Byla 2A-334/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Konstantino Gurino ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Vaidai Stepanavičiūtei, dalyvaujant: ieškovo atstovėms J. L., advokatei Ingai Daunoravičienei, atsakovo atstovams I. U., advokatui Gintarui Žičkui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės Šiaulių banko apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 1 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-1802-262/2009 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dilmanas“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei Šiaulių bankui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir 192 953,59 Lt priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovo BUAB „Dilmanas“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo patikslintu ieškiniu atsakovui AB Šiaulių bankui prašė 2006 m. kovo 14 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 2006/02, pasirašytą tarp UAB „Dilmanas“ ir AB Šiaulių banko, pripažinti negaliojančia nuo nutarties iškelti UAB „Dilmanas“ bankroto bylą dienos, taip pat priteisti iš atsakovo 192 953,59 Lt bei bylinėjimosi išlaidas.

4Bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2006 m. lapkričio 27 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Dilmanas“. Atsakovas 2007 m. sausio 9 d. kreipėsi į BUAB „Dilmanas“ administratorių su prašymu įtraukti jo 169 953,59 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą į BUAB „Dilmanas“ kreditorių sąrašą. Teismas 2007 m. vasario 8 d. nutartimi patvirtino atsakovo 169 953,59 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą bei pažymėjo, kad administratoriui perėmus įmonės dokumentus, kreditorių reikalavimai gali būti tikslinami. Administratoriui vykdant bankroto bylos procedūras paaiškėjo, jog atsakovas 2005-2006 metais buvo perėmęs iš UAB „Dilmanas“ reikalavimo teises į 62 debitorių negrąžintą 357 167,42 Lt skolų sumą. 2007 m. vasario 7 d. atsakovas pateikė įmonių, į kurių įsiskolinimus perėmė turėtas UAB „Dilmanas“ reikalavimo teises, sąrašą. Sąraše taip pat nurodytas UAB „Dilmanas“ skolos atsakovui likutis – 147 184,20 Lt. Tačiau pagal atsakovo sąskaitos išrašą 2007 m. sausio 1 d. – 2007 m. sausio 30 d. laikotarpiu ieškovo skola atsakovui nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo dieną buvo 192 953,59 Lt, o ne atsakovo nurodyta 169 953,59 Lt suma. Atsakovas 2007 m. vasario 21 d. ir kovo 6 d. informavo administratorių, kad UAB „Dilmanas“ įsiskolinimas dar sumažėjo, o 2008 m. kovo 4 d. raštu informavo, kad atsisako savo kreditorinio reikalavimo, nes skoliniai BUAB „Dilmanas“ įsipareigojimai atsakovui yra visiškai įvykdyti. 2007 m. gruodžio 12 d. administratoriui gavus BUAB „Dilmanas“ veiklos dokumentus ir juos patikrinus, paaiškėjo, kad 2006 m. kovo 14 d. tarp UAB „Dilmanas“ ir atsakovo buvo sudaryta Reikalavimo teisių perleidimo sutartis Nr. 2006/02 (toliau - Reikalavimo teisių perleidimo sutartis). Pagal ją UAB „Dilmanas“ perleido atsakovui reikalavimo teises į skolininko UAB „Servista ir Ko“ 250 000 Lt skolą. Atsakovas 2006 m. kovo 17 d. pranešimu Nr. 1-256 skolininkui UAB „Servista ir Ko“ dėl reikalavimo teisių perleidimo pažeidė Reikalavimo teisių perleidimo sutarties 7 punktą, nes nurodė skolininkui įsiskolinimą pervesti ne į UAB „Dilmanas“ banko sąskaitą, kaip buvo sutarta Reikalavimo teisių perleidimo sutartyje, bet į atsakovo sąskaitą. Iš pateikto ieškovo kredito sąskaitos Nr. 1782221 išrašo už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. matyti, kad gautos iš debitorių lėšos buvo iš atsakovo sąskaitos pervedamos į BUAB „Dilmanas“ kredito sąskaitą Nr. 1782221, esančią AB Šiaulių banko Vilniaus filiale, BUAB „Dilmanas“ skolos AB Šiaulių bankui pagal 2003 m. vasario 12 d. Kreditavimo sutartį Nr. IL-2003-003-03 (toliau – Kreditavimo sutartis) įskaitymui. Atsakovas, gavęs BUAB „Dilmanas“ debitorių mokėjimus, juos įskaitė kaip ieškovo skolos atsakovui dengimą. Tokiu būdu atsakovas, vykdydamas tarpusavio reikalavimų įskaitymus, pažeidė Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nustatytą kreditorinių reikalavimų patenkinimo tvarką.

5Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 1 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies – atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pasirašytą tarp UAB „Dilmanas“ ir AB Šiaulių banko, negaliojančia nuo nutarties iškelti UAB „Dilmanas“ bankroto bylą dienos, priteisė iš atsakovo AB Šiaulių banko 192 953,59 Lt sumą ieškovo BUAB „Dilmanas“ naudai.

6Sprendime pažymėta, kad pagal 2006 m. kovo 14 d. tarp UAB „Dilmanas“ ir AB Šiaulių banko sudarytą Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 2006/02 UAB „Dilmanas“ perleido atsakovui reikalavimo teises į skolininko UAB „Servista ir Ko“ 250 000 Lt skolą. Iš AB Šiaulių banko 2006 m. kovo 17 d. pranešimo Nr.1-256 dėl reikalavimo teisių perleidimo, skirto skolininkui UAB „Servista ir Ko“, matyti, kad atsakovas nurodė skolininkui įsiskolinimą pervesti į jo sąskaitą AB Šiaulių banko Vilniaus filiale. Atsakovas teisingai argumentuoja, jog ieškovas nenurodė jokių Reikalavimo teisių perleidimo sutarties negaliojimo pagrindų. UAB „Dilmanas“ ir AB Šiaulių bankas galėjo sudaryti Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, todėl ieškovo reikalavimas pripažinti šią sutartį negaliojančia nuo nutarties iškelti UAB „Dilmanas“ bankroto bylą dienos atmestas.

7Teismas pažymėjo, kad iš BUAB „Dilmanas“ kredito sąskaitos Nr. 1782221 išrašo už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d., t. y. po bankroto bylos UAB „Dilmanas“ iškėlimo, matyti, jog iš debitorių gautos lėšos buvo pervedamos iš AB Šiaulių banko sąskaitos į BUAB „Dilmanas“ kredito sąskaitą Nr. 1782221, esančią AB Šiaulių banko Vilniaus filiale, BUAB „Dilmanas“ skolos AB Šiaulių bankui pagal 2003 m. vasario 12 d. Kreditavimo sutartį Nr.IL-2003-003-03 padengimui. Teismas nusprendė, jog po bankroto bylos UAB „Dilmanas“ iškėlimo buvo vykdomos BUAB „Dilmanas“ fi­nan­si­nės prie­vo­lės kreditoriui AB Šiaulių bankui. Įsi­tei­sė­jus teis­mo nu­tar­čiai iš­kel­ti ban­kro­to by­lą drau­džia­ma vyk­dy­ti vi­sas fi­nan­si­nes prie­vo­les, ne­įvyk­dy­tas iki ban­kro­to by­los iš­kė­limo. Įsiteisėjus teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutarčiai iškelti UAB „Dilmanas“ bankroto bylą, negalėjo būti vykdomos BUAB „Dilmanas“ fi­nan­si­nės prie­vo­lės kreditoriui AB Šiaulių bankui, t. y. AB Šiaulių bankas negalėjo pervestų į BUAB „Dilmanas“ kredito sąskaitą lėšų įskaityti BUAB „Dilmanas“ skolos AB Šiaulių bankui pagal Kreditavimo sutartį padengimui. Nurodytų aplinkybių pagrindu ieškovo BUAB „Dilmanas“ naudai iš atsakovo AB Šiaulių banko priteista 192 953,59 Lt suma, atsakovo AB Šiaulių banko nepagrįstai įskaityta BUAB „Dilmanas“ skolos AB Šiaulių bankui pagal Kreditavimo sutartį padengimui.

8Atsakovas AB Šiaulių bankas apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimo dalį dėl 192 953,59 Lt sumos priteisimo ir dėl šios sprendimo dalies priimti naują sprendimą – šį ieškinio reikalavimą atmesti. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:

91.

10Teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas. Atsakovas nevykdė savavališko išieškojimo iš ieškovo po bankroto bylos šiam iškėlimo. Jis vykdė dar iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo sudarytą Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas perleido atsakovui reikalavimo teises į jo išrašytas sąskaitas faktūras skolininkui UAB „Servista ir Ko“, iš viso į 250 000 Lt dydžio skolos sumą, o atsakovas įsipareigojo visas iš skolininko UAB „Servista ir Ko“ gautas lėšas nukreipti ieškovo skolos bankui pagal Kreditavimo sutartį dengimui.

112.

12Atsakovas neatliko ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytų veiksmų, nes po Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pasirašymo UAB „Servista ir Ko“ tapo atsakovo debitoriumi ir gavusi pranešimą apie kreditoriaus pasikeitimą privalėjo įsipareigojimus vykdyti naujam kreditoriui – atsakovui, t.y. lėšas pagal Reikalavimo teisių perleidimo sutartyje nurodytas sąskaitas faktūras pervesti į atsakovo 2006 m. kovo 17 d. pranešime Nr. 256 nurodytą atsakovui priklausančią sąskaitą. Atsakovas turėjo teisę reikalauti ir gauti lėšas iš UAB „Servista ir Ko“. Gautų lėšų suma iš debitoriaus UAB „Servista ir Ko“ atsakovas mažino ieškovo skolą.

133.

14Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartimi, priimta byloje Nr. 3K-3-291, nes nagrinėjamos bylos ir šios bylos aplinkybės yra skirtingos.

154.

16Teismas nepagrįstai nurodė, kad įsiteisėjus nutarčiai iškelti UAB „Dilmanas” bankroto bylą atsakovas negalėjo pervesti lėšų į BUAB „Dilmanas“ kredito sąskaitą, įskaitant skolos pagal Kreditavimo sutartį padengimui. Pagal Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuri nebuvo pripažinta negaliojančia, atsakovas turėjo teisę gauti lėšas iš UAB „Servista ir Ko“ ir šių lėšų suma mažinti ieškovui UAB „Dilmanas“ suteikto ir negrąžinto kredito likutį. Atsakovas neatliko vienašališko užskaitymo, kurį draudžia įstatymai, o tik atsiskaitė su BUAB „Dilmanas“ už reikalavimo teisių perleidimą pagal sutarties, kuri buvo pasirašyta iki bankroto bylos iškėlimo, sąlygas. Atsakovas nepadarė žalos nei bankrutuojančiai įmonei, nei kitiems kreditoriams, nes galiojančios ir teisės reikalavimus atitinkančios sutarties pagrindu iš savo debitoriaus UAB „Servista ir Ko“ gautomis lėšomis dengė BUAB „Dilmanas“ negrąžinto atsakovui kredito likutį.

175.

18Teismas be pagrindo priteisė ieškovui iš atsakovo 192 953,59 Lt sumą, nes šią sumą pinigų po bankroto bylos UAB „Dilmanas“ iškėlimo atsakovas ne savavališkai nurašė nuo BUAB „Dilmanas“ ar išsiieškojo iš bankrutuojančios įmonės kitokiu būdu, o vadovaudamasis Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, kuri nebuvo pripažinta negaliojančia, gavo iš savo debitoriaus UAB „Servista ir Ko“ ir šia suma sumažino BUAB „Dilmanas“ skolą.

196.

20Teismas neturėjo pagrindo priteisti atsakovui grąžinti minėtą sumą BUAB „Dilmanas“, nes ji jai nepriklausė.

21Ieškovo BUAB „Dilmanas“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo atsiliepimu į atsakovo AB Šiaulių banko apeliacinį skundą prašo atsakovo skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą teismo sprendimo dalį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime pažymima, kad teismas tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes. Atsakovas neturėjo teisės atlikti įskaitymo ir ieškovui priklausančioje sąskaitoje esančia pinigų suma dengti savo kreditorinį reikalavimą. Nors šalys, sudarydamos Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, susitarė iš atsakovo už reikalavimo teisių perleidimą gautomis lėšomis dengti pagal Kreditavimo sutartį UAB „Dilmanas“ turimą skolą atsakovui, tačiau toks susitarimas negalėjo būti vykdomas po 2006 m. gruodžio 7 d. - įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Dilmanas“. Atsakovo veiksmai, kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo nuostatoms, yra niekiniai ir negalioja. Tai lemia atsakovo pareigą grąžinti ieškovui lėšas, kurias jis buvo įskaitęs ir nusirašęs nuo ieškovo sąskaitos po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo. Atsakovo veiksmai, kai po bankroto bylos iškėlimo UAB „Dilmanas“ sąskaitoje esančios lėšos yra įskaitomos ir nurašomos atsakovo kreditoriniam reikalavimui padengti ar sumažinti, yra neteisėti, todėl nepagrįstai nurašyti pinigai, kurie teisėtai priklauso ieškovui, turi būti grąžinti, siekiant apsaugoti kitų bendrovės kreditorių teises ir teisėtus interesus.

22Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

23Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šioje byloje paduotas atsakovo apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria patenkintas ieškovo reikalavimas priteisti 192 953,59 Lt, todėl teisėjų kolegija analizuoja ir vertina šios sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą.

24Dėl ieškovą ir atsakovą siejusių sutartinių santykių pobūdžio

25Ieškovą BUAB „Dilmanas“ ir atsakovą AB Šiaulių banką siejo kreditavimo teisiniai santykiai pagal tarp jų sudarytą Kreditavimo sutartį su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais (b. l. 16-19 ir 21-22). Susitarus dėl 1 000 000 Lt banko kreditinės linijos ieškovui suteikimo, kredito gavėjui (ieškovui) buvo atidarytos penkios banko sąskaitos, įskaitant ir kredito sąskaitą Nr. 1782221, skirtą suteikiamam kreditui ir grąžinamam kreditui ar jo dalims apskaityti (Kreditavimo sutarties 1.8, 1.9, 1.10, 1.11, 1.14 p.). Teisinius santykius, susijusius su banko sąskaitų atidarymu ir jose atliekamomis finansinėmis operacijomis reguliuoja CK šeštos knygos XLVI skyriaus normos (CK 6.913 – 6.928 str.). Pažymėtina, kad šio skyriaus normos taikomos ir bankų korespondentinėms bei kitokioms sąskaitoms, jeigu įstatymai ar bankų veiklos teisės aktai nenustato ko kita. Byloje nepateikta duomenų, kad ieškovui atidarytai pas atsakovą kredito sąskaitai neturėtų būti taikomas aukščiau nurodyto CK skyriaus normų reguliavimas. Banko sąskaitos sutartimi bankas įsipareigoja priimti ir įskaityti pinigus į kliento (sąskaitos savininko) atidarytą sąskaitą, vykdyti kliento nurodymus dėl tam tikrų sumų pervedimo ir išmokėjimo iš sąskaitos bei atlikti kitokias banko atliekamas operacijas, o klientas įsipareigoja apmokėti bankui už suteiktas paslaugas ir operacijas (CK 6.913 str.1 d.). Suteikus ieškovui kreditinę liniją kredito davėjas (atsakovas) atidarė kredito gavėjui specialią sąskaitą su kreditavimu susijusių finansinių operacijų apskaitai. Kreditavimo operacijų apskaitos sudėtinės dalys yra kredito (jo dalių) išdavimo apskaita ir kredito (jo dalių) grąžinimo apskaita. Taigi, kredito gavėjui atidarytoje kredito sąskaitoje Nr. 1782221 buvo tvarkoma tiek su kredito ar jo dalių suteikimu, tiek ir su kredito ar jo dalių grąžinimu susijusių finansinių operacijų apskaita. Pagal Kreditavimo sutarties 2.1.4 punktą konkrečios kredito dalys buvo išduodamos mokėjimais pagal kredito gavėjo pavedimus bankui: kai nereikėjo pinigų konvertavimo - tiesiogiai iš kredito gavėjo kredito sąskaitos atliekant mokėjimus prekių ar paslaugų pardavėjui, o kai reikėjo pinigų konvertavimo – pervedant konvertuotas kredito lėšas į kredito gavėjo sąskaitą litais ir/ar sąskaitą valiuta, iš kurių buvo atliekami mokėjimai prekių arba paslaugų pardavėjui. Ieškovui suteiktas kreditas turėjo būti grąžinamas dalimis kredito grąžinimo grafike nustatytais terminais nurašant nuo kredito gavėjo sąskaitos litais ir/ar sąskaitos valiuta grąžinimo grafike nustatyto dydžio lėšas ir jas pervedant į kredito sąskaitą kredito dengimui (Kreditavimo sutarties 2.1.6 p.). Prievolių pagal Kreditavimo sutartį vykdymo metu kredito davėjas ir kredito gavėjas faktiškai ėmė taikyti dar ir kitą kredito grąžinimo būdą, kuris pasireiškė tuo, kad kredito gavėjas (ieškovas) kreditorines reikalavimo teises savo skolininkams perleisdavo kredito davėjui (atsakovui), o kredito davėjas pagal įgytas reikalavimo teises gaunamas lėšas pervesdavo iš savo sąskaitos į ieškovo kredito sąskaitą, tokiu būdu apskaitydamas lėšas kaip ieškovo kredito dalies grąžinimą (kredito dengimą). Taip ieškovo gautas kreditas buvo dengiamas ir iš ieškovo buvusio skolininko UAB „Servista ir Ko“ gaunamomis lėšomis. Ieškovas ir atsakovas 2006 m. kovo 14 d. sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kurią naujasis kreditorius AB Šiaulių bankas perėmė pradinio kreditoriaus UAB „Dilmanas“ reikalavimo teises į skolininko UAB „Servista ir Ko“ 250 000 Lt dydžio skolą (b. l. 41). Pagal Reikalavimo teisių perleidimo sutarties sąlygas naujasis kreditorius AB Šiaulių bankas įsipareigojo už reikalavimo perleidimą sumokėti pradiniam kreditoriui UAB „Dilmanas“ 250 000 Lt dalimis per 2 darbo dienas nuo lėšų iš skolininko UAB „Servista ir Ko“ gavimo dienos, pervesdamas tas lėšas į UAB „Dilmanas“ kredito sąskaitą Nr. 1782221 jo skolos bankui pagal Kreditavimo sutartį užskaitymui (Reikalavimo teisių perleidimo sutarties 2 ir 3 punktai).

26UAB „Dilmanas“ teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla (b. l. 9-10). Bylos duomenys įgalina daryti išvadą, kad nutartis dėl UAB „Dilmanas“ bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2006 m. gruodžio 8 d. Nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo momentu BUAB „Dilmanas“ skola atsakovui pagal Kreditavimo sutartį sudarė 181 353,59 Lt sumą (b. l. 49 antra pusė ir b. l. 74). Nuo 2006 m. gruodžio 8 d. (nutarties iškelti bankroto bylą UAB „Dilmanas“ įsiteisėjimo momento) iki 2008 m. kovo 3 d. beveik visą šią sumą atsakovas, vykdydamas savo finansines prievoles Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu, panaudojo ieškovo kredito pagal Kreditavimo sutartį padengimui (užskaitymui), gautas iš skolininko UAB „Servista ir Ko“ lėšas – iš viso 170 200 Lt pervesdamas iš savo sąskaitos Nr. 1904559 į ieškovo kredito sąskaitą Nr. 1782221 (b. l. 74-76). Dar 11 153,59 Lt suma buvo užskaityta kredito dengimui išieškojus iš R. D. pagal 2007-08-29 vykdomąją bylą Nr. 0012/07/01894 (b. l. 75).

27Įvertinus šalių ginčo pobūdį ir turinį, byloje būtina nustatyti, ar įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos UAB „Dilmanas“ iškėlimo, atsakovas turėjo teisę vykdyti finansines prievoles, atsiradusias iš 2006 m. kovo 14 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties, t. y. mokėti ieškovui BUAB „Dilmanas“ už reikalavimo teisių perleidimą, gautas lėšas įskaitant ieškovo skolos pagal Kreditavimo sutartį grąžinimui (dengimui). Nustačius aplinkybes dėl atsakovo teisių vykdyti finansines prievoles ieškovui apimties po bankroto bylos šiam iškėlimo, vertintina, ar pagrįsta ir teisėta yra pirmosios instancijos teismo išvada, jog įsiteisėjus teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutarčiai iškelti UAB „Dilmanas“ bankroto bylą, negalėjo būti vykdomos BUAB „Dilmanas“ fi­nan­si­nės prie­vo­lės kreditoriui AB Šiaulių bankui, t. y. AB Šiaulių bankas negalėjo pervestų į BUAB „Dilmanas“ kredito sąskaitą lėšų įskaityti UAB „Dilmanas“ skolos AB Šiaulių bankui pagal 2003 m. vasario 12 d. Kreditavimo sutartį padengimui.

28

29Dėl atsakovo atliktų prievolinių veiksmų, galiojant draudžiančioms juos atlikti įstatymo nuostatoms

30ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte įtvirtinta imperatyvaus turinio norminė nuostata, pagal kurią, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš bankrutuojančios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka ir kt. Bylose dėl bankroto teisinių santykių nuosekliai laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuluotos taisyklės, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, tokiai įmonei taikomas draudimas vykdyti visas finansines prievoles, išieškoti skolas iš šios įmonės turto, įskaityti tarpusavio reikalavimus ar kitaip vykdyti šios įmonės prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-95/2001; 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2004, 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2008, 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2008 ir kt.). Joks kreditorius neturi teisės gauti finansinių reikalavimų patenkinimo kitokia, nei nustatyta ĮBĮ, reikalavimų tenkinimo tvarka. Nurodytas finansinių prievolių vykdymo uždraudimas taip pat reiškia ir tai, kad įmonės kreditorių ir skolininkų savitarpio reikalavimai, iškėlus įmonei bankroto bylą, negali būti įskaitomi nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo momento, nes tarpusavio įskaitymas yra vienas iš prievolių įvykdymo būdų. Ne pagal numatytas bankroto procedūras negalimas bet koks ir bet kurio kreditoriaus reikalavimų tenkinimas, pasireiškiantis ir reikalavimų įskaitymu, užskaita, padengimu ir pan. Teismų praktikoje išaiškinta, jog vieno iš kreditorių ir bankrutuojančios įmonės reikalavimų įskaitymai negalimi nepriklausomai nuo to, ar reikalavimai atsirado iki bankroto bylos iškėlimo, ar ją iškėlus. Toks draudimas yra taikomas todėl, kad visas bankrutuojančios įmonės turtas (tiek faktiškai turimas bankroto bylos iškėlimo metu, tiek įmonės naudai įgytas pagal prievoles, kurių vykdymo laikas suėjo iškėlus bankroto bylą) tampa tokios įmonės kreditoriams dalytinu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-95/2001).

31Nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutartis, kuria ieškovui UAB „Dilmanas“ iškelta bankroto byla, kaip jau minėta, įsiteisėjo 2006 m. gruodžio 8 d., todėl nuo tos dienos įsigaliojo ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatytas draudimas įmonei vykdyti finansines prievoles, o įmonės kreditoriui ar kitam asmeniui – perimti bankrutuojančiai įmonei priklausantį turtą ar lėšas kitaip, negu nustatyta Įmonių bankroto įstatyme (ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tai reiškia, kad nuo to momento pasibaigė atsakovo AB Šiaulių banko teisė pagal šalių sudarytos Kreditavimo sutarties 2.1.6 punkto nuostatas nurašyti nuo ieškovo sąskaitų lėšas ir jas pervesti į ieškovui atidarytą kredito sąskaitą Nr. 1782221 skolos dengimo užskaitymui (įskaitymui). Teisėjų kolegijos vertinimu, ĮBĮ nustatytas draudimas apima ir draudimą pervesti lėšas į kredito gavėjui atidarytą kredito sąskaitą, jas apskaitant kaip ieškovo skolos pagal Kreditavimo sutartį užskaitą (kreditorinio įsiskolinimo ar jo dalies padengimą). Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad po lėšų, kurias atsakovas Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu gavo iš skolininko UAB „Servista ir Ko“, pervedimo į ieškovui atidarytą kredito sąskaitą, tos lėšos tapo atsakovo sumokėtomis ieškovui lėšomis (jų dalimi) pagal Reikalavimo teisių perleidimo sutarties sąlygas ir tokios ieškovui sumokėtos lėšos (jų dalis) buvo apskaitytos ieškovo kredito sąskaitoje kaip atitinkama bankui grąžintino kredito dalis. Darydama tokią išvadą teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, jog teismas šioje byloje neturėjo pagrindo priteisti ieškovui tas lėšas, nes esą tos lėšos ieškovui nepriklausė. Iš skolininko UAB „Servista ir Ko“ pagal Reikalavimo teisių perleidimo sutartį gautos lėšos buvo pervedamos į ieškovo kredito sąskaitą, vadinasi, tomis lėšomis atsakovas su ieškovu už reikalavimo teisės perleidimą atsiskaitinėjo ieškovo kreditorinio įsiskolinimo padengimo (mažinimo) būdu. Iš skolininko UAB „Servista ir Ko“ gautos lėšos, kurias bankas, atsiskaitydamas už reikalavimo teisių perleidimą pervedė į ieškovo kredito sąskaitą, pagal Reikalavimo teisių perleidimo sutarties sąlygas galėjo būti apskaitomos kaip banko atliekamas klientui suteikto kredito grąžinamos dalies įskaitymas (CK 6.921 str. nuostatos), bet tik iki to laiko, kol įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos UAB „Dilmanas“ iškėlimo, neįsigaliojo ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatyti draudimai. Įsiteisėjus nutarčiai dėl UAB „Dilmanas“ bankroto bylos iškėlimo, turėjo būti sustabdomas nebaigtų vykdyti prievolių pagal Reikalavimo teisių perleidimo sutartį tolesnis vykdymas. Atsakovas turėjo sustabdyti savo prievolių pagal Reikalavimo teisių perleidimo sutarties 2 ir 3 punktus vykdymą – gautomis iš skolininko lėšomis atsiskaitymą su pradiniu kreditoriumi (ieškovu) už reikalavimo teisių perleidimą, mokamų lėšų pervedimą į ieškovo kredito sąskaitą ir jų užskaitymą (kaip nurodyta Reikalavimo teisių perleidimo sutarties 3 punkte) ieškovo skolos pagal Kreditavimo sutartį grąžinimui. Vertinant šias atsakovo atliktas finansines operacijas, galima teigti, kad po ieškovo bankroto bylos iškėlimo atsakovas vykdė ne tik savo finansinę prievolę ieškovui pagal Reikalavimo teisių perleidimo sutartį (sumokėti už reikalavimo teisių perleidimą), bet kaip ieškovo banko sąskaitų tvarkytojas įvykdė taip pat ir ieškovo finansines prievoles pagal Kreditavimo sutartį, nes už reikalavimo teisių perleidimą ieškovui sumokėtinas lėšas pervesdavo į šio kredito sąskaitą ir jas nurašydavo užskaitydamas ieškovo skolos atsakovui pagal Kreditavimo sutartį dengimą (mažinimą). Tokiu būdu atsakovas, pervesdamas lėšas į ieškovo kredito sąskaitą, tokia operacija finansinėje apskaitoje atvaizduodavo savo mokėjimo prievolės, numatytos Reikalavimo teisių perleidimo sutarties 2 punkte vykdymą, o į šią kredito sąskaitą pervestas lėšas apskaitydavo grąžintinomis pagal Kreditavimo sutartį lėšomis ir jas įskaitydavo į grąžinamo kredito dalis. Toks įskaitymas (užskaitymas) yra vienas iš prievolių įvykdymo būdų, šiuo atveju tai yra ieškovo prievolės atsakovui įvykdymo būdas, kuris po bankroto bylos ieškovui iškėlimo buvo draudžiamas. Tuo būdu atsakovas, atlikęs įstatymo draudžiamus veiksmus, t. y. pažeidęs draudimą po ieškovo bankroto bylos iškėlimo vykdyti iki to laiko neįvykdytas finansines prievoles, prisiėmė atitinkamų teisinių pasekmių atsiradimo riziką ir yra atsakingas už jų atsiradimą. Tokia išvada nepaneigiami atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas turėjo teisę gauti lėšas iš savo skolininko UAB „Servista ir Ko“, tačiau po bankroto bylos ieškovui iškėlimo jis nebegalėjo vykdyti mokėjimo prievolių ieškovui pagal Reikalavimo teisių perleidimo sutarties 2 ir 3 punktuose numatytas sąlygas, t. y. pervesdamas gautas lėšas į ieškovo kredito sąskaitą ir jomis mažindamas ieškovo skolą, atsiradusią iš šio prievolių atsakovui pagal Kreditavimo sutartį. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad atsakovas neatliko vienašališko įskaitymo, kurį draudė ĮBĮ normos, nes po bankroto bylos ieškovui iškėlimo atsakovas nebegalėjo atsiskaityti su bankrutuojančiu ieškovu už reikalavimo teisių perleidimą pagal 2006 m. kovo 14 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartyje numatytas sąlygas.

32Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisiškai pagrįstą išvadą, jog po bankroto bylos ieškovui iškėlimo buvo toliau vykdomos jo kreditorinės finansinės prievolės atsakovui, nors tokių prievolių vykdymą draudė imperatyviosios ĮBĮ normos. Pervestų į ieškovo kredito sąskaitą lėšų atsakovas negalėjo įskaityti į ieškovui suteikto kredito grąžintinas dalis, todėl pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas spręsti dėl tų lėšų priteisimo ieškovui. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidą dėl ieškovui priteistinos iš atsakovo pinigų sumos (192 953,59 Lt). Teismo nutarties dėl bankroto bylos UAB „Dilmanas“ iškėlimo įsiteisėjimo momentu, nuo kurio įsigaliojo ĮBĮ numatytas finansinių prievolių vykdymo draudimas, ieškovo kreditorinio įsiskolinimo atsakovui likutis sudarė 181 353,59 Lt. Tai matyti iš ieškovo kredito sąskaitos Nr. 1782221 išrašo (bankinių operacijų fiksavimas laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio 8 d. iki 2007 m. sausio 2 d. – b. l. 49 antra pusė ir b. l. 74). Iš įrašų kredito sąskaitos Nr. 1782221 išraše taip pat matyti, kad ieškovo kreditorinio įsiskolinimo visiškas padengimas fiksuojamas po 2008 m. kovo 3 d. atliktos finansinės operacijos (b. l. 76). Po bankroto bylos ieškovui iškėlimo atsakovo gautomis iš skolininko pagal Reikalavimo teisių perleidimo sutartį UAB „Servista ir Ko“ lėšomis fiksuojamas 170 200 Lt sumos ieškovo kreditinio įsiskolinimo atsakovui padengimas (nutarties iškelti bankroto bylą ieškovui įsiteisėjimo momentu fiksuoto ieškovo kreditorinio įsiskolinimo atsakovui likučio nežymi dalis – 11 153,59 Lt pagal 2007 m. rugsėjo 24 d. bankinę operaciją buvo padengta iš R. D. išieškotomis lėšomis – b. l. 75). Sprendžiama, kad po teismo nutarties iškelti ieškovui bankroto bylą įsiteisėjimo neteisėtai vykdant prievoles pagal Reikalavimo teisių perleidimo sutartį nuo ieškovo kredito sąskaitos Nr. 1782221 buvo nurašyta skolos pagal Kreditavimo sutartį dengimui 170 200 Lt suma, kuri ir priteistina iš atsakovo. Ieškinio nagrinėjamoje byloje tenkinimo materialinį pagrindą sudaro tai, jog esant šalių sutartiniams santykiams ir nuo tam tikro laiko pradėjus galioti imperatyvioms draudžiančiosioms ĮBĮ nuostatoms, pašalinusioms atsakovui tolimesnę galimybę nurašyti lėšas nuo ieškovo sąskaitos ir jas įskaityti į grąžintino kredito masę, atsakovo veiksmai, kaip prieštaraujantys imperatyviosioms ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto ir 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatoms, yra niekiniai ir negalioja. Tai lemia atsakovo pareigą grąžinti ieškovui lėšas, kurias jis po nutarties iškelti ieškovui bankroto bylą įsiteisėjimo pervedė į ieškovui atidarytą kredito sąskaitą ir jas įskaitė į ieškovo finansinių prievolių pagal Kreditavimo sutartį vykdymą (CK 1.80 straipsnio 1-3 dalys, 6.145 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2009).

33Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas ir padarė teisingą teisinę išvadą dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo be teisėto pagrindo įgytus pinigus pagrįstumo, tačiau suklydo dėl priteisiamos pinigų sumos dydžio, todėl sprendimo dalis dėl pinigų priteisimo iš dalies pakeičiama sumažinant priteistą sumą iki 170 200 Lt. Proporcingai priteistos sumos sumažinimui yra pakeičiama iš atsakovo priteistų į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidų suma.

34Vertinant sumine išraiška, atsakovo apeliacinis skundas patenkinamas 11,8 proc. dydžiu. Proporcingai šiam dydžiui atsakovui atlygintina 573,36 Lt žyminio mokesčio išlaidų už apeliacinį skundą. Ieškovas pateikė mokėjimo dokumentus dėl 1 300 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų, todėl proporcingai atmestai apeliacinio skundo daliai (sumine išraiška – 88,2 proc. dydžio) ieškovui atlygintina 1 146,60 Lt turėtų išlaidų. Atlikus šalims atlygintinų bylinėjimosi išlaidų tarpusavio įskaitymą, ieškovui iš atsakovo priteistina 573,24 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 4 d., 98 str. 1 ir 3 d.).

35Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

36Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 1 d. sprendimą. Sumažinti iš atsakovo AB Šiaulių bankas priteistą ieškovui BUAB „Dilmanas“ pinigų sumą iki 170 200 Lt. Sumažinti iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 4 430 Lt. Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

37Priteisti ieškovui BUAB „Dilmanas“ iš atsakovo AB Šiaulių bankas 573,24 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovo BUAB „Dilmanas“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo... 4. Bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo nurodė, kad Vilniaus apygardos... 5. Vilniaus apygardos teismas 6. Sprendime pažymėta, kad pagal 7. Teismas pažymėjo, kad iš BUAB „Dilmanas“ kredito sąskaitos Nr. 1782221... 8. Atsakovas AB Šiaulių bankas apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo... 9. 1.... 10. Teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl netinkamai... 11. 2.... 12. Atsakovas neatliko ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytų veiksmų,... 13. 3.... 14. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 15. 4.... 16. Teismas nepagrįstai nurodė, kad įsiteisėjus nutarčiai iškelti UAB... 17. 5.... 18. Teismas be pagrindo priteisė ieškovui iš atsakovo 192 19. 6.... 20. Teismas neturėjo pagrindo priteisti atsakovui grąžinti minėtą sumą BUAB... 21. Ieškovo BUAB „Dilmanas“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo... 22. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 24. Dėl ieškovą ir atsakovą siejusių... 25. Ieškovą BUAB „Dilmanas“ ir atsakovą AB Šiaulių banką siejo... 26. UAB „Dilmanas“ teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutartimi buvo iškelta... 27. Įvertinus šalių ginčo pobūdį ir turinį, byloje būtina nustatyti, ar... 28. ... 29. Dėl atsakovo atliktų prievolinių... 30. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte įtvirtinta imperatyvaus turinio norminė... 31. Nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 27 d.... 32. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 33. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas ir... 34. Vertinant sumine išraiška, atsakovo apeliacinis skundas patenkinamas 11,8... 35. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 36. Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 37. Priteisti ieškovui BUAB „Dilmanas“ iš atsakovo AB Šiaulių bankas 573,24...