Byla 3K-3-317/2014
Dėl sandorio pripažinimo niekiniu

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Sagačio ir Janinos Stripeikienės,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Marisa“ kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „SG auto“ ieškinį atsakovui UAB „Marisa“, dalyvaujant tretiesiems asmenims antstoliui S. R. , Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, VĮ „Regitra“, S. J. , dėl sandorio pripažinimo niekiniu.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje sprendžiami kreditorių teisių pažeidimo vertinimo, bankroto administratoriui ginčijant sandorius actio Pauliana pagrindu, sąžiningumo sampratos pagal CK 6.66 straipsnį, restitucijos taikymo, įrodymų vertinimo ir teismo (nutarties) sprendimo motyvavimo klausimai.

6Ieškovas BUAB „SG auto“ prašė teismo pripažinti niekine jo ir atsakovo UAB ,,Marisa” 2011 m. lapkričio 17 d. automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, priteisti iš atsakovo 35 000 Lt, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

72011 m. spalio 21 d. Panevėžio miesto apylinkės teismas uždėjo areštą kilnojamajam ir nekilnojamajam ieškovo turtui, o jo neturint ar turint mažiau, – 53 849,52 Lt, tačiau 2011 m. lapkričio 17 d. bylos šalys sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurios 1.1 punktą ieškovas perdavė transporto priemonę „Ford Mondeo“, o atsakovas šią transporto priemonę priėmė ir sumokėjo 35 000 Lt – šalys susitarė įskaityti: 1) ieškovo 24 958,32 Lt skolą, 2011 m. lapkričio 15 d. reikalavimų perleidimo ir įskaitymo sutartimi UAB „Alytaus Vista“ ir UAB EXPROMA perduotą atsakovui; 2) šalys susitarė įskaityti 10 041,68 Lt ieškovo skolą, atsakovui atlikus mokėjimą už ieškovą UAB „SEB lizingas“. Panevėžio apygardos teismas 2012 m. birželio 14 d. nutartimi iškėlė ieškovui bankroto bylą; nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2012 m. birželio 26 d.; 2012 m. spalio 18 d. nutartimi patvirtino ieškovo kreditorių 344 339,48 Lt reikalavimus. Ieškovo bankroto administratorius UAB TOP CONSULT, vykdydamas Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte įtvirtintą pareigą patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, nustatė, kad ginčijamas sandoris yra niekinis, nes prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai, buvo sudarytas pažeidžiant teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartimi taikytą ieškovo turto areštą. Ieškovas sudaryti su atsakovu ginčijamos sutarties neprivalėjo, nes tai nebuvo būtinasis sandoris. Apie ketinimą parduoti transporto priemonę nebuvo viešai paskelbta, taip buvo užkirstas kelias parduoti transporto priemonę didesne kaina ir padengti skolas. Ieškovo teigimu, nesąžiningais atsakovo ir buvusio bankrutuojančios bendrovės vadovo veiksmais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditorių galimybė gauti visišką savo reikalavimų patenkinimą, todėl sandoris pripažintinas negaliojančiu CK 1.80, 1.81, 6.66 straipsnių pagrindu. Ieškovo nuomone, restitucija natūra netaikytina, nes atsakovas jau apie metus naudojasi automobiliu, dėl to jo vertė sumažėjusi.

8Byloje nustatyta, kad ieškovas ir AB „SEB lizingas“ 2010 m. kovo 10 d. sudarė finansinio lizingo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo per 36 mėnesius, t. y. iki 2013 m. kovo 10 d. išmokėti už automobilį „Ford Mondeo“ 14 237,36 euro (46 990 Lt). Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas 2011 m. kovo 23 d. priėmė sprendimą Nr. 08-19-2510 išieškoti 54 067,21 Lt mokestinę nepriemoką, o 2011 m. rugpjūčio 24 d. – sprendimą Nr. 0-320-1664 iešieškoti 44 168,77 Lt mokestinę nepriemoką iš ieškovo turto. Šie sprendimai buvo perduoti antstoliui S. R. vykdyti. 2011 m. rugpjūčio 25 d. Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcija pateikė antstoliui S. R. vykdyti 2011 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 0-320-1664 ir prašymą areštuoti 50 proc. įplaukų, gaunamų per ieškovo kasą, ir papildomai išieškojimą nukreipti į grynųjų pinigų srautus. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 20 d. nutartimi uždėjo areštą kilnojamajam ir nekilnojamajam ieškovo turtui, o jo neturint ar turint mažiau, areštavo 53 849,52 Lt. 2012 m. sausio 9 d. antstolis S. R. pateikė išieškojimo negalimumo aktą.

92011 m. lapkričio 15 d. sutartimi UAB „Alytaus Vista“ ir UAB EXPROMA perleido atsakovui atitinkamai 21 721,86 Lt ir 3236,46 Lt reikalavimus ieškovui. 2011 m. lapkričio 17 d. bylos šalys sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieškovas pardavė, o atsakovas nupirko automobilį „Ford Mondeo“ už 35 000 Lt, kuriuos sumokėjo ieškovui tokia tvarka: įskaitė 24 958,32 Lt šio skolą iš 2011 m. lapkričio 15 d. reikalavimų perleidimo sutarties bei 10 041,68 Lt skolą, kilusią atsakovui atlikto už ieškovą mokėjimo AB „SEB lizingas“. 2011 m. lapkričio 18 d. perdavimo nuosavybėn patvirtinimo aktu AB „SEB lizingas“ patvirtino, kad ieškovas 2011 m. lapkričio 17 d. įvykdė 2010 m. kovo 10 d. finansinio lizingo sutarties sąlygas ir nuo šios datos klientui perėjo nuosavybės teisė į lizingo sutarties dalyku esantį naudojamą daiktą. 2011 m. lapkričio 19 d. atsakovas įregistravo nuosavybės teisę į automobilį.

102011 m. gruodžio 19 d. Panevėžio miesto apylinkės teismas uždėjo areštą kilnojamajam ir nekilnojamajam ieškovo turtui, o jo neturint ar turint mažiau, areštavo 42 365,20 Lt sumą. 2012 m. sausio 5 d. Panevėžio miesto apylinkės teismas uždėjo areštą kilnojamajam ir nekilnojamajam ieškovo turtui už 78 000 Lt. 2012 m. sausio 9 d. antstolis pateikė išieškojimo negalimumo aktą, nes pagal VĮ Registrų centro, VĮ „Regitra“ išrašus ir bankines užklausas ieškovas turto neturi. 2012 m. rugpjūčio 24 d. Panevėžio miesto apylinkės teismas uždėjo areštą ieškovo kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui ir 78 000 Lt.

11Panevėžio apygardos teismas 2012 m. birželio 14 d. nutartimi iškėlė ieškovui bankroto bylą; 2012 m. spalio 18 d. patvirtino ieškovo kreditorių 344 339,48 Lt reikalavimus.

12II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

13Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 20 d. sprendimu pripažino niekine ir negaliojančia šalių 2011 m. lapkričio 17 d. transporto priemonės „Ford Mondeo“ pirkimo–pardavimo sutartį, taikė restituciją ir priteisė ieškovui iš atsakovo 35 000 Lt, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2012 m. gruodžio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

14Teismas rėmėsi kasacinio teismo praktika dėl CK 6.66 straipsnio taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. ir kt. v. L. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-619/2006), ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 9, 14 punktais, nurodė, kad ieškovo kreditoriai, kurių reikalavimai yra patvirtinti, turi neabejotinas ir galiojančias reikalavimo teises bankrutuojančiai bendrovei, o sandoris, nors ir atlygintinis, bet įskaitymo būdu perleidžiant įmonės, kuri dėl finansinių sunkumų pripažinta bankrutuojančia, turtą, neabejotinai pažeidžia kreditorių teises ir interesus, nes taip sumažinamas bankrutuojančios bendrovės turtas, kuris galėtų būti panaudotas atsiskaityti su kreditoriais. Kito ieškovo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neužtenka. Ginčijamo pirkimo–pardavimo sandorio šalys neprivalėjo sudaryti. Ieškovas buvo nesąžiningas, nes įmonės direktorius pripažino teismo posėdžio metu, kad žinojo apie bendrovės finansinius sunkumus, areštus ir kad įmonei gresia bankrotas. Sandorio šalių nesąžiningumą patvirtina tai, kad atsakovas, kaip nurodė bankrutuojančios įmonės direktorius S. J. , rastas ,,per pažįstamus“; automobilis buvo išnuomotas Telšių rajono savivaldybei, kuri mokėjo nuomos mokestį, didesnį nei įmonė turėjo mokėti bankui, todėl pradelstų mokėjimų bankui neturėjo susidaryti. Atsakovas turėjo žinoti apie ieškovo finansinius sunkumus, nes buvo rastas ,,per pažįstamus“, kitiems kreditoriams įsigyti automobilio nebuvo pasiūlyta, ginčijamas sandoris buvo sudarytas dėl tos priežasties, kad, kaip nurodė S. J. , įmonė nebegalėjo tinkamai vykdyti lizingo sutarties; pagal ginčijamą sutartį atsakovas turėjo pabaigti daryti mokėjimus už ieškovą (sutarties 2.2.2 punktas). Taigi atsakovas, vykdydamas ginčijamos sutarties 2.2.2 punktą, turėjo suvokti apie ieškovo nemokumą.

15Teismas rėmėsi kasacinio teismo praktika, pagal kurią sandoris, kuriuo yra pažeidžiamas privalomas antstolio patvarkymas, antstoliui neviršijant įstatymu suteiktų įgaliojimų, yra niekinis, kaip prieštaraujantis viešajai tvarkai, ir negalioja (CK 1.81 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kanalų valymas“ v. UAB „Aukštaitijos vandenys“, bylos Nr. 3K-3-231/2011). Ginčijama sutartis buvo sudaryta galiojant Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 21 d. nutarčiai, kuria ieškovui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, galiojant Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimams ir pagal šiuos sprendimus antstolio S. R. patvarkymams areštuoti įmonės turtą, lėšas, todėl prieštaravo nustatytiems draudimams ir laikytina niekine bei negaliojančia, taikytina restitucija (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovas automobiliu naudojasi daugiau kaip metus, per šį laiką automobilio vertė labai sumažėjo. Pagal automobilio įsigijimo dokumentus jo vertė prieš trejus metus, kai buvo įsigytas, viršijo 40 000 Lt, sandorio sudarymo metu buvo sumažėjusi iki 35 000 Lt, todėl sprendimo priėmimo metu, praėjus maždaug apie pusantrų metų nuo 2011 m. lapkričio 17 d. sutarties pasirašymo, automobilio vertė yra dar mažesnė. Atsakovas, nors ir teigė, kad yra reali galimybė sandorį pripažinus negaliojančiu (niekiniu) grąžinti automobilį ieškovui, tačiau įrodymų apie tai, kad šio automobilio vertė nuo sandorio sudarymo nėra pasikeitusi, t.y. būtų ne mažesnė nei 35 000 Lt, teismui nepateikė. Dėl to nėra pagrindo taikyti restitucijos natūra; automobilio vertė, kuri buvo ginčijamo sandorio metu (35000 Lt), ieškovui turi būti atlyginama piniginiu ekvivalentu.

16Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartimi paliko nepakeistą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimą.

17Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, papildomai nurodė, kad pirmenybė gauti savo reikalavimų įvykdymą buvo nepagrįstai suteikta atsakovui, o ne kitiems ieškovo kreditoriams – valstybei ar darbuotojams. Atsiskaitymo pagal ginčijamą sutartį tvarka pažeidė kitų kreditorių interesus, nes pinigai pagal sutartį buvo ne perduoti ieškovui, kad iš šios sumos būtų vykdomas išieškojimas pagal įsiteisėjusius Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimus, o buvo padarytas atsakovo turimo reikalavimo ieškovui įskaitymas. Atsakovas iš UAB EXPROMA ir UAB „Alytaus Vista“ perėmė atitinkamai 3236,46 Lt ir 21 721,86 Lt reikalavimus ieškovui, taigi nuo 2011 m. lapkričio 15 d. atsakovas tapo ieškovo kreditoriumi, o 2011 m. lapkričio 17 d. už ieškovą pagal lizingo sutartį sumokėdamas 10 041,68 Lt AB „SEB lizingas“, atsakovas savo reikalavimą ieškovui savo noru ir rizika padidino 10 041,68 Lt. Taigi ginčijamos sutarties sudarymo dieną atsakovas ieškovui turėjo 35 000 Lt reikalavimą, kurį nepagrįstai pirmenybės tvarka patenkino iš šiam priklausančio turto. Sandorio, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, sudarymas pateisinamas tik išimtiniais atvejais, konstatavus sandorio ekonominį naudingumą įmonei, pagrįstą skolininko siekį išvengti bankroto ar sumažinti įmonės nemokumą, atitinkančius jo kreditorių teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Murena“ v. AB „Eurovia Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-130/2013). Ieškovas, sudarydamas sandorį su atsakovu, siekė išskirtinai vieno kreditoriaus–atsakovo interesų patenkinimo. Atsakovas, būdamas verslo subjektas, turėjo pareigą įsitikinti, kad bendrovė, kurios skolas perima, sugebės įvykdyti tuos reikalavimus, o juos vykdydama nepažeis kitų skolininkų, savo darbuotojų ar valstybės interesų. Atsakovui nesielgiant atidžiai ir rūpestingai bei tokios pareigos nevykdant, negalima pripažinti, kad jis buvo sąžininga sandorio šalis. Be to, Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 20 d. nutartimi areštavo ieškovo 53 849,52 Lt vertės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą kreditoriaus T. S. naudai, todėl ieškovui neturint kito turto, 2011 m. lapkričio 17 d. įgytas automobilis buvo areštuotas. Automobilio nespėjus įregistruoti kaip ieškovo nuosavybės, jis buvo perleistas atsakovui, de facto turto arešto automobiliui pritaikyti nebuvo galimybės. Toks automobilio perleidimas pažeidė ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 20 d. nutartį.

18Dėl ieškovo turto sumažėjimo teisėjų kolegija nurodė, kad 2010 m. sudarant lizingo sutartį automobilio vertė buvo 46 990 Lt. Iki 2011 m. lapkričio 17 d. ieškovas buvo išmokėjęs daugiau kaip ¾ dalis automobilio vertės. Šalys sutarė, kad 2011 m. automobilio vertė – 35 000 Lt. Atsakovas, 2011 m. lapkričio 17 d. įvykdydamas ieškovo prievolę lizingo davėjui, įgijo teisę reikalauti iš ieškovo atlyginti sumokėtus 10 041,68 Lt, o lizingo gavėjas įgijo nuosavybės teisę į 35 000 Lt vertės automobilį. Nepaisant to, kad atsakovas, sumokėdamas 10 041,68 Lt AB „SEB lizingas“, padidino ieškovo įsipareigojimus šia suma, tačiau bendra ieškovo turto vertė padidėjo 35 000 Lt, į kuriuos kreditoriai būtų galėję nukreipti savo reikalavimus, o antstolis – išieškojimą. Pirkimo–pardavimo dieną ieškovas turėjo nuosavybės teisę į automobilį, kurį parduodant vienam kreditoriui–atsakovui ir už automobilio vertę įskaitant jo reikalavimą, buvo sumažintas ieškovo turto mastas ir pažeisti kitų kreditorių interesai. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad, ieškovui nemokant lizingo įmokų, lizingo davėjas būtų automobilį pardavęs ir likusią nesumokėtą 10 041,68 Lt sumą atlyginęs iš parduoto turto (CK 6.574 straipsnis), ieškovo finansinė padėtis dėl to nebūtų pablogėjusi.

