Byla e2A-495-569/2016
Dėl kelio servituto nustatymo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Stasiūnienės ir Vilijos Valantienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. V. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-49-715/2016 pagal ieškovės S. V. ieškinį atsakovui R. K. Š., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos dėl kelio servituto nustatymo.

3Teisėjų kolegija,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

51. Ieškovė S. V. prašė nustatyti 1806 kv. m. ploto kelio servitutą atsakovui R. K. Š. nuosavybės teise priklausančiame 1,9100 ha žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), kuriame ieškovei nuosavybės teise priklauso 39/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), plane žymimo 1A1m, 1/2 dalis tvarto, unikalus Nr. ( - ), plane žymimo 7l1ž, ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), plane žymimas 8l1p, viralinė, unikalus Nr. ( - ), plane žymima 12I1ž, be to, daržinė su priestatais, unikalus Nr. ( - ), plane žymima 20l1ž, malkinė, unikalus Nr. ( - ), plane žymima 16I1m, garažas, unikalus Nr. ( - ), plane žymimas 15G1g, sandėlis, unikalus Nr. ( - ), plane žymimas 14I1g, sandėlis, unikalus Nr. ( - ), plane žymimas 13l1m, ir ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), plane žymimas 9l1m.

62. Ieškovė nurodė, jog faktiškai naudojasi minėta teritorija, joje esančiu privažiavimu, sodu, daržu, priėjimais prie pastatų jau daugelį metų, tačiau servitutas, legaliai suteikiantis teisę naudotis šia teritorija, šiuo metu nėra nustatytas, todėl tarp ieškovės ir atsakovo nuolat kyla ginčai.

7II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

83. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 22 d. sprendimu atmetė ieškovės S. V. ieškinį; priteisė iš ieškovės S. V. atsakovo R. K. Š. naudai 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

94. Teismas pažymėjo, jog ieškovės prašymas nustatyti servitutą sklype, kurį ieškovė šiuo metu nurodo naudojanti kaip sodą (plane pažymėtą tarp taškų 17-16-30-29 iki pastato, plane pažymėto N simboliu, o statinių išdėstymo plane žymimo simboliu 12l1ž), yra nepagrįstas, nes šiame plote nėra nei vieno ieškovei priklausančio pastato ar kitokio viešpataujančio daikto, prie kurio būtų būtinas priėjimas ar kelias. Vien aplinkybė, jog ieškovė daugelį metų naudojasi šiuo sklypu, nesuteikia jai teisių į šį sklypą.

105. Teismas sprendė, kad ieškovė gali iš savo žemės sklypo prieiti prie jai nuosavybės teise priklausančio pastato – viralinės, statinių išdėstymo plane žymimos simboliu 12l1ž, todėl servitutas prieiti prie šio pastato ir jį prižiūrėti nereikalingas.

116. Teismas vertino nepagrįstu ir ieškovės prašymą nustatyti servitutą tarp taškų 25-26-27-28 iki trijų pastatų, pažymėtų projekte simboliais N, esančiais ant sklypo ribos, nes pastatai, kurių žymėjimo simboliai yra 20l1ž, 16I1m, 15G1g, 14I1g, 13I1m, 9I1m, 2014-12-01 įsiteisėjusiu Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-246-832/2014 pripažinti savavališkai pastatytais ir ieškovė yra įpareigota juos nugriauti.

127. Teismas sprendė, kad šalys gali taikiai susitarti dėl netrukdomo priėjimo prie pastatų, o ieškovė, įgyvendindama savo teises ir siekdama, kad jai dėl priklausančių pastatų tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, neišnaudojo ir nesiekė išnaudoti visas objektyviai įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti kuo mažiau apribojant atsakovo, kaip žemės sklypo savininko, teises ir interesus.

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

148. Apeliaciniu skundu ieškovė S. V. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – apeliantės ieškinį patenkinti; priteisti apeliantei visas jos šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

158.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad apeliantės reikalavimas nustatyti servitutą pagal jos pateiktą projektą prieštarauja CK 1.5 str. įtvirtintiems teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.

168.2. Teismas nevertino aplinkybių, kad apeliantė neabejotinai pagrindė, jog šis servitutas jai objektyviai yra būtinas; įrodė, kad iki tol ji išnaudojo visas objektyvias bei įmanomas galimybes, jog savo teisę ji galėtų įgyvendinti neapribojant arba mažiausiai apribojant atsakovo teises ir interesus, tačiau pats atsakovas nesutiko geruoju išspręsti šio ginčo klausimo; įrodė, kad, nors savo nekilnojamaisiais daiktais ji naudotis gali, tačiau, esant konfliktiškiems jos ir atsakovo santykiams, nenustačius servituto normaliomis sąlygomis tai yra neįmanoma.

178.3.Nenustatydamas visiškai jokio (kelio ar kitokio) servituto atitinkamoje atsakovo sklypo teritorijoje, kurioje yra apeliantei nuosavybės teise priklausantys ar kitokiu teisiniu pagrindu jos valdomi nekilnojamieji daiktai, teismas nesilaikė CK 4.111 str. 1 d. nuostatų ir nesivadovavo atitinkamais kasacinio teismo išaiškinimais.

188.4.Teismas nevertino, jog prašomas nustatyti servitutas apeliantei šiuo atveju yra objektyviai būtinas, t. y. nesprendė dėl jo būtinumo, tuo pažeisdamas CK 4.126 str. 1 d. nuostatas, be to, nesivadovavo atitinkamais kasacinio teismo išaiškinimais.

198.5.Teismas skundžiamame sprendime visiškai nepasisakė apeliantės bei atsakovo interesų pusiausvyros klausimu ir to net nevertino, nesprendė servituto atlygintinumo klausimo.

208.6. Teismas neįvertino bei neapsvarstė fakto, kad apeliantė ta atsakovo sklypo dalimi, kurioje ji prašė nustatyti servitutą, faktiškai naudojasi jau daugiau kaip 20 metų, minėta dalis yra atitverta net tvora, kas turėjo aiškiai rodyti, jog faktiškai atsakovas visus tuos daugiau kaip 20 metų sutiko, kad apeliantė naudotųsi šia jo sklypo dalimi, tačiau tik nesutiko, kad tokia faktinė situacija būtų įteisinta tenkinant apeliantės ieškinį dėl servituto nustatymo.

218.7. Teismas bylos neišsprendė iš esmės.

229. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas R. K. Š. prašo 2016 m. vasario 22 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

239.1. Teismas sprendimą teisingai motyvavo, nurodydamas, kad ieškovė sklypą, kuriam prašo nustatyti servitutą, naudoja kaip sodą, todėl servituto nustatymas būtų nepagrįstas, kadangi šiame plote nėra nei vieno jai priklausančio pastato ar kitokio viešpataujančio daikto, prie kurio būtų būtinas priėjimas ar kelias, o vien aplinkybė, jog ji daug metų naudojasi šiuo sklypu, nesuteikia jai teisių į šį sklypą.

249.2. Šalia atsakovo sklypo yra žymiai didesnis ieškovei priklausantis sklypas, per kurį ji gali prieiti prie jai priklausančių pastatų, todėl servituto nustatymas šiuo atveju nebūtinas.

259.3. Apeliantė, neteisėtai pastačiusi pastatus, kuriuos yra įpareigota nugriauti, neturi teisės į servituto prie šių pastatų nustatymą.

269.4. UAB „Geoida“ paruoštame servituto projekto plane nėra išskirta, kur yra kelio servitutas, o kur yra servitutas statinių eksploatacijai, taip pat nenurodyti servitutą konkretizuojantys duomenys.

279.5. Ieškovė pateiktu ieškiniu siekia ne servituto nustatymo dėl jo būtinumo ir reikalingumo, o išsaugoti savavališkai pastatytus statinius, nes atsakovas ją perspėjo, jog jai nevykdant teismo sprendimo, atsakovas jos lėšomis organizuos nugriovimo darbus.

289.6. Atsakovas sutinka, kad ieškovės patekimui prie teisėtai jai priklausančių legalių statinių privažiavimas yra reikalingas. Tačiau mano, kad ne tokia apimtimi, kaip prašo ieškovė, ir ne pagal tokį jos paruoštą projektą, kuris pažeidžia atsakovo, kaip savininko teises.

2910. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos prašo apeliantės apeliacinio skundo reikalavimus spręsti teismui savo nuožiūra. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

3010.1. Trečiasis asmuo sutinka su apeliantės argumentu, kad apeliantė kito būdo tinkamai ir teisėtai eksploatuoti nuosavybės teise valdomus pastatus ir jų dalis, be servituto nustatymo šiems pastatams eksploatuoti, neturi.

3110.2. Pagal LAT formuojamą teismų praktiką – servituto nustatymas įstatymo siejamas ne su absoliučiu negalėjimu be servituto savininkui naudotis jam priklausančiu daiktu, bet su sąlyga, jog, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.

32IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

33ir teisiniai argumentai

34Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

3511. Byloje sprendžiama, ar sprendimas, kuriuo netenkintas ieškinys dėl servituto nustatymo, yra pagrįstas ir teisėtas.

3612. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas. CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.

3713. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem būtinoms sąlygoms: 1) kai savininkai nesutaria; 2) kai, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą. Servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė, todėl, spręsdami su servituto nustatymu susijusius klausimus, teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau.

3814. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių vieną iš servituto nustatymo sąlygų – savininkų nesutarimo. Dėl šios sąlygos kasacinėje praktikoje pasisakyta, kad savininkų nesusitarimo faktas konstatuotinas ne tik tada, kai įrodoma, jog siekiantis servituto asmuo teikė tarnaujančiuoju pripažintino daikto savininkui konkrečius pasiūlymus ir šis su jais visai ar iš dalies nesutiko, bet ir tada, kai įrodymų visuma patvirtinta, kad susitarimas neįmanomas dėl esminio šalių požiūrių skirtumo į susidariusias situacijas ir jų sprendimo būdus, konflikto, nesantaikos ir pan., t. y. esant patikimų duomenų, jog tarp šalių kilęs ginčas dėl teisės spręstinas teisme (CPK 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 9d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2014). Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovės požiūriu ji turi teisę naudotis atsakovo žemės sklypo dalimi, kurioje prašo nustatyti servitutą, nes faktiškai šia dalimi naudojasi daugiau nei 20 metų, prie jos statinių jai reikalinga teritorija žemės ūkio technikai laikyti. Atsakovas, nors ir pripažįsta, kad servitutas patekti ieškovei prie jai priklausančių statinių reikalingas, bet mano, kad jis turi būti minimalus, jog ieškovė pažeidžia jo nuosavybės teises, naudodamasi jo žemės sklypu, jos naudojama žemės sklypo dalis jam sukelia nepatogumų. Kad tarp šalių susiklostę konfliktiški santykiai, patvirtina ir jau išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-2469-832/2014 dėl ieškovės statinių, kurių dalis įeina į atsakovo žemės sklypą, nugriovimo. Iš atsakovo paaiškinimų matyti, kad jis dėl ginčo su ieškove negali įteisinti savo sklypo ribų, atlikus geodezinius matavimus. Šios aplinkybės rodo, kad šalims dėl servituto susitarti nepavyko, todėl, priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, ginčas dėl servituto yra spręstinas teisme.

3915. Kaip jau buvo minėta, kita servituto nustatymo sąlyga yra jo būtinumas. Ieškovė prašo nustatyti servitutą, nes jai priklausantys statiniai yra išsidėstę atsakovui priklausančiame sklype. Jeigu asmuo, nepasinaudodamas kaimyniniu sklypu (sklypais), negali patekti į jam priklausantį pastatą, servituto nustatymo būtinybė yra akivaizdi, šiuo atveju tarp šalių yra kilęs ginčas ir jos negali paneigti abstrakti galimybė ateityje taikiai susitarti dėl netrukdomo priėjimo prie pastatų. Kad servitutas ieškovei yra būtinas patekti į pastatus, bylos nagrinėjimo metu sutiko ir atsakovas. Tačiau pažymėtina, kad šiuo atveju servitutas ieškovei yra būtinas patekti tik į tuos statinius, į kuriuos ji negali patekti per savo sklypą, o tokie statiniai yra gyvenamojo namo 39/100 dalis (1A1m, u/Nr. ( - )), ½ dalis ūkinio pastato (7l1ž, u/Nr. ( - )), ūkinis pastatas (8l1p, u/Nr. ( - )) adresu ( - ). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo nustatyti atsakovei servituto tikslu patekti į statinius, kurie 2014m. gruodžio 1d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu turi būti nugriauti (civ. byla Nr. 2-2469-832/2014). Kadangi į statinį, pažymėtą 12l1ž, ieškovė gali patekti iš savo sklypo, būtinybės nustatyti servitutą tikslu patekti į jį per atsakovo žemės sklypo dalį taip pat nėra. Visiškai pažeidžiantis atsakovo nuosavybės teises yra servitutas, UAB ,,Geoida‘‘ plane pažymėtas kaip sodo teritorija. Šioje žemės sklypo dalyje statinių nėra įregistruota, ji priklauso atsakovui, neaišku, kokiu pagrindu apskritai ieškovė siekia naudotis šia žemės klypo dalimi.

4016. Nors sutiktina, kad daliai ieškovei priklausančių statinių servitutas yra būtinas, tačiau servitutas negali būti nustatytas pagal ieškovės pateiktą servituto projektą. Servituto teisė pasižymi savininko (tarnaujančiojo daikto) nuosavybės teisės suvaržymais siekiant įgyvendinti viešpataujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę; toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui (CK 4.111 straipsnio 1 dalis, 4.113 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014). Nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Vienas proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-118/2012).

4117. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė prašo nustatyti nepagrįstai didelės apimties servitutą. Iš ieškovės pateikto UAB ,,Geoida‘‘ plano matyti, kad ieškovė, prašydama nustatyti servitutą, siekia ne patekti į jai priklausančius statinius, o naudotis atsakovo žemės sklypo dalimi. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad teritorija prie jos statinių jai reikalinga žemės ūkio technikai laikyti, šioje atsakovo sklypo dalyje ji turi daržą, sodą. Atsakovas nurodo, kad daržą ir šiltnamį jo žemės sklypo dalyje ieškovė įsirengė savavališkai, o sodas yra pasodintas jo tėvo. Atsakovas pagrįstai nurodo, kad ieškovės prašomas nustatyti servitutas užimtų apie dešimtadalį jo sklypo. Aplinkybė, jog atsakovui priklausančia žemės sklypo dalimi ieškovė naudojasi jau 20 metų, nepaneigia atsakovo nuosavybės teisių į žemės sklypą ir jo teisių pažeidimo. Teisėjų kolegijos nuomone, tokios apimties servituto nustatymu akivaizdžiai būtų pažeista tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl tokios apimties servituto nustatymo. Pažymėtina, kad 2016-02-02 teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė atidėti bylos nagrinėjimą todėl, kad galėtų patikslinti prašomo nustatyti servituto planą, kadangi servituto ribos kerta pastatus, t.y., atstovo teigimu, išspręsti techninį klausimą, o ne todėl, kad ieškovė ketintų sumažinti servituto ribas.

4218. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad teismas, konstatavęs, jog ieškovė prašo nustatyti per didelės apimties servitutą, privalėjo išspręsti jo atlygintinumo klausimą, bet ne apskritai atmesti ieškinį. Teisėjų kolegijos nuomone, tokie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. CK 4.129 straipsnis, reglamentuojantis nuostolių, atsiradusių dėl servituto, atlyginimą ir kuriuo vadovaujasi apeliantė, nenumato galimybės nustatyti didesnės apimties servitutą, nei būtina. Bet kokiu atveju teismas visų pirma turi nustatyti, kokios apimties servitutas yra reikalingas, o po to išspręsti, kaip viešpataujančio daikto savininkas turi atlyginti tarnaujančio daikto savininkui atsiradusius nuostolius dėl servituto. Ieškovės galimybė sumokėti atsakovui nuostolius dėl servituto nustatymo negali būti pagrindas neproporcingai apriboti atsakovo, kaip žemės sklypo savininko, teises. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad nėra pagrindo nustatyti servitutą pagal ieškovės pateiktą reikalavimą, neturėjo pagrindo ir spręsti jo atlygintinumo.

4319. Apeliantė nurodė, kad teismas, savo sprendime konstatavęs, jog ieškovės reikalavimas dėl servituto yra nepagrįstas, jog ieškovė neįrodė, kad servituto nustatymas jai yra būtinas, išsprendė ginčą iš esmės ir neteisingai nurodė, kad ji ateityje galės kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo. Apeliantės nuomone, esant tokioms pirmosios instancijos teismo išvadoms, jai bus atimta galimybė kreiptis į teismą su tokiu reikalavimu, nors teismas jos reikalavimą iš esmės atmetė dėl netinkamo servituto projekto. Tačiau atkreiptinas ieškovės dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismui padarius kitokias išvadas dėl servituto būtinumo, ieškovė, parengusi kitą servituto projektą, ateityje turės teisę kreiptis į teismą dėl jo nustatymo. Be to, ieškovė ateityje turės galimybę kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo pagal kitą servituto projektą. Tai reiškia, kad jos reikalavimas dėl servituto nustatymo nebus tapatus.

4420. Nors apeliacinės instancijos teismas padarė kitokias išvadas dėl būtinumo nustatyti servitutą, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti, vadovaujantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 22d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

4521. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus apeliacinį skundą, apeliantei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas prašo priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme - 250 eurų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus (b.l. 172). Teismas, atsižvelgdamas į byloje suteiktų teisinių paslaugų kiekį, bylos aplinkybes, į Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas, sprendžia, kad prašoma priteisti 250 Eurų suma yra pagrįsta, todėl, atmetus atsakovo apeliacinį skundą, nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidų suma priteistina iš apelianto ieškovo naudai (LR CPK 98str. 1 d.).

46Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

47Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

48Priteisti atsakovui R. K. Š. iš ieškovės S. V. 250 eurų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija,... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. 1. Ieškovė S. V. prašė nustatyti 1806 kv. m. ploto kelio servitutą... 6. 2. Ieškovė nurodė, jog faktiškai naudojasi minėta teritorija, joje... 7. II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė... 8. 3. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 22 d. sprendimu atmetė... 9. 4. Teismas pažymėjo, jog ieškovės prašymas nustatyti servitutą sklype,... 10. 5. Teismas sprendė, kad ieškovė gali iš savo žemės sklypo prieiti prie... 11. 6. Teismas vertino nepagrįstu ir ieškovės prašymą nustatyti servitutą... 12. 7. Teismas sprendė, kad šalys gali taikiai susitarti dėl netrukdomo... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė... 14. 8. Apeliaciniu skundu ieškovė S. V. prašo panaikinti Mažeikių rajono... 15. 8.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad apeliantės reikalavimas... 16. 8.2. Teismas nevertino aplinkybių, kad apeliantė neabejotinai pagrindė, jog... 17. 8.3.Nenustatydamas visiškai jokio (kelio ar kitokio) servituto atitinkamoje... 18. 8.4.Teismas nevertino, jog prašomas nustatyti servitutas apeliantei šiuo... 19. 8.5.Teismas skundžiamame sprendime visiškai nepasisakė apeliantės bei... 20. 8.6. Teismas neįvertino bei neapsvarstė fakto, kad apeliantė ta atsakovo... 21. 8.7. Teismas bylos neišsprendė iš esmės.... 22. 9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas R. K. Š. prašo 2016 m.... 23. 9.1. Teismas sprendimą teisingai motyvavo, nurodydamas, kad ieškovė sklypą,... 24. 9.2. Šalia atsakovo sklypo yra žymiai didesnis ieškovei priklausantis... 25. 9.3. Apeliantė, neteisėtai pastačiusi pastatus, kuriuos yra įpareigota... 26. 9.4. UAB „Geoida“ paruoštame servituto projekto plane nėra išskirta, kur... 27. 9.5. Ieškovė pateiktu ieškiniu siekia ne servituto nustatymo dėl jo... 28. 9.6. Atsakovas sutinka, kad ieškovės patekimui prie teisėtai jai... 29. 10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis... 30. 10.1. Trečiasis asmuo sutinka su apeliantės argumentu, kad apeliantė kito... 31. 10.2. Pagal LAT formuojamą teismų praktiką – servituto nustatymas... 32. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės... 33. ir teisiniai argumentai... 34. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 35. 11. Byloje sprendžiama, ar sprendimas, kuriuo netenkintas ieškinys dėl... 36. 12. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į... 37. 13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 4.126... 38. 14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra įrodymų,... 39. 15. Kaip jau buvo minėta, kita servituto nustatymo sąlyga yra jo būtinumas.... 40. 16. Nors sutiktina, kad daliai ieškovei priklausančių statinių servitutas... 41. 17. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė prašo... 42. 18. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad teismas, konstatavęs, jog... 43. 19. Apeliantė nurodė, kad teismas, savo sprendime konstatavęs, jog... 44. 20. Nors apeliacinės instancijos teismas padarė kitokias išvadas dėl... 45. 21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 46. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 47. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimą palikti... 48. Priteisti atsakovui R. K. Š. iš ieškovės S. V. 250 eurų bylinėjimosi...