į pilvą, K. verkė, sakė, kad skauda (b. l. 21-23, t.1). Minimos apklausos metu jokių kitų pasekmių dėl jos nurodomų veiksmų sūnaus K. atžvilgiu, kuriuos nurodė apklausiama teisiamajame posėdyje ( matė paraudimą ant sūnaus pilvo, o sekančią dieną mėlynę), nukentėjusioji R. B. nenurodė.

408

41Iš nukentėjusios R. B. parodymų matyti, kad ji pati kaltinamojo galimai atliktų veiksmų mažamečio sūnaus K. atžvilgiu nematė, o apie nurodytus veiksmus sprendė, kaip nurodė, iš kaltinamojo , o vėliau iš mažamečio K. žodžių . Iš nukentėjusios parodymų matyti, kad ji apie kaltinamojo veiksmais sukeltas pasekmes, t.y. skausmo sukėlimą sūnui K., sprendė iš to, kad sūnus verkė. Nukentėjusios tik teisiamajame posėdyje duoti parodymai, kad matė paraudimą ant sūnaus pilvo, o sekančią dieną mėlynę, vertintini kritiškai, juos vertinant su kitais byloje surinktais įrodymais, jos pačios parodymais ikiteisminio tyrimo metu, jos pasyvų elgesį ( į policiją, vaikų teisių apsaugos specialistus, medikus nesikreipė), bei esant byloje duomenų, kad nukentėjusioji ir kaltinamasis siekė nutraukti buvusius jų faktinės šeimos santykius, tarp jų vyko turtiniai ginčai.

42Teisiamajame posėdyje 2018-03-01 apklausta liudytoja S. S. (b.l. 142-143, t.2), parodė, kad jos grupę lanko K. K. , kuriam lankant darželį nepastebėjo jokių smurto žymių ant K. kūno.

43Nors apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjo nukentėjusysis K. K. parodė, kad „ Tėtis mušė K. ( rodo į krūtinę), skaudėjo. Mušė su ranka. Kai jį mušė, jis verkė. Labai skaudėjo, kai jį mušė.“ (1 t. b. l. 55-57 ) , įvertinus byloje surinktus įrodymus neatmestina, jog mažametis kalba apie kaltinamojo veiksmus 2017-04-13, kuriuos pagal byloje surinktus įrodymus , matė, t.y. kaltinamojo veiksmus jo motinos R. B., brolio G. atžvilgu, taip pat tai, kad tuo met metu ir jis kaltinamojo buvo pastumtas, dėl ko, nukentėjusiųjų G. B. ir R. B. parodymais atsitrenkė į sieną, verkė.

44Teismo psichologijos ekspertizės akte (b. l. 156-162, t. 2) , aprašant atliktą psichologinį tyrimą (ekspertizės akto 8-10 lapai) nurodyta, kad apibendrinus, tiriamajam būdingi individualūs psichologiniai ypatumai rodo itin ribotas jo galimybes būti liudytoju. Nurodyta, kad kalbantis su tiriamuoju apie šeimos narius, pasiteiravus, kuris iš šeimos narių geriausias-tiriamasis nurodo:tėtis“, tačiau paprašius papasakoti apie jį sako:kita tete G. negeras-kuris tete kita geria alaus, o kitas negeria alaus“(pasakoja apie du asmenis).Tikslinantis pakartoja, kad“G.-kitas geras, o kitas negeras:G. geras, G. -negeras“(kas yra G.). Klausiant tiriamojo, kas jį yra mušęs, nurodo:“G. Čia (rodo į pilvą), į ranką, į pilvą , į galvą. Supykau“. Nurodo neverkęs, nes „buvau vyras“. Ekspertizės akte nurodyta, kad psichologinio tyrimo metu nustatyta, kad tiriamojo protinis išsivystymas, kliniškai vertinant nesiekia statistinio amžiaus vidurkio. Jo mąstymas konkretus- funkcinis,su polinkiu į inertiškumą. Atminties ženklių sutrikimų nenustatyta, tačiau dėl blaškaus dėmesio jis geba užfiksuoti menką informacijos kiekį, galiausiai-dar mažiau informacijo pereina į ilgąją atmintį. Iš atminties atkurdamas paveikslėlį, tiriamasis į pasakojimą įpina ir tuos objektus, kurie yra iš kitų paveikslėlių. Taigi yra matoma, kad tiriamasis negeba kurti siužetinio pasakojimo; atgamindamas įsimintą informaciją, jis į pasakojimą įpina nesusijusios informacijos (t.y. užpildo atminties spragas pagal savo supratimą). Tiriamajam taip pat sudėtinga atgaminti ir nuosekliai atpasakoti įvykius iš asmeninės patieries:jis pateikia per mažai detalių, kad remiantis jo žodžiais būtų galima retrospektyviai atkurti konkretaus įvykio epizodą su konkrečiomis aplinkybėmis.

45Įvertinus visumą teisminio nagrinėjimo metu surinktų įrodymų, laikytina nesant surinkta pakankamai įrodymų, kad kaltinamasis 2017-08-20 atliko kaltinime nurodytus tyčinius veiksmus mažamečio K. K. atžvilgiu, sukeldamas jam fizinį skausmą, todėl kaltinamasis G. K. iš kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, dėl jam inkriminuojamos veikos mažamečio K. K. atžvilgiu išteisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje požymių (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso, toliau-BPK, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

46Dėl kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, grasinant nužudyti

479

48G. K. kaltinamas tuo, kad jis 2017 m. rugpjūčio 28 d. apie 1.00 val., namuose, adresu ( - ) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, šaukdamas " aš tave užmušiu" , mosikuodamas rankomis prieš R. B., su kuria gyveno kartu neįregistravęs santuokos, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios R. B. sveikatą.

49BK 145 straipsnio 1 dalis, numato atsakomybę tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

50Kaltinamasis dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2017-08-28 apie 1 val. buvo namuose, su R. B. buvo pokalbis, kad ji nesugeba tvarkytis namuose ir pageidavimas, kad ji išsikraustytų iš buto. R. atsakė „tada pripjausiu tave, nespėsi nieko man padaryti“,dėl ko jis paslėpęs namuose peilius, po to R. dėl pasakyto jo atsiprašinėjo. Jis R. pasakęs, kad gana būti išlaikytine, viskuo dykai naudotis . R. prašymu ir butas Rageliuose buvo užrašytas jos vardu, kad gautų pašalpas. Panašūs pokalbiai su R. buvo ir anksčiau, tačiau šis turėjo būti paskutinis, nes pavargo jai teikti finansinę pagalbą. Nurodė, kad jis niekada gyvenime nekelia balso, nešaukia, nenaudoja smurto, nurodo, kad yra netiesa, kad jis šaukęs „aš tave užmušiu“ , mosikuodamas rankomis prieš R., kaip nurodyta kaltinime. R. reikėjo iš jo tik finansinės naudos, kai pasakė, kad „gana, pasiimsiu atgal viską ką turi“, kad negalima taip elgtis su vaikais, R. viską apvertė atvirkščiai ir policijoje atsirado jos pareiškimas. Nurodė, kad nesutinka su kaltinime nurodyta aplinkybe, kad 2017-08-28 buvo neblaivus, nes dieną prieš tai, t. y. rugpjūčio 27 d. gėrė sidrą 4,5 % stiprumo, tačiau sekančią dieną buvo blaivus. Nurodė pačios R. B. elgesį su vaikais esant konfliktišku, nes dar gyvenant Norvegijoje dėl tarp jos ir sūnaus G. įvykusio konflikto, po Vaikų teisių apsaugos institucijų įspėjimų, R. prašymu parvežė ją su vaikais į Lietuvą . Buvęs atvejis, kai M. B. ,būdama nepilnamete, sukonfliktavusi su R., išėjo iš namų. Nurodo, kad visa istorija šioje byloje yra išgalvota, prašo bylą nutraukti.

51Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji R. B. parodė, kad 2017-08-27 kaltinamasis iš vakaro buvo girtas, kabinėjosi prie jos, pradėjo grasinti, kad išmes ją iš buto į šiukšlyną arba nužudys, o vaikus atiduos į vaikų namus, nes jie jam nereikalingi. G. grasino ją nužudyti, prašydamas perrašyti jam butą, fizinio smurto nebuvo, jis nieko nedarė, tik psichologiškai veikė . Pusę nakties jie aiškinosi, ji prašė jį išeiti gražiuoju, sakė, kad jie nebegali kartu gyventi. Jis pasakė, kad jos taip ramiai nepaliks, padarys taip, kad ji vaikų netektų. Tas vakaras buvo lemtingas, ji nusprendė viską baigti, baigti traumuoti vaikus ir save. 2017-08-28 ryte paskambino dukrai M., ji tuo metu buvo pas savo tėvą, su kuria susitikusios mieste, nuvažiavo į policiją ir kreipėsi dėl fizinio ir psichologinio smurto prieš ją ir vaikus. Nurodė, kad tą naktį kai G. grasino ją nužudyti, mosikavosi rankomis prieš ją, galėjo ją užgauti, o kadangi buvo išgėręs ir neprognozuojamas, galvojo, kad tie grasinimai gali būti realūs. Tuo metu kai jie su G. ginčijosi, ji buvo išlipusi iš lovos, G. stovėjo šalia , konfliktas vyko apie pusvalandį. Po to ji nuėjo pas vaikus į kitą kambarį, G. jai netrukdė išeiti.

52Aukščiau nurodyti nukentėjusios duoti parodymai kelia pagrįstų abejonių dėl nukentėjusiosios nurodytų kaltinamojo G. K. atliktų veiksmų pavojingumo ir grasinimų realumo. Nukentėjusios duoti parodymai rodo, kad žodinis konfliktas su kaltinamuoju prasidėjęs kaltinamajam reikalaujant perrašyti jam nukentėjusios vardu registruotą butą, esantį Rageliuose, kur ir vyko konfliktas. Nukentėjusios duoti parodymai aiškiai rodo, kad jokių konkrečių veiksmų vykusio žodinio konflikto metu kaltinamasis jos atžvilgiu neatliko, konfliktas tarp jų vyko apie pusvalandį, nukentėjusiai išeinant į kitą kambarį, kaltinamasis jai nekliudė išeiti. Nukentėjusios nurodoma aplinkybė, kad kaltinamasis grasindamas ją nužudyti, mosikavo rankomis prieš ją, taip galėjo ją užgauti, nelaikytini pakankamu pagrindu , kad kaltinamojo nurodomi grasinimai nukentėjusios atžvilgiu galėtų būti laikomi realiais, nes kaip jau buvo nurodyta anksčiau

5310 nukentėjusioji turėjo realią galimybę dėl jos nurodomų kaltinamojo veiksmų anksčiau išeiti iš kambario , kuriame buvo ir nuteistasis, ką vėliau ji ir padarė, ir tam kaltinamasis nekliudė.

54Nukentėjusios duoti parodymai, kitais objektyviais bylos įrodymais , nepagrįsti.

55Įvertinus visumą teisminio nagrinėjimo metu surinktų įrodymų, kaltinamasis G. K. iš kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį išteisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( BPK, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

56Bausmės skyrimas G. K., jam padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje

57G. K. veikoje jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.

58Parenkant skirtiną bausmę ir jos dydį, atsižvelgtina į tai, kad anksčiau kaltinamasis neteistas, administracine tvarka nebaustas (b. l. 10,14, t. 2), todėl jam parinktina laisvės apribojimo bausmė, jos terminą nustatant didesnį nei nustatytas įstatymu šios bausmės vidurkis , paskiriant įpareigojimą teismo nustatytu terminu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 61 straipsnis, 48 straipsio 2 dalis ir 6 dalies 3 punktas).

59Skirtinos bausmės paskirčiai įgyvendinti, skirtinos kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės- įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusios R. B. ir G. B. skirtinos laisvės apribojimo bausmės terminui, siekiant apsaugoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus (BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 72 straipsnis) bei dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šio įpareigojimo įvykdymo terminą ( BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72 2 straipsnis).

60Į skirtinos bausmės laiką įskaitytinas G. K. jo laikinajame sulaikyte išbūtas laikas, t.y. nuo 2017-08-29 15:05 val. iki 2017-08-31 11.25 val. (b.l.42-44, t.2), t.y. dvi laiko sulaikymo paros , vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnis).

61Procesiniai klausimai

62Kaltinamajam G. K. ikiteisminio tyrimo metu Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono PK veiklos skyriaus tyrėjos 2017-09-01 ir 2017-11-28 nutarimais paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (b.l. 54-55, 60-61, t.2), pradėjus vykdyti skirtina bausmę, panaikintinos.

63Kaltinamajam Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017-08-31 nutartimi paskirta kardomoji priemonė-įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusios R. B., kuri pratęsta to paties teismo 2017-11-29 nutartimi (b.l. 49-50,101-102, t.2), pradėjus vykdyti skirtiną bausmę, panaikintina.

64Ikiteisminio tyrimo metu 2017-08-29 nutarimo pagrindu buvo atlikta krata pas G. K., bute esančiame ( - ) priklausančiame R. B., kurios metu rastas ir išimtas ginklas su optika, su užrašu“Hatsan“(b.l.99-107, t.1).Pagal Panevėžio apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų tarnybo specialisto išvadą(b.l.110-113,t.1) tyrimui pateiktas ginklas yra Pramoninės(Turkija) gamybos 4,5 mm kalibro pneumatinis šautuvas HATSAN mod.70 Nr.0707-09697 8, skirtas šaudyti 4,5 mm kalibro pneumatiniams ginklams skirtomis kulkomis, kuris remianti atliktais skaičiavimais ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu yra pneumatinis nešaunamasis ginklas priskiriamas C kategorijos ginklams(5 straipsnis, 5 punktas). Minėtas ginklas 2017-11-27 nutarimu

6511 perduotas saugoti į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato ginklų saugyklą (b.l.118, t.1; b.l.99-100, t.2).

66Prokurorė prašo aukščiau nurodytą išimtą iš G. K. pneumatinį šautuvą HATSAN konfiskuoti, nes jam laikyti reikalinas leidimas, kurio kaltinamasis neturi, o kaltinamasis prašo nurodytą ginklą grąžinti jam, nes reikiamą leidimą, kurio ginklą įgyjant pagal įstatymą nereikėjo, o šiuo metu reikia, jis gali gauti nustatyta tvarka.

67Įvertinus byloje surinktus duomenis laikytina, kad išimtas iš kaltinamojo pneumatinis šautuvas HATSAN mod.70 Nr.0707-09697 8, pagal Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskiriamas C kategorijos ginklams, nelaikytinas daiktiniu įrodymu, susijusiu su kaltinamajam G. K. pareikštais kaltinimais, o tuo pačiu ir su byla, todėl negali būti konfiskuotas BK 72 straipsnio 2 dalies pagrindu , nes nėra G. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų įrankis, priemonė ar rezultatas. Kadangi aukščiau nurodytam ginklui laikyti reikalingas leidimas, dėl tolesnio jo saugojimo ar grąžinimo jo savininkui teisės aktų nustatyta tvarka, pavestina spręsti Panevėžio apskrities VPK .

68Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti ir tirti – keturios kompaktinės laikmenos (CD), pridėtos prie bylos, paliktinos saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

69Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2018-01-10 ir 2018-01-31 sprendimų pagrindu G. B. suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba (b.l.96,115, t.2), kurią pavesta teikti adv. R. Č., antrinės teisinės pagalbos išlaidos pagal Tarnybos 2018-09-25 pažymą Nr.NTP-7-5658 sudaro 286 Eur (b.l.178, t.2).

70Teismo turėtos bylinėjimosi išlaidos, susiję su dalyvaujančių byloje asmenų iškvietimu į teismo posėdžius, sudaro 15,54 Eur.

71Vadovaujantis 105 straipsniais, iš kaltinamojo priteistina valstybei : 15,54 Eur teismo turėtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su dalyvaujančių byloje asmenų iškvietimu į teismo posėdžius bei 286 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų , susijusių suantrinės teisinės pagalbos suteikimu G. B. .

72Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos - 298 straipsniais, 303 straipsniu, 308 straipsniu, teismas

Nutarė

73G. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir jį nubausti vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos .

74Į G. K. paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyte išbūtą laiką nuo 2017-08-29 15:05 val. iki 2017-08-31 11.25 val. , t.y. dvi laikino sulaikymo paras , vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms ir laikyti, kad jis yra atlikęs 4 dienas laisvės apribojimo bausmės.

75Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 8 ir 9 punktais paskirti G. K. baudžiamojo poveikio priemones- įpareigojimą paskirtos laisvės apribojimo bausmės terminu, nesiartinti prie nukentėjusiųjų R. B. ir G. B. arčiau kaip 50 metrų atstumu bei dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šio įpareigojimo įvykdymo terminą- 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

76Pradėjus vykdyti G. K. paskirtą bausmę, panaikinti Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono PK veiklos skyriaus tyrėjos 2017-09-01 ir 2017-11-28 nutarimais paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti (b.l. 54-55, 60-61, t.2) bei Rokiškio

7712 rajono apylinkės teismo 2017-08-31 nutartimi paskirtą kardomąją priemonę-įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusios R. B., kuri pratęsta to paties teismo 2017-11-29 nutartimi .

78G. K. iš kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį mažamečių K. K. ir M. K. atžvilgiu 2017 m. vasarą bei K. K. atžvilgiu 2017-08-20 bei kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčių nurodytų nusikaltimų požymių.

79Pavesti Panevėžio apskrities VPK spręsti dėl tolesnio iš G. K. išimto pneumatinio šautuvo HATSAN, perduoto saugojimui į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato ginklų saugyklą, saugojimo ar grąžinimo jo savininkui teisės aktų nustatyta tvarka.

80Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti ir tirti – keturias kompaktines laikmenas (CD), pridėtas prie bylos, palikti saugoti byloje.

81Priteisti iš G. K., asmens kodas ( - ) proceso išlaidas valstybei: 286 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas-5630) ir 15,54 Eur teismo turėtų išlaidų (įmokos kodas-5660). Priteistos proceso išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos ( kodas 188659752) vieną iš surenkamųjų sąskaitų.

82Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.

Ryšiai
1. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Irena... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją byla, kurioje G.... 3. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 4. Teismas... 5. Dėl pareikštų kaltinimų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos)... 6. G. K. 2017 metų balandžio 13 d., apie 14.00 val., bute, esančiame ( - )... 7. 2 rankomis pastumdamas ant lovos, jai nukritus, spaudė sulenkta ranka už... 8. Kaltinamasis G. K. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu neprisipažino ir... 9. Nors kaltinamasis dėl jam pareikštų kaltinimų neprisipažino, jo kaltė... 10. Nukentėjusi R. B. 2018-02-22 teisiamajame posėdyje parodė, kad su G. K.... 11. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo... 12. 3 stipriai K.nustūmė į sieną. Čia buvo iš karto po to įvykio, kai jį... 13. Iš teismo psichologijos ekspertizės akto 2018 m.birželio 19-rugpjūčio 13d.... 14. Teismo posėdyje 2018-01-25 apklausta liudytoja M. B. parodė, kad ji su broliu... 15. Nors kaltinamasis duomamas teismo posėdyje paaiškinimu dėl 2017-04-13 veikų... 16. Nors teismo psichologijos ekspertizės akto išvadoje (b.l. 156-162, t. 2)... 17. 4 patvirtinti kitais aukščiau nurodytais teisminio nagrinėjimo metu... 18. Vertinant G. K. padarytą nusikalstamą veiką 2017-04-13 , laikytina svarbu... 19. Vertinant suformuotą kasacinio teismo praktiką, kvalifikuojant nusikalstamas... 20. Šalintina iš kaltinimo nurodoma aplinkybė, kad nusikalstamą veiką,... 21. Tokiu būdu, įvertinus visumą teisminio nagrinėjimo metu surinktų įrodymų... 22. Dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, sukėlus fizinį skausmą... 23. 5... 24. G. K. kaltinamas tuo, kad jis, 2017 metų vasarą, ikiteisminio tyrimo metu... 25. Kaltinamasis apklaustas teisiamajame posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo... 26. Teisiamajame posėdyje apklausta kaip nukentėjusioji R. B. parodė, kad 2017... 27. Vertinant nukentėjusios R. B. teisme duotus parodymus dėl jos nurodomų... 28. Aukščiau nurodyti R. B. duoti teisiamajame posėdyje parodymai laikytini... 29. 6 veiksmų vaikai sakė, kad jiems skauda, matėsi paraudimai ant jų kūno, o... 30. Teisiamajame posėdyje 2018-03-01 apklausta ( - ) dirbanti liudytoja S. S.... 31. Nors liudytoju apklaustas nepilnametis G. B. yra nurodęs, kad yra matęs, kaip... 32. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti... 33. 7 kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos... 34. Įvertinus išdėstytą, kaltinamasis G. K. iš kaltinimo pagal BK 140... 35. Dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, sukėlus fizinį skausmą... 36. G. K. kaltinamas tuo, kad jis 2017-08-20 apie 17 val., bute, esančiame ( - )... 37. Kaltinamasis apklaustas teisiamajame 2018-02-22 posėdyje dėl jam pareikšto... 38. Teisiamajame posėdyje apklausiama 2018-02-22 nukentėjusioji R. B. nurodė,... 39. Vertinant nukentėjusios R. B. teisme duotus parodymus dėl jos nurodomų... 40. 8... 41. Iš nukentėjusios R. B. parodymų matyti, kad ji pati kaltinamojo galimai... 42. Teisiamajame posėdyje 2018-03-01 apklausta liudytoja S. S. (b.l. 142-143,... 43. Nors apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjo... 44. Teismo psichologijos ekspertizės akte (b. l. 156-162, t. 2) , aprašant... 45. Įvertinus visumą teisminio nagrinėjimo metu surinktų įrodymų, laikytina... 46. Dėl kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, grasinant nužudyti... 47. 9... 48. G. K. kaltinamas tuo, kad jis 2017 m. rugpjūčio 28 d. apie 1.00 val.,... 49. BK 145 straipsnio 1 dalis, numato atsakomybę tam, kas grasino nužudyti... 50. Kaltinamasis dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir paaiškino,... 51. Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji R. B. parodė, kad 2017-08-27... 52. Aukščiau nurodyti nukentėjusios duoti parodymai kelia pagrįstų abejonių... 53. 10 nukentėjusioji turėjo realią galimybę dėl jos nurodomų kaltinamojo... 54. Nukentėjusios duoti parodymai, kitais objektyviais bylos įrodymais ,... 55. Įvertinus visumą teisminio nagrinėjimo metu surinktų įrodymų,... 56. Bausmės skyrimas G. K., jam padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140... 57. G. K. veikoje jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.... 58. Parenkant skirtiną bausmę ir jos dydį, atsižvelgtina į tai, kad anksčiau... 59. Skirtinos bausmės paskirčiai įgyvendinti, skirtinos kaltinamajam... 60. Į skirtinos bausmės laiką įskaitytinas G. K. jo laikinajame sulaikyte... 61. Procesiniai klausimai... 62. Kaltinamajam G. K. ikiteisminio tyrimo metu Panevėžio apskrities VPK... 63. Kaltinamajam Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017-08-31 nutartimi paskirta... 64. Ikiteisminio tyrimo metu 2017-08-29 nutarimo pagrindu buvo atlikta krata pas G.... 65. 11 perduotas saugoti į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos... 66. Prokurorė prašo aukščiau nurodytą išimtą iš G. K. pneumatinį šautuvą... 67. Įvertinus byloje surinktus duomenis laikytina, kad išimtas iš kaltinamojo... 68. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti ir tirti –... 69. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus... 70. Teismo turėtos bylinėjimosi išlaidos, susiję su dalyvaujančių byloje... 71. Vadovaujantis 105 straipsniais, iš kaltinamojo priteistina valstybei : 15,54... 72. Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos - 298 straipsniais, 303... 73. G. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140... 74. Į G. K. paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti jo... 75. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 8 ir 9 punktais paskirti G. K.... 76. Pradėjus vykdyti G. K. paskirtą bausmę, panaikinti Panevėžio apskrities... 77. 12 rajono apylinkės teismo 2017-08-31 nutartimi paskirtą kardomąją... 78. G. K. iš kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140... 79. Pavesti Panevėžio apskrities VPK spręsti dėl tolesnio iš G. K. išimto... 80. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti ir tirti –... 81. Priteisti iš G. K., asmens kodas ( - ) proceso išlaidas valstybei: 286 Eur... 82. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...