Byla 2YT-4417-723/2019
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (sodybvietės buvimo) nustatymo

1Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vilmantas Ambrulevičius, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Kristinai Račkauskaitei, dalyvaujant pareiškėjai R. Č., suinteresuoto asmens VBĮ „Neries regioninio parko direkcija“ atstovei A. Ž.,

2teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. Č. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. Č., valstybės biudžetinei įstaigai „Neries regiono parko direkcija“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (sodybvietės buvimo) nustatymo,

Nustatė

31. Pareiškėja R. Č. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad žemės sklype, kurio unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), buvo sodyba (b.l. 19-22).

4Pareiškime nurodė, kad siekia įgauti teisę atkurti sodybą jai priklausančiame žemės sklype, kuris patenka į ( - )geomorfologinio draustinio teritoriją. Pareiškėjos turimame 2017‑06‑06 žemės klypo plane, kuris 2017-08-29 buvo patikrintas ir suderintas su Nacionaline žemės tarnyba prie ŽŪM bei 2018-08-20 tipografiniame plane buvo nustatyta, kad žemės sklypo vakarinėje dalyje yra išlikę buvusios šiame žemės sklype sodybos pamatai. Siekdama įgyti teises atkurti sodybą pareiškėja kreipėsi į VĮ Valstybės žemės fondą prašydama pripažinti sodybos buvimo faktą, tačiau Valstybės žemės fondui neužteko duomenų nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Vis dėl to, pareiškėja iš VĮ Valstybės žemės fondo gavo istorinius ir archyvinius duomenis, brėžinius bei žemėlapius, t.y. 1973 metų ištrauką iš fotoplano Nr. C-45-24-B-?-3, 1976 metų ištrauką iš fotoplano Nr. C-45-24-B-?-3, 1987 metų ištrauką iš fotoplano Nr. C-45-24-B-?-3 ir 1982 metų ištrauką iš topografinio žemėlapio Nr. C-45-24-B-?-4, kuriuose pažymėta, kad žemės sklype buvo pastatai. Kadangi žemės sklype yra išlikę tik vieno pastato pamatai, kurie patenka į žemės sklypą nedidesnį nei 2 hektarų ploto dydis, pripažinus juridinę reikšmę turintį faktą, Saugomų teritorijų įstatymo nuostatos nebūtų pažeistos.

52. Suinteresuotas asmuo BĮ „Neries regioninio parko direkcija“ su pareiškimu nesutiko (b.l. 42-43). Atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad į būtiną (pagrindinį) sodybos elementą Saugomų teritorijų įstatymas nurodo faktiškai ir teisėtai pastatytą gyvenamąjį pastatą (namą), o kiti statiniai (priklausiniai) galėjo būti arba galėjo nebūti. Duomenų apie pastatą nepakanka, kad būtų galima tvirtinti apie žemės sklype (unikalus Nr. ( - )) stovėjusį gyvenamąjį namą su priklausiniais. Sklypo plane pažymėti pamatai nereiškia, kad tai gyvenamojo namo pamatai. Pareiškėjos pateiktoje kartografinėje medžiagoje nėra legendos, nėra nurodyti sutartiniai ženklai, t.y. nėra aišku kokiais sutartiniais ženklais žemėlapyje buvo žymimos sodybos Saugomų teritorijų įstatyme nustatytos sąvokos prasme. Pateiktoje medžiagoje ant žemėlapių nėra uždėtos konkrečios sklypo ribos su koordinatėmis, kad būtų galima nustatyti sklypo ribas ir ar šiame sklype buvo kokie nors statiniai.

63. Teismo posėdyje pareiškėja R. Č. prašė jos pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad įsigytame sklype buvo rasti pamatai. Sklypo ribose buvo rasta ir metalinių įnagių. Mano, kad tai nėra sudėti akmenys. 1979 m. patvirtinta yra mėlyna spalva pažymėta sklypo ribos ir čia yra matomos statinių ribos. Matininkas pažymėjo, kad pareiškėjos žemės sklypo ribos yra paminėtos planų ištraukose. Atskiro pažymėjimo, kad ribos nėra apsislinkę, ji neturi. Aplink akmenis buvo rastas senas sutrūnijęs ruberoidas. Matininkui pinigų nemokėjo, nes nusipirkus sklypą buvo darytas topografinis planas, registruoti pamatai. Šitą planą ji užsakinėjo. Žemės sklypą pirko su tikslu turėti vietą, kurią būtų galima tvarkyti, prižiūrėti, pailsėti, tiesiog investuoti. Nebuvo tikslas konkrečiai statyboms. Įsigijo 2016 metais. Iš karto kreipėsi tik į matininką, kad būtų pažymėti pamatai. Iš karto po to kreiptasi į parko direkciją, kreipėsi sutuoktinis. Kai buvo priimtas sprendimas bandyti pasistatyti, buvo kreiptasi į žemėtvarkininkus. Tada vėl buvo nuoroda į parko direkciją, kuri nurodė, kad tai galima tik teismo sprendimu.

7Suinteresuoto asmens VBĮ „Neries regioninio parko direkcija“ atstovė A. Ž. prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad šioje situacijoje būtų buvę geriausia, kad šitų pamatų imitacijų nebūtų teikta, tada būtų toks sąžiningesnis procesas ir iš tiesų visaip gali būti, gal ir buvo ta sodyba, bet primygtinai tuos pamatus konstruoti tokiu dirbtiniu būdu, tai tiesiog suponuoja mintį tam tikro nesąžiningumo. Juo labiau, kad įsigiję sklypą tikriausiai ketino ten tą namą statyti, kadangi kreipėsi į NŽT dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto parengimo ūkininko sodybos parinkimui. NŽT derindama su direkcija gavo neigiamą atsakymą, kad jie negali išduoti planavimo sąlygų, nes pagal teritorijų planavimo dokumentus ten nėra numatyta sodyba ir archyvinių duomenų, kad ten buvo sodyba, neturima. Tada sekantis pareiškėjos žingsnis buvo sugalvoti, kad ten buvo sodyba. Bet visi šitie pamatai, kaip ir tvirtintų, kad galbūt ten ir buvo ta sodyba, jeigu teismas tikėtų ir priimtų kaip neginčijamą faktą tai, ką parašė UAB „Geoplėtra“, jog tokiais sutartiniais ženklais žymimos sodybos, kuriose buvo gyvenamasis namas. Tie pamatai nereiškia nieko, nes ten galėjo stovėti daržinė ar svirnas.

8Suinteresuoti asmenys V. Č. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie jo vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.

9Pareiškimas tenkintinas.

104. Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

115. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjai R. Č. ir suinteresuotam asmeniui V. Č. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 2017‑05-04 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2603, 2017-09-08 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo Nr. 48SK-2861-(14.48.111.) pagrindu priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ) (b.l. 23-25). Nekilnojamojo turto registro išrašas rodo, kad šiam žemės sklypui įregistruotos specialiosios žemės naudojimo sąlygos: XXVI. Miško naudojimo apribojimai, XXXVIII. Geomorfologiniai draustiniai, XXI. Žemės sklypai, kuriuose įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai, VI. Elektros linijų apsaugos zonos.

12Ginčo žemės sklypo plane, parengtame 2017-06-06 UAB „Topokada“ pažymėti pamatai (taškai 12-13-14-15) (b.l. 26)

13UAB „Geoplėtra“ parengtas topografinis planas (b.l. 27, 52).

14Ištrauka iš fotoplano Nr. C-45-24-B-?-3, fotografuota 1973 m., dešiftuota 1974 m. (b.l. 28).

15Ištrauka iš fotoplano Nr. C-45-24-B-?-3, fotografuota 1976 m., patvirtinta 1979 m. (b.l. 29).

16Ištrauka iš fotoplano Nr. C-45-24-B-?-3 (b.l. 30).

17Ištrauka iš fotoplano Nr. C-45-24-B-?-4 (b.l. 31).

18UAB „Geoplėtra“ matininkas D. S. 2019-05-23 rašte nurodė, kad pateiktose 1974 m., 1979 m., 1982 m., 1987 m. fotoplanų kopijose, kuriuos pateikė Valstybės įmonė Valstybės žemės fondas archyvas, sklypo Nr. ( - ), vietoje sutartiniais ženklais yra parodyta sodyba. Pagal nurodytus duomenis visa buvusi sodyba patenka į pareiškėjo žemės sklypą. Sklypo ribos pažymėtos minėtų planų ištraukose. Nurodytais ženklais žymimos sodybos, kuriose buvo gyvenamasis namas (b.l. 53-56).

19Pareiškėjos pateiktose žemės sklypo fotonuotraukose iš skraidyklės („drono“) žemės sklype matomi iš akmenų stačiakampiu sudėti ne pamatų fragmentai,o galima pamatų riba,nes ant tokių akmenų realiai statyti namo sienas yra pavojinga dėl akmenų skirtingo dydžio ir dėl to galimo sienų nestabilumo (b.l. 57-58).Teismas tai vertina,kaip pamatų imitaciją.

206.Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu.

21Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įrodinėjimas juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo bylose yra specifinis, įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, neišvengiamai daromos prielaidos. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-98/2009, 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2009). Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai, nes jeigu pareiškėjai turėtų tiesioginių prašomą faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis).

22Buvusios sodybos atstatymo teisė nustatyta tvarka įgyvendinama taip, kad vietoj vienos buvusios sodybos gali būti atstatoma tik viena sodyba o sprendimų dėl buvusių sodybų atstatymo priėmimo tvarką nustato Vyriausybė (Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 3 d. 8 p.).

23Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje jau yra suformuota taisyklė, kad pagrindinis sodybos atitinkamame žemės sklype elementas yra gyvenamasis pastatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Molėtų rajono savivaldybės administracija ir kt.; bylos Nr. 3K-3-179/2009; 2008 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas ir kt.; bylos Nr. 3K-3-259/2008, 2007 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. V. v. Labanoro regioninio parko direkcija ir kt.; bylos Nr. 3K-3-373/2007 ir kt.).

24Byloje yra rašytiniai įrodymai,kad ginčo sklypo vietoje sutartiniu ženklu yra parodyta sodyba,kurios pamatų realiai neišlikę(b.l.28-31).Teismas neturi pagrindo netikėti šiais duomenimis net ir tuo atveju,jei pareiškėjai elgiasi nesąžiningai bandydami pateikti sudėtus akmenis,kaip buvusius sodybos pamatus.Todėl laikytina,kad pareiškėjai įrodė savo pareiškimo pagrįstumą(CPK 185 str.).

25Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259-269, 270, 444-448 straipsniais, teismas

Nutarė

26pareiškimą tenkinti.

27Gyvenamosios sodybos atstatymo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad žemės sklype, kurio unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), buvo sodyba.

28Sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos, skundą paduodant Vilniaus rajono apylinkės teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vilmantas... 2. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. 1. Pareiškėja R. Č. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą,... 4. Pareiškime nurodė, kad siekia įgauti teisę atkurti sodybą jai... 5. 2. Suinteresuotas asmuo BĮ „Neries regioninio parko direkcija“ su... 6. 3. Teismo posėdyje pareiškėja R. Č. prašė jos pareiškimą tenkinti.... 7. Suinteresuoto asmens VBĮ „Neries regioninio parko direkcija“ atstovė A.... 8. Suinteresuoti asmenys V. Č. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM... 9. Pareiškimas tenkintinas.... 10. 4. Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso... 11. 5. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjai R.... 12. Ginčo žemės sklypo plane, parengtame 2017-06-06 UAB „Topokada“... 13. UAB „Geoplėtra“ parengtas topografinis planas (b.l. 27, 52).... 14. Ištrauka iš fotoplano Nr. C-45-24-B-?-3, fotografuota 1973 m., dešiftuota... 15. Ištrauka iš fotoplano Nr. C-45-24-B-?-3, fotografuota 1976 m., patvirtinta... 16. Ištrauka iš fotoplano Nr. C-45-24-B-?-3 (b.l. 30).... 17. Ištrauka iš fotoplano Nr. C-45-24-B-?-4 (b.l. 31).... 18. UAB „Geoplėtra“ matininkas D. S. 2019-05-23 rašte nurodė, kad pateiktose... 19. Pareiškėjos pateiktose žemės sklypo fotonuotraukose iš skraidyklės... 20. 6.Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu... 21. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įrodinėjimas juridinę reikšmę... 22. Buvusios sodybos atstatymo teisė nustatyta tvarka įgyvendinama taip, kad... 23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje jau yra suformuota taisyklė, kad... 24. Byloje yra rašytiniai įrodymai,kad ginčo sklypo vietoje sutartiniu ženklu... 25. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259-269,... 26. pareiškimą tenkinti.... 27. Gyvenamosios sodybos atstatymo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį... 28. Sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per 30 dienų nuo...