19Ginčijamą sandorį pripažinus niekiniu, atsakovas turi ieškovui 35 000 Lt reikalavimą, kurį turėjo prieš sudarant šį sandorį, todėl galės pareikšti jį ieškovo bankroto byloje. Atsakovas automobiliu naudojasi jau 22 mėnesius, nemokėdamas nuomos mokesčio, savaime suprantama, kad eksploatuojamo automobilio vertė mažėja, patiriami amortizacijos kaštai, todėl, automobilį beveik po dvejų metų naudojimo grąžinus jo teisėtam savininkui–ieškovui, šis atsidurs prastesnėje padėtyje, nes automobilio vertė sumažėjusi, o atsakovui bus suteiktas pranašumas, nes jis beveik dvejus metus neatlygintinai naudojosi transporto priemone.

20III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

21Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas viso bylinėjimosi metu. Nurodomi šie argumentai:

221. Dėl sąžiningumo sampratos pagal CK 1.81, 6.66 straipsnius. Bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į dviejų skirtingų sandorio negaliojimo pagrindų taikymą ir atsakovo sąžiningumą vertino bendrai abiem teisiniais pagrindais. Atsakovo sąžiningumo kriterijus turėjo būti vertinamas atskirai taikant skirtingus sandorio negaliojimo pagrindus. Teismai neatsižvelgė į taikomų teisės normų tikslus ir, nustatę nesąžiningumą pagal CK 6.66 straipsnį, preziumavo, kad atsakovas laikytinas nesąžiningu ir pagal CK 1.81 straipsnį. Actio Pauliana kontekste, nesant CK 6.67 straipsnyje įtvirtintos nesąžiningumo prezumpcijos, ginčytino turto įgijėjas laikomas nesąžiningu, jei žinojo ar turėjo žinoti, kad sandoriu bus pažeidžiamos kitų skolininko kreditorių teisės. Atsakovas, sudarydamas ginčytiną sandorį, buvo sąžiningas ir nežinojo apie sunkią ieškovo finansinę padėtį. Atsakovui nebuvo žinoma, kad sandoriu bus pažeistos kitų kreditorių teisės, nes, jo žiniomis, jis perėmė trijų ieškovo kreditorių reikalavimus ir taip sumažino kreditorių skaičių bei apsaugojo ieškovą nuo delspinigių skaičiavimo. Sandoris ieškovui buvo ekonomiškai naudingas, nes sumažino bendrą įsiskolinimų dydį. O atsižvelgiant į tai, kad, nesudarius šio sandorio, ieškovui būtų reikėję nutraukti lizingo sutartį, dėl to skola būtų tik dar labiau padidėjusi, laikytina, kad atsakovas neleido ieškovo skoliniams įsipareigojimams didėti. Tai lemia jo sąžiningumą actio Pauliana instituto taikymo aspektu.

23Taikant CK 1.81 straipsnį sąžiningumas suprantamas kaip ginčijamo turto įgijėjo nežinojimas arba negalėjimas žinoti apie sandorio prieštaravimą viešajai tvarkai. Šiuo atveju teismai nenustatinėjo atsakovo sąžiningumo CK 1.81 straipsnio taikymo atveju, taip pažeidė sąžiningo įgijėjo teises, ginamas CK 4.96 straipsnio 1 dalimi. Atsakovas, sudarydamas ginčijamą sutartį, įgijo registruotiną turtą. Dėl šios priežasties atsakovas preziumavo, kad, registruojant nuosavybes teises į šį turtą Kelių transporto priemonių registre, esant kažkokių apribojimų, nepavyks atlikti šio veiksmo (Vyriausybės 2005 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1286 patvirtintų Kelių transporto priemonių registro nuostatų 41.6 punktas). Įvertinus tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės teisėjų sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DNB Nord v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012).

242. Dėl CK 6.145 straipsnio taikymo. Teismai, taikydami restituciją, privalėjo vertinti, kokioje padėtyje ieškovas būtų atsidūręs atsakovui nesumokėjus įmokų lizingo bendrovei. Ieškovas nebūtų galėjęs vykdyti mokėjimų pats, lizingo bendrovė būtų neišvengiamai nutraukusi sutartį bei taikiusi joje nustatytas sankcijas, automobilio nuomos sutartyje taip pat buvo nustatytos netesybos (trečiojo asmens S. J. parodymai). Teismas 2013 m. vasario 4 d. nutartimi įpareigojo ieškovą pateikti lizingo sutartį ir duomenis apie praleistus mokėjimus pagal šią sutartį ginčijamo sandorio sudarymo dieną. Ieškovo pateiktoje lizingo sutarties ištraukoje neatsispindėjo lizingo sutarties sąlygų nesilaikymo padariniai. Pirmosios instancijos teismas nusprendė šių nepateiktų dokumentų nereikalauti, taip nesuteikdamas atsakovui galimybės įrodyti, kad ginčijamas sandoris buvo naudingas ieškovui ir, priešingai nei nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, neleido skoliniams įsipareigojimams didėti. Pagal susiklosčiusią praktiką tarp galimų sankcijų būna numatyta lizingo bendrovės teisė perimti automobilį ir taikyti lizingo gavėjui netesybas. Apeliacinės instancijos teismas, neturėdamas įrodymų, tačiau konstatavęs, jog lizingo bendrovė būtų pardavusi automobilį bei iš gautų lėšų padengusi ieškovo įsiskolinimą, iš esmės pasisakė apie aplinkybes, kurios netgi nėra nustatytos byloje, nes jas patvirtinančius įrodymus pirmosios instancijos teismas atsisakė išreikalauti. Atsakovo nuomone, netgi pripažinus sandorį negaliojančiu dėl to, kad atsakovas privalėjo apie turto areštą pasidomėti ne tik iš Transporto priemonių registro, tačiau ir iš Turto arešto aktų registro, taikydami restituciją teismai privalėjo ją taikyti tokiu būdu, kad ieškovas neatsidurtų kur kas geresnėje padėtyje, nei būtų buvęs, jei sandoris būtų nesudarytas. Pagal teismų sprendimus ieškovas įgijo 35 000 Lt vertės turtą, kurio, nesant sandorio, ne tik nebūtų turėjęs, tačiau būtų įgijęs prievolę lizingo bendrovei sumokėti netesybas, kurias numatė lizingo sutartis.

25Teismai, nusprendę taikyti restituciją pinigais, iš automobilio kainos privalėjo išskaičiuoti atsakovo lizingo bendrovei sumokėtas 10 041,68 Lt lizingo įmokas, nes tai buvo automobilio kainos dalies sumokėjimas. Neišskaičiavus šios sumos, ieškovui nepagrįstai buvo grąžinta automobilio kainą atitinkanti pinigų suma, tačiau iš atsakovo iš esmės buvo atimta galimybė susigrąžinti už automobilį sumokėtą kainą ar šią dalį. Restitucija dėl sandorio negaliojimo yra įvykdyto sandorio šalių grąžinimas į status quo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. L. K. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-289/2013). Taikant restituciją pinigais, ieškovas nepagrįstai praturtėjo, o jo įgyta nauda laikytina kasatoriaus nuostoliu. Atsakovui nupirkus iš ieškovo automobilį, jam nebereikėjo mokėti lizingo įmokų, besikaupiančių delspinigių ir baudos už lizingo sutarties nutraukimą. Ieškovo įsiskolinimas būtų kur kas didesnis, nes prisidėtų delspinigiai ir baudos, taip pat nėra aišku, už kiek lizingo davėjas būtų pardavęs ginčo automobilį, nes reali automobilio vertė sandorio sudarymo momentu nebuvo nustatyta. Restitucijos pinigais taikymas negrąžina sandorio šalių į pradinę padėtį, todėl teismai, taikydami restituciją pinigais vietoj restitucijos natūra, pažeidė CK 6.145 straipsnį. Siekiant, kad šalys būtų grąžintos į status quo, atsakovui priklauso tokio dydžio kompensacija, kokią naudą ieškovas gavo įvykdžius restituciją.

26Teismas gali pakeisti restitucijos būdą tik išimtiniais atvejais – kai restitucija natūra neįmanoma, sukeltų didelių nepatogumų šalims arba vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.146 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. K. ir kt. v. . D. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-432/2010). Pirmosios instancijos teismas laikė, kad automobilio vertė yra labai sumažėjusi, tačiau tokių įrodymų byloje nepateikta. Restitucijos būdai: natūra ar pinigais, nėra alternatyvūs; jų negalima taikyti vertinant, kuris šioje situacijoje tiktų geriau ar tinkamiau apsaugotų kreditorių teises. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad savaime suprantamas faktas, jog 22 mėnesius eksploatuojamo automobilio vertė mažėja, tačiau nevertino, kiek konkrečiai nusidėvėjo automobilis, ir nenustatė, kad nusidėvėjimas yra didelis. Be to, atsakovas neprašo atlyginti su turto priežiūra susijusių išlaidų. Atsakovas nurodo kasacinio teismo praktiką dėl įrodymų vertinimo ir faktinių aplinkybių nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. Z. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-509/2007). Atsakovo nuomone, pripažinus ginčijamą sutartį negaliojančia ab initio ir taikant restituciją pinigais, pažeidžiamas sutarties laisvės principas, įtvirtintas CK 6.156 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismas, įpareigojęs atsakovą sumokėti 35 000 Lt ieškovui, įpareigojo nupirkti automobilį, nepaisant to, kad atsakovas neturėjo ekonominio intereso; prioritetas suteiktas kreditorių apsaugos principui, nepaisant to, kad sandorio sudarymo metu ieškovui dar nebuvo iškelta bankroto byla.

273. Dėl įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo, procesinių sprendimų motyvavimo. Pirmosios instancijos teismas nevertino trečiojo asmens S. J. parodymų (CPK 199 straipsnio 6 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Teismas nurodė trečiojo asmens paaiškinimus, tačiau, nepateikdamas jokių argumentų, atmetė juos, nenurodydamas priežasčių. Trečiasis asmuo patvirtino, kad neatskleidė atsakovui informacijos apie sunkią ieškovo finansinę padėtį, kad sandorio sudarymo metu ieškovas jau buvo įsiskolinęs nemažą sumą lizingo davėjui ir savo lėšomis negalėjo išpirkti automobilio, kad lizingo sutartyje buvo nustatytos sankcijos, delspinigiai, kaip ir nuomos sutartyje – baudos už sutarties nutraukimą. Apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu nepasisakė, nors privalėjo pagal CPK 331 straipsnio 3 dalies 3 punktą, 4 dalies 3 punktą. Trečiojo asmens S. J. paaiškinimai, vertinami visos bylos kontekste, būtų patvirtinę atsakovo sąžiningumą ir ieškovo sunkią ekonominę padėtį ginčijamo sandorio sudarymo metu, kas lėmė sandorio sudarymo būtinybę. Vertinant tik dalį trečiojo asmens paaiškinimų, buvo pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 17 straipsnis, 185 straipsnio 1 dalis). Be to, pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti atsakovo prašymą išreikalauti iš ieškovo įrodymus, patvirtinančius trečiojo asmens S. J. nurodytas aplinkybes: lizingo sutartį ir duomenis apie pradelstus mokėjimus lizingo davėjui AB „SEB lizingas“ ginčijamo sandorio sudarymo dieną. Pirmosios instancijos teisinas nesutiekė galimybės atsakovui įrodyti, kad ginčijamas sandoris buvo naudingas ieškovui, neleido skoliniams įsipareigojimams dar padidėti. Atsakovas nurodo kasacinio teismo praktiką įrodymų vertinimo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š. , bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K. , bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. ir kt. v. UAB „Skaidula“, bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.).

28Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo atmesti kasacinį skundą ir palikti nepakeistus bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, nurodo, kad dokumentai, patvirtinantys šias išlaidas, bus pateikti vėliau. Nurodomi šie argumentai:

291. Dėl sąžiningumo sampratos pagal CK 1.81, 6.66 straipsnius. Ieškovas remiasi CK 1.5 straipsnio 1 dalimi, nurodo, kad pagal kasacinio teismo praktiką sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Toks elgesys pripažintinas įgijėjo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. T. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-898/2002; 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Neringos žuvis“ v. A. P. individualiai įmonei ,,Altana“, bylos Nr. 3K-3-168/2007). Atsakovas buvo nesąžiningas, nes žinojo apie ieškovo sunkią finansinę padėtį, skolas kitiems kreditoriams, turto bei lėšų areštus. Turto arešto aktų registras yra viešai prieinamas, todėl rūpestingas juridinis asmuo turėjo patikrinti, ar kita šalis, su kuria yra sudaromi sandoriai, neturi kitų įsipareigojimų. Ieškovas, sudarydamas sandorius, ne tik perdavė transporto priemonę, bet ir papildomas pajamas, kurias gaudavo nuomodamas transporto priemonę. Taigi, ieškovo turtinė padėtis stipriai pablogėjo, o įmonės kreditoriai prarado galimybę patenkinti reikalavimus. Ginčijamo sandorio metu ieškovo turtinė padėtis buvo itin sunki, ką patvirtina bankroto bylos iškėlimas praėjus vos pusei metų po ginčijamo sandorio sudarymo. Įmonės faktinis nemokumas – objektyvus negalėjimas vykdyti turtinių prievolių, kurių vykdymo terminai yra suėję, egzistuoja dar iki tol, kol įmonei iškeliama bankroto byla remiantis ĮBĮ nuostatomis, t. y. kol konstatuojamas teisinis (kvalifikuotas) įmonės nemokumas, apibūdinamas ne tik nesugebėjimu vykdyti įsipareigojimų, bet ir tam tikru pradelstų įsipareigojimų ir įmonės balanse apskaityto turto vertės santykiu (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką kreditorių teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio, nes pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriams patenkinti reikalavimus iš skolininko turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB ,,Baltijos parkingas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-423/2007; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. C. v. V. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-535/2007). Atsakovas pažymi, kad ieškovas, perleidęs atsakovui transporto priemonę, įgijo pareigą mokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai 7350 Lt pridėtinės vertės mokestį, nors to neįvykdė. Panevėžio apygardos teismas patvirtino ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos 177 006,35 Lt reikalavimą, kuris nemaža dalimi susidarė būtent dėl ginčijamo sandorio sudarymo. Atsakovas, vykdydamas prievolę lizingo davėjui UAB „SEB lizingas“ už ieškovą, turėjo suprasti apie sunkią ieškovo finansinę padėtį. Atsakovas yra verslininkas, vykdantis profesinę ūkinę ir komercinę veiklą, todėl jam keliami didesni atidumo, rūpestingumo reikalavimai (CK 1.5 straipsnis, 6.38 straipsnio 2 dalis).

302. Dėl CK 6.145 straipsnio taikymo. Teismui pripažinus pirkimo–pardavimo sutartį niekine ir negaliojančia, netenka galios ir šios sutarties 2.2 punktas, kuriame nustatyta atitinkama atsiskaitymo už parduodamą automobilį tvarka. Ieškovo nuomone, jam pagrįstai iš atsakovo priteistas automobilio vertės atlyginimas; atsakovas, atlyginęs ieškovui bylinėjimosi lėšas, gali ĮBĮ nustatyta tvarka reikšti reikalavimą ieškovui (ĮBĮ 3 straipsnis, 11 straipsnio 3 dalies 10 punktas, 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 26 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovo kreditorių interesų pažeidimas pasireiškė tuo, kad nemoki įmonė suteikė pirmenybę vienam kreditoriui–atsakovui. Perleidus turtą ir negavus lėšų, toks sandoris pažeidė kreditorių teises; ieškovas stipriai pablogino savo finansinę padėtį, kreditoriai prarado galimybę patenkinti savo reikalavimus. Šio sandorio padarinys – ieškovo mokumo sumažėjimas 35 000 Lt. Ieškovas nurodo kasacinio teismo praktiką bankrutuojančios įmonės kreditorių teisių gynimo aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Rameksta“ v. V. J. K. , bylos Nr. 3K-3-573/2005; 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti R. M. stomatologinė klinika v. BUAB „Ratio “ ir kt., bylos Nr. 3K-3-30/2006).

31Ieškovas nurodo CK 1.80 straipsnio 2 dalį, 6.146 straipsnį, 6.147 straipsnio 1 dalį, kad atsakovas nepateikė įrodymų apie tai, jog transporto priemonės vertė nuo sandorio sudarymo nėra pasikeitusi, t. y. būtų ne mažesnė nei 35 000 Lt. Atsakovas beveik dvejus metus naudojasi transporto priemone, kurios vertė per jo naudojimosi laikotarpį stipriai sumažėjo, todėl restitucija natūra yra negalima. Atsakovas nepateikė jokios informacijos apie transporto priemonės būklę.

323. Dėl įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo, procesinių sprendimų motyvavimo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „City Service“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. Vyšniauskas v. AB „Žemprojektas“, bylos Nr. 3K-3-536/2010). Ieškovas nurodo kasacinio teismo praktiką įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Gembės statyba“ v. UAB „Filipopolis“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-423/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB LESTO v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Lukyanitsa v. UAB „Matador“, Nr. 3K-3-522/2011). Remiantis ieškovo pateiktais ir teismo surinktais įrodymais priimtas pagrįstas sprendimas; nė viena iš kasaciniame skunde nurodytų aplinkybių nėra pagrįsta įrodymais (CPK 12, 178, 263 straipsniai). Ieškovo nuomone, atsakovas nepagrįstai skundą grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje K. L. Kasperavičius v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-289/2013, išaiškinimais, nes nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės skiriasi, todėl kasacinio teismo išaiškinimai šiai bylai neaktualūs; tokia išvada atitinka kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kaišiadorių rajono vyriausiasis prokuroras v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-185/2009).

33Teisėjų kolegija

konstatuoja:

34IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

35Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, byloje bylos Nr. 3K-3-485/2010; išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Murena“ v. AB „Eurovia Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-130/2013; kt.). Nagrinėjamoje byloje administratorius pareiškė reikalavimą pripažinti automobilio pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia keliais pagrindais, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendime ir bylą išnagrinėjusio pagal apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodomi teismo argumentai akcentuojant sutarties pripažinimą negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu. Kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį keliami teisės klausimai dėl actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygų, konkrečiai – kreditoriaus teisių pažeidimo ir trečiojo asmens, sudariusio su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, nesąžiningumo, dėl kurių teisėjų kolegija ir pasisako.

36Dėl kreditorių teisių pažeidimo vertinimo, bankroto administratoriui ginčijant sandorius actio Pauliana pagrindu

37Kasaciniame skunde teigiama, kad sandoris ieškovui buvo ekonomiškai naudingas, nes sumažino bendrą įsiskolinimų dydį, atsakovas perėmė trijų ieškovo kreditorių reikalavimus ir taip sumažino kreditorių skaičių bei apsaugojo ieškovą nuo delspinigių skaičiavimo; nesudarius šio sandorio, ieškovui būtų reikėję nutraukti lizingo sutartį, dėl to skola kreditoriams būtų dar labiau padidėjusi, todėl, kasatoriaus (atsakovo) teigimu, nėra pagrindo teigti, kad ginčijamu sandoriu buvo pažeistos kreditorių teisės. Teisėjų kolegija laiko šiuos argumentus nepagrįstais.

38Kasacinis teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės teisėjų sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DNB Nord v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012).

39Atsižvelgdama į actio Pauliana taikymo praktiką pagal bankroto administratoriaus pareikštą ieškinį, teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant, ar ginčijamas sandoris pažeidžia kreditorių teises, būtina įvertinti įrodinėjamo pažeidimo pobūdį sandorio sudarymo metu egzistuojančiomis sąlygomis, atsižvelgiant į reikalavimą pareiškusio administratoriaus statusą ir ginčijamo sandorio esmę. Neatsižvelgus į nurodytas aplinkybes gali būti pažeista ginčo šalių interesų pusiausvyra. Kadangi actio Pauliana suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenims sudarytus sandorius, tai, taikant šį institutą, kaip vieną išimtinių sandorių pripažinimo negaliojančiais atvejų, būtina užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vien tik faktas, jog sandorius ginčija bankroto administratorius, nesudaro pagrindo ginčijamus ir iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius vertinti pagal taisykles, būdingas bankroto procesui. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad actio Pauliana negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Toks įstatymo aiškinimas ir taikymas sukeltų teisinį neapibrėžtumą, nepasitikėjimą finansinių problemų turinčiu skolininku ir nepagrįstai ribotų jo galimybes vykdyti veiklą bei siekti atsiskaityti su visais kreditoriais išvengiant bankroto, o bankroto administratoriui sudarytų nepagrįstas prielaidas ginčyti visus be išimties iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius taip piktnaudžiaujant savo teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-485/2010; išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Murena“ v. AB „Eurovia Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-130/2013; kt.).

40Nagrinėjamojoje byloje teismai, spręsdami dėl ginčo sandorio teisėtumo, atsižvelgė į nurodytą kasacinio teismo praktiką. Teismai nelaikė pagrįstais atsakovo (kasatoriaus) argumentus, kad ginčo sandorio sudarymą lėmė įprasta verslo praktika dėl siekio išvengti įmonės nemokumo ir padidinti galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Teismai sprendė, kad ieškovas, sudarydamas sandorį su atsakovu, siekė išskirtinai vieno kreditoriaus–atsakovo interesų patenkinimo. Darydami tokią išvadą bylą nagrinėję teismai rėmėsi byloje nustatytais teisiškai reikšmingais faktais dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu. Teismai konstatavo, kad atsakovas iš UAB EXPROMA ir UAB „Alytaus Vista“ perėmė atitinkamai 3236,46 Lt ir 21 721,86 Lt reikalavimus ieškovui ir nuo 2011 m. lapkričio 15 d. atsakovas tapo ieškovo kreditoriumi, be to, už ieškovą pagal lizingo sutartį 2011 m. lapkričio 17 d. sumokėdamas 10 041,68 Lt AB „SEB lizingas“, atsakovas reikalavimą ieškovui savo noru ir rizika padidino 10 041,68 Lt. Automobilio vertė sutarties šalių susitarimu nustatyta atitinkanti kasatoriaus reikalavimo ieškovui dydį (35 000 Lt). Teismai, tenkindami ieškinį, nurodė, kad pirkimo–pardavimo dieną ieškovas turėjo nuosavybės teisę į automobilį, kurį parduodant vienam kreditoriui–atsakovui ir už automobilio vertę įskaitant jo reikalavimą ieškovui, buvo sumažintas ieškovo turto mastas ir pažeisti kitų kreditorių interesai. Ieškovas, sudarydamas sandorius, ne tik perdavė transporto priemonę, bet ir teisę į papildomas pajamas, kurias gaudavo nuomodamas transporto priemonę. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nebuvo būtina sudaryti ginčijamo sandorio, jo sudarymo nelėmė ir ieškovo įsipareigojimai lizingo davėjui. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovui nemokant lizingo įmokų ir neturint lėšų, lizingo davėjas pagal teisinį reglamentavimą automobilį turėjo parduoti ir likusią nesumokėtą 10 041,68 Lt sumą atlyginti iš parduoto turto (CK 6.574 straipsnis). Be to, teismai nurodė, kad, bylos duomenimis, automobilio nuomos mokestis buvo didesnis, nei įmokos lizingo davėjui, iš įrodymų visumos sprendė, kad dėl mokėjimų lizingo davėjui ieškovas nuostolių nepatyrė. Teisėjų kolegija šiuos teismų argumentus laiko pagrįstais. Byloje nenustatyta, kad lizingo davėjas būtų reiškęs pretenzijas ieškovui dėl laiku nemokamų mokesčių ar įspėjęs dėl lizingo sutarties nutraukimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatoriaus argumentai dėl ieškovo įsiskolinimo lizingo davėjui nėra pagrindžiami bylos duomenimis. Kasaciniame skunde teigiama, kad, teismui nepateikus visos lizingo sutarties, liko neatskleisti ieškovo įsipareigojimai lizingo davėjui. Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais, nes nurodytais bylos duomenimis nekonstatuota, kad ieškovui būtų grėsę baudiniai mokėjimai pagal lizingo sutartį. Pirmiau nurodyta, kad dėl ieškovo galimybės galutinai atsiskaityti už lizingo automobilį (sumokėti palyginti nedidelę 10 041,68 Lt sumą) teismai pasisakė. Remdamiesi byloje konstatuotais faktais, teismai sprendė, kad dėl sudarytos sutarties ieškovo turtinė padėtis pablogėjo, o įmonės likusių kreditorių galimybė patenkinti reikalavimus sumažėjo. Pažymėtina, kad, bylos duomenimis, ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovas buvo skolingas Valstybinei mokesčių inspekcijai, T. Strikuliui, kitiems kreditoriams, o praėjus tik kiek daugiau nei pusei metų po ginčijamo sandorio sudarymo ieškovui 2012 m. birželio 14 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla, 2012 m. spalio 18 d. nutartimi – patvirtinti įmonės darbuotojų, Valstybinės mokesčių inspekcijos (teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartimi patvirtintas šio kreditoriaus 177 006,35 Lt reikalavimo perleidimas VĮ Turto bankui; reikalavimas padidintas iki 187 501,81 Lt), VSDFV Panevėžio skyriaus ir kitų kreditorių reikalavimai, kurie, remiantis LITEKO duomenimis, teismo ne kartą tikslinti. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas, aiškindamas acio Pauliana instituto sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, nurodė, kad, nustatinėjant šią sąlygą, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB ,,Artrio-2“ v. UAB DnB Nord lizingas ir kt., bylos Nr. 3K-3-262/2008; 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ ir kt. v. UAB „Senega“, bylos Nr. 3K-3-167/2012; kt.). Taigi, remdamasi byloje nustatytais duomenimis apie bankroto bylos ieškovui iškėlimą, joje patvirtintus kreditorių reikalavimus, teisėjų kolegija laiko pagrįsta teismų išvadą, kad ginčijamu sandoriu buvo sumažinta ieškovo turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertė, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti.

41Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nekonstatuota, be kita ko, ir nėra pagrindo tokiai išvadai, kad ginčo sandoris buvo vienintelė išeitis mažinti įmonės įsipareigojimus kreditoriams ir tai buvo racionali išeitis išvengti bankroto. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, nesant bankroto situacijos, įprastai skolininko turto pirkimo–pardavimo sandoris, pagal kurį mokėtina kaina įskaityta į priešpriešinį reikalavimą, arba jam savo esme analogiškas turto perleidimo už skolą sandoris nėra draudžiamas, jeigu turtas yra perleistas už rinkos kainą. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad tokioje situacijoje svarbu, kad toks turto perleidimas ir reikalavimų įskaitymas nepažeistų kitų analogiškoje situacijoje esančių kreditorių teisių, kurie būtų suinteresuoti įsigyti tą patį turtą ir įskaityti savo reikalavimus tokiomis pačiomis ar geresnėmis skolininkui sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, byloje bylos Nr. 3K-3-485/2010). Nagrinėjamojoje byloje nėra duomenų, kad kiti kreditoriai būtų informuoti dėl to paties turto įsigijimo ir įskaitymo savo reikalavimų tokiomis pačiomis ar geresnėmis skolininkui sąlygomis. Teismų sprendimuose konstatuota, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovo turtinė padėtis buvo sunki, ką, be kita ko, patvirtina negalėjimas atsiskaityti su kreditoriais ir bankroto bylos iškėlimas praėjus kiek daugiau nei pusei metų po ginčijamo sandorio sudarymo. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės faktinis nemokumas – objektyvus negalėjimas vykdyti turtinių prievolių, kurių vykdymo terminai yra suėję, egzistuoja dar iki tol, kol įmonei iškeliama bankroto byla remiantis ĮBĮ nuostatomis, t. y. kol konstatuojamas teisinis (kvalifikuotas) įmonės nemokumas, apibūdinamas ne tik nesugebėjimu vykdyti įsipareigojimų, bet ir tam tikru pradelstų įsipareigojimų ir įmonės balanse apskaityto turto vertės santykiu. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėję teismai priėjo prie pagrįstos išvados, jog ginčijamu sandoriu buvo pažeisti kitų įmonės kreditorių interesai, byloje nekonstatuota, jog dėl sudaryto sandorio įmonės mokumas pagerėjo; bylos duomenimis, įmonė kreditorių turėjo iki bankroto bylos iškėlimo ir su jais negalėjo atsiskaityti.

42Dėl sąžiningumo sampratos pagal CK 6.66 straipsnį

43Kasaciniame skunde teigiama, kad actio Pauliana kontekste, nesant CK 6.67 straipsnyje įtvirtintos nesąžiningumo prezumpcijos, ginčijamo turto įgijėjas laikomas nesąžiningu, jei žinojo ar turėjo žinoti, kad sandoriu bus pažeidžiamos kitų skolininko kreditorių teisės. Kasaciniame skunde teigiama, kad atsakovas, sudarydamas ginčijamą sandorį, buvo sąžiningas ir nežinojo apie sunkią ieškovo finansinę padėtį; jam nebuvo žinoma, kad sandoriu bus pažeidžiamos kitų kreditorių teisės. Teisėjų kolegija pažymi, kad šie kasacinio skundo argumentai laikytini nepagrįstais.

44CK 6.66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dvišalį atlygintinį sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. CK 6.158 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena sutarties šalis teisiniuose santykiuose privalo elgtis sąžiningai. Sąžiningas elgesys yra privalomas tiek esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 straipsnis), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 straipsnis), tiek aiškinant jos turinį (CK 6.193 straipsnis), tiek ją vykdant (CK 6.200 straipsnis), tiek taikant restituciją (CK 6.222 straipsnis). Sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių ir ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai daroma iš dalies jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sudaryti sandoriui, nepažeidžiant įstatymų. Toks elgesys pripažintinas įgijėjo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Neringos žuvis“ v. A. P. individuali įmonė ,,Altana“, bylos Nr. 3K-3-168/2007; 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vikata ir Ko“ v. UAB „Daisruna ir Ko“, bylos Nr. 3K-3-361/2009; 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Kseda“ v. R. B. , bylos Nr. 3K-3-84/2013; kt.).

45Nagrinėjamoje byloje teismų priimtuose sprendimuose konstatuota, kad atsakovas buvo nesąžiningas, nes žinojo apie ieškovo sunkią finansinę padėtį, skolas kitiems kreditoriams, turto bei lėšų areštą – ieškovo turto arešto aktas registruotas Turto arešto aktų registre nuo 2011 m. spalio 21 d. Teismai pagrįstai nurodė, kad Turto arešto aktų registras yra viešai prieinamas, todėl rūpestingas juridinis asmuo turėjo patikrinti, ar kita šalis, su kuria yra sudaromi sandoriai, neturi kitų įsipareigojimų. Teismai taip pat pažymėjo, kad atsakovas, vykdydamas prievolę lizingo davėjui UAB „SEB lizingas“ už ieškovą bei perimdamas kitų kreditorių skolas, turėjo suprasti apie sunkią ieškovo finansinę padėtį ir negalėjimą atsiskaityti su turimais kreditoriais, nes atsakovas yra verslininkas, vykdantis profesinę ūkinę ir komercinę veiklą, todėl jam keliami didesni atidumo, rūpestingumo reikalavimai (CK 1.5 straipsnis, 6.38 straipsnio 2 dalis). Teismai sprendė, kad, atsakovui nesielgiant atidžiai ir rūpestingai bei tokios pareigos nevykdant, negalima pripažinti, jog jis buvo sąžininga sandorio šalis. Be to, bylą nagrinėję teismai atkreipė dėmesį į tai, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 20 d. nutartimi areštavo ieškovo 53 849,52 Lt vertės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą kreditoriaus T. S. reikalavimams tenkinti. Teismų nustatyta, kad ir 2011 m. lapkričio 17 d. įgytas automobilis buvo areštuotas teismo nutartimi. Automobilio nespėjus įregistruoti kaip ieškovo nuosavybės, jis buvo perleistas atsakovui, de facto turto arešto automobiliui pritaikyti nebuvo galimybės, nes automobilis labai trumpą laiką buvo ieškovo nuosavybė. Teismai sprendė, kad toks automobilio perleidimas neatitiko įstatymo nuostatų, draudžiančių perleisti areštuotą turtą. Teisėjų kolegija pažymi, kad kitai sandorio šaliai (ieškovui) buvo žinoma apie automobilio areštą, ir šios veiksmai, kaip ir kitos (atsakovo), pirmiau nurodytais argumentais negali būti laikomi sąžiningais. Minėta, kad byloje nėra duomenų, jog automobilis tomis pačiomis sąlygomis būtų siūlytas įsigyti T. S. ar kitiems kreditoriams. Visų bylos duomenų kontekste teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai tinkamai vertino bylos įrodymus spręsdami dėl sandorio šalių, taigi – ir dėl kasatoriaus, nesąžiningumo.

46Dėl restitucijos taikymo

47Restitucija yra sandorio, pripažinto negaliojančiu, padarinys (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Teismas dėl restitucijos turi svarstyti: 1) ar ją apskritai taikyti; 2) jei taikyti, tai nuspręsti dėl taikymo būdo – natūra ar sumokant ekvivalentą pinigais. Nuo to priklauso, kokios aplinkybės turi būti tiriamos. Taikant restituciją asmuo grąžinamas į ankstesnę padėtį, buvusią iki jo teisės pažeidimo. Tai reiškia, kad, pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau negali gauti ir daugiau, nei turėjo. Restitucijos teisinis institutas, kaip ir kiti teisiniai institutai, negali būti taikomas formaliai, nesiejant su konkrečiomis kiekvienu individualiu atveju reikšmingomis bylos aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. v. G. Ž. , bylos Nr. 3K-3-359/2006; 2013 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. L. K. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-289/2013; kt.).

48Pagal CK 6.146 straipsnį restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. CK 6.222 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai grąžinimas natūra yra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. Taigi teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, privalo nustatyti aplinkybes, susijusias su grąžintino natūra daikto būkle ir galimybe tą daiktą grąžinti buvusiam savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Rameksta“ v. V. J. K. , bylos Nr. 3K-3-573/2005; 2006 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. ir kt. v. L. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-619/2006; 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Kseda“ v. R. B., bylos Nr. 3K-3-84/2013; kt.).

49Teisėjų kolegija sutinka su teismų išvada, kad nagrinėjamu atveju automobilio grąžinimas natūra negalimas, nes atsakovas automobiliu naudojasi metus ir 10 mėnesių, per šį laiko tarpą eksploatuojamo automobilio vertė sumažėjo. Tokia teismų išvada atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. v. G. Ž. , bylos Nr. 3K-3-359/2006). Taigi automobilį paliekant atsakovo nuosavybe, turi būti sprendžiamas jo ekvivalento priteisimo ieškovui klausimas, t. y. ieškovui turi būti atlyginama pagal to, kas atsakovo buvo gauta, vertę pinigais, ir toks atlyginimas, teisėjų kolegijos vertinimu, neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. Pagal CK 6.147 straipsnio 1 dalį piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti.

50Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad 2010 m. kovo 10 d. ieškovui ir AB „SEB lizingas“ sudarant finansinio lizingo sutartį automobilio vertė buvo 46 990 Lt. Iki 2011 m. lapkričio 17 d. ieškovas buvo išmokėjęs daugiau kaip ¾ dalis automobilio vertės. Ginčijama sutartimi šalys sutarė, kad 2011 m. automobilio vertė – 35 000 Lt. Atsakovas, 2011 m. lapkričio 17 d. įvykdydamas ieškovo prievolę lizingo davėjui, įgijo teisę reikalauti iš ieškovo atlyginti sumokėtus 10 041,68 Lt, o ieškovas–lizingo gavėjas įgijo nuosavybės teisę į 35 000 Lt vertės automobilį. Prieš ginčijamo sandorio sudarymą atsakovas 2011 m. lapkričio 15 d. sutartimi įsigijo iš UAB „Alytaus Vista“ ir UAB EXPROMA atitinkamai 21 721,86 Lt ir 3236,46 Lt reikalavimus ieškovui. Ginčijama 2011 m. lapkričio 17 d. sutartimi ieškovas perleido atsakovui nuosavybės teisę į automobilį, tačiau atsakovas realiai į ieškovo sąskaitą pinigų neįmokėjo, nes buvo įskaityta 24 958,32 Lt ieškovo atsakovui skola, kilusi 2011 m. lapkričio 15 d. reikalavimų perleidimo sutarties pagrindu, ir 10 041,68 Lt skola, kilusi atsakovui atlikus už mokėjimą už automobilį AB „SEB lizingas“. Taip ieškovas neteko 35 000 Lt vertės turto, kurį pardavus ir trūkstant lėšų ieškovo sąskaitoje visiems kreditorių reikalavimams patenkinti (minėta, kad, bylos duomenimis, ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovo finansinė padėtis buvo sunki), lėšos iš jos turėjo būti nurašomos CK 6.923 straipsnyje nustatyta tvarka (iki bankroto bylos iškėlimo).

51Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų byloje nustatytus duomenis, sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai, taikydami restituciją piniginiu ekvivalentu, pagrįstai priteisė 35 000 Lt iš atsakovo ieškovui; ginčijamą sandorį pripažinus negaliojančiu, atsakovas turi ieškovui 35 000 Lt reikalavimą (21 721,86 Lt ir 3236,46 Lt reikalavimai, įgyti atitinkamai iš UAB „Alytaus Vista“ ir UAB EXPROMA, ir 10 041,68 Lt, atsakovo sumokėti už ieškovą AB „SEB lizingas“), kurį turėjo prieš sudarant automobilio pirkimo–pardavimo sandorį, todėl galės jį pareikšti ieškovo bankroto byloje ĮBĮ nustatyta tvarka.

52Dėl įrodymų vertinimo ir teismo (nutarties) sprendimo motyvavimo

53Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nes netinkamai įvertino trečiojo asmens paaiškinimus, pirmosios instancijos teismas, nepateikdamas jokių argumentų, atmetė juos, apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu nepasisakė, nors privalėjo pagal CPK 331 straipsnio 3 dalies 3 punktą, 4 dalies 3 punktą. Kasaciniame skunde pažymima, kad trečiojo asmens (buvusio įmonės vadovo S. J. ) paaiškinimai, vertinami visos bylos kontekste, būtų patvirtinę atsakovo sąžiningumą ir ieškovo sunkią ekonominę padėtį ginčijamo sandorio sudarymo metu, kas lėmė sandorio sudarymo būtinumą. Teisėjų kolegija ir šiuos kasacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais.

54Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011). Remiantis ieškovo pateiktais ir teismo surinktais bei CPK 185 straipsnio pagrindu įvertintais įrodymais, iš bylos įrodymų visumos teismai turėjo pagrindą pripažinti ginčijamą sandorį actio Pauliana pagrindu neteisėtu; kasacinio skundo argumentais įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimu dėl proceso teisės normų pažeidimo nėra paneigiamos teismų išvados.

55Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „City Service“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal S. L. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-382/2010; kt.). Teismai, pasisakydami dėl atsakovo nesąžiningumo, įvertino bylos faktines aplinkybes dėl ieškovo sunkios finansinės padėties, skolas kitiems kreditoriams, turto bei lėšų areštus, taip pat bylos faktines aplinkybes dėl atsakovo galimybės žinoti, ar sudaromu sandoriu nebus pažeisti įmonės interesai, ar kita šalis, su kuria yra sudaromas sandoris, neturi kitų įsipareigojimų, ar buvo būtina sudaryti ginčijamą sandorį, ir pan. Teismai įvertino bylos faktines aplinkybes dėl ginčijamo sandorio sudarymo būtinumo ir jo naudos įmonei buvusioje finansinėje situacijoje, pasisakė dėl būtinumo išreikalauti papildomus įrodymus, susijusius su lizingo sutarties vykdymu, įvertino trečiojo asmens parodymus visų įrodymų kontekste. Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo išvadai, kad teismai pažeidė proceso įstatyme nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, ar nukrypo nuo šių taisyklių aiškinimo kasacinio teismo praktikoje.

56Patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo ją naikinti ar pakeisti (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

57Dėl bylinėjimosi išlaidų

58Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 11 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 48,68 Lt tokių išlaidų. Kadangi kasacinis skundas atmetamas, tai jos priteisiamos iš kasatoriaus (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Ieškovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo priteisti iš kasatoriaus bylinėjimosi išlaidas ir nurodo, kad dokumentai, patvirtinantys šias išlaidas, bus pateikti vėliau. Kadangi ieškovas tokių dokumentų kasaciniam teismui iki bylos išnagrinėjimo pabaigos nepateikė, tai teisėjų kolegija šio ieškovo prašymo netenkina (CPK 98 straipsnio 1, 3 dalys).

59Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

60Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

61Priteisti iš kasatoriaus UAB „Marisa“ (įmonės kodas 149615085) 48,68 Lt (keturiasdešimt aštuonis Lt 68 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

62Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje sprendžiami kreditorių teisių pažeidimo vertinimo, bankroto... 6. Ieškovas BUAB „SG auto“ prašė teismo pripažinti niekine jo ir atsakovo... 7. 2011 m. spalio 21 d. Panevėžio miesto apylinkės teismas uždėjo areštą... 8. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir AB „SEB lizingas“ 2010 m. kovo 10 d.... 9. 2011 m. lapkričio 15 d. sutartimi UAB „Alytaus Vista“ ir UAB EXPROMA... 10. 2011 m. gruodžio 19 d. Panevėžio miesto apylinkės teismas uždėjo areštą... 11. Panevėžio apygardos teismas 2012 m. birželio 14 d. nutartimi iškėlė... 12. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 13. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 20 d. sprendimu... 14. Teismas rėmėsi kasacinio teismo praktika dėl CK 6.66 straipsnio taikymo... 15. Teismas rėmėsi kasacinio teismo praktika, pagal kurią sandoris, kuriuo yra... 16. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013... 17. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis,... 18. Dėl ieškovo turto sumažėjimo teisėjų kolegija nurodė, kad 2010 m.... 19. Ginčijamą sandorį pripažinus niekiniu, atsakovas turi ieškovui 35 000 Lt... 20. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai... 21. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų... 22. 1. Dėl sąžiningumo sampratos pagal CK 1.81, 6.66 straipsnius. Bylą... 23. Taikant CK 1.81 straipsnį sąžiningumas suprantamas kaip ginčijamo turto... 24. 2. Dėl CK 6.145 straipsnio taikymo. Teismai, taikydami restituciją,... 25. Teismai, nusprendę taikyti restituciją pinigais, iš automobilio kainos... 26. Teismas gali pakeisti restitucijos būdą tik išimtiniais atvejais – kai... 27. 3. Dėl įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo, procesinių sprendimų... 28. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo atmesti kasacinį skundą ir... 29. 1. Dėl sąžiningumo sampratos pagal CK 1.81, 6.66 straipsnius. Ieškovas... 30. 2. Dėl CK 6.145 straipsnio taikymo. Teismui pripažinus pirkimo–pardavimo... 31. Ieškovas nurodo CK 1.80 straipsnio 2 dalį, 6.146 straipsnį, 6.147 straipsnio... 32. 3. Dėl įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo, procesinių sprendimų... 33. Teisėjų kolegija... 34. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 35. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką bankrutuojančios įmonės... 36. Dėl kreditorių teisių pažeidimo vertinimo, bankroto administratoriui... 37. Kasaciniame skunde teigiama, kad sandoris ieškovui buvo ekonomiškai... 38. Kasacinis teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias... 39. Atsižvelgdama į actio Pauliana taikymo praktiką pagal bankroto... 40. Nagrinėjamojoje byloje teismai, spręsdami dėl ginčo sandorio teisėtumo,... 41. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nekonstatuota, be kita ko, ir nėra... 42. Dėl sąžiningumo sampratos pagal CK 6.66 straipsnį... 43. Kasaciniame skunde teigiama, kad actio Pauliana kontekste, nesant CK 6.67... 44. CK 6.66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dvišalį atlygintinį sandorį... 45. Nagrinėjamoje byloje teismų priimtuose sprendimuose konstatuota, kad... 46. Dėl restitucijos taikymo... 47. Restitucija yra sandorio, pripažinto negaliojančiu, padarinys (CK 1.80... 48. Pagal CK 6.146 straipsnį restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai... 49. Teisėjų kolegija sutinka su teismų išvada, kad nagrinėjamu atveju... 50. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad 2010 m. kovo 10 d. ieškovui ir AB... 51. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų byloje nustatytus duomenis,... 52. Dėl įrodymų vertinimo ir teismo (nutarties) sprendimo motyvavimo... 53. Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė civilinio... 54. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad faktą galima pripažinti įrodytu,... 55. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti... 56. Patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį teisės taikymo... 57. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 58. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 11 d. pažymą apie... 59. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 60. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013... 61. Priteisti iš kasatoriaus UAB „Marisa“ (įmonės kodas 149615085) 48,68 Lt... 62. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...