Byla 2A-584-755/2015
Dėl žalos atlyginimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-859-902/2015 pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui V. B. dėl žalos atlyginimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir

Nustatė

2ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašė priteisti iš atsakovo V. B. 487,61 Lt žalos atlyginimą, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2013-06-06 Panevėžyje, ( - ), įvykio metu buvo apgadintas O. D. įmonei priklausantis automobilis ( - ), v. n. ( - ) kuris buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (KASKO). Dėl šio įvykio metu padarytos žalos ieškovas išmokėjo 487,61 Lt draudimo išmoką. Remiantis Panevėžio miesto policijos komisariato pažyma O. D. įmonei priklausantį automobilį apgadino V. B.. Pagal CK 6.1015 str. draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

3Atsakovas V. B. su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti.

4Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 13 d. sprendimu ieškinį patenkino: priteisė ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo V. B. 141,22 Eur žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2014-08-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas - 20,85 Eur žyminio mokesčio. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovo pateikti įrodymai patvirtina aplinkybę, jog V. B. imdamas dviratį, kliudė kastuvą, kuris kliudė automobilį ( - ), v. n. ( - ) apgadindamas jo priekines dureles, t. y., kad atsakovas yra kaltas dėl įvykio. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad šalia dviračio stovėjusi šluota ir kastuvas metaline rankena, kuriuos atsakovas kliudė imdamas dviratį, krisdami ant metalinių grindų, nesiekė automobilio durelių ir tokiu būdu automobilio negalėjo apgadinti. Kadangi pagal CK 6.1015 str. draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, teismas sprendė, kad iš atsakovo priteistina 141,22 Eur suma padarytai žalai atlyginti, taip priteistinos iš atsakovo priteistinos palūkanos bei ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos.

5Apeliaciniu skundu atsakovas V. B. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-04-13 sprendimą, prašo šį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atmesti. Apeliantas teigia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl yra naikintinas, o ieškinys atmestinas.

6Apeliantas pažymi, kad taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su tam tikrais skolininko veiksmais, tai yra žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu), priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys, pažeidėjo kaltė. Šios sąlygos yra būtinos ir turėjo būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad jo pagrindu būtų galima priteisti žalos atlyginimą iš jo, atsakovo.

7Teigia, kad teismas nepagrįstai jo, apelianto, kaltę grindė Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto PK VPS 2013-07-03 raštu Nr. 50-47-l-S-7602, iš kurio neva matyti, kad krisdamas kastuvas apgadino automobilio dešinės pusės priekines keleivio dureles, liudytojo O. D. parodymais, žalų tyrimo eksperto R. L. pateiktu raštu, ir šių įrodymų pagrindu atmetė jo, apelianto, atsikirtimo į ieškinį pateiktus argumentus bei įrodymus.

8Apeliantas pažymi, kad jis nurodė, jog 2013-06-06 su dviračiu vežė metalo laužą į supirktuvę, esančią ( - ), Panevėžyje. Dviratį pasistatė prie sienos supirktuvės viduje. Į supirktuvės vidų įvažiavo automobilis su priekaba. Šalia jo dviračio stovėjo šluota ir kastuvas metaline rankena, kuriuos jis kliudė imdamas savo dviratį. Abu daiktai nukrito ir atsimušė į metalines grindis, o vairuotojui pasirodė, kad į jo automobilį. Minėti daiktai nukrito ant metalinių grindų, nesiekdami automašinos durelių. Jis, apeliantas, savo kaltės nepripažino ir O. D. aiškino, kad krisdami daiktai jo automobilio nekliudė. Teigia, jog 2013-06-06 paaiškinime, kurį pateikė policijos darbuotojams, taip pat nurodė tas pačias aplinkybes. Automobilio daiktai nelietė, bet vairuotojas teigė, kad jam buvo įbrėžtos kairės pusės durelės. Apžiūrėjus mašiną matėsi, kad O. D. nurodytos žymės ant automobilio durelių buvo įbrėžtos žymiai anksčiau.

9Nurodo, kad jis teismui pateikė rašytinius įrodymus, tai yra patalpos, esančios Panevėžyje ( - ), schemą, fotonuotraukas iš įvykio vietos ir jo padarytus išmatavimus (paskaičiavimus), kad šalia jo dviračio stovėjusi šluota ir kastuvas metaline rankena, kuriuos jis kliudė imdamas dviratį, krisdami ant metalinių grindų nesiekė automobilio durelių ir tokiu būdu automobilio negalėjo apgadinti. Pagal padarytus išmatavimus (paskaičiavimus) akivaizdu, kad krisdami nurodyti daiktai negalėjo siekti automobilio durelių ir tokiu būdu automobilio negalėjo apgadinti, nes kastuvo ir šluotos ilgis - 1,35 m, o atstumas nuo garažo sienos iki stovėjusios automašinos šono - l,9 m. Teigia, kad šie paskaičiavimai rodo, jog nėra priežastinio neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo, taip pat ir jo, atsakovo, kaltės. Teigia, jog nepagrįsta ir neteisinga pirmosios instancijos teismo padaryta išvada bei jo, atsakovo, pateiktų įrodymų vertinimas, nurodant, kad įvykio vietos apžiūra, matavimai buvo padaryti ne įvykio dieną, o praėjus ilgam laiko tarpui, atsakovo iniciatyva, o ne kito asmens, kuris būtų nesuinteresuotas šios bylos baigtimi, ir prieštarauja CPK 176 str., 177 str. bei 178 str., 185 str. nuostatoms. Teigia, kad pateikdamas patalpos schemą ir išmatavimus (paskaičiavimus), jis įrodė tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavimą, kuri paneigia ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ir liudytojo O. D. poziciją ir tvirtinimą, kad kastuvas, krisdamas pasiekė automobilio dureles ir jas apgadino. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino žalų tyrimo eksperto R. L. pateiktą išvadą, kurioje nurodoma, kad įbrėžimai ant automobilio durelių ir jų pobūdis galėjo būti padaryti, krentant įrankiui su atsikišusiomis aštriomis kietomis dalimis. Iš pateiktų fotonuotraukų yra matyti, kad šluota ir kastuvo rankena neturi aštrių dalių, todėl minėtas įbrėžimas galėjo atsirasti, tik braukiant vinimi ar kitu aštriu daiktu.

10Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ su skundu nesutinka ir prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, kad policijai aiškinantis įvykio aplinkybes V. B. nenurodė ir neprašė ištirti tų aplinkybių, kurias jis bandė įrodyti teisme. Patalpos nuotraukas V. B. padarė 2015 m. kovo mėn., tačiau jo neįrodo, kad 2013 m. įvykusio įvykio metu automobilis stovėjo 1,90 m atstumu nuo garažo sienos bei kad kastuvas ir šluota buvo 1,90 m atstumu nuo automobilio. Atsakovas nepageidavo ir nieko nepadarė, kad šios aplinkybės būtų ištirtos nedelsiant po įvykio. Tai, kad kastuvas trumpesnis nei atstumas iki automobilio nuo tos vietos, kurs stovėjo kastuvas, policijai nenurodė. Nurodo, kad šiuo metu negalima nustatyti, kokiu atstumu nuo sienos stovėjo kastuvas, taip pat kuris iš kastuvų krito. Be to, V. B. nenurodė, kaip jis nustatė, kad įbrėžimas automobiliui buvo padarytas seniai, o šią versiją atsakovas nurodė tik baigiant nagrinėti bylą. Ši V. B. versija, teigia, prieštarauja, V. B. pateiktam argumentui, kad transporto priemonė įvažiuodama į garažą galėjo kliudyti kitus objektus. Teigiama, kad teismas nustatė žalos padarymo aplinkybes remdamasis įrodymu visuma.

11Apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 13 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.). Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas vadovaujantis byloje surinktais ir įvertintais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes, ir turi atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.).

12Apeliantas draudiko išmokos fakto ir atlygintos žalos dydžio neginčija. Iš esmės apeliantas nesutinka su teismo išvadomis dėl civilinės atsakomybės sąlygų jo veiksmuose buvimo įrodytumo.

13Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. prieš Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialą, bylos Nr. 3K-3-260; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prieš J. M., bylos Nr. 3K-3-462, ir kt.).

14Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; 2010-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; kt.). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

15Teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad nesutinkant su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir išvadomis, apeliaciniame skunde turi būti pateikti teisiniai argumentai, patvirtinantys, kad bylos aplinkybės nebuvo išsamiai ištirtos, įrodymai, kuriais pagrįstas sprendimas, buvo suklastoti ar, tiriant ir vertinant įrodymus, buvo pažeistos kitos CPK nuostatos. Šiuo atveju apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą priteisti ieškovui iš apelianto 141,22 Eur žalos atlyginimą apeliaciniame skunde iš esmės atkartoja savo atsiliepimo argumentus. Teismas pažymi, kad apelianto nuomonė dėl išvadų, darytinų įvertinus įrodymus, ir byloje nustatytų aplinkybių, savaime neįrodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinius pažeidimus ir netinkamai įvertino bylos įrodymus.

16Apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, jog ieškovo pateikti įrodymai patvirtina aplinkybę, kad atsakovas V. B. imdamas dviratį, kliudė kastuvą, kuris krisdamas kliudė O. D. įmonei priklausantį automobilį, apgadindamas automobilio priekines dureles, pagrįstai rėmėsi Panevėžio miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus pažyma, fotonuotraukomis, eksperto R. L. nurodytomis aplinkybėmis, liudytojo O. D. parodymais apie įvykį, ir tinkamai juos įvertino. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog automobiliui padaryti įbrėžimai galėjo būti padaryti O. D. nurodytomis aplinkybėmis, o atsakovo argumentai bei pateikti įrodymai to nepaneigia.

17Iš atsakovo apeliacinio skundo turinio matyti, kad V. B. nesutinka su teismo išvada, kad jo kaltę pagrindžia prieš tai nurodyti bylos įrodymais, nes, tvirtina, kad jo dviračiu užkliudyti garaže stovėję šluota ir kastuvas krisdami automobilio nekliudė, daiktai nukrito ant žemės nesiekdami automobilio durelių. Šiems argumentams pagrįsti atsakovas nurodė, kad pateikė teismui fotonuotraukas ir įvykio vietos schemą su atstumų išmatavimais, kurie rodo, kad krisdamas kastuvas automobilio siekti negalėjo, todėl tarp jo veiksmų ir atsiradusios žalos nėra priežastinio ryšio. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių duomenų nelaikė pagrindžiančiais atsakovo argumentus. CPK 177 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Atsakovo pateikti duomenys – fotonuotraukos ir įvykio vietos schema su išmatavimais padaryti paties atsakovo, jau po įvykio, todėl objektyviai neatspindi faktinės įvykio situacijos, t. y. kur konkrečiai įvykio metu stovėjo automobilis ir įrankiai. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, jog atsakovui pripažinus, kad kastuvas krito tuomet, kai jis ėmė savo dviratį, yra tikėtina, kad atsakovas kastuvą pirmiausia pastūmė iš faktinės padėties ir tokiu būdu kastuvas galėjo apsiekti automobilio dureles. Todėl, apygardos teismas, sprendžia, jog ir dėl šios priežasties atsakovo pateikti duomenys apie kastuvo ilgį bei automobilio stovėjimo atstumą nuo įrankių buvimo vietos, savaime buvusios situacijos neatkuria ir atsakovo atsakomybės paneigti negali (b.l. 127-133). Taip pat pastebima, kad iš atsakovo pateiktų į bylą fotonuotraukų matyti, kad atsakovas įvykio situaciją atvaizduoja fotonuotraukose kaip įvykusią apgadinant automobilį iš kairės pusės, tuo tarpu, byloje esančių duomenų visuma rodo, kad buvo apgadintos automobilio dešinės pusės keleivio durelės, kas leidžia abejoti atsakovo pateiktų duomenų tikslumu ir objektyvumu (b.l. 128-133). Taip pat iš nuotraukų matyti, kad garažo vartai yra stumdomi, nėra aišku, kokioje padėtyje buvo įvykio metu, dėl ko atsakovo pateikta schema su išmatavimais bei nuotraukos negali patvirtinti atsakovo nurodomos aplinkybės, kad krisdamas kastuvas negalėjo siekti automobilio. Taigi, įvertinant aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas savo atsikirtimų į pareikštą ieškinį, to, jog krisdamas kastuvas automobilio nesiekė, o automobilis buvo apgadintas kitomis aplinkybėmis, nepagrindė.

18Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad ieškovas, pareiškęs atgręžtinį reikalavimą atsakovui, šio reikalavimo teisinį pagrindą, tai, kad V. B. yra atsakingas už 2013-06-06 O. D. įmonės automobiliui padarytą žalą, pilnai įrodė (CPK 12, 178 str.). Iš byloje esančios pateiktos Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto PK viešosios policijos skyriaus 2013-07-03 pažymos matyti, kad įvykių registre registruota medžiaga 011300029282, kurioje O. D. pranešė, jog 2013-06-06 apie 12 val. 10 min., adresu ( - ) , Panevėžys, įvarė savo automobilį į angarą, sėdint automobilyje pamatė vyriškį, kuris imdamas dviratį užkliudė ir nuvertė metalinį kastuvą ir šluotą, o krisdamas kastuvas apgadino dešinės pusės priekines keleivio dureles (b.l. 8). Iš esmės analogiškas aplinkybes O. D. nurodė ir apklaustas liudytoju pirmosios instancijos teisme. Apygardos teismas neturi pagrindo abejoti liudytojo O. D. parodymais byloje apie tai, kad atsakovas, imdamas dviratį, užkliudė įrankius ir krisdamas kastuvas apgadino O. D. automobilį, nes liudytojo parodymai byloje sutampa su kitais įrodymais - byloje esančiomis ieškovo pateiktomis automobilio Nissan Primera nuotraukomis ( b.l. 66-67) bei žalų eksperto R. L. rašte 2015-03-10 nurodytu automobilio apgadinimo mechanizmu. R. L. nurodė, jog fotonuotraukose užfiksuotas priekinių dešinės pusės durų sugadinimas nebūdingas atsirandantiems eismo įvykio metu, nes eismo įvykio metu paprastai susiformuoja horizontalūs teisūs įbrėžimai. Taip pat nurodė, jog šiuo atveju susiformavę nežymiai vingiuoti keliomis kryptimis einantys įbrėžimai, jų pobūdis nurodo, kad jie galėjo būti padaryti nurodytomis aplinkybėmis – nedideliu greičiu krentant įrankiui su atsikišusiomis aštriomis kietomis dalimis (b.l. 123). Tokie duomenys paneigia apelianto skunde nurodytą aplinkybę, kad žalų tyrimo eksperto nustatyti automobilio apgadinimai, kastuvu negalėjo būti padaryti. Tokiu būdu teismas sprendžia, jog ieškovas byloje įrodė, kad žala kilo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kuri yra priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais. Teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovo kaltės padarytos, nepažeidžiant CPK 185 str. nustatytų įrodymų įvertinimo reikalavimų, taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamai nustatytų ir įvertintų apelianto civilinės atsakomybės sąlygų.

19Esant aukščiau išdėstytiems argumentams, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškovo ieškinį pagrįstu, o apelianto skundo argumentai nepaneigė teismo išvadų bei motyvų (CPK 185 str.).

20Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinio skundo motyvais ir argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 263, 329-330 str.).

21Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

22Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas... 2. ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašė priteisti iš atsakovo V. B.... 3. Atsakovas V. B. su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti.... 4. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 13 d. sprendimu... 5. Apeliaciniu skundu atsakovas V. B. skundžia Panevėžio miesto apylinkės... 6. Apeliantas pažymi, kad taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie... 7. Teigia, kad teismas nepagrįstai jo, apelianto, kaltę grindė Panevėžio... 8. Apeliantas pažymi, kad jis nurodė, jog 2013-06-06 su dviračiu vežė metalo... 9. Nurodo, kad jis teismui pateikė rašytinius įrodymus, tai yra patalpos,... 10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ su... 11. Apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m.... 12. Apeliantas draudiko išmokos fakto ir atlygintos žalos dydžio neginčija. Iš... 13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK... 14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų... 15. Teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad nesutinkant su pirmosios... 16. Apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios... 17. Iš atsakovo apeliacinio skundo turinio matyti, kad V. B. nesutinka su teismo... 18. Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad... 19. Esant aukščiau išdėstytiems argumentams, darytina išvada, jog pirmosios... 20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinio skundo motyvais ir... 21. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p.,... 22. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 13 d. sprendimą palikti...