Byla 2-521-853/2015
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais

1Mažeikių rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjai Andželikai Butkuvienei, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Svetlanai Činčiukienei, dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui A. J., atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams – direktorei I. K., advokatams A. Ž. ir V. K.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau - BUAB) „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovėms (duomenys neskelbtini) Ou ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

3Išnagrinėjęs bylą, teismas

Nustatė

4Mažeikių rajono apylinkės teisme 2015 m. sausio 30 d. buvo gautas ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys atsakovėms (duomenys neskelbtini) Ou ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Ieškovė nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, kurioje ieškovės administratoriumi paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“. Administratorius, vykdydamas teisės norminiais aktais nustatytas pareigas patikrino per 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo dienos pastarosios sudarytus sandorius, ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentus bei nustatė, kad minimu laikotarpiu buvo sudaryti galimai ieškovės veiklos tikslams priešingi ir mažinantys ieškovės galimybę atsiskaityti su esamais kreditoriais, sandoriai – in concreto, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) Ou prekių pirkimo-pardavimo 2013 m. liepos 1 d. sutartis Nr. 01-06-13-01 bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) Ou ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. liepos 18 d. trišalis susitarimas dėl skolų sumažinimo. Administratoriaus manymu, sutartis ir susitarimas galimai buvo sudaryti tik dėl akių, t. y. neketinant sukurti teisinių pasekmių, prieštarauja juridinio asmens (ieškovės) tikslams, todėl yra negaliojantys. Sutartis teisiniu požiūriu laikytina nesudaryta, sutarties šalims nesuderinus esminės pirkimo – pardavimo sutarties sąlygos, o to pasėkoje sutarties šalims negalėjo atsirasti pirkimo – pardavimo santykiais sukeliamų teisinių padarinių. Gindamas visų ieškovės kreditorių bei pačios ieškovės teises ir interesus, administratorius reiškia ieškinį dėl aukščiau minėtų sandorių pripažinimo negaliojančiais.

5Mažeikių rajono apylinkės teisme 2015 m. kovo 9 d. buvo gautas atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimas į ieškinį, kuriame nurodė, kad atsakovė UAB „( - )“ vykdo metalo ir geležies dirbinių pardavimo agentų veiklą. Atsakovė pagal savo pagrindinio pirkėjo – Norvegijos įmonės ( - ) AS užsakymus organizuoja metalo konstrukcijų (sijų, pastatų konstrukcijų ir kitų) gamybą, t. y. teikia užsakymus Lietuvos ir Estijos metalo konstrukcijų gamintojams, kurie iš savo medžiagų pagamina reikalingus gaminius ir parduoda UAB „(duomenys neskelbtini)“, o pastaroji šiuos gaminius eksportuoja į Norvegiją. Vienas iš paslaugų teikėjų buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovė nurodė, jog su ieškove 2013 m. gegužės 3 d. sudarė metalo konstrukcijų gamybos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pagaminti sandėlio metalinių konstrukcijų sijas ir kolonas pagal pateiktus brėžinius. Pažymėjo, kad ieškovei prekes pagal sutartį gabeno krovinio vežėjas UAB „( - )“. (duomenys neskelbtini) Ou iš ( - ) (Latvijos bendrovės) įsigijo prekes, kurios buvo Rygoje, ir šios prekės buvo pristatytos ieškovės nurodytu adresu – ( - ). Prekes priėmė bei važtaraščius pasirašė ieškovės darbuotojas – suvirinimo meistras A. Š.. Vėliau ieškovė ir pagamino UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaminius, pagal sutartį Nr. 20130503, kurie buvo eksportuoti į Norvegiją. Atsakovė taip pat nurodė, kad Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2014 m. atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinį tyrimą, kurio vienas iš tikslų buvo nustatyti ir įvertinti apskaityto, deklaruoto ir sumokėto PVM teisingumą laikotarpiu 2012-10-01 iki 2013-09-30. Mokestinio tyrimo metu taip pat buvo tikrinami dokumentai, susiję su ieškove bei sutartis Nr. 20130530 ir su ja susiję buhalteriniai dokumentai, tačiau teisės pažeidimų minėtu klausimu nenustatyta. Nurodo, kad ieškovės argumentai dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, nesusitarus šalims dėl esminės pirkimo-pardavimo sąlygos, t. y. kad sutarties šalys nesuderino sutarties dalyko, yra nepagrįsti. Pažymėjo, kad sutartis buvo realiai įvykdyta – tiek ieškovė, tiek (duomenys neskelbtini) Ou sutarties 1.1. punkte aiškiai susitarė pirkti-parduoti prekes, kurių kainą ir kiekį sutarė suderinti sąskaitoje-faktūroje kiekvieno užsakymo atveju. Sutartis buvo sudaryta siekiant realių teisinių padarinių bei buvo realiai įvykdyta – prekės pristatytos ir už jas sumokėta atitinkama pinigų suma.

6Mažeikių rajono apylinkės teisme 2015 m. rugpjūčio 31 d. buvo gauti atsakovės (duomenys neskelbtini) Ou procesiniai paaiškinimai, kuriuose nurodė, kad 2013 m. liepos 1 d. ieškovė sudarė su atsakove (duomenys neskelbtini) Ou ginčo sutartį pagal ieškovės pageidavimą. Sutarties pagrindu ieškovė siekė skubiais terminais įsigyti ir įsigijo metalinių sijų, skersinių, vamzdžių, lakštinio plieno gaminių gamybai. Pažymėjo, jog sutartis buvo vykdoma tokiu būdu – metalo gaminius, kurie buvo pristatyti ieškovei, (duomenys neskelbtini) Ou nupirko iš ( - ) (Latvijos bendrovės) už 30105,00 Eur pagal 2013-07-08 išankstinę sąskaitą Nr. VMS 0024, kuri buvo apmokėta dviem mokėjimo nurodymais – 2013-07-19 18000,00 Eur sumai bei 2013-07-22 12105,00 Eur sumai. Prekės buvo Rygoje. (duomenys neskelbtini) Ou apmokėjus už prekes, jos buvo pristatytos ieškovei adresu – ( - ), pagal du CMR prekių gabenimo važtaraščius ir dvi PVM sąskaitas-faktūras. Krovinys buvo atgabentas dvejais automobiliais: vieną vežimą vykdė UAB „( - )“, kitą – MB „( - )“. MB „( - )“ pagal ( - ) 2013-07-29 išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VMS 13/07-0650 pristatė krovinį ieškovei tą pačią dieną, t. y. 2013-07-29, o UAB „( - )“ pagal ( - ) 2013-08-09 išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VMS 13/08-0681 pristatė krovinį ieškovei tą pačią dieną, t. y. 2013-08-09. Ieškovei už įsigytas prekes 2013-07-18 buvo išrašyta sąskaita Nr. BTG13/005. Kadangi ieškovė šios sąskaitos skubiai apmokėti negalėjo, o prekes pageidavo gauti kuo skubiau, 2013 m. liepos 18 d. buvo pasirašyta trišalė skolos suderinimo sutartis, pagal kurią šią sąskaitą 2013-07-19 apmokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėjo, kad tik gavę mokėjimą pagal 2013-07-18 buvo išrašyta sąskaita Nr. BTG13/005, kuria apmokėjo ( - ) 2013-07-08 išankstinę sąskaitą Nr. VMS 0024, kuri buvo apmokėta dvejais mokėjimo nurodymais – 2013-07-19 18000,00 Eur sumai ir 2013-07-22 12105,00 Eur sumai.

7Teismo posėdžio metu, ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas A. J. palaikė ieškinį bei nurodė, kad iš atsakovės (duomenys neskelbtini) Ou pateiktų dokumentų į bylą yra matyti, kad (duomenys neskelbtini) Ou išrašydama pagal ginčo sutartį 2014-07-18 sąskaitą-faktūrą Nr. BTG13/005 42987,00 Eur sumai, sąskaita-faktūra dokumentuotų (parduodamų) prekių neturėjo, šias aplinkybes pagrindžia (duomenys neskelbtini) Ou kartu su paaiškinimais 2015-08-27 pateikti rašytiniai įrodymai ir rašytiniai paaiškinimai, kuriuose matyti, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) Ou galimai iš ( - ) metalo konstrukcijas įsigijo pagal dvi sąskaitas-faktūras, išrašytas – 2013-07-29 ir 2013-08-09. Šiuo atveju akivaizdu kad pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu (duomenys neskelbtini) Ou neturėjo daiktų, kurie tuo metu buvo sutarties dalykas. Rašytinius paaiškinimus pateikdama atsakovė (duomenys neskelbtini) Ou pateikė anksčiau (sąskaitos-faktūros mokėjimą patvirtinančius dokumentus, išankstinio apmokėjimo sąskaitą-faktūrą) minėtus dokumentus, tačiau nepateikė į bylą krovinio vežimo faktą patvirtinančių dokumentų. Nesant šių dokumentų ir esant tik krovinio gabenimo važtaraščiui kyla abejonių, ar iš tiesų metalo konstrukcijos, kurios buvo dokumentuotos kaip parduotos, buvo faktiškai pristatytos. Taip pat nurodė, kad ieškovė, turėdama ribotą galimybę įrodinėti ginčo sandorio neteisėtumą, išnaudojo visas įmanomas priemones įtikinti teismą, jog šiai dienai yra tam tikrų abejonių, kurios yra neišsklaidytos. Šiai dienai nėra paneigtos aplinkybės, kad sandoris nebuvo įvykęs ir, kad sandoris buvo sudarytas dėl akių. CK 6.9301 straipsnyje, kuriame reglamentuota atsikaitymo tvarka, tokie sandoriai, sudaryti su trečiaisiais asmenimis, apeinant kitus kreditorius, yra niekiniai ir negaliojantys nuo sudarymo momentu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdydamas tokį sandorį, t. y. mokėdamas tretiesiems asmenims, apeinant kitus kreditorius, veikė nesąžiningai ir turėtų dalintis atsakomybe su BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu. Papildant šiais argumentais ieškinio turinį, prašo ieškinį tenkinti.

8Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė I. K., kuri užima įmonėje direktorės pareigas, paliudijo kad įmonė vykdo metalo ir geležies dirbinių pardavimo agentų veiklą, t. y. įmonė teikia užsakymus Lietuvos ir Estijos metalo konstrukcijų gamintojams, kurie iš savo medžiagų pagamina reikalingus gaminius ir parduoda įmonei, o pastaroji šiuos gaminius eksportuoja užsakovams. Nurodė, kad vienas iš paslaugų tiekėjų buvo ieškovė BUAB „(duomenys neskelbtini)“. 2013 m. gegužės 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė metalo konstrukcijų gamybos sutartį Nr. 20130503, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pagaminti sandėlio metalinių konstrukcijų sijas ir kolonas pagal pateiktus brėžinius. Vykdant užsakymą pagal sutartį Nr. 20130503, ieškovė sudarė su atsakove UAB „(duomenys neskelbtini)“, Estijos įmone (duomenys neskelbtini) Ou ginčijamą sutartį. Sutartimi ieškovė nupirko metalinių sijų, skersinių, vamzdžių, lakštinio plieno UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakytų gaminių gamybai, juos pagamino ir perdavė atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ši eksportavo gaminius užsakovui „(duomenys neskelbtini) AS“ į Norvegiją. Pažymėjo, jog gaminys turėjo būti pagamintas ir išvežtas į Norvegiją per mėnesį laiko. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ už metalo gaminius sumokėjo tiesiogiai (duomenys neskelbtini) Ou bei pasirašė skolos suderinimo sutartį. Taigi, atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimas (duomenys neskelbtini) Ou buvo susijęs su sutarties vykdymo užtikrinimu, kad gaminys būtų pagamintas laiku.

9Atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas A. Ž. nurodė, kad ieškovė įrodinėjo, jog sandoris buvo fiktyvus (realybėje jo nebuvo), tačiau pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai parodo, jog sandoris yra įvykdytas, kadangi buvo apmokėtas. Pažymėjo, kad CMR važtaraščiai patvirtina, kad sandoris įvyko. Nurodė, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl to, kad neturėjo visų reikiamų dokumentų, iš kurių matyti, kad pinigai sumokėti, o metalas pristatytas, tačiau bylos eigos metu matyti, kad sandoris yra įvykdytas iš pateiktų dokumentų. Pažymėjo, kad ieškovė nurodė, jog sutartyje įrašytas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimas (duomenys neskelbtini) Ou pagal išankstinę sąskaitą. Atsakovės atstovas nurodė, kad išankstinės sąskaitos nėra registruojamos, todėl, ar ji buvo išrašyta, ar ne, neturi įtakos, kadangi įsipareigojimą patvirtina (duomenys neskelbtini) Ou pateikta 2013 m. liepos 18 d. sąskaita, kurioje įrašyta pinigų suma atitinka ir yra aiškiai nurodyta, už ką sąskaita buvo išrašyta. Atsakovės atstovas nesutinka dėl ieškovės argumento, jog (duomenys neskelbtini) Ou neturėjo prekių. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) Ou pateikė 2013 m. liepos 8 d. pro forma sąskaitą 30105,00 Eur sumai, kurioje matyti konkretūs metalo gaminiai ir išrašyta sąskaita. Taip pat pastebėjo, jog pro forma sąskaita išrašyta anksčiau. Nurodė, kad ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ argumentai dėl ieškinio tenkinimo neatrodo pagrįsti, taip pat neleidžia daryti išvados, kad sandoris buvo fiktyvus, todėl prašo ieškinį laikyti neįrodytu.

10Teismo posėdžio metu liudytojas A. Š. nurodė, kad dirbo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ suvirinimo meistru. Paliudijo, kad pagal važtaraščius, kuriuose pasirašė, priėmė atvežtą metalą. Nurodė, kad atvežus profilinį metalą sutikrina, išmatuoja jį, nustato, ar atitinka ilgis, plotis, o tada atiduoda į gamybą. Šio metalo paskirtis buvo sijų gamyba, kurias liudytojo teigimu ir pagamino.

11Teismo posėdžio metu liudytojas A. K. paliudijo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo vykdytojai, o atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo užsakovai. Nurodė, kad tuo metu dirbo direktoriaus pareigose. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo gaminio užsakovai, pasirašė sutartį, kurioje buvo numatytas avansas apmokėjimui žaliavų nupirkimui ne mažiau 50 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vietoj to, kad pervestų pinigus BUAB „(duomenys neskelbtini)“, nupirko metalą, kurio reikėjo užsakymo įvykdymui. (duomenys neskelbtini) Ou buvo tiekėja, per ją buvo perkamas metalas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nenorėdama rizikuoti mokėti avanso ieškovei, tiesiogiai nupirko metalą iš (duomenys neskelbtini) Ou. Trišalis susitarimas buvo, kad pinigai užsiskaito kaip avansas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, o tiekėjams UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumoka avansą už prekes. Šiuo atveju BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirko metalą, tik atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ už jį sumokėjo. Metalas buvo perkamas iš (duomenys neskelbtini) Ou, kadangi jų pasiūlyta kaina buvo geriausia.

12Teismo posėdžio metu liudytoja J. B. paliudijo, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere. Nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš (duomenys neskelbtini) Ou pirko metalą (medžiagas) ir gamino užsakymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (metalo konstrukcijas). UAB „(duomenys neskelbtini)“ už BUAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo (duomenys neskelbtini) Ou už pirktas žaliavas. Buhalteriškai tai buvo išankstinis apmokėjimas gautas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už būsimą užsakymą, o kai gaminys buvo pagamintas, išrašė sąskaitą ir sudengė mokėjimus. Pažymėjo, kad šis sandoris buvo deklaruotas 2013 m. liepos mėnesio PVM deklaracijoje.

13Ieškinys atmestinas.

14Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

15Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2008-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnis 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

16Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.86 straipsnį

17Sutarčių sudarymo srityje pasitaiko atvejų, kai dėl vienokių ar kitokių priežasčių nenorėdamos atskleisti savo tikrųjų ketinimų, šalys sudaro sutartis, kuriose jų valia įtvirtinama tik fiktyviai arba kuriomis dengiami kitokius teisinius padarinius nustatantys susitarimai. Teisėje skiriami tariamieji sandoriai (kartais vadinami fiktyviais) ir apsimestiniai. Tariamųjų sandorių atveju šalių valios apskritai nėra arba, tikroji valia yra nesukurti jokių realių padarinių (sutartis sudaroma tik dėl akių, nesiekiant teisinių padarinių – CK 1.86 straipsnis). Fiktyvumas yra laikomas tokių sandorių negaliojimo pagrindu.

18Teismų praktikoje laikoma, kad tariamasis sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių.

19Tariamojo sandorio (simuliacijos) šalių valia neturi defektų, nes sandorio šalys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti jokių teisinių padarinių ir tą gerai žino. Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą. Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju.

20Teismų praktikoje bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, privaloma nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, privaloma aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai.

21Esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų. Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Amplitudė“ v. UAB „Radijo elektroninės sistemos“, bylos Nr. 3K-3-47/2006).

22Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo pripažinti negaliojančiomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) Ou 2013 m. liepos 1 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 01/06/01 bei tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) Ou ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. liepos 18 d. sudarytą trišalį susitarimą dėl skolų sumažinimo.

23Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei teismo posėdžio metu ištirtų liudytojų duotų parodymų, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. gegužės 3 d. sudarė metalo konstrukcijų gamybos sutartį Nr. 20130503, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pagaminti sandėlio metalinių konstrukcijų sijas ir kolonas pagal pateiktus brėžinius (I t., 109-114 b. l.). Vykdant UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymą pagal sudarytą sutartį Nr. 20130503, ieškovė su atsakove (duomenys neskelbtini) Ou Estijos įmone sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 01-06-13-01, pagal kurią pardavėjas ((duomenys neskelbtini) Ou) įsipareigojo parduoti prekę, o pirkėjas (UAB „(duomenys neskelbtini)“) įsigyti produktą pagal asortimentą (prekes), kainą ir kiekį, kaip nurodyta sąskaitoje faktūroje, suderintoje tarp šalių remiantis kiekviena partija (Sutarties 11. punktas) (I t., 13-15 b. l.). Metalo gaminius, reikalingus UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaminio pagaminimui, (duomenys neskelbtini) Ou nupirko iš ( - ) (Latvijos bendrovės) už 30105,00 Eur sumą pagal išankstinę sąskaitą Nr. VMS 0024. Prekes (duomenys neskelbtini) Ou apmokėjo dvejais mokėjimo nurodymais – 2013-07-19 – 18000,00 Eur sumai bei 2013-07-22 – 12105,00 Eur sumai. Apmokėjus prekes, jos buvo pristatytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresu ( - ) pagal du tarptautinius krovinių transportavimo važtaraščius (toliau - CMR važtaraščiai) bei dvi PVM sąskaitas-faktūras. Krovinys buvo atgabentas per du kartus: MB „( - )“ pristatė pagal „( - )“ 2013-07-29 išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VMS 13/07-0650 prekes tą pačią dieną, t. y. 2013-07-29, taip pat UAB „( - )“ pristatė pagal „( - )“ 2013-08-09 išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VMS 13/08-0681 prekes tą pačią dieną, t. y. 2013-08-09 (I t., 96, 97, 115, 116 b. l., II t., 6-9 b. l.). Patvirtindamas prekių gavimą CMR važtaraščius pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas A. Š.. Ieškovei už aukščiau paminėtas ir įsigytas prekes atsakovė (duomenys neskelbtini) Ou 2013 m. liepos 18 d. išrašė sąskaitą Nr. BTG13/005. Ieškovei negalint skubiai apmokėti šios sąskaitos, 2013 m. liepos 18 d. buvo pasirašyta Trišalė skolos suderinimo sutartis, pagal kurią sąskaitą Nr. BTG13/005 2013 m. liepos 19 d. apmokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“.

24Ieškovė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 01/06/01 sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) Ou bei Trišalį skolos suderinimo sutartį ginčija Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.86 straipsnio (Tariamojo sandorio negaliojimas) numatytais pagrindais.

25Atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės I. K. ir atsakovės (duomenys neskelbtini) Ou paaiškinimus bei liudytojų A. Š., A. K. bei J. B. parodymus apie prekių pirkimo-pardavimo teisinių santykių tarp ieškovės ir atsakovės buvimą, kurie yra nuoseklūs ir vieni kitiems neprieštarauja, tiesiogiai ir netiesiogiai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai.

26Nagrinėjamu atveju teismas, vadovaudamasis laisvo įrodymų vertinimo, tikėtinumo ir įrodymų pakankamumo principais, neturi pakankamo pagrindo konstatuoti, jog tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) Ou nebuvo sudaryta prekių pirkimo-pardavimo sutartis ir šalių apskritai nesiejo jokie teisiniai santykiai, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo pagrindo pervesti (duomenys neskelbtini) Ou atitinkamas pinigų sumas. Šiuo atveju ieškovė, turėdama įrodinėjimo pareigą, neįrodė aukščiau nurodytų teismų praktikoje suformuotų sandorio fiktyvumui konstatuoti reikšmingų aplinkybių, o jos pateikti ir byloje esantys įrodymai nesudaro pakankamo pagrindo ieškiniui šioje dalyje tenkinti.

27Visų pirma, aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) Ou su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė prekių pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 01/06/13/01 (I t., 12-15 b. l.), prekių gabenimo važtaraščiai, PVM sąskaitos-faktūros. Šie faktai patvirtina, jog prekių pirkimo-pardavimo sutartis, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš (duomenys neskelbtini) Ou pirko profilinį metalą, buvo realiai įvykdyta bei metalas, kurio reikėjo užsakymo gamybai įvykdyti, buvo pristatytas ir iš jo buvo pagamintas gaminys, kuris buvo išvežtas į Norvegiją.

28Antra, profilinis metalas buvo nupirktas iš „( - )“ Rygoje įsikūrusios įmonės, kuri kaip nurodyta PVM sąskaitoje-faktūroje buvo prekių siuntėja, o (duomenys neskelbtini) Ou nurodytas kaip pirkėjas. Ieškovės teigimu, prekes parduoti įsipareigojo Estijos Respublikoje įsteigta įmonė ((duomenys neskelbtini) Ou), todėl prekės turėjo būti gabenamos iš Estijos Respublikos. Taip pat pažymėjo, kad prekių gavėjas ir siuntėjas yra skirtingų šalių teritorijose, todėl turėjo būti sudaryta ir kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio gabenimo sutartis, kuriai taikytinos Konvencijos nuostatos bei atitinkamai užpildytas CMR krovinio gabenimo važtaraštis. Teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) Ou į bylą pateikė dokumentus, o būtent CMR važtaraščius, kurie patvirtina tai, jog prekės buvo pristatytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresu ( - ), pagal du CMR važtaraščius bei dvi PVM sąskaitas-faktūras. Krovinys buvo atgabentas per du kartus: MB „( - )“ pristatė pagal „( - )“ 2013-07-29 išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VMS 13/07-0650 prekes tą pačią dieną, t. y. 2013-07-29, taip pat UAB „( - )“ pristatė pagal „( - )“ 2013-08-09 išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VMS 13/08-0681 prekes tą pačią dieną, t. y. 2013-08-09 (I t., 96, 97, 115, 116 b. l., II t., 6-9 b. l.). Dar daugiau, atkreipiamas dėmesys, jog ieškovė nurodė, jog nėra jokių patvirtinančių dokumentų, jog prekės buvo pristatytos, tačiau patvirtindamas prekių gavimą CMR važtaraščius pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas A. Š..

29Teismas daro išvadą, kad ginčijamų sandorių dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas, ieškovė nepateikė įrodymų, jog tikroji sandorių šalių valia, jų elgesio motyvai bei tikslai buvo kitokie, nei nurodyta ginčo sandoriuose.

30Ieškovės atstovas nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nesąžininga mokėdama tretiesiems asmenims, apeinant kitus kreditorius. Teismas mano, jog ieškovė neįrodė (CPK 178 straipsnis), jog šalys buvo nesąžiningos šalims vykdant tarpusavio atsiskaitymą, o taikyti nesąžiningumo prezumpcijos (CK 6.67 straipsnis) teismas, pagal byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo. CK 6.66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu minėto straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad protingu ir apdairiu, t. y. sąžiningu, gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jo interesai. Tai daroma iš dalies jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Neringos žuvis“ v. A. P. IĮ „Altana“, bylos Nr. 3K-3-168/2007, 2010 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. bankrutuojanti AB „Alytaus tekstilė“ ir kiti, bylos Nr. 3K-3-15/2010; 2014 m. birželio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje bankrutuojanti UAB „SG auto“ v. UAB „Marisa“, bylos Nr. 3K-3-317/2014; kt.). Remiantis byloje esančiais įrodymais, teismas konstatuoja, jog trišalės skolos suderinimo sutartis buvo sudaryta 2013 m. liepos 18 d., o dėl bankroto bylos iškėlimo buvo kreiptasi 2014-01-31.

31Nors civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. Įrodžius aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą, sandorį sudariusioms šalims nesąžiningumas preziumuojamas, todėl įrodinėjimo našta, siekiant paneigti nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio, tenka joms pačioms (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje bankrutavusi UAB „Kseda“ v. R. B. , bylos Nr. 3K-3-84/2013). Nagrinėjamos bylos atveju nėra nei vieno CK 6.67 straipsnio punkto, kuriame būtų įtvirtintas nesąžiningumo prezumpcijos atvejis. Atsižvelgiant į aukščiau išvardytas aplinkybes, teismas konstatuoja, ieškovę neįrodžius, jog šalys buvo nesąžiningos sudarant trišalę skolos suderinimo sutartį.

32Ieškovė taip pat nepagrįstai teigia, jog Trišalėje skolos suderinimo sutarties 1 punkte yra nurodyta, kad ieškovė yra skolinga (duomenys neskelbtini) Ou pagal išankstinio mokėjimo sąskaitą, išrašytą 2013 m. liepos 18 d., o UAB (duomenys neskelbtini) yra skolinga ieškovei pagal pirkimo sutartį Nr. 20130503. Taip pat ieškovė pažymėjo, kad Trišalės skolos suderinimo sutarties 2.1. punkte UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo sumokėti (duomenys neskelbtini) Ou 42987,00 Eur dydžio pinigų sumą, kurią neva ieškovė skolinga (duomenys neskelbtini) Ou pagal 2013 m. liepos 18 d. išankstinio mokėjimo sąskaitą. Teismas nesutinka su šiais ieškovės argumentais, kadangi minimoje Trišalės skolos sutarties 2.2. punkte numatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutinka sumažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolą 42987,00 Eur sumai. Tai reiškia, kad atsižvelgus į byloje esančius rašytinius įrodymus, pagrįstai konstatuojama, kad ieškovė sutiko sumažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolą tuo tikslu, kad atsiskaitant už atliktą metalo gaminį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ už atliktą darbą sumokės, tačiau iš tos sumos bus išskaitymas už medžiagas, kurias UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nupirko. Taigi, teismas pagrįstai konstatuoja, jog Trišalė skolos suderinimo sutartis yra galiojanti, įvykdyta bei nepažeidžianti nei vienos šalies interesų, atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus bei ištirtus liudytojų parodymus.

33Ieškovė neįrodė, kad ginčijami sandoriai yra tariami, ir nors ieškovė yra bankrutuojant įmonė, ir tokio pobūdžio bylose privaloma taikyti rungimosi principą. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad ginčo sandoriai neįvykdyti, priešingai, byloje surinkti įrodymai leidžia manyti, kad sandoriai įvykdyti, todėl ieškinys pagal CK 1.86 straipsnį atmetamas kaip nepagrįstas.

34Teismui netenkinus ieškinio reikalavimo pripažinti tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) Ou sudarytą prekių pirkimo-pardavimo sutartį tariamuoju sandoriu, negali būti tenkinamas ir ieškinio reikalavimas taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžinti ieškovei BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 42 987,00 Eur sumą. Teismas pažymi, kad restitucija (lot. restitutio – grąžinimas į ankstesnę padėtį) yra civilinių teisių gynimo būdas, kai šaliai grąžinama tai, ką ši nepagrįstai gavusi. Taigi restitucija, taikoma pripažinus sandorį negaliojančiu, yra šalių grąžinimas į status quo. Esminis restitucijos bruožas (požymis) yra tas, kad restitucija yra galima tik tarp sandorio šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2012). Nagrinėjamoje byloje atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra ginčo paslaugų sutarties šalis, vien dėl šios priežasties net ir pripažinus pirkimo-pardavimo sutartį tariamuoju sandoriu restitucija atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu nebūtų galima. Be to, byloje nepaneigtas faktas, kad Trišalė skolos suderinimo sutartis būtų buvusi negalima.

35Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Remiantis bylos duomenimis, atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ už advokato pagalbą sumokėjo 2315 Eur (II t., 31-35 b. l.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) maksimalūs dydžiai yra apskaičiuojami taikant koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga, o nuo 2015 m. kovo 20 d. – Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį maksimalus koeficientas yra 3, nuo 2015 m. kovo 20 d. – 2,5, 8.17 punkte už kitų, nei nurodyta šių rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) – 0,12, o nuo 2015 m. kovo 20 d. – 0,1, 8.19 punkte už vieną atstovavimo valandą teisme – 0,15, nuo 2015 m. kovo 20 d. – 0,1. Byloje vyko du posėdžiai, kuriuose atstovavo atsakovės atstovai. Pirmasis teismo posėdis vyko 2015-06-29, kuriame atsakovę atstovavo advokatas V. K., kuris truko vieną valandą. Antrasis teismo posėdis vyko 2015-09-04, kuriame atstovę atstovavo advokatas A. Ž. bei truko 5 valandas. Atsižvelgiant į tai, kad V. K. prašė priteisti už atstovavimą teisme 100,00 Eur bei į aukščiau nurodytas Rekomendacijų normas, ši suma mažintina iki 69,98 Eur. A. Ž. nepateikė PVM sąskaitos–faktūros už teisines paslaugas detalizacijos, todėl teismas konstatuoja, jog atsižvelgiant į Rekomendacijas nustatytas normas, už atstovavimą teismo posėdyje, kuris truko 5 valandas, teismas daro išvadą, kad pagrįstos atstovavimo išlaidos yra 489,86 Eur. Atsakovė taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas, kuriose nurodyta, jog atstovas advokatas V. K. patyrė kelionės išlaidas vykstant į teismo posėdį bei pasirengiant nagrinėti bylą, todėl prašo priteisti 200,00 Eur. Teismas konstatuoja, jog atstovė nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių keliones išlaidas bei nedetalizavo pasirengimo teismo posėdžiui skirto laiko, todėl pagrįstai atsisako šias išlaidas priteisti. Kaip nurodyta Rekomendacijose, už kitų dokumentų parengimą, nustatytas 0,1 dydis. Atsižvelgiant į tai, kad atstovės advokatas A. Ž. pateikė septynis prašymus, teismas mano, kad maksimali priteistina suma už šių dokumentų parengimą yra 489,89 Eur. Atsakovės pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis pripažintina 1084,69 Eur suma (174,95 Eur – išlaidos už atsiliepimo parengimą, 419,88 Eur – atstovavimo išlaidos (1 val. advokatas V. K. – 69,98, 5 val. advokatas A. Ž. – 349,90 Eur), 489,86 Eur – kitų dokumentų parengimas). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teisės aiškinimo ir taikymo praktika bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovo prievolė atlyginti atsakovei bylinėjimosi išlaidas atsirado jau po bankroto bylos BUAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo, bankroto procedūrų metu, ši prievolė atsirado siekiant apginti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių interesus, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos kvalifikuotinos bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidomis bei atlygintinos iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administravimo išlaidų, o ne bendra kreditorinių reikalavimų tenkinimo tvarka BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procese.

36Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 96 straipsnio 1-2 dalimis, bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą neatlygintinos, kadangi ieškinys atmestas, o ieškovė, kaip bankrutuojanti įmonė, nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleista.

37Teismas patyrė 9,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jos priteistinos iš ieškovės į Valstybės biudžetą.

38Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 – 270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

39Ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovėms UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) Ou atmesti.

40Priteisti iš ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 1084,69 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt keturis eurus 69 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

41Priteisti iš ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), į Valstybės biudžetą 9,16 Eur (devynis eurus 16 euro centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

42Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Mažeikių rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjai Andželikai... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Išnagrinėjęs bylą, teismas... 4. Mažeikių rajono apylinkės teisme 2015 m. sausio 30 d. buvo gautas ieškovės... 5. Mažeikių rajono apylinkės teisme 2015 m. kovo 9 d. buvo gautas atsakovės... 6. Mažeikių rajono apylinkės teisme 2015 m. rugpjūčio 31 d. buvo gauti... 7. Teismo posėdžio metu, ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas... 8. Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė I.... 9. Atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas A. Ž. nurodė,... 10. Teismo posėdžio metu liudytojas A. Š. nurodė, kad dirbo BUAB „(duomenys... 11. Teismo posėdžio metu liudytojas A. K. paliudijo, kad UAB „(duomenys... 12. Teismo posėdžio metu liudytoja J. B. paliudijo, kad dirbo UAB „(duomenys... 13. Ieškinys atmestinas.... 14. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą,... 15. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada,... 16. Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais pagal Lietuvos Respublikos... 17. Sutarčių sudarymo srityje pasitaiko atvejų, kai dėl vienokių ar kitokių... 18. Teismų praktikoje laikoma, kad tariamasis sandoris turi paslėptą (neviešą)... 19. Tariamojo sandorio (simuliacijos) šalių valia neturi defektų, nes sandorio... 20. Teismų praktikoje bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais... 21. Esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria... 22. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo pripažinti negaliojančiomis UAB... 23. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei teismo posėdžio metu ištirtų... 24. Ieškovė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 01/06/01 sudaryta tarp UAB... 25. Atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės I. K. ir atsakovės... 26. Nagrinėjamu atveju teismas, vadovaudamasis laisvo įrodymų vertinimo,... 27. Visų pirma, aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) Ou su UAB „(duomenys... 28. Antra, profilinis metalas buvo nupirktas iš „( - )“ Rygoje įsikūrusios... 29. Teismas daro išvadą, kad ginčijamų sandorių dalyviai realiai įgijo... 30. Ieškovės atstovas nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo... 31. Nors civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, 32. Ieškovė taip pat nepagrįstai teigia, jog Trišalėje skolos suderinimo... 33. Ieškovė neįrodė, kad ginčijami sandoriai yra tariami, ir nors ieškovė... 34. Teismui netenkinus ieškinio reikalavimo pripažinti tarp UAB „(duomenys... 35. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – 36. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 96... 37. Teismas patyrė 9,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų... 38. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 – 270... 39. Ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys... 40. Priteisti iš ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys... 41. Priteisti iš ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys... 42. Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali...