Byla 2A-102/2009

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno, sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Mindaugui Šimkūnui, atsakovo atstovui advokatui Alfonsui Masiliūnui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 22 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-26-436/2008 pagal ieškovo T. A. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei ,,SEB Vilniaus bankas“, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Hronas“, dėl skolos už atliktus darbus priteisimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

5Ieškovas likviduojama dėl bankroto Kauno m. 3-oji Statybos ir remonto UAB 2003 m. lapkričio 14 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB ,,SEB Vilniaus bankas“, prašydamas priteisti iš atsakovo 508 656 Lt skolą už atliktus statybos darbus. Nurodė, kad šalys 2000 m. gegužės 16 d. sudarė statybos rangos sutartį dėl atsakovo Šiaulių filialo pastato statybos. Pagal rangos sutarties 4.5 punktą, atsakovas kaip garantinį užstatą 302 724 Lt turėjo sumokėti po 6 mėnesių nuo valstybinės komisijos darbų priėmimo akto pasirašymo. Ieškovo teigimu, jis savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė, tačiau atsakovas atsiskaitė tik iš dalies ir nesumokėjo nei minėto garantinio kokybės užstato, nei likusios 205 932 Lt sumos. Dėl to ieškovas prašė priteisti šią skolą (CK 6.687, 6.59, 6.63 str.).

6Teismo 2007 m. gruodžio 20 d. nutartimi pradinis bylos ieškovas buvo pakeistas jo teisių perėmėju T. A. , kuriam pradinis bylos ieškovas reikalavimą pardavė 2006 m. balandžio 20 d. be varžytinių parduodamo turto pirkimo – pardavimo sutartimi.

7Atsakovas AB ,,SEB Vilniaus bankas“ su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad rangovas darbus atliko nekokybiškai. Pagal minėtos rangos sutarties 5.2 punktą, rangovas įsipareigojo statybos broką taisyti savo lėšomis, tačiau, atsakovui pranešus apie atsiradusius statybos darbų trūkumus, rangovas į tai nereagavo, trūkumų neištaisė, tai yra pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus (CK 6.63 str.). Atsakovas teigė, kad statybos broką jam teko taisyti savo lėšomis, o trūkumų ištaisymui pagal šios bylos nagrinėjimo metu teismo paskirto eksperto išvadą reikėjo 371 463 Lt. Taip pat atsakovas teigė, jog 2001 m. lapkričio 28 d. sutartimi perėmė iš trečiojo asmens UAB ,,Hronas“ 234 473,59 Lt reikalavimą Kauno 3-oji Statybos ir remonto UAB ir atliko tarpusavio reikalavimų įskaitymą.

8Kauno apygardos teismas 2008 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendė, jog atsakovui įskaičius iš trečiojo asmens UAB ,,Hronas“ perimtą 234 473,59 Lt reikalavimą ir savo sąskaita pašalinus rangovo atliktų darbų trūkumus 371 463 Lt sumai, atsakovo prievolė pagal ginčo rangos sutartį pasibaigė. Šią išvadą teismas grindė tuo, jog statybos darbų defektai paaiškėjo garantiniu laikotarpiu, o pagal teismo paskirtos ekspertizės išvadą šių trūkumų ištaisymo kaina buvo 371 463 Lt (CK 6.256 str. 4 d.). Teismas sprendė, jog atsakovas pagrįstai pasinaudojo rangos sutarties 7.2 punkte numatyta užsakovo teise pačiam pašalinti trūkumus, o trūkumų šalinimo išlaidas įskaityti į mokėtiną rangovui sumą (CK 6.665 str. 1 d. 3 p.). Teismas taip pat sprendė, jog atsakovas pagrįstai ir teisėtai 2001 m. gruodžio 12 d. pareiškimu atliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą 234 473,59 Lt sumai, nes 2001 m. lapkričio 28 d. reikalavimo perleidimo sutartimi tretysis asmuo UAB ,,Hronas“ perleido atsakovui reikalavimą į rangovo skolą (CK 6.109 str., 6.130 str. 1 d., 6.131 str. 1, 2 d.).

9Apeliaciniu skundu ieškovas T. A. prašo panaikinti dalį minėto teismo sprendimo, toje dalyje priimti naują sprendimą ir priteisti iš atsakovo 274 182,41 Lt skolą už atliktus darbus. Ieškovas neskundžia teismo sprendimo dalies, kuria spręsta dėl atsakovo atlikto 234 473,59 Lt įskaitymo UAB ,,Hronas“ perleidus atsakovui reikalavimą į tokią sumą. Apeliaciniame skunde dėl kitos teismo sprendimo dalies ieškovas nurodo, jog teismas tyrė tik atsakovui naudingus įrodymus, tačiau nevertino tų įrodymų ir argumentų, kuriais buvo grindžiamas ieškinys. Apelianto nuomone, teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, nes nesivadovavo atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktais, o atsižvelgė tik į ekspertizės išvadą, kuri atlikta visiškai nesiremiant byloje esančiais įrodymais, patvirtinančiais darbų perdavimą ir jų kainos nustatymą. Ekspertui atsakovas nepateikė nei statybos darbų žurnalo, nei pastato projekto, nei darbo brėžinių, todėl negalima laikyti, kad ekspertizės išvados yra teisingos. Be to, ekspertizės išvada paremta spėjimais, kad darbai atlikti nekokybiškai. Apelianto teigimu, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad rangos darbai atlikti ne pagal projektą ir kad tam tikri atsiradę trūkumai yra ne projektavimo klaidų pasekmė. Be to, atsakovas priėmė visus darbus, o priimti visi ginčo statybos darbai bei patvirtinta jų kokybė sukelia užsakovui atitinkamas teisines pasekmes bei įpareigoja apmokėti rangovo atliktus ir nustatyta tvarka priimtus darbus (CK 6.681 str. 1 d., 6.689 str.). Taip pat, apelianto teigimu, teismas netinkamai taikė CK 6.671 straipsnį, kuriame nustatyta pareiga užsakovui atsiskaityti su rangovu už faktiškai atliktus darbus. Taip pat apeliantas nurodė, kad ginčo pastatą atsakovas pardavė, taigi, ne tik naudojo rangos sutarties pagrindu pastatytą pastatą, bet ir gavo iš jo naudos.

10Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas AB ,,SEB Vilniaus bankas“ prašo skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pagal ginčo rangos sutarties 4.5 punktą ir CK 6.665 straipsnio pirmosios dalies 2 punktą turėjo teisę sumažinti statybos darbų kainą garantinio kokybės užstato pasilikimo sau būdu, tai yra užstato nesumokėjimo rangovui būdu. Šiuos teiginius atsakovas grindžia nurodydamas, jog rangovas darbus baigė ne 2001 m. gegužės 31 d., kaip buvo susitarta, o tik 2001 m. rugpjūčio 30 d. Be to, išaiškėjus rangovo atliktų darbų trūkumams, atsakovas sutarties 4.5 punkte nurodytus pinigus turėjo sumokėti po to, kai šiuos trūkumus rangovas per protingą terminą ištaiso savo sąskaitą. Atsakovo teigimu, jis informavo rangovą apie atsiradusius trūkumus 2002 m. sausio 29 d. raštu. Rangovas įsipareigojo statybos darbų trūkumus pašalinti iki 2002 m. vasario 26 d., tačiau to nepadarė. Tada atsakovo iniciatyva buvo organizuota komisija (joje dalyvavo ir rangovo atstovai), kuri 2002 m. gegužės 2 d. surašė aktą, kuriame išvardino statybos darbų trūkumus, pažymėjo, jog rangovas apie trūkumų pašalinimą buvo įspėtas 2002 m. sausio ir kovo mėnesiais. Tokiu būdu, atsakovo nuomone, aktas patvirtina, jog atsakovas siuntė rangovui pretenzijas. Akte nurodyta ir tai, kad garantinis mokestis rangovui nepriklauso. Taip pat atsakovas nurodo, jog rangovas minėtų trūkumų nepašalino, nes jau akto surašymo metu buvo nemokus, ūkinės veiklos nevykdė, o po dviejų mėnesių nuo akto surašymo (2002 m. liepos 4 d.) rangovui buvo iškelta bankroto byla. Dėl to, atsakovo teigimu, jam nebuvo prasmės ginčo teisenos tvarka reikalauti, kad ieškovas atlygintų trūkumų šalinimo išlaidas, be to, atsakovui neatsirado prievolė mokėti rangovui už darbus, kurių šis neatliko arba neatliko taip, kaip privalėjo atlikti.

11Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

12Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalaujam kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, tačiau visais atvejais patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

13Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, apeliantas neginčija tos teismo sprendimo dalies, kurioje teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti dalį skolos, nurodydamas, jog atsakovas pagrįstai ir teisėtai atlikto priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą 234 473,59 Lt sumai, nes trečiasis asmuo UAB ,,Hronas“ perleido atsakovui reikalavimą į nurodyto dydžio rangovo skolą. Dėl to šioje nutartyje bus nagrinėjamas klausimas tik dėl skundžiamos teismo sprendimo dalies teisėtumo bei pagrįstumo, tai yra dėl to, ar pagrįstai teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti 274 182,41 Lt skolą už atliktus darbus, remdamasis tuo, jog atsakovas savo sąskaita šalino statybos darbų trūkumus ir dėl to, teismo nuomone, turėjo teisę įskaityti sutartyje numatytą garantinę įmoką.

14Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir nepilnai ištyrė aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui išspręsti, neatskleidė šios bylos dalies esmės ir dėl minimos priežasties galėjo būti neteisingai išspręsta ši civilinės bylos dalis, todėl skundžiama teismo sprendimo dalis yra neteisėta, nepagrįsta ir naikintina (CPK 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Šią išvadą teisėjų kolegija grindžia tokiais argumentais:

15Pirma, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neatsižvelgė į tai, jog iš byloje esantys duomenys leidžia spręsti, kad dalis statybos darbų, kuriais buvo šalinami minimi trūkumai, galėjo būti vykdomi jau po to, kai rangovui buvo iškelta bankroto byla, ir nesprendė klausimo, ar bankroto bylos iškėlimas neįtakojo susiklosčiusių civilinių teisinių santykių bei atsakovo teisės vykdyti įskaitymus iš garantinio mokėjimo.

16Byloje nustatyta, kad rangovas Kauno m. 3-oji Statybos ir remonto UAB ir atsakovas AB SEB Vilniaus bankas 2000 m. gegužės 16 d. sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią rangovas įsipareigojo pastatyti pastatą, o atsakovas – už tai sumokėti. Kauno apygardos teismas 2002 m. liepos 4 d. iškėlė bankroto bylą rangovui Kauno m. 3-oji Statybos ir remonto UAB. Bankroto administratorius 2003 m. lapkričio 14 d. kreipėsi į teismą su nagrinėjamu ieškiniu, nurodydamas, jog atsakovas liko skolingas rangovui pagal minėtą rangos sutartį. Šią bylą nagrinėjančio teismo 2007 m. gruodžio 20 d. nutartimi pradinis bylos ieškovas likviduojamos Kauno m. 3-iosios Statybos ir remonto UAB bankroto administratorius buvo pakeistas jo teisių perėmėju T. A. , kuriam pradinis bylos ieškovas reikalavimą pardavė 2006 m. balandžio 20 d. be varžytinių parduodamo turto pirkimo – pardavimo sutartimi. Šiuo metu nagrinėjamas šalių ginčas dėl 274 182,41 Lt: ieškovo nuomone, atsakovas tiek liko skolingas už atliktus statybos rangos darbus, o atsakovas nurodo, jog darbai buvo atlikti su trūkumais, kuriuos atsakovas pašalino savo lėšomis ir pasinaudodamas savo teise įskaitė ieškovui grąžintiną garantinį kokybės užstatą. Atsakovo atstovas Lietuvos apeliacinio teismo posėdyje paaiškino, jog atsakovas garantinį užstatą užskaitė atlikdamas statybos darbus nuo 2002 m. balandžio 1 d. iki 2007 m. gegužės 10 d. (t. 2, b. l. 38). Taigi, atsižvelgiant į tai, jog, kaip minėta, bankroto byla rangovui buvo iškelta 2002 m. liepos 4 d., o statybos darbų trūkumai buvo taisomi ir minimas įskaitymas buvo daromas, kaip nurodė atsakovo atstovas, nuo 2002 m. balandžio 1 d. iki 2007 m. gegužės 10 d., akivaizdu, kad dalis šių darbų, o taip pat ir įskaitymo galėjo būti atlikta jau po to, kai rangovui buvo iškelta bankroto byla, tai yra po 2002 m. liepos 4 d. Atsižvelgiant į tai, kad bankrutavusi bendrovė (rangovas) savo reikalavimo teises šioje civilinėje byloje dabartiniam ieškovui fiziniam asmeniui perleido tik 2006 m. balandžio 20 d., konstatuotina, jog nagrinėjant šį ginčą privalo būti atsižvelgiama į pradinio ieškovo – rangovo specifinį statusą, tai yra turi būti nagrinėjama, ar nebuvo pažeistos bankroto civilinius teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos.

17Kaip žinoma, pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka ir pan. (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.). Taigi nuo bankroto bylos iškėlimo tampa negalimi ir turimų vienarūšių finansinių reikalavimų įskaitymai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog minėta Įmonių bankroto įstatymo norma, kuria suspenduojamas bankrutuojančios įmonės prievolių vykdymas, skirta kreditorių interesams apsaugoti, nes iškėlus bankroto bylą, įmonės turtas turi būti paskirstomas proporcingai kreditorių reikalavimų dydžiui, atsižvelgiant į kreditorių eiliškumą. Šios normos paskirtis – užtikrinti, kad po bankroto bylos iškėlimo būtų išsaugotas įmonės turtas, kreditorių reikalavimai tenkinami tik atlikus įstatyme nustatytas bankroto procedūras, kad būtų apsaugos įstatyme įtvirtinta aukštesnės eilės kreditorių reikalavimų tenkinimo pirmenybės teisė. Kadangi bankrutuojančios įmonės turtas tampa visiems kreditoriams dalintinu turtu, tai bankrutuojanti įmonė, tenkindama bet kurio kreditoriaus reikalavimą įvykdyti prievolę, pažeistų kitų kreditorių teises ir teisėtus lūkesčius, kad skolininkas bent iš dalies įvykdys prievoles ir jiems. Šios kategorijos bylose laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuluotos taisyklės, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, būtent bankrutuojančiai įmonei taikomas draudimas vykdyti visas finansines prievoles, įskaityti reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2000; 2001 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-95/2001; 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2008; 2008 m. lapkričio 4d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2008).

18Iš šalių procesinių dokumentų matyti, jog nė viena iš ginčo šalių nekėlė šio klausimo, tai yra nesiaiškino, ar atsakovo statybos darbų trūkumų šalinimui turėtos išlaidos, atsiradusios jau po bankroto bylos rangovui iškėlimo, galėjo būti padengtos atliekant įskaitymą iš minėtos garantinės įmokos. Tačiau pažymėtina, jog bankroto procese, kaip ir darbo, šeimos bei ypatingosios teisenos bylose, teismas turi būti daug aktyvesnis nei kitų kategorijų bylose, todėl teismui suteiktos kur kas didesnės galimybės veikti bylos aplinkybių nustatymą. Be to, pažymėtina, kad ĮBĮ normos, reglamentuojančios bankroto procedūras yra viešosios teisės normos, o esant viešajam interesui būtina užtikrinti, kad bankroto procedūros vyktų griežtai pagal įstatymo nustatytą tvarką bei reikalavimus, nes, kaip minėta anksčiau, nuo bankroto bylos iškėlimo bankrutuojančios įmonės turto klausimai tampa aktualūs ne tik jos savininkams, tačiau ir visiems įmonės kreditoriams. Dėl to, nors šiuo atveju nė viena iš šalių nekelia klausimų, susijusiu su rangovo teisinio statuso pasikeitimu bei pasekmėmis, kurias galėjo nulemti ši aplinkybė, teismas privalo nagrinėti minėtus klausimus ir patikrinti, ar nebuvo pažeistos Įmonių bankroto įstatymo nuostatos.

19Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neišaiškino viešajam interesui reikšmingų aplinkybių, netyrė, ar minimi įskaitymai nebuvo įvykdyti po bankroto bylos rangovui (pirminiam ieškovui) iškėlimo, ar dėl to nebuvo pažeistos teisės normos, tai yra neatskleidė bylos esmės, todėl išeina už ieškovo apeliacinio skundo ribų ir sprendžia, kad teismo sprendimas šioje dalyje turi būti panaikintas (CPK 320 str. 2 d., 327 str. 1 d. 2 p.).

20Antra, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino nagrinėjamam ginčui reikšmingų aplinkybių, susijusių su atsakovo nurodoma teise sumažinti statybos darbų kainą užskaitant garantinį kokybės užstatą bei tokio užskaitymo atlikimo tvarka. Teismas nesiaiškino, ar buvo laikomasi rangos sutartyje bei įstatymuose nustatytos statybos trūkumų nustatymo, taisymo bei apmokėjimo už juos tvarkos, netyrė visų įrodymų, susijusių su statybos darbų trūkumų šalinimo kainos dydžiu, todėl ši bylos dalis galėjo būti išspręsta neteisingai (CPK 185 str.).

21Iš bylos medžiagos matyti, kad šalys 2000 m. gegužės 16 d. statybos rangos sutartimi Nr.05/16-VBI susitarė dėl AB Vilniaus banko Šiaulių filialo pastato, esančio ( - ), statybos darbų (t. 1, b. l. 8-9). Šios sutarties 4.5 punkte šalys nustatė, kad užbaigus sutartyje numatytus darbus ir pasirašius valstybinės komisijos priėmimo darbų aktą, kaip garantinį kokybės užstatą 3 procentus (tai yra 302 724 Lt) atsakovas apmoka po šešių mėnesių ir ši suma įskaičiuojama į objekto kainą. Minėtos sutarties 5.2 punkte numatyta, jog rangovas užtikrina darbų kokybę, o atsiradusį broką taiso savo lėšomis. Ginčo sutarties 5.5 punktu rangovas atliktiems darbams suteikė penkerių metų garantiją (paslėptiems darbams – dešimties metų garantiją), o 7.2 punkte šalys susitarė, jog rangovas, užsakovo (atsakovo) nurodytu laiku nepašalinęs defektų, nustatytų per garantinį laiką, moka užsakovui 2 procentų dydžio baudą nuo defektinio akto sumos ir atlygina užsakovo išlaidas, susijusias su defektų šalinimu ir dėl to užsakovo patirtus nuostolius.

22Nagrinėjamas ginčas yra kilęs dėl to, jog, ieškovo, kuris yra rangovo teisių perėmėjas, nuomone, atsakovas nesumokėjo rangovui visos jam priklausančios kainos už atliktus darbus. Tuo tarpu atsakovas teigia, jog dalis atliktų darbų buvo nekokybiški, apie tai buvo pranešta rangovui, šis pažadėjo trūkumus ištaisyti, tačiau to nepadarė, todėl atsakovas minėtus trūkumus ištaisė savo lėšomis, o šias išlaidas įskaitė į minėtą kokybės garantinį užstatą, tai yra nesumokėjo rangovui tokios dalies darbų kainos, kiek buvo išnaudota minėtiems trūkumams pašalinti. Šių išlaidų dydį atsakovas grindė teismo paskirtos ekspertizės nustatytu dydžiu. Taigi atsakovas laikosi tos pozicijos, kad remdamasis CK 6.658 straipsnio penktąja dalimi, kaip užsakovas, turi teisę atskaityti iš sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus, sumą, reikalingą minėtų statybos darbų trūkumams pašalinti.

23Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog tokia atsakovo pozicija yra pagrįsta ir ieškinį šioje dalyje atmetė, nurodydamas, jog statybos trūkumus, konstatuotus 2002 m. gegužės 2 d. akte, rangovas įsipareigojo pašalinti iki 2002 m. birželio 15 d., tačiau to nepadarė, todėl, teismo nuomone, atsakovas visiškai pagrįstai pasinaudojo statybos rangos sutarties 7.2 punkte numatyta užsakovo teise pačiam pašalinti trūkumus, o trūkumų šalinimo išlaidas įskaityti į mokėtiną rangovui sumą (CK 6.665 str. 1 d. 3 p.).

24Teisėjų kolegija sprendžia, jog teisingam nagrinėjamo ginčo išsprendimui yra būtina pirmiausia išaiškinti ginčo rangos sutarties 4.5, 5.2 bei 7.2 punktuose įtvirtintų nuostatų esmę bei nustatyti jų sąveiką. Būtina atsakyti į klausimą, ar, esant rangovo prievolei ištaisyti statybos darbų trūkumus, atsiradusius dėl netinkamo darbo, atsakovas pirmiausia turėjo atsiskaityti už atliktus darbus ir tik po to turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl atsakovo pretenzijų pagrįstumo bei atlyginimo (CK 6.207 str. 2 d.), ar atsakovas turėjo teisę pats imtis atsiradusių trūkumų šalinimo darbų, o paskui reikalauti, jog rangovas atlygintų turėtas išlaidas, ar atsakovas galėjo ištaisyti minėtą broką, o tam turėtas išlaidas įskaičiuoti į rangovo atliktų darbų kainą ir nesumokėti tos dalies, tai yra atlyginti nuostolius garantinio kokybės užstato pasilikimo sau būdu. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas aiškinosi ir tyrė ne visas minėtas reikšmingas aplinkybes, neanalizavo minėtų sutarties sąlygų santykio, o tiesiog konstatavo, kad rangovui buvo pranešta apie trūkumus, šis jų neištaisė, todėl atsakovas turėjo savo lėšomis panaikinti broką bei įskaityti tam turėtas išlaidas į rangovui mokėtiną sumą (CK 6.665 str. 1 d. 3 p.).

25Aiškinant minimas sutarties dalis, apibrėžiančias garantijas, kurios suteikiamos rangovo atliktiems darbams, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal statybos rangos sutarties 4.5 punkto prasmę darbo užmokesčio dalis sulaikoma tuo tikslu, kad būtų užtikrinta rangovo prievolė padengti galimus nuostolius dėl minimu laikotarpiu atsiradusių ar paaiškėjusių defektų. Atsakovas tvirtina, jog apie atsiradusius defektus rangovas buvo informuotas 2002 m. sausio 29 d. raštu, įsipareigojo pašalinti trūkumus iki 2002 m. vasario 26 d., tačiau to nepadarė. Dėl to, atsakovo teigimu, jo iniciatyva suformuota komisija, kurioje dalyvavo ir rangovo atstovai, 2002 m. gegužės 2 d. surašė aktą, kuriame išvardino statybos darbų trūkumus, nurodė, jog rangovas apie tai informuotas. Pažymėtina, jog iš tiesų, pagal bylos medžiagą rangovo atstovai dalyvavo surašant minimą aktą, tačiau teismas nenagrinėjo aplinkybių, susijusių su minimų trūkumų šalinimu: kokia suma šalys įvertino nustatytų ir akte sulygtų defektų šalinimo darbus bei medžiagas. Be to, apeliantas nurodė, jog dalis trūkumų, įtrauktų į ekspertizę, yra darbai, dėl kurių atlikimo su rangovu tartasi nebuvo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tam tikri statybos darbų trūkumai buvo: tiek teismo paskirta ekspertizė, tiek 2002 m. gegužės 2 d. akte komisija, kurioje, kaip buvo nurodyta, dalyvavo ir rangovo atstovai, nustatė daug analogiškų statybos darbų trūkumų, pavyzdžiui, tai, jog blogai atlikta pamatų hidroizoliacija (akto 1 p., ekspertizės 9.11 p.), neatlikti vėdinimo – kondicionavimo derinimo darbai, sistema neveikia (akto ė p., ekspertizės 9.14 p.), ant metalo konstrukcijų matomos metalo rūdys (akto 7 p., ekspertizės 9.4 p.) ir t. t. Tačiau, kaip teisingai nurodo apeliantas, teismas nesiaiškino, ar šie trūkumai atsirado dėl rangovo kaltės, ar visi nurodyti nekokybiški darbai turėjo būti atlikti rangovo ir pan. Apeliantas skunde nurodo, kad atliekant ekspertizę buvo remtasi atsakovo pateiktais mokėjimo nurodymais, tačiau neatsižvelgta į ieškovo pateiktus įrodymus. Apelianto nuomone, dalis mokėjimo pavedimų už tam tikrus darbus įskaičiuoti į ekspertizėje nurodytą trūkumų šalinimo kainą, tačiau šalys dėl tokių darbų nesitarė, negauta jokių atsakovo pretenzijų dėl tų darbų atlikimo ir pan. Taigi apeliantas nesutinka su atsakovo nurodytais darbų trūkumais, nurodo, jog dėl dalies ekspertizėje minimų darbų su rangovu nebuvo tartasi, tai yra tarp šalių nėra sutarimo dėl to, kokie darbai turi būti laikomi trūkumais, kurie iš šių trūkumų atsidaro dėl rangovo kaltės, dėl kurių iš jų pašalinimo šalys tarėsi ir pan. Iš šių nesutarimų seka ir tai, kad šalys ginčijasi dėl darbų, atliktų šalinant statybos darbų broką, kainos. Apelianto nuomone, eksperto išvada nepagrįsta ir dėl to, kad ją darant nebuvo pateikti bei įvertinti nei statybos darbų žurnalai, nei pastato projektas, nei darbo brėžiniai. Teisėjų kolegija sprendžia, jog apelianto abejonės dėl teismo atlikto įrodymų vertinimo bei tuo pagrindu padarytų išvadų iš dalies yra pagrįstos, nes bylos medžiaga bei atlikta teismo ekspertizė neduoda pagrindo teigti, jog teismas būtų aiškinęsis apelianto nurodytas aplinkybės dėl defektų atsiradimo priežasčių, rangovo kaltės dėl to, šalių aptartų defektų, kuriuos turėjo šalinti rangovas, sąrašo ir pan.

26Kaip minėta, teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą šioje dalyje, rėmėsi teismo ekspertizės išvada. Tačiau, kaip žinoma, eksperto išvada yra vienas iš įrodymų, kuris turi būti vertinamas atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą (CPK 177 str.). Be to, pagal CPK 270 straipsnio ketvirtąją dalį, motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodomas ne tik įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, tačiau ir argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus. Kaip matyti iš ieškovo procesinių dokumentų, pozicijos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovas nesutiko su ekspertizės akte nurodytomis išvadomis, pateikė savo nuomonę grindžiančius argumentus, tačiau, kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, teismas dėl šių ieškovo argumentų nepasisakė. Remdamasi šiomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė savo pareigą išnagrinėti bei aptarti visus byloje esančius įrodymus ir argumentus, o sprendimą grįsti visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 str.).

27Be to, apeliantas skunde taip pat teigia, kad darbų priėmimo aktai bei šalių atstovų paaiškinimai patvirtina, jog atsakovas priėmė visus darbus, už kurių atlikimą prašoma priteisti skolą, taip pat ir darbus, kurie, atsakovo nuomone, buvo atlikti nekokybiškai, o tai sukelia atsakovui (užsakovui) pareigą sumokėti už rangovo atliktus ir nustatyta tvarka priimtus darbus (CK 6.681 str. 1 d., 6.689 str.).

28Teisėjų kolegija pažymi, jog nors, kaip teisingai nurodė apeliantas, pagal CK 6.662 straipsnio nuostatas, užsakovas, priėmęs darbą ir pamatęs darbų trūkumus, turi tai užfiksuoti darbų priėmimo-perdavimo akte, o priešingu atveju, jei tai užfiksuota nebuvo, laikoma, jog darbai atlikti kokybiškai. Tačiau, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2008, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu trūkumai neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismai turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio trečiąją dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių taip pat nesiaiškino, todėl teismo sprendimas nagrinėjamoje dalyje naikintinas ir dėl šių aplinkybių neištyrimo.

29Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas neaiškino minėtų lemiamą reikšmę bylai turinčių aplinkybių, netyrė ir nekvalifikavo išdėstytų faktinių aplinkybių, o tik pasitenkino konstatavimu, jog atsakovo patirtos išlaidos lygios ekspertizėje nustatytai darbų kainai ir kartu atitinka garantinio užstato dydį. Dėl to akivaizdu, kad bylos esmė pirmosios instancijos teisme atskleista nebuvo. Be to, kaip minėta, teismas neįvertino esminės aplinkybės, susijusios su rangovo bankroto bylos iškėlimu bei galimomis to pasekmėmis.

30Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, tai yra turi pareigą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrinti faktinį sprendime padarytų išvadų pagrindimą. Tačiau nagrinėjamu atveju, kai pirmosios instancijos teismas yra neatskleidęs skundžiamos bylos dalies esmės esmės, tai reikštų naujai išnagrinėti visą minimą bylos dalį dėl 274 182,41 Lt skolos už atliktus darbus priteisimo iš esmės, o ne patikrinti šią skundžiamo sprendimo dalį apeliacine tvarka (CPK 301 str. 1 d., CPK 329 str. 1 d.). Šią išvadą patvirtina taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama teismų praktika šiuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2005). Tokiu būdu iš šalių būtų atimta teisė išnagrinėti jų bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme, tai yra šalys prarastų vieną iš galimų bylos nagrinėjimo instancijų.

31Dėl to, teisėjų kolegija, konstatavusi, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl 274 182,41 Lt skolos už atliktus darbus priteisimo neįvertino visų šiam klausimui reikšmingų aplinkybių, šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį panaikina, o bylą šioje dalyje perduoda nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui, nes, kaip minėta, esant neatskleistai šios bylos dalies esmei, apeliacinės instancijos teismas negali pašalinti minimo trūkumo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

32Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

Nutarė

33Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 22 d. sprendimą pakeisti, tai yra panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo T. A. reikalavimas priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės ,,SEB Vilniaus bankas“ 274 182,41 Lt skolą už atliktus darbus, ir perduoti šią civilinės bylos dalį tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

34Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
2. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 5. Ieškovas likviduojama dėl bankroto Kauno m. 3-oji Statybos ir remonto UAB... 6. Teismo 2007 m. gruodžio 20 d. nutartimi pradinis bylos ieškovas buvo... 7. Atsakovas AB ,,SEB Vilniaus bankas“ su pareikštu ieškiniu nesutiko.... 8. Kauno apygardos teismas 2008 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 9. Apeliaciniu skundu ieškovas T. A. prašo panaikinti dalį minėto teismo... 10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas AB ,,SEB Vilniaus bankas“ prašo... 11. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 12. Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalaujam kad teismo sprendimas būtų... 13. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, apeliantas neginčija tos teismo... 14. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios... 15. Pirma, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neatsižvelgė... 16. Byloje nustatyta, kad rangovas Kauno m. 3-oji Statybos ir remonto UAB ir... 17. Kaip žinoma, pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, įsiteisėjus teismo... 18. Iš šalių procesinių dokumentų matyti, jog nė viena iš ginčo šalių... 19. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog... 20. Antra, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas... 21. Iš bylos medžiagos matyti, kad šalys 2000 m. gegužės 16 d. statybos rangos... 22. Nagrinėjamas ginčas yra kilęs dėl to, jog, ieškovo, kuris yra rangovo... 23. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog tokia atsakovo pozicija yra... 24. Teisėjų kolegija sprendžia, jog teisingam nagrinėjamo ginčo išsprendimui... 25. Aiškinant minimas sutarties dalis, apibrėžiančias garantijas, kurios... 26. Kaip minėta, teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą šioje dalyje, rėmėsi... 27. Be to, apeliantas skunde taip pat teigia, kad darbų priėmimo aktai bei... 28. Teisėjų kolegija pažymi, jog nors, kaip teisingai nurodė apeliantas, pagal... 29. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo turinio, pirmosios instancijos... 30. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios... 31. Dėl to, teisėjų kolegija, konstatavusi, jog pirmosios instancijos teismas,... 32. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio... 33. Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 22 d. sprendimą pakeisti, tai yra... 34. Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą....