Byla 2A-1625-302/2013
Dėl savavališko neatvykimo į darbą, drausminės nuobaudos skyrimo panaikinimo ir kompensacijos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Dainiaus Rinkevičiaus,

2sekretoriaujant Rūtai Miltinytei,

3dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Sauliui Urbonavičiui,

4atsakovo atstovui E. G., advokatui Justinui Borevičiui,

5viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Bagaslaviškio pieninė“ apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovui UAB „Bagaslaviškio pieninė“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, įsakymo dėl savavališko neatvykimo į darbą, drausminės nuobaudos skyrimo panaikinimo ir kompensacijos priteisimo.

6Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

7Ieškovas D. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu; panaikinti atsakovo UAB „Bagaslaviškio pieninė“ direktoriaus 2012 m. birželio 8 d. įsakymą dėl D. V. savavališko neatvykimo į darbą kaip neteisėtą ir nustatyti, kad ieškovas negali grįžti į pirmesnį darbą, nes atsakovas gali sudaryti nepalankias sąlygas dirbti, bei nutraukti darbo sutartį teismo sprendimu; priteisti iš atsakovo piniginę kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2012 m. birželio 8 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos už laikotarpį skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, t. y. 7850 Lt per mėnesį.

8Ieškovas nurodė, kad 2012 m. sausio 9 d. tarp jo ir atsakovo buvo sudaryta darbo sutartis, kuria ieškovas buvo priimtas neterminuotai dirbti prekybos direktoriumi. 2012 m. gegužės 28 d. ieškovas pateikė atsakovui prašymą nutraukti tarp ieškovo ir atsakovo pasirašytą darbo sutartį ieškovo prašymu nuo 2012 m. birželio 18 d. Ieškovas su atsakovu susitarė, kad ieškovas įmonėje dirbs ilgiau nei numatyta DK 127 str. ir apmokys naują į jo pareigas priimamą darbuotoją ir perduos jam darbus. Žodiniu sutarimu su įmonės valdyba buvo sutarta, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 28 d. iki 2012 m. birželio 18 d. dvi dienas per savaitę dirbs nuotoliniu būdu Vilniuje, tris likusias darbo dienas įmonėje. Šio susitarimo pagrindu ieškovas 2012 m. birželio 7 d. nusprendė dirbti ir dirbo Vilniuje, apie tai informuodamas atsakovą elektroniniu laišku. 2012 m. birželio 8 d. ieškovui buvo įteiktas tos pačios dienos įsakymas dėl jo savavališko neatvykimo į darbą, kuriame nurodyta, kad ieškovui 2012 m. birželio 7 d. įforminta pravaikšta ir ieškovas nuo 2012 m. birželio 8 d. atleidžiamas iš darbo už neatvykimą į darbą be svarbių priežasčių visą 2012 m. birželio 7 d. darbo dieną, t. y. už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl darbo ginčų tyrimo grupės sudarymo ir išvadų pateikimo dėl ieškovo atleidimo iš darbo, tačiau iki kreipimosi į teismą dienos atsakovas nesudarė darbo ginčų tyrimo grupės. Atsakovas įsakyme nurodo, kad ieškovas atleidžiamas pagal DK 235 str. 2 d. 9 p., tačiau nenurodomas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas. Vien tas faktas, kad ieškovas 2012 m. birželio 7 d. fiziškai nebuvo atvykęs į įmonę, negali būti traktuojama, kad ieškovas visą darbo dieną neatvyko į darbą be svarbių priežasčių, juo labiau, kad ieškovas pagrįstai manė ir vertino, kad esant valdybos sutikimui dvi darbo dienas per savaitę jis gali dirbti ir savo darbo funkcijas atlikti nebūtinai būdamas darbovietėje pas atsakovą. Atsakovas žinojo, kad ieškovas yra parašęs prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo darbuotojo prašymu, ir kad nuo 2012 m. birželio 18 d. darbo sutartis su ieškovu būtų nutraukta, tačiau į tai neatsižvelgė ir visiškai nevertino šių aplinkybių. Atsakovas nesikreipęs į ieškovą raštu dėl pasiaiškinimo dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo ir be pasiaiškinimo paskyręs drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo, pažeidė DK nuostatas reglamentuojančias darbo drausmę dėl ko ieškovo atleidimas iš darbo laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu. Kadangi atleidimas iš darbo buvo neteisėtas, ieškovas reikalauja priteisti jam priklausančias darbo užmokesčio išmokas, t. y. atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2012 m. birželio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, taip pat kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2012 m. birželio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, laikant, kad nebuvus darbo sutarties nutraukimo tokiomis aplinkybėmis, ieškovas būtų dirbęs iki numatyto termino ir darbo sutartis būtų nutraukta prašyme nurodytu terminu. Ieškovo grąžinimas į darbą sukeltų papildomus ginčus, nesutarimus, būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, todėl yra neįmanomas.

9Atsakovas UAB „Bagaslaviškio pieninė“ su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad drausminė nuobauda ieškovui buvo paskirta už tai, kad jis padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, nes 2012 m. birželio 7 d. be svarbių priežasčių visą darbo dieną nebuvo darbe, šį faktą patvirtina tą pačią dieną įmonės vadovui siųstas elektroninis laiškas. Be to, ieškovas neįrodė neatvykimo į darbą priežasčių svarbumo. Įmonės valdyba niekuomet nebuvo išdavusi tokio leidimo, ji neturi net juridinio pagrindo keisti bendrovės sudarytas darbo sutartis ar jų sąlygas, juo labiau žodžiu. Ieškovo darbo sutartyje nurodyta, kad jo darbo vieta yra UAB „Bagaslaviškio pieninė“, Širvintų r., Bagaslaviškio mstl., o ne ieškovo namai. Ieškovui buvo žinoma įmonės viduje galiojanti tvarka, kai apie visus prašymus nebūti darbe darbuotojai privalo raštu informuoti bendrovės vadovą ir gauti jo sutikimą, tačiau piktybiškai jos nesilaikė ir iš anksto nepranešė įmonės vadovui apie savo ketinimą neatvykti į darbą. Nors 2012 m. birželio 7 d. išsiuntė elektroninį laišką bendrovės vadovui, tačiau ieškovas negavo jokio pritarimo ar leidimo neatvykti į darbą. 2012 m. birželio 8 d. atsakovo direktoriui pasiūlius pateikti pasiaiškinimą dėl ieškovo nebuvimo darbe 2012 m. birželio 7 d., ieškovas atsakė, kad jokio pasiaiškinimo neteiks, tačiau neprieštaravo darbo sutarties nutraukimui. Dėl to nebuvo formaliai laikomasi DK nustatytos nuobaudos skyrimo procedūros. Ieškovo darbo sutartyje, šalims darant įrašą apie jos nutraukimą, ieškovas pažymėjo, kad su darbo sutarties nutraukimu sutinka. Ši aplinkybė rodo, kad ieškovo siekis yra ne apginti pažeistas darbo teises, o reikalauti pinigų iš atsakovo. Atsakovui buvo ypač svarbu, kad ieškovas per likusį iki išėjimo iš darbo laiką perduotų savo darbus ir apmokytų į jo pareigas priimamą darbuotoją, tačiau ieškovas to niekaip negalėjo padaryti nuspręsdamas likti namuose ir nevažiuoti į darbą, kas patvirtina, kad neatvykdamas į darbą, jis nevykdė jam pavestų darbo funkcijų. Ieškovui neturėtų būti priteisiama jo vidutinio darbo užmokesčio suma už priverstinės pravaikštos laiką, nes su ieškovu buvo pilnai atsiskaityta jo atleidimo iš darbo dieną, sumokant jam visą iki atleidimo iš darbo dienos priskaičiuotą darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Net jeigu ieškovas būtų 2012 m. birželio 7 d. atvykęs į darbą, ši darbo sutartis būtų pasibaigusi nuo 2012 m. birželio 18 d. pagal paties ieškovo prašymą, todėl viso vidutinio ieškovo darbo užmokesčio ieškovui priteisimas už priverstinės pravaikštos laiką iki teismo sprendimo įsiteisėjimo būtų neproporcinga sankcija darbdaviui ir pažeistų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus.

10Širvintų rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Panaikino 2012 m. birželio 8 d. UAB „Bagaslaviškio pieninė“ direktoriaus įsakymą „Dėl D. V. savavališko neatvykimo į darbą“, kuriuo ieškovui D. V. paskirta drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo. Laikė D. V. atleistu iš darbo UAB „Bagaslaviškio pieninė“ pagal DK 127 str.1 d. nuo 2012 m. birželio 18 d. Priteisė ieškovui D. V. iš atsakovo UAB „Bagaslaviškio pieninė“ vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 8 d. iki 2012 m. birželio 18 d.

11Teismas, spręsdamas ar ieškovo atžvilgiu galėjo būti taikoma drausminė atsakomybė ir ar yra visos būtinos sąlygos tam, kad būtų konstatuotas DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, nustatė, kad byloje ginčo dėl to, kad ieškovas nebuvo atvykęs į darbą 2012 m. birželio 7 d. visą darbo dieną, nėra, taip pat teismas nenustatė svarbių neatvykimo į darbą visą dieną priežasčių. Teismas ieškovo argumentus, kad nors neatvyko į darbą, tačiau jis dirbo Vilniuje, esant žodiniam atsakovo UAB „Bagaslaviškio pieninė“ valdybos pritarimui dirbti nuotoliniu būdu, vertino kritiškai, nesant į bylą pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovui buvo leista dirbti nuotoliniu būdu, taip pat nebuvo pateikta įrodymų, kad ieškovas neatvykęs į darbą dirbo. Be to, ieškovas eidamas prekybos direktoriaus pareigas, turėjo žinoti, kad apie neatvykimo į darbovietę faktą ir priežastis turi informuoti darbdavį ir gauti tam leidimą, juo labiau, kad tai yra nurodyta ir jo darbo sutartyje. Dėl nurodyto teismas sprendė, kad ieškovas nevykdė savo darbo pareigų ir padarė darbo drausmės pažeidimą, dėl ko jam galėjo būti taikoma drausminė nuobauda (DK 236 str.).

12Teismas taip pat sprendė, kad atsakovas nesilaikė drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių, nepareikalaudamas raštiško pasiaiškinimo iš ieškovo, nors privalėjo laikytis jų pagal DK 240 str. 1 d., todėl konstatavo, kad ieškovui paskirta drausminė nuobauda ir ieškovo atleidimas iš darbo šiuo pagrindu yra neteisėti. Įvertinęs tai, teismas padarė išvadą, kad šioje byloje iš esmės yra kilęs ginčas dėl atleidimo iš darbo pagrindo, o ne dėl atleidimo pripažinimo neteisėtu ir grąžinimo į darbą. Ieškovas buvo išreiškęs norą išeiti iš darbo, su darbo sutarties nutraukimu sutiko ir atleidimo dieną birželio 8 d. Kadangi drausminė nuobauda-atleidimas iš darbo pripažinta neteisėta, yra logiška atleidimo dieną laikyti birželio 18 d., nes, nuobaudos nepaskyrus, būtent šią dieną ieškovas būtų iš darbo atleistas.

13Teismas netenkino ieškovo prašymo priteisti jam iš atsakovo piniginę kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2012 m. birželio 8 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos už laikotarpį skaičiuojant vidutinį jo darbo užmokestį nurodydamas, kad šioje byloje keičiamas tik atleidimo iš darbo pagrindas ir laikas, todėl prašoma kompensacija negali būti priteista. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas iš esmės su darbo sutarties nutraukimu sutiko, dirbti įmonėje nepageidavo pats, po atleidimo greitai įsidarbino (2012 m. liepos 9 d.), teismas ieškovui priteisė jo vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 8 d. iki 2012 m. birželio 18 d. ir panaikino atleidimo iš darbo pagrindą, o ieškovą laikė atleistu iš darbo nuo 2012 m. birželio 18 d. pagal DK 127 str.1 d.

14Atsakovas UAB „Bagaslaviškio pieninė“ apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

15Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas, priimdamas sprendimą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos vienodos teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos.

16Apeliantas nurodo, kad teismas teisingai nustatė, kad ieškovas, neatvykdamas į darbą be svarbios priežasties visą darbo dieną, padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, numatytą DK 235 str. 2 d. 9 p., tokiu būdu šis faktas yra įrodytas ir ginčo dėl jo nėra.

17Tačiau teismo padaryta išvada, kad ieškovui paskirta drausminė nuobauda ir jis atleistas iš darbo neteisėtai dėl to, kad atsakovo vadovas padarė formalų pažeidimą nesilaikydamas drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos, numatytos DK 240 str. 1 d., nepareikalaudamas rašytinio pasiaiškinimo iš ieškovo, yra nepagrįsta, prieštaraujanti teismų suformuotai praktikai šiuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2008, 2009-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2009, 2009-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2009, 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2009 ir pan., kuriose aiškinama, kad jeigu darbo drausmės pažeidimas tikrai buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą, tai vien formalūs drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą). Atsižvelgiant į tokią praktiką, nagrinėjamu atveju nustačius, kad buvo padarytas šiurkštus darbo drausmės pažeidimas ieškovui neatvykus į darbą visą dieną be svarbių priežasčių, atsakovas galėjo taikyti drausminę atsakomybę, tuo tarpu nebuvimas raštiško pasiaiškinimo nedaro drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo - negaliojančia.

18Apeliantas taip pat nurodo, kad ieškovui kitą dieną atvykus į darbą atsakovo direktorius pasiūlė pateikti pasiaiškinimą dėl nebuvimo darbe, tačiau ieškovas atsakė, kad jokio pasiaiškinimo neteiks. Be to, ieškovas neįrodė, kad nebuvo atvykęs į darbą dėl svarbių priežasčių. Visos šios aplinkybės rodo, kad drausminė nuobauda atitiko padaryto darbo drausmės pažeidimo sunkumą, todėl buvo paskirta teisėtai.

19Ieškovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nustatytu terminu nepateikė.

20Apeliacinis skundas atmestinas.

21Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.).

22Apeliantas ginčija teismo priimtą sprendimą tuo pagrindu, jog teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos vienodos teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos, o būtent, jog atsakovui padarius formalų pažeidimą – drausminė nuobauda pritaikyta nepareikalavus darbuotojo pasiaiškinimo, o pripažindamas ieškovo atleidimą neteisėtu nurodytu pagrindu, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Kolegija su apelianto argumentais nesutinka.

23Pirmos instancijos teismas bylos aplinkybes teisingai nustatė, ir apeliantas su jomis taip pat sutinka, kad 2012 m. sausio 9 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 119, kuria ieškovas buvo neterminuotai priimtas dirbti prekybos direktoriumi (b.l. 6-11). Darbo sutartimi nustatyta darbo laiko trukmė buvo 8 darbo valandos per dieną ir 5 darbo dienos per savaitę. Darbo sutartyje nurodyta darbuotojo darbovietė yra UAB „Bagaslaviškio pieninė“, Bagaslaviškio mstl., Širvintų r. 2012 m. gegužės 21 d. ieškovas pateikė atsakovui prašymą nutraukti tarp jų pasirašytą darbo sutartį ieškovo prašymu nuo 2012 m. birželio 18 d. pagal DK 127 str. 1 d. (b.l. 55). 2012 m. birželio 7 d. ieškovas neatvyko į darbą visą darbo dieną. 2012 m. birželio 8 d. buvo priimtas UAB „Bagaslaviškio pieninė“ direktoriaus įsakymas „Dėl D. V. savavališko neatvykimo į darbą“ (b.l. 13). Minėtame įsakyme nurodyta, kad ieškovui 2012 m. birželio 7 d. įforminta pravaikšta ir kad ieškovas atleidžiamas iš darbo nuo 2012 m. birželio 8 d. už neatvykimą į darbą be svarbių priežasčių visą 2012 m. birželio 7 d. darbo dieną, t. y. už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Įsakyme kaip ir darbo sutartyje atleidimo pagrindu nurodytas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 235 str. 2 d. 9 p. Teismas, spręsdamas ar ieškovo atžvilgiu galėjo būti taikoma pati griežčiausia drausminė atsakomybė ir ar yra visos būtinos sąlygos tam, kad būtų konstatuotas DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, nustatė, kad byloje ginčo dėl to, kad ieškovas nebuvo atvykęs į darbą 2012 m. birželio 7 d. visą darbo dieną, nėra, taip pat teismas nenustatė svarbių neatvykimo į darbą visą dieną priežasčių.

24Tai pat apeliantas sutinka, jog jis, nutraukdamas darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių, kurios numatytos DK XVI skyriuje „Darbo drausmė“. Taip pat jis sutinka, jog ieškovą atleido iš darbo nepareikalavęs pasiaiškinimo dėl padarytos pravaikštos. Tačiau šį pažeidimą apeliantas laiko formaliu drausminės atsakomybės skyrimo pažeidimu ir nurodo, kad teismui nebuvo pagrindo dėl šio pažeidimo pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu.

25DK 240 straipsnio 1 dalyje nustatyta darbdavio pareiga prieš skiriant drausminę nuobaudą raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Byloje nustatyta, kad atsakovas raštu nepareikalavo ieškovo pasiaiškinti dėl pravaikštos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje laikoma, kad tuo atveju, kai darbo drausmės pažeidimas buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą, tai vien formalūs drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą, nes priešingu atveju teisė gintų nesąžiningą asmenį. Nepareikalaudamas darbuotojo pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo, darbdavys patenka į blogesnę padėtį ir prisiima galimų neigiamų padarinių riziką, nes darbuotojas, nesutikdamas su paskirta drausmine nuobauda ir ją ginčydamas, gali nurodyti aplinkybes, netgi eliminuojančias galimybę taikyti jam drausminę atsakomybę arba skirti tam tikros rūšies nuobaudą, kurias žinodamas darbdavys būtų kitaip išsprendęs šio darbuotojo drausminės atsakomybės klausimą. Ginčą nagrinėjantis teismas, nustatęs, kad drausminė nuobauda paskirta pažeidžiant DK 240 straipsnio 1 dalies reikalavimus, turi patikrinti ir įvertinti ir kitas aplinkybes, reikšmingas paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumui ir pagrįstumui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 4 d. nutartis V. M. v. UAB „Pašventupio baltutė“ byloje Nr. 3K-3-1298/2002; 2008 m. sausio 31 d. nutartis S. K. v. UAB „GEOTEC Baltija“).

26Pirmos instancijos teismas būtent ir laikėsi šios Lietuvos Teismo formuojamos praktikos, nurodė, kad darbdavio padarytas pažeidimas – nepareikalavimas pasiaiškinimo iš drausmės pažeidimą padariusio darbuotojo – yra formalus. Tačiau teismas nagrinėjamoje byloje įvertinęs kitas bylos aplinkybes sprendė, kad paskirta išskirtinė pati griežčiausia drausminė nuobauda ieškovui buvo parinkta neadekvačiai. Su tokia išvada kolegija sutinka. Pirmos instancijos teismas teisingai nurodė, kad nežiūrint į tai, jog pripažino, jog ieškovas padarė pravaikštą neatvykdamas į darbą 2012 m. birželio 7 d., negavęs darbdavio sutikimo, kad pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktą atsakovas pažeidimą galėjo kvalifikuoti kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, tačiau darbdavys skirdamas nuobaudą nesilaikė DK 238 str. ir paskyrė ieškovui per griežtą nuobaudą.

27Atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu yra drausminė nuobauda (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas), ir darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį šiuo pagrindu, privalo laikytis visų DK XVI skyriuje nustatytų drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių (DK 136 straipsnio 4 dalis), taip pat ir DK 238 straipsnio, reglamentuojančio drausminės nuobaudos parinkimo kriterijus, reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. B. v. UAB „KRS“, bylos Nr. 3K-3-295/2009; 2010 m. kovo 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. V. v. UAB „Vilniaus duona“, bylos Nr. 3K-3-100/2010; kt.). DK 238 straipsnyje nustatyta, kad, skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltus padarinius, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo iki darbo drausmės pažeidimo padarymo.

28Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino tas aplinkybes, kad ieškovui pačiam apsisprendus išeiti iš darbo, ką patvirtina jo rašytas pareiškimas (b.l. 55), atsakovo prašymu sutikus dirbti ilgesnį laiką negu numatyta DK 127 str. 1 d., t.y. iki darbdavys ras kitą darbuotoją, kuris perims ieškovo darbą, ir esant situacijai, kai atsakovas tokį darbuotoją rado anksčiau nei susitarė su ieškovu nutraukti darbo sutartį – 2012-06-08 ieškovas perdavė jam savo darbą, atsakovas už pravaikštą (vienos dienos) nusprendė atleisti iš darbo ne sutartu pagrindu, o taikydamas griežčiausią drausminę nuobaudą, tokį atsakovo elgesį teismas galėjo vertinti kaip nesąžiningą ieškovo atžvilgiu. Taip pat teismas pagrįstai įvertino paties pažeidimo – pravaikštos padarymo aplinkybes, kurios taip pat sąlygoja priimto teismo sprendimo pripažinimą teisingu ir sąžiningu. Nagrinėjant bylą nustatyta, kad bendrovėje buvo praktika, jog pasitaikydavo tokių atvejų, maždaug kartą į savaitę, kai bendrovės darbuotojai, taip pat ir ieškovas, likdavo dirbti Vilniuje, nevykdavo į Bagaslaviškį, Širvintų r. Šią ieškovo nurodytą aplinkybę patvirtino byloje apklaustas liudytoju A. J. (b.l. 70), o taip pat iš esmės ir pats atsakovas. Apie savo neatvykimą į darbą tam tikrą dieną darbuotojai pranešdavo elektroniniu paštu (b.l. 29), ką 2012-08-07 darbo pradžioje padarė ir ieškovas (b.l. 30). Tokiu būdu nepaneigta ieškovo nurodyta aplinkybė, jog apie savo nebuvimą darbe jis tokiu būdu pranešė ne vieną kartą ir dėl tokio pranešimo jokių pastabų atsakovas nereiškė, kas jam leido tikėtis, jog pranešimas atsakovo yra laikomas tinkamu. Nėra nustatyta, kad dėl ieškovo neatvykimo į darbą įmonei būtų buvusi padaryta kokia nors žala, sutrikęs bendrovės darbas. Pažymėtina tai, kad atsakovas nurodė, jog iki pat vakaro nepastebėjo, jog ieškovo nebuvo darbe ir tai nustatė tik į darbo pabaigą perskaitęs jo elektroninį laišką. Nors atsakovas yra nurodęs, jog nebuvo patenkintas ieškovo darbu, nes buvo kritęs pardavimų lygis, tačiau pardavimų kritimo nesąlygojo ieškovo neatvykimas į darbą 2012-06-07, to neteigė ir atsakovas. Atsižvelgusi į visas nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad taikant drausmines nuobaudas turi būti laikomasi įstatymų nustatytos drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos, tame tarpe ir drausminės nuobaudos parinkimo tvarkos. Bylos duomenys nesudaro pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju drausminės atsakomybės tikslus atitinka griežčiausios drausminės nuobaudos ieškovui skyrimas. Pažymėtina, tai, kad nurodytos teismo aplinkybės neeliminuoja nustatyto, jog teismas esant šalių ginčui teisiškai ieškovo veiksmus kvalifikavo kaip pravaikštą.

29Dėl nurodyto pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, apeliacinis skundas atmetamas (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

30Netenkinus apeliacinio skundo nėra pagrindo tenkinti ir atsakovo prašymo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme ( LR CPK 93 str. 1 d.)

31Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, kolegija

Nutarė

32Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Rūtai Miltinytei,... 3. dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Sauliui Urbonavičiui,... 4. atsakovo atstovui E. G., advokatui Justinui Borevičiui,... 5. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 7. Ieškovas D. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti jo... 8. Ieškovas nurodė, kad 2012 m. sausio 9 d. tarp jo ir atsakovo buvo sudaryta... 9. Atsakovas UAB „Bagaslaviškio pieninė“ su pareikštu ieškiniu nesutiko ir... 10. Širvintų rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinį... 11. Teismas, spręsdamas ar ieškovo atžvilgiu galėjo būti taikoma drausminė... 12. Teismas taip pat sprendė, kad atsakovas nesilaikė drausminių nuobaudų... 13. Teismas netenkino ieškovo prašymo priteisti jam iš atsakovo piniginę... 14. Atsakovas UAB „Bagaslaviškio pieninė“ apeliaciniu skundu prašo... 15. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas, priimdamas sprendimą,... 16. Apeliantas nurodo, kad teismas teisingai nustatė, kad ieškovas, neatvykdamas... 17. Tačiau teismo padaryta išvada, kad ieškovui paskirta drausminė nuobauda ir... 18. Apeliantas taip pat nurodo, kad ieškovui kitą dieną atvykus į darbą... 19. Ieškovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nustatytu terminu nepateikė.... 20. Apeliacinis skundas atmestinas.... 21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 22. Apeliantas ginčija teismo priimtą sprendimą tuo pagrindu, jog teismas... 23. Pirmos instancijos teismas bylos aplinkybes teisingai nustatė, ir apeliantas... 24. Tai pat apeliantas sutinka, jog jis, nutraukdamas darbo sutartį apie tai iš... 25. DK 240 straipsnio 1 dalyje nustatyta darbdavio pareiga prieš skiriant... 26. Pirmos instancijos teismas būtent ir laikėsi šios Lietuvos Teismo... 27. Atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu yra... 28. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino tas aplinkybes, kad ieškovui... 29. Dėl nurodyto pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti ar keisti... 30. Netenkinus apeliacinio skundo nėra pagrindo tenkinti ir atsakovo prašymo... 31. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331... 32. Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. sprendimą palikti...