Byla 3K-3-489/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Egidijaus Laužiko ir Algio Norkūno, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Revi“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 15 d. nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės ,,Revi“ bankroto byloje.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismas 2005 m. kovo 17 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB ,,Revi“. Pareiškėjas V. P. 2007 m. sausio 5 d. kreipėsi į teismą prašydamas įtraukti jį į bankrutavusios UAB ,,Revi“ kreditorių sąrašą ir patvirtinti jo 104 381,47 Lt finansinį reikalavimą. Jis 2004 m. rugsėjo 23 d. sudarė su UAB ,,Vevira“ reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią įgijo 104 381,47 Lt reikalavimo teisę į skolininką BUAB ,,Revi“. Ginčas byloje kilo BUAB ,,Revi“ ginčijant V. P. 104 381,47 Lt finansinio reikalavimo pagrįstumą remiantis Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu. Pagal šią normą, bendrovei iškėlus bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo. BUAB ,,Revi“ nuomone, kadangi UAB „Vevira“ už UAB „Revi“ tik dalį įmokų, t. y. 17 324,37 Lt sumokėjo iki bankroto bylos iškėlimo, tai tik tokio dydžio V. P. finansinį reikalavimą galima patvirtinti šioje byloje, nes likusi suma – 87 057, 10 Lt – sumokėta pažeidžiant pirmiau nurodytą imperatyviąją teisės normą.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gegužės 15 d. nutartimi įtraukė į BUAB ,,Revi“ trečios eilės kreditorių sąrašą V. P. ir patvirtino jo 104 381,47 Lt finansinį reikalavimą. Teismas nustatė, kad UAB ,,Vevira“ ir UAB ,,Revi“ 2004 m. gegužės 20 d. sudarė mokestinės nepriemokos perėmimo sutartį, pagal kurią UAB ,,Vevira“ perėmė iš UAB ,,Revi“ pareigą iki 2007 m. liepos 31 d. sumokėti 104 381,47 Lt mokestinę nepriemoką, susidariusią iki 2004 m. gegužės 20 d., Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – Vilniaus apskrities VMI). UAB „Vevira“ ir V. P. 2004 m. rugsėjo 23 d. pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „Vevira“ perleido 104 381,47 Lt reikalavimo teisę į UAB „Revi“ nuo to momento, kai UAB „Vevira“ visiškai sumoka už UAB „Revi“ Vilniaus apskrities VMI 104 281,47 Lt mokestinę nepriemoką. UAB ,,Vevira“ mokestinę nepriemoką už UAB ,,Revi“ sumokėjo 2006 m. balandžio 1 d. Teismas sprendė, kad nuo šio momento UAB „Vevira“ finansinis reikalavimas pagal 2004 m. rugsėjo 23 d. reikalavimo perleidimo sutartį perėjo V. P. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad yra teisinis pagrindas įtraukti V. P. į bankrutavusios UAB ,,Revi“ trečios eilės kreditorių sąrašą, nes jo reikalavimo teisė kyla iš sandorių, ir patvirtinti jo 104 381,47 Lt reikalavimą. Teismas pažymėjo, kad V. P. reikalavimo patvirtinimas trečiąja eile atitinka bankrutavusios UAB ,,Revi“ ir jos kreditorių interesus, nes, patvirtinus tik 17 324,37 Lt V. P. finansinį reikalavimą, tektų pripažinti, kad UAB „Vevira“ be pagrindo sumokėjo Vilniaus apskrities VMI dalį BUAB „Revi“ mokestinio įsipareigojimo – 87 057,10 Lt (104 381, 47 Lt – 17 324, 37 Lt), todėl, susigrąžinus šias įmokas, Vilniaus apskrities VMI neišvengiamai kreiptųsi dėl įtraukimo į UAB ,,Revi“ kreditorių sąrašą ir jos reikalavimai turėtų būti tenkinami antrąja eile.

7Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. birželio 12 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 15 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostata skirta bankrutuojančios įmonės vykdytinoms prievolėms suspenduoti tam, kad būtų apsaugoti kreditorių interesai bei paskirstomas įmonės turtas proporcingai kreditorių reikalavimų dydžiui, atsižvelgiant į kreditorių eiliškumą. Kolegija pažymėjo, kad 2004 m. gegužės 20 d. sudarytos mokestinės nepriemokos perėmimo sutartimi UAB ,,Revi“ perdavė skolos perėmėjui UAB ,,Vevira“ iki bankroto bylos iškėlimo UAB ,,Revi“ susidariusią 104 381,47 Lt mokestinę nepriemoką, todėl aplinkybė, kad UAB ,,Vevira“ Vilniaus apskrities VMI iki bankroto bylos iškėlimo UAB ,,Revi“ sumokėjo ne visą mokestinės nepriemokos dalį, nėra pagrindas išvadai, kad galėjo būti patvirtintas tik iki bylos iškėlimo sumokėtos sumos dydžio V. P. finansinis reikalavimas BUAB ,,Revi“. Kolegija taip pat laikė nepagrįstu BUAB ,,Revi“ apeliacinio skundo argumentą, kad teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė ir nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų, t. y. Vilniaus apskrities VMI, teisių ir pareigų, nes teismo argumentai jai jokių teisių ar pareigų nesukuria.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu BUAB ,,Revi“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 15 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 12 d. nutartį bei: patvirtinti V. P. 17 393,17 Lt finansinį reikalavimą BUAB „Revi“, o kitą reikalavimo dalį atmesti arba perduoti bylą pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasatorius savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:

101. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. lapkričio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB „SEB Vilniaus bankas” v. BAB „Ekinsta”, bylos Nr. 3K-3-583/2005, nurodė, kad draudimas įvykdyti prievoles taikytinas ir trečiajam asmeniui, kai šis ima vykdyti bankrutuojančios įmonės prievoles po bankroto bylos iškėlimo. Tai reiškia, kad pareiškėjo V. P. finansinis reikalavimas BUAB ,,Revi“ galėjo būti patvirtintas tik dėl dalies – 17 393,17 Lt – pareiškėjo nurodytos sumos, kurią UAB ,,Vevira“, perleidusi V. P. būsimo reikalavimo teisę į UAB ,,Revi“, sumokėjo už UAB ,,Revi“ Vilniaus apskrities VMI iki teismo nutarties iškelti UAB ,,Revi“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Likusios finansinio reikalavimo dalies pareiškėjas iš BUAB ,,Revi“ neturi teisės reikalauti.

112. Spręsdamas bylą teismas privalo išsiaiškinti visas reikšmingas bylai aplinkybes, argumentuoti, kodėl atmeta kuriuos nors įrodymus. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl BUAB ,,Revi“ argumentų, kad V. P. finansinis reikalavimas prieštarauja imperatyviajai ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatai, o apeliacinės instancijos teismas šio pažeidimo nepašalino.

123. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad patvirtinus tik 17 324,37 Lt V. P. finansinį reikalavimą, UAB „Vevira“ iš Vilniaus apskrities VMI susigrąžintų 87 057,10 Lt, o ši kreiptųsi dėl įtraukimo į UAB ,,Revi“ kreditorių sąrašą ir jos reikalavimai turėtų būti tenkinami antrąja eile. Šiuo pasisakymu teismas peržengė bylos ribas ir nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens – Vilniaus apskrities VMI – teisių ir pareigų, tai yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Patvirtinus tik dalį V. P. finansinio reikalavimo BUAB ,,Revi“, Vilniaus apskrities VMI, remdamasi šia nutartimi, įgyja teisę tapti BUAB ,,Revi“ kreditore. Kasatoriaus nuomone, kadangi Vilniaus apskrities VMI 104 381,47 Lt mokestinė nepriemoka pagal 2004 m. rugpjūčio 27 d. mokestinės paskolos sutartį yra visiškai sumokėta, nepriklausomai nuo to, kokio dydžio V. P. finansinis reikalavimas BUAB ,,Revi“ būtų patvirtintas, tai negali suteikti teisės Vilniaus apskrities VMI reikalauti įtraukti ją į BUAB ,,Revi“ kreditorių sąrašą.

13Atsiliepimu į kasacinį skundą pareiškėjas V. P. prašo skundžiamas nutartis palikti galioti, o kasacinį skundą atmesti, savo prašymą motyvuodamas taip:

141. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostata ginčo atveju netaikytina, nes analizuojamoje situacijoje visus mokėjimus už BUAB ,,Revi“ iš savo lėšų atliko UAB „Vevira“. Iš BUAB ,,Revi“ turto nebuvo vykdomos jokios prievolės, nesumažėjo šios bendrovės turto, iš kurio gali būti tenkinami jos kreditorių finansiniai reikalavimai, nepažeistas kreditorių lygybės principas. Kasatoriaus nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB „SEB Vilniaus bankas” v. BAB „Ekinsta”, bylos Nr. 3K-3-583/2005, buvo nagrinėjamas reikalavimo teisės į bankrutuojančią įmonę perėjimo trečiajam asmeniui klausimas, nesant pradinio kreditoriaus sutikimo. Taigi bylų ratio decidendi nesutampa, todėl nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo vadovautis kasatoriaus nurodytoje nutartyje pateiktais išaiškinimais. 2. Pareiškėjo nuomone, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė, įvertino įrodymus ir argumentavo priimtą nutartį. Be to, proceso teisės normų pažeidimai gali būti pagrindas panaikinti skundžiamą teismo procesinį sprendimą tik tuo atveju, jei pažeidimas galėjo lemti neteisingą bylos išsprendimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

153. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas absoliutus procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas gali būti konstatuojamas, kai skundžiamu sprendimu trečiajam asmeniui buvo sukurtos, pakeistos ar panaikintos teisės ar pareigos. Skundžiamos nutartys Vilniaus apskrities VMI teisių ir pareigų nesukuria, nepakeičia ir nepanaikina.

16Teisėjų kolegija

konstatuoja:

17IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

18Pagrindinė teisės aiškinimo problema, suformuluota kasaciniame skunde, – Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto aiškinimas ir taikymas šioje byloje. Pagal šią teisės normą draudžiama po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo. Kasatoriaus nuomone, šis draudimas taikytinas ir trečiajam asmeniui, iki bankroto bylos iškėlimo perėmusiam įsipareigojimą įvykdyti įmonės-skolininko prievoles kreditoriui, tačiau baigusiam jas vykdyti jau po bankroto bylos iškėlimo šiai įmonei. Kasatorius savo nuomonę grindžia, nurodydamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuostatą 2005 m. lapkričio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB „SEB Vilniaus bankas” v. BAB „Ekinsta”, bylos Nr. 3K-3-583/2005, jog draudimas įvykdyti prievoles taikytinas ir trečiajam asmeniui, kai šis ima vykdyti bankrutuojančios įmonės prievoles po bankroto bylos iškėlimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo ne vieną bylą, kurioje buvo sprendžiami ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto aiškinimo ir taikymo klausimai, ir suformavo vienodą šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje LAB „Argovegas” v. Klaipėdos apskrities VMI, bylos Nr. 3K-3-484/2004, nurodė, kad ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto norma skirta bankrutuojančios įmonės vykdytinoms prievolėms suspenduoti tam, kad būtų apsaugoti kreditorių interesai, įmonės turtas paskirstomas proporcingai kreditorių reikalavimų dydžiui, atsižvelgiant į kreditorių eiliškumą. Taigi šios normos paskirtis – užtikrinti, kad po bankroto bylos iškėlimo būtų išsaugotas įmonės turtas, kreditorių reikalavimai tenkinami tik atlikus įstatyme nustatytas bankroto procedūras, kad būtų apsaugota įstatyme įtvirtinta aukštesnės eilės kreditorių reikalavimų tenkinimo pirmenybės teisė. Kadangi bankrutuojančios įmonės turtas tampa visiems kreditoriams dalytinu turtu, tai bankrutuojanti įmonė, tenkindama bet kurio kreditoriaus reikalavimą įvykdyti prievolę, pažeistų kitų kreditorių teises ir teisėtus lūkesčius, kad skolininkas bent iš dalies įvykdys prievoles ir jiems. Šios kategorijos bylose laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuluotos taisyklės, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, būtent šiai bankrutuojančiai įmonei taikomas draudimas vykdyti visas finansines prievoles, įskaityti reikalavimus ar kitaip vykdyti šios įmonės prievoles, taip pat draudžiama išieškoti skolas iš šios įmonės turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje IAB ,,Investicinė Kauno holdingo kompanija“ v. IAB „Šviesusis rytojus“, UAB „Snita“, bylos Nr. 3K-3-568/2000; 2001 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos bankas v. AB ,,Tauro bankas“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-95/2001; 2008 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Labomeda“ v. J. G. , bylos Nr. 3K-3-230/2008).

19Šioje byloje nustatyta, kad nurodytos taisyklės, kiek jos susijusios su BUAB ,,Revi“ 104 381,47 Lt prievole, nebuvo pažeistos: po bankroto bylos iškėlimo BUAB ,,Revi“ iš savo turto nevykdė prievolės, atsiradusios mokestinės nepriemokos pagrindu. Svarbu pažymėti, kad UAB ,,Revi“ prievolė dar prieš bankroto bylos iškėlimą buvo modifikuota. UAB ,,Vevira“ ir UAB ,,Revi“ 2004 m. gegužės 20 d. sudarė mokestinės nepriemokos perėmimo sutartį. Šia sutartimi UAB ,,Vevira“, sutikus kreditoriui Vilniaus apskrities VMI, perėmė UAB ,,Revi“ prievolę sumokėti kreditoriui 104 381,47 Lt mokestinę nepriemoką. Pagal sutarties sudarymo metu galiojusios redakcijos Mokesčių administravimo įstatymo 19 straipsnio 3 dalį mokesčio mokėtojo mokestinę nepriemoką perėmusiems asmenims taikomos visos mokestinės nepriemokos sumokėjimą ir išieškojimą reglamentuojančios mokesčių įstatymų nuostatos, kurios būtų taikomos mokesčio mokėtojui. Finansų ministro 2002 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 51 patvirtintos Mokesčio mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo tvarkos 14 punkte nustatyta, kad, trečiajam asmeniui perėmus mokesčio mokėtojo mokestinę nepriemoką, laikoma, kad ši mokestinė nepriemoka yra šio trečiojo asmens, o mokesčio mokėtojas šios mokestinės nepriemokos atžvilgiu jokių pareigų neturi. Trečiasis asmuo šiuo atveju tampa mokesčio mokėtoju nuo sutarties įsigaliojimo dienos. Nurodytos teisės normos atskleidžia su mokestinės prievolės perėmimu susijusių teisinių santykių pobūdį, jų dalyvių teises ir pareigas. Įsigaliojus sutarčiai, UAB ,,Revi“ prievolė sumokėti Vilniaus apskrities VMI 104 381,47 Lt baigėsi. Ši prievolė tapo mokestinės nepriemokos perėmėjo UAB ,,Vevira“ prievole, o šis tapo Vilniaus apskrities VMI skolininku, privalančiu nustatytu terminu įvykdyti prievolę kreditoriaus naudai. Pagal pirmiau nurodytas mokesčių teisės normas skolininkas, perėmęs mokestinę prievolę, tampa atsakingas už jos netinkamą vykdymą. Taigi nuo mokestinės nepriemokos perėmimo sutarties įsigaliojimo UAB ,,Vevira“ vykdė nebe UAB ,,Revi“, kaip teigia kasatorius, bet savo prievolę kreditoriui Vilniaus apskrities VMI ir neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti ją vykdyti po bankroto bylos iškėlimo prievolę perleidusiam asmeniui. Dėl to kasatorius visiškai nepagrįstai teigia, kad, iškėlus bankroto bylą UAB ,,Revi“, mokėdama įmokas Vilniaus apskrities VMI pagal mokestinės nepriemokos perėmimo sutartį UAB ,,Vevira“ vykdė bankrutuojančios įmonės prievolę ir pažeidė ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte įtvirtintą draudimą.

20Kasatoriaus nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB „SEB Vilniaus bankas“ v. BAB „Ekinsta”, bylos Nr. 3K-3-583/2005, pasisakyta dėl ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto taikymo skirtingomis nei šioje byloje faktinėmis aplinkybėmis – kai trečiasis asmuo po bankroto bylos iškėlimo, be sutartinio pagrindo, nesuderinęs savo veiksmų su kreditoriumi, vykdė ne savo, o būtent bankrutuojančio asmens prievolę. Kolegija pažymi, kad kasacinio teismo ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto taikymo išaiškinimas kasatoriaus nurodytoje byloje buvo suformuluotas konkrečiai bylai, jį lėmė specifinės tos bylos aplinkybės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo įtvirtintu precedentu turi būti vadovaujamasi tik tais atvejais, kai nagrinėjamos ir precedentinės bylų faktinės aplinkybės yra analogiškos, todėl kasatoriaus nurodytu išaiškinimu, kaip neatitinkančiu šios bylos faktinių aplinkybių, bylą nagrinėję teismai pagrįstai nesirėmė.

21Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai laikė nepagrįstu BUAB ,,Revi“ argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nutarties motyvais, kuriuose paminėta Vilniaus apskrities VMI, nusprendė dėl šio neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių ir pareigų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šią išvadą motyvavo, nurodžiusi, jog teismo nutartyje išdėstyti motyvai Vilniaus apskrities VMI jokių teisių ar pareigų nesukuria. Kasacinio teismo teisėjų kolegija su šia apeliacinės instancijos teismo išvada sutinka. Pirmosios instancijos teismas nutarties rezoliucinėje dalyje nusprendė tik dėl kreditoriaus V. P. įtraukimo į BUAB ,,Revi“ trečios eilės kreditorių sąrašą ir jo finansinio reikalavimo patvirtinimo. Teismui nusprendus, kad V. P. turi 104 381,47 Lt finansinio reikalavimo teisę, nėra pagrindo teigti, kad nutarties argumentais teisė į to paties reikalavimo dalį buvo suteikta ir Vilniaus apskrities VMI. Įvertinus kasatoriaus kvestionuojamus nutarties argumentus visos nutarties kontekste, akivaizdu, kad jais yra tik analizuojami byloje reikšmingi teisiniai santykiai, o ne sprendžiama dėl Vilniaus apskrities VMI teisių ir pareigų.

22Kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėję šią bylą, nepadarė materialinės ar proceso teisės normų pažeidimo, galėjusio turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, todėl jų priimtos nutartys paliktinos galioti (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

23Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

24Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

25Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Vilniaus apygardos teismas 2005 m. kovo 17 d. nutartimi iškėlė bankroto... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gegužės 15 d. nutartimi įtraukė į BUAB... 7. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 9. Kasaciniu skundu BUAB ,,Revi“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 10. 1. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą įsiteisėjus teismo nutarčiai... 11. 2. Spręsdamas bylą teismas privalo išsiaiškinti visas reikšmingas bylai... 12. 3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad patvirtinus tik 17 324,37 Lt V.... 13. Atsiliepimu į kasacinį skundą pareiškėjas V. P. prašo skundžiamas... 14. 1. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostata ginčo atveju netaikytina,... 15. 3. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas absoliutus procesinio... 16. Teisėjų kolegija... 17. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 18. Pagrindinė teisės aiškinimo problema, suformuluota kasaciniame skunde, –... 19. Šioje byloje nustatyta, kad nurodytos taisyklės, kiek jos susijusios su BUAB... 20. Kasatoriaus nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų... 21. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai laikė nepagrįstu BUAB ,,Revi“... 22. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai,... 23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 24. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008... 25. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...