Byla 2-865/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 10 d. nutarties, kuria atsakovas įpareigotas sumokėti papildomą žyminį mokestį už pareikštą priešieškinį, civilinėje byloje Nr. 2-2169-565/2010 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Doleta“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus Doleta“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Rūdupis“ ir V. R. dėl žalos atlyginimo bei atsakovo V. R. priešieškinį ieškovams uždarajai akcinei bendrovei „Doleta“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus Doleta“, atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Rūdupis“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3Ieškovų UAB „Doleta“ ir UAB „Vilniaus Doleta“ atstovas pareiškė ieškinį, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Rūdupis“ bei V. R. 3 385 642,51 Lt žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

4Atsakovas V. R. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu jo ir ieškovo UAB „Vilniaus Doleta“ 2009 m. birželio 17 d. sudarytą sandorį dėl žalos atlyginimo bei priteisti iš ieškovo UAB „Vilniaus Doleta“ bylinėjimosi išlaidas. Priešieškiniu atsakovas prašo pripažinti sandorį dėl žalos atlyginimo negaliojančiu, kaip sudarytą dėl psichologinio spaudimo ir grasinimo, bei nurodo, kad toks ginčas yra neturtinio pobūdžio.

5Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 10 d. nutartimi nustatė atsakovui V. R. terminą sumokėti 8 870 Lt žyminį mokestį. Teismas nurodė, kad priešieškinio reikalavimas yra turtinis, nes juo atsakovas siekia panaikinti savo prievolę sumokėti ieškovui UAB „Vilniaus Doleta“ 500 000 Lt. Priešieškinis turi būti apmokėtas 9 000 Lt dydžio žyminiu mokesčiu. Kadangi atsakovas sumokėjo tik 130 Lt dydžio žyminį mokestį, jis papildomai turi sumokėti 8 870 Lt žyminį mokestį.

6Atsakovo V. R. atstovė atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2010 m. kovo 10 d. nutartį ir perduoti priešieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skunde pažymima :

71.

8Teismas nepagrįstai konstatavo, kad priešieškinio reikalavimas yra turtinis. Reiškiamas priešieškinis yra neturtinio pobūdžio. Juo neprašoma priteisti turtą ar pinigų sumą, o tik prašoma nustatyti faktą, t.y. pagal procesinę formą reiškiamas negatyvus priešieškinis dėl sandorio negaliojimo fakto pripažinimo.

92.

10Atsakovas nereikalauja, kad teismas įpareigotų ieškovą atlikti tam tikrus veiksmus jo atžvilgiu, jis tik ginasi nuo ieškovų pareikštų reikalavimų dėl pinigų priteisimo ir siekia įrodyti faktą, jog sudarytas sandoris yra negaliojantis.

113.

12Atsakovas nereiškia papildomų materialiųjų reikalavimų, susijusių su pinigų ar kito turto priteisimu, o siekia įrodyti, kad ginčijamas sandoris nesukelia jam teisinių padarinių.

13Ieškovų UAB „Doleta“ ir UAB „Vilniaus Doleta“ atstovas atsiliepime į atsakovo V. R. atskirąjį skundą prašo atsakovo skundą atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime pažymima, kad atsakovas ginčija ieškovo turtinę teisę gauti iš atsakovo sutartyje nurodytas pinigų sumas. Atmetus atsakovo priešieškinį, atsakovui liktų turtinė pareiga sumokėti ieškovui UAB „Vilniaus Doleta“ pusę milijono litų. Priešieškinio tenkinimo atveju ieškovas patirtų turtinių praradimų. Teismas teisingai nustatė pareikštų reikalavimų pobūdį bei tinkamai pritaikė žyminio mokesčio apskaičiavimą reglamentuojančias teisės normas.

14Atsakovo UAB „Rūdupis“ atstovas atsiliepime į atsakovo V. R. atskirąjį skundą prašo panaikinti teismo nutartį ir perduoti atsakovo priešieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsiliepime pažymima, kad atsakovo pareikštas reikalavimas yra neturtinio pobūdžio. Juo prašoma tik nustatyti faktą – pripažinti sandorį negaliojančiu.

15Atskirasis skundas tenkintinas.

16Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovo V. R. priešieškiniu pareikštas reikalavimas pripažintas turtinio pobūdžio reikalavimu ir už tokį reikalavimą jis įpareigotas sumokėti papildomą žyminį mokestį, laikytina pagrįsta ir teisėta. Klausimas sprendžiamas vadovaujantis atsakovo atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu, taip pat patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Esminis šiuo atveju sprendžiamas klausimas - ar priešieškiniu pareikštas reikalavimas yra turtinio ar neturtinio pobūdžio, kuris nulemia už šį reikalavimą mokėtino žyminio mokesčio dydį.

17Teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio - įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Jeigu reikalavimas yra turtinis, turi būti mokamas proporcinis žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p.), o jeigu reikalavimas neturtinis – fiksuotas CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas 100 Lt žyminis mokestis, atsižvelgiant į padidėjusį ketvirčio vartojimo kainų indeksą (CPK 82 str. 1 d.).

18Tam, kad išspręsti klausimą, koks žyminis mokestis mokėtinas už pareikštą procesinį dokumentą (šiuo atveju priešieškinį), teismas turi įvertinti pareikšto priešieškinio pagrindą, dalyką, kokios rūšies priešieškinis pareikštas, kokios teisinės pasekmės atsiranda jo patenkinimo ar atmetimo atveju ir pagal tai nuspręsti – turtinis ar neturtinis reikalavimas yra reiškiamas. Ieškiniai (priešieškiniai) pagal procesinį tikslą skirstomi į ieškinius (priešieškinius) dėl pripažinimo, dėl priteisimo ir dėl teisinių santykių modifikavimo. Neatsižvelgiant į tai, ar ieškiniai (priešieškiniai) dėl pripažinimo (actiones sine condemnatione) yra pozityvūs ar negatyvūs, jų paprastai nereikia vykdyti priverstine tvarka. Negatyviu ieškiniu (priešieškiniu) dėl pripažinimo siekiama konstatuoti teisių ar pareigų, arba teisinio santykio ar jo dalies nebuvimą (pvz., dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu) (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-725/2007, 2009 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-83/2009).

19Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovai UAB „Doleta“ ir UAB „Vilniaus Doleta“ yra pareiškę ieškinį, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Rūdupis“ ir V. R. 3 385 642,51 Lt žalos atlyginimą. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovas V. R. 2009 m. birželio 17 d. raštu ieškovo direktoriui patvirtino, jog sistemingai perduodavo UAB „Rūdupis“ konfidencialią informaciją, pripažino, jog tokiais veiksmais ieškovui padarė žalą ir įsipareigojo ją atlyginti (b. l. 1-9). Atsakovas V. R. pareikštu priešieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu jo ir ieškovo UAB „Vilniaus Doleta“ 2009 m. birželio 17 d. sudarytą sandorį - įsipareigojimą dėl žalos atlyginimo. Ieškovas šį įsipareigojimą prašo pripažinti kaip negaliojantį dėl jo atžvilgiu daryto grasinimo bei psichologinio spaudimo (b. l. 11-16). Iš byloje esančio 2009 m. birželio 17 d. įsipareigojimo nuorašo matyti, kad juo V. R. pripažino, jog sąmoningai perduodavo UAB „Doleta“ ir UAB „Vilniaus Doleta“ slaptus dokumentus UAB „Rūdupis“ bei sutiko, kad padarė įmonei žalą, kurios dydis tarpusavio susitarimu yra įvertintas 500 000 Lt suma (b. l. 17). Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2010 m. kovo 10 d. nutartimi priešieškinio reikalavimą laikė turtiniu, nes, pasak teismo, juo atsakovas siekia panaikinti savo prievolę sumokėti ieškovui UAB „Vilniaus Doleta“ 500 000 Lt žalos atlyginimą (b. l. 22). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su atsakovo skundo argumentais, jog jo pareikštas priešieškinis yra neturtinio pobūdžio.

20Atsakovo V. R. priešieškinio reikalavimu neprašoma priteisti pinigų ar kito turto, o tik prašoma nustatyti faktą, tai yra reiškiamas negatyvus reikalavimas dėl pripažinimo (dėl sandorio - įsipareigojimo negaliojimo fakto pripažinimo). Šiuo atveju atsakovas nereikalauja, kad teismas įpareigotų ieškovą atlikti tam tikrus veiksmus jo atžvilgiu (pavyzdžiui, atlyginti žalą ar perduoti turtą ir pan.). Atvirkščiai, atsakovas V. R. ginasi nuo ieškovo pareikštų reikalavimų dėl žalos priteisimo ir siekia įrodyti faktą, jog jo įsipareigojimas atlyginti žalą yra negaliojantis dėl grasinimu ir spaudimu jam padaryto poveikio. Atsakovas, ginčydamas įsipareigojimą (kaip sandorį), neprašo taikyti restitucijos. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog ginčijamo įsipareigojimo pripažinimo negaliojančiu atveju atsakovas neįgytų turtinių teisių.

21Teismų praktika formuojama taip, kad ginčas laikomas turtiniu ir už jį mokamas proporcinis žyminis mokestis tada, kai sandorio negaliojimas lemia restitucijos taikymą, nes restitucijos taikymo atveju įmanoma įvertinti priteistiną turtą ar priteistinas lėšas. Paprastasis žyminis mokestis gali būti nustatomas sprendžiant dėl neįvykdytų ar tariamų sandorių pripažinimo negaliojančiais, dažniausiai tada nėra taikoma restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2009).

22Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovų atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais, kad priešieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimu būtų panaikinta vieno iš ieškovo turtinio reikalavimo teisė į atsakovą ir dėl to UAB „Vilniaus Doleta“ patirtų turtinių praradimų. Šiuo atveju pažymėtina, kad atsakovo V. R. ginčijamas įsipareigojimas yra tik vienas iš faktinių įrodymų, kurių pagrindu ieškovai ieškiniu reiškia reikalavimus atsakovams dėl žalos padarymo ir jos atlyginimo. Teismo sprendimu panaikinus atsakovo V. R. ginčijamą įsipareigojimą, ieškovai neprarastų turtinės teisės į atsakovus, o savo reikalavimus galėtų grįsti kitais įrodymais, patvirtinančiais atsakovų padarytos žalos faktą. Dar kartą pažymėtina, kad vertinant priešieškiniu pareikšto reikalavimo pagrindą ir dalyką, pasakytina tai, jog atsakovo įsipareigojimo ginčijimas, kai restitucija atsakovo pareikšto reikalavimo atžvilgiu negalima (nes tiek patenkinus, tiek atmetus priešieškinį, atsakovas nepraturtėtų), yra neturtinio pobūdžio reikalavimas ir teismas negali reikalauti už jo pareiškimą CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto proporcinio žyminio mokesčio mokėjimo.

23Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovo pareikštas priešinis reikalavimas, kuris priešieškinio rezoliucinėje dalyje įvardytas kaip reikalavimas dėl 2009 m. birželio 17 d. sandorio (įsipareigojimo) dėl žalos atlyginimo pripažinimo negaliojančiu, yra neturtinio pobūdžio, todėl už jo nagrinėjimą turi būti mokamas žyminis mokestis kaip už neturtinio pobūdžio reikalavimą (CPK 80 str. 1 d. 2 p., 82 str. 1 d.). Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė atsakovo pareikšto reikalavimo pobūdį ir dėl to netinkamai taikė žyminio mokesčio apskaičiavimą reguliuojančias proceso teisės normas, nepagrįstai atsakovo priešieškinyje pareikštą reikalavimą laikė turtiniu bei įpareigojo už jį primokėti trūkstamą žyminį mokestį, todėl pirmosios instancijos teismo 2010 m. kovo 10 d. nutartis naikintina, o atsakovo V. R. priešieškinio priėmimo klausimas pirmosios instancijos teismui perduotinas spręsti iš naujo (CPK 80 str. 1 d. 1-2 p., 85 str. 1 d. 1 p., 329 str. 1 d., 337 str. 3 p., 338 str.).

24Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

Nutarė

25Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 10 d. nutartį ir perduoti atsakovo V. R. priešieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.