Byla 2K-507/2014
Dėl Kėdainių aplinkės teismo 2013 m. liepos 18 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 139 straipsnio 2 dalį keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams įpareigojant M. K. per šį laikotarpį tęsti darbą (ar būti registruotam darbo biržoje)

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Armano Abramavičiaus ir pranešėjo Vytauto Masioko,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. kasacinį skundą dėl Kėdainių aplinkės teismo 2013 m. liepos 18 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 139 straipsnio 2 dalį keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams įpareigojant M. K. per šį laikotarpį tęsti darbą (ar būti registruotam darbo biržoje).

3Iš civilinės atsakovės UAB „G“ subsidiariai iš T. G. priteista 2/3 dalys žalos atlyginimo nukentėjusiesiems: T. T. 1113,20 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, E. Š. 3340,77 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, B. Ž. 1752,48 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, A. P. 1206,57 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

4Iš M. K. priteista 1/3 dalis žalos atlyginimo nukentėjusiesiems: T. T. 556,60 Lt turtinės ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, E. Š. 1670,38 Lt turtinės ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, B. Ž. 876,24 Lt turtinės ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, A. P. 603,28 Lt turtinės ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

5Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui T. T. pripažinta teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos dėl išlaidų, susijusių su sveikatos grąžinimu bei negautų pajamų laikinojo nedarbingumo laikotarpiu, patenkinimą civilinio proceso tvarka.

6Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. P. pripažinta teisė į civilinio ieškinio dėl negautų pajamų laikinojo nedarbingumo laikotarpiu patenkinimą civilinio proceso tvarka.

7Iš M. K. ir T. G. priteista po 210,49 Lt iš kiekvieno proceso išlaidų valstybės naudai.

8Iš M. K. ir T. G. priteistos nukentėjusiųjų turėtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti iš kiekvieno: po 500 Lt T. T., po 500 Lt A. P., po 2500 Lt E. Š. ir po 2500 Lt B. Ž..

9Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir T. G., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

10Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis, kuria nuteistojo M. K. apeliacinis skundas atmestas.

11Teisėjų kolegija

Nustatė

12M. K. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. gegužės 23 d., apie 13 val., Kėdainių rajono Daukšių kaime, buvusiame oro uoste, nekomercinio automobilių sporto renginio „Licence Day“ metu, būdamas renginio dalyviu, pasirodymo pabaigoje vairuodamas jam priklausantį automobilį ,,Nissan 200SX“ (valst. Nr. ( - ) trasos lėtėjimo zonoje, neįvertino, kad lėtėjimo zona neatskirta ir neaptverta inžineriniais įrenginiais nuo žiūrovų bei nesaugoma fizinėmis priemonėmis, neatsižvelgė į tai, kad važiuojamosios dalies danga yra šlapia, kad rungties metu automobilio padangos nusidėvėjo, nesumažino automobilio važiavimo greičio, netinkamai pasirinko bei atliko automobilio valdymo veiksmų visumą, dėl to automobilis neįgavo tiesiaeigio stabilaus judėjimo, automobilio nesuvaldė ir šis slysdamas išvažiavo už trasos lėtėjimo zonos ribų į dešinę ir partrenkė šalia trasos stovėjusius žiūrovus, taip dėl neatsargumo M. K. ir J. D. nežymiai sutrikdė sveikatą, T. T., M. D., E. Š., A. P. ir B. Ž. nesunkiai sutrikdė sveikatą.

13Kasaciniu skundu nuteistasis M. K. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų dalį dėl jo ir jį išteisinti.

14Kasatorius teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog bylos įrodymai nepaneigiamai patvirtina jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą ir jo kaltę. Byla, pasak kasatoriaus, buvo išnagrinėta šališkai, neatsižvelgiant į visas bylos teisėtumui svarbias aplinkybes, remiantis tik kaltinimo pateikta versija, nenuosekliais, prieštaringais bylos įrodymais. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo priimtas pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas, išsamiai neišnagrinėjus visų bylos aplinkybių, remiantis vien prielaidomis, nukentėjusiųjų nuomone, netinkamai vertinant bylos įrodymus. Teismas, priimdamas jam nepalankų procesinį sprendimą, ekspertizės išvadomis rėmėsi selektyviai, t. y. parenkant tik tas ekspertizės akto nuostatas, kuriomis galima būtų tvirtinti pareikšto kaltinimo pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų įmanomų priemonių nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes, nuosekliai neištyrė ir neįvertino byloje esančių įrodymų teisėtumo, išsamumo, o nuosprendyje išdėstė prieštaringas, bylos įrodymais nepagrįstas išvadas. Šių pažeidimų apeliacinės instancijos teismas neištaisė, nors jie buvo išdėstyti apeliaciniame skunde. Teismai, pasak kasatoriaus, rinkdami, tirdami ir vertindami surinktus įrodymus, priimdami skundžiamus procesinius sprendimus, pažeidė BPK 20, 305 straipsnių nuostatas, o tai pripažintina esminiais BPK pažeidimais, lėmusiais neteisingų, nepagrįstų išvadų padarymą, jo teisių suvaržymą, kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus procesinius sprendimus, tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 1 dalies l, 2 punktai). Taip pat buvo pažeista jo, kaip kaltinamojo, teisė į teisingą ir nešališką teismą, garantuojamą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio, Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 5 dalies.

15Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas bei pagrįstai pripažino T. G. (kaip renginio organizatorių ir atsakingą už saugumo užtikrinimą) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 139 straipsnio 2 dalyje. Kasatorius neneigia, kad dalyvavo „drifto“ varžybose, vairavo automobilį, kurį sumėtė, ir automobilis partrenkė nukentėjusiuosius, kuriems buvo sutrikdyta sveikata, bet nesutinka su teismų teiginiais dėl tariamai jo neteisėtų veiksmų, jo pareigos atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą ir kilusių padarinių.

16Kasatoriaus nuomone, teismai prieštaringai, nenuosekliai vertina vykusį automobilių sporto renginį (varžybas): pirmosios instancijos teismas tai įvardija tik kaip „drifto“ mėgėjų susibūrimą, šou renginį; apeliacinės instancijos teismas nors ir pripažįsta, kad tai neabejotinai buvo varžybos, tačiau, laikydamas šias varžybas draudžiamomis, teigia, kad dėl rizikos, dalyvaujant tokiose varžybose, atsiradusių padarinių, trečiųjų asmenų sveikatos sutrikdymo, tenka pareiga atsakyti ne tik organizatoriui, bet ir dalyviui. Tokias išvadas teismai padarė remdamiesi tuo, kad „driftas“, kaip automobilių sporto šaka, įvykio metu dar nebuvo įtrauktas į Lietuvos automobilių sporto federacijos kuruojamų sporto šakų sąrašą (įtrauktas 2012 m. kovo 30 d.) Kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio nuostatas, nes neatsakė į apeliacinio skundo argumentus dėl to, ar sporto veikla tampa sporto šaka tik tada, kai ji yra įtraukiama į federacijos kuruojamų sporto šakų sąrašą; ar įtraukus į šį sąrašą pasikeičia dalyvių atsakomybė.

17Kasaciniame skunde nurodoma, kad byloje nustatyta, jog UAB „G“ kreipėsi į Kėdainių miesto savivaldybę, norėdama gauti leidimą organizuoti nekomercinį automobilių sporto „driftingo“ renginį Kėdainiuos ir jį gavo, nurodant, jog renginio organizatoriai atsako už dalyvių ir žiūrovų saugumą, viešąją tvarką, priešgaisrinių reikalavimų užtikrinimą; kad įvykio vietoje buvo suformuota trasa, kurioje varžėsi dalyviai dėl patekimo į kitas varžybas, o tai rodo, kad įvykio metu vyko automobilių sporto varžybos, už kurių saugumą pagal norminį reglamentavimą ir išduotą savivaldybės leidimą atsakė išimtinai tik organizatorius, todėl nebuvo pagrindo teigti, kad tai tik bendraminčių, „drifto“ mėgėjų susibūrimas, o ne automobilių sporto varžybos. Byloje apklausti specialistai A. B. ir R. M. paaiškino, jog varžybų trasoje dalyvių greičiai nėra ribojami, todėl būtent organizatoriui tenka pareiga užtikrinti saugumą visoje trasoje, įvertinti greičius, išvažiavimo iš trasos galimybes, kitus nelaimingų įvykių rizikos faktorius ir imtis saugos priemonių apsaugant žiūrovą ir varžybų dalyvį. Pasak kasatoriaus, jis, kaip varžybų dalyvis, neturėjo pareigos rūpintis saugumu trasoje, todėl nėra atsakingas dėl kilusių padarinių. Teismai, anot kasatoriaus, teigdami, kad šis renginys turi būti vertinamas kaip „drifto“ mėgėjų susibūrimas, dėl to dalyvis prisiima riziką dėl galimų padarinių varžybų metu, nepriklausomai nuo to, buvo laikytasi nustatytų taisyklių ar nebuvo, kad šiuo atveju dalyviui keliama didesnė nei įprasta rūpestingumo bei atsakingumo pareiga dėl jo prisiimtos rizikos, netinkamai aiškina ir taiko automobilių sporto renginius (varžybas) reglamentuojančius teisės aktus, be jokio teisėto pagrindo perkelia dalį organizatoriaus atsakomybės dalyviui, taip formuodami neteisingą praktiką. Kasatoriaus nuomone, norminis reglamentavimas ir esama praktika numato pareigą užtikrinti automobilių sporto varžybų metu saugumą būtent organizatoriams ir jiems tenka visa atsakomybė, o dalyvio atsakomybė nėra klasifikuojama pagal tai, kokiose automobilių sporto varžybose (sankcionuotose, nesankcionuotose, klasifikuojamose, neklasifikuojamose ar draudžiamose) jis dalyvauja. Kasatorius teigia, kad byloje nebuvo surinkta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog jis realiai žinojo, kad renginio organizatoriai neturi LASF leidimo vykdyti šias varžybas, t. y. kad jos pagal LASF yra draudžiamos ir kad jis prisiimtų dėl to dalį atsakomybės, ir turi imtis kažkokių papildomų saugumo priemonių. Jokio raštiško supažindinimo su tokiomis aplinkybėmis bei jo sutikimo byloje nėra.

18Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai, padarydami klaidingas, faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, jog minimas renginys laikytinas tik „drifto“ mėgėjų susibūrimu, dėl šių varžybų draudžiamumo (nelegalumo) jis, kaip dalyvis, valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, turėjo imtis didesnių rūpestingumo ir atsakingumo priemonių, negalėjo susitelkti tik į rezultato siekimą, o kilus neigiamiems padariniams – turėjo prisiimti atsakomybę už varžybų metu atsiradusias pasekmes, pažeidė esmines BPK nuostatas, reglamentuojančias įrodymų rinkimą ir vertinimą (BPK 20 straipsnis), netinkamai taikė ir aiškino norminį reglamentavimą, susijusį automobilių sporto renginių (varžybų) organizavimu, sauga, organizatorių atsakomybe, o tai iš esmės ir lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą, pripažįstant jį kaltu pagal BK 139 straipsnio 2 dalį.

19Kasatorius teigia, kad teismai pripažino jį kaltu pagal BK 139 straipsnio 2 dalį, nenustatę visų būtinų šios nusikalstamos veikos sudėties elementų, nenurodydami konkrečių jo neteisėtų, pavojingų veiksmų. Teismų konstatuotos jo kaltę patvirtinančios aplinkybės, jog neva jis neįvertino, kad lėtėjimo zona neatskirta ir neaptverta inžinieriniais įrenginiais nuo žiūrovų bei nesaugoma fizinėmis priemonėmis, yra visiškai nepagrįstos, nes už saugumą trasoje yra atsakingas išskirtinai tik varžybų organizatorius, o dalyvis šių aplinkybių, važiuodamas trasoje, neturėjo pastebėti ir įvertinti. Teismai, pasak kasatoriaus, nepagrįstai konstatavo, kad jis automobilio nesuvaldė ir nuslydo nuo važiuojamosios dalies į pievą dėl netinkamai pasirinktų automobilio valdymo veiksmų; kad tuo metu jo pasirinkti automobilio valdymo veiksmai buvo nepriimtini; kad kirtęs finišo liniją ir tinkamai pasirinkęs bei atlikęs automobilio valdymo veiksmų visumą, dėl kurių automobilis įgautų tiesiaeigį stabilų judesį, jis būtų turėjęs techninę galimybę suvaldyti automobilį ir sumažinti jo važiavimo greitį neišslysdamas į pievą. Šias išvadas, anot kasatoriaus, teismai padarė remdamiesi tik byloje pateiktos ekspertizės akto dalimi ir vertindami tik tas ekspertizės akto išvadas, kurios yra labiau tinkamos pareikštam kaltinimui pagrįsti. Tačiau nei iš skundžiamų procesinių sprendimų, nei iš ekspertizės akto nėra aišku, kokie veiksmai įeina į netinkamai pasirinktų automobilio valdymo veiksmų visumą, t. y. nėra konkrečiai nurodyti jo neteisėti, netinkami veiksmai, dėl kurių jam taikyta baudžiamoji atsakomybė. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo vertinimu šiuo atveju nereikia nustatyti jo konkrečių neteisėtų, netinkamų, pavojingų veiksmų, kurie būtų susiję priežastiniu ryšiu su kilusiu eismo įvykiu ir padariniais, nes, teismo įsitikinimu, šiuo atveju pakanka vien fakto, jog jis dalyvavo varžybose ir lėtėjimo zonoje, prieš tai praradęs transporto priemonės kontrolę, atsitrenkė į žiūrovus, dėl to jam tenka atsakomybė dėl kilusių padarinių. Tokia apeliacinės instancijos teismo pozicija, jo įsitikinimu, nėra teisinga, ji neatitinka BPK ir teismų praktikoje keliamų reikalavimų, jog baigiamajame proceso dokumente turi būti išsamiai atskleista inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėtis bei objektyviais įrodymais pagrįstas kiekvienas nusikalstamos veikos sudėties elementas (taip pat ir kaltininko veika).

20Kasatoriaus nuomone, kiti ekspertizės akte esantys duomenys leidžia pagrįstai abejoti ekspertų teiginiais, jog įvykis įvyko vien tik dėl vairuotojo netinkamai pasirinktų automobilio valdymo veiksmų, nes atliekant ekspertizę buvo nustatyta daug duomenų trūkumų, sutrukdžiusių ekspertams atsakyti į daugelį svarbių klausimų. Kasatorius teigia, kad įvykis įvyko ne dėl jo neteisėtų, netinkamų, pavojingų veiksmų, bet dėl nelaimingo atsitiktinumo, dėl to jis neturėtų atsakyti baudžiamojo įstatymo nustatyta tvarka, nes, kaip minėta, asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio; jeigu jo padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį ir jei ji yra pavojinga. Be to, pasak kasatoriaus, už dalyvių ir žiūrovų saugumą visose trasos zonose atsako organizatorius ir (ar) jo įgaliotas asmuo. Varžybose važiuodamas maksimaliai greitai (tai yra vienas esminių rezultatų vertinimo kriterijų) įskaitinį ratą, jis ne tik kad negalėjo numatyti, jog automobilį sumėtys ir jis praras kontrolę bei nuslys į varžybas stebinčius žiūrovus, bet ir nežinojo, kad renginio (varžybų) organizatorius nevykdo savo įsipareigojimų varžybų saugumo užtikrinimo srityje, t. y. kad dėl varžybų organizatoriaus kaltės žiūrovai varžybas stebi neleistinoje, nesaugioje vietoje.

21Kasatoriaus teigimu, tiriamas įvykis įvyko ne dėl jo kaltės ir byloje nebuvo surinkta objektyvių duomenų dėl jo kaltės inkriminuotoje nusikalstamoje veikoje. Teismai, pripažindami jį kaltu, visiškai nesiaiškino ir nepasisakė, kaip jis suvokė visus nusikaltimo sudėties požymius, kokios buvo jo valinės pastangos dėl kilusių padarinių – nesunkaus sveikatos sutrikdymo, todėl nepagrįstai konstatavo, jog nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas nusikalstamai nerūpestingai.

22Pasak kasatoriaus, teismai, išsamiai neištyrę ir neišnagrinėję visų svarbių aplinkybių, rėmėsi iškirtinai tik kaltinimo nurodoma pozicija, pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, numatančias įrodymų rinkimo ir vertinimo taisykles, ir tai lėmė netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymą, dėl to buvo priimti neteisėti ir nepagrįsti šiuo kasaciniu skundu skundžiami procesiniai sprendimai.

23Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė BPK bei CK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio nagrinėjimo klausimus, todėl nepagrįstai priteisė akivaizdžiai per dideles tiek turtinės, tiek ir neturtinės žalos kompensacijas nukentėjusiesiems. Šių pažeidimų apeliacinis teismas neištaisė, nors apie tai išsamiai buvo pasisakyta apeliaciniame skunde. Pasak kasatoriaus, nėra pagrindo sutikti su teismų išvadomis, jog priteistos turtinės ir neturtinės žalos kompensacijos yra pagrįstos, būtinos ir realios ir jas patvirtina objektyvūs įrodymai. Priešingai nei nurodoma skundžiamuose procesiniuose sprendimuose, nukentėjusieji nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad jų nurodomi daiktai buvo sugadinti būtent nagrinėjamo įvykio metu ir nepagrindė išlaidų, susijusių su gydymu, negautu darbo užmokesčiu, kelionėmis pas gydytojus, todėl jų reikalavimai dėl turtinės žalos atlyginimo turėjo būti atmesti kaip nepagrįsti. Teismai, pasak kasatoriaus, išskirtinę reikšmę suteikė tik vienam iš kriterijų neturtinei žalai nustatyti, t. y. nukentėjusiųjų patirtų sužalojimų mastui, tačiau neįvertino kitų kriterijų – nustatant neturtinės žalos kompensacijos dydį: kad nukentėjusieji faktiškai pasveiko; jų nurodomų išgyvenimų nepatvirtina objektyvūs įrodymai; neįvertino nuteistųjų sudėtingos finansinės padėties; nukentėjusiųjų rizikingo elgesio; teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose (priteisiama nuo 2000 Lt iki 10 000 Lt neturtinės žalos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-401/2009, 2K-64/2009, 2K-215/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013)).

24Kasatorius nesutinka su nukentėjusiesiems priteistomis išlaidomis advokato pagalbai apmokėti (T. T. buvo priteista 1000 Lt, A. P. – 1000 Lt, E. Š. – 5000 Lt, B. Ž. – 5000 Lt), nes teismai neatsižvelgė į visas svarbias aplinkybes. Prašo atsižvelgti į tai, kad nors šiuo metu dirba, tačiau darbo užmokestis nėra didelis, moka paskolą už automobilį, kuris buvo sugadintas įvykio metu. Nekilnojamojo bei kito turto neturi. Dėl taikomų nuosavybės teisių apribojimų jo darbo užmokesčiui gauna minimalias pajamas, kurių nepakanka net minimaliems poreikiams patenkinti, skolinasi pinigus pragyvenimui. Kasatoriaus nuomone, byla nesudėtinga, nukentėjusiųjų turtiniai ir neturtiniai reikalavimai buvo patenkinti tik iš dalies, todėl išlaidų advokatų paslaugoms apmokėti visiškas priteisimas, kaip to prašė nukentėjusieji, neatitinka teisingumo, protingumo reikalavimų. Nukentėjusiesiems B. Ž. ir T. T. tos pačios teisinių paslaugų sutarties pagrindu atstovavo „Nordia Baublys&Partners“ advokatų profesinės bendrijos advokatas Justas Jankauskas, kuris parengė analogiškus civilinius ieškinius, todėl B. Ž. ir T. T. išlaidos advokato paslaugoms apmokėti – po 5000 Lt kiekvienam – yra per didelės ir turėtų būti mažinamos. Teismai, pasak kasatoriaus, neįvertino nukentėjusių asmenų neatsakingo ir neatsargaus elgesio, dėl kurio jie pasirinko nesaugią vietą automobilių sporto renginio stebėjimui, neįvertino rizikos savo sveikatai, nesilaikė protingumo principų.

25Kasatorius teigia ir pats patyręs moralinę žalą dėl įvykio ir po jo patirto streso bei turtinę žalą dėl nepataisomai sugadinto automobilio ir su tyrimu susijusių išlaidų.

26Atsiliepimu į nuteistojo M. K. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Laima Milevičienė prašo kasacinį skundą atmesti.

27Prokurorė atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos teismo išvados pagrįstos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, kurie nuosprendyje išdėstyti ir įvertinti, juos dar kartą išanalizavo apeliacinės instancijos teismas, kuris padarė pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tiesiogiai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo M. K. kaltės dėl neatsargumo M. K. ir J. D. nežymiai sutrikdžius sveikatą, T. T., M. D., E. Š., A. P. ir B. Ž. nesunkiai sutrikdžius sveikatą, teisingai kvalifikavo nuteistojo M. K. padarytą nusikalstamą veiką (BK 139 straipsnio 2 dalis), savo išvadas pagrįsdamas teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso nustatyta tvarka gautų ir nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų įvertintų įrodymų visuma.

28Prokurorės nuomone, teismai nepadarė esminių BPK pažeidimų, dėl kurių būtų suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudytų teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

29Pasak prokurorės, kasatoriaus teiginys, kad teismas nepagrįstai Kėdainių aerodrome vykusį renginį pripažino ne varžybomis, bet šou renginiu, o tai suponavo automobilio valdytojui didesnę nei įprasta rūpestingumo ir atsakingumo pareigą dėl jo prisiimtos rizikos ir dėl to kasatorius buvo nepagrįstai nuteistas už sukeltas pasekmes, atmestinas. Prokurorės nuomone, teismai tinkamai argumentavo ir pagrįstai Kėdainių aerodrome vykusį renginį pripažino ne varžybomis, bet šou renginiu, nes, be kita ko, net ir neklasifikuojamos varžybos turėjo būti sankcionuotos Lietuvos automobilių sporto federacijos (toliau - LASF), patvirtinant papildomus varžybų nuostatus, taip pat ir saugumo reikalavimus. „Driftas“ tuo metu nebuvo įtrauktas į automobilių sporto šakų sudėtį ir nepriklausė LASF. Varžybos, kurios organizuotos nesilaikant LASF priimto Lietuvos automobilių sporto kodekso (59, 61 punktai), patvirtinto 2009 m. gegužės 16 d. LASF narių suvažiavime, laikomos draudžiamomis varžybomis. UAB „G“ LASF leidimo 2009 m. gegužės 23 d. organizuoti automobilių sporto varžybas neturėjo, saugumo reikalavimų su LASF taip pat nebuvo suderinęs. Kad šios automobilių „drifto“ varžybos laikomos nelegaliomis (draudžiamomis), patvirtino ir LASF saugaus varžybų organizavimo komiteto pirmininkas R. M.. Todėl Kėdainiuose, Daukšių oro uosto teritorijoje, įvykęs renginys „Licence Day“ neklasifikuojamų varžybų statuso neatitinka, ir teismai, pasak prokurorės, pagrįstai šio renginio nelaikė automobilių sporto varžybomis, kuriose varžybų dalyviai gali susitelkti tik į rezultato siekimą. Esant LASF sankcionuotoms varžyboms, jų dalyvis atsakytų tik už LASF nustatytų taisyklių nesilaikymą, o visa kita atsakomybė už varžybų organizavimą, dalyvių bei varžybas stebinčių asmenų saugumą tektų organizatoriams. Tokių nelegalių (draudžiamų) varžybų dalyviai kartu turi prisiimti ir atsakomybę už galimas pasekmes varžybų metu.

30M. K. pirmosios instancijos teisme paaiškino žinojęs, jog 2009 m. gegužės 23 d. „driftas“ nebuvo įtrauktas į automobilių sporto šakų sudėtį ir nepriklausė LASF, todėl, pasak prokurorės, jis turėjo suprasti, kad tai nebuvo oficialiai pripažintos sporto šakos varžybos, o tiesiog „drifto“ mėgėjų susibūrimas, jų pačių iniciatyva ir lėšomis organizuotos varžybos didesnio pavojaus šaltiniais – automobiliais, t. y. objektais, kurie kelia didesnį nei įprasta pavojų aplinkiniams, todėl sukelia valdytojui ir didesnę nei įprasta rūpestingumo bei atsakingumo pareigą dėl jo prisiimtos rizikos.

31Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei teigia kasatorius, pasisakė, kad nusikalstama veika padaryta nusikalstamo nerūpestingumo forma, nes M. K. pagal savo patirtį ir prisiimtą atsakomybę galėjo vairuoti padidinto pavojaus šaltinį, tačiau privalėjo įvertinti ir tokio renginio pavojingumą, važiavimo sąlygas bei savo gebėjimus suvaldyti rizikingai vairuojamo padidinto pavojaus šaltinį.

32Prokurorės nuomone, kasacinio skundo argumentas, kad teismas buvo šališkas, yra atmestinas, nes byloje nėra duomenų, kad teismai turėjo išankstinę nuomonę dėl M. K. kaltės. Tai, jog teismai įrodymus įvertino kitaip, nei pageidavo kasatorius, nereiškia, kad teismai buvo šališki.

33Kasatoriaus argumentai, kad pareikšti civiliniai ieškiniai turėjo būti atmesti, nes jis nekaltas dėl kilusio įvykio bei atsiradusių pasekmių, o priteistos turtinės ir neturtinės žalos kompensacijos akivaizdžiai per dideles, atmestini. Pasak prokurorės, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė nusikaltimu sukeltas fizinio ir dvasinio pobūdžio pasekmes, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad dėl nuteistųjų neatsargių veiksmų nukentėjusieji, kuriems buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, patyrė fizinį skausmą ir neigiamus dvasinius išgyvenimus, jie buvo operuojami, gana ilgą laiką negalėjo pasirūpinti savimi, buvo nedarbingi, buvo apribotos judėjimo, bendravimo galimybės, jautė nerimą dėl prarandamos darbinės kvalifikacijos, dėl darbo vietų. Taip pat teismai atsižvelgė ir į tai, kad nuteistieji yra jauni, dirbantys ir gaunantys pajamas asmenys. Argumentas, kad kasatorius kas mėnesį turi mokėti paskolą už sudaužytą automobilį, dėl taikomų turtinių apribojimų negali įsigyti būsto, dėl įvykio taip pat patyrė neigiamų išgyvenimų, nesuteikia pagrindo mažinti priteistą neturtinę žalą.

34Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nukentėjusiųjų buvimas arti trasos ribų nebuvo susijęs priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais, todėl kasacinio skundo argumentas dėl didelio nukentėjusiųjų neatsargumo nepagrįstas.

35Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiesiems pagrįstai priteisė jų turėtas išlaidas teisinei pagalbai apmokėti.

36Nuteistojo M. K. kasacinis skundas atmestinas.

37Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies taikymo

38Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nors kasatorius teigia, kad teismai neišsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, tačiau nenurodo, kokios konkrečiai bylos aplinkybės liko neišnagrinėtos.

39Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, kaip reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatos, išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, pateikta analizė ir išvados dėl jų vertinimo, motyvuojama, kodėl atmetami kaltinimui prieštaraujantys įrodymai. Kaltinamasis M. K. pirmosios instancijos teisme pripažino faktą, jog įvykio metu žinojo, kad „driftas“ nebuvo įtrauktas į automobilių sporto šakų sudėtį ir nepriklausė LASF, be to, susipažino su trasa ir matė, kad lėtėjimo zona apskritai nebuvo nuo žiūrovų atitverta, nors žinojo, kad visos trasos zonos turi būti saugiai atitvertos. Taip pat jis jau buvo dalyvavęs 20 automobilių „drifto“ varžybose. Šie duomenys paneigia kasatoriaus teiginį, kad jis nežinojo, jog šios varžybos pagal LASF yra draudžiamos. Varžybos, kurios organizuotos nesilaikant LASF priimto Lietuvos automobilių sporto kodekso (59, 61 punktai), patvirtinto 2009 m. gegužės 16 d. LASF narių suvažiavime, laikomos draudžiamomis varžybomis. Teismas išsamiai išanalizavo surinktus duomenis ir įvertinęs bylos įrodymų visumą padarė motyvuotą išvadą dėl M. K. kaltės, kad jis įvykio metu dalyvaudamas automobilių „drifto“ nelegaliose (draudžiamose) varžybose elgėsi nusikalstamai nerūpestingai, trasos pabaigoje dėl netinkamai pasirinkto automobilio greičio bei valdymo jo nesuvaldė ir atsitrenkė į žiūrovus: 5 sužalojo nesunkiai, o 2 nežymiai – taip padarė BK 139 straipsnio 2 dalyje numatytą neatsargų nusikaltimą.

40Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų vertinimu ir faktinių aplinkybių nustatymu nuteistasis M. K. teismo nuosprendį apskundė apeliacine tvarka. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismas atliko įrodymų tyrimą ir apklausė specialistą R. M., abu nuteistuosius, liudytojus G. D., Š. M., A. M., T. P., peržiūrėjo vaizdo įrašą. Apeliantas ir jo gynėjas uždavė specialistui bei liudytojams klausimus ir aiškinosi jiems svarbias bylos aplinkybes. Specialistas R. M. paaiškino, kad automobilių sporto šakas priėmus į LASF šios federacijos saugaus varžybų organizavimo komitetas rūpinasi varžybų saugumu – tikrina organizatoriaus trasos saugos planus ir tik juos įvertinus išduodama trasos licencija. Tik gavęs trasos licenciją organizatorius gali vykdyti varžybas. LASF didelį dėmesį skiria varžybų dalyvių ir žiūrovų saugumui. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad žemesnės instancijos teismų teisėjų, vertinusių įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertino surinktus bylos duomenis ir patikrino pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą. Atkreiptinas kasatoriaus dėmesys, kad tik teismas, ištyręs ir įvertinęs surinktus duomenis, jų pagrindu nustato faktines bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje motyvuotai pasisakyta dėl visų bylai reikšmingų aplinkybių. Kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad žemesnės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi kaltinamasis ar nuteistasis, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai Baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti.

41Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, pripažino, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados pagrįstos, atitinka faktines bylos aplinkybes, kad pagal nustatytas aplinkybes nuteistasis M. K. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą. Nesutikti su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

42BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes. Priimtame nuosprendyje į esminius apelianto M. K. argumentus – dėl procesinių pažeidimų, įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo, padarytų išvadų ir jo kaltės, turtinės ir neturtinės žalų dydžio ir pagrįstumo – yra atsakyta. Taigi byla apeliacine tvarka išnagrinėta nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

43Taigi žemesnės instancijos teismai nagrinėdami šią bylą esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė.

44Dėl BK 139 straipsnio 2 dalies taikymo

45BK 139 straipsnio 1 dalies dispozicija numato: ,,Tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių“. Pagal šio straipsnio 2 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo ar susargdino du ar daugiau žmonių.

46Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nustatė tokias aplinkybes: M. K. įvykio metu, nekomercinio automobilių sporto renginio „Licence Day“ metu, žinodamas, jog dalyvauja automobilių „drifto“ nelegaliose (draudžiamose) varžybose, ir vairuodamas automobilį ,,Nissan 200SX“, trasos lėtėjimo zonoje neįvertino, kad lėtėjimo zona neatskirta ir neaptverta inžineriniais įrenginiais nuo žiūrovų ir nesaugoma fizinėmis priemonėmis, neatsižvelgė į tai, kad važiuojamosios dalies danga yra šlapia, o rungties metu automobilio padangos nusidėvėjo, nesumažino automobilio važiavimo greičio, netinkamai pasirinko bei atliko automobilio valdymą, jo nesuvaldė ir automobilis slysdamas išvažiavo už trasos lėtėjimo zonos ribų ir atsitrenkė į žiūrovus: 5 jų sužalojo nesunkiai, o 2 nežymiai.

47Blanketinė BK straipsnio dispozicija – tai tokia BK straipsnio dispozicija, kurioje išsamiai nėra atskleista visa baudžiamosios teisės norma (neišsamiai aprašytas draudžiamas elgesys) ir kuri, siekiant atskleisti visą baudžiamosios teisės normą, siunčia, kreipia į kitą nei BK norminį teisės aktą (aktus). Tik tokiu atveju teismas nuosprendyje privalo nurodyti, kokius teisės aktus kaltininkas pažeidė.

48Taigi kasatorius nepagrįstai teigia, kad teismas šioje byloje turėjo nurodyti, kokius teisės aktus jis pažeidė, nes BK 139 straipsnio dispozicija ne blanketinė, joje nurodyta šio nusikaltimo sudėtis (objektas, subjektas, objektyvieji ir subjektyvieji požymiai). Šioje byloje nustatyta, kad M. K., žinodamas, jog dalyvauja draudžiamose (nelegaliose) varžybose, bei matydamas, jog trasa yra nesaugi (lėtėjimo zona neatskirta ir neaptverta inžinieriniais įrenginiais nuo žiūrovų ir nesaugoma fizinėmis priemonėmis) kartu su varžybų organizatoriumi turi atsakyti už kilusius padarinius, nes akivaizdu, jei jis būtų suvaldęs automobilį ir neišlėkęs iš trasos, padarinių nebūtų kilę. Tarp M. K. netinkamai pasirinkto automobilio važiavimo greičio ir jo valdymo bei atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl už padarytą veiką jis turi atsakyti. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nurodė, kad M. K. šį nusikaltimą padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Nusikaltimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis).

49BK 139 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas dėl nusikalstamo nerūpestingumo tada, kai kaltininkas nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo ir nenumatė, kad jo padaryti neatsargūs veiksmai gali sukelti įvykį, dėl kurio gali kilti šiame straipsnyje numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti.

50Turėjimas numatyti padarinius reiškia asmens pareigą būti atsargiam vairuojant transporto priemonę, kaip padidinto pavojaus šaltinį. Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai. Neginčytina, kad M. K. nenumatė, jog dėl jo veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Teismų sprendimais nustatyta, kad įvykis įvyko dėl to, kad M. K., žinodamas, jog dalyvauja nelegaliose (draudžiamose) automobilių „drifto“ varžybose, ir vairuodamas automobilį bei suvokdamas, kad trasa yra nesaugi, elgėsi neatsargiai: pasirinko nesaugų greitį bei netinkamą automobilio valdymą, jo nesuvaldė ir atsitrenkė į žiūrovus. Įvertinus nurodytą įvykio situaciją M. K. galėjo numatyti, jog elgiantis neatsargiai gali įvykti įvykis su įvairiais padariniais.

51Taigi M. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 139 straipsnio 2 dalį ir baudžiamasis įstatymas jam pritaikytas tinkamai.

52Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad remiantis kasaciniame skunde išdėstytais argumentais tenkinti kasatoriaus prašymą panaikinti teismų sprendimų dalis ir bylą dėl jo nutraukti nėra teisinio pagrindo.

53Dėl kitų skundo argumentų

54Teisėjų kolegija atkreipia kasatoriaus dėmesį į tai, kad jo skunde yra argumentų, kuriais ginčijamas įrodymų vertinimas, jų pakankamumas, faktinių bylos aplinkybių nustatymas, žalos (turtinės ir neturtinės) dydis, o tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Kasatorius savo skunde nesutikdamas su turtinės ir neturtinės žalos dydžių priteisimu iš esmės pakartoja apeliacinio skundo argumentus, į kuriuos išsamiai atsakyta. Kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, žalos dydis yra fakto, o ne teisės klausimas. Kasacinės instancijos teismas įrodymų iš naujo netiria ir jų nevertina, naujų faktinių aplinkybių nenustato, o tik remdamasis teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis patikrina, ar pagal jas tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar renkant duomenis ir nustatant faktines aplinkybes nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Todėl kasatoriaus teiginiai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, jų pakankamumo, faktinių aplinkybių nustatymo, žalos dydžio paliktini nenagrinėti.

55Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

56Nuteistojo M. K. kasacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Iš civilinės atsakovės UAB „G“ subsidiariai iš T. G. priteista 2/3... 4. Iš M. K. priteista 1/3 dalis žalos atlyginimo nukentėjusiesiems: T. T.... 5. Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui T. T. pripažinta teisė į civilinio... 6. Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. P. pripažinta teisė į civilinio... 7. Iš M. K. ir T. G. priteista po 210,49 Lt iš kiekvieno proceso išlaidų... 8. Iš M. K. ir T. G. priteistos nukentėjusiųjų turėtos išlaidos teisinei... 9. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir T. G., tačiau ši nuosprendžio dalis... 10. Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 11. Teisėjų kolegija... 12. M. K. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. gegužės 23 d., apie 13 val.,... 13. Kasaciniu skundu nuteistasis M. K. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės... 14. Kasatorius teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog bylos įrodymai... 15. Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas... 16. Kasatoriaus nuomone, teismai prieštaringai, nenuosekliai vertina vykusį... 17. Kasaciniame skunde nurodoma, kad byloje nustatyta, jog UAB „G“ kreipėsi į... 18. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai, padarydami klaidingas, faktinių... 19. Kasatorius teigia, kad teismai pripažino jį kaltu pagal BK 139 straipsnio 2... 20. Kasatoriaus nuomone, kiti ekspertizės akte esantys duomenys leidžia... 21. Kasatoriaus teigimu, tiriamas įvykis įvyko ne dėl jo kaltės ir byloje... 22. Pasak kasatoriaus, teismai, išsamiai neištyrę ir neišnagrinėję visų... 23. Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė BPK bei... 24. Kasatorius nesutinka su nukentėjusiesiems priteistomis išlaidomis advokato... 25. Kasatorius teigia ir pats patyręs moralinę žalą dėl įvykio ir po jo... 26. Atsiliepimu į nuteistojo M. K. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos... 27. Prokurorė atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje... 28. Prokurorės nuomone, teismai nepadarė esminių BPK pažeidimų, dėl kurių... 29. Pasak prokurorės, kasatoriaus teiginys, kad teismas nepagrįstai Kėdainių... 30. M. K. pirmosios instancijos teisme paaiškino žinojęs, jog 2009 m. gegužės... 31. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei teigia kasatorius, pasisakė,... 32. Prokurorės nuomone, kasacinio skundo argumentas, kad teismas buvo šališkas,... 33. Kasatoriaus argumentai, kad pareikšti civiliniai ieškiniai turėjo būti... 34. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nukentėjusiųjų... 35. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiesiems... 36. Nuteistojo M. K. kasacinis skundas atmestinas.... 37. Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies taikymo... 38. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas pagrindžia... 39. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, kaip reikalauja BPK 305 straipsnio 1... 40. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų vertinimu ir... 41. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo... 42. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek... 43. Taigi žemesnės instancijos teismai nagrinėdami šią bylą esminių... 44. Dėl BK 139 straipsnio 2 dalies taikymo... 45. BK 139 straipsnio 1 dalies dispozicija numato: ,,Tas, kas dėl neatsargumo... 46. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nustatė tokias aplinkybes: M. K.... 47. Blanketinė BK straipsnio dispozicija – tai tokia BK straipsnio dispozicija,... 48. Taigi kasatorius nepagrįstai teigia, kad teismas šioje byloje turėjo... 49. BK 139 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas dėl nusikalstamo... 50. Turėjimas numatyti padarinius reiškia asmens pareigą būti atsargiam... 51. Taigi M. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 139 straipsnio 2 dalį ir... 52. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 53. Dėl kitų skundo argumentų... 54. Teisėjų kolegija atkreipia kasatoriaus dėmesį į tai, kad jo skunde yra... 55. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 56. Nuteistojo M. K. kasacinį skundą atmesti....