Byla e2S-564-513/2020
Dėl 140 000,00 Eur netesybų priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MB Partners Center“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MB Partners Center“ ieškinį atsakovei Lakmann Gmbh & CoKG dėl 140 000,00 Eur netesybų priteisimo,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Ieškovė UAB „MB Partners Center“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės Lakmann Gmbh & CoKG 140 000 Eur baudą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, patirtas bylinėjimosi išlaidas bei nustatyti bylos teismingumą Lietuvos Respublikos teismuose taikant Lietuvos Respublikos teisę ir vadovaujantis šalių 2016 m. gegužės 12 d. sudarytos sutarties 6.5 punktu.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

72.

8Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartimi ieškinys paliktas nenagrinėtas, iš ieškovės UAB „MB Partners Center“ atsakovei Lakmann Gmbh & CoKG priteistas 5 944,83 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

93.

10Teismas nurodė, jog spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, neturėjo galimybės nustatyti jurisdikcijos, buvo būtina išklausyti šalis, įvertinti byloje esančius rašytinius įrodymus ir pažymėjo, jog tarp šalių kilo ginčas pagal kurią iš šalių sudarytų sutarčių turi būti taikoma jurisdikcija, t. y. ieškovės teigimu, net ir sudarius Pagrindinę sutartį (atsakovės įvardyta Rangos sutartimi), galioja Sutarties (atsakovės įvardyta Laikinojo įdarbinimo sutartimi) 6.5 punktas, nustatantis sutartinį teismingumą Lietuvos Respublikos teismuose pagal ieškovės buveinę ir Lietuvos Respublikos teisės taikymą. Ieškovė pažymėjo, kad ginčas yra kilęs dėl atsakovės sutartinio įsipareigojimo nepalaikyti darbo santykių su ieškovės darbuotojais pažeidimo, o ne dėl atliktų statybos darbų kokybės. Tuo tarpu, atsakovė nurodė, jog Rangos sutartyje (ieškovės įvardyta Pagrindine sutartimi) buvo numatytas teismingumas išimtinai pagal atsakovės buveinės vietą ir pagal Vokietijos Federacijos teisę, atsakovės vadovas yra Vokietijos Federacijos pilietis ir nėra jokio teisinio pagrindo bylą nagrinėti Lietuvoje pagal Lietuvos Respublikos teisę, spręsti klausimus dėl Vokietijoje atliktų statybos rangos darbų kokybės. Taip pat atsakovė pažymėjo, kad pagal ieškinio dalyką ir pagrindą nė vienas iš CPK 787 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose įtvirtintų teismingumo nustatymo kriterijų nelemia ginčo priskirtinumo Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, nes atsakovės buveinė yra Vokietijoje, atsakovė Lietuvoje neturi nei turto, nei turtinių teisių, ginčijama prievolė atsirado ne Lietuvoje. Taip pat atsakovės nuomone, ir pagal Laikinojo įdarbinimo (ieškovės įvardyta Sutartimi) sutartį turėtų būti taikoma Vokietijos Federacijos jurisdikcija, nes darbų kokybei taikoma Vokietijos Federacijos teisė, darbai atlikti Vokietijoje, atsakovė bei statybos objektai yra Vokietijoje (CK 1.37 straipsnio 4 dalis).

114.

12Teismas nurodė, jog ginčas sieja dvi Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybes nares, t. y. Lietuvos Respubliką ir Vokietijos Federaciją, todėl šalių tarpusavio ginčams spręsti taikytinas ES teisinis reguliavimas, t. y. 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo nuostatos (nauja redakcija) (toliau – Reglamentas 1215/2012), pagal kurias jurisdikcija paprastai nustatoma pagal atsakovo nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą, išskyrus keletą aiškiai nustatytų atvejų, kai ginčo objektas arba šalių autonomija pateisina kitą siejamąjį kriterijų. Pagal specialiąsias jurisdikcijos taisykles ieškiniai asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas, bylose, kylančiose iš sutarčių – atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose (Reglamento 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto a papunktis). To paties straipsnio 1 punkto b papunktyje nurodyta, jog atitinkamos prievolės įvykdymo vieta (jeigu nesusitarta kitaip) yra: parduodant prekes – vieta valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį prekės turėjo būti pateiktos (b papunkčio pirmoji įtrauka); teikiant paslaugas – vieta valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį paslaugos buvo arba turėjo būti suteiktos (b papunkčio antroji įtrauka).

135.

14Teismas nustatė, jog 2016 m. gegužės 12 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. MBPC-16/05 6.5 punktu šalys susitarė dėl jurisdikcijos Lietuvos Respublikoje bei Lietuvos Respublikos teisės taikymo iš šios sutarties kylantiems ginčams spręsti. 2016 m. gegužės 11 d. Rangos sutartyje numatyta Vokietijos Federacijos jurisdikcija bei taikytina teisė šalių ginčams iš sutarties. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, remdamasis CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, padarė išvadą, jog šiuo atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad šalių susitarimas dėl jurisdikcijos buvo aiškiai ir nedviprasmiškai išreikštas, ieškovės atstovas teismo posėdyje negalėjo paaiškinti, kuo skiriasi sutartys, kodėl jos buvo sudarytos dvi, pagal kurią iš sutarčių vykdavo atsiskaitymai, kodėl skiriasi sutartyse nustatyta jurisdikcija, priešingai, darbą su atsakove vertino kaip vieną projektą, kurį norėjo vystyti, siekė bendradarbiauti. Teismas nurodė, jog neaišku, kodėl ieškove nesiekė su atsakove išsiaiškinti darbuotojų viliojimo atvejų, kodėl nerašė pretenzijos atsakovei dėl galiojančios sutarties pažeidimo.

156.

16Teismas nurodė, kad abiejų sutarčių įvykdymo vieta yra Vokietijos Federacinė Respublika, tačiau šalims ginčijantis dėl jurisdikcijos, įvertinęs šalių pateiktus procesinius dokumentus ir įrodymus, ieškovės atstovo paaiškinimus teismo posėdyje, konstatavo, jog Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti šią civilinę bylą ir ieškinį paliko nenagrinėtą (CK 1.37 straipsnis, reglamento 1215/2012 7 straipsnio 1 dalies a, b papunkčiai, 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 782 straipsnis).

177.

18Priteisdamas atsakovei patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas nurodė, jog atsakovė nuo civilinės bylos pradžios kėlė jurisdikcijos klausimą, tačiau ieškovė laikėsi pozicijos, kad byla turi būti nagrinėjama Lietuvoje. Teismas konstatavo, jog atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas lėmė ieškovės pareikštas ieškinys, kuris buvo tiesioginė atsakovės turėtų išlaidų susidarymo priežastis, byloje nėra duomenų, kad atsakovės patirtos išlaidos būtų susidariusios dėl jos pačios (netinkamų) procesinių veiksmų.

19III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

208.

21Ieškovė (apeliantė) UAB „MB Partners Center“ atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. nutarties dalį, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

229.

23Apeliantė nurodo, jog reikalavimą, t. y. priteisti netesybas, kildino iš 2016 m. gegužės 12 d. sudarytos Paslaugų teikimo sutarties (toliau – Sutartis) 3.1.6 punkto pažeidimo, kuriuo atsakovė įsipareigojo nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepalaikyti darbo santykių su apeliantės darbuotojais. Nuo 2018 m. sausio mėnesio nebegavo nė vieno atsakovės užsakymo ir sužinojo, kad buvę jos darbuotojai, nutraukę darbo santykius su ja, toliau tęsė darbus tuose pačiuose atsakovės objektuose, tačiau jau įsidarbinę įmonėje UAB „Anva“. Teigia, jog tokiais veiksmais atsakovė pažeidė draudimą vilioti darbuotojus, t. y. sutartinį įsipareigojimą bet kokia forma nepalaikyti darbinių santykių su apeliantės darbuotojais.

2410.

25Nurodo, jog Sutarties 4.2 punktas numatė, kad už šios Sutarties 3.1.6 punkte įtvirtinto įsipareigojimo pažeidimą užsakovė (atsakovė) moka apeliantei 10 000 Eur baudą už kiekvieną pažeidimo atvejį. Sutarties 6.5 punktu šalys susitarė, kad bet koks ginčas, nesutarimas ar reikalavimas, kylantys iš šios Sutarties, sprendžiamas derybų keliu, o jei šalys ginčo neišsprendžia, jis nagrinėjamas Lietuvos Respublikos teismuose pagal UAB „MB Partners Center“ buveinę taikant Lietuvos Respublikos teisę.

2611.

27Nurodo, jog Rangos sutartimi (arba Pagrindine sutartimi) šalys susitarė dėl statybos rangos darbų ir, priešingai nei teigia atsakovė, šia sutartimi šalys nesitarė dėl darbuotojų nuomos. Pažymi, jog atsiskaitymą iš atsakovės už atliktus statybos darbus gavo, o šios Sutarties 9 punktu susitarė, jog ginčus, kylančius iš šios Sutarties, spręsti kompetentingas atsakovės buveinės Vokietijos Federacijos teismas. Argumentuoja, jog šia Sutartimi jokia forma nesitarė dėl darbuotojų laikino įdarbinimo, Sutartis, kuria aptarti šie klausimai, nenustojo galioti pasirašius Rangos sutartį, o atsakovės priešinga pozicija yra tik siekis išvengti atsakomybės.

2812.

29Apeliantė pažymi, jog tiek Sutartį, tiek ir Rangos sutartį abi šalys pasirašė neverčiamos, turėjo galimybę susipažinti bei koreguoti viena kitai siųstas sutartis, todėl nei viena iš sutarčių nuostatų nėra siurprizinė. Nurodo, jog Sutarties pasirašymo aplinkybės yra žinomos abiems šalims ir dėl to ginčo byloje nebuvo: šalys susitarė bendradarbiauti apeliantei teikiant statybos rangos (apdailos, dažymo ir kitų darbų) paslaugas atsakovės objektuose, atsakovei priimant šiuos darbus ir už juos tinkamai ir laiku atsiskaitant. Teigia, jog pati atsakovė savo atsiliepime į ieškinį ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad Sutartį ji traktavo kaip „laikino įdarbinimo sutartį“, o apeliantę – kaip darbuotojų nuomos paslaugas teikiančią įmonę, todėl, sužinojusi, jog apeliantė neva negalinti teikti tokių paslaugų Vokietijoje, kreipėsi į advokatą, kuris rekomendavo pirkti iš apeliantės ne laikino įdarbinimo paslaugas, o samdyti apeliantę kaip rangovą atskirų darbų atlikimui. Teigia, jog Sutartyje nėra nė vienos sąlygos, kuri atitiktų laikinojo įdarbinimo sutarties sąlygas, todėl nebuvo jokio pagrindo keisti Sutartį, tačiau bet kuriuo atveju, šalis, tiek pasirašius Sutartį, tiek ir Rangos sutartį, faktiškai siejo tas pats teisinis santykis – apeliantė ir toliau tęsė savo darbuotojų komandiravimą į atsakovės objektus, kuriuose buvo atliekami įvairūs apdailos darbai. Apeliantės nuomone, atsakovės argumentai, kad, pasirašius Sutartį, apeliantė teikė darbuotojų laikino įdarbinimo paslaugas, o po Rangos sutarties pasirašymo – atliko statybos rangos darbus, nėra pagrįsti byloje esančiais duomenimis, nes visą bendradarbiavimo laikotarpį buvo užsakomi tie patys rangos darbai, darbų kainos visada buvo apskaičiuojamos pagal kvadratinius metrus ir įkainiai nepasikeitė. Pažymi, jog atsakovės advokato konsultacija taip pat įrodo, kad atsakovė buvo suinteresuota, kad apeliantė prisiimtų atsakomybę už darbuotojams priklausančių socialinių garantijų (minimalaus darbo užmokesčio ir kt.) neįvykdymą, o ne pakeisti pasirašytą Sutartį iš esmės. Argumentuoja, jog šios aplinkybės svarbios sprendžiant jurisdikcijos klausimą ir abi Sutartys turi būti vertinamos ne kaip pakeičiančios, bet papildančiomis viena kitą, todėl galioja ir abu susitarimai dėl jurisdikcijos (Sutarties 6.5 punktas ir Rangos sutarties 9 punktas), kurie yra aiškūs ir nedviprasmiški, tačiau konkretaus teismo jurisdikcija turi būti nustatoma pagal ginčo, kilusio tarp šalių, pobūdį.

3013.

31Argumentuoja, jog pagal Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 25 straipsnio 1 dalį, jeigu šalys, neatsižvelgiant į jų nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą, yra susitarusios, kad valstybės narės teismas arba teismai turi jurisdikciją spręsti bet kuriuos ginčus, kilusius arba galinčius kilti iš konkrečių teisinių santykių, tas teismas (tie teismai) turi jurisdikciją, išskyrus atvejus, kai pagal tos valstybės narės teisę susitarimas yra niekinis turinio galiojimo atžvilgiu. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino tik ieškovės vadovo paaiškinimus, bet visiškai neatsižvelgė į išdėstytas aplinkybes. Teigia, jog teismui tinkamai pritaikius CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo bei įrodymų vertinimo taisykles, abi į bylą pateiktos sutartys turėjo būti įvertintos kaip galiojančios bei neprieštaraujančios viena kitai, o teismo jurisdikcija būtų tinkamai nustatyta pagal kilusio ginčo pobūdį. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nekonstatavo, kad Sutartis, iš kurios pažeidimo yra kildinamas reikalavimas, būtų negaliojanti, priešingai, teigia, jog abi Sutartys reguliuoja to paties teisinio santykio sudėtines dalis.

3214.

33Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė Lakmann Gmbh & CoKG ieškovės atskirąjį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.

3415.

35Argumentuoja, jog kilus ginčui dėl jurisdikcijos ypač svarbu nustatyti tikrąją šalių valią, ar šalys sudarydamos sutartis aiškiai išreiškė savo valią dėl jurisdikcijos ir ar šis susitarimas apima visus su sutartimi susijusius klausimus bei su kuria sutartimi susijusius klausimus apima ginčo susitarimas dėl jurisdikcijos. Nurodo, jog ieškovės direktorius teismo posėdžio metu patvirtino, kad antrąją sutartį, kurioje teismingumas nustatytas Vokietijoje, gavo iš atsakovės, ją išsivertė, suderino ir pasirašė, kad atsakovė būtent paprašė persirašyti sutartį, nes to reikėjo dėl Vokietijos darbo rūmų ir leidimų. Pažymi, jog ieškovės direktorius pirmosios instancijos teisme net nesuprato klausimo apie jurisdikciją, teigė, kad neatsimena sutarčių pasirašymo aplinkybių, jam nebuvo svarbus turinys, nes bendradarbiavimas tęsėsi. Mano, kad šios aplinkybės leidžia teigti, jog nepagrįsta ieškovės pozicija, kad abi sutartys galioja, tik papildo viena kitą, skirtos skirtingiems šalių santykiams reguliuoti, o pozicija dėl skirtingos jurisdikcijos valinga ir iš anksto sąmoningai apibrėžta.

3616.

37Pažymi, jog po pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijos, tik po to, kai buvo gauti duomenys apie 2016 m. gegužės 11 d. Sutarties teikimą Sodros užsienio išmokų skyriui, jos pagrindu išduotas A1 formas darbuotojų komandiravimui, atsirado ieškovės versija apie abiejų Sutarčių galiojimą ir viena kitos papildymą. Teigia, jog Sodros informacija paneigia ir ieškovės poziciją, kad ši Sutartis buvo pasirašyta tik atsakovės interesais, jos vidiniam naudojimui.

3817.

39Atsakovė teigia, jog nuosekliai laikėsi pozicijos, kad po sutarties sudarymo atsirado poreikis novacijai, todėl rugpjūčio mėnesį vietoje 2016 m. gegužės 12 d. Sutarties buvo pasirašyta nauja 2016 m. gegužės 11 d. Sutartis atbuline data tam, kad apimtų iki novacijos atliktus darbus ir joje buvo aiškiai susitarta dėl jurisdikcijos Vokietijos teismuose. Šią aplinkybę patvirtina ir paties ieškovės vadovo parodymai teismo posėdžio metu, kad 2016 m. gegužės 11 d. Sutartį parengė ir atsiuntė atsakovė, o jis ją geranoriškai pasirašė, nes nenorėjo nutraukti bendradarbiavimo.

4018.

41Pažymi, jog net ir laikant, kad abi sutartys galioja, jurisdikcija vis tiek turi būti nustatoma pagal 2016 m. gegužės 11 d. Sutartį, kurioje nurodyta, jog susitarimas dėl jurisdikcijos apima visus su Sutartimi susijusius ginčus, kylančius tarp susitarimo šalių ir susijusius su konkrečiu šalis siejančiu teisiniu santykiu. Teigia, jog abi Sutartys reglamentuoja tuos pačius santykius ir numato skirtingą jurisdikciją, todėl, nesvarbu, kaip būtų interpretuojamos, tokia situacija negali būti laikoma atitinkančia Lugano konvencijos reikalavimų susitarimui dėl jurisdikcijos, kuris turi būti rašytinis, aiškus ir vienareikšmiškai suprantamas, todėl jurisdikcija turi būti nustatoma pagal bendrąsias konvencijos nuostatas – pagal atsakovo buveinės vietą, t. y. atitinkamame Vokietijos teisme.

42Teismas

konstatuoja:

43IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

44Atskirasis skundas tenkintinas.

4519.

46Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

4720.

48CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

4921.

50Apeliantė ginčija Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. nutarties dalį, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas. Taigi, apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Ieškinys paliktas nenagrinėtas vadovaujantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktu, t. y. kitais CPK ir CK numatytais atvejais, o būtent pagal CPK 782 straipsnį konstatavus, jog byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Apeliacinės instancijos teismas su tokia išvada nesutinka.

5122.

52Ginčas sieja dviejose skirtingose ES valstybėse narėse (Lietuvos Respublikoje ir Vokietijos Federacijos Respublikoje) buveines turinčius juridinius asmenis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog tokiu atveju šalių tarpusavio ginčų jurisdikcijos klausimui išspręsti turi būti taikomas 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – ir Reglamentas).

5323.

54Bendroji jurisdikcijos taisyklė, nustatyta Reglamento 4 straipsnio 1 dalyje, yra ta, kad ieškiniai turi būti reiškiami (bylos keliamos) atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos (buveinės) valstybėje. Reglamento 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu šalys, neatsižvelgiant į jų nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą, yra susitarusios, kad valstybės narės teismas arba teismai turi jurisdikciją spręsti bet kuriuos ginčus, kilusius arba galinčius kilti iš konkrečių teisinių santykių, tas teismas (tie teismai) turi jurisdikciją, išskyrus atvejus, kai pagal tos valstybės narės teisę susitarimas yra niekinis turinio galiojimo atžvilgiu. Tokia jurisdikcija yra išimtinė, jeigu šalys nesusitarė kitaip.

5524.

56Ieškovė savo reikalavimus priteisti netesybas kildino iš 2016 m. gegužės 12 d. sudarytos Paslaugų teikimo sutarties (toliau – Sutartis) Nr. MBPC-16/05 (toliau – Sutartis) (e. bylos t. I, b. l. 6-10) 3.1.6 punkto pažeidimo, kuriuo atsakovė įsipareigojo nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepalaikyti darbo santykių su apeliantės darbuotojais be raštiško jos sutikimo. Sutarties 4.2 punktu numatyta, kad už šios Sutarties 3.1.6 punkte įtvirtinto įsipareigojimo pažeidimą užsakovė (atsakovė) moka apeliantei 10 000 Eur baudą už kiekvieną pažeidimo atvejį. Sutarties 6.5 punktu šalys susitarė, kad bet koks ginčas, nesutarimas ar reikalavimas, kylantys iš šios Sutarties, sprendžiamas derybų keliu, o jei šalys ginčo neišsprendžia, jis nagrinėjamas Lietuvos Respublikos teismuose pagal UAB „MB Partners Center“ buveinę taikant Lietuvos Respublikos teisę.

5725.

58Atsakovė argumentavo, kad ieškovės nurodyta 2016 m. gegužės 12 d. sudaryta Paslaugų teikimo sutartis Nr. MBPC-16/05 nebegalioja, nes šalys atbuline data pasirašė 2016 m. gegužės 11 d. sutartį, kurią įvardijo Rangos sutartimi (arba Pagrindine sutartimi) (e. bylos t. II, b. l. 69-70), ir nurodė, jog šios Pagrindinės sutarties 9 punktu susitarė, jog ginčus, kylančius iš šios Sutarties, kompetentingas spręsti atsakovės buveinės Vokietijos Federacijos teismas.

5926.

60Pirmosios instancijos teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtą, nurodė, jog nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad šalių susitarimas dėl jurisdikcijos buvo aiškiai ir nedviprasmiškai išreikštas, todėl įvertinęs tai, kad ieškovės atstovas teismo posėdyje negalėjo paaiškinti, kuo skiriasi sutartys, kodėl jos buvo sudarytos dvi, pagal kurią iš sutarčių vykdavo atsiskaitymai, kodėl skiriasi sutartyse nustatyta jurisdikcija, kodėl ieškovė nesiekė su atsakove išsiaiškinti darbuotojų viliojimo atvejų, kodėl nerašė pretenzijos dėl galiojančios sutarties pažeidimo, įvertinęs tai, kad abiejų sutarčių įvykdymo vieta yra Vokietijos Federacinė Respublika, konstatavo, jog Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti šią civilinę bylą.

6127.

62Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas neanalizavo (nepakankamai analizavo) abiejų sutarčių turinio ir jų galiojimo ir tarpusavio ryšio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kilus ginčui dėl 2016 m. gegužės 12 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. MBPC-16/05 galiojimo, pirmosios instancijos teismas visų pirma turėjo išsiaiškinti šį klausimą.

6328.

64Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantės argumentams, kad sutartys reglamentuoja skirtingus teisinius santykius, todėl šioje proceso stadijoje išvadai, kad atbuline data pasirašius 2016 m. gegužės 11 d. sutartį, įvardintą Rangos sutartimi (arba Pagrindine sutartimi), savaime negaliojančia tapo 2016 m. gegužės 12 d. Paslaugų teikimo sutartis Nr. MBPC-16/05, nėra pagrindo. Priešingai, 2016 m. gegužės 12 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. MBPC-16/05 1.1 punkte apibrėžtas jos objektas – MBPC įsipareigojo užsakovo priemonėmis ir iš užsakovo medžiagų atlikti darbus ir suteikti paslaugas, nurodytas Sutarties priede, o užsakovas įsipareigoja priimti darbus ir sumokėti už juos sutarties priede nustatyta tvarka, sąlygomis ir terminais. Taigi, pagrįstas apeliantės argumentas, kad šia sutartimi susitarta būtent dėl rangos darbų atlikimo, o ne dėl laikino darbuotojų įdarbinimo.

6529.

66Sutarties 1.2 punkte nurodyta, jog darbų aprašymas, darbuotojų, kurie atliks darbus, duomenys, darbų pradžia ir pabaiga, trukmė, vieta, kita aktuali informacija nurodomi sutarties priede, 6.1 punkte aptartas sutarties galiojimas – nuo sutarties pasirašymo iki visiško darbų įvykdymo, 6.2 punkte nurodyta, jog sutartis gali būti keičiama tik šalių susitarimu ir tik raštu, o pagal 6.3 punktą, šalis, norinti nutraukti sutartį, turi raštu pranešti kitai šaliai prieš 30 dienų. Pažymėtina, jog ieškovė pateikė sutarties priedus (e. bylos t. III, b. l. 14-53), kuriuose būtent ir nurodyti Sutarties 1.2 punkte apibrėžti duomenys, t. y. darbus atliksiantys darbuotojai, darbų pradžia ir pabaiga, trukmė, vieta, pobūdis bei sąskaitas (e. bylos t. III, b. l. 54-144), kuriose nurodyti duomenys atitinka prieduose nurodytus duomenis (t. y. darbų laikotarpiai, pobūdis, vieta). Ieškovė taip pat akcentuoja, kad už atliktus darbus su ja yra atsiskaityta ir dėl to ji pretenzijų neturi, t. y. savo reikalavimus reiškia ne dėl 2016 m. gegužės 11 d. sutarties pažeidimo.

6730.

68Atsakovei argumentuojant, kad ieškovės pateikti 2016 m. gegužės 12 d. sutarties priedai atsakovės nepasirašyti, pažymėtina, jog atsakovės pateikti 2016 m. gegužės 11 d. sutarties priedai (e. bylos t. IV, b. l. 19-75; t. V, b. l. 3-117) taip pat yra pasirašyti tik jos pačios, todėl detaliau šis atsakovės argumentas nenagrinėtinas.

6931.

70Tuo tarpu, 2016 m. gegužės 11 d. sutartis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra siauresnė, joje nėra reglamentuoti klausimai ir nuostatos, kurių pažeidimu ieškovė kaltina atsakovę. Šioje sutartyje nurodyta, jog jos objektas – dažymo darbai ir Sutartis galioja kaip bendrosios sąlygos visiems užsakymams (1 punktas), 2 punkte numatyti UAB „MB Partners Center“ įsipareigojimai – užtikrinti, kad darbuotojai dažymo darbams atlikti pagal Lietuvos teisė turėtų reikalingus leidimus, mokėti darbuotojas Vokietijoje mokamą minimalų darbo užmokestį, kai darbai atliekami Vokietijoje, apskaityti darbus ir darbo laiką. Sutarties 7 punkte numatyta, jog ji galioja neterminuotai, kiekviena šalis turi teisę ją nutraukti raštu prieš 2 savaites pranešusi kitai šaliai. Jokių nuostatų apie tai, kad ši sutartis pakeičia, panaikina, modifikuoja ar daro kitokią įtaką 2016 m. gegužės 12 d. sutarčiai, aptariamoje atgaline data pasirašytoje 2016 m. gegužės 11 d. sutartyje, nėra.

7132.

72Taip pat, atsakovė, argumentuodama, kad 2016 m. gegužės 12 d. sutartis nebegalioja, nepateikė jokių įrodymų. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad šalys būtų sutarusios 2016 m. gegužės 11 d. sutartį pakeisti ar nutraukti nei šioje sutartyje numatytu, nei kitu būdu. Dėl to nėra ir teisinio pagrindo atsakovės teiginiui, kad įvyko novacija. Pagal CK 6.141 straipsnio 1 dalį novacija yra vienos prievolės pakeitimas kita prievole, kai pakeitus prievoles pirmoji prievolė baigiasi ir turi būti vykdoma antroji prievolė. Novacija galima tik tuo atveju, kai galiojanti prievolė yra keičiama kita galiojančia prievole. Kaip pagrįstai argumentuoja ieškovė, novacija nėra preziumuojama. Tai reiškia, kad novaciją galima konstatuoti tik esant įrodymų, jog prievolės šalys aiškiai ir neabejotinai išreiškė savo valią pakeisti vieną prievolę kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-507-684/2018). Nagrinėjamu atveju egzistuojant tokį aiškų ir neabejotiną susitarimą dėl novacijos nėra nustatyta.

7333.

74Abi ginčo sutartys pasirašytos abiejų šalių. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (6.156 straipsnis). Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio l dalis), šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio l dalis).

7534.

76Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra pažymėta, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį, aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, sutarties vykdymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-200-219/2015 kt.). Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010).

7735.

78Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad laikydamosi teisės aktų reikalavimų šalys turi teisę ir galimybę savo sutartinius santykius, įskaitant ginčų sprendimo būdą, pačios sureguliuoti taip, kaip mano esant tinkama – šalys yra laisvos pritaikyti susitarimą dėl ginčų sprendimo būdo konkretaus sandorio, sutartinių santykių schemos ar visų atitinkamų šalių teisinių santykių poreikiams (žr. mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-969/2016 38 punktą). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepaisant to, jog galima susitarimų dėl ginčų sprendimo būdų kolizija, galimybė skirtingus iš tų pačių teisinių santykių kylančius ginčus spręsti skirtingais būdais ar skirtingų valstybių teismuose patenka į šalių valios autonomijos ribas.

7936.

80Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčijamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstyti motyvai šioje proceso stadijoje nesudaro pagrindo paneigti ginčo jurisdikciją (teismingumą) Lietuvos Respublikos teismams, todėl nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui tolesniam nagrinėjimui. Tačiau pažymėtina ir tai, kad išnagrinėjus bylą iš esmės gali būti nustatytos kitos aplinkybės ir padarytos kitokios išvados, t. y. minėta, būtina išsiaiškinti abiejų ginčo sutarčių galiojimą, įtaką viena kitai ir turinį ir teismas, nustatęs, kad jurisdikcija prisiimta nepagrįstai, vadovaudamasis CPK 782 straipsniu, turi palikti ieškinį negarinėtą. Ginčijama nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui tolesniam nagrinėjimui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

8137.

82Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

83Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

Nutarė

84Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui tolesniam nagrinėjimui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovė UAB „MB Partners Center“ ieškiniu prašė priteisti iš... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. 2.... 8. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartimi ieškinys paliktas... 9. 3.... 10. Teismas nurodė, jog spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, neturėjo... 11. 4.... 12. Teismas nurodė, jog ginčas sieja dvi Europos Sąjungos (toliau – ES)... 13. 5.... 14. Teismas nustatė, jog 2016 m. gegužės 12 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr.... 15. 6.... 16. Teismas nurodė, kad abiejų sutarčių įvykdymo vieta yra Vokietijos... 17. 7.... 18. Priteisdamas atsakovei patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas... 19. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 20. 8.... 21. Ieškovė (apeliantė) UAB „MB Partners Center“ atskiruoju skundu prašo... 22. 9.... 23. Apeliantė nurodo, jog reikalavimą, t. y. priteisti netesybas, kildino iš... 24. 10.... 25. Nurodo, jog Sutarties 4.2 punktas numatė, kad už šios Sutarties 3.1.6 punkte... 26. 11.... 27. Nurodo, jog Rangos sutartimi (arba Pagrindine sutartimi) šalys susitarė dėl... 28. 12.... 29. Apeliantė pažymi, jog tiek Sutartį, tiek ir Rangos sutartį abi šalys... 30. 13.... 31. Argumentuoja, jog pagal Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 25 straipsnio 1 dalį,... 32. 14.... 33. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė Lakmann Gmbh & CoKG ieškovės... 34. 15.... 35. Argumentuoja, jog kilus ginčui dėl jurisdikcijos ypač svarbu nustatyti... 36. 16.... 37. Pažymi, jog po pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijos, tik po to, kai buvo... 38. 17.... 39. Atsakovė teigia, jog nuosekliai laikėsi pozicijos, kad po sutarties sudarymo... 40. 18.... 41. Pažymi, jog net ir laikant, kad abi sutartys galioja, jurisdikcija vis tiek... 42. Teismas... 43. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 44. Atskirasis skundas tenkintinas.... 45. 19.... 46. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis... 47. 20.... 48. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas... 49. 21.... 50. Apeliantė ginčija Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. nutarties... 51. 22.... 52. Ginčas sieja dviejose skirtingose ES valstybėse narėse (Lietuvos... 53. 23.... 54. Bendroji jurisdikcijos taisyklė, nustatyta Reglamento 4 straipsnio 1 dalyje,... 55. 24.... 56. Ieškovė savo reikalavimus priteisti netesybas kildino iš 2016 m. gegužės... 57. 25.... 58. Atsakovė argumentavo, kad ieškovės nurodyta 2016 m. gegužės 12 d. sudaryta... 59. 26.... 60. Pirmosios instancijos teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtą, nurodė, jog... 61. 27.... 62. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas... 63. 28.... 64. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantės argumentams, kad sutartys... 65. 29.... 66. Sutarties 1.2 punkte nurodyta, jog darbų aprašymas, darbuotojų, kurie atliks... 67. 30.... 68. Atsakovei argumentuojant, kad ieškovės pateikti 2016 m. gegužės 12 d.... 69. 31.... 70. Tuo tarpu, 2016 m. gegužės 11 d. sutartis, apeliacinės instancijos teismo... 71. 32.... 72. Taip pat, atsakovė, argumentuodama, kad 2016 m. gegužės 12 d. sutartis... 73. 33.... 74. Abi ginčo sutartys pasirašytos abiejų šalių. Šalys turi teisę laisvai... 75. 34.... 76. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra pažymėta, kad, esant ginčui dėl... 77. 35.... 78. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad laikydamosi teisės... 79. 36.... 80. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčijamoje pirmosios instancijos... 81. 37.... 82. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties... 83. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339... 84. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartį panaikinti ir...