Byla e2-5762-820/2018
Dėl žalos, padarytos neteisėtais teismo veiksmais, atlyginimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda, sekretoriaujant Dovilei Čekuolienei, vertėjaujant Katerinai Chvatovai, dalyvaujant ieškovui I. A. ir jo atstovui advokatui A. M., atsakovo atstovui R. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. A. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl žalos, padarytos neteisėtais teismo veiksmais, atlyginimo.

2Teismas

Nustatė

3

  1. Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka
  1. Ieškovas kreipėsi į teismą ir pareiškė šiuos reikalavimus (ieškinio dalykas):
    1. Priteisti iš atsakovo 5 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo.
    2. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 02-200094-17 kurioje pranešimas apie įtarimą pagal LR BK 300 str. 1, 2 d., 292 str. l d. buvo įteiktas I. A.. Minėtoje byloje I. A. 2017-04-20 Vilniaus raj. apylinkės teismo nutartimi buvo paskirta suėmimas 3 mėnesiams. 2017-05-31 I. A. prokuroro nutarimu kardomoji priemonė - suėmimas panaikinta, pakeitus ją švelnesne - rašytiniu pasižadėjimu neišvykti.
  3. VSAT Vilniaus rinktinės ikiteisminio tyrimo skyriaus pareigūnai 2017-05-31 perdavė Pakistano Islamo Respublikos pil. I. A. VSAT Vilniaus rinktinės Sienos kontrolės pareigūnų žiniai.
  4. Ieškovas pateikė tiek VSAT Vilniaus rinktinės ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tiek 2017-05-31 VSAT Vilniaus rinktinės Sienos kontrolės pareigūnui duomenis apie jo santuoką su Lietuvos Respublikos piliete ir duomenis apie turimus 5 vaikus, kurių du nepilnamečiai, Lietuvos Respublikos piliečiai.
  5. Vadovaujantis LR įstatymo dėl „Užsieniečių teisinės padėties „ 113 str.1 d. 2 p. bei 114 str. I. A. 2017-05-31 d. buvo vėl sulaikytas, o 2017-06-02 Vilniaus m. apylinkės teismo sprendimu ieškovas buvo sulaikytas VSA T Užsieniečių registracijos centre 1 mėnesiui, t. y. iki 2017 m. liepos 02 d.
  6. Nesutikdamas su sulaikymo teisėtumu ieškovas kreipėsi sus skundu į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kuris 2017 m. liepos 5 d. ieškovas skundą tenkino ir nustatęs absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, panaikino 2017 m. birželio 2 d. Vilniaus m. apylinkės teismo sprendimą.
  7. Taip pat dar šioje byloje 2017 m. birželio 30 d. VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro atstovė kreipėsi su teikimu į Švenčionių rajono apylinkės teismą prašydama pratęsti 2017 m. birželio 2 d. Pakistano Islamo Respublikos piliečio I. A. sulaikymą Užsieniečių registracijos centre iki 2017-10-02, nes užsienietis buvo nuteistas už dokumento suklastojimą ir neteisėtą žmonių gabenimą per valstybės sieną (BK 300 str. 2 d., 292 str. l d., 300 str. l d.), jam neva buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2025-06-23, jis neturi leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, o turėtas leidimas gyventi Ispanijos Karalystėje buvo suklastotas ir yra panaikintas.
  8. 2017 m. birželio 30 d Švenčionių raj. apylinkės teismas atmesdamas teikimą šioje byloje nutarė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-02 sprendimą dėl ieškovo sulaikymo. Minėtas sprendimas skųstas nebuvo ir įsiteisėjo.
  9. 2017 m. birželio 30 d. sprendime, Švenčionių raj. apylinkės teismas nurodė, kad „įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 str. 3 d. nustato, kad Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ir (arba) jo šeimos narys ar kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas tik tokiais pagrindais: 1) jeigu jis serga epideminį potencialą turinčiomis ligomis, kurios apibrėžtos Pasaulinės sveikatos organizacijos dokumentuose, arba kitomis žmonių užkrečiamosiomis (infekcinėmis ar parazitinėmis) ligomis, kurioms pagal Lietuvos Respublikos įstatymus taikomi kontrolės reikalavimai; 2) kai jį siekiama išsiųsti iš Lietuvos Respublikos. Byloje yra duomenys, jog Pakistano Islamo Respublikos pilietis I. A. 2005-10-01 sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliete ir su ja sugyveno du sūnus, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, jų deklaruota gyvenamoji vieta yra Lietuvoje kartu su savo motina. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-13 baudžiamojo įsakymo (b.b.Nr.1-1867- 929/2017 matyti, kad I. A. buvo nubaustas pagal LR BK 300 str.2d, 292 str.ld., 300 str. ld. (nesunkūs/apysunkiai nusikaltimai) ir jam buvo skirta 30 parų arešto bausmė bei 56 MGL (2108.96 EUR) bauda. Užsienietis jam paskirtą bausmę atliko. Iš užsieniečio atstovo teismo posėdyje pateiktų dokumentų: Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-01- 06 ir 2017-01-09 nutarčių, Vilniaus apygardos prokuratūros trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2017-05-31 nutarimo dėl informacijos, kurioje nebuvo gauta jokių duomenų apie padarytą nusikalstamą veiką, panaikinimo, matyti, kad nėra duomenų apie užsieniečio I. A. keliamą grėsmę visuomenės/valstybės saugumui. Taip pat užsienietis I. A. pagrįstai naudojasi teisėmis, išdėstytomis 2004-04-29 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad užsienietis sirgtų kokiomis nors užkrečiamomis ligomis arba būtų siekiama jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos. Išskyrus įrašą, jog šiam užsieniečiui draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nėra jokio dokumento iš kurio būtų matyti kokiu pagrindu toks sprendimas buvo priimtas, su šio dokumento tekstu nėra susipažinęs ir užsienietis. Užsieniečio šeima turi gyvenamąją vietą Lietuvoje, jo žmona dirba, o tai reiškia, kad užsienietis turi kur gyventi ir pajamų (šeimos nario) iš kurių gali gyventi. Iš viso to konstatuotina, kad nėra pagrindo pratęsti šio užsieniečio sulaikymo terminą. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes laikytina, jog I. A. sulaikymas buvo neteisėtas ir tai yra nustatyta teismo sprendimais ir ieškovas nepagrįstai sulaikyme išbuvo 31 dieną.
  10. Vilniaus m. apylinkės teismas vykdydamas įstatymo jam pavestą pareigą, aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, visapusiškai ir išsamiai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes, to nepadarė, dėl ko buvo pažeista bendra rūpestingumo ir atidumo pareiga. Neteisėti veiksmai - tai teisminio nagrinėjimo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017 m. birželio 2 d. buvo neįvykdyta teismo pareiga objektyviai, visapusiškai ir nešališkai ištirti visas bylos aplinkybes, surinkti visus įrodymus. Dėl šių neteisėtų veiksmų ieškovui buvo atimta laisvė. Šie neteisėti veiksmais turėjo žymios įtakos ieškovo laisvės suvaržymui, reputacijai ir kitiems praradimams. Jeigu Vilniaus apylinkės teismas nebūtų padaręs nurodytų esminių byloje surinktų įrodymų tyrimo ir vertinimo klaidų, ieškovo atžvilgiu nebūtų taikytas sulaikymas, t. y. nebūtų neteisėto ieškovo sulaikymo taikymo.
  11. Tiek teikimą teikusiai institucijai -VSAT Vilniaus rinktinės pareigūnams, tiek teismui buvo žinoma, kad Pakistano Islamo Respublikos pil. I. A. jau 10 metų rezidavo Europos Sąjungoje, turėjo žmoną B. A., kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė, deklaravusi nuolatine gyvenamąją vietą Lietuvoje, prieš tai gyvenusi kitoje ES valstybėje - Lenkijoje. I. A. turi 5 vaikus, visi jie Europos Sąjungos piliečiai, taip pat turi du mažamečius vaikus, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, deklaravę gyvenamąsias vietas Lietuvoje, o prieš tai gyvenę kitoje ES valstybėje - Lenkijoje. Pats I. A. jau dešimt metų gyvena ES šalyje, turėjo leidimą nuolat gyventi Ispanijoje. Ieškovas buvo slapta sekamas, buvo klausomasi telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos, o vykdant šias procesines prievartos priemones jokių duomenų apie ieškovą keliamas grėsmes šalies saugumui gauta nebuvo.
  12. Kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).
  13. Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ir (arba) jo šeimos narys ar kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas tik šiais pagrindais: jis serga epideminį potencialą turinčiomis ligomis, kurios apibrėžtos Pasaulinės sveikatos organizacijos dokumentuose, arba kitomis žmonių užkrečiamosiomis (infekcinėmis ar parazitinėmis) ligomis, kurioms pagal Lietuvos Respublikos įstatymus taikomi kontrolės reikalavimai; kai siekiama jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos.
  14. Vilniaus miesto apylinkės teismo procesinis veiksmas - I. A. sulaikymas, buvo neteisėtas ir proporcingumo prasme dėl aukščiau nurodomų motyvų.
  15. LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ str. numato, kad užsieniečiai Lietuvos Respublikoje turi tas teises ir laisves, kurias numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, tarptautinės sutartys, Lietuvos Respublikos įstatymai ir Europos Sąjungos teisės aktai 101 str. 3 d. numato, kad „ Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariai, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, turi teisę gauti Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelę, kai atvyksta gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau negu 3 mėnesius per pusę metų kartu su Europos Sąjungos valstybės narės piliečiu, turinčiu teisę gyventi Lietuvos Respublikoje pagal šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktus, arba pas jį. 4. Šio straipsnio 2 ar 3 dalyje nurodytam Lietuvos Respublikos arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariui Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelė išduodama kaip sutuoktiniui arba asmeniui, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis. I. A. turi teisę kartu su savo šeima judėti ES valstybėse ir gyventi.
  16. Ieškovas, įvertinęs pastarąsias aplinkybes (atskyrimas nuo šeimos, pažeminimas mažamečių vaikų akivaizdoje, pasitikėjimo savimi praradimas), ilgą nepagrįsto sulaikymo laiką (31 parą) bei atsižvelgiant į neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus spręstina, jog pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką šios kategorijos bylose ir teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus šioje byloje patirta neturtinė žala sudaro 5000 EUR.
  1. Atsakovo atsikirtimų santrauka
  1. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos, pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Atsakovas nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau - Įstatymas) 112 straipsnį užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ir dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Užsieniečio sulaikymo pagrindus nustato Įstatymas 113 straipsnio nuostatos. Remiantis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas tuo pagrindu, kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra. Taip pat gali būti sulaikytas Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu - užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai.
  3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 2 d. sprendime dėl užsieniečio sulaikymo nurodė, kad 2017 m. balandžio 18 d. buvo paskelbta ieškovo paieška, nes atliekant tyrimą pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 292 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje (ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00094-17), įtariamuoju buvo pripažintas Pakistano Islamo Respublikos pilietis I. A., Patikrinus įnirau A. duomenis Vidaus reikalų informacinėse sistemose, nustatyta, kad jam 2015 m. birželio 23 d. Migracijos departamento sprendimu ?. (15/5-3)-4U-368, buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2015 m. birželio 23 d. iki 2025 m. birželio 23 d. Pagrindas - užsieniečio atvykimas į Lietuvos Respubliką ir buvimas joje grėstų valstybės saugumui arba viešajai tvarkai. Dėl asmens įtraukimo į nepageidaujamų sąrašus kreipėsi Valstybės saugumo departamentas. Taip pat teismas nurodė, kad I. A. su savimi turėjo suklastotą Ispanijos Karalystės leidimą nuolat gyventi šalyje. Jo buvimas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtas, nes jo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje yra pasibaigęs. Bylos nagrinėjimo melu ieškovas nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje.
  4. Kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo nustatytų aplinkybių, ieškovas Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai ir jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal du Baudžiamojo kodekso straipsnius. Ieškovas dėl nežinomų priežasčių neprasitęsė leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Byloje nėra įrodymų, kad dėl valstybės neteisėtų veiksmų ar neveikimo ieškovas negalėjo pratęsti leidimo laikinai gyventi Lietuvoje. Tokiu būdu nustatytos aplinkybės sąlygojo, kad teismas skirtų ieškovo sulaikymą. Pažymėtina, kad teismas, įvertinęs visas aplinkybes sulaikė ieškovą vienam mėnesiui, nors buvo prašoma sulaikyti šešiems mėnesiams.
  5. Neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad tik atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y, neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Kaip matyti iš aukščiau nurodytų aplinkybių, ieškovas neįrodė, kad pirmosios instancijos teismo tuo metu paskirtas sulaikymas, įvertinus visas aplinkybes, būtų neteisėtas, todėl, nesant visų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei negali kilti pareiga atlyginti neturtinę žalą.
  6. Ieškovas, nagrinėjant bylą Švenčionių rajono apylinkės teisme dėl jo sulaikymo pratęsimo, pripažino, kad jis padarė nusikaltimus numatytus Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 292 straipsnio 1 dalyje. Taip pat nebuvo paneigta aplinkybė, kad jo turėtas leidimas gyventi Ispanijos Karalystėje buvo suklastotas. Taigi šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas, suprasdamas, jog daro nusikalstamas veikas (tyčiniai veiksmai), turėjo suprasti ir numatyti neigiamas tokios veikos pasekmes. Tai, kad ieškovas tikėjosi išvengti neigiamų pasekmių ar tikėjosi, kad jam bus taikomos švelnesnės sankcijos dėl objektyvių priežasčių (nepilnamečių vaikų kartu su sutuoktine gyvenimas Lietuvoje), nėra pagrindas netaikyti CK 6.282 straipsnio nuostatų. Todėl darytina išvada, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo turi būti atmestas.
  1. Kitų byloje dalyvaujančių asmenų atsikirtimų santrauka
  1. Tretysis asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnyba (toliau tekste – VSAT) atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti.
  2. Nurodė, jog VSAT Vilniaus rinktinėje 2016 m. gruodžio 31 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr.02-5-00149-16 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamoj o kodekso (toliau - BK) 300 str. 2 d. nustačius, kad 2016 m. gruodžio mėnesį suklastojus Pakistano Islamo Respublikos piliečių asmens pasuose esančius duomenis (Šengeno vizas ir valstybės sienų kirtimo spaudus) šie asmenys neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką. Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. vasario 21 j d. iš šio ikiteisminio tyrimo buvo atskirtas tyrimas Nr. 02-2-00094-17 dėl galimai neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną organizavimo (BK 292 str. 3 d.) ir galimo pasų klastojimo (BK 300 str. 2 d.), o 2017 m. balandžio 18 d. paskelbta įtariamojo Pakistano Islamo Respublikos piliečio I. A. paieška. 2017 m. balandžio 19 d. tarnybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai šį paieškomą asmenį sulaikė iki 48 vai., asmens kratos metu pas įtariamąjį buvo rastas ir paimtas netikras leidimas gyventi Ispanijos Karalystėje jo vardu.
  3. Pareiškėjo duomenis patikrinus tarnybinėse informacinėse sistemose nustatyta, kad Valstybės saugumo departamento kreipimusi Migracijos departamento 2015 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. (15/5-3)-4U-368 šiam užsieniečiui buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2015 m. gegužės 23 d. iki 2025 m. birželio 23 d., nes jo atvykimas į Lietuvos Respubliką ir buvimas joje grėstų valstybės saugumui arba viešajai tvarkai.
  4. Įvertinus šią informaciją bei tyrimo metu nustačius faktą, jog keliaudamas po Šengeno erdvę I. A. naudojo suklastotą Ispanijos Karalystės leidimą nuolat gyventi šalyje, jam išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo terminas baigėsi 2015 m. balandžio 18 d. ir jis nėra deklaravęs gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, vadovaujantis įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 23 str. 1 d. 6 p., 113 str. 1 d. 2 p. ir 7 p. 114 str. 2 d. bei 116 str. nuostatomis, tarnybos Vilniaus rinktinės Sienos kontrolės skyrius kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl pareiškėjo sulaikymo Užsieniečių registracijos centre šešiems mėnesiams, t. y. iki 2017 m. gruodžio 2 d. Įvertinęs pateiktus argumentus Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą sulaikyti pareiškėją vienam mėnesiui.

    4

  5. Vertinant pareiškėjo patikslintame ieškinyje išdėstytus argumentus ir motyvus pažymėtina, kad civilinė atsakomybė, būdama teisinės atsakomybės rūšimi, gali atsirasti tik tada, kai asmens veiksmai nesiderina su teisės nustatytu elgesio standartu. Jeigu asmens veikla teisės požiūriu yra nepriekaištinga, jo civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl veiklos, yra negalima. Deliktinė civilinė atsakomybė atsiranda, kai egzistuojant tam tikrai teisinei pareigai, įpareigotas asmuo jos nevykdo ar vykdo netinkamai ir tokiu pažeidimu padaro žalą kitam asmeniui. Valstybei, kaip teisės subjektui, dalyvaujančiam civiliniuose teisiniuose santykiuose, yra taikomos tos pačios žalos atlyginimo normos, todėl pareiškėjas, siekdamas žalos atlyginimo, privalo įrodyti žalos, priežastinio ryšio ir žalą sukėlusių Vilniaus rinktinės pareigūnų elgesio neteisėtumo faktus. Valstybė gali būti įpareigota atlyginti žalą, tik esant teisei priešingiems veiksmams - Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau - CK) CK 6.271 str. 4 d. įtvirtinta, kad valstybės ar savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
  6. Vertinant teisės aktų nuostatas akivaizdu, kad pareiga kompensuoti pareiškėjui padarytą žalą atsirastų tik tokiu atveju, jeigu įsiteisėjusiu teismo sprendimu būtų nustatyta, kad žala atsirado dėl neteisėtų Vilniaus rinktinės pareigūnų veiksmų (CK 6.271 str.). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima pripažinti neteisėtais pareigūnų veiksmus vertinant pareiškėjo įvykdytų neteisėtų veikų pasekmes ir jo personalijos buvimo Lietuvos Respublikoje pasekmes. Pabrėžtina, jog teisminių nagrinėjimų metu nustatyti anksčiau detaliai aptarti pareigūnų procesiniai veiksmai, laikytini adekvačiais ir teisėtais.
  7. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad savo patikslintame ieškinyje apsiribodamas bendro pobūdžio teiginiais pareiškėjas visiškai nedetalizuoja jam tariamai kilusių neigiamų pasekmių priežastinio ryšio su valstybės institucijų priimtais sprendimais ir veiksmais, todėl šiuo aspektu pateikti argumentus nėra galimybių.
Teismas konstatuoja :
  1. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
  1. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).
  2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai.
  3. Kasacinio teismo praktika, aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra pakankamai gausi ir nuosekli. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018).
  4. Ieškovas nurodo, jog daugelį veiksmų atliko trečiojo asmens pareigūnai. Šioje byloje reikalavimai atsakovui – valstybei, dėl trečiojo asmens ar kitų valstybės institucijų pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų nebuvo pareikšti, todėl teismas nenagrinėja ir nevertina kitų pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų. Šis sprendimas neužkerta kelio ieškovui reikšti reikalavimus valstybei dėl galimai kitų pareigų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.
  5. Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.
  6. Vilniaus miesto aplinkės teismas 2017 m. birželio 02 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. KV-533-992/2017 (admin. bylos Nr. KV-533-992/2017, I tomas, p. 116-118), iš kurio ieškovas kildina žalos atsiradimą, nusprendė teikimą tenkinti iš dalies ir sulaikyti ieškovą Užsieniečių registracijos centre vienam mėnesiui, bet ne ilgiau, kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje. Teismas sprendimą motyvavo tuo, jog ieškovo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje yra pasibaigęs bei, svarbiausia aplinkybė, kad Migracijos departamento sprendimu Nr. (15/5-3)-4U-368 (admin. bylos Nr. KV-533-992/2017, I tomas, p. 143-144), pagal Valstybės saugumo departamento kreipimąsi, ieškovui buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2015 m. birželio 23 d. iki 2025 m. birželio 23 d.
  7. Ieškovo teigimu Vilniaus miesto aplinkės teismas, priimdamas 2017 m. birželio 02 d. sprendimą, nebuvo pakankamai atidus, netinkamai tyrė ir vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė teisės aktus, neobjektyviai tyrė bylos aplinkybes, todėl buvo pažeista bendra rūpestingumo ir atidumo pareiga ir teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą Šį sprendimą panaikino Švenčionių apylinės teismas 2017 m. birželio 30 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-351-763/2017 (p. 53-55), nusprendė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės tesimo 2017 m. birželio 02 d. sprendimą dėl I. A. sulaikymo ir paskirti jam alternatyvią priemonę įpareigojant atvykti į policijos komisariatą nustatytomis dienomis. Pažymėtina, jog Švenčionių rajono apylinkės teismas nenustatė, jog nebuvo pagrindo ieškovui neskirti jokios kardomosios priemonės, tačiau nustatė, jog pakankama švelnesnė alternatyvi sulaikymui priemonė – du kartus per savaitę atvykti į policijos komisariatą. Taigi šiuo sprendimu pasisakyta dėl priemonės rūšies, bet ne taikymo pagrindo. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą apeliacine tvarka 207 m. liepos 05 d. nutartimi (administracinės bylos Nr. A-4618-756/2017) patenkino ieškovo apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 02 d. sprendimą panaikino. Sprendime dėl pirmosios instancijos teismo esmės teismas nepasisakė, nes panaikino sprendimą dėl procesinių teisės normų pažeidimo.
  8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi principinių nuostatų, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti, t. y. išteisinamojo nuosprendžio priėmimas reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo proceso prasme, bet toks nuosprendis, nors ir būdamas reikšminga aplinkybė, nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas, kardomosios priemonės pritaikymas bei kiti su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-183/2006; teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. K. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-169/2007; kt.). Pažymėtina, kad iš esmės analogiškos pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje, kurioje yra konstatuota, jog tai, kad asmuo galiausiai išteisintas, savaime nereiškia, kad jo baudžiamasis persekiojimas buvo neteisėtas ar kitaip „sukompromituotas“. Siekiant nuteisti asmenį taikomas įrodinėjimo standartas – bet kokių pagrįstų abejonių dėl jo nekaltumo pašalinimas – skiriasi nuo įrodinėjimo standarto, taikomo siekiant pradėti asmens baudžiamąjį persekiojimą, pagal kurį pakanka pagrįsto įtarimo, kad asmuo padarė nusikaltimą (e. g. Lavrechov v. the Czech Republic, no. 57404/08, judgment of 20 June 2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-412-690/2015).
  9. Ieškovo teiginiai, jog teismas pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, objektyviai ištirti visas byloje esančias aplinkybes, nepagrįsti šioje byloje esančiais įrodymais. Kaip minėta teismų praktikoje, vien ta aplinkybė, jog kitas teismas panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, nesudaro pagrindo teigti, jog teismas nebuvo pakankamai objektyvus, atidus ir rūpestingas. Jei ieškovo manymu teismas netinkamai vertino įrodymus ir/ar taikė teisės aktus, ieškovas turėjo galimybę skųsti teismo sprendimą instancine tvarka. Instancinės teismų sprendimų kontrolės sistema ir yra skirta nustatyti bei pašalinti žemesnės instancijos teismų padarytas klaidas.
  10. Ieškovas teigia, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas vertindamas byloje esančius įrodymus, ir tą patvirtino Švenčionių rajono apylinkės teismas, nenustatęs pagrindų ieškovo sulaikymui. Su šiais teiginiais nesutiktina. Švenčionių rajono apylinkės teismas nenustatė, jog ieškovui neturėtų būti skirta jokia priemonė, nes nustatė ieškovui pareigą du kartus per savaitę registruotis policijos komisariate, tačiau nustatė, jog sulaikymas buvo per griežta priemonė. Taigi Švenčionių rajono apylinkės teismas, kurio sprendimu remiasi ieškovas ir įrodinėja atsakovo veiksmų neteisėtumą, nurodė, jog buvo parinkta per griežta priemonė, o ne priemonių taikymo pagrįstumo klausimas.
  11. Iš byloje esančio Migracijos departamento 2015 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. (15/5-3)4U-368 matyti, jog buvo nuspręsta uždrausti ieškovui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2025 m. birželio 23 d. Teismas sprendimą sulaikyti ieškovą iš esmės grindė šiuo sprendimu. Taigi pagal šioje byloje esančius duomenis darytina išvada, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 02 d. ne iš viso be jokio teisinio pagrindo taikė kardomąją priemonę, bet nepagrįstai pritaikė griežčiausią priemonę – sulaikymą Užsieniečių registracijos centre. Todėl ieškovo teiginiai, jog teismas netinkamai nustatė bylos aplinkybes ir netinkamai taikė teisės aktus, nesudaro pagrindo teigti, jog buvo atlikti neteisėti teismo veiksmai ir padaryta žala ieškovui. Atsižvelgiant į tai negalima teigti, jog teismas buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas spręsdamas bylą, todėl ieškovo argumentai yra atmestini.
  12. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą apeliacine tvarka, 207 m. liepos 05 d. nutartimi (administracinės bylos Nr. A-4618-756/2017) patenkino ieškovo apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 02 d. sprendimą panaikino. Šioje nutartyje nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 02 d. įvykusio teismo posėdžio metu garso įrašas nebuvo darytas. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, jog teismo posėdžio garso įrašo nebuvimas reiškia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas 2017 m. birželio 02 d. VSAT teikimą, neužtikrino tinkamo proceso, todėl panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo2017 m. birželio 02 d. sprendimą ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu.
  13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnyje imperatyviai nustatyta, kad niekas negali būti savavališkai sulaikytas arba laikomas suimtas, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Taigi įstatyme nustatytų esminių procedūrų laikymasis yra svarbi laisvės apribojimo teisėtumo sąlyga. Minėta, kad pati savaime aplinkybė, jog teismo sprendimas yra panaikintas instancine tvarka savaime nėra pagrindas preziumuoti, kad teismo procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Tačiau, šiuo atveju, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas 2017 m. birželio 02 d. VSAT teikimą, neužtikrino tinkamo proceso – nebuvo daromas teismo posėdžio garso įrašas ir sprendimas buvo panaikintas absoliučiu jo negaliojimo pagrindu. Konstitucijoje įtvirtinta valstybės pareiga yra užtikrinti, jog teisminis procesas būtų tinkamas, ypač apribojant asmens laisvę. Šiuo atveju procesinis pažeidimas buvo esminis ir sąlygojo neteisingą bylos išnagrinėjimą ir nepagrįsto sprendimo priėmimą, kuris panaikintas instancine tvarka. Teismas neužtikrino esminių tinkamų teisminio proceso procedūrų laikymosi, todėl pripažintina, kad teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui administraciniame procese. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, jog valstybės pareigūnų (teismo) neteisėti veiksmai yra nustatyti (CK 6.272 str.).
  14. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu buvo apribota ieškovo laisvė. Neteisėtu suėmimu, sulaikymu ar areštu pažeidžiama ne viena teisinė vertybė, visų pirma tai - asmens teisės į laisvę pažeidimas. Žmogaus laisvės neliečiamybės garantijos įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kaip aukščiausios galios valstybės teisės akte, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau - ir Konvencija), Civilinio kodekso antrojoje knygoje, kituose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnyje imperatyviai nustatyta, kad niekas negali būti savavališkai sulaikytas arba laikomas suimtas, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Taigi žmogaus laisvė yra aukščiausiais teisės aktais ginama vertybė, kurios pažeidimas sąlygoja žalos padarymą asmeniui. Šioje byloje nustatyta, jog ieškovas, būdamas sulaikytas, negalėjo bendrauti su šeima: sutuoktine ir nepilnamečiais vaikais, buvo apribota jo judėjimo laisvė, todėl akivaizdu, jog patyrė išgyvenimus, kuriuos pastebėjo artimieji (sulyso, buvo prislėgta nuotaika, netikrumas dėl savo ateities ir pan.). Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog ieškovui buvo padaryta žala.
  15. CK 6.272 straipsnyje nustatyta, kad padaryta neteisėtu nuteisimu, neteisėtu suėmimu, neteisėtu sulaikymu, neteisėtu procesinės prievartos priemonių pritaikymu, neteisėtu administraciniu areštu turtinė ir neturtinė žala yra atlyginama visiškai.
  16. Pagal kasacinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. A. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-563/2014) nustatydamas neturtinės žalos dydį už neteisėtą procesinės prievartos priemonės – suėmimo taikymą teismas, be bendrųjų kriterijų, nustatytų CK 6.250 straipsnyje, turi atsižvelgti į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes: teisės į laisvę pažeidimo aplinkybes (suėmimo trukmę, į neteisėtų valstybės institucijų veiksmų, sukėlusių teisės pažeidimą, pobūdį, konkrečius atitinkamų baudžiamojo proceso metu priimtų sprendimų trūkumus ir kt.); suėmimo padarinius asmeniniam gyvenimui (ar suimtas asmuo turėjo šeimą, nepilnamečių vaikų; ar turėjo ypatingų užsiėmimų, kuriuos nutraukė suėmimas); suėmimo padarinius asmens sveikatai, įskaitant psichinę sveikatą; suėmimo padarinius profesiniam gyvenimui; aplinkybes, dėl kurių galėtų būti mažinamas atlygintinos žalos dydis, įskaitant nukentėjusiojo ir valstybės ekonominę padėtį (nors valstybės ekonominė padėtis tiesiogiai neatspindi nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos padarinių, tačiau sprendžiant dėl neteisėtais teisėsaugos institucijų veiksmais asmeniui padarytos neturtinės žalos dydžio į ją būtina atsižvelgti tam, kad priteisiamos neturtinės žalos dydis atspindėtų socialinį kontekstą ir nebūtų socialiai neteisingas) bei nukentėjusiojo asmens kaltę (CK 6.297 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-412-690/2015).
  17. Teismas, nustatydamas žalos dydį vertina aukščiau nurodytas aplinkybes. Ieškovas sulaikytas išbuvo vieną mėnesį. Valstybės institucija padarė esminį procesinį pažeidimą. Ieškovas turėjo šeimą ir nepilnamečius vaikus su kuriais jam buvo ribota galimybė susitikti. Darbinės veiklos, dėl kurios ieškovas būtų patyręs nuostolių, teismas nenustatė. Byloje nėra objektyvių įrodymų, jog dėl sulaikymo ieškovas būtų patyręs sunkius padarinius savo sveikatai. Teismas įvertina liudytojos parodymus, jog ieškovas išgyveno ir sulyso dėl sulaikymo, kas patvirtina ieškovo vidinius dvasinius išgyvenimus. Tačiau iki sulaikymo ieškovas atliko bausmę baudžiamojoje byloje ir buvo suimtas ir laikomas sunkesnėmis sąlygomis, todėl jo sveikatai didesnę įtaką turėjo suėmimas, o ne sulaikymas administracinėje byloje, nors dalinai sunkius dvasinius išgyvenimus ieškovas patyrė. Ieškovo teiginiai, jog jis, būdamas musulmonas, negalėjo švęsti savo religijos švenčių yra atmestini. Byloje, be ieškovo paaiškinimų, nėra duomenų, jog ieškovas yra praktikuojantis musulmonų tikėjimo asmuo, jog sulaikymo metu buvo religinė šventė, jog ieškovas visuomet ją švęsdavo, jog jam buvo daromos kliūtys laikytis šventinių tradicijų, todėl šie teiginiai atmestini, kaip neįrodyti (CPK 178 str.). Ieškovas teigia, jog negalėjo padėti išlaikyti šeimos sutuoktinei, tačiau iš paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu matyti, jog ieškovui verslas nesiklosto gerai, jis pats teigė, jog yra išlaikomas sutuoktinės, kuri dirba, todėl sulaikymas neįtakojo jo galimybių išlaikyti šeimą. Ieškovo teiginiai, jog dėl jo sulaikymo dvasinius išgyvenimus patyrė sutuoktinė ir vaikai neturi įtakos ieškovo patirtai žalai, nes tuo nebuvo tiesiogiai ieškovui daroma žala. Ieškovo kaltės dėl netinkamo proceso teismas nenustatė, t. y. atsakovo nurodomi teiginiai (kad buvo pasibaigęs leidimas, kad buvo padaręs nusikalstamas veikas ir pan.) neturėjo įtakos teisminio proceso teisėtumui. Ieškovas buvo sulaikytas ir laikomas Užsieniečių registracijos centre, kur yra lengvesnis režimas, o ne įkalinimo įstaigose, kur daug griežtesnis režimas, todėl ieškovui padaryta mažiau žalos. Lietuvos Respublika nėra ekonomiškai stipri valstybė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo vertinimu, ieškovas patyrė 1 000 EUR neturtinės žalos, kuri ir priteistina iš atsakovo (CK 6.272 str., CPK 185 str.).
  18. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

5Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str.). Patenkinta 20 procentų reikalavimų.
  2. Teismas patyrė 3,22 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios paskirstomos CPK 96 straipsnio nustatyta tvarka.
  3. Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.
Teismas, vadovaudamasis CPK 93, 96, 98, 259-274 straipsniais,

Nutarė

6patenkinti ieškinį dalyje. Priteisti ieškovui I. A. (a. k. ( - ) iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos (į. k. 188604955), 1 000 EUR (vieną tūkstantį euro) neturtinės žalos atlyginimui. Atmesti ieškinį likusioje dalyje Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai