Byla e2-710-370/2018
Dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, priimtos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Dumesta“ ir ko bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo S. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 22 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, priimtos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Dumesta“ ir ko bankroto byloje

3Nr. eB2-688-638/2018,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Dumesta“ ir ko iškelta bankroto byla. Įmonės bankroto administratore paskirta

    5UAB „Tytus“ (toliau – bankroto administratorė).

  2. Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 19 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje

    6Nr. e2-1667-230/2017 patenkino S. K. ieškinį ir iš UAB ,,Dumesta“ ir ko priteisė S. K. 94 545,52 Eur skolos, 2 665,52 Eur palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų. Kauno apygardos teismas 2017 m. vasario 27 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos Nr. e2-1667-230/2017 pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovei UAB ,,Dumesta“ ir ko nagrinėjimą ir bylą perdavė BUAB „Dumesta“ ir ko bankroto bylą nagrinėjančiam Kauno apygardos teisėjui. 2017 m. kovo 20 d. nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas ir reikalavimas pridėtas prie bankroto bylos.

  3. Kreditorius S. K. 2017 m. kovo 23 d. bankroto administratorei pateikė prašymą patvirtinti

    799 702,25 Eur finansinį reikalavimą. Nurodė, kad nuo 2004 m. gegužės 12 iki

    82014 m. birželio 13d. buvo UAB ,,Dumesta“ ir ko vienintelis akcininkas, nuo

    92008 m. vasario 7 d. iki 2016 m. gegužės 3 d. buvo UAB ,,Dumesta“ ir ko direktorius, nuo 2016 m. gegužės 6 iki 2016 m. lapkričio 16 d. buvo šios bendrovės darbų saugos specialistas. Per visą darbo įmonėje laikotarpį jis įnešė savo asmenines pinigines lėšas UAB ,,Dumesta“ ir ko veiklai finansuoti, pirko medžiagas, kurą. Lėšų įnešimas ir medžiagų pirkimas matyti iš avanso apyskaitų.

  4. BUAB „Dumesta“ ir ko bankroto administratorė 2017 m. balandžio 13 d. pateikė teismui prašymą patvirtinti įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Prašyme nurodė, kad S. K. pareikštas 99 702,25 Eur finansinis reikalavimas teikiamas tvirtinti sumažintas vadovaujantis įmonės buhalterinės paskaitos duomenimis – 84 003,52 Eur. Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi patvirtino BUAB „Dumesta“ ir ko kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, taip pat ir kreditoriaus S. K. 84 003,52 Eur finansinį reikalavimą.
  5. BUAB „Dumesta ir ko“ akcininkė I. V. pateikė atskirąjį skundą dėl S. K. finansinio reikalavimo. Kauno apygardos teismas 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi panaikino

    102017 m. balandžio 26 d. nutarties dalį, kuria buvo patvirtintas kreditoriaus S. K. 84 003,52 Eur finansinis reikalavimas, ir klausimą dėl S. K. 84 003,52 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo paskyrė nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.

  6. BUAB „Dumesta“ ir ko bankroto administratorė prašė patvirtinti kreditoriaus S. K. finansinį reikalavimą 33 553,55 Eur bendros vertės. Nurodė, kad sutinka dėl reikalavimo dalies –

    119 914,36 Eur, nes tai yra lėšos, kurias S. K. įnešė į UAB ,,Dumesta“ ir ko veiklą 2013 metais. Dėl lėšų, įneštų 2014–2016 metais nurodė, kad vadovaujasi ikiteisminio tyrimo metu atlikta specialisto išvada Nr. 5-2/64, kurioje išsamiai ir detaliai išanalizuoti pirminiai dokumentai, kurių pagrindu sudarytos avanso apyskaitos. Iš pirminių dokumentų matyti, kad ne visos į UAB ,,Dumesta“ ir ko įneštos lėšos buvo sumokėtos S. K., todėl nepagrįstai buvo įtrauktos į avanso apyskaitas, sudarytas S. K..

  7. Kreditorė I. V. prašė patvirtinti S. K. finansinį reikalavimą įvertinant, kad kitoje civilinėje byloje, nagrinėtoje Vilkaviškio rajono apylinkės teisme, S. K. yra pripažinęs, kad 30 000 Eur į UAB „Dumesta“ ir ko sąskaitą įnešė ir prekėms pirkti, konkrečiai, automobiliui MB S350, panaudojo ne savo asmenines lėšas, o R. Ž. lėšas. Todėl S. K. neturi pagrindo reikalauti šių lėšų. Dėl kitos dalies palaikė bankroto administratorės poziciją.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Kauno apygardos teismas 2018 m. sausio 22 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 19 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1667-230/2017; atmetė kreditoriaus S. K. prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Dumesta“ ir ko bankroto byloje.
  2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad dėl kreditoriaus S. K. reikalavimo 9 914,36 Eur, susidariusio 2013 m., bankroto administratorė ginčo nekėlė, todėl ši pinigų suma įskaitytina tvirtinant galutinį finansinį reikalavimą.
  3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad S. K. 2014 m. įnešė į UAB „Dumesta“ ir ko kasą

    129 100 Lt (2 635,54 Eur), nurodydamas, kad tai grąžinamas avansas, į banko sąskaitą įnešė

    137 807,3 Lt (2 261,15 Eur), nurodydamas, kad tai sąskaitos papildymas. Teismas sprendė, kad lėšų, įneštų kaip sąskaitos papildymo, nėra pagrindo pripažinti kaip asmeninių

    14S. K. lėšų, nes mokėjimo paskirtyje nurodoma, kad tai sąskaitos papildymas. Atvejai, kai pats direktorius į sąskaitą įneša pinigines lėšas nenurodydamas jokio sandorio, laikytini kaip pačios bendrovės gautų lėšų iš jos vykdomos veiklos įnešimas, atliktas įmonės vardu veikiančio direktoriaus. Teismas taip pat sprendė, kad S. K. nepateikė įrodymų, kad 39 000 Lt yra jo asmeninės lėšos, įneštos į UAB „Dumesta“ ir ko banko sąskaitą. Teismas nurodė, kad paskolos sutartis tarp S. K. ir UAB „Dumesta“ ir ko nesudaryta, kaip ir nėra pateikta paskolos sutarties tarp A. B. (įnešusios 39 000 Lt į įmonės sąskaitą) ir S. K.. Teismas darė labiau tikėtiną išvadą, kad lėšos (39 000 Lt) galėjo būti gautos kitose UAB „Dumesta“ ir ko veiklos vietose ir įneštos į įmonės kasą.

  4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2014 metų avanso apyskaitose apskaitytos įvairios S. K. išlaidos už pirktą kurą, prekes ir paslaugas UAB „Dumesta“ ir ko veiklai vykdyti, iš viso 49 975,31 Lt (14 473,85 Eur). Remdamasis specialisto išvada Nr. 5-2/64 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Marijampolės apskrities VPK ikiteisminiame tyrime

    15Nr. ( - ) (toliau – specialisto išvada) teismas konstatavo, kad ne visos išlaidos, apskaitytos avanso apyskaitose, yra skirtos UAB „Dumesta“ ir ko veiklai, arba prekes pirko ne S. K., o kiti darbuotojai. Teismas nustatė, kad bendra 2014 m. pareiškėjo įneštų lėšų suma yra 16 433,7 Eur (už 13 798,16 Eur nupirkta medžiagų ir kuro ir 2 635,54 Eur grąžintas avansas). Teismas, įvertinęs, kad 2014 metais S. K. iš UAB „Dumesta“ ir ko lėšų buvo išmokėta 19 792,42 Eur avanso, o skirtumas sudaro 3 358,72 Eur UAB „Dumesta“ ir ko naudai, sprendė, kad finansinio reikalavimo už 2014 metus nėra pagrindo patvirtinti.

  5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad avanso apyskaitose nurodoma, kad S. K. per

    162015 metus į UAB „Dumesta“ ir ko banko sąskaitą įnešė iš viso 73 050 Eur, tačiau dalį šių lėšų į bendrovės banko sąskaitą įnešė A. B.. Jos paaiškinimus 2017 m. lapkričio 28 d. teismo posėdyje, kad ji turėjo nurodyti save kaip mokėtoją, nors iš tikrųjų tai buvo S. K. lėšos, teismas atmetė kaip nepatikimus ir neįrodančius, jog įnešti pinigai priklausė S. K.. Teismo vertinimu, vien tas faktas, kad pinigus grynaisiais padavė S. K., nereiškia, kad tai šio kreditoriaus lėšos, nes jis inkasuodavo iš klientų gautas sumas kitose UAB „Dumesta“ ir ko veiklos vietose, buvo įmonės direktorius, t. y. atskaitingas asmuo.

  6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bendra 2015 metais įneštų lėšų suma yra

    1741 388,09 Eur (už 41 188,09 Eur nupirkta medžiagų ir kuro, išleista dienpinigiams komandiruočių metu ir 200 Eur grąžinta avanso). Teismas, įvertinęs, kad 2015 metais

    18S. K. iš UAB „Dumesta“ ir ko lėšų buvo išmokėta 13 800 Eur avanso, panaudota 30 000 Eur iš R. Ž. gautų lėšų, skola iš 2014 metų buvo likusi 3 358,72 Eur, S. K. skola bendrovei

    19UAB „Dumesta“ ir ko išaugo iki 5 770,63 Eur, sprendė, jog patvirtinti finansinio reikalavimo už 2015 metus nėra pagrindo. Analogiškai, teismas nustatė, kad bendra 2016 metais įneštų lėšų suma yra 7 855,87 Eur (už 6 294,57 Eur nupirkta medžiagų / kuro ir 1 561,30 Eur grąžinta avanso). Teismas, įvertinęs, kad 2016 metais S. K. iš UAB „Dumesta“ ir ko lėšų buvo išmokėta 35 729,71 Eur avanso per laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki gegužės 3 d. ir dar 10 000 Eur išmokėta 2016 m. birželio 20 d., o skola iš 2015 m. buvo likusi 5 770,63 Eur, bendra S. K. skola bendrovei „Dumesta“ ir ko išaugo iki 43 644,47 Eur, todėl sprendė, kad finansinio reikalavimo už 2016 m. nėra pagrindo tvirtinti.

  1. Atskirojo skundo argumentai
  1. Pareiškėjas S. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo

    202018 m. sausio 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti finansinį reikalavimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

    1. Teismo išvados dėl finansinio reikalavimo už 2014 metus yra nepagrįstos ir neteisingos, iškreipiančios įmonės finansinius rodiklius, apskaitos duomenis. Teismas neatskleidė, kam ir kokiu pagrindu turi būti atlyginta už įmonės veikloje panaudotas prekes, įmonei suteiktas paslaugas, nes jų įgijimo faktai nėra paneigti. Niekas kitas savo piniginių lėšų įmonei nepanaudojo, dėl to savarankiškų reikalavimų nepateikė, o S. K. reikalaujamos jo įneštų asmeninių piniginių lėšų sumos atitinka šiam atskaitingam asmeniui sudarytose avansinėse apyskaitose fiksuotas mokėtinas pinigų sumas.
    2. Teismas neteisingai nustatė tikrąjį prekių ar paslaugų pirkėją – prekes pirko ne

      21S. K. ar kiti darbuotojai, o pirkėjas UAB „Dumesta“ ir ko. J. P. iškviestas į teismo posėdį, pasirašęs priesaiką, patvirtino, kad visais atvejais tik S. K. piniginėmis lėšomis mokėjo už įmonės perkamas prekes. Teismas nenurodė, kas paneigia avansiniu apyskaitų duomenis, kuriose užfiksuota ir įmonės apskaitoje atsispindi, jog būtent kreditoriaus S. K. lėšomis apmokėta už bendrovės prekes ir paslaugas.

    3. Jei S. K. inkasuodavo iš bendrovės klientų gautas sumas kitose įmonės prekybos vietose, tai turėjo būti išrašyti apmokėjimo dokumentai tiems klientams, nes ir jiems savoje apskaitoje šie dokumentai būtų reikalingi. Jei klientai už paslaugas mokėjo ne bankiniu pavedimu, tai jų apmokėjimai buvo apskaityti kasos pajamų orderiais ir atitinkamai įtraukti į kasos knygą. Tokių buvo labai mažai. Todėl teismo prielaida – dėl S. K., neva, kitose bendrovės veiklos vietose iš klientų gautų inkasuotų sumų yra visiškai nepagrįsta.
    4. Visi bylos duomenys patvirtina būtent S. K. piniginių lėšų panaudojimą bendrovės ūkinės veiklos finansavime. Vienintelis S. K. turėjo motyvą ir tikslą finansuoti bendrovę, kurios vieninteliu akcininku ir vadovu buvo jis pats. Jo veiksmų, kredituojant šią įmonę tikslas buvo nenutrūkstanti bendrovės veikla, kasdieninio darbo užtikrinimas, tinkamo klientų aptarnavimo siekimas ir įmonės darbo stabilumas, verslo išsaugojimas.
    5. Nors S. K. pripažino, kad 2016 m. birželio 20 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 41 (esantis parašas yra jo, tačiau jis paaiškino visas aplinkybes, kuriomis jis pasirašė dar neužpildytą orderį ir negavęs jokių pinigų sumų. Niekas šios pinigų sumos S. K. iš įmonės kasos ir neišmokėjo, nes tiek pinigų bendrovės kasoje tą dieną net nebuvo.
    6. Teismas nenurodė nė vieno motyvo ar įrodymo, kodėl jis atmetė reikalavimų dalį susidariusią per 2013 kalendorinius metus, aiškiai parašęs, jog ši suma yra įskaitytina tvirtinant galutinį S. K. finansinį reikalavimą.

22Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis,

    23338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

24Dėl naujų rašytinių įrodymų pridėjimo prie bylos

  1. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
  2. Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu pateikė rašytinius įrodymus – pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-65128-17 ir atsiskaitymų su kreditore akcininke I. V. (Tomašūniene) žiniaraštį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsiskaitymų su akcininke I. V. duomenys jau yra byloje, o pradėtas ikiteisminis tyrimas savaime neturi tiesioginio ryšio su byla, nes nei patvirtina, nei paneigia byloje įrodinėtinų aplinkybių, todėl šį rašytinį įrodymą atsisakytina pridėti prie bylos (CPK 180, 314 straipsniai).
  3. BUAB „Dumesta“ ir ko bankroto administratorės atstovas advokatas R. G. 2018 m. kovo 27 d. pateikė prašymą pridėti prie bylos naujus rašytinius įrodymus – 2018 m. kovo 5 d. dokumentų, susijusių su nutrauktu ikiteisminiu tyrimu Nr. 01-1-65128-17, kopijas. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, šis elektroninių ryšių priemonėmis pateiktas procesinis dokumentas buvo pasirašytas 2018 m. kovo 27 d. 12.06 val. teismo posėdis byloje prasidėjo 2018 m. kovo 27 d. 9.00 val.
  4. Atsižvelgusi į šios nutarties 18 punkte išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad procesinis dokumentas bei nauji rašytiniai įrodymai pateikti jau teismo procesinio sprendimo priėmimo stadijoje. Šioje proceso stadijoje bylos medžiagos pildymas nėra galimas, todėl prašymą su naujais rašytiniais įrodymais atsisakytina priimti.

25Dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo

  1. Byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjo S. K. finansinio reikalavimo pagrįstumo BUAB „Dumesta“ ir ko bankroto byloje.
  2. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų. Bankroto bylų nagrinėjimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ), kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą ir kt., taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja nurodyto įstatymo nuostatoms (ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalis).
  3. ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisme iškėlus įmonės bankroto bylą, bankrutuojančios įmonės kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti bankroto administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus. Teismas, priimdamas nutartį iškelti bankroto bylą, nustato ne ilgesnį kaip 45 dienų laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies

    265 punktas).

  4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teismo nutartis, priimta bankroto proceso metu, kuria patvirtinamas kreditoriaus finansinis reikalavimas, savo teisine galia atitinka teismo sprendimą, kuriuo išsprendžiamas iš esmės klausimas dėl kreditoriaus materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-160/2011).
  5. Kita vertus, kasacinis teismas vėliau yra pažymėjęs ir tai, kad kreditorių reikalavimų patvirtinimo procesas, nors pagal savo teisinę prigimtį ir yra panašus į pareikšto ieškinio nagrinėjimą, tačiau procesiniu požiūriu reikalavimų tvirtinimui netaikomos tos pačios taisyklės kaip nagrinėjant civilinę bylą ginčo teisena, tokia nutartimi sprendžiami ne tik procesinio pobūdžio klausimai, bet ji yra susijusi su materialiaisiais teisės klausimais – ja sukuriamas teisinis pagrindas kreditoriui, laikantis ĮBĮ nustatytos reikalavimo tenkinimo eilės, gauti visą ar dalį teismo nutartimi patvirtintos sumos iš bankrutuojančios įmonės turto. Tačiau kartu ĮBĮ

    2726 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta kreditoriaus reikalavimo tikslinimo galimybė, kuri išlieka iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teisė tokią nutartį skųsti administratoriui, kreditoriams, kuriems jos priimtos, ir kitiems kreditoriams, tenkinantiems šioje dalyje įtvirtintas sąlygas. Taigi šio bankroto byloje tarpinio proceso specifika lemia tai, kad nutartis, kuria patvirtinti kreditorių reikalavimai, negali būti prilyginama teismo sprendimui, priimamam išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012). Bankroto teisės normose nustatyta teisė tikslinti kreditoriaus reikalavimą ar šio atsisakyti reiškia, kad, įsiteisėjus nutarčiai, kuria patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas, nėra kategoriško draudimo šį reikalavimą keisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011).

  6. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų tenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis būtų tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditoriaus reikalavimas gali būti tvirtinamas tik jį patikrinus. Teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais.
  7. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje

    28Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013; kt.). Teismo procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi būti nurodytas įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, taip pat pateikti argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus (CPK 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai). Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012).

29Dėl finansinio reikalavimo kilmės

  1. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas netvirtino reikalavimo dalies už pareiškėjo įneštas arba panaudotas lėšas 2014 ir 2016 metais iš esmės trimis motyvais: nėra teisinio santykio, kurio pagrindu pareiškėjas turėjo įnešti lėšas į įmonės veiklą, todėl labiau tikėtina, kad buvo įnešto lėšos, kurios gautos iš įmonės veiklos; lėšas įnešė ir tretieji asmenys; pareiškėjas neįrodė lėšų perdavimo fakto.
  2. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, padarydamas anksčiau paminėtas išvadas, bylą išnagrinėjo pernelyg formaliai, nekreipdamas dėmesio į byloje surinktų įrodymų visumą ir nepašalinęs įrodymų prieštaringumo.
  3. Ginčo dalyką šioje byloje iš esmės sudarė fakto klausimas, ar pareiškėjas 2014–2016 metais panaudojo asmenines lėšas įmonės veikloje, už kurias jam nebuvo kompensuota. Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas daug dėmesio skyrė asmeninių lėšų panaudojimo įmonės veikloje priežastims (teisiniam pagrindui) nustatyti ir padarė išvadas, kad dalis lėšų nebuvo pareiškėjo asmeninės lėšos, o gautos iš kitos įmonės veiklos (arba tai trečiųjų asmenų lėšos). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas pagrįstai kelia įrodymų vertinimo ir pakankamumo klausimus.
  4. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, be kita ko, yra nurodęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  5. Nors pareiškėjas pirmosios instancijos teisme procesiniuose dokumentuose aiškiai neatskleidė, dėl kokios priežasties jis įmonės veikloje panaudojo asmenines lėšas (pavyzdžiui, atskirajame skunde remiasi tik pačiu juridiniu faktu), tačiau priežastis jis pakankamai išsamiai paaiškino pirmosios instancijos teismo posėdžiuose, o kaip matyti iš skundžiamos nutarties, jos teismo liko neįvertintos. Kaip paaiškino pareiškėjas, 2014 metais įmonės finansinė padėtis buvo bloga, sugedo vėjo jėgainė, kurios remontui įmonė lėšų neturėjo. Pareiškėjas įmonės akcijas perleido I. T., nes tai buvo sąlyga paskolai įmonei gauti, o asmenines pinigines lėšas įnešė siekdamas padėti įmonei atsiskaityti su paskolą suteikusia naująja akcininke ir atgauti iš jos įmonės akcijas.
  6. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, pripažįsta, kad įmonės finansinė padėtis ginčo laikotarpiu buvo sunki. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pagal UAB ,,Dumesta“ ir ko balanso už 2013 m. sausio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31d. laikotarpį duomenis, bendrovės nuosavas kapitalas buvo neigiamas (-69 168 Lt). Įmonė 2013 m. gruodžio 31 d. turėjo

    30201 168 Lt nepaskirstyto nuostolio. Be to, specialisto išvadoje konstatuota, kad

    31UAB ,,Dumesta“ ir ko 2014 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, 2015 m. balandžio 1 d.

    32UAB ,,Dumesta“ ir ko buvo nemoki, o 2015 m. balandžio 30 d. UAB ,,Dumesta“ ir ko finansinė padėtis dar pablogėjo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys yra svarbus kontekstas pareiškėjo ginčo mokėjimams, sandoriams ir įnešimams vertinti.

  7. Nors pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad byloje nenustatyta, kokiu pagrindu buvo atlikti mokėjimai, tačiau teisėjų kolegija iš pareiškėjo paaiškinimų pirmosios instancijos teismo posėdyje, tiek ir iš byloje esančių konkrečių rašytinių įrodymų, įskantant ir specialisto išvados, daro išvadą, kad pareiškėją, įmonės akcininkę I. T. ir įmonę iš esmės siejo paskolos teisiniai santykiai, o įmonės akcijų perleidimu buvo užtikrintas suteiktos paskolos įmonei grąžinimas, todėl mokėjimai galėjo būti atlikti siekiant patenkinti turtinį interesą susigrąžinti įmonės akcijas. Tokią išvadą leidžia daryti toliau nurodomi bylos duomenys.
  8. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad iš tiesų 2014 m. birželio 13 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi pareiškėjas S. K. pardavė I. T. jam nuosavybės teise priklausiusių 1 200 vnt. (100 proc.) UAB ,,Dumesta“ ir ko paprastųjų vardinių akcijų už 20 000 Lt. Netrukus po to, 2014 m. birželio 16 d. UAB ,,Dumesta“ ir ko, atstovaujama direktoriaus S. K. ir I. T. sudarė sutartį, kuria I. T. įsipareigojo suteikė UAB ,,Dumesta“ ir ko 280 000 Lt paskolą be palūkanų vėjo jėgainei pirkti. Pagal sutartį UAB ,,Dumesta“ ir ko įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2014 m. rugsėjo 16 d. Bylos duomenys patvirtina, kad paskola buvo realiai suteikta – dalis paskolos buvo perduota grynaisiais pinigais, o likusi dalis – banko pavedimais.
  9. Atkreiptinas dėmesys, kad nors apeliantas siekia besąlygiškai vadovautis įmonės buhalterinės apskaitos duomenimis, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad įmonės buhalterinė apskaita turi esminių neatitikimų ir yra prieštaringa (plačiau nurodyta specialisto išvadoje). Vienas iš tokių buhalterinės apskaitos trūkumų, kuris aktualus aptariamam atvejui, yra tai, kad, kaip nustatyta ir specialisto išvadoje, grynaisiais pinigais į kasą pagal 2014 m. birželio 16 d. kasos pajamų orderį TSR Nr.64 buvo priimta 30 000 Lt iš I. T.. Kasos pajamų orderyje TSR Nr. 64 yra I. T. parašas bei vyr. buhalterės ir kasininkės A. B. parašas. Nepaisant to, 2014 m. birželio 16 d. kasos knygoje apskaityta, kad pagal kasos pajamų orderį TSR Nr. 64 priimta 30 000 Lt, tačiau nurodyta, kad pinigai gauti ne iš I. T., o iš S. K., kaip avansas. Kasos knygą taip pat pasirašė vyr. buhalterė ir kasininkė A. B.. Tuo labiau buhalterinės apskaitos ydingumas akivaizdus ir iš paties pareiškėjo bei įmonės buvusios vyr. buhalterės paaiškinimų 2017 m. rugpjūčio 17 d. teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjas paaiškino, kad įmonės darbuotojai avansinės apskaitos neturėjo (nors jie atsiskaitydavo už prekes / paslaugas / atliko įnešimus), nes lėšos buvo pareiškėjo, dėl to jam ir buvo apskaitoma skola. Liudytoja buvusi vyr. buhalterė A. B. paaiškino, kad buhalterinė apskaita buvo daroma pagal tai, kas buvo lėšų savininkas, nes įmonėje tuo metu nebuvo lėšų, o atsiskaitymai iš esmės vyko S. K. asmeninėmis lėšomis. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi, jog specialisto išvadoje nurodytos buhalterinės klaidos, dėl kurių ginčo byloje nėra, įstatymuose nustatyta tvarka yra neištaisytos, todėl tikrasis ūkinių operacijų turinys gali būti kitoks nei apskaitytasis, daro išvadą, kad UAB „Dumesta“ ir ko buhalterinės apskaitos duomenys byloje turi būti vertinami kaip rašytiniai įrodymai su trūkumais (CPK 202 straipsnis).
  10. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas abstrakčiai ir be konkrečių argumentų atmetė pareiškėjo įrodymais pagrįstus argumentus dėl to, kad jis ginčo laikotarpiu turėjo lėšų skolinti įmonei. Pareiškėjas teismui pateikė pajamų deklaracijas už

    332012 ir 2013 metus bei 2013 m. kovo 7 d. mokėjimo kvitą, kuriame nurodyta, kad jis gavo

    34175 000 Eur iš UAB „General Electric Solutions“. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pateikti įrodymai yra šalutiniai, patvirtinantys tik teorinę galimybę suteikti paskolas, taigi iš esmės neatmetė pateiktų įrodymų, o pripažino, kad pareiškėjas turėjo finansines galimybes įnešti įmonei reikalingas lėšas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas suabejojo pareiškėjo piniginių lėšų įnešimo į įmonės sąskaitą / atsiskaitymo už prekes (paslaugas) fakto egzistavimu, tačiau šių abejonių nesiekė pašalinti, t. y. netyrė, ar lėšos iš UAB „General Electric Solutions“ buvo išgrynintos iš pareiškėjo banko sąskaitos pagal įrodinėjamus įnešimus / atsiskaitymus.

  11. Nors teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą patvirtinti 2014 m. įmonės gautas avanso 9 100 Lt (2 625,54 Eur), 7 807,3 Lt (2 261,15 Eur) bei 39 000 Lt (11295,18 Eur) lėšas, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas netyrė ir nevertino pareiškėjo mokėjimų, kaip siekio atsiskaityti su akcininke ir susigrąžinti akcijas. Antai 2014 m. vasario 27 d. paprastuoju neprotestuotinu vekseliu UAB ,,Dumesta“ ir ko, atstovaujama direktoriaus S. K., besąlygiškai įsipareigojo 2014 m. spalio 1 d. sumokėti I. T. 6 500 Eur (22 443,20 Lt). Už šią prievolę laidavo pareiškėjas S. K. Analogiškas vekselis buvo išduotas 2014 m. kovo 27 d. (už šią prievolę taip pat laidavo pareiškėjas S. K.). Pagal šiuos du vekselius UAB ,,Dumesta“ ir ko besąlygiškai įsipareigojo sumokėti I. T. 13 000 Eur (44 886,40 Lt). Kaip nustatyta specialisto išvadoje, buhalterinėje apskaitoje neapskaityti įsipareigojimai sumokėti vekseliuose nurodytą 13 000 Eur (44 886,40 Lt) sumą. Šie įsipareigojimai I. T. iš esmės atitinka pareiškėjo įneštas sumas, nes sumos įneštos po akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, o specialisto išvadoje nurodyta, kad vekseliai buvo pateikti apmokėti 2014 m. rugsėjo 1 d. ir 2014 m. spalio 1 d.
  12. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjo nurodyti įnešimai ir įmonės mokėjimai akcininkei taip pat buvo tendencingi ir susiję įmonės mokėjimais akcininkei 2015 metais.

    352015 m. kovo 19 d. įmonė I. T. grąžino 23 643 Eur banko pavedimu (mokėjimo paskirtis – „paskolos grąžinimas“), 2015 m. balandžio 29 d. grąžino 20 000 Eur banko pavedimu mokėjimo paskirtis – („paskolos grąžinimas“), 2015 m. gegužės 6 d. grąžino 25 000 Eur banko pavedimu mokėjimo paskirtis – („paskolos grąžinimas“). Iš viso grąžino 68 643 Eur.

  13. Kaip nustatė ir pirmosios instancijos teismas, iš banko sąskaitų išrašų (ikiteisminio tyrimo 2015 m. banko byla) matyti, kad į bendrovės banko sąskaitą įmonės vyr. buhalterė

    36A. B. 2015 m. kovo 19 d. įnešė 20 000 Eur, 2015 m. kovo 27 d. įnešė 5 000 Eur. Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja apklausta A. B. paaiškino, kad ji turėjo nurodyti save kaip mokėtoją, tačiau lėšos buvo S. K.. Pareiškėjas S. K. taip pat teismo posėdyje patvirtino, kad lėšos buvo jo asmeninės, jis jas perdavė A. B., kad ši jas įneštų, nes ja pasitikėjo. Pareiškėjas

    37S. K. savo vardu taip pat atliko mokėjimus / įnešimus į bendrovės banko sąskaitą –

    382015 m. balandžio 21 d. – 15 350 Eur, 2015 m. balandžio 29 d. – 800 Eur, 2 000 Eur ir

    3920 000 Eur.

  14. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie A. B. ir S. K. mokėjimai sutampa su įmonės mokėjimais akcininkei. Primintina, kad mokėjimų metu pagal specialisto išvadą įmonė buvo nemoki (nutarties 32 punktas), lėšos įneštos į banko sąskaitą, o ne grynaisiais, nes akcininkei įmonė tendencingai paskolą mokėjo banko pavedimais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tai nėra vienintelės įneštos lėšos, nes, kaip nustatė ir pirmosios instancijos teismas, per 2015 metus į UAB „Dumesta“ ir ko banko sąskaitą iš viso buvo įnešta 73 050 Eur.
  15. Kaip matyti iš bylos duomenų, paskolos teisiniai santykiai tarp įmonės ir jos akcininkės I. T. toliau tęsėsi ir 2016 metais. 2016 m. balandžio 29 d. sutartyje, sudarytoje UAB ,,Dumesta“ ir ko, atstovaujamos direktoriaus S. K., ir I. T. numatyta, kad I. T. paskolina bendrovei ,,Dumesta“ ir ko 20 550 Eur be palūkanų apyvartinėms lėšoms. Pagal sutartį UAB ,,Dumesta“ ir ko įsipareigojo paskolintą sumą grąžinti iki 2016 m. rugsėjo 6 d.
  16. 2016 m. gegužės 4 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu, pasirašytu I. T. bei

    40UAB ,,Dumesta“ ir ko vyr. buhalterės A. B., buvo patvirtinta 33 000,69 Eur skola.

  17. 2016 m. birželio 20 d. buvo sudaryta dar viena sutartis UAB ,,Dumesta“ ir ko, atstovaujamos direktoriaus S. K., ir I. T., kuria I. T. paskolino UAB ,,Dumesta“ ir ko 10 000 Eur be palūkanų apyvartinėms lėšoms. Pagal sutartį UAB ,,Dumesta“ ir ko įsipareigojo paskolintą sumą grąžinti iki 2016 m. rugsėjo 1 d.
  18. Kaip nustatyta specialisto išvadoje, atlikus mokėjimus akcininkei, likusi skolos dalis sudarė

    4112 450,69 Eur sumą. Laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 16 d. iš akcininkės I. T. UAB ,,Dumesta“ ir ko į kasą buvo gauta 20 550 Eur, į banko sąskaitą –

    4234 150 Eur paskola. Iš viso – 54 700 Eur.

  19. Tuo pačiu laikotarpiu UAB ,,Dumesta“ ir ko akcininkei I. T. grąžino 20 550 Eur, pinigus pervedant 2016 m. birželio 2 d. mokėjimo pavedimu bei 13 500 Eur, pinigus pervedant

    432016 m. lapkričio 14 d. mokėjimo pavedimu.

  20. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenų visumą šiuo klausimu, daro išvadą, kad įmonės buhalterinės apskaitos duomenų (rašytinių įrodymų su trūkumais) negalima vertinti atskirai nuo pareiškėjo paaiškinimų, liudytojos parodymų bei akivaizdaus ryšio tarp pareiškėjo ir I. T. teisinių santykių (akcijų pirkimas–pardavimas) ir I. T. ir UAB ,,Dumesta“ ir ko teisinių santykių (paskola). Ryšys tarp šių formaliai atskirų teisinių santykių akivaizdus ir iš

    442016 m. liepos 10 d. pareiškėjo ir įmonės akcininkės I. T. sutarties, kuria pareiškėjas prisiėmė įmonės 37 200 Eur skolą I. T. ir susitarė ateityje sudaryti akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kuria pareiškėjas iš I. T. įsigytų 1 200 vnt. įmonės akcijų už 5 800 Eur (tiek pat, už kiek ir parduotos, nutarties 34 punktas).

  21. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas vertindamas A. B. ir kitų liudytojų įneštų / panaudotų piniginių lėšų kilmę pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Vien tai, kad dalį sumų įnešė A. B. nesudaro pagrindo pripažinti, kad tai buvo jos asmeninės lėšos. Tuo labiau, kad ši liudytoja teismo posėdyje pripažino, jog lėšos buvo pareiškėjo ir jos mokėjimų dokumentai taip pat buvo laikomi jo apskaitos kortelėje. Pirmosios instancijos teismas šiuos duomenis atmetė kaip nepatikimus, tačiau ne dėl to, kad liudytojos parodymai prieštarautų bylos duomenims, o liudytojos nepatikimumą susiejo su kito asmens (pareiškėjo) veiksmais, t. y. kad šis inkasuodavo iš klientų gautas sumas kitose UAB „Dumesta“ ir ko veiklos vietose, buvo įmonės direktorius, t. y. atskaitingas asmuo. Nėra aišku, kaip šios aplinkybės yra susijusios su liudytojos, kuri parodymus davė su priesaika, parodymų patikimumu. Analogiškai, 2017 m. lapkričio 28 d. teismo posėdyje apklausti liudytojais kiti darbuotojai

    45S. K., R. V., L. J., J. P. parodė, kad pinigus apmokėti už įvairias medžiagas ir paslaugas jiems duodavo direktorius S. K., jie patys asmeninių piniginių lėšų įmonės veikloje nenaudojo. Šiais parodymais pirmosios instancijos teismas nesivadovavo viso labo nurodęs, kad jie nepakankami.

  22. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas liudytojų parodymų turinį turi vertinti visų byloje esančių įrodymų kontekste ir motyvuotai juos atmesti tik tada jei nevisapusiški ir neobjektyvūs (CPK 185 straipsnis). Tais atvejais, kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) remtis, o kurią atmesti. Tai atliekama įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu. Teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus ar nebuvus tam tikrų bylos aplinkybių, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti turi būti tinkamai motyvuotas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009).
  23. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl

    4630 000 Eur (R. Ž. vekselį), nes Vilkaviškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje

    47Nr. e2-1720-305/2016 pareiškėjas patvirtino, 30 000 Eur, gauti iš R. Ž. buvo įnešti į įmonės kasą, šiomis lėšomis buvo atliekami sugriautos vėjo jėgainės remonto darbai, apmokėta už įgytą automobilį MB S350. Šios lėšos buvo tikslingai neapskaitytos įmonės veikloje, nes tuo metu (2014 metais) buvo planuojama kreiptis į bankus dėl kredito suteikimo, o tam reikėjo teigiamo įmonės veiklos balanso. Teisėjų kolegija sutinka, kad pareiškėjas panaudojo

    4830 000 Eur R. Ž. įmonei suteiktų lėšų pagal vekselį. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie paaiškinimai, atsižvelgiant į specialisto išvadoje nurodytus buhalterinės apskaitos trūkumus, jos vedimo specifiką, kelia svarbų klausimą byloje dėl pareiškėjo sąžiningumo ir jo pateiktų duomenų patikimumo, atsižvelgiant į tai, kad, kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjo paaiškinimai šioje byloje yra vienas iš įrodymų.

  24. Apibendrindama tai, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismo išvados apie pareiškėjo gautas pajamas iš kitų

    49UAB „Dumesta“ ir ko veiklos vietų yra abstrakčios ir bylos duomenimis neparemtos.

    50Kita vertus, matyti, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo vedama netinkamai (nutarties

    5135 punktas), dalis įmonės įsipareigojimų buvo slepiama (nutarties 49 punktas), o pareiškėjo įmonės kreditavimas ir sandoriai buvo sudaromi iš esmės esant interesų konfliktui, nes pareiškėjas turėjo asmeninį turtinį interesą atgauti įmonės akcijas.

  25. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad įrodymų vertinimo prasme byla yra sudėtinga tuo požiūriu, kad byloje esantys tiesiogiai rašytiniai įrodymai (buhalterinės apskaitos duomenys, pirminiai apskaitos šaltiniai) ir paaiškinimai negali būtų besąlygiškai laikomi patikimais dėl anksčiau nurodytų priežasčių. Primintina, kad bankroto bylose dominuoja viešasis interesas, todėl teismas turi būti aktyvus ir išvadas daryti tik surinkęs visus duomenis ir pašalinęs tarp jų esančius prieštaravimus. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijos vertinimu, nėra aišku, kokias įmonės pajamas teismas mini, nes jokių nuorodų į apskaitytas pajamas nenurodė, o duomenų apie neapskaitytas pajamas byloje nėra (tokių įrodymų byloje nebuvo rinkta). Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu teismui kilo abejonių dėl įmonės ūkinių operacijų turinio, yra įvairių procesinių priemonių joms atskleisti: teismas gali paskirti ekspertizę (atsižvelgiant į tai, kad specialisto išvada byloje buvo paskirta kiek kitokiais klausimais nei byloje aktualūs); jeigu teismas mano, kad galėjo būti naudojamos neapskaitytos pajamos – paprašyti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikti išvadą, apklausti paslaugų gavėjus apie atsiskaitymą su įmone ar net palyginti paslaugos teikėjo ir gavėjo apskaitos duomenis ir kt.
  26. Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, kad teismas, darydamas išvadas, motyvuotai nepašalino byloje esančių įrodymų prieštaringumo. Kaip minėta, piniginių lėšų gavimo faktas įmonėje šiuo atveju nėra ginčijamas, todėl teismas turi tiksliai nustatyti įmonės gautų ginčo piniginių lėšų kilmę (pareiškėjo asmeninės lėšos ar įmonės veiklos lėšos) pagal byloje esančius įrodymus, o kilus abejonėms, pasitelkti šios nutarties 51 punkte nurodytas ar kitas CPK nustatytas priemones abejonėms pašalinti ir taikant CPK 177, 183, 185, 197, 202 straipsnius padaryti motyvuotas išvadas.
  27. Atsižvelgusi į anksčiau išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo finansinio reikalavimo kilmės iš esmės neatskleidė bylos esmės, o įrodymų vertinimo ir pakankamumo prasme bylos nagrinėjimas nurodytais aspektais apeliacinės instancijos teisme reikštų, kad byla turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Atitinkamai, yra pagrindas šiuo atveju konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo.

52Dėl įskaitymų bankroto procese

  1. Teisėjų kolegija atskirai taip pat pastebi, kad, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas dėl dalies reikalavimų atliko įskaitymą („subendrino reikalavimus“). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teismas, tvirtindamas finansinį reikalavimą, neturi teisės atlikti įskaitymą, nes tai pažeidžia kitų kreditorių interesus ir prieštarauja bankroto proceso esmei.
  2. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatyta, kad draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar neginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas.
  3. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto norma skirta bankrutuojančios įmonės vykdytinoms prievolėms suspenduoti tam, kad būtų apsaugoti kreditorių interesai, įmonės turtas paskirstomas proporcingai kreditorių reikalavimų dydžiui, atsižvelgiant į kreditorių eiliškumą. Taigi šios normos paskirtis – užtikrinti, kad po bankroto bylos iškėlimo būtų išsaugotas įmonės turtas, kreditorių reikalavimai tenkinami tik atlikus įstatyme nustatytas bankroto procedūras, kad būtų apsaugota įstatyme įtvirtinta aukštesnės eilės kreditorių reikalavimų tenkinimo pirmenybės teisė. Kadangi bankrutuojančios įmonės turtas tampa visiems kreditoriams dalytinu turtu, tai bankrutuojanti įmonė, tenkindama bet kurio kreditoriaus reikalavimą įvykdyti prievolę, pažeistų kitų kreditorių teises ir teisėtus lūkesčius, kad skolininkas bent iš dalies įvykdys prievoles ir jiems. Šios kategorijos bylose laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuluotos taisyklės, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, būtent šiai bankrutuojančiai įmonei taikomas draudimas vykdyti visas finansines prievoles, įskaityti reikalavimus ar kitaip vykdyti šios įmonės prievoles, taip pat draudžiama išieškoti skolas iš šios įmonės turto (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2008 ir joje nurodytą teismų praktiką)
  4. Šiuo atveju ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatytos taisyklės taikytinos ir teismui. Nustatęs, kad kreditorius turi tiek pagrįstą reikalavimą bankrutuojančiai įmonei, tiek ir skolą, teismas turi tvirtinti visą reikalavimą, o susigrąžinus skolą iš skolininko, ji bus nukreipiama patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimams ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytu eiliškumu. Priešingu atveju, teismui atlikus įskaitymą, vienas kreditorius įgyja nepagrįstą pranašumą prieš kitus kreditorius.
  5. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju įskaitymai tuo pagrindu, kad pareiškėjui buvo išmokėtas avansas yra negalimi, nes jeigu pareiškėjas nurodo, kad panaudojo asmenines lėšas, o įmonė jam buvo išmokėjusi avansą, tačiau iki bankroto bylos iškėlimo dienos šios sumos nebuvo įskaitytos, jų po bankroto bylos iškėlimo įskaityti negalima. Tokiu atveju turi būti tvirtinamas visas pagrįstas finansinis reikalavimas, o įmonės vardu bankroto administratorė turi reikalauti sugrąžinti skolą. Sugrąžinus skolą (šiuo atveju – nepanaudotą avansą), jis panaudojamas kreditorių reikalavimams patenkinti įstatyme nustatytu eiliškumu (ĮBĮ

    5335 straipsnis). Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas dalį finansinio reikalavimo įskaitė nepagrįstai. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad atsižvelgiant į šios nutarties 50–52 punktų išaiškinimus, sprendžiant dėl kilmės be kita ko, turėtų būti ir aiškiai nustatyta kam buvo (ar buvo) panaudotas pareiškėjui išduotas avansas.

54Dėl procesinės bylos baigties

  1. Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui nėra absoliuti. Apeliacinės instancijos teismas privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas, o bylą gali grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais, įstatyme (CPK 327 straipsnis) nustatytais atvejais. Vienas tokių atvejų – jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3L-3-82/2005; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje

    55Nr. 3K-3-536/2008; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).

  2. Atsižvelgiant į šioje nutartyje nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia apie pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, netvirtindamas pareiškėjo finansinio reikalavimo, neatskleidė bylos esmės, o tirtinų aplinkybių apimtis, įrodinėjimo proceso ypatumai (CPK 314 straipsnis) suponuoja būtinybę procesą šioje byloje kartoti iš naujo, egzistavimą. Nors dalis pareiškėjo finansinio reikalavimo nepagrįstai buvo įskaityta (nutarties 54–58 punktai), teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė finansinio reikalavimo kilmės, daro išvadą, kad yra pagrindas tokiu atveju grąžinti bylą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo nagrinėti visa apimtimi. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, naikintina ir šis klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio

    561 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

57Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,

Nutarė

58Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 22 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 3. Nr. eB2-688-638/2018,... 4.
  1. Ginčo esmė
  1. Kauno apygardos... 5. UAB „Tytus“ (toliau – bankroto administratorė).
  2. Kauno apygardos... 6. Nr. e2-1667-230/2017 patenkino S. K. ieškinį ir iš UAB ,,Dumesta“ ir ko... 7. 99 702,25 Eur finansinį reikalavimą. Nurodė, kad nuo 2004 m. gegužės 12... 8. 2014 m. birželio 13d. buvo UAB ,,Dumesta“ ir ko vienintelis akcininkas, nuo... 9. 2008 m. vasario 7 d. iki 2016 m. gegužės 3 d. buvo UAB ,,Dumesta“ ir ko... 10. 2017 m. balandžio 26 d. nutarties dalį, kuria buvo patvirtintas kreditoriaus... 11. 9 914,36 Eur, nes tai yra lėšos, kurias S. K. įnešė į UAB ,,Dumesta“ ir... 12. 9 100 Lt (2 635,54 Eur), nurodydamas, kad tai grąžinamas avansas, į banko... 13. 7 807,3 Lt (2 261,15 Eur), nurodydamas, kad tai sąskaitos papildymas. Teismas... 14. S. K. lėšų, nes mokėjimo paskirtyje nurodoma, kad tai sąskaitos... 15. Nr. ( - ) (toliau – specialisto išvada) teismas konstatavo, kad ne visos... 16. 2015 metus į UAB „Dumesta“ ir ko banko sąskaitą įnešė iš viso 73 050... 17. 41 388,09 Eur (už 41 188,09 Eur nupirkta medžiagų ir kuro, išleista... 18. S. K. iš UAB „Dumesta“ ir ko lėšų buvo išmokėta 13 800 Eur avanso,... 19. UAB „Dumesta“ ir ko išaugo iki 5 770,63 Eur, sprendė, jog patvirtinti... 20. 2018 m. sausio 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės –... 21. S. K. ar kiti darbuotojai, o pirkėjas UAB „Dumesta“ ir ko. J. P.... 22. Teismas... 23. 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo... 24. Dėl naujų rašytinių įrodymų pridėjimo prie bylos
      25. Dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo
      1. Byloje... 26. 5 punktas).
      2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad... 27. 26 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta kreditoriaus reikalavimo tikslinimo... 28. Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr.... 29. Dėl finansinio reikalavimo kilmės
        1. Kaip matyti... 30. 201 168 Lt nepaskirstyto nuostolio. Be to, specialisto išvadoje konstatuota,... 31. UAB ,,Dumesta“ ir ko 2014 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, 2015 m. balandžio... 32. UAB ,,Dumesta“ ir ko buvo nemoki, o 2015 m. balandžio 30 d. UAB ,,Dumesta“... 33. 2012 ir 2013 metus bei 2013 m. kovo 7 d. mokėjimo kvitą, kuriame nurodyta,... 34. 175 000 Eur iš UAB „General Electric Solutions“. Pirmosios instancijos... 35. 2015 m. kovo 19 d. įmonė I. T. grąžino 23 643 Eur banko pavedimu (mokėjimo... 36. A. B. 2015 m. kovo 19 d. įnešė 20 000 Eur, 2015 m. kovo 27 d. įnešė 5 000... 37. S. K. savo vardu taip pat atliko mokėjimus / įnešimus į bendrovės banko... 38. 2015 m. balandžio 21 d. – 15 350 Eur, 2015 m. balandžio 29 d. – 800 Eur,... 39. 20 000 Eur.
        2. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie A. B. ir S. K.... 40. UAB ,,Dumesta“ ir ko vyr. buhalterės A. B., buvo patvirtinta 33 000,69 Eur... 41. 12 450,69 Eur sumą. Laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. lapkričio... 42. 34 150 Eur paskola. Iš viso – 54 700 Eur.
        3. Tuo pačiu laikotarpiu UAB... 43. 2016 m. lapkričio 14 d. mokėjimo pavedimu.
        4. Teisėjų kolegija,... 44. 2016 m. liepos 10 d. pareiškėjo ir įmonės akcininkės I. T. sutarties,... 45. S. K., R. V., L. J., J. P. parodė, kad pinigus apmokėti už įvairias... 46. 30 000 Eur (R. Ž. vekselį), nes Vilkaviškio rajono apylinkės teismo... 47. Nr. e2-1720-305/2016 pareiškėjas patvirtino, 30 000 Eur, gauti iš R. Ž.... 48. 30 000 Eur R. Ž. įmonei suteiktų lėšų pagal vekselį. Teisėjų kolegijos... 49. UAB „Dumesta“ ir ko veiklos vietų yra abstrakčios ir bylos duomenimis... 50. Kita vertus, matyti, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo vedama netinkamai... 51. 35 punktas), dalis įmonės įsipareigojimų buvo slepiama (nutarties 49... 52. Dėl įskaitymų bankroto procese
          1. Teisėjų... 53. 35 straipsnis). Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 54. Dėl procesinės bylos baigties
            1. Apeliacinės... 55. Nr. 3K-3-536/2008; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.... 56. 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
            ... 57. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 58. Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 22 d. nutartį panaikinti ir bylą...