Byla 1A-295-197/2015
Dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimos Garnelienės (pranešėjos), teisėjų: Rūtos Mickevičienės, Lino Šiukštos, sekretoriaujant Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorui Gedgaudui Norkūnui, gynėjams advokatams Gintarui Petukauskui, Ramūnui Dobrovolskiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. V. ir nuteistojo A. G. gynėjo advokato Gintaro Petukausko apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio, kuriuo:

2K. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį bei nuteistas:

  • pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme 12 (dvylikai) metų,
  • pagal BK 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 7 (septyneriems) metams.

3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir K. V. paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 13 (trylikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

4K. V. išteisintas dėl BK 214 straipsnio 1 dalies, 215 straipsnio 1 dalies, nes nepadaryta veika, turinti šių nusikaltimų požymių.

5A. G. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (dėl 16 622 g narkotinės medžiagos įgijimo), 260 straipsnio 3 dalį (dėl 4 469 g narkotinės medžiagos laikymo) ir 199 straipsnio 2 dalį bei nuteistas:

  • pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (dėl 16 622 g narkotinės medžiagos įgijimo) laisvės atėmimo bausme 14 (keturiolikai) metų,
  • pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (dėl 4 469 g narkotinės medžiagos laikymo) laisvės atėmimo bausme 13 (trylikai) metų,
  • pagal BK 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 7 (septyneriems) metams.

6Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir A. G. paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 15 (penkiolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

7A. G. išteisintas dėl BK 214 straipsnio 1 dalies, 215 straipsnio 1 dalies, nes nepadaryta veika, turinti šių nusikaltimų požymių.

8Iš nuteistojo K. V. priteista 240 Lt (69,51 EUR) proceso išlaidų.

9A. G. asmens kratos metu paimti pinigai – 200 eurų vertės banknotą Nr. X03852946901, 20 litų vertės kupiūras (2 vnt.), kurių Nr. AE9494069, AC3947014, 2 litų vertės monetas, 6 vnt., 1 lito vertės monetas grąžinti A. G..

10Konfiskuotas automobilis „Peugeot 607“, valstybinis Nr. ( - ) identifikavimo Nr. ( - ), registruotas K. V. vardu, su automobilio „Peugeot 607“ transporto priemonės registracijos liudijimu Nr. ( - ), kaip nusikaltimo padarymo priemonė.

11Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

12K. V. ir A. G. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, A. G. suorganizavus labai didelio kiekio narkotinės medžiagos – kanapių dalių įgijimą ir gabenimą iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką, t. y. 2013 m. vasario 16 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, A. G. perdavė K. V. vykti į Ispanijos Karalystę ir narkotinei medžiagai gabenti automobilį „Peugeot 607“, valst. Nr. ( - ) su jame įrengtomis slėptuvėmis, 2013 m. vasario 19 d., 10.29 val., telefoninio pokalbio metu, su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu susitarė neteisėtai įgyti labai didelį kiekį – 16 622 g narkotinės medžiagos – kanapių dalių Ispanijos Karalystėje, po to, 2013 m. vasario 19 d., 18.21 val., telefoninio pokalbio metu, K. V. nurodė iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens Ispanijos Karalystėje už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą pinigų sumą nupirkti labai didelį kiekį – 16 622 g narkotinės medžiagos – kanapių dalių ir taip suorganizavo labai didelio kiekio – 16 622 g narkotinės medžiagos – kanapių dalių neteisėtą įgijimą ir gabenimą. Po to, 2013 m. vasario 20 d., apie 19 val., Ispanijos Karalystėje, Taragonoje, K. V. įgijus labai didelį kiekį – 16 622 g narkotinės medžiagos – kanapių dalių ir šią narkotinę medžiagą nuo įsigijimo vietos automobiliu „Peugeot 607“, valst. Nr. ( - ) atgabenus iki sutartos susitikimo vietos – degalinės, esančios Lenkijos Respublikoje, Suvalkuose, A. G. kartu su K. V., veikdami bendrininkų grupėje nuo 2013 m. vasario 22 d., apie 20 val., nuo Lenkijos Respublikoje, Suvalkuose, esančios degalinės, tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, A. G. vairuojant automobilį „Peugeot 607“, valst. Nr. ( - ) automobilyje įrengtose slėptuvėse neteisėtai gabeno labai didelį kiekį – 16 622 g narkotinės medžiagos – kanapių dalių iki 2013 m. vasario 22 d., 20.30 val., kol Lietuvos Respublikoje, Kalvarijos savivaldybėje, Salaperaugio kaime, automobilio „Peugeot 607“, valst. Nr. ( - ) apžiūros metu policijos pareigūnai narkotinę medžiagą surado ir paėmė.

13Be to, A. G. ir K. V. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje, 2013 m. vasario 22 d., apie 20.30 val., kertant Lietuvos Respublikos valstybės sieną per Kalvarijos pasienio praleidimo punktą Kalvarijos savivaldybėje, Salaperaugio kaime, neturėdami leidimo ir nepateikdami muitinės kontrolei, A. G. vairuojant automobilį „Peugeot 607“, valst. Nr. ( - ) automobilyje įrengtose slėptuvėse, neteisėtai gabeno labai didelį kiekį – 16 622 g narkotinės medžiagos – kanapių dalių.

14Be to, A. G. nuteistas už tai, kad neteisėtai, nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2013 m. vasario 22 d., 22.40 val., išsinuomotame bute, adresu: Žemaitijos g. 1-34, Mažeikiai, laikė labai didelį kiekį – 4 469 g narkotinės medžiagos – kanapių dalių, kol 2013 m. vasario 22 d., 22.40 val., labai didelį kiekį – 4 469 g narkotinės medžiagos – kanapių dalių kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

15Nuteistasis K. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad sutinka su Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu nustatytomis nusikalstamomis veikomis, tačiau teismas paskyrė aiškia per griežtą bausmę.

16Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai bendrino bausmės, nes taikė BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, todėl paskyrė neteisingą galutinę bausmę. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad K. V. buvo nuteistas už tai, jog įgijo ir gabeno didelį kiekį narkotinių medžiagų per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, todėl padarė dvi atskiras nusikalstamas veikas, kurios numatytos skirtinguose BK straipsniuose. Tačiau minėtos nusikalstamos veikos padarytos idealiojoje sutaptyje, todėl teismas privalėjo subendrinti apėmimo būdu, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu.

17Apeliantas cituoja BK 41 straipsnį, 54 straipsnio 1 dalį, 61 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-2/2007 apie teisingos bausmės paskyrimą, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimą, kuriame pasisakoma apie bausmės paskirtį. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad K. V. vedęs, neteistas, padarė dvi nusikalstamas veikas, viena iš kurių priskiriama prie sunkių, o kita – labai sunkių, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl skyrė sankcijoje numatytas bausmes artimas vidurkiui. Tačiau neindividualizavo bausmės už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, neatsižvelgė į jo šeimos sunkią materialinę padėtį, nevertino jo antraeilio vaidmens, tai, kad prisijungė prie jau iš anksto parengto nusikaltimo, nusikaltimo pasekmių, pavojingumo, nusikaltimas buvo atsitiktinis ir nulemtas organizatoriaus įkalbinėjimu, kuris nuo Lenkijos pats tęsė nusikalstamą veiką. Be to, paskyrus tokią griežtą bausmę, slėgs ne tik jį, bet ir jo šeimą. K. V. nurodo, kad suvokė ir suvokia savo veikos pavojingumą ir ydingumą, nuoširdžiai gailisi nusikaltęs. Dėl aukščiau paminėtų aplinkybių, jam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, turėtų būti skirtina artima sankcijoje numatytos bausmės minimumui. Tokios bausmės paskyrimas neabejotinai padarytų pakankamą poveikį, nuteistasis suvoktų nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, pajustų neigiamas pasekmes, o tai atitiktų teisingumo principą ir būtų pakankama ne tik nubausti, bet ir perauklėti.

18Prašo Šiaulių apygardos teismo nuosprendį pakeisti sumažinant pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę bei vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu subendrinti su laisvės atėmimo bausme paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 2 dalyje.

19Nuteistojo A. G. gynėjas G. Petukauskas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo priimtame nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, neteisingai paskirta bausmė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 1, 2, 3 punktai).

20Gynėjas teigia, kad jo ginamasis A. G. davė išsamius parodymus apie tai, kokias nusikalstamas veikas padarė bei šių veikų padarymo aplinkybes (3 t., b. l. 120-127). Šie A. G. parodymai yra detalūs, nuoseklūs ir jais abejoti ar netikėti nėra jokio pagrindo. Juo labiau, kad juos iš dalies patvirtino tas faktas, jog buvo teistas Prancūzijoje. Mano, kad nebuvo laikomasi rungimosi principo (BPK 7 straipsnis), nes nebuvo atlikti jokie veiksmai, kad būtų patikrinti A. G. parodymai. Be to, nesant jokių įrodymų bei argumentų apygardos teismas jo ginamojo parodymus nepagrįstai atmetė ir vertino kaip gynybinę versiją. Visa tai rodo teismo šališkumą. Atkreipia dėmesį į tai, kad būtent A. G. duodamas tokius parodymus didele dalimi sunkino savo padėtį, t. y. prisipažindamas dėl didelio skaičiaus nusikalstamų veikų padarymo, o ne siekė išvengti atsakomybės.

21Nepaneigtos bylos aplinkybės, kad A. G. nuo 2012 m. kovo iki sulaikymo 2013 m. vasario vykdė Sauliaus ir Dariaus nurodymus ir iš Ispanijos gabeno po 6-15 kg narkotinės medžiagos – kanapių dalių, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 10 dalimi ir LAT suformuota praktika A. G. nusikalstama veika turėtų būti kvalifikuojama kaip tęstinė (LAT nutartis Nr. 2K-P-4/2007). Be to, subendrinant A. G. paskirtas bausmes pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, kurios sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, nes BK 199 straipsnio 2 dalis priskiriama prie sunkių nusikaltimų, o BK 260 straipsnio 3 dalis – labai sunkių, taikytinos BK 63 straipsnio 5 dalies nuostatos ir paskirtos bausmės turi būti subendrintos apėmimo būdu.

22Gynėjas nesutinka su teismo išvada, kad nėra A. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nagrinėjamoje byloje, kaip jau minėjo anksčiau A. G. davė išsamius ir nuoseklius parodymus apie tikruosius nusikalstamų veikų organizatorius ir vykdytojus. Tai, kad jie nebuvo nustatyti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn, už tai atsakomybę perkelti A. G.. Taip pat, nėra pagrindo abejoti, kad A. G. nuoširdžiai gailisi. Nepaneigta aplinkybė, kad A. G. nusikalstamas veikas padarė psichologinės ir fizinės prievartos įtakoje. Dėl šių priežasčių pripažintinos dvi A. G. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose.

23Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino A. G. veiksmus kaip organizatoriaus, tačiau pagrįsta tik ta dalimi, kiek tai susiję su K. V. įtraukimu į nusikalstamą veiką. Tačiau teismas neatsižvelgė į esmines aplinkybes, t. y. A. G. parodymus, iš kurių matyti, jog narkotikų gabenimą iš Ispanijos privalėjo įgyvendinti bet kokiais būdais pagal Sauliaus ir Dariaus nurodymus. Taigi, BK 260 straipsnio 3 dalies prasme A. G. buvo tik paprastas vykdytojas-kurjeris. Pagrindinis A. G. motyvas buvo jo paties, šeimos ir tėvų gyvybės ir sveikatos apsauga.

24Nuteistojo gynėjas prašo Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nuosprendį pakeisti:

  • pripažinti A. G. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje (dėl 16 622 g narkotinės medžiagos – kanapių dalių neteisėto įgijimo ir gabenimo bei didelio kiekio 4 469 g narkotinės medžiagos – kanapių dalių laikymo), ir skirti minimalią bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų;
  • pripažinti A. G. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 2 dalyje, ir skirti minimalią bausmę – laisvės atėmimą 3 (trims) metams;
  • vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

25Likusią nuosprendžio dalį dėl A. G. palikti nepakeistą.

26Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti, o prokuroras – tenkinti iš dalies.

27Nuteistojo A. G. gynėjo advokato G. Petukausko ir nuteistojo K. V. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

28Nuteistųjų A. G. ir K. V. kaltė padarius nuosprendyje nurodytas nusikalstamas veikas įrodyta pirmosios instancijos teismo posėdžiuose ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, faktinės bylos aplinkybės nustatytos teisingai. Kvalifikuojant pripažintas įrodytomis A. G. ir K. V. padarytas nusikalstamas veikas, baudžiamasis įstatymas taip pat pritaikytas tinkamai. Tačiau pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistiesiems A. G. ir K. V. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir dėl to paskyrė neteisingas galutines subendrintas bausmes.

29Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyręs visus įrodymus ir juos tinkamai įvertinęs pagrįstai pripažino, jog abu nuteistieji K. V. ir A. G., veikdami bendrininkų grupe, padarė labai didelio kiekio narkotinių medžiagų kontrabandą, taip pat, kad A. G. laikė gyvenamojoje vietoje labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad jo aprašomojoje dalyje yra išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos įrodymo, taip pat įvertintas byloje esančių įrodymų visetas, nurodyti nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai bei išvados. Teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje esančius visus – tiek nuteistuosius kaltinančius, tiek juos teisinančius – įrodymus, pateikė jų analizę, susiedamas juos į vientisą loginę grandinę. Iš nuteistojo A. G. gynėjo apeliacinio skundo matyti, kad iš esmės neginčijama A. G. kaltė, tačiau nesutinkama su BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų kvalifikavimu kaip atskirų nusikaltimų, o ne vienos tęstinės veikos. Taip pat nesutinkama su nuteistajam A. G. paskirtomis bausmėmis ir jų subendrinimu dalinio sudėjimo, o ne apėmimo būdu. Nuteistasis K. V. apeliaciniame skunde savo kaltės neginčija, tačiau nesutinka su jam paskirtomis bausmėmis bei jų subendrinimu bausmių dalinio sudėjimo, o ne apėmimo būdu.

30Nepagrįstas nuteistojo A. G. gynėjo prašymas kvalifikuoti nuteistajam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje, kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką. Pagal teismų praktiką tęstine nusikalstama veika pripažįstama tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių paprastai laiko atžvilgiu viena nuo kitos nenutolusių analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis padarytų veikų, kurių kiekviena, atskirai paėmus, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, tačiau visas jas sieja vienas nusikalstamas sumanymas, vieninga tyčia (kasacinės nutartys Nr. 2K-436/2014, 2K-385/2014, 2K–77/2013, 2K-7-96/2012, 2K-650/2010). Vieningai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad kaltininkas, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo (kasacinė nutartis Nr. 2K-436/2014). Tais atvejais, kai tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kyla jau po pirmosios veikos, šios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip pakartotinės (kasacinės nutartys Nr. 2K-181/2007, 2K-717/2007, 2K-605/2007, 2K-148/2010 ir kt.). Pirmosios instancijos teismo ištirtais įrodymais nustatyta, jog nuteistieji A. G. ir K. V., veikdami kaip bendrininkai, Ispanijos Karalystėje įgijo ir į Lietuvos Respubliką atgabeno labai didelį narkotinės medžiagos – kanapių kiekį (16 622 g). Atlikus kratą A. G. gyvenamojoje vietoje rastas nuteistojo laikytas labai didelis narkotinių medžiagų – kanapių kiekis (4 469 g). Šioje byloje nustatyta, kad kiekviena iš šių veikų buvo įgyvendinta atskirai, kitoje vietoje, kitu metu, kito asmenų skaičiaus, disponuojant ženkliai skirtingais narkotinių medžiagų kiekiais. Labai didelį kiekį (4 469 g) narkotinių medžiagų – kanapių A. G. laikė namuose nenustatytą laiko tarpą, byloje nenustatyta, kada ir kokiu būdu jos buvo įgytos. Šių narkotinių medžiagų laikymas, kaip nusikaltimas, jau buvo baigtas tuo metu, kai A. G. buvo sulaikytas darant kitą su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų susijusią nusikalstamą veiką. Remiantis bylos duomenimis, nėra pagrindo konstatuoti, kad šias A. G. padarytas nusikalstamas veikas siejo vieningas sumanymas (pvz., jas platinti), o darydamas pirmąjį nusikaltimą, t. y. laikydamas savo gyvenamojoje vietoje narkotines medžiagas, A. G. jau turėjo tyčią įgyti ir kontrabandos būdu gabenti kitą labai didelį kiekį (tos pačios rūšies) narkotinės medžiagos. Esant išdėstytoms aplinkybėms, A. G. padarytos BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos kaip du atskiri nusikaltimai, o ne vienos tęstinės nusikalstamos veikos sudėtinės dalys.

31Nuteistojo A. G. gynėjo skunde deklaratyviai teigiama, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pažeistas rungimosi principas, teismas buvo šališkas, nes nebuvo atlikti jokie veiksmai patikrinti A. G. parodymus apie tai, kad narkotines medžiagas jis gabeno kitų asmenų nurodymu. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad tiek nuteistasis A. G., tiek jo gynėjas bylos nagrinėjimo metu aktyviai naudojosi visomis įstatymo suteiktomis teisėmis, teikė įvairius prašymus, kurie buvo tenkinami. Byloje nėra jokių duomenų apie realiai egzistavusius asmenis, kurie tariamai darė A. G. spaudimą gabenti narkotines medžiagas. Byloje esančiame protokole „Dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės“ ir jo priede, kur užfiksuoti A. G. pokalbiai nuo 2013 m. vasario 5 d. iki 2013 m. vasario 22 d., taip pat nėra užsimenama apie tokius asmenis ar su jais kontaktuojama, nėra ir jokių kitų užuominų apie tokių asmenų egzistavimą (2 t., 32-87 b. l.). Pažymėtina, kad, remiantis rungimosi principu, teismas atlieka teisingumo vykdymo, o ne kaltinimo ar gynybos funkciją. Vadovaujantis teismų praktika, teismas nagrinėja bylą pagal pateiktą bylos medžiagą ir nors yra ir turi būti aktyvus baudžiamajame procese nustatant tiesą, tačiau neturi siekti iki begalybės pagrįsti tam tikrų aplinkybių įrodytumo. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Vadovaujantis teismų praktika, įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Iš bylos duomenų matyti, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme visos bylos aplinkybės, kiek tai buvo objektyviai įmanoma, išsamiai išnagrinėtos nepažeidžiant rungimosi principo (BPK 7 straipsnis). Nagrinėjant bylą teisme visi bylos duomenys buvo ištirti, visi įrodymai nuosprendyje išanalizuoti ir įvertinti, jų vertinimo motyvai išsamiai ir argumentuotai išdėstyti, nuteistojo A. G. gynybos versija, įvertinus įrodymų visumą, palyginus juos tarpusavyje ir susiejus į vientisą loginę grandinę, motyvuotai atmesta. Be to, nuteistajam buvo garantuota galimybė dalyvauti tiek tiriant įrodymus, tiek teikiant prašymus, dalyvaujant teisminiuose ginčuose bei kreipiantis į teismą paskutiniu žodžiu, todėl teisės į teisingą teisminį nagrinėjimą užtikrinant lygiavertį rungimąsi procese pažeistos nebuvo. Todėl gynėjo skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir pažeidė rungimosi principą, neatitinka bylos medžiagos ir pagrįsti vien tik nesutikimu su teismo padarytomis išvadomis.

32Atsižvelgiant į tai, kad A. G. gynybinė versija buvo motyvuotai atmesta, nesant byloje jokių duomenų, apie tai kad A. G. nusikalstamas veikas padarė verčiamas kitų asmenų pastarųjų naudai, nėra jokio pagrindo pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamas veikas A. G. padarė dėl psichinės ar fizinės prievartos (BK 59 straipsnio 1 dalies 5 punktas), kaip to prašoma gynėjo apeliaciniame skunde.

33Nuteistojo A. G. gynėjas apeliaciniame skunde taip pat prašo pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad jis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismų praktikoje apie šių aplinkybių buvimą sprendžiama ne vien pagal bendrus kaltininko pareiškimus (kurie gali būti formalūs) dėl kaltės pripažinimo ar gailėjimosi, o objektyviai įvertinus bylos aplinkybių visumą: duotų parodymų (iki nuosprendžio priėmimo) turinį, kitais įrodymais nustatytus faktus, realias kaltininko pastangas bei norą sušvelninti dėl jo padarytos nusikalstamos veikos kilusius padarinius, kritišką, adekvatų savo elgesio vertinimą ir kt. Kaip matyti iš bylos duomenų nuteistasis A. G. prisipažino nepilnoje apimtyje, byloje esančių įrodymų pagrindu, o ne savo iniciatyva. Taigi, nėra pagrindo pripažinti A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

34Teisėjų kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems A. G. ir K. V. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatų nepažeidė ir paskyrė jiems savo rūšimi ir dydžiu teisingas bausmes. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems A. G. ir K. V., tinkamai vadovavosi bausmės paskirtimi, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų sunkumą, jų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į nusikalstamų veikų padarymo motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų padarymo stadiją ir pasekmes, į kaltininkų asmenybes ir kitas bausmės paskyrimui reikšmingas aplinkybes.

35Pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. G. paskyrė bausmes tinkamai vadovaudamasis BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nepažeisdamas BK 61 straipsnio 2 dalies reikalavimų, teisingumo ir bausmės individualizavimo principų. Kolegijos manymu, A. G. už padarytus sunkų ir labai sunkų nusikaltimus paskirtos bausmės, iš esmės artimos sankcijoje numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiui, nėra aiškiai per griežtos. Nenustačius A. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose, nėra pagrindo skirti A. G. už padarytas nusikalstamas veikas minimalias sankcijose numatytas bausmes, kaip to prašoma gynėjo apeliaciniame skunde.

36Nuteistasis K. V. apeliaciniame skunde nepagrįstai nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirtomis bausmėmis nurodydamas, kad jos yra aiškiai per griežtos. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad K. V. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje. Vienas iš nusikaltimų priskiriamas sunkių, o kitas – labai sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 5, 6 dalys). Abi nusikalstamos veikos padarytos tyčia, nusikaltimai baigti, iš anksto suorganizuoti. Teismas pagrįstai pripažino K. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe, o atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Skiriant bausmę K. V. buvo įvertinta ir jo asmenybė – neteistas, vedęs, dirbo. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Už K. V. inkriminuoto sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnio 2 dalies sankcijoje, padarymą sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo nuo trejų iki dešimties metų bausmė. Kito K. V. inkriminuoto labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo nuo dešimties iki penkiolikos metų bausmė. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

37Nuteistasis K. V. apeliaciniame skunde pažymi, kad bausmės už padarytus nusikaltimus paskirtos tinkamai jų neindividualizavus, neįvertinus jo šeimos sunkios materialinės padėties, atsitiktinio nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo ir pasekmių, jo antraeilio vaidmens. Bylos įrodymais nustatyta, kad K. V. ir A. G. kartu bendru sutarimu, veikdami tiesiogine tyčia, įgijo ir gabeno per valstybės sieną labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, to neneigė ir pats K. V.. Tai, kad A. G. organizavo nusikalstamą veiką, nepaneigia to, kad abu su K. V. buvo nusikalstamos veikos bendravykdytojai, veikę pasiskirstę užduotis. Kita vertus, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad K. V. nusikalstami veiksmai, susiję su neteisėtu disponavimu 16 622 g narkotinės medžiagos – kanapių, buvo įvertinti kaip mažesnio pavojingumo negu jo bendrininko, atitinkamai paskiriant švelnesnę bausmę nei A. G.. Nusikalstamos veikos aplinkybės: kruopštus suorganizavimas, užduočių pasiskirstymas, specialių priemonių jai vykdyti pasiruošimas (automobilio su specialiomis slėptuvėmis) paneigia nuteistojo K. V. skundo teiginius apie atsitiktinį nusikalstamos veikos pobūdį. Tai, kad jis anksčiau nebuvo teistas Lietuvos Respublikoje už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis nemenkina padarytos nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų su tikslu jas platinti, ypatingo pavojingumo visuomenei ir viešojo intereso tinkamai nubausti šią veiką padariusius asmenis. Atkreiptinas dėmesys, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad K. V. praeityje buvo teistas Lietuvos Respublikoje, tačiau teistumas išnykęs, teistas Ispanijos Karalystėje (4 t., 14-20). Vadovaujantis BK 97 straipsnio 6 dalies nuostatomis K. V. laikomas neteistas, tačiau nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja K. V. ir rodo, kad pastarasis išvadų nepadarė. Iš K. V. apeliacinio skundo motyvų bei jo parodymų pirmosios instancijos teisme matyti, kad jis nurodo sunkią šeimos materialinę padėtį, kas jį paskatino sutikti su A. G. pasiūlymu imtis neteisėtos veiklos. Bylos duomenimis K. V., būdamas jauno amžiaus, darbingas, turėjo galimybių įsidarbinti, jis dirbo ir bylos tyrimo metu jam taikant švelnesnes nei suėmimas kardomąsias priemones (4 t., 25 b.l.). Priešingai, negu pažymi skunde K. V., tai, kad jam paskirtos bausmės slėgs ne tik jį, bet ir jo šeimą, nėra pagrindas vertinti jam paskirtas bausmes kaip aiškiai per griežtas. Šiuo atveju rūpestis dėl šeimos nesulaikė K. V. nuo sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymo.

38Apeliaciniame skunde K. V. taip pat teigia, kad suvokia savo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs. Teismų praktikoje apie nuoširdų kaltininko gailėjimąsi sprendžiama ne vien pagal bendrus jo pareiškimus (kurie gali būti formalūs), o objektyviai įvertinus bylos aplinkybių visumą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad tiriant bylą keitėsi K. V. parodymai dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų. Iš teisiamajame posėdyje BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punkto tvarka pagarsintų K. V. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis prisipažino iš dalies ir parodė, kad A. G. siūlymu, norėdamas užsidirbti pinigų sutiko pervežti narkotines medžiagas iš Ispanijos Karalystės (4 t. 34-35). Vėlesnių apklausų metu K. V. tvirtino, kad nežinojo, jog paketuose pervežė būtent narkotines medžiagas (4 t., 36-37, 47-48 b. l.). Nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje K. V. kaltu neprisipažino. Kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nuteistojo K. V. nenuoseklius parodymus, gynybinę poziciją, bandymą sumenkinti padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą bei savo vaidmenį, jo skundo teiginiai apie nuoširdų gailėjimąsi tėra deklaratyvūs, jais tesiekiama sušvelninti savo teisinę padėtį.

39Bausmės paskyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecinė teisė. Apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę pakeisti gali tik tais atvejais, kai bausmė yra aiškiai per švelni ar aiškiai per griežta. Įvertinus aukščiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistiesiems A. G. ir K. V. pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės – iš esmės artimos sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiams. Byloje nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių A. G. ir K. V. paskirtos bausmės aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Vertinti šias pirmosios instancijos teismo A. G. ir K. V. paskirtas bausmes kaip aiškiai per griežtas nėra pagrindo. Tokio dydžio bausmės yra teisingos, adekvačios padarytų nusikaltimų pobūdžiui, kiekvieno padarytų nusikalstamų veiksmų apimčiai, atitinkančios BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio 2 dalies reikalavimus, tinkamai individualizuotos atsižvelgiant į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl nėra teisinio pagrindo jas dar labiau švelninti. Švelninant nuteistajam paskirtas bausmes būtų nepasiekti bausme siekiami tikslai bei neįgyvendintas vienas iš pagrindinių ir visuotinai pripažintų baudžiamosios teisės principų – atsakomybės neišvengiamumo principas.

40Pirmosios instancijos teismas, paskyręs A. G. ir K. V. teisingas bausmes už BK 199 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, taip pat A. G. už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas bausmes, netinkamai jas subendrino tarpusavyje ir dėl to nuteistiesiems paskyrė neteisingas galutines subendrintas bausmes. Vadovaujantis BK 63 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, 1 dalies nuostatomis, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Šio straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų aplinkybių matyti, kad A. G. suorganizavus, K. V. Ispanijos Karalystėje įgijo labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių, kurias abu neteisėtai gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Tai atitinka BK 199 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje aprašytų nusikalstamų veikų sudėčių objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Vadovaujantis teismų praktika tokio pobūdžio bylose, A. G. ir K. V. nusikalstami veiksmai vertintini kaip neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir narkotinių medžiagų kontrabanda, t. y. kaip dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 199 straipsnio 2 dalyje bei 260 straipsnio 3 dalyje, idealioji sutaptis (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-107/2013, 2K-71/2014, 2K–496/2014). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo A. G. ir K. V. už labai didelio kiekio narkotinių medžiagų kontrabandą pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės bendrintinos ne bausmių dalinio sudėjimo, o bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesniąją. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 6 dalies nuostatomis, nustatant galutinę bausmę A. G., prie apėmimo būdu už labai didelio kiekio narkotinių medžiagų kontrabandą paskirtos subendrintos bausmės turi būti pridėta dalis už labai didelio kiekio narkotinių medžiagų laikymą (BK 260 straipsnio 3 dalis) paskirtos bausmės.

41Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dalyje dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir dėl to neteisingai paskirtų bausmių (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

42Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais:

Nutarė

43Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nuosprendį pakeisti.

44Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. G., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (dėl 16 622 g narkotinės medžiagos įgijimo), pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (dėl 4 469 g narkotinės medžiagos laikymo) ir pagal BK 199 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 15 (penkiolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

45Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu A. G. pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtas bausmes, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę nustatyti laisvės atėmimą 14 (keturiolikai) metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 6 dalimis, prie šios bausmės pridėti dalį pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir galutinę subendrintą bausmę A. G. paskirti laisvės atėmimą 14 (keturiolikai) metų ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

46Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria K. V., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 13 (trylikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

47Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu K. V. pagal BK BK 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį paskirtas bausmes, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę K. V. paskirti laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

48Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. K. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso... 3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos... 4. K. V. išteisintas dėl BK 214 straipsnio 1 dalies, 215 straipsnio 1 dalies,... 5. A. G. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (dėl 16 622 g... 6. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos... 7. A. G. išteisintas dėl BK 214 straipsnio 1 dalies, 215 straipsnio 1 dalies,... 8. Iš nuteistojo K. V. priteista 240 Lt (69,51 EUR) proceso išlaidų.... 9. A. G. asmens kratos metu paimti pinigai – 200 eurų vertės banknotą Nr.... 10. Konfiskuotas automobilis „Peugeot 607“, valstybinis Nr. ( - )... 11. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 12. K. V. ir A. G. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, A. G.... 13. Be to, A. G. ir K. V. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje,... 14. Be to, A. G. nuteistas už tai, kad neteisėtai, nuo ikiteisminio tyrimo metu... 15. Nuteistasis K. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad sutinka su Šiaulių... 16. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai bendrino... 17. Apeliantas cituoja BK 41 straipsnį, 54 straipsnio 1 dalį, 61 straipsnio 2... 18. Prašo Šiaulių apygardos teismo nuosprendį pakeisti sumažinant pagal BK 260... 19. Nuteistojo A. G. gynėjas G. Petukauskas apeliaciniame skunde nurodo, kad... 20. Gynėjas teigia, kad jo ginamasis A. G. davė išsamius parodymus apie tai,... 21. Nepaneigtos bylos aplinkybės, kad A. G. nuo 2012 m. kovo iki sulaikymo 2013 m.... 22. Gynėjas nesutinka su teismo išvada, kad nėra A. G. atsakomybę... 23. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino A. G. veiksmus kaip... 24. Nuteistojo gynėjas prašo Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 3 d.... 25. Likusią nuosprendžio dalį dėl A. G. palikti nepakeistą.... 26. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai prašė... 27. Nuteistojo A. G. gynėjo advokato G. Petukausko ir nuteistojo K. V.... 28. Nuteistųjų A. G. ir K. V. kaltė padarius nuosprendyje nurodytas... 29. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyręs visus įrodymus ir juos... 30. Nepagrįstas nuteistojo A. G. gynėjo prašymas kvalifikuoti nuteistajam... 31. Nuteistojo A. G. gynėjo skunde deklaratyviai teigiama, kad nagrinėjant bylą... 32. Atsižvelgiant į tai, kad A. G. gynybinė versija buvo motyvuotai atmesta,... 33. Nuteistojo A. G. gynėjas apeliaciniame skunde taip pat prašo pripažinti... 34. Teisėjų kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas, skirdamas... 35. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. G. paskyrė bausmes tinkamai... 36. Nuteistasis K. V. apeliaciniame skunde nepagrįstai nesutinka su pirmosios... 37. Nuteistasis K. V. apeliaciniame skunde pažymi, kad bausmės už padarytus... 38. Apeliaciniame skunde K. V. taip pat teigia, kad suvokia savo padarytos... 39. Bausmės paskyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecinė teisė.... 40. Pirmosios instancijos teismas, paskyręs A. G. ir K. V. teisingas bausmes už... 41. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dalyje dėl netinkamai... 42. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328... 43. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nuosprendį pakeisti.... 44. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. G., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,... 45. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu A. G. pagal BK... 46. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria K. V., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,... 47. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu K. V. pagal BK... 48. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....