Byla 2A-270-196/2015
Dėl išimtinės distribucijos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, negautų pajamų ir papildomų išlaidų atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Accuratus“ ir atsakovo IDS Borjomi Beverages Co.N.V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 30 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-112-640/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Accuratus“ ieškinį atsakovui IDS Borjomi Beverages Co.N.V., trečiajam asmeniui A. J., dėl išimtinės distribucijos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, negautų pajamų ir papildomų išlaidų atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB ,,Accuratus“ kreipėsi į teismas su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu, prašydamas pripažinti sutarties Nr. 15/07, 2007-02-28 sudarytos tarp UAB „Accuratus“ ir GEORGIAN GLASS & MINERAL WATER Co. N.V. Tbilisio filialo (toliau – Sutartis) nutraukimą neteisėtu, priteisti iš atsakovo IDS Borjomi Beverages Co.N.V. ieškovo UAB „Accuratus“ naudai: 2 067 890,23 Lt negautų pajamų už 2008 metus; 2 455 807,67 Lt negautų pajamų už 2009 metus; 145 968,05 Lt brokuotos produkcijos perpakavimo išlaidų; 816 843,85 Lt reklamos (rinkodaros) išlaidų už 2007 metus; 634 490,11 Lt reklamos (rinkodaros) išlaidų už 2008 metus; 12,70 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad atsakovas kaip Sutarties nutraukimo faktinį pagrindą nurodė dvi aplinkybes: pirma aplinkybė – tai, kad ieškovas neįvykdė Sutartyje numatytų 2007 ir 2008 metų pardavimo planų; antra aplinkybė – tai, kad ieškovas pažeidė 2008-02-14 Priede Nr. 2, sudarytame prie Sutarties, nustatytus atsiskaitymo terminus. Sutarties 12.1 punkte buvo nustatyti du pagrindai, kuriems esant atsakovas galėjo vienašališkai nutraukti Sutartį: i) metinio pardavimo plano nevykdymas; ir ii) ieškovo (pirkėjo) sistemingas 5.1 punkte nustatytų reikalavimų pažeidinėjimas. Sutarties 5.1 punktas reglamentuoja prekių užsakymų, preliminaraus pirkimo plano, ataskaitų (savaitinės, mėnesines, ketvirtinės) pateikimo tvarką ir terminus. Tačiau iki Sutarties nutraukimo tarp šalių ginčo dėl Sutarties 5.1 punkto pažeidimo nebuvo. Atsakovas savo 2008-11-18 pranešime Sutarties nutraukimo tuo pagrindu, kad ieškovas pažeidė Sutarties 5.1 punktą, negrindė ir šio pažeidimo byloje neįrodinėja. Sutarties 12.1 punkte (taip pat ir jokiame kitame Sutarties ar jo priedų punkte) nėra nustatyta, kad, ieškovui pažeidus Sutartyje nustatytus mokėjimo terminus, atsakovas gali vienašališkai nutraukti Sutartį, t. y. pagal Sutartį mokėjimo terminų pažeidimas pats savaime nelaikomas esminiu Sutarties pažeidimu. Šioje byloje Sutarties vienašalį nutraukimą galima pripažinti teisėtu tik esant šių sąlygų visetui: i) atsakovas turi įrodyti minėtame 2008-11-18 pranešime nurodytas faktines aplinkybes (priežastis), kuriomis jis grindė vienašalį Sutarties nutraukimą; ir ii) atsakovo įrodytos aplinkybės (priežastys) pagal Sutartį ir/ar 1980 Jungtinių Tautų Konvenciją dėl tarptautinio prekių pirkimo-pardavimo sutarčių (toliau - Konvencija) gali būti pagrindu atsakovui vienašališkai nutraukti Sutartį; iii) atsakovas nepažeidė Sutarties nutraukimo procedūros. Aplinkybė, kad 2007 metais nebuvo įvykdytas Sutartyje numatytas pardavimų planas, negalėjo būti pagrindu atsakovui vienašališkai nutraukti Sutartį, nes 2007 metų pardavimo planas nebuvo įvykdytas dėl paties atsakovo kaltės, kadangi, atsakovas 2007 metais pateikė didelį kiekį iš 38-ojo ir 41-ojo gręžinių išgauto mineralinio vandens „Borjomi“, kuris buvo išimtas iš ES valstybių pripažįstamo natūralaus mineralinio vandens sąrašo ir todėl jo nebuvo galima įvežti ir prekiauti ES valstybėse. Atsakovas 2007 metais pilnai neįvykdė ieškovo pateiktų užsakymų ir pateikė tik dalį užsakytos produkcijos. Atsakovo teigimu, ieškovas 2007 metais nuolat vėlavo atsiskaityti už prekes ir 2007 metais susidarė didelė ieškovo skola, tačiau šia aplinkybe, kaip Sutarties nutraukimo pagrindu, atsakovas savo 2008-11-18 pranešime nesirėmė. Todėl ši aplinkybė negali būti Sutarties nutraukimo pagrindas. Atsakovo nurodytas pardavimų planas (29 516 000 butelių) yra pradinis 2008 metų pardavimų planas, numatytas Sutarties 6.1 punkte. Tačiau šis pardavimų planas 2008 metais buvo pakeistas ir paties atsakovo iniciatyva sumažintas iki 14 500 000 butelių. Jeigu atsakovas būtų pristatęs visą ieškovo užsakytą produkcijos kiekį, 2008 metų pardavimų planas būtų įgyvendintas ir net viršytas. Atsakovas neturėjo teisės savo nuožiūra nuspręsti, kokia apimtimi vykdyti ieškovo pateiktus užsakymus. Iš ieškovo 2007-12-31 ataskaitos už 2007 m. gruodžio mėn. matyti, kad 2007-12-31 pas ieškovą sandėlyje prekių likutis buvo 0 vnt., o vežama tranzitu į Vilnių buvo tik 187 200 vnt. įvairios talpos butelių. Tuo tarpu 2008 m. sausio mėn. buvo planuojama parduoti (mėnesio biudžetas) 1 591 354 vnt. įvairios talpos butelių. Taigi, yra akivaizdu, kad 2007-12-31 pas ieškovą sandėlyje ir tranzite į Vilnių buvo nepakankamas prekių kiekis tam, kad būtų galima įvykdyti numatytą 2008 m. sausio mėn. pardavimų planą. Ieškovas 2008 m. sausio mėn. faktiškai gavo tik 541 300 vnt. įvairios talpos butelių. Būtent todėl ieškovas negalėjo įvykdyti 2008 m. sausio mėnesio suplanuotų pardavimų ir vietoje planuotų 1 591 354 vnt. faktiškai pardavė tik 876 728 vnt. įvairios talpos butelių. 2008 m. vasario mėn. ieškovas užsakė 2 260 599 vnt., o faktiškai gavo tik 909 260 vnt. įvairios talpos butelių, todėl ieškovas negalėjo įvykdyti 2008 m. vasario mėn. suplanuotų pardavimų ir vietoje planuotų 898 244 vnt. faktiškai pardavė tik 603 410 vnt. įvairios talpos butelių. Taip pat ir iš kitų ataskaitų yra matyti, kad suplanuotų pardavimų įvykdyti negalėjo dėl to, kad gavo per mažą prekių kiekį. Atsakovas, atsakydamas į ieškovo pretenziją, 2010-10-19 elektroniniame laiške nurodė, kad pristato prekių tiek, kiek, jo nuomone, turėtų užtekti mažiausiai pusantro mėnesio ir nurodė, kad praėjus minėtam laikotarpiui ieškovas turėtų pardavinėti brokuotas prekes. Tuo atsakovas patvirtino brokuotų prekių buvimo faktą. Brokuotų prekių kiekis buvo itin didelis – net 620 480 vnt. įvairios talpos butelių ir jis buvo nurodytas ieškovo 2008-10-27 ataskaitoje už 2008-10-01 – 2008-10-26 laikotarpį. 2008-02-29, 2008-03-31 ir 2008-04-30 dienomis, nurodytomis atsakovo 2008-11-18 pranešime, įsiskolinimų ieškovas neturėjo ir todėl 2008-02-14 Priede Nr. 2 nustatyti atsiskaitymo terminai nebuvo pažeisti. 2008 metais pirma JAV doleriais išrašyta sąskaita faktūra – 2008-01-03 sąskaita faktūra Nr.20700249, kurios apmokėjimo terminas suėjo tik 2008-03-03, t. y. ši sąskaita 2008-02-29 dienai nebuvo pradelsta. Pagal minėtos pažymos duomenis ši sąskaita faktūra buvo apmokėta 2008-03-07, praėjus 4 dienoms po atsakovo nurodyto apmokėjimo termino. Todėl 2008-02-29 dienai 396 520 JAV dolerių įsiskolinimo ieškovas negalėjo turėti ir neturėjo. Iš atsakovo 2011-11-15 pažymos taip pat matyti, kad visos atsakovo JAV doleriais išrašytos sąskaitos, kurių mokėjimo terminai suėjo iki 2008-03-31, buvo apmokėtos anksčiau termino. 2008 metais JAV doleriais išrašyta paskutinė sąskaita faktūra Nr. 20800022, kurios apmokėjimo terminas suėjo 2008-04-12, buvo apmokėta 2008-04-14. Sutartyje nebuvo susitarta, kad ieškovas turi apmokėti aptarnavimo mokesčius. Iš ieškovo sudaryto pirkimų apmokėjimų žiniaraščio matyti, kad aptarnavimo mokesčių nenuskaičius ieškovo įsiskolinimas atsakovui už prekes JAV doleriais yra 0,00 USD, t. y. ieškovas jokio įsiskolinimo neturi. Taigi, paties atsakovo į bylą pateikta 2011-11-15 pažyma paneigia atsakovo 2008-11-18 pranešime nurodytas pradelstas skolas, tariamai buvusius 2008-02-29, 2008-03-31 ir 2008-04-30 dienomis. Sutarties nutraukimo dieną ieškovo pradelstas įsiskolinimas buvo tik

5172 989,19 Eur, tai nesudarė esminio Sutarties pažeidimo ir atsakovas, neįspėjęs bei nenustatęs papildomo termino minėtai skolai sumokėti, neturėjo teisės vienašališkai nutraukti Sutartį. 2008 m. atsakovo išrašytas sąskaitas faktūras eurais iki rugsėjo mėnesio vidurio ieškovas taip pat apmokėdavo pavyzdingai, dauguma mokėjimų buvo atlikta net nesuėjus mokėjimo terminui. Ieškovo 2010-01-26 pažymoje Nr. ACC-20/1 ir atsakovo 2011-11-15 pažymoje nurodyti duomenys apie ieškovo įsiskolinimą Sutarties nutraukimo dieną (2008-11-18) skiriasi. Atėmus brokuotų prekių kainą, gaunasi, kad pagal atsakovo pažymą ieškovo įsiskolinimas Sutarties nutraukimo dieną buvo 217 079 Eur (491 589,98 – 274 510,98). Pagal ieškovo 2010-01-26 pažymą Nr. ACC-20/1 Sutarties nutraukimo dieną (2008-11-18) ieškovo įsiskolinimas buvo 172 989,19 Eur, o pagal atsakovo 2011-11-15 pažymą – 217 079 Eur. Šis skirtumas, kuris nėra esminis, susidarė todėl, kad į ieškovo pažymą yra įtraukta užskaita už brokuotų prekių perpakavimą pagal išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. ACC0004717 (suma 8 584 Eur) ir užskaita už reklamos paslaugas pagal išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. ACC-0004745 (suma 38 336,00 Eur). Šių užskaitų atsakovas nepripažįsta ir į savo sudarytą pažymą neįtraukė. Todėl Sutarties nutraukimo dieną buvusi pradelsta skola nesudarė esminio Sutarties pažeidimo. Todėl atsakovas, norėdamas nutraukti Sutartį, turėjo ieškovui nustatyti papildomą protingą terminą kainai sumokėti, kaip tai yra numatyta Konvencijos 63 straipsnyje ir 64 straipsnio 1 punkto b papunktyje. Nagrinėjamu atveju atsakovas to nepadarė, todėl laikytina, kad atsakovo pareiškimas apie Sutarties nutraukimą yra neteisėtas ir prieštarauja Sutarties bei Konvencijos 25, 63 ir 64 straipsnių nuostatoms. Po to, kai atsakovas 2008-11-18 nutraukė Sutartį, jis ieškovui daugiau prekių nebetiekė, tačiau ieškovo įsiskolinimas padidėjo lyginant su tuo, kuris buvo Sutarties nutraukimo dienai, kadangi po Sutarties nutraukimo suėjo terminai mokėti už atitinkamas prekių siuntas, kurios buvo pristatytos ieškovui dar iki Sutarties nutraukimo, be to, buvo perpakuotos brokuotos prekės. 2008-11-18 terminai sumokėti už šias prekes nebuvo suėję. Kadangi šių prekių apmokėjimo terminas suėjo jau po Sutarties nutraukimo, ta aplinkybė, kad ieškovas iki šiol nėra sumokėjęs už šias prekes, neatsižvelgiant į priežastis, kodėl ieškovas to nepadarė, nepateisina Sutarties nutraukimo. Tikroji Sutarties nutraukimo priežastis yra ta, kad dar tebegaliojant Sutarčiai, pagal kurią ieškovas turėjo išimtinę teisę platinti Borjomi produkciją iki 2009-12-31, atsakovas 2008-05-26 įsteigė dukterinę bendrovę UAB „IDS Borjomi Europe“, kurios įsteigimo tikslas buvo minėtos produkcijos distribucija, o tam, kad šia veikla įmonė galėtų užsiimti, turėjo būti nutraukta su ieškovu sudaryta Sutartis. Skaičiuojant 2008 m. ieškovo negautas pajamas dėl atsakovo nepristatytos produkcijos, turi būti laikoma, kad ieškovas, platindamas papildomą nepristatytą produkcijos kiekį, minėtų sąnaudų nebebūtų patyręs. Atsakovas yra priėmęs ir pasirašęs tik dvi sąskaitas faktūras Nr. ACC0004859 ir Nr. ACC0004956 už brokuotos produkcijos perpakavimą, tačiau ir šių sąskaitų atsakovas nei apmokėjo, nei padarė užskaitas pagal šias sąskaitas. Išrašomose sąskaitose nurodytas sandėlio plotas nebuvo padidintas ir vien dėl to atsakovas neturėjo teisės atsisakyti priimti bei apmokėti sąskaitų. Be to, tai, kad išrašomose sąskaitose nurodytas sandėlio plotas nebuvo padidintas, taip pat patvirtina ieškovo 2014-07-02 prašyme „Dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos“ nurodyti argumentai ir su šiuo prašymu pateikti įrodymai, todėl iš atsakovo ieškovo naudai yra priteistina 145 968,05 Lt brokuotos produkcijos perpakavimo išlaidų. 2007 metais ieškovas iš savo lėšų padengė 343 211,70 USD (816 843,85 Lt), o 2008 metais - 183 761,04 Eur (634 490,11 Lt) rinkodaros išlaidų. Ieškovas šias išlaidas padengė savo sąskaita, todėl, kad pagrįstai tikėjosi, jog Sutartis bus tinkamai vykdoma iki 2009-12-31 ir pilnai įvykdžius joje numatytus pardavimo planus, ieškovas gaus atitinkamą pelną, kurio sąskaita bus kompensuotos ieškovo turėtos rinkodaros išlaidos. Tačiau dėl atsakovo kaltės neįvykdžius Sutartyje numatytų pardavimo planų, be to, atsakovui nepagrįstai nutraukus Sutartį, ieškovas ne tik, kad negavo planuojamo pelno (iš kurio būtų dengiama pagal Sutartį ieškovui tenkanti rinkodaros išlaidų dalis), bet ir šių rinkodaros išlaidų rezultatu naudojasi atsakovo dukterinė bendrovė UAB „IDS Borjomi Europe“. Tuo buvo pažeisti ieškovo teisėti lūkesčiai, dėl to dėl Sutarties nutraukimo atsakovas privalo kompensuoti 2007 metais ir 2008 metais ieškovo patirtas rinkodaros išlaidas, kurios laikytinos ieškovo nuostoliais. Tuo pagrindu iš atsakovo yra priteistina 816 843,85 Lt rinkodaros išlaidų už 2007 metus ir 634 490,11 Lt rinkodaros išlaidų už 2008 metus.

6Ieškovas 2014-07-02 pateikė pareiškimą dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymų, kuriuo atsisakė nuo dalies pradiniu ieškiniu prašomų priteisti negautų pajamų.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 30 d. sprendimu ieškovo BUAB „Accuratus“ atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų dėl 758 037,89 Lt negautų pajamų už 2008 metus ir

91 815 712,47 Lt negautų pajamų už 2009 metus priėmė ir šią bylos dalį nutraukė, ieškinį patenkino iš dalies: pripažino 2008-11-18 vienašalį Sutarties Nr. 15/07, 2007-02-28 sudarytos tarp UAB „Accuratus“ ir GEORGIAN GLASS & MINERAL WATER Co. N.V. Tbilisio filialo, nutraukimą neteisėtu; priteisė iš atsakovo IDS Borjomi Beverages Co.N.V. ieškovo BUAB „Accuratus“ naudai 66 577,95 Lt brokuotos produkcijos perpakavimo išlaidų, 816 843,85 Lt reklamos (rinkodaros) išlaidų už 2007 metus, 626 174,32 Lt reklamos (rinkodaros) išlaidų už 2008 metus, 12,70 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 509 596,12 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme 2009-10-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 325 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo 19 096 Lt žyminio mokesčio valstybei; priteisė iš ieškovo atsakovui 5 175 Lt bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė.

10Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad Lietuvos teismams ši civilinė byla nėra teisminga, motyvuodamas tuo, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2011-04-26 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-191/2011 pasisakė šiuo klausimu ir nurodė, jog tai, kad yra priimtas Gruzijos teismo sprendimas nėra kliūtis nagrinėti šia civilinę bylą. Be to, kaip matyti iš ieškinio šioje byloje pateikimo datos (2009-10-06), priimant teismui ieškinį, Gruzijos teismo sprendimas nebuvo priimtas. Vilniaus apygardos teismas 2009-12-04 nutartimi iškėlė bankroto bylą ieškovui UAB „Accuratus“, todėl pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 14 str. 3 d., 15 str. 2 d. nuostatas, kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos nagrinėti tokio pobūdžio ginčus bei juos nagrinėjant taikytinos teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2005; 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje 3K-3-562/2008 ir kt.), teismas konstatavo, jog ginčas teismingas Lietuvos Respublikos teismams (CK 1.11, 1.12 str. str.).

11Dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu teismas nurodė, kad atsakovas 2008-11-18 pranešimu nutraukė šalių sudarytą Sutartį dėl ieškovo Sutarties sąlygų nevykdymo pagal Sutarties 12.1 p. Atsakovas teigė, jog ieškovas nevykdė savo įsipareigojimų pagal Sutartį, t. y. nevykdė pardavimo planų, nustatytų Sutartyje. Ieškovas pripažino, jog 2007 m. pardavimo plano neįvykdė, tačiau nurodė, jog tai įvyko dėl atsakovo kaltės. Teismas nustatė, kad atsakovas taip pat nevykdė savo įsipareigojimų pagal Sutartį, nes nepateikė tiek produkcijos, kiek ieškovas jos buvo užsakęs. Byloje nustatyta, jog dėl padidinto bario kiekio atsakovo gaminama produkcija negalima buvo prekiauti tam tikrose ES valstybėse, tačiau teismo teigimu, ieškovas sudarydamas sutartį ir užsakydamas prekes, turėjo ir galėjo žinoti, kokia produkcija gali prekiauti ES valstybėse, todėl nėra pagrindo teigti, jog tik dėl atsakovo kaltės buvo pristatytas mineralinis vanduo, kuriuo prekiauti ES šalyse nebuvo galima. Tačiau atsakovui taip pat tenka atsakomybė už ieškovo pardavimo plano neįvykdymą, nes atsakovas turėjo žinoti ir galėjo informuoti ieškovą apie Europos Komisijos sprendimą neįtraukti į ES pripažįstamų natūralių mineralinių vandenų sąrašą mineralinių vandenų iš konkrečių Borjomi gręžinių Nr.38 ir 41. Todėl teismas sprendė, kad dėl ieškovo 2007 m. neįvykdyto pardavimo plano atsakomybė tenka tiek ieškovui, tiek atsakovui. Iš bylos duomenų nustatyta, jog ieškovas 2007 metais vėluodavo apmokėti atsakovui už pateiktą produkciją, tačiau teismo teigimu, iš atliktų mokėjimų suvestinių matyti, jog šalis siejo prievoliniai santykiai ir iki ginčijamos Sutarties sudarymo ir atsiskaitymų vėlavimas buvo įprasta tarp šalių susiklosčiusi praktika. Atsakovo argumentą, jog jis buvo sustabdęs prievolių vykdymą, teismas atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nurodė, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas savo veiksmais netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus 2007 metais, todėl remtis šiais Sutarties pažeidimais kaip pagrindu nutraukti sutartį, atsakovas neturėjo pagrindo. Teismas nustatė, jog ieškovas 2008 metų pardavimo plano neįvykdė dėl to, jog atsakovas laiku nepateikė ieškovo užsakytos produkcijos bei pateikė brokuotą produkciją, todėl sprendė, jog atsakovas nepagrįstai kaip Sutarties esminį pažeidimą nurodė 2008 metų pardavimo plano neįvykdymą dėl ieškovo kaltės. Tiek iš ieškovo, tiek iš atsakovo pateiktų duomenų nustatyta, jog už 2008 metais tiektą produkciją ieškovas atsiskaitydavo net nesuėjus mokėjimo terminams. Teismas nurodė, kad tiek pagal Konvencijos nuostatas, tiek CK 6.217 str. pagrindu nutraukti sutartį vienašališkai galima esant esminiam sutarties pažeidimui, todėl vertinant atsakovo vienašalio pranešimo apie Sutarties nutraukimą teisėtumą, nagrinėtina, ar ieškovo veiksmai – vėlavimas atlikti mokėjimus pagal Sutartį sudarė esminį pažeidimą. Byloje nustatyta, jog ieškovas vėluodavo atlikti kai kuriuos mokėjimus, tačiau vertinat vėlavimo terminus ir apimtį, teismo manymu, negalima teigti, jog toks ieškovo Sutarties pažeidimas laikytinas esminiu Sutarties pažeidimu. Ieškovas mokėjimus atlikdavo reguliariai, 2008 metais mokėjo laiku ir tinkamai, tarp šalių toks atsiskaitymo būdas buvo nusistovėjęs ilgą laiką ir buvo šalims priimtinas. Be to, atsakovas pareikšdamas apie vienašalį Sutarties nutraukimą ieškovui nenustatė papildomo termino prievolei įvykdyti, o iš karto pareiškė, jog nutraukia sutartį. Todėl atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog atsakovas Sutartį vienašališkai nutraukė neteisėtai ir ieškinio reikalavimą dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu tenkino. Taip pat teismas nustatė, jog atsakovas 2008-05-26 įsteigė dukterinę įmonę UAB „IDS Borjomi Europe“. Dar galiojant šalių Sutarčiai dėl išimtinės distribucijos teisės prekiauti atsakovo produkcija Baltijos šalyse, atsakovas savo dukterinei įmonei suteikė teisę parduoti savo produkciją Baltijos šalyse. Teismas įvertinęs bylos duomenis sprendė, kad atsakovas siekė nutraukti Sutartį ir sudaryti sąlygas savo produkcija prekiauti Baltijos šalyse per savo įkurtą įmonę ir iš anksto, dar prieš sutarties nutraukimą, rengėsi pradėti tokią veiklą ir tokie atsakovo veiksmai pripažinti nesąžiningais ir pažeidžiantys Sutartį jos vykdymo metu.

12Dėl negautų pajamų priteisimo teismas nurodė, kad pripažinus, jog Sutartis buvo nutraukta neteisėtai, ieškovas įgijo teisę prašyti negautų pajamų atlyginimo (Konvencijos 74 str., CK 6.804 str. 2 d.). Byloje nustatyti ieškovo negautoms pajamoms buvo skirta ekonominė ekspertizė bei papildoma ekonominė ekspertizė. Tačiau teismas nurodė, kad tiek iš 2011-09-29 akto bei papildomo 2013-11-06 akto matyti, kad eksperto išvados yra nekategoriškos ir netikslios, nes ekspertui nebuvo pateikti visi reikiami dokumentai. Ekspertas nurodė, jog ieškovo sąskaitos 5001 aktyvumo žiniaraštyje ir Didžiosios knygos sąskaitoje 5001 nurodyta Borjomi produkcijos realizavimo suma skiriasi nuo sumos nurodytos Pelningiausių prekių ataskaitoje. Ekspertas negalėjo nustatyti šio skirtumo atsiradimo priežasčių, nes tyrimui nebuvo pateikti Borjomi produkcijos pardavimo apskaitos dokumentai, apskaitos registrų duomenyse nepateikiama informacija apie parduotos produkcijos kiekius. Todėl ekspertizės akte tolesni paskaičiavimai yra nurodomi remiantis prielaidomis. Todėl teismas sprendė, kad ekspertizės akto išvados yra sąlyginės ir netikslios, dėl to vadovautis ekspertizės akto išvadomis įrodinėjant ieškovo negautas pajamas nėra pagrindo. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą atlyginti jo negautas pajamas dėl Sutarties nutraukimo, turėjo pareigą įrodyti, jog patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl atsakovo neteisėtų veiksmų padarinių, tačiau to nepadarė, ieškovas neįrodė, jog jo prašomos priteisti negautos pajamos yra realios, įrodytos ir neišvengiamos, o ne tikėtinos pajamos. Todėl ieškovo reikalavimą dėl negautų pajamų už 2008 metus ir 2009 metus priteisimo teismas atmetė kaip neįrodytą.

13Dėl brokuotos produkcijos perpakavimo išlaidų priteisimo teismas nurodė, kad atsakovas neginčijo fakto, jog buvo pateikta brokuota produkcija ir įsipareigojo atlyginti jos perpakavimo išlaidas. Išlaidas ieškovas grindė sąskaitomis faktūromis, kurių dalį atsakovas pripažino pasirašydamas. Byloje nėra duomenų, jog ir atsakovo pripažintos sąskaitos yra apmokėtos, todėl teismas sprendė, kad 19282,31 EUR (66577,95 Lt) išlaidos pagal dvi sąskaitas faktūras priteistinos iš atsakovo ieškovo naudai (Konvencijos 74 str., CK 6.249 str.). Teismas netenkino ieškovo reikalavimo priteisti brokuotos produkcijos perpakavimo išlaidas, pagal sąskaitas-faktūras, kurių atsakovas nepripažino.

14Dėl rinkodaros išlaidų priteisimo teismas nurodė, kad Sutartyje šalys susitarė, jog 2007 m. rinkodaros biudžetas sudarys 1 750 646 USD be PVM, kurio 30 proc. įsipareigoja padengti ieškovas, o 70 procentų atsakovas (Sutarties 2.3 p.). Ieškovas atsakovui 2007-12-28 išrašė sąskaitą-faktūrą už reklamos paslaugas už 2007 m. 800 827,30 USD sumai, kurią atsakovas priėmė ir pasirašė. 2007-12-21 rašte atsakovas pripažino ir sutiko, jog ieškovas pateikė visą reikiamą dokumentaciją dėl rinkodaros išlaidų 776 952 Eur (1 144 039 USD) sumai ir visą sumą pripažino, todėl teismas padarė išvadą, jog rinkodaros išlaidos už 2007 m. buvo tinkamai pagrįstos. Atsakovas ieškovui tenkančių rinkodaros išlaidų 343 211,70 USD (816 843,85 Lt) sumai neapmokėjo, todėl teismas sprendė, kad jos yra priteistinos iš atsakovo ieškovo naudai kaip nuostoliai (Konvencijos 74 str., CK 6.249 str.). Šalys 2008-02-14 papildomu susitarimu (8.3 p.) buvo sutarusios dėl 2008 m. pirmo ketvirčio rinkodaros išlaidų 171 500 USD. Atsakovas įsipareigojo sumokėti 120 000 USD, likusių metų laikotarpių marketingas turėjo būti šalių suderintas 2008 m. pirmo ketvirčio pabaigoje (Susitarimo 2.3 p). Rašytinio šalių susitarimo dėl rinkodaros tolesnio laikotarpio nebuvo sudaryta, tačiau teismo teigimu, iš šalių susirašinėjimo matyti, jog šalys pasirašė ir susitarė dėl rinkodaros išlaidų už 2008 metus bendrai 907 906 EUR sumai. Pagal minėtą susitarimą bendro akceptuoto biudžeto likutis ieškovo atžvilgiu yra 181352,62 EUR (626 174,32 Lt), kadangi ieškovas nepagrindė savo reikalavimų šioje dalyje didesnei sumai, todėl teismas sprendė, kad ši suma priteistina iš atsakovo kaip ieškovo nuostoliai dėl neteisėto Sutarties nutraukimo.

15III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

16Ieškovas UAB ,,Accuratus“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 30 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai, pakeisti ir ieškinį tenkinti pilnai, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

171. Teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimus dėl negautų pajamų priteisimo, pažeidė CK 6.249 straipsnio 1 dalį, CPK 179 straipsnį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Teismas padaręs išvadą, kad ieškovas turi teisę į negautų pajamų atlyginimą, negalėjo atmesti ieškinio reikalavimo dėl negautų pajamų vien tuo pagrindu, kad, teismo vertinimu, byloje atliktos ekonominės negautų pajamų ekspertizės išvados yra nekategoriškos ir netikslios. Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi ir teismų praktika, teismas privalėjo įvertinti byloje surinktus įrodymus ir nustatyti negautų pajamų dydį. Teismas turėtų įvertinti galimus ekspertizės išvadų trūkumus bei jų galimą įtaką ekspertizės išvadų teisingumui ir nustatyti, teismo vertinumu, teisingą priteistiną negautų pajamų sumą. Teismas nepagrįstai suabejojo ekspertizės išvadų tikslumu tik dėl to, kad papildomame ekspertizės akte buvo nustatytas ieškovo sąskaitos 5001 ir Pelningiausių prekių ataskaitos duomenų apie ,,Borjomi“ produkcijos kiekį pardavimus neatitikimas. Šis neatitikimas yra neesminis (mažareikšmis) ir iš esmės jokios įtakos ekspertizės išvadų teisingumui ir tikslumui neturėjo. Sąskaitos 5001 ir Pelningiausių prekių ataskaitos duomenų apie ,,Borjomi“ produkcijos realizavimo pajamas skirtumas santykinai nedidelis – tik 0,2 proc., kas reiškia, kad dėl šio neatitikimo ekspertizės akte nustatytas ieškovo 2008 ir 2009 metais negautų pajamų sumas reikia sumažