Byla e2A-685-826/2018

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų R. B. (R. B.), O. A. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (buvęs pavadinimas – Palangos miesto apylinkės teismas) 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. B. ir O. A. ieškinį atsakovams A. Č., uždarajai akcinei bendrovei „Kelveda“, uždarajai akcinei bendrovei „Alkuras“, akcinei bendrovei „DFDS Seaways“, trečiajam asmeniui A. I., dėl atlygintinų servitutų nustatymo ir kompensacijos priteisimo ir pagal atsakovų A. Č., uždarosios akcinės bendrovės „Kelveda“, uždarosios akcinės bendrovės „Alkuras“, akcinės bendrovės DFDS Seaways priešieškinį ieškovams R. B. ir O. A., trečiajam asmeniui A. I. dėl statinių nugriovimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovai kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydami: 1) atsakovui A. Č. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ), Palanga, nustatyti atlygintinį 10 kv. m ploto statinių servitutą, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Geokada“ 2016 m. kovo 22 d. servitutų nustatymo plane (M 1:500) pažymėtą indeksu S2 ir plane pažymėtą taškais 5-6-7-8-5, suteikiantį teisę ieškovams visa apimtimi naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais statiniais: dalimi pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ), Palanga, plane pažymėtu indeksu 3I1b; dalimi pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ), Palanga, plane pažymėta indeksu 5I1ž; 2) nustačius atsakovui A. Č. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ), Palanga, atlygintinį 10 kv. m ploto statinių servitutą, įpareigoti viešpataujančiojo daikto savininkus (ieškovus) R. B. ir O. A. mokėti atsakovui A. Č. periodinę 1,74 Eur piniginę kompensaciją vieną kartą per kalendorinius metus iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos neterminuotai, ją pradedant mokėti nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos; 3) atsakovei UAB „Kelveda“ priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ), Palanga, nustatyti atlygintinį 119 kv. m ploto statinių servitutą, UAB „Geokada“ 2016 m. kovo 22 d. servitutų nustatymo plane (M 1:500) pažymėtą indeksu S2 ir pažymėtą plane taškais 8-9-10-11-12-13-14-15-16-21-5-6-7-8, suteikiantį teisę ieškovams visa apimtimi naudotis jiems priklausančiu pastatu – gyvenamuoju namu, unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ), Palanga, plane pažymėtu indeksu 1A1b; 4) atsakovei UAB „Kelveda“ priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ), Palanga, nustatyti atlygintinį 42 kv. m ploto kelio servitutą, UAB „Geokada“ 2016 m. kovo 22 d. servitutų nustatymo plane (M 1:500) pažymėtą indeksu S3 ir plane pažymėtą taškais 17-18-19-20-21-5-4-17, suteikiantį teisę ieškovams važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku; 5) nustačius atsakovei UAB „Kelveda“ priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ), Palanga, atlygintinius 119 kv. m ploto statinių servitutą ir 42 kv. m ploto kelio servitutą, įpareigoti viešpataujančiojo daikto savininkus (ieškovus) R. B. ir O. A. mokėti atsakovei UAB „Kelveda“ periodinę 81,13 Eur piniginę kompensaciją vieną kartą per kalendorinius metus iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos neterminuotai, ją pradedant mokėti nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos; 6) atsakovei UAB „Alkuras“ priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ), Palanga, nustatyti atlygintinį 174 kv. m ploto statinių servitutą, UAB „Geokada“ 2016 m. kovo 22 d. servitutų nustatymo plane (M 1:500) pažymėtą indeksu S2 ir plane pažymėtą taškais 5-6-7-8-9-5, suteikiantį teisę ieškovams visa apimtimi naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais statiniais: pastatu – ūkiniu pastatu, unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ), Palanga, plane pažymėtu indeksu 4I1b; pastatu – ūkiniu pastatu, unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ), Palanga, plane pažymėtu indeksu 7I1b; 7) atsakovei UAB „Alkuras“ priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ), Palanga, nustatyti atlygintinį 36 kv. m ploto kelio servitutą, UAB „Geokada“ 2016 m. kovo 22 d. servitutų nustatymo plane (M 1:500) pažymėtą indeksu S3 ir plane pažymėtą taškais 11-10-8-7-12-11, suteikianti teisę ieškovams važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų keliu; 8) nustačius atsakovei UAB „Alkuras“ priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ), Palanga, atlygintinius 174 kv. m ploto statinių servitutą ir 36 kv. m ploto kelio servitutą, įpareigoti viešpataujančiojo daikto savininkus (ieškovus) R. B. ir O. A. mokėti atsakovei UAB „Alkuras“ periodinę 106,9 Eur piniginę kompensaciją vieną kartą per metus iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos neterminuotai, ją pradedant mokėti nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos; 9) atsakovei AB DFDS Seaways priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ), Palanga, nustatyti atlygintinį 131 kv. m ploto statinių servitutą, UAB „Geokada“ 2016 m. kovo 22 d. servitutų nustatymo plane (M 1:500), sklypo plotas 1000 kv. m, pažymėtą indeksu S2 ir plane pažymėtą taškais 5-6-7-8-5 ir 9-10-11-12-13-18-14-9, suteikiantį teisę ieškovams visa apimtimi naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais statiniais: pastatu – ūkiniu pastatu, unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ), Palanga, plane pažymėtu indeksu 6Ilp; dalimi pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ), Palanga, plane pažymėto indeksu 3I1b; dalimi pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ), Palanga, plane pažymėto indeksu 5I1ž; dalimi pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ), Palanga, plane pažymėta indeksu 1A1b; 10) atsakovei AB DFDS Seaways priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ), Palanga, nustatyti atlygintinį 31 kv. m ploto kelio servitutą, UAB „Geokada“ 2016 m. kovo 22 d. servitutų nustatymo plane (M 1:500), sklypo plotas 1000 kv. m, pažymėtą indeksu S3 ir plane pažymėtą taškais 16-15-18-13-17-16, suteikianti teisę ieškovams važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku; 11) nustačius atsakovei AB DFDS Seaways priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ), Palanga, atlygintinius 131 kv. m ploto statinių servitutą ir 31 kv. m ploto kelio servitutą, įpareigoti viešpataujančiojo daikto savininkus (ieškovus) R. B. ir O. A. mokėti atsakovei AB DFDS Seaways periodinę 142,81 Eur piniginę kompensaciją vieną kartą kalendorinius per metus iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos neterminuotai, ją pradedant mokėti nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos; 12) atsakovei AB DFDS Seaways priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ), Palanga, nustatyti atlygintinį 3 kv. m ploto statinių servitutą, UAB „Geokada“ 2016 m. kovo 22 d. servitutų nustatymo plane (M 1:500), sklypo plotas 1020 kv. m, pažymėtą indeksu S2 ir plane pažymėtą taškais 5-6-7-5, suteikiantį teisę ieškovams visa apimtimi naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais statiniais: pastatu – ūkiniu pastatu, unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ), Palanga, plane pažymėtu indeksu 4I1b; pastatu – ūkiniu pastatu, unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ), Palanga, plane pažymėtu indeksu 7I1b; 13) nustačius atsakovei AB DFDS Seaways priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ), Palanga, atlygintinį 3 kv. m ploto statinių servitutą, įpareigoti viešpataujančiojo daikto savininkus (ieškovus) R. B. ir O. A. mokėti atsakovei AB DFDS Seaways periodinę 2,64 Eur pinginę kompensaciją vieną kartą per kalendorinius metus iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos neterminuotai, ją pradedant mokėti nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, taip pat priteisti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
    1. Nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 10 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. S-14010969 pagrindu jie nuosavybės teise įsigijo statinius, adresas ( - ), Palanga: pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ); kitus inžinerinius statinius, unikalus Nr. ( - ). Prieš tai šių statinių savininkas pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 099/04-0332 pagrindu (duomenys apie minėtus statinius (jų unikalūs numeriai, registro numeriai) nuo 2004 m. gegužės 13 d. buvo trečiasis asmuo A. I.. Ši sutartis nebuvo įregistruota viešajame registre, tačiau tai nepanaikina nuosavybės teisės egzistavimo fakto. Šios sutartys įstatymo nustatyta tvarka nuginčytos nebuvo, tad yra privalomos ir turi būti vykdomos. Tiek rengiant detalųjį planą, tiek ir šiuo metu Nekilnojamojo turto registre šie statiniai yra registruoti, dėl to abejonių dėl jų egzistavimo negali kilti. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad 2016 m. kovo 16 d. sumokėjo vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą 2016 m. Įsigyjant šiuos statinius leidimas 2004 m. kovo 12 d. nugriauti juos jau nebegaliojo nuo 2007 m. kovo 12 d. Įsigydami statinius jie žinojo, jog šiam turtui reikalingas remontas, jie turi būti atnaujinti. Nustatyti ieškovų statiniams kelio ir statinių servitutus yra būtina, nes jie negali tinkamai naudotis jiems priklausančiais statiniais, negali jų prižiūrėti. Atsakovai į prašymus duoti sutikimą prašomiems nustatyti servitutams davė neigiamus atsakymus arba iš viso neatsakė. Siekia turėti realią galimybę, kuo mažiau apribodami atsakovų teises, naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais statiniais ir patekti iki jų.
    1. Nurodė, kad skaičiuodami teisingas kompensacijas atsakovams orientaciniu kriterijumi laikė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendime Nr. T2-228 „Dėl 2015 m. valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų nustatymo“ nustatytus 2015 m. nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu arba suteiktą naudotis Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, nurodytus tarifus. Mano, jog nustatyti tarifai labiausiai atspindi šių žemės sklypų vidutines nuomos rinkos kainas.
  1. Atsakovai A. Č., UAB „Kelveda“, UAB „Alkuras“, AB DFDS Seaways pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė: 1) įpareigoti ieškovus R. B. ir O. A. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti (nusikelti) šiuos statinius ir jų pamatus (faktiškai išlikusias statinių dalis), esančius ( - ), Palangoje, sutvarkyti teritoriją po griovimo darbų bei išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro: 126,43 kv. m ploto pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtą 1Alb, 37 kv. m užstatyto ploto pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtą 3I1b; 89 kv. m užstatyto ploto pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtą 4I1b; 5 kv. m užstatyto ploto pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtą 5I1ž; 24 kv. m užstatyto ploto pastatą – ūkini pastatą, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtą 6I1 p; 31 kv. m užstatyto ploto pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), piane pažymėtą 7I1b; kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (lauko tualetą), unikalus Nr. ( - ); 2) už teismo sprendimo nevykdymą ieškovams R. B. ir O. A. paskirti 300,00 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną, skaičiuojamą tol, kol teismo įpareigojimas nugriauti statinius, sutvarkyti teritoriją po griovimo darbų ir išregistruoti statinius iš Nekilnojamojo turto registro bus visiškai įvykdytas; 3) ieškovams R. B. ir O. A. neįvykdžius teismo sprendimo per tris mėnesius, leisti atsakovams AB DFDS Seaways, UAB „Kelveda“, UAB „Alkuras“ ir A. Č. nugriauti ieškovams priklausančius faktiškai išlikusius statinius ir jų pamatus bei sutvarkyti teritoriją po griovimo darbų ir (ar) išregistruoti statinius iš Nekilnojamojo turto registro, patirtas išlaidas išieškoti iš ieškovų; taip pat priteisti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovų R. B. ir O. A..
    1. Nurodė, kad į Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. 183 patvirtinto žemės sklypo ( - ), Palangoje, detaliuoju planu suplanuotą teritoriją patenka atsakovams priklausantys žemės sklypai ir ieškovų įsigyti statiniai, todėl šio detaliojo plano sprendiniai yra privalomi jiems ir ieškovams. Pagal detaliojo plano sprendinius žemės sklype, adresas ( - ), Palanga, esantis avarinės būklės gyvenamasis namas ir du ūkiniai pastatai numatyti demontuoti. Grafinėje detaliojo plano dalyje esami statiniai taip pat pažymėti kaip griaunami. Statinių kadastro duomenys, užfiksuoti 1994 m. rugsėjo 22 d., patvirtina aplinkybę, kad jų fiksavimo metu ieškovams priklausančių statinių būklė buvo bloga, beveik visų statinių nusidėvėjimo procentas 70 procentų, o šiuo metu, t. y. praėjus dar beveik 20 metų, yra dar labiau pablogėjusi. 2013 m. rugsėjo 23 d. ekspertizės akte nurodyta, jog pastatai yra avarinės būklės. Iki šio momento statiniai nėra nugriauti, todėl pažeidžia jų, kaip žemės sklypų, esančių nuo Vytauto g. ( - ), Palangoje, savininkų nuosavybės teises. Nugriauti šių statinių savarankiškai be teismo sprendimo negali, o ieškovai detalaus plano nevykdo. Kol šie statiniai nenugriauti, atsakovai neturi galimybės realizuoti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. 183 patvirtinto detaliojo plano sprendinių ir pradėti naujų statinių statybos. Buvęs žemės sklypo ir pastatų savininkas trečiasis asmuo A. I. jokių prieštaravimų dėl detaliojo plano sprendinių nereiškė, sprendimo taip pat neginčijo. Ieškovai apie perkamų statinių būklę turėjo žinoti, nes juos pasiūlė trečiasis asmuo A. I..

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino visiškai. Pagrindiniai sprendimo motyvai:
    1. Nurodė, kad ieškovų ieškinys dėl servitutų nustatymo nepagrįstas.
      1. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių ir liudytojų paaiškinimų nustatyta, jog šiuo metu iš visų ieškovų įgytų statinių faktiškai yra išlikęs vienas statinys – gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), nė vieno iš kitų nurodomų statinių, kuriems jis prašo nustatyti servitutus, nėra likę. Tad nesant viešpataujančiojo daikto servitutų nustatymas aptarnauti ir naudoti sunykusius statinius nebūtų realus. Realiu jis taptų tik juos atstačius, tik tada statinių savininkai įgytų galimybę naudotis svetimu daiktu, todėl šiuo atveju, kol statiniai yra sugriuvę, servitutų nustatymas yra nerealus ir tokio pobūdžio servituto nustatymui nėra jokio teisinio pagrindo.
      1. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. 183 patvirtintas žemės sklypo, esančio ( - ), Palangoje, detalusis planas, pagal kurį jau yra nustatytas kelio servitutas – teisė bendrai naudotis įvažiavimu į teritoriją įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudotis juo kaip pėsčiųjų taku žemės sklypuose Vytauto g. ( - ), kuris įregistruotas viešajame registre.
      1. Ieškovų prašomų nustatyti servitutų nustatymas prieštarauja galiojančiam teritorijų planavimo dokumentui – 2004 m. liepos 8 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr.183 patvirtinto detaliojo plano ( - ), Palangoje, sprendiniams. Detaliajame plane ieškovų įgyti statiniai (gyvenamasis namas ir du ūkiniai pastatai kaip avarinės būklės) buvo numatyti kaip griautini (demontuotini) ir jų naudojimas pagal tikslinę paskirtį nebuvo numatytas. Jokių duomenų, jog ieškovai būtų kreipęsi į Palangos miesto savivaldybę dėl galiojančio 2004 m. liepos 8 d. detaliojo plano keitimo procedūrų inicijavimo, ieškovai nepateikė.
    1. Atmetus ieškovų reikalavimą dėl statinių ir kelio servituto nustatymo, dėl servituto atlyginimo dydžio pagrįstumo teismas nepasisakė.
    1. Nurodė, kad atsakovų priešieškinio reikalavimas dėl ieškovų įpareigojimo per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti (nusikelti) šiuos statinius ir jų pamatus (faktiškai išlikusias statinių dalis), esančius ( - ), Palangoje, sutvarkyti teritoriją po griovimo darbų bei išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro yra pagrįstas. Ieškovai, kaip būsimi statinių įgijėjai, privalėjo pasidomėti dėl šių statinių įgijimo perspektyvų, t. y. tinkamai išsiaiškinti, ar jie įgydami statinius (jų likučius) galės tinkamai ir visa apimtimi įgyvendinti savo kaip savininkų nuosavybės teises. Ieškovų argumentai, jog jie įsigijo statinius norėdami vystyti verslo projektą ateityje ir nežinojo apie detaliojo plano sprendinius, paneigti liudytojų – antstolės R. V., J. M., notarės A. B., parodymais. Į Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. liepos 8 d sprendimu Nr. 183 patvirtinto žemės sklypo ( - ), Palangoje, detaliuoju planu suplanuotą teritoriją patenka atsakovams priklausantys žemės sklypai ir ieškovų įsigyti statiniai, todėl šio detaliojo plano sprendiniai yra privalomi atsakovams ir ieškovams. Šio detaliojo plano sprendiniai buvo privalomi ir buvusiam statinių savininkui trečiajam asmeniu A. I.. Tad ieškovai įsigydami statinius įgijo tokias pačias teises ir pareigas kaip buvęs jų savininkas. Pagal šį detalųjį planą ieškovams priklausantys statiniai turėjo būti nugriauti kaip avarinės būklės. Iki šios dienos tai padaryta nebuvo.
    1. Nurodė, kad atsižvelgęs į tai, jog statybos procesas yra sudėtinga procedūra, susijusi su institucijų, jų atstovų veiksmų atlikimu (statinių griovimo procedūrai įgyvendinti), derinimu, taip pat į teisingumo ir protingumo principus, ieškovams nustatė ilgesnį šešių mėnesių terminą statinių ir (ar) jų dalių nugriovimui.
    1. Nurodė, kad atsižvelgus į tai, jog žemės sklype faktiškai yra likęs vienas statinys, t. y. gyvenamasis namas, ir vietomis sklype matoma buvusių statinių dalių (akmenų, plytų), ieškovai įpareigotini pašalinti visas žemės sklype esančias buvusių statinių dalis, o jas pašalinę – išregistruoti statinius iš Nekilnojamojo turto registro.
    1. Nurodė, kad siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą bei atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo principus, atsakovų prašoma nustatyti ieškovams 300,00 Eur bauda už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną, skaičiuojama tol, kol teismo įpareigojimas nugriauti statinius, sutvarkyti teritoriją po griovimo darbų ir išregistruoti statinius iš Nekilnojamojo turto registro bus visiškai įvykdytas, mažintina iki 3,00 Eur.
    1. Nurodė, kad ieškovams per šešis mėnesius neįvykdžius teismo sprendimo nugriauti faktiškai išlikusius statinius ir jų dalis, sutvarkyti teritoriją po griovimo darbų ir išregistruoti statinius iš Nekilnojamojo turto registro, leidžia atsakovams nugriauti šiuos statinius bei jų dalis ir sutvarkyti teritoriją po griovimo darbų ir išregistruoti statinius iš Nekilnojamojo turto registro, patirtas išlaidas išieškant iš ieškovų.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Ieškovai apeliaciniu skundu prašė panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2017 m. gruodžio 29 d, sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti arba bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
    1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatskleidė bylos esmės, nepanaikindamas sandorių dėl nekilnojamojo turto įsigijimo, panaikino pačią nuosavybę (nuosavybės teisę į statinius), statinius net įpareigojo nugriauti ir išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro.
      1. Neatsižvelgta į tai, kad statinių įsigijimo sandoriai (2004 m. gegužės 13 d. pirkimo–pardavimo sutartis, 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas) yra galiojantys ir nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Ginčo statiniai egzistuoja ir dabar. Jų vertė, priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal UAB „Krivita“ 2013 m. rugsėjo 23 d. atliktą Nekilnojamojo turto ekspertizės aktą Nr. 13-1-127 buvo 73 800,00 Lt, tad 2004 m. jų vertė negalėjo būti 1,00 Lt. Šiuos duomenis paneigiančių įrodymų nepateikta. Ginčo nėra, kad šiuo metu statiniams reikalinga rekonstrukcija, tačiau tai nepanaikina jų, kaip teisėtų savininkų, teisių į turimą turtą. Norint atlikti rekonstrukcijos darbus yra reikalingi naujai suformuotų žemės sklypų po ieškovams priklausančiais statiniais savininkų (atsakovų) sutikimai / leidimai. Tą patvirtina 2016 m. kovo 14 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos raštas. Atsakovai kategoriškai atsisakė tokius sutikimus / leidimus duoti, todėl kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami nustatyti servitutus privažiuoti prie statinių bei jais naudotis. Įsigydami ginčo statinius, jie turėjo teisėtų lūkesčių rekonstruoti pastatus ir naudotis jais pagal paskirtį.
      1. Nurodė, kad nepagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimo teiginys, jog realumas nustatyti servitutus būtų tik tada, jei statiniai būtų atstatyti. Tačiau bylą nagrinėjęs teismas neanalizavo, kaip jiems privažiuoti iki savo statinių ir juos atstatyti, jei šių servitutų nėra ir per kitiems asmenims priklausančius sklypus privažiuoti negalima.
      1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentas, jog jau nustatytas servitutas ir iš naujo nėra teisinio pagrindo dėl jo nustatymo spręsti, nepagrįstas. Byloje nėra duomenų, kad ieškovams priklausančių statinių eksploatavimui servitutai buvo ir šiuo metu yra nustatyti.
    1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo liudytojų parodymus. Visų pirma, notarės A. B.. Teismas nurodė, jog notarė paaiškino, kad Nekilnojamojo turto registre jokių statinių nebuvo (neva dėl jų sunykimo). Bet posėdžio metu ji nurodė, jog statiniai buvo įregistruoti kitame registre adresu ( - ), Palanga, o ne atsakovams priklausančiuose žemės sklypuose, kuriems buvo suteikti nauji unikalūs numeriai bei adresai. Šie parodymai yra labai svarbūs, nes sprendime statinių sunykimo ar sugriuvimo faktas buvo laikomas ir nuosavybės teisės į tokius statinius pabaiga. Antra, liudytojo J. M.. Teismas rėmėsi jo parodymais, tačiau neatsižvelgė į aplinkybę, kad jį ir trečiąjį asmenį šiuo metu sieja konfliktiški santykiai.
    1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų aiškindamas trečiojo asmens A. I. tikslus grąžinant žemės sklypą, ant kurio stovėjo statiniai, buvusiems savininkams, taip pat aiškindamas galiojančių sudarytų sutarčių nuostatas. Šalys to neprašė, sutarčių neginčijo.
    1. Pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovų reikalavimus nugriauti ginčo statinius. Toks sprendimas prieštarauja 2016 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“ nuostatų 15 punktui, kuris numato, jog jeigu statinio ekspertizės akte yra pateikta išvada, kad statinys pripažintas avariniu, tokiu atveju statinio naudotojas, vadovaudamasis teisės aktais ir statinio ekspertizės akte pateikta išvada, imasi priemonių statinio avarinei būklei pašalinti arba nusprendžia statinį griauti. Byloje teismas pats nusprendė, kad ieškovai teisėtu pagrindu įsigytus statinius turi nugriauti ir juos išregistruoti, taip ir nenustatęs, kodėl negalima šių statinių atkurti / atstatyti. 2004 m. kovo 12 d. Palangos miesto savivaldybės leidimas nugriauti statinį Nr. 2 galiojo iki 2007 m. kovo 12 d. ir tuometinis ginčo statinių savininkas A. I. turėjo teisę spręsti, ar nugriauti šiuos pastatus, ar ne. Manytina, kad teismas galėjo tiesiog atmesti ieškovų reikalavimą dėl servitutų nustatymo.
  1. Atsakovės UAB „Kelveda“, UAB „Alkuras“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Nurodė, kad ieškovai įsigijo ne ginčo turtą, o turtines teises į jį, nes pastatai sunykę. Tą patvirtino kaip liudytojai teisme apsiklausti notarė A. B., antstolė R. V., J. M., specialistas R. R., kurie nurodė, jog ginčo statiniai yra sunykę ir egzistuoja tik atskiri jų fragmentai, kurių neįmanoma naudoti pagal tikslinę paskirtį kaip statinių. Šie pastatai turėjo būti nugriauti pagal galiojusius teritorijų planavimo sprendinius. Pats buvęs statinių savininkas A. I. siekė šiuos statinius nugriauti ir modifikuoti jam priklausantį žemės sklypą. Teritorijų planavimo procedūra užbaigta 2004 m. liepos 8 d. Palangos miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. 183, kuriuo patvirtintas žemės sklypo ( - ), Palangoje, detalusis planas, pagal jį ginčo statiniai turėjo būti nugriauti. Teritorijų planavimo sprendiniai yra vieši ir bet kuris suinteresuotas asmuo su jais gali susipažinti. Tad nauji savininkai negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo buvęs savininkas. Apeliantai, kuriuos pasiūlė vykdymo procese trečiasis asmuo, galėjo įvertinti tokių teisių apimtį ir su tuo susijusias specifines sąlygas. Jų teisėti lūkesčiai pažeisti nebuvo.
    1. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.395 straipsnio 1 dalį parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas ir, jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui. Todėl A. I. 2005 m. kovo 3 d. sudaręs susitarimą, kuriuo perleido (grąžino) žemės sklypo dalį ieškovams, neteko nuosavybės teisės į ginčo statinius.
    1. Nurodė, kad nesant viešpataujančiojo daikto servitutų nustatymas aptarnauti ir naudoti sunykusius statinius nebūtų realus. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, realus jis taptų tik tada, kai statiniai būtų atstatyti, tik tada statinių savininkai įgytų galimybę naudotis svetimu daiktu. Šiuo atveju, kol statiniai yra sugriuvę, servitutų nustatymas yra nerealus, nėra būtinas, nes statinio liekanoms naudoti (prižiūrėti) servitutas nereikalingas, tokio pobūdžio servituto nustatymui nėra jokio teisinio pagrindo. Atsakovas, kaip žemės sklypo savininkas, nesutinka, jog liekanų vietoje būtų statomi nauji statiniai. Be to, žemės sklype jau yra nustatytas kelio servitutas – teisė bendrai naudotis įvažiavimu į teritoriją įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudotis juo kaip pėsčiųjų taku žemės sklypuose ( - ), 188, 186, 184, 182. Šis servitutas viešai įregistruotas ir privalomas visiems. Ieškovai nenurodė argumentų, kodėl nustatytas servitutas yra netinkamas ar turi būti pakeistas. Tam, kad ieškovai išsigabentų statinių liekanas, neprieštarauja.
  1. Atsakovė AB DFDS Seaways pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Nurodė, kad nebuvo atsižvelgta į tam tikras svarbias aplinkybes. Trečiasis asmuo A. I. įsigijo žemės sklypo dalį ir turėjo su kitais bendraturčiais aptarti pastatų naudojimo tvarką. Tai padaryta nebuvo. Statinių įsigijimo faktas neišviešintas, siekiant jį nuslėpti. Trečiasis asmuo grąžino įsigytą žemės sklypą buvusiai savininkei dėl formalių pagrindų. 2004 m. kovo 12 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos leidimas nugriauti statinį Nr. 2 išduotas D. S. H. T. vardu. Tad būtų reikėję keisti šį detalųjį planą.
    1. Nurodė, kad vienas iš žemės sklypų ir kitų nekilnojamųjų daiktų savininkų nuosavybės teisės ribojimo būdų yra teritorijų planavimo procesas. Tam tikro nekilnojamojo daikto savininko teisių turinį lemia teritorijoje, kurioje šis daiktas yra, galiojantys teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai. Jie galioja tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys sprendiniai. Šiuo atveju, kaip pirmosios instancijos teismas nurodė, galioja Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. 183 patvirtintas žemės sklypo, adresas ( - ), Palanga, detalusis planas, pagal kurį ginčo statiniai turėjo būti nugriauti, o atidalytuose 6 žemės sklypuose statomi gyvenamieji namai su sublokuotais garažais, nustatytas servitutas. Buvęs žemės sklypo ir ginčo statinių savininkas A. I. šio akto įstatymo nustatyta tvarka neginčijo. Šis detalusis planas buvo įgyvendintas, išskyrus statinių nugriovimą. Detaliojo plano sprendiniai ir įpareigojimas juos įvykdyti jokiu būdu nereiškia ieškovų nuosavybės teisės į ginčo statinius paneigimo. Tenkinti ieškovų ieškinio reikalavimus dėl servitutų nustatymo pagrindo nebuvo.
    1. Nurodė, kad sutinka su apeliantais, jog įprastoje situacijoje būtų reikalinga jų valia tam, kad jiems priklausantys statiniai būtų nugriauti ir tokiu būdu būtų realizuoti detaliojo plano sprendiniai. Tačiau šiuo atveju dėl ne itin atsakingų nekilnojamojo turto perleidimo sandorius sudariusių asmenų ir šiuos sandorius tvirtinusios notarės veiksmų atsirado išskirtiniai žemės sklypo, adresu ( - ), Palanga, ir jame esančių statinių savininkų tarpusavio santykiai. Šią klaidą galima atitaisyti tik tenkinus priešieškinio reikalavimus dėl statinių priverstinio nugriovimo. Taip būtų apgintos jų, kaip žemės sklypų savininkų, teisės. Teoriškai ieškovams griauti statinių net nereikės, nes jie yra sunykę ir beliks išregistruoti.
  1. Daugiau atsiliepimų nepateikta.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

12Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

13Faktinės bylos aplinkybės

  1. Byloje nustatyta, kad Palangos miesto teismas 1990 m. liepos 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-172/90 m., atnaujinęs praleistą senaties terminą, ieškovei V. S. priteisė namų vaidą, esančią ( - ), Palangoje, susidedančią iš pagrindinio pastato (gyvenamojo namo su mansarda), dviejų pagalbinių pastatų, kiemo įrenginių – šulinio ir trijų išviečių, kaip paveldėtą turtą po tėvo A. S.-S. mirties 1956 m. V. S. 1995 m. vasario 22 d. sutartimi, notarinio registro Nr. 2-729, padovanojo visus statinius, esančius (duomenys neskelbini), Palangoje, savo seseriai D. S. H. T.. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2000 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. 343 D. S. H. T. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,6851 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), Palangoje. 2004 m. kovo 12 d. D. S. H. T. pirkimo–pardavimo sutartimis pardavė žemės sklypą V. A. – 0,1695 ha ploto dalį, notarinio registro Nr. 2-1076, ir 2004 m. kovo 12 d. perdavimo–priėmimo aktu, notarinio registro Nr. 2-077, Steponui A. M. – 0,2060 ha ploto dalį, notarinio registro Nr. 2-1078, 2004 kovo 12 d. perdavimo–priėmimo aktu, notarinio registro Nr. 2-1079, UAB „Transmota“ – 0,3096 ha ploto dalį, notarinio registro Nr. 2-1080, 2004 m. kovo 12 d. perdavimo–priėmimo aktu, notarinio registro Nr. 2-1081. Steponas A. M. ir L. B. M. 2004 m. balandžio 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 2-1770, ir 2004 m. balandžio 15 d. perdavimo–priėmimo akto, notarinio registro Nr. 2-1771, pagrindu pardavė 1000 kv. m ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), Palangoje, dalį, esančią bendrame 0,6851 ha žemės sklype, trečiajam asmeniui A. I.. D. S. H. T. 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 2-2358, pardavė visus statinius: pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr.( - ), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), Palangoje, trečiajam asmeniui A. I. už 100 000,00 Lt. 2004 m. gegužės 13 d. trečiasis asmuo A. I. išdavė įgaliojimą, notarinio registro Nr. 2-2060, kuriuo įgaliojo J. M. atstovauti jam Palangos miesto žemėtvarkos tarnyboje dėl žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), Palangoje, detaliojo plano projekto, būti detaliojo plano organizatoriumi, parengti bei atitinkamose institucijose suderinti detalųjį planą, pakeisti žemės sklypo funkcinę paskirtį, įregistruoti pakeitimus valstybės įmonėje Registrų centre, gauti dokumentus ir t. t. 2005 m. kovo 3 d. S. A. M., L. B. M. ir trečiasis asmuo A. I. sudarė susitarimą, pagal kurį šalys susitarė panaikinti jų sudarytą pas notarę A. B. 2004 m. balandžio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. 183 buvo patvirtintas žemės sklypo ( - ), Palangoje, detalusis planas. Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 13.6.-285 buvo nustatyti detaliuoju planu naujai suformuotų žemės sklypų kadastro duomenys, naujai suformuotiems žemės sklypams suteikti nauji adresai (nuo ( - ) iki ( - ), Palanga), o žemės sklypų savininkai įpareigoti žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. 2005 m. vasario 24 d. V. A. įregistravo nuosavybės teisę į žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ), Palanga, ir šį žemės sklypą 2006 m. birželio 15 d. pardavė atsakovui A. Č.. 2005 m. kovo 3 d. S. A. M. įregistravo nuosavybės teisę į žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ), Palanga, ir 2005 m. kovo 14 d. pardavė atsakovui A. Č.. 2005 m. kovo 24 d. UAB „Transmota“ įregistravo nuosavybės teisę į žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ), Palanga, ir 2012 m. balandžio 27 d. pardavė atsakovei AB DFDS Seaways. 2005 m. kovo 24 d. S. A. M. įregistravo nuosavybės teisę į žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ), Palanga, ir 2014 m. birželio 6 d. pardavė šį sklypą atsakovei UAB „Kelveda“. 2005 m. kovo 24 d. UAB „Transmota“ įregistravo nuosavybės teisę į žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ), Palanga, ir 2012 m. balandžio 27 d. pardavė šį sklypą atsakovei AB DFDS Seaways. 2005 m. kovo 24 d. UAB „Transmota“ įregistravo nuosavybės teisę į žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ), Palanga, ir 2013 m. spalio 25 d. pardavė šį sklypą atsakovei UAB „Alkuras“. 2014 m. rugsėjo 10 d. antstolės R. V. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. S-14010969 ieškovas R. B. įgijo pirmiau nurodytus pastatus iš trečiojo asmens A. I..
  2. Byloje kilo ginčas dėl materialinių teisės normų, reglamentuojančių servituto nustatymą, įpareigojimą nugriauti statinius, taikymo ir aiškinimo.
  3. Ieškovė ieškiniu prašė nustatyti atlygintinį servitutą atsakovams nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, kad jie galėtų tinkamai naudotis jiems priklausančiais statiniais. Atsakovai priešieškiniu prašė įpareigoti ieškovus nugriauti ginčo statinius ir išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro. Pirmosios instancijos teismas ieškovų ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino visiškai. Ieškovai apeliaciniu skundu prašė jį panaikinti ir klausimą išnagrinėti iš esmės arbą bylą iš naujo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodė, kad buvo netinkamai aiškintos ir taikytos materialinės teisės normos, reglamentuojančios servituto nustatymą, pažeistos jų, kaip ginčo statinių savininkų, teisės naudotis jiems priklausančiu turtu, pažeisti jų teisėti lūkesčiai.
  4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytus nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino proceso teisės normas, neištyrė ir nenustatė visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, tai yra iš dalies neatskleidė bylos esmės, neįtraukė į procesą visų suinteresuotų asmenų, o dėl to galėjo būti priimtas nepagrįstas teismo sprendimas. Tokia išvada darytina dėl toliau nurodomų motyvų.
  5. Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1 dalis). Servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu.
  6. Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė jokiais atvejais neturi būti varžoma nepagrįstai, tam būtinas objektyvus pagrindas. Dėl to ir daikto suvaržymas servitutu pateisinamas tik esant svarbioms priežastims (kai yra objektyviai būtinas). Kasacinio teismo praktika dėl servitutų nustatymo išplėtota ir nuosekli (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2012 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014). Joje pažymima, kad teismas pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016, 13 punktas).
  7. Nagrinėjamu atveju ieškovai prašė atsakovams priklausančiuose žemės sklypuose nustatyti atlygintinį, neterminuotą statinių servitutą, suteikiantį teisę visa apimtimi naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais statiniais. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo nustatyti servitutą, nes pastatai realiai nėra išlikę, jie sunykę. Be to, pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. 183 patvirtintą žemės sklypo, adresas ( - ), Palanga, detalųjį planą šie statiniai turėjo būti nugriauti, o atidalytuose 6 žemės sklypuose statomi gyvenamieji namai su sublokuotais garažais. Ieškovai apeliaciniame skunde nurodė, kad detalusis planas, kuriuo buvo suteiktas tuometiniam statinių savininkui trečiajam asmeniui A. I. leidimas ginčo statinius nugriauti, pasibaigė 2014 m. liepos 8 d. Tik statinių savininkas turėjo teisęs spręsti, ar vykdyti detaliojo plano sprendinius ar ne. Buvusiam savininkui nusprendus nenugriauti statinių, jie 2014 m. rugsėjo 10 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. S-14010969 pagrindu tapo jų teisėtais savininkais. 2016 m. kovo 14 d. Palangos miesto savivaldybės administracija raštu patvirtino, jog jie gali rekonstruoti ginčo statinius, tik reikalingas žemės savininkų, t. y. atsakovų, sutikimas.
  8. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant klausimą dėl ieškovų ieškinio pagrįstumo, svarbu išspręsti klausimą dėl ginčo statinių faktinio ir teisinio egzistavimo.
  9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių ir liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad šiuo metu iš visų ieškovų įgytų statinių faktiškai yra išlikęs vienas statinys – gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), nė vieno iš kitų nurodomų statinių, kuriems jie prašė nustatyti servitutus, nėra likę. Iš esmės ieškovai šių nustatytų faktinių aplinkybių neginčija, pripažįsta, jog ginčo statiniai apgriuvę, jiems reikalinga rekonstrukcija. Tad iš esmės sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nesant viešpataujančiojo daikto servitutų nustatymas aptarnauti ir naudoti sunykusius statinius nebūtų realus. Realiu jis taptų tik juos atstačius, tik tada statinių savininkai įgytų galimybę naudotis svetimu daiktu.
  10. Byloje keliamas klausimas dėl šių ginčo pastatų teisinio egzistavimo. Iš 2015 m. rugpjūčio 19 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad ginčo statiniai, t. y. pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), kiti inžinieriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ), Palanga, įregistruoti kaip nekilnojamojo turto vienetai. Ginčo byloje nėra, kad ginčo statiniai yra išsidėstę žemės sklype, adresu ( - ), Palanga, kuris Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 13.6-285 „Dėl privačių žemės sklypo ( - ) Palangos mieste, kadastro duomenų pakeitimo padalinus šį sklypą į šešis atskirus žemės sklypus“ padalytas į 6 atskirus sklypus, jiems suteikiant naujus adresus, t. y. Vytauto g. ( - ). Žemės sklypai nuosavybės teise priklauso atsakovams. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje numatyta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo–pardavimo sutartimi trečiasis asmuo A. I. įsigijo šiuos ginčo statinius už 100 000,00 Lt. Nuosavybės teisės į ginčo statinius neįregistravo įstatymo nustatyta tvarka. Šių statinių savininku 2014 m. rugsėjo 10 d. antstolės R. V. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. S-14010969 pagrindu tapo R. B..
  11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovų prašomų nustatyti servitutų nustatymas prieštarauja galiojančiam teritorijų planavimo dokumentui – 2004 m. liepos 8 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr.183 patvirtinto detaliojo plano (( - ), Palanga) sprendiniams. Detaliajame plane ieškovų įgyti statiniai (gyvenamasis namas ir du ūkiniai pastatai kaip avarinės būklės) buvo numatyti kaip griautini (demontuotini) ir jų naudojimas pagal tikslinę paskirtį nebuvo numatytas. Šie sprendiniai buvo privalomi buvusiam statinių savininkui, tad ir ieškovams. Ieškovai apeliaciniame skunde nurodė, jog leidimas nugriauti ginčo statinius pasibaigęs 2014 m. liepos 8 d., o jie teisėtais ginčo statinių savininkais tapo 2014 m. rugsėjo 10 d., tad toks teismo argumentas nepagrįstas. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais.
  12. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 3 punktą detalusis planas – teritorijų planavimo dokumentas, kuriame yra nustatytos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir kitos veiklos privalomosios sąlygos) (redakcija, galiojusi nuo 2004 m. gegužės 1 d.). Pagal Įstatymo 11 straipsnio 5 dalį savivaldybės teritorijos arba jos dalių bendrieji planai rengiami savivaldybės tarybos sprendimu. Jų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės administracijos direktorius bendrąjį planą teikia tvirtinti savivaldybės tarybai. Pagal Įstatymo 26 straipsnio 6 dalį detaliųjų planų sprendiniai galioja neterminuotai, jeigu tvirtinant detalųjį planą nebuvo nustatytas konkretus galiojimo terminas. Pagal Įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punktą valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą (savivaldybės lygmens bendrojo, specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, detalieji planai) atlieka apskrities viršininko administracija. Pagal Įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 6 punktą teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimą pagal kompetenciją kontroliuoja valstybės ir savivaldybės institucijos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
  13. 2016 m. kovo 14 d. Palangos miesto savivaldybės administracija rašte patvirtino, kad ieškovai gali rekonstruoti ginčo statinius, tik reikalingas žemės savininkų, t. y. atsakovų, sutikimas. Atsižvelgus į tai, susidaro prieštaringa situacija: pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2004 m. liepos 8 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr.183 patvirtinto detaliojo plano (( - ), Palanga) sprendiniai, pagal kuriuos numatyta ginčo statinius griauti, privalomi ieškovams, o institucija, patvirtinusi detalųjį planą, nurodo, kad galima šių pastatų rekonstrukcija. Tik išsiaiškinus, ar ginčo statiniai pagal patvirtintą detalųjį planą turėjo būti nugriauti, kas atsakingas už detaliojo plano sprendinių nevykdymą, galima spręsti dėl ieškovų reikalavimo rekonstruoti ginčo statinius galimumo. Tuo tikslu į bylos nagrinėjamą turėjo būti įtraukta detalųjį planą patvirtinusi institucija – Palangos miesto savivaldybės administracija, ir institucija, kontroliuojanti teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimą – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
  14. Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo doktrinoje nuosekliai akcentuojama, kad tikrumas ir teisinis saugumas yra neatsiejami teisinės valstybės principo elementai. Šių principų paskirtis – laiduoti asmens pasitikėjimą savo valstybe ir teise. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Šie teisiniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Jie siejasi su visų valstybės institucijų pareiga vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Įstatymais nustačius asmenims tam tikrą teisę, tos teisės suteikimo pagrindus, sąlygas ir tvarką, valstybei kyla pareiga santykiuose laikytis teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo konstitucinių principų. Šie principai taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2002 m. balandžio 23 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. sausio 24 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2007 m. liepos 5 d., 2008 m. vasario 20 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2011 m. gruodžio 22 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimus; Konstitucinio Teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimą).
  15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Polygrade L.L.C.“ ir kt. v. M. S. firma „Ugrima“, bylos Nr. 3K-3-168/2008; 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-375/2007; 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. R. personalinė įmonė „RBPĮ“ v. V. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-82/2005; ir kt.), kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės.
  16. Nagrinėjamu atveju bylą išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, nes ši byla turi būti nagrinėjama beveik visa apimti naujais aspektais, t. y. būtina spręsti dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis, kad šios institucijos pasisakytų dėl ginčo sklypo detaliojo plano sprendinių vykdymo, jų privalomumo, galimybės rekonstruoti ginčo pastatus esant patvirtintam tokiam detaliajam planui. Taip pat spręstina ir dėl antstolės R. V., kuri patvirtino 2014 m. rugsėjo 10 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. S-14010969, įtraukimo į bylą, nes būsimas teismo sprendimas gali turėti įtakos šio asmens turtinėms interesams tuo atveju, jeigu ieškovai bus įpareigoti nugriauti ginčo pastatus. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

14Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose

  1. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, kadangi bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas bus išspręstas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsni 5 dalis).

15Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

16Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (buvęs pavadinimas – Palangos miesto apylinkės teismas) 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai