Byla 2-797-291/2014
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Šiaulių apylinkės teismo teisėja Vida Žostautienė, sekretoriaujant Jolantai Juozapavičiūtei, dalyvaujant ieškovui V. J., ieškovo atstovei advokatei D. B., atsakovo atstovams R. R., advokato padėjėjui Z. G.

2Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovui Uždarai akcinei bendrovei „Fisanta“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4Ieškovas V. J. prašo patenkinti ieškinį ir priteisti iš atsakovo UAB „Fisanta“ 9030,34Lt turtinės žalos, 35000Lt neturtinės žalos, 80,56Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-12-01 iki jo pasveikimo. Taip pat priteisti iš atsakovo jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog jis nuo 2007-03-09 iki 2010-06-14 dirbo pas atsakovą elektromontuotoju. 2010-01-04 įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, jis patyrė sunkius gyvybei pavojingus sužalojimus, dėl ko tapo tik iš dalies darbingu. Atsakovas jį iš darbo atleido pagal DK 136str.1d.4p., kaip negalintį toliau dirbti dėl sveikatos stovio. Nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl to, jog atsakovas, t.y. darbdavys neužtikrino tinkamų darbo sąlygų, nebuvo atliktas instruktavimas, nepasirūpino tinkamomis darbų saugos priemonėmis. Jis turėjęs atlikti atsakovo jam pavestą darbą, tačiau jo tinkamam ir saugiam atlikimui darbdavys nebuvo sudaręs sąlygų, nebuvo suteikęs reikiamų apsaugos ir darbo priemonių, nebuvo sudaręs statybos darbų technologijos projekto, prieš darbų atlikimą neinstruktavo. Dėl šių priežasčių įvykęs nelaimingas atsitikimas, jis buvo sunkiai sužalotas, ilgai gydėsi, jautė didžiulius skausmus, nepatogumus, patyrė materialinius nuostolius. Ir šiuo metu jo sveikatos būklė prasta, tačiau yra įsidarbinęs Raseinių ŽŪB. Ieškovas nurodė, jog 2007m. gegužės mėn. jis baigė aukštalipio kursus. Jam buvo žinoma, jog dirbant aukštyje reikalingi du lynai, o dirbant su vienu lynu, draudžiama atsegti saugos lyno karabiną. Tą dieną kai įvyko nelaimingas atsitikimas jis turėjo tik vieną apsaugos lyną, tačiau turėjo vykdyti darbdavio nurodytus darbus. Tam, kad atlikti darbą tinkamai, jis buvo priverstas objekte pasikelti virš paramsčio ir atramos sujungimo vietos, o to negalima buvo atlikti neatsisegus stabilizavimo lyno. Tačiau atsisegus vienintelį stabilizavimo lyną, įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio būtų buvę galima išvengti, jeigu darbdavys būtų aprūpinęs tinkamomis darbo ir apsaugos priemonėmis, t.y. būtų išdavęs diržą su dviem stabilizavimo lynais bei tinkamai instruktavęs darbo vietoje.

5Ieškovo atstovė advokatė D. B. prašo patenkinti ieškinį bei priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6Atsakovo atstovė UAB „Fisanta“ direktorė R. R. prašo ieškinį atmesti nes nelaimingas atsitikimas darbo vietoje įvyko dėl paties ieškovo kaltės, kuris būdamas patyręs ir kvalifikuotas darbuotojas, žinodamas visus reikalavimus, neatsisakė vykdyti darbo, kol nebus pašalinti trūkumai, pats pažeidė saugiam darbui keliamus reikalavimus, t.y. atsisegė saugos lyną, neturėdamas antrojo saugos lyno, kurį turėjo pasiimti pieš lipdamas į elektros stulpą. Ieškinį prašo atmesti dėl to, jog dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo nėra jokios atsakovo kaltės, nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusių pasekmių. Įvykus nelaimingam atsitikimui, atsakovas stengėsi ieškovui atlyginti patirtus nuostolius, siūlė apmokėti už reabilitacinį gydymą, tačiau ieškovas atsisakęs. Darbdavys ieškovui yra sumokėjęs 1975Lt gydymo išlaidų, taip pat sumokėjęs visas išmokas, susijusias su darbo santykiais, iš viso ieškovui sumokėta 12657Lt, todėl ieškovo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, kaip ir kitus reikalavimus, prašo atmesti. Atmetus ieškovo ieškinį, prašo priteisti iš jo atsakovo aptirta bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo atstovas advokato padėjėjas Z. G. prašo ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

7Ieškinys tenkintinas iš dalies.

8Darbo sutarties šalis, padariusi žalą kitai šaliai, privalo ją atlyginti įstatymo nustatyta tvarka. Materialinė atsakomybė atsiranda tada dėl teisės pažeidimo, kurio vienas darbo santykių subjektas, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas, padaro žalą kitam subjektui. Darbdavio materialinė atsakomybė kitai darbo sutarties šaliai darbuotojui atsiranda, kai yra sutrikdama darbuotojo sveikata: jis suluošinamas, ištinka mirtis, suserga profesine liga. Be bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, kaltės, žalos ir nuostolių ( LR CK 6.246-6.249 str.), pagal darbo teisę materialinei darbdavio atsakomybei kilti dar yra reikalingos dvi papildomos atsakomybės sąlygos: 1) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu turi susiję darbo santykiais, 2) žala turi atsirasti dėl darbo veiklos (LR DK 246str.) ) LAT2012-02-28 nutartis c.b. Nr. 3K-36-2012).

9Kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. Užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą privalo darbdavys ir užtikrinti ją visais aspektais. (LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25str.). Kaip matyti iš bylos dokumentų šalių, liudytojų paaiškinimų 2010-01-04 apie 11val. 45min. ( - ) esančioje sodyboje, darbdavio pavedimu ieškovas V. J. turėjo atlikti elektros sistemos įrengimą- nutiesti elektros perdavimo kabelį. Atlikdamas savo tiesiogines pareigas, ieškovas nagėmis įlipęs į elektros stulpą (atramą su paramsčiu) ir atlikdamas montavimo darbus 6-8 metrų aukštyje, nukrito ant sniegu padengto grunto. Įvykio metu V. J. patyrė sunkius gyvybei pavojingus sužalojimus, dėl kurių tapo iš dalies nedarbingu. Atsakovas 2010-06-14 atleido ieškovą iš darbo pagal LR DK 136str.1d.4p., kaip negalintį toliau dirbti dėl sveikatos stovio. Dėl nelaimingo atsitikimo darbe ieškovas patyrė turtinę ir neturtinę žalą, dėl kurios priteisimo kreipėsi į teismą. LR DK 248str.1p. nustatyta, kad darbdavio materialinė atsakomybė atsiranda tada, kai darbuotojas sužalojamas ar miršta arba suserga profesine liga, jeigu jis nebuvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu (DK 249str.) DK 249str. nustatyta, kad darbdavys pagal CK normas privalo atlyginti žalą, padarytą dėl darbuotojo suluošinimo ar kitokio jo sveikatos sužalojimo, ar jo mirties atveju. Įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, darbdavio kaltė yra preziumuojama. Tačiau, nustatant darbdavio atsakomybę, nepakanka konstatuoti jo kaltę, bet būtina nustatyti ir kitas bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalą ir priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų.

102010-02-09 Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 01 17p. nurodyta, kad viena iš nelaimingo atsitikimo priežasčių yra tai, kad darbdavio įgalioti asmenys netinkamai organizavo pavojingų darbų ( aukštyje) atlikimą, nekontroliavo jų vykdymo, neišsamiai ir nepakankamai atliko darbuotojų, vykdančių pavojingus darbus, instruktavimą darbo vietoje, tuo neužtikrindami darbuotojų saugą ir sveikatą. Taip pat akte konstatuota, jog darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, nekontroliavo kaip darbų vadovai organizuoja pavojingus darbus objektuose. Tačiau šiame Nelaimingo atsitikimo darbe akte taip pat nurodyta, jog nukentėjusysis ( ieškovas V. J.), būdamas atestuotu aukštalipiu, atestuotu elektrotechnikos VK apsaugos nuo elektros kategorijos darbuotoju, nevykdė saugos ir sveikatos reikalavimų, atliekant oro linijų montavimo darbus ir darbus, atliekamus aukštyje (neužsisegė juosiamojo saugos lyno). (T.1, b.l. 9-13)

11Byloje esančioje 2010-09-27 Lietuvos Teismo ekspertizės centro Specialisto išvadoje nurodyta, jog nelaimingo atsitikimo, kurio metu sunkiai susižalojo V. J., priežastimi yra tai, jog buvo netinkamai naudojamos asmeninės apsauginės priemonės, saugančios darbuotojus nuo kritimo iš aukščio ( darbuotojui dirbant aukštyje, nuo saugos diržo šoninės kilpos buvo atsegtas vienas saugos lyno karabinas, dėl ko nebuvo techninės galimybės užfiksuoti darbo padėtį ant EOL atramos, darbuotojui netekus pusiausvyros. ) Tikėtina, kad organizaciniu požiūriu įtakos nelaimingam atsitikimui turėjo tai, kad darbuotojų, tame tarpe –V. J., instruktavimas apie darbų aukštyje saugų atlikimą neatitiko Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT5-00, Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos, Instrukcijos Nr. 23 atitinkamų reikalavimų. Užtikrinti saugų darbą statybvietėje Eglynės gatvėje yra rangovo (UAB „Fisanta), statinio statybos vadovo ir darbų vadovo pareiga, o darbuotojas privalo laikytis tų reikalavimų, su kuriais supažindintas ( instruktuotas ir (ar) apmokytas, kaip laikytis jų reikalavimų) pasirašytinai (T.1, b.l.21-25). 2010-03-02 Kauno apskrities VPK Raseinių r. PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 82-1-00097-10 pagal LR BK 176str.1d. Šiaulių apygardos prokuratūros Raseinių rajono apylinkės prokuratūros prokurorė 2012-08-16 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje. Nors ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, minėtame nutarime be kita ko nurodyta, jog yra tikimybė, kad organizaciniu požiūriu įtakos nelaimingam atsitikimui turėjo tai, kad darbuotojų, tame tarpe ir V. J. instruktavimas apie darbų aukštyje saugų atlikimą neatitiko atitinkamų reikalavimų, be to jei nebuvo numatytos ir parinktos tinkamos techninės priemonės, leidžiančios darbuotojams saugiai patekti į aukštyje esančias darbo vietas, tai tas taip pat organizaciniu požiūriu įtakojo tiriamą nelaimingą atsitikimą ir didino nepageidaujamo įvykio riziką. Tai pat ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad nebuvo padarytas objekto ( - ), kuriame ieškovui įvyko nelaimingas atsitikimas, statybos darbų technologijos projektas, taigi nebuvo o įvertinta, kokios sagos priemonės reikalingos elektromontuotojui ir jos ( o būtent diržas su dviem stabilizavimo lynais) nebuvo ieškovui išduotos, ieškovas buvo priverstas pavojingus darbus atlikti su turimomis saugos priemonėmis – su diržu su vienu stabilizavimo lynu. Nelaimingo atsitikimo būtų išvengta, jei darbdavys būtų tinkamai įvertinęs objektą, sudaręs statybos darbų technologijos projektą, numatęs, kokios saugos priemonės būtinos saugiai atlikti darbams ir tokias augos priemones būtų išdavęs ieškovui, jei darbų vadovas pats būtų buvęs objekte, įvertinęs darbų atlikimo sąlygas, vietoje instruktavęs ieškovą. Šios aplinkybės rodo, jog tarp atsakovo – darbdavio padarytų saugos darbe norminių aktų pažeidimų ir ieškovo patirto sveikatos sutrikdymo, darbingumo netekimo bei dėl to atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

12Tačiau 2012-06-29 ekspertizės akto išvadose papildomai nurodyta, jog darbų vykdytojas V. J., turintis VK (vidurinė) apsaugos nuo elektros kategoriją bei aukštalipio kvalifikaciją, prieš leisdamas brigadai dirbti privalėjo įsitikinti, ar darbo vieta paruošta tinkamai, ar pagal konkrečias darbo sąlygas įrankiai ir apsaugos priemonės tinkami pavesto darbo atlikimui. Jeigu nelaimingo atsitikimo metu, vykdant darbus, buvo būtina pasikelti (palipti) aukščiau paramsčio ir atramos sujungimo vietos, ir to negalima buvo atlikti neatsisegus stabilizavimo lyno, tai V. J. išduotas diržas su vienu lynu buvo netinkamas tokio darbo atlikimui ( tokiu atveju privaloma naudoti diržą su dviem stabilizavimo lynais, kad lipimo metu būtų galima pastoviai prisitvirtinti vienų iš jų). (t.b.l. 32-37). Teismas, įvertinęs visą byloje esančią medžiagą, mano, jog dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo yra kaltas ne tik atsakovas. Teismas daro išvadą, jog ieškovas, būdamas apmokytas, patyręs darbuotojas, atestuotas aukštalipis, buvo neatidus ir nerūpestingas, nepasirūpino savo saugumu. Jam buvo žinoma, jog atvykus į objektą ir susipažinus su darbo sąlygomis bei paaiškėjus, kad saugios darbo sąlygos nebus užtikrintos, ar nebus suteikti reikiami įrankiai ir saugos priemonės, privalo pranešti darbo vadovui ir nepradėti darbo kol nebus pašalinti visi trūkumai. Tačiau ieškovas, pažeisdamas darbų saugos taisykles vykdė darbus, t.y. užsilipęs į stulpą, atsegė vienintelį saugos lyną, o perlipęs paramstį ir vėl lyną užsisegęs, neįsitikino, ar jis užsisegė tinkamai. Persikėlimas per paramstį, jei tai buvo reikalinga darbams atlikti, neesant tinkamų saugos priemonių, turėjo būti pagrindu darbų nutraukimui ar mėginimu jos organizuot atlikti kitaip, nepažeidžiant darbo saugos taisyklių.

13Teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymu, daro išvadą, jog darbdavys, t.y. atsakovas pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai ir jam, atsiranda prievolė atlyginti ieškovui, t.y. darbuotojui jo patirtą žalą. Tačiau teismas atsižvelgia ir į tai, kad iš dalies dėl atsiradusių pasekmių yra kaltas ir pats darbuotojas, jo veiksmai netinkamai naudojant asmenines apsaugos priemones, kas taip pat yra priežastiniame ryšyje su atsiradusiomis pasekmėmis bei žala.

14 Dėl turtinės žalos

15Ieškovas prašo priteisti jam 9030,34Lt turtinės žalos atlyginimui. Nurodo, jog dėl nelaimingo atsitikimo darbe jis praradęs darbingumą, netekęs darbo UAB „Fisanta“, 2010m. patyrė 1777,36Lt nuostolių, 2011- 6254,56Lt nuostolių, per 2012m. 11 mėn. -774,04Lt nuostolių, iš viso- 8805,96Lt. Be to po patirtos traumos 2010-01-04 ieškovas buvo pristatytas į VšĮ „Raseinių ligoninę‘, po to 2010-01-05 išgabentas į VšĮ Kauno MUK, kur buvo gydomas iki 2010-02-22, po to nuo 2010-02-22 iki 2010-03-26 buvo paskirtas reabilitacinis gydymas UAB „ Atgaiva tau“, nuo 2010-03-26 iki 2010-04-03 reabilitacinį gydymą prasitęsė už savo lėšas, sumokėdamas 805Lt. Jam buvo reikalinga nuolatinė kitų žmonių priežiūra ir pagalba, jis buvo vežamas pas gydytojus, į sanatoriją, į nedarbingumo nustatymo komisiją – viso 757,75Lt, be to buvo pirktos slaugos priemonės- vyriškas šlapinimosi indas- 6,27Lt, grikių lukštų pagalvė – 35,90Lt, ramentai -86Lt, stuburo įtvaras -102Lt, viso sumokėjo už šias priemones- 230,17Lt. Teismas šias išlaidas pripažįsta ieškovo patirta turtine žala, jos įrodytos byloje pateiktais dokumentais, todėl priteistinos iš atsakovo. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 1231,46Lt už jam sutektą teisinę pagalbą ikiteisminiame tyrime. Teismas mano, jog ieškovo prašymas priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas baudžiamojoje byloje-1231,46Lt, negali būti tenkinamas, nes baudžiamoji byla buvo nutraukta neesant nusikaltimo sudėties. (T.1, b.l.38-40) Kadangi atsakovas gydymosi išlaidoms į jo sąskaitą yra pervedęs iš viso 2800Lt, iš atsakovo priteistina 7798,88Lt turtinės žalos atlyginimo ieškovui.

16Dėl periodinių išmokų

17CK 6.249str.3d. numato, kad teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą gali priteisti periodines išmokas. CK 6.283str.1d. nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota. ( LR CK 6.283str. 2d.). V. J. nuo 2010-04-27 iki 2010-10-26 nustatytas 15 proc. darbingumas, nuo 2010-10-26 iki 2011-10-25 nustatytas 55 proc. darbingumas, nuo 2011-10-25 iki 2013-10-24 – 60 proc. darbingumas, nuo 2013-10-15 iki 2014- 10-14 – 55 proc. darbingumas. Ieškovo gautas atlyginimas iki nelaimingo atsitikimo buvo 1300Lt per mėnesį (atskaičius mokesčius), o nustačius nedarbingumą, ieškovas gauna 416,64Lt netekto darbingumo periodinę kompensaciją kas mėnesį. Iš dabartinės darbovietės ( - ) pažymų matyti, kad ieškovo 2012m. gautas darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, buvo 802,80Lt, 2013m. –mėnesio vidutinis darbo užmokestis 651,57Lt (viso per metus 7818,85Lt), 2013m. jam buvo išmokėta 1490,09Lt ligos pašalpos, 864,96Lt netekto darbingumo pensijos ( viso pajamų per 2013m.- 10173,90Lt). Tokiu būdu, 2012 m. ieškovo pajamos buvo 1219,44Lt per mėnesį, t.y. 80,56Lt mažiau nei buvo iki sužalojimo, 2013m. jo pajamos buvo 847,93Lt, t.y. 452,17 Lt mažiau nei iki sužalojimo. Teismas tai pripažįsta ieškovo patirtais nuostoliais dėl nelaimingo atsitikimo darbe, todėl tenkintinas šis ieškovo reikalavimas ir iš atsakovo priteistina ieškovui po 80,56Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo 2012-12-01 iki ieškovas taps darbingu arba pradės gauti senatvės pensiją.

18Dėl neturtinės žalos atlyginimo

19Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Pažymėtina, kad žalos atlyginimo teisiniai santykiai suponuoja būtinybę ne tik atlyginti padarytą žalą, bet ir tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį būtų laikomasi lygiateisiškumo principo, t. y. kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai. Dėl šios priežasties nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistais neturtinės žalos dydžiais, siekiant įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (CK 1.2, 1.5 straipsniai, CPK 4 straipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2013)

20Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Ž. v. specialios paskirties UAB „Vilniaus troleibusai”, bylos Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2006; kt.). Lietuvos A. T. yra nurodęs, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos – nuostolių – dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistiną neturtinės žalos dydį, o ne svarsto, ar nukentėjusiojo nurodytą žalos dydį sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005; kt.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2013)

21Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad tinkamai taikant CK 6.250 straipsnį turi būti įvertinta neturtinės žalos dydžiui turinti įtakos kriterijų visuma – ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybės, dėl kurių jis gali būti nustatytas mažesnis.

22Neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tuo atveju, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Šių turinys formuojamas ne tik objektyviojo jų suvokimo, kaip tam tikrų definicijų, pagrindu, bet ir vertinamųjų jų elementų atskleidimu remiantis teismų praktika konkrečiose bylose. Štai bylose dėl neturtinės žalos, padarytos žuvus darbuotojui dėl nelaimingo atsitikimo darbe, atlyginimo kasacinis teismas sąžiningu, teisingu ir protingu atlyginimu laiko 15 000 - 70 000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. E. v. UAB „Transmėja“, bylos 3K-3-348/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. ir kt. v. UAB „Statreksas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-482/2007; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. ir kt. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-566/2008; 2008 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. G. ir kt. v. AB „Achema“, bylos Nr 3K-3-556/2008). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2013)

23Ieškovas prašo priteisti 35000Lt neturtinei žalai atlyginti, nes dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe jis patyrė didelį fizinį skausmą, ilgai trunkantį, skausmingą gydymą, dvasinius išgyvenimus, tapo iš dalies nedarbingas. Teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, į atsiradusias pasekmes dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe, į paties ieškovo kaltės laipsnį, į atlygintinos turtinės žalos dydį, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, mano jog ieškovui priteistina 10000Lt dydžio neturtinė žala.

24Dėl bylinėjimosi išlaidų

25LR CPK 93str.d. numato, jog jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

26Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259str., 263str.-270str.,

Nutarė

27Ieškinį patenkinti iš dalies.

28Priteisti ieškovui V. J., a.k. ( - ) iš atsakovo UAB „Fisanta“, ( į.k. 144951210) 7798,88Lt (2260,54 Eur) ( septynis tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt aštuonis Lt 88ct) ( du tūkstančius du šimtus šešiasdešimt eurų 54 euro centus) turtinės žalos atlyginimui ir 10000Lt ( 2898,55 Eur) ( dešimt tūkstančių litų) ( du tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus penkiasdešimt penkis euro centus) neturtinės žalos atlyginimui, bei 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos 17798,88Lt,(5159,09 Eur) (septyniolikos tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt aštuonių litų aštuoniasdešimt aštuonių ct) (penkių tūkstančių šimto penkiasdešimt devynių eurų devynių euro centų ).

29Priteisti ieškovui V. J., a.k. ( - ) iš atsakovo UAB „Fisanta“, ( į.k. 144951210) 10000Lt ( 2898,55 Eur) ( dešimt tūkstančių litų) ( du tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus penkiasdešimt penkis euro centus) neturtinės žalos atlyginimui.

30Priteisti

31Priteisti iš atsakovo UAB „Fisanta“, ( į.k. 144951210) po 80,56Lt (23,35 Eur) ( aštuoniasdešimt litų penkiasdešimt šešis ct) (dvidešimt tris eurus trisdešimt penkis euro centus) ieškovui V. J., a.k. ( - ) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo 2012-12-01 iki ieškovas taps darbingu ar pradės gauti senatvės pensiją.

32Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

33Priteisti iš atsakovo UAB „Fisanta“ 605Lt ( 175,36 Eur) (šešis šimtus penkis litus, ( vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus trisdešimt šešis euro centus) bylinėjimosi išlaidų ieškovui V. J..

34Priteisti iš ieškovo V. J. 900Lt (260,87 Eur) ( devynis šimtus litų) (du šimtus šešiasdešimt eurų aštuoniasdešimt septynis euro centus) bylinėjimosi išlaidų atsakovui UAB „Fisanta“.

35Priteisti iš atsakovo UAB „Fisanta“ 563Lt (163,19 Eur) ( penkis šimtus šešiasdešimt tris litus ( vieną šimtą šešiasdešimt tris eurus devyniolika euro centų ) žyminio mokesčio valstybei.

36Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo teisėja Vida Žostautienė, sekretoriaujant... 2. Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J.... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. Ieškovas V. J. prašo patenkinti ieškinį ir priteisti iš atsakovo UAB... 5. Ieškovo atstovė advokatė D. B. prašo patenkinti ieškinį bei priteisti iš... 6. Atsakovo atstovė UAB „Fisanta“ direktorė R. R. prašo ieškinį atmesti... 7. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 8. Darbo sutarties šalis, padariusi žalą kitai šaliai, privalo ją atlyginti... 9. Kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai... 10. 2010-02-09 Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 01 17p. nurodyta, kad viena iš... 11. Byloje esančioje 2010-09-27 Lietuvos Teismo ekspertizės centro Specialisto... 12. Tačiau 2012-06-29 ekspertizės akto išvadose papildomai nurodyta, jog darbų... 13. Teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymu, daro išvadą, jog darbdavys,... 14. Dėl turtinės žalos ... 15. Ieškovas prašo priteisti jam 9030,34Lt turtinės žalos atlyginimui. Nurodo,... 16. Dėl periodinių išmokų... 17. CK 6.249str.3d. numato, kad teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis... 18. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 19. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius... 20. Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką.... 21. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2... 22. Neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tuo... 23. Ieškovas prašo priteisti 35000Lt neturtinei žalai atlyginti, nes dėl... 24. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 25. LR CPK 93str.d. numato, jog jeigu ieškinys patenkintas iš dalies,... 26. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259str., 263str.-270str.,... 27. Ieškinį patenkinti iš dalies.... 28. Priteisti ieškovui V. J., a.k. ( - ) iš atsakovo UAB „Fisanta“, ( į.k.... 29. Priteisti ieškovui V. J., a.k. ( - ) iš atsakovo UAB „Fisanta“, ( į.k.... 30. Priteisti... 31. Priteisti iš atsakovo UAB „Fisanta“, ( į.k. 144951210) po 80,56Lt (23,35... 32. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 33. Priteisti iš atsakovo UAB „Fisanta“ 605Lt ( 175,36 Eur) (šešis šimtus... 34. Priteisti iš ieškovo V. J. 900Lt (260,87 Eur) ( devynis šimtus litų) (du... 35. Priteisti iš atsakovo UAB „Fisanta“ 563Lt (163,19 Eur) ( penkis šimtus... 36. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui...