Byla e2A-108-601/2017

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Nijolios Indreikienės ir Virginijos Lozoraitytės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. D. ir atsakovo E. D. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. D. patikslintą ieškinį atsakovui E. D. bei tretiesiems asmenims AB DNB bankui, UAB „Litesko“, UAB „Žaidas“, UAB „Cgates“, UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, AB „Swedbank“ dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir pagal atsakovo E. D. priešieškinį ieškovei R. D. bei tretiesiems asmenims AB DNB bankui, UAB „Litesko“, UAB „Žaidas“, UAB „Cgates“, UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, AB „Swedbank“ dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5Ieškovė R. D. patikslintu ieškiniu prašo:

• nutraukti santuoką, sudarytą su atsakovu ( - ) Alytaus miesto CM skyriuje, įrašo Nr. ( - ), dėl atsakovo kaltės;
• priteisti š atsakovo jos naudai 2 896,20 Eur dydžio neturtinę žalą;
• nepilnamečių vaikų L. D. ir A. D. gyvenamąją vietą nustatyti su motina R. D.;
• nepilnamečių vaikų L. ir A. D. išlaikymui priteisti iš atsakovo po 200 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki vaikų pilnametystės, nustatant, kad piniginių lėšų tvarkytoja uzurfrukto teise bus motina R. D.;
• priteisti iš atsakovo E. D. vaikams A. ir L. D. po 2 461,77 Eur dydžio kiekvienam išlaikymo įsiskolinimą, nustatant, kad šių piniginių lėšų tvarkytoja uzurfrukto teise bus R. D.;
• priteisti iš atsakovo vaikams A. ir L. D. 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo šios bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimų įvykdymo;
• šalims solidariai priteisti piniginę prievolę kreditoriams UAB „Litesko“ ir AB DNB bankui;
• nutraukus santuoką palikti jai santuokinę D. pavardę;
• priteisti iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

62. Atsakovas, nesutikdamas dalyje su ieškiniu dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, turto ir kreditorių balanso, pateikė priešieškinį ir prašo:

• nustatyti nepilnamečių vaikų A. ir L. D. gyvenamąją vietą su E. D.;
• priteisti iš R. D. išlaikymą vaikams po 130 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės;
• priteisti iš R. D. jam išlaikymo įsiskolinimą 7 373,73 Eur;
• priteisti jam iš R. D. 4 489,11 Eur kompensaciją už sumokėtą kreditą bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.

7Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies.

• Nutraukė santuoką, sudarytą tarp E. D. ir R. D. dėl E. D. kaltės.
• Po santuokos nutraukimo E. D. paliko D., R. D. D. pavardę.

  9

• Nustatė nepilnamečių vaikų A. D. ir L. D. gyvenamąją vietą su motina R. D. pagal jos gyvenamąją vietą.
• Priteisė iš E. D. išlaikymą sūnui A. D. ir sūnui L. D. po 162,50 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2013-08-01 iki vaikų pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant motiną R. D..

  10

• Sprendimą šioje dalyje pavedė vykdyti skubiai.
• Priteisė iš R. D. E. D. 4 489,11 Eur kompensaciją už sumokėtą kreditą.
• Atmetė ieškinio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo ir priešieškinio dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo E. D. priteisimo.
• Priteisė iš E. D. R. D. bylinėjimosi išlaidas: 150 Eur žyminį mokestį ir 1 752,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso: 1 902,50 Eur.
• Priteisė iš E. D. 58,50 Eur žyminį mokestį valstybei ir 27,05 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, iš viso: 85,55 Eur.

Teismas nustatė, kad šalys nebegyvena santuokinio gyvenimo nuo 2013 m. ir nebėra jokių galimybių santuokinį gyvenimą atnaujinti. Laikė, kad liudytojai patvirtino atsakovo neištikimybės, ieškovės žeminimo, psichologinio ir fizinio smurto prieš ją naudojimo faktą. Atsakovo bendravimo su kitomis moterimis nepaneigė ir atsakovo motina. Atsakovas teigė, kad ieškovės kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškė tuo, kad ji išvyko dar 2010 m. į Didžiąją Britaniją ir paliko jį su nepilnamečiais vaikais. Tačiau teismas laikė, kad, pablogėjus šalių turtinei padėčiai, tai buvo toks šalių susitarimas. Ieškovė išvyko į užsienį, siekdama padidinti šeimos pajamas, siųsdavo pinigus, pirkdavo daiktus, todėl negalima pripažinti, kad ji visiškai nesirūpino šeima. Atsakovui neįrodžius ieškovės kaltės ir nepaneigus savo kaltės teismas laikė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, t. y. dėl jo neištikimybės, fizinės ir psichinės prievartos prieš sutuoktinį ir kitus šeimos narius. Dėl neturtinės žalos. Teismas pažymėjo, kad dėl atsakovo veiksmų ieškovė patyrė neigiamus išgyvenimus, darančius įtaką jos dvasinei pusiausvyrai, patyrė emocinį skausmą, pažeminimą, kas nulėmė tai, kad ji prarado galimybę mėgautis šeimos ir socialiniu gyvenimu, tačiau teismas laikė, kad tai savaime nelaikoma atlygintine žala, turi būti įrodyta, kad tai pakenkė ieškovės sveikatai, jos gyvenimo kokybei ir kt. Sprendė, jog ieškovė neįrodė, kokių neigiamų padarinių sukėlė atsakovo kalti veiksmai dėl santuokos iširimo. Teismas vaikų gyvenamąją vietą nustatė su ieškove. Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo. Teismas vertino, kad ieškovės pajamos yra socialinės būsto pašalpos, dirbančių asmenų ir vaiko mokesčių kredito, vaiko pašalpos išmokos, iš viso 1657,60 svarų į mėnesį ir 606 svarai per mėnesį jos gaunamas darbo užmokestis. Atsakovo pragyvenimo šaltinis darbo užmokestis. Nekilnojamojo ar kito registruotino turto atsakovas neturi, turi tik nemažai prievolių kreditoriams. Ieškovė turto neturi, taip pat turi tik prievoles. Teismas pripažino, kad ieškovės prašoma priteisti suma po 200 Eur kiekvienam vaikui nėra pagrįsta, o atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia priteisti būtinus vaikų poreikius atitinkantį išlaikymo dydį 162,50 Eur. Atsakovas prie vaikų išlaikymo turėtų prisidėti didesne dalimi, nes jo gaunamos pajamos yra skirtos tik jo asmeninių poreikių tenkinimui, ieškovei, su kuria lieka gyventi vaikai, tenka kasdieninė vaikų priežiūra, rūpinimasis jais, ko paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Vieno iš tėvų gyvenamojo būsto suteikimo faktas gali būti vertinamas kaip viena iš teisiškai reikšmingų aplinkybių, taikant CK 3.192 str. 3 d. įtvirtintą proporcingumo principą. Teismas taip pat priteisė išlaikymo įsiskolinimą po 162,50 Eur kiekvienam vaikui nuo 2013-08-01, kai vaikai apsigyveno su motina Jungtinėje Karalystėje ir atsakovas nustojo teikti vaikams paramą, iki vaikų pilnametystės. Teismas pažymėjo, kad nuo 2010 m. gegužės mėnesio iki 2013 m rugpjūčio mėnesio vaikai gyveno su tėvu Lietuvoje, tačiau juos išlaikė abu tėvai, padėjo artimi giminaičiai, todėl nenustatė, kad vaikų išlaikymas buvo netinkamas ir nepakankamas. Kiekvienas iš tėvų didesne ar mažesne dalimi prisidėjo prie vaikų išlaikymo, todėl iš ieškovės nepriteisė atsakovo prašomo 5 740 Lt išlaikymo įsiskolinimo. Teismas iš ieškovės priteisė atsakovo padengtą kredito dalį 4 489,11 Eur, kurią ieškovė, būdama solidari skolininkė, taip pat turėjo mokėti. Kreditą dengė E. D. ir neįrodyta, kad prie kredito mokėjimo ieškovės buvimo Jungtinėje Karalystėje metu prisidėjo ieškovė. Įrodymai, kurie pagrindžia ieškovės lėšų pervedimą atsakovui, anksčiau buvo aptarti, kaip teikiamas išlaikymas vaikams. Nesant konkrečių atsakovo reikalvimų dėl bendravimo tvarkos nustatymo, teismas klausimo dėl vaikų bendravimo tvakos nenagrinėjo. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas pažymėjo, kad santuokos nutraukimo byloje, pagrindinis reikalavimas yra santuokos nutraukimas, tuo tarpu visi kiti reikalavimai yra išvestiniai. Konstatavus sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, kitam sutuoktiniui įstatymas garantuoja teisę reikalauti iš kalto asmens atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu. Konstatavus vieno iš sutuoktinio kaltę, reiškia bylos išnagrinėjimą taip, kad sprendimas priimamas nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio naudai. Ieškinį ir priešieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo, pripažinto kaltu dėl santuokos iširimo, ieškovei priteisė jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

11Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

12Apeliaciniu skundu atsakovas E. D. prašo Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 12 d. sprendimo dalis, kuriose tenkintas ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, dėl išlaikymo dydžio, dėl išlaikymo įsiskolinimo bei sprendimo dalį, kurioje atmestas atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo bei atmestas prašymas nustatyti bendravimo tvarką su vaikais bei sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti:

• ieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo tenkinti iš dalies ir pripažinti, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės,
• sprendimo dalį, kuria priteistas nepilnamečiams vaikams išlaikymas nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. panaikinti ir priteisti iš E. D. išlaikymą sūnui A. D., gimusiam ( - ), ir sūnui L. D., gimusiam ( - ), po 100 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo,
• priteisti išlaikymo įsiskolinimą sūnui A. D. ir sūnui L. D. kiekvienam po 1 450,90 Eur.
• sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinio reikalavimas panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti atsakovui E. D. iš R. D. išlaikymo įsiskolinimą 7 373,73 Eur.
• priimti sprendimą ir nustatyti E. D. bendravimą su nepilnamečiais sūnumis A. D. ir L. D. per ,,Skype“ programą kiekvieną mėnesio šeštadienį nuo 18 val. Lietuvos laiku (16 val. Didžiosios Britanijos laiku) iki 21 val. Lietuvos laiku (19 val. Didžiosios Britanijos laiku) bei dvi savaites atsakovo vasaros atostogų metu, ieškovei parvežant vaikus į Lietuvą.
• pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

13Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: teismas nepagrįstai nepripažino, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, kadangi ieškovė išvyko į Didžiąją Britaniją, paliko šeimą ir vaikus, o vėliau apgaule vaikus išsivežė gyventi į Didžiąją Britaniją. Teismas nevertino, kad ieškovės elgesys išvykus į Didžiąją Britaniją prieštarauja ieškovės aiškinimui apie jos išvykimą dėl šeimos gerovės. Ieškovė vaikų išlaikymui siuntė nepastoviai sumas, kurių neužteko vaikų išlaikymui, ieškovė nesirūpino šeima. Spręsdamas kaltės klausimą teismas nenagrinėjo atsakovo argumentų, kad ieškovė nevykdė savo kaip sutuoktinės pareigų. Ieškovės elgesys, kai ji paliko šeimą, o po to nesirūpina šeima, neteikia vaikams išlaikymo, nemoka kredito, – pripažintinas kaltu elgesiu. Teismas nepasisakė dėl rašytinių įrodymų, todėl pažeidė procesines teisės normas. Teismas darydamas išvadą, kad atsakovas buvo neištikimas, nedarė skirtumo tarp neištikimybės ir bendravimo, nes ne bet koks bendravimas su kitu asmeniu laikomas neištikimybe. Įrodymų, kad atsakovas būtų artimuose santykiuose byloje nebuvo pateikta. Be to, ieškovė dar iki 2010 m. gegužės mėnesio nevykdė savo kaip sutuoktinės pareigų, kas rodo, kad tarp šalių santuokiniai ryšiai, o taip pat šeimininis bendro ūkio vedimas buvo nutrūkęs; teismas, priteisdamas išlaikymą periodinėmis išmokomis vaikams į mėnesį, nevertino, kad ieškovė į mėnesį 1 657,60 svarų gauna kaip socialinės būsto pašalpas, vaiko pašalpos išmokas, kad ieškovė nenurodė vaikų išlaikymo dydžio, atsakovo realios pajamos yra nedidelės, kad atsakovas turi nuomotis būstą, kad vienas atsakovas vykdė ir vykdo šalių solidarias prievoles. Teismas, priteisdamas išlaikymą nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes nenustatė vaikų poreikių. Nenustatydamas vaikų poreikių, teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovas turi prisidėti prie išlaikymo po 162,5 Eur kiekvienam. Ieškovė gauna vaikams socialines išmokas, kurių pakanka vaikų poreikių patenkinimui, todėl vaikų išlaikymui būtų pakankama suma po 100 Eur kiekvienam. Atsakovo darbo užmokestis yra 468,22 Eur, todėl minusavus teismo priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis, atsakovui pragyvenimui liktų 138 Eur. Išlaikymo priteista daugiau negu leidžia atsakovo turtinė padėtis. Teismo argumentai, kad vaikai su ieškove gyvena Jungtinėje Karalystėje ir todėl spėjamos išlaidos yra didesnės, yra nepagrįsti ir prieštarauja kasacinio teismo praktikai. Ieškovė vaikus išvežė slapta, atsakovas vaikų išvežimui nepritarė, todėl ieškovė ir turi prisiimti didesnes išlaidas. Teismas, priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą iki ieškinio padavimo, turėjo išlaikymo įsiskolinimą apskaičiuoti, o ne priteisti išlaikymo įsiskolinimą periodine suma po 162,5 Eur. Teismas nenustatė vaikų poreikių, neatsižvelgė į tai, kad ieškovė gaudavo vaikams socialines išmokas 1 657,60 svarų, kurių praktiškai užtekdavo vaikų išlaikymui, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas vienas rūpinosi bendru turtu. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovas yra atsiuntęs vaikams kiekvienam po 25 svarus, teikė išlaikymą kitokiu būdu, t. y. siuntė siuntinius ieškovei į Didžiąją Britaniją 3-4 tašes, kurios vienos vertė 500 Lt, todėl nurodytos sumos turi būti minusuotos iš išlaikymo įsiskolinimo. Išlaikymo įsiskolinimas galėtų būti priteistas, skaičiuojant išlaikymo įsiskolinimą po 100 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį kas už 17 mėnesių iki ieškinio padavimo sudarytų 1 700 Eur vienam vaikui, o dviem 3 400 Eur. Atėmus suteiktą išlaikymą, išlaikymo įsiskolinimas sudarytų 2 901,80 Eur. Dėl ieškovės prievolės atlyginti atsakovo įvykdytų nepilnamečių vaikų išlaikymo dalį. Nuo 2010 m. gegužės mėnesio iki 2013 m. rugpjūčio mėnesio vaikai gyveno su tėvu Lietuvoje, šiuo laikotarpiu ieškovė pervedė 5 730 Lt, kai už 39 mėnesius turėjo pervesti 31 200 Lt. Šiuo laikotarpiu atsakovas išlaikė vaikus, vykdė prievolę išlaikyti vaikus ne tik už save, bet ir už ieškovę. Ieškovės išlaikymo įsiskolinimas sudaro 7 373,73 Eur; Teismas, nespręsdamas bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė trukdo atsakovui bendrauti su vaikais. Bendravimo tvarkos klausimas buvo iškilęs, t. y. atsakovo siūlymas dėl bendravimo tvarkos byloje buvo pateiktas, todėl teismas privalėjo išsiaiškinti dėl bendravimo tvarkos nustatymo su vaikais; teismas pažeidė teismo nešališkumo principą. Teismas nagrinėdamas bylą turėjo išankstinį nusistatymą prieš atsakovą, buvo tendencingas, akivaizdžiai iškraipė atsakovo poziciją, vertino tik įrodymus, kurie naudingi ieškovei. Nevykdė CPK 376 straipsnyje nustatytos teismo pareigos būti aktyviam, nenustatė bendravimo tvarkos su vaikais. Atitinkamai teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

145.

15Ieškovė R. D. apeliaciniu skundu prašo iš dalies panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą:

16-

17priteisti ieškovės R. D. naudai iš atsakovo E. D. 2 896,2 Eur dydžio neturtinės žalos, padarytos dėl santuokos nutraukimo,

18-

19priteisti iš atsakovo E. D. nepilnamečiams vaikams A. D. ir L. D. išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui už laikotarpį nuo 2013-08-01 iki vaikų pilnametystės,

20-

21atmesti priešieškinio reikalavimą priteisti atsakovo E. D. naudai iš ieškovės R. D. 4 489,11 Eur kompensaciją už sumokėtą kreditą.

22Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

235.1. nepagrįstai atmestas ieškinio reikalavimas priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 2 896,2 Eur dydžio neturtinės žalos, padarytos dėl santuokos nutraukimo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovė dėl atsakovo kaltų veiksmų patyrė neturtinę žalą. Atsakovas atliko ne vieną, o keletą jam kaip sutuoktiniui tenkančių pareigų pažeidimų – buvo neištikimas, naudojo fizinę ir psichologinę prievartą, buvo nelojalus ieškovei, negerbė ieškovės. Atsižvelgiant į pažeidimų mastą ir pobūdį ieškinio reikalavimas dėl 2 896,2 Eur neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo yra pagrįstas ir turėjo būti tenkintas;

245.2. teismas netinkamai nustatė 162,50 Eur išlaikymo dydį, reikalingą šalių nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti, nepagrįstai netaikė LAT praktikos. Nepilnamečių vaikų poreikiams per mėnesį reikalinga ne mažesnė nei 1 MMA algos suma. Sprendimu nepagrįstai nurodyta, jog šiuo metu 1 MMA dydis Lietuvoje sudaro 325 Eur, kai jis didėjo iki 350 Eur, o nuo 2016-07-01 iki 380 Eur. Dėl šio klaidingo argumento netinkamai nustatytas išlaikymo dydis po 162,50 Eur kiekvienam vaikui. Toks išlaikymo dydis neužtikrina šalių nepilnamečių vaikų būtinųjų poreikių, kai jų poreikių patenkinimui reikalinga suma per mėnesį sudaro ne mažiau kaip 380 Eur sumą. Atsakovui tenkančio teikti išlaikymo dalis negali būti mažesnė nei 190 Eur. Ieškovė su vaikais gyvena Jungtinėje Karalystėje, kur pragyvenimo lygis aukštesnis nei Lietuvoje. Atsakovo finansinė padėtis, sveikatos būklė, amžius bei profesinės galimybės yra pakankamos tam, jog atsakovas teiktų vaikams didesnio dydžio išlaikymą ir tenkintų ne tik būtinus, bet ir maksimalius poreikius;

255.3. nepagrįstai iš ieškovės atsakovo naudai priteista 4 489,11 Eur kompensacija už sumokėtą kreditą, sumokėtą laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės mėn. iki 2013 m. rugpjūčio mėn. Tai patvirtina mokėjimo nurodymai, iš kurių matyti, kad ieškovė atsakovui pervedė tam tikras sumas. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog šalys nustojo vesti bendrą ūkį nuo 2010 m. gegužės mėn. Šalys vedė bendrą ūkį iki 2012-11-16, todėl visos laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės mėn. iki 2012-11-16 šalių įgytos pajamos ir turtas buvo bendros;

265.4. atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog turėjo ir panaudojo asmenines lėšas kreditui dengti. Atsakovas ilgą laiką nedirbo arba gavo tik minimalias pajamas. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog gavo dovanų iš močiutės ir/ar motinos bei jog turėjo kitų pajamų šaltinių. Kai ieškovė nustojo su atsakovu vesti bendrą ūkį ir nustojo duoti atsakovui pinigines lėšas kredito ir kitų skolų dengimui, antstolis nedelsiant pradėjo turto pardavimo iš varžytinių procedūrą, kas patvirtina, jog kreditas buvo dengiamas iš ieškovės užsienyje uždirbtų lėšų, o atsakovas jokiomis asmeninėmis lėšomis prie kredito dengimo neprisidėjo;

275.5. teismas nevertino liudytojų parodymų, kurie patvirtino faktą, jog grįžusi į Lietuvą ieškovė kartu su atsakovu yra vykusį į banką mokėti įmokų. Visos įmokos bankui sumokėtos grynais pinigais, todėl labiau tikėtina, jog kreditas buvo dengiamas iš ieškovės užsienyje uždirbtų lėšų. Nepagrįstai atsakovas nurodo, kad kreditą dengė jo motina, kadangi ieškovė atsakovo motinai buvo pervedusi 1 200 Lt, todėl atsakovo motina galėjo perduoti atsakovui ieškovės pervestas lėšas. Nevertinta aplinkybė, kad antstolis iš ieškovės sąskaitos išieškojo 2 000 Lt kreditoriui dengti.

6. Ieškovė R. D. atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

28Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

296.1. pagrįstai šalių santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės. Atsakovas pripažino bendravimo su kitomis moterimis faktą, tą darė be ieškovės žinios ir sutikimo, t. y. atsakovas slėpė, kad bendrauja su kitomis moterimis. Tą patvirtino ir byloje apklausti liudytojai. Kai ieškovė buvo išvykusi, atsakovo draugė A. apsigyveno ieškovės ir atsakovo namuose, virdavo valgyti, likdavo nakvoti, ką patvirtino šalių nepilnametis vaikas A. D. Nepagrįstai atsakovas nurodo, kad A. buvo samdoma kaip vaikų auklė;

306.2. santykiams šąlant atsakovas tapo agresyvus, nuolat piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimas. Apsvaigęs nuo alkoholio atsakovas prieš ieškovę ir vaikus naudojo psichologinį ir fizinį smurtą. Atsakovas baugino ir žemino sutuoktinę ne tik būnant dviese, bet ir nepilnamečių vaikų akivaizdoje arba šalia esant pašaliniams žmonėms. Atsakovas vadino ieškovę necenzūriniais žodžiai, įžeidinėjo. Atsakovas nakties metu buvo išvaręs sūnų A. D. iš namų;

316.3. pagrįstai padaryta išvada, kad nėra ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tarp šalių egzistavo sutarimas dėl ieškovės vykimo į užsienį dirbti, siekiant padidinti šeimos pajamas. Šalys vedė bendrą ūkį iki 2012-11-16, t. y. dar beveik du metus po ieškovės išvykimo, ieškovė atsakovui siuntė pinigus. Santykiai nutrūko tada, kai ieškovė galutinai įsitikino atsakovo neištikimybe. Vaikų artimi giminaičiai tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės padėjo jiems materialiai. Ieškovė siųsdavo pinigus, pirkdavo daiktus vaikams ir šeimai, net išvykusi rūpinosi vaikais;

326.4. ieškovas nepagrįstai prašo teismo sumažinti nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydį. Priteisto išlaikymo dydis turi būti padidintas ir jokiu būdu negali būti sumažintas. Sprendimu pagrįstai iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. iki 2015 m. vasario mėn. Šiuo laikotarpiu šalys jau nevedė bendro ūkio, vaikai gyveno su ieškove ir atsakovas jokia forma neprisidėjo prie vaikų išlaikymo. Atsakovas nepagrįstai nurodė, jog siuntė daiktus vaikams į Londoną. Švenčių proga atsakovo motina siuntė dovanas vaikams, tačiau tai negali būti laikoma tėvo teikiamu išlaikymu (išlaikymo pareiga negali būti perleidžiama tretiesiems asmenims);

336.5. atsakovas nepagrįstai ginčija sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinio reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą iš ieškovės už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės mėn. iki 2013 m. gegužės mėn. Iki 2012 m. gegužės mėn. šalys vedė bendrą ūkį. Šiuo laikotarpiu ieškovė siuntė pinigines lėšas vaikams. Ieškovė tiek būdama Lietuvoje pirko, tiek siuntė iš Londono vaikams būtinus daiktus – drabužius, batus, mokymosi reikmenis, higienos reikmenis, sporto veiklos reikmenis ir kt. Atsakovas neturėjo pakankamai lėšų tam, kad išlaikytų vaikus vienas laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės mėn. iki 2013 m. gegužės mėn.;

346.6. sprendimu pagrįstai paliktas nenagrinėtas atsakovo prašymas nustatyti bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais. Tokio prašymo atsakovas priešieškinyje nenurodė ir išreiškė jį tik per baigiamąsias kalbas. Atsakovas visus reikalavimus turėjo nurodyti priešieškinyje, sumokėti už juos žyminį mokestį, sudaryti kitai šaliai galimybę tinkamai į juos atsikirsti. Nepasinaudojęs tokia teise, atsakovas nepagrįstai baigiamųjų kalbų metu išreiškė prašymą tokią teisę apginti;

356.7. konstatavus sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, kitam sutuoktiniui įstatymas garantuoja teisę reikalauti iš kalto asmens atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu. Konstatavus vieno iš sutuoktinio kaltę, reiškia bylos išnagrinėjimą taip, kad sprendimas priimamas nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio naudai. Todėl sprendžiant bylinėjimosi išlaidų klausimą, vadovaujamasi CPK 93 str. nuostatomis.

7. Atsakovas E. D. atsiliepimu prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

36Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

1. ieškovė nepagrįstai nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi ieškovė išvyko į Didžiąją Britaniją, paliko šeimą ir vaikus. Būtent ieškovės išvykimas, naujo savo gyvenimo kūrimas paneigia ieškovės nurodytus teiginius, kad ieškovė depresavo, nepasitikėjo savimi ir buvo nusiminusi. Argumentai, kad ieškovei priteistina neturtinė žala, prieštarauja kasacinio teismo praktikai, kad neturtinė žala priteisiama tik tada, kai sutuoktinio kalti veiksmai nulemia santuokos nutraukimą. Apeliantės prašoma priteisti 2 896,20 Eur suma neatitinka kasacinio teismo praktikos;

2. skundžiamu sprendimu yra priteistas didesnis išlaikymas negu išlaikymą priteisti leidžia atsakovo turtinė padėtis. Priteisiant išlaikymą nebuvo atsižvelgta į tai, kad ieškovė gauna socialines išmokas, kurių vaikų išlaikymui praktiškai pakanka. Ieškovė klaidingai aiškina kasacinio teismo praktiką, kadangi minimali mėnesinė alga yra tik orientacinis dydis, kurio teismas rekomenduoja laikytis nustatant išlaikymo vaikui dydį;

3. apeliantė nepagrįstai savo apeliacinį skundą grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-10 nutartyje Nr. 3K-3-495/2009 esančiu išaiškinimu, kadangi apeliantės precedentas buvo sukurtas 2009 metais, o vėlesniuose precedentuose nurodyta, kad CK 6.461 str. 2 dalis, sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, netaikoma. Argumentai, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo priteisti mažiau negu pusė minimalios mėnesinės algos yra nepagrįsti;

4. apeliantės argumentai, kad išlaikymas turėjo būti priteistas atsižvelgiant į tai, kad ieškovė su vaikais gyvena Jungtinėje Karalystėje kur didesnis pragyvenimo lygis, prieštarauja kasacinio teismo išaiškinimui. Ieškovė vaikus išvežė slapta, atsakovas vaikų išvežimui nepritarė, todėl ieškovė ir turi prisiimti didesnes išlaidas;

5. atsakovas visą laiką dirba ir atsakovo atlyginimas buvo visada didesnis negu minimalus, t.y. atsakovo darbo užmokestis buvo 592,78 Eur neatskaičius pajamų mokesčio (atskaičius mokesčius yra 468,22 Eur);

6. reikalavimas priteisti išlaikymą vaikams po 200 Eur kas mėnesį yra nepagrįstas, kadangi ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių vaikų poreikius. Be to, iš byloje gautų įrodymų matyti, kad ieškovė į mėnesį 1 657,60 svarų gauna kaip socialinės būsto pašalpas, vaiko pašalpos išmokas, kas reiškia, kad ieškovė gauna kiekvienam vaikui daugiau kaip 800 svarų išmokų;

7. apeliantė skunde nepagrįstai nurodo, kad šalys vedė bendrą ūkį iki 2012-11-16. Ieškovė per laikotarpį nuo 2010-08-02 iki 2012-11-16 pervedė ieškovui 4 540 Lt, tačiau lėšos buvo skirtos vaikų išlaikymui, o ne kredito dengimui. Šeiminiai ryšiai nutrūko nuo ieškovės išvykimo, nes ieškovė 2010 metais nebuvo grįžusi į Lietuvą, 2010 metais nuo gegužės mėnesio pervedė atsakovui tik 800 Lt, pati nemokėjo nei kredito, nei komunalinių mokesčių. Ieškovė grįžusi į Lietuvą į bendrus namus neatvykdavo, o vykdavo pas savo mamą. Ieškovės nurodytos liudytojos negalėjo patvirtinti bendro ūkio vedimo fakto;

8. nepagrįsti ieškovės argumentai, kad atsakovas neturėjo asmeninių lėšų. Į bylą pateiktos 2010-07-02 ir 2013-07-02 dovanojimo sutartys, iš kurių matyti, kad atsakovui močiutė padovanojo 10 000 Lt. Liudytoja G. D. paaiškino, kad duodavo (dovanodavo) lėšų kredito dengimui;

9. kredito dengimui negalėjo būti panaudoti ir liudytojų gauti iš ieškovės pinigai - 2013-01-13 800 Lt., 2013-05-11 800 Lt., 2013-06-01 800 Lt. Nė viena nurodyta liudytoja nepatvirtino, kad jos pačios dengė kreditą. Pinigų įnešimo kvitai ir mokėjimo nurodymas patvirtina, kad pinigus įnešdavo ir mokėjimo pavedimą atliko atsakovas. Ieškovė nepateikė įrodymų apie savo gautas pajamas 2010-2013 metai, kai buvo dengtas kreditas. Tai, kad ieškovė neturėjo pajamų patvirtina ir tas faktas, kad vaikų išlaikymui 2010 metais ji pervedė tik 800 Lt, o kitą sumą tik po septynių su puse mėnesių. Iš ieškovės darbdavio laiško ir pažymų apie darbo užmokestį matyti, kad ieškovė visą laiką dirbo toje pačioje įmonėje ir jos atlyginimas buvo 600 svarų, nuomojo butą ir neturėjo galimybių dengti paskolą.

37Teisėjų kolegija

konstatuoja:

38Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

39

8. Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

9. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

40 Dėl teismo šališkumo

10. Atsakovas (apeliantas) nurodo, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas jo atžvilgiu, nes vertino tik įrodymus, kurie naudingi tik ieškovei, teismas nevykdė savo pareigos būti aktyviam, nenustatė bendravimo tvarkos su vaikais bei priėmė aiškiai nepagrįstą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

11. Teisėjų ir teismų nepriklausomumas ir nešališkumas kaip vienas civilinio proceso principų įtvirtintas ir CPK 21 straipsnyje. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK I dalies VI skyriaus normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, jog egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant. Be to, CPK 65, 66 straipsniuose įtvirtinta teisėjo pareiga nusišalinti, kai egzistuoja atitinkamos aplinkybės, keliančios (ar galinčios kelti) abejonių teisėjo nešališkumu.

12. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo argumentai dėl teismo šališkumo yra nepagrįsti. Atsakovas nereiškė teismui nušalinimo, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, šį klausimą iškeldamas tik apeliacinės instancijos teisme, o atsakovo pateikiami teismo šališkumo argumentai, susiję su teismo procesinių sprendimų priėmimu (įrodymų netinkamu vertinimu, netinkamu teisės normų taikymu), kas yra tiesioginė teismo funkcija (procesinė teisėjo veikla vykdant teisingumą), t. y. atsakovas nenurodė konkrečių aplinkybių ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, kurie patvirtintų teismo šališkumą. Tai, kad atsakovo atžvilgiu buvo priimtas nepalankus sprendimas, nėra pagrindas abejoti teismo nešališkumu.

41Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės

13. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, dėl jo neištikimybės, fizinės ir psichinės prievartos prieš sutuoktinį ir kitus šeimos narius (CK 3.60 str. 2 d.). Atsakovas (apeliantas) nesutinka su tokia teismo išvada ir prašo pripažinti, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (abu pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas), nurodo, kad ieškovė nevykdė savo kaip sutuoktinės pareigų dar iki 2010 m., ji paliko šeimą (išvyko į Angliją) ir nesirūpino šeima (neteikė vaikams išlaikymo, nemokėjo kredito). Be to, atsakovo manymu, teismas nepagrįstai nedarė skirtumo tarp neištikimybės ir bendravimo, nes ne bet koks bendravimas su kitu asmeniu laikomas neištikimybe.
14. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 19 d nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
15. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).
16. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria šiems motyvams ir jų nekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-252/2010).

17. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, nagrinėjamu atveju, surinkti įrodymai tokie kaip: 1) ieškovės paaiškinimai, liudytojų G. D., D. K., R. D. ir G. D. parodymai, kurie patvirtina faktą dėl atsakovo pastovaus bendravimo su kitomis moterimis; 2) nepilnamečių vaikų paaiškinimai, kurie patvirtina, jog namie valgyti darydavo atsakovo draugė, kuri kartais nakvodavo; 3) atsakovo negrįžimas namo 3-5 dienas (patvirtina tiek liudytojai, tiek vaikai), - yra pakankami pripažinti, jog atsakovas buvo neištikimas ieškovei. Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, jog tikėtina, kad atsakovas naudojo tiek fizinę, tiek psichologinę prievartą prieš ieškovę ir nepilnamečius vaikus. Tą tvirtina ieškovė, jos paaiškinimus patvirtina liudytojai (G. D., D. K., R. D.), nepilnametis vaikas L. (nurodė – tėtis skriausdavo, kartais diržu mušdavo), tą įrodo nepilnamečio L. išvijimas iš namų 2013 m. gegužės 8 d., atsakovo telefoniniai pokalbiai su liudytoja R. D., kuriuose pasireiškia agresyvus atsakovo būdas (atsakovas šaukia, keikiasi, grasina).

18. Nepagrįstais ir neįrodytais laikytini atsakovo argumentai, kad santuokos iširimo priežastis yra ieškovės palikimas šeimos (išvykimas į užsienį) ir nesirūpinimas šeima. Priešingai nei teigia atsakovas, byloje nustatyta, kad ieškovė išvyko dirbti į užsienį bendru šeimos sutarimu, nes šeimai trūko pinigų pragyvenimui, o dirbdama užsienyje ieškovė siuntė tiek atsakovui pinigus, tiek kitiems artimiems giminaičiams pinigus šeimai ir vaikams išlaikyti, taip pat siuntė šeimai siuntinius iš užsienio su drabužiais ir daiktais, taip pat kiekvieną kartą grįžusi iš užsienio leisdavo uždirbtus pinigus šeimos poreikių tenkinimui (pirkdavo maistą, vaikams drabužius, mokėdavo mokesčius ir pan.), t. y. ieškovė, būdama moteris, išvyko į užsienį dirbti dėl šeimos, tuo tarpu atsakovas nedėjo pastangų tam, kad šeimos finansinė padėtis pagerėtų. Be to, nustatyta, kad ieškovė, būdama užsienyje, pastoviai domėjosi vaikų sveikata ir mokslais, bendraudavo su vaikais. Taigi, atsakovo argumentai, vertintini kaip siekis bet kokiu būdu pateisinti savo netinkamą elgesį šeimoje, nenorą dėti didesnes pastangas, užtikrinant šeimos gerovę.

19. Dėl neturtinės žalos. Teisėjų kolegija, šioje dalyje negali sutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl neturtinės žalos nepriteisimo. Teismas nepriteisė iš atsakovo, ieškovės prašomos 2 896,20 Eur neturtinės žalos, motyvuodamas tuo, kad ieškovė neįrodė ir neįrodinėjo, kokių neigiamų padarinių sukėlė atsakovo kalti veiksmai dėl santuokos iširimo.

18. Pažymėtina, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70 str. 2 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 str. 2 d.). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011).
19. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nustačius, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės – neištikimybės, fizinės ir psichologinės prievartos, atsakovė turi teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą, nes vien neištikimybės fakto sužinojimas bei tam tikros prievartos fakto buvimas sukelia tam tikrus dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą. Tai, kad ieškovė nėra pateikusi rašytinių (ar kitokių) įrodymų apie galimą neturtinę žalą, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog neturtinė žala nepadaryta. Šiuo atveju, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes (nustatytus faktus), tam tikrų įrodymų nepateikimas gali turėti įtakos tik žalos dydžiui, bet ne pagrindas ieškinį atmesti. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes: 1) nėra duomenų apie itin pablogėjusią ieškovės sveikatą, apie gydymąsi dėl patirto išgyvenimo, pažeminimo, 2) šalys santuokoje pragyveno apie 16 metų, 3) atsakovo viešas bendravimas su kitomis moterimis (matant tretiesiems asmenims), jų nakvojimas pas atsakovą, vaikams matant, taip pat į atsakovo turtinę padėtį (neturi automobilio, nekilnojamojo turto), teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, iš atsakovo ieškovei priteistina 1 000 Eur neturtinės žalos. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, jį panaikinant ir ieškinį iš dalies tenkinant (priteisiant 1 000 Eur neturtinę žalą) (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

42Dėl išlaikymo (išlaikymo įsiskolinimo) nepilnamečiams vaikams

20. Nustatyta, kad šalys turi du nepilnamečius vaikus: A., gim. ( - ) ir L., gim. ( - ). Nuo 2003 m. rugpjūčio 1 d., ieškovei su vaikais išvykus gyventi į Jungtinę Karalystę, atsakovas neteikė vaikams išlaikymo. Ieškovė ieškinį teismui pateikė 2015 m. vasario 12 d.

21. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo nepilnamečiams vaikams po 162,50 Eur kas mėnesį mokamo išlaikymo (išlaikymo įsiskolinimo) nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d.

22. Atsakovas (apeliantas) prašo sumažinti išlaikymo dydį iki 100 Eur per mėnesį vienam vaikui. Nurodo, kad teismas nenustatė vaikų poreikių, o priteisto išlaikymo dydis (po 162,50 Eur) neatitinka jo turtinės padėties (gaunamas darbo užmokestis 468,22 Eur atskaičius mokesčius). Teismas nepagrįstai iki ieškinio padavimo priteisė įsiskolinimą periodinėmis išmokomis, o ne apskaičiavo įsiskolinimo. Priteisiant įsiskolinimą nebuvo atsižvelgta į siunčiamus jo siuntinius (3-4 krepšiai) ieškovei į Didžiąją Britaniją, į atsiųstus vaikams pinigus - po 25 svarus.

23. Ieškovė (apeliantė) prašo padidinti išlaikymo dydį iki 200 Eur per mėnesį vienam vaikui. Nurodo, kad teismas neteisingai nurodė, jog sprendimo priėmimo dienai minimali mėnesinė alga yra 325 Eur (buvo 350 Eur), todėl nepagrįstai išlaikymo dydį nustatė tik 162,50 Eur per mėnesį vaikui, kai jam reikalinga ne mažesnė nei minimali mėnesinė alga per mėnesį (nuo 2016-07-01 – 380 Eur). Teismas turėjo atsižvelgti, kad Jungtinėje Karalystėje pragyvenimo lygis yra didesnis, dėl ko reikalinga daugiau lėšų vaikų išlaikymui.

24. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek atsakovo (išskyrus dėl įsiskolinimo paskaičiavimo), tiek ieškovės argumentai yra nepagrįsti, pirmosios instancijos nustatyto nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio – 162,50 Eur, nėra pagrindo keisti.

25. Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.
26. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013).

27. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, ar yra galimybė priteisti maksimaliai tenkinantį vaiko poreikius išlaikymo dydį, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

28. Byloje nustatyta, kad atsakovas neturi nekilnojamojo turto, neturi automobilio, jo gaunamas darbo užmokestis buvo apie 468,22 Eur atskaičius mokesčius, tačiau nuo 2016 m. spalio 13 d. atsakovas jau gauna nedarbo draudimo išmoką (236,34 Eur), todėl priteisti iš atsakovo didesnį išlaikymą kiekvienam vaikui, negu 162,50 Eur nėra pagrindo, nes tai neatitinka atsakovo turtinės padėties. Tačiau, pažymėtina ir tai, kad mažinti priteistą išlaikymą taip pat nėra pagrindo, nes atsakovas turi pareigą, nepriklausomai nuo savo turtinės padėties, teikti išlaikymą vaikams. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Atsakovas yra jaunas, darbingas, sveikas asmuo, todėl turi galimybes susirasti darbą, kuris leistų jam teikti nustatyto dydžio išlaikymą, kuris vertintinas kaip leidžiantis užtikrinti tik būtinus vaikų poreikius.

29. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentu, kad sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, reikalinga nustatyti vaiko poreikius, tačiau, šiuo atveju, vien tai, kad ieškovė nepateikė vaikų išlaikymo išlaidų paskaičiavimo, nėra pagrindas nepriteisti išlaikymo. Ieškovei nepateikus vaikų poreikių skaičiuotės, vertintina, kad ieškovė neįrodė prašomo priteisti didesnio išlaikymo (po 200 Eur), negu nustatė pirmosios instancijos teismas. Nagrinėjamu atveju priteisto išlaikymo dydis yra toks, kuris gali užtikrinti iš esmės tik minimalius būtinus vaikų poreikius, todėl pateikta vaiko poreikių skaičiuotė, kuri neabejotinai būtų didesnė, negu 325 Eur, neturėtų esminės reikšmės priteisto išlaikymo dydžiui.

30. Nepagrįstu laikytinas ieškovės apeliacinio skundo argumentas, kad išlaikymo dydis turėjo būti priteistas ne mažesnis, negu minimali mėnesinė alga. Pažymėtina, kad priteistinas išlaikymo dydis neturėtų būti sietinas su minimaliąja mėnesine alga. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio nei minimalios, nei maksimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-209-916/2016).
31. Nepagrįstu laikytinas ieškovės argumentas, kad išlaikymo dydis iš atsakovo turi būti priteistas didesnis (po 200 Eur), nes ji su vaikais gyvena Jungtinėje Karalystėje, kur pragyvenimo lygis didesnis. Pirmiausia, kaip jau minėta, ieškovė nepateikė nepilnamečių vaikų poreikių paskaičiavimo, dėl ko nėra pagrindo didinti pirmosios instancijos teismo priteistą išlaikymą. Antra, kaip pagrįstai nurodo atsakovas, ieškovės noras gyventi užsienio šalyje, kurioje reikalinga daugiau lėšų vaikams išlaikyti, ir kurioje ieškovė gauna (gali gauti) žymiai didesnį darbo užmokestį, negu atsakovas Lietuvoje, nesant atsakovo pritarimui ir sutikimui, kad jo vaikai ten gyventų, negali būti pagrindas reikalauti iš atsakovo didesnio išlaikymo, negu jis būtų pakankamas Lietuvoje. Šiuo atveju, ieškovė turi didesne dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo.

32. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti išlaikymą nuo ieškinio padavimo teismui dienos, o iki to turėjo priteisti (paskaičiuoti) išlaikymo įsiskolinimą. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Ieškovė ieškinį teismui pateikė 2015 m. vasario 12 d., todėl laikytina, kad nuo šios dienos iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams. Nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. vasario mėn. (ieškinio padavimo) ieškovė prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą po 2 461,77 Eur (500 Lt x 17 = 8 500 Lt = 2 461,77 Eur) nepilnamečiams vaikams, todėl ši suma priteistina, kaip išlaikymo įsiskolinimas, iš atsakovo. Įrodymų, jog atsakovas dalinai teikė išlaikymą vaikams nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d., nepateikta, todėl mažinti prašomą priteisti išlaikymo įsiskolinimą nėra pagrindo. Taip pat tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo ir iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo šios bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo šioje dalyje įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

43Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.

33. Pirmosios instancijos teismas atsakovo atstovės prašymo dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo nenagrinėjo, motyvuodamas tuo, kad nebuvo nesuformuluoti konkretūs reikalavimai ir neištirtos su tuo susijusios aplinkybės.
34. Atsakovas (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė bendravimo tvarkos su vaikais (nenagrinėjo šio ginčo), nes toks prašymas buvo pareikštas byloje, buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta laikina bendravimo su vaikais tvarka.
35. Nustatyta, kad 2015 m. balandžio 8 d. atsakovas pareiškė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. 2015 m. rugpjūčio 28 d. teismo nutartimi prašymas buvo iš dalies patenkintas ir nustatyta laikina bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka. Reikalavimo, dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais, atsakovas nėra suformulavęs (pateikęs).
36. Teisėjų kolegija šioje dalyje sutinka su atsakovo (apelianto) argumentais.

37. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad CK 3.170 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad teismui sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą turi būti apsaugota ir vaiko teisė bendrauti su kitu tėvu, su kuriuo vaikas kartu negyvens, todėl teismas, spręsdamas santuokos nutraukimo klausimą ir nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, turi išspręsti ir vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina klausimą. Šią vaiko teisę užtikrinant vėliau, kai jau yra išspręstas vaiko gyvenamosios vietos klausimas, gali kilti rizika, kad vaiko ryšys su atskirai gyvenančiu tėvu ar motina susilpnės ar bus visai nutrūkęs. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia praktika, kai, nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas vaiko gyvenamosios vietos klausimas, nenustatant, kaip vaikas bendraus su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina, reiškia nepakankamą vaiko teisių apsaugą ir šios nutarties 15 punkte nurodytų reikalavimų neįvykdymą. Tam, kad visos vaiko teisės tėvams nutraukiant santuoką būtų užtikrintos, tėvai, teikdami ieškinį dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, be klausimų, susijusių su vaiko išlaikymu ir gyvenamosios vietos nustatymu, turėtų nurodyti, kokia forma vaikas bendraus su tuo iš tėvų, su kuriuo jis negyvens. Jei tėvai, reikšdami ieškinį dėl santuokos nutraukimo, nenurodo, kaip bus užtikrinta vaiko teisė bendrauti su tuo iš tėvų, su kuriuo jis gyvens skyriumi, teismas turi pasiūlyti aptarti šį klausimą teismo posėdžio metu, o jei teismas išsiaiškina, kad tėvams bendru sutarimu nepavyksta nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma, teismas savo iniciatyva sprendžia, kaip bus įgyvendinta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų (CPK 376 straipsnis). CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo aktyvaus veikimo pareiga šeimos bylose reiškia teismo pareigą, nagrinėjant bylą, siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai, teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas, taikyti alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CK 3.183 straipsnio 2 dalis) ir specialias laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis Nr. 3K-3-16-706/2016).

38. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo atsakovo prašymo dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, nepagrįstai nesprendė ginčo dėl atsakovo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant (CK 3.170 str., 3.175 str.), tuo pažeisdamas tiek materialinės (CK 3.161 str. 6 d., 3.170 str.), tiek procesinės teisės (CPK 143 str., 376 str., 377 str.) normas. Atsakovas prašo nustatyti bendravimo tvarką apeliacinės instancijos teismo, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismui nepagrįstai nenagrinėjant reikalavimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo, laikytina, jog pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus bei neatskleidė bylos esmės, o nerinkus byloje dėl to jokių įrodymų, apeliacinės instancijos teismas negali išnagrinėti iš esmės šio reikalavimo, kas sudaro pagrindą šioje dalyje grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 2 d.).

39. Be to, pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus reikalavimą, kuris nebuvo nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme ir ieškovei nepareiškus dėl to savo nuomonės, ieškovė prarastų teisę į atsikirtimus, o šalys prarastų teisę teismo sprendimą skųsti apeliacine tvarka, kas galėtų būti įvertinta, kaip šalių teisių ribojimas, siekiant teisingumo. Pirmosios instancijos teismui nagrinėjant reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, reikalinga gauti ne tik apelianto pasiūlymus dėl bendravimo tvarkos su vaiku, bet ir ieškovės. Turi būti išsiaiškintos šalių galimybės, įgyvendinant nustatomas bendravimo sąlygas, kurios turi būti, kiek įmanoma, paprastesnės, ekonomiškesnės, aiškesnės (suprantamos) ir realiai įvykdomos, nustatomos sąlygos turi būti, kiek įmanoma, palankesnės vaikui, saugančios jo interesus. Pažymėtina, kad vaiko interesai yra prioritetiniai, todėl turi būti nustatyta tokia bendravimo tvarka, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus.

40. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, nagrinėjamu atveju, atsakovas turėtų patikslinti savo priešieškinį ir suformuluoti aiškius (konkrečius) reikalavimus dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, tam, kad būtų aiški šio ginčo esmė ir ieškovė galėtų pateikti atsikirtimus į pareikštus reikalavimus.

44Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atsakovui iš ieškovės

41. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo reikalavimą priteisti jam iš ieškovės išlaikymo įsiskolinimą (7 373,73 Eur) už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės mėn. iki 2013 m. rugpjūčio mėn., kada ieškovė buvo išvykusi dirbti į Jungtinę Karalystę.

42. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo reikalavimą ir tinkamai taikė CPK 185 straipsnio nuostatas.

43. Teisėjų kolegija pažymi, jog tam, kad priteisti išlaikymo įsiskolinimą, kaip skolą atsakovui iš ieškovės, būtina nustatyti, kad ši nesirūpino vaikais ir neteikė vaikams pakankamo išlaikymo, o vaikais rūpinosi tik atsakovas ir visą išlaikymą (didžiąją reikalingą jo dalį) teikė jis iš savo lėšų. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2010 m. gegužės mėn. išvyko dirbti į Jungtinę Karalystę tam, kad pagerinti šeimos finansinę padėtį (toks buvo šalių susitarimas), ji siuntė atsakovui pinigines perlaidas, siuntinius su vaikams reikalingais drabužiais, batais, mokymosi priemonėmis, higienos reikmenimis ir kt., grįžusi į Lietuvą pirkdavo viską vaikams. Taip pat nustatyta, kad ieškovė rūpinosi vaikais, siųsdama pinigus G. D., D. K. ir I. J., kurios patvirtino, kad šiuos pinigus panaudojo vaikų reikmėms. Vaikai patvirtino, kad ieškovė (mama) siuntė pinigus ir drabužius, jie pastoviai (beveik kiekvieną dieną) bendraudavo su ieškove. G. D. (atsakovo motina) patvirtino, kad ieškovė jai nupirko kompiuterį tam, kad galėtų bendrauti su vaikais nuotoliniu ryšiu. Taigi, nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškovės išvykimas į užsienį būtent buvo susijęs su siekiu pagerinti šeimos finansinę padėtį ir užtikrinti tinkamą materialinį aprūpinimą vaikams, kas ir buvo daroma. Nėra jokio pagrindo pripažinti, kad ieškovė nesirūpino vaikais ir neteikė jiems pakankamo išlaikymo. Vien ta aplinkybė, kad vaikai liko gyventi su atsakovu, nėra pakankamas pagrindas, nepateikiant tam jokių objektyvių įrodymų, remiantis deklaratyviais teiginiais, formaliu paskaičiavimu, kiek ieškovė pervedė pinigų per banką, reikalauti neva atsiradusio įsiskolinimo. Kaip matyti, atsakovas tokį reikalavimą pateikė tik 2015 m. birželio 30 d. (priešieškinis), kuomet jau buvo nagrinėjama šalių santuokos nutraukimo byla, tačiau iki to nebuvo keliamas klausimas dėl šio įsiskolinimo, kas tik patvirtina atsakovo reikalavimo nepagrįstumą (nepagrįstas atsakas į ieškovės reikalavimus).

45Dėl kompensacijos už sumokėtą kreditą

44. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovės 4 489,11 Eur kompensaciją atsakovui už sumokėtą kreditą bankui (laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės mėn. iki 2013 m. rugpjūčio mėn.), vykdant šalių turimą solidarų įsipareigojimą. Motyvavo tuo, kad nustatyta, jog šalių kreditą dengė atsakovas (pateikti kasos pajamų orderiai, paskolos sutartis) ir neįrodyta, kad prie kredito mokėjimo, ieškovės buvimo Jungtinėje Karalystėje metu, prisidėjo ieškovė, todėl atsakovas turi teisę reikalauti ½ dalies padengto kredito.

45. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo sprendimas šioje dalyje naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes neatskleista bylos esmė ir pagal byloje esančius įrodymus negalima bylos išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.

46. Nustatyta, kad atsakovas reiškia reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo, nes jis už ieškovę įvykdė prievolę (sumokėjo pinigus) kreditoriui (bankui). Taigi, byloje kyla klausimas, nuo kada šalys įgijo pareigą kiekviena savo dalyje vykdyti įsipareigojimus (mokėti mokesčius, įmokas) kreditoriams, nuo kada šalių turtas (pvz.: darbo užmokestis) nelaikytinas jų bendrąja jungtine nuosavybe ir kokiomis lėšomis (bendromis ar asmeninėmis) buvo apmokėtos įmokos.

47. Dalytiną bendrą turtą teismas nustato atsižvelgdamas į CK 3.127 straipsnio 1 ir 2 dalis, kuriose nustatyta, kad padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o esant sutuoktinio prašymui – įgytas bendrai iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1 d. 6 p.).

48. Pirmosios instancijos teismas byloje nenustatinėjo (nenustatė), iki kada šalių įgytas turtas laikytinas jų bendrąja jungtine nuosavybe ir dalintinas. Nenustačius šios faktinės aplinkybės, nėra galimybės (atskaitos taško) nustatyti, ar mokėjimai bankui buvo vykdomi iš bendrų lėšų, ar iš asmeninių lėšų, ar sutuoktinis, įvykdęs mokėjimus kreditoriui, turi teisę reikalauti iš kito sutuoktinio kompensacijos už jam tenkančią mokėjimo dalį. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš ieškovės atsakovui kompensaciją už atliktus mokėjimus bankui, ją skaičiavo nuo 2010 m. gegužės mėn., tuo lyg pripažindamas, jog ši data laikytina ta, iki kurios įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir dalintinas, o vėliau įgytas turtas laikytinas šalių asmenine nuosavybe ir jo sumažėjimas (pinigų sumažėjimas), vykdant bendras prievoles, turėtų būti kompensuotas. Tačiau byloje ieškovės nurodytos aplinkybės dėl būtent jos uždirbtais pinigais atliekamų mokėjimų bankui (mokėjimas komunalinių mokesčių), dėl atsakovo neturėjimo pinigų įmokoms bankui, dėl ieškovės nurodomas bendro ūkio vedimo datos (2012-11-16), nebuvo analizuojamos ir vertinamos (teismo sprendime nėra dėl to jokių motyvų). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai didelę reikšmę suteikė kasos pajamų orderiams, kurie patvirtina tik tai, kas įnešė pinigus į banką, bet ne šių pinigų kilmę (atsakovo asmeniniai pinigai, šalių bendri pinigai, ieškovės asmeniniai pinigai, paskolinti pinigai ir pan.), iš esmės nevertindamas susidariusios situacijos (šalių ginčo). Nebuvo įvertintos ir atsakovo pateiktos paskolos sutartys su V. M. Š., jų realumas. Taigi, tik tinkamai nustačius aukščiau nurodytas aplinkybes, galima bus padaryti pagrįstas ir teisingas išvadas dėl šio ginčo.

46Dėl bylinėjimosi išlaidų

49. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas nesvarstytinas, nes bylos dalis grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Bylinėjimosi išlaidos bus paskirstytos galutinai baigus nagrinėti bylą (išsprendus reikalavimus dėl kompensacijos priteisimo, bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo), t. y. esant galimybei nustatyti, kokioje apimtyje byloje buvo patenkinti/atmesti šalių reikalavimai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

47Pakeisti 2016 m. gegužės 12 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo ir išlaikymo vaikams priteisimo, jas išdėstant taip:

• panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmesta ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo ir ieškinį patenkinti iš dalies – priteisti iš atsakovo E. D., a. k. ( - ) ieškovei R. D., a. k. ( - ) 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo;

• priteisti iš atsakovo E. D., a. k. ( - ) išlaikymą sūnui A. D., gim. ( - ), ir sūnui L. D., gim. ( - ), po 162,50 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2015-02-12 iki vaikų pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant motiną R. D.. Sprendimą šioje dalyje vykdyti skubiai;

  48

• priteisti iš atsakovo E. D., a. k. ( - ) išlaikymo įsiskolinimą sūnui A. D., gim. ( - ), ir sūnui L. D., gim. ( - ), po 2 461,77 Eur (du tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt vieną eurą 77 ct) bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo (2015 m. vasario 12 d.) iki visiško teismo sprendimo šioje dalyje įvykdymo, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant motiną R. D..

49Panaikinti 2016 m. gegužės 12 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria priteista kompensacija (4 489,11 Eur) iš ieškovės R. D. už sumokėtą kreditą ir bylą, šioje dalyje bei dalyje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

50Panaikinti 2016 m. gegužės 12 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria paskirstytos tarp šalių bylinėjimosi išlaidos.

51Kitą Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

52Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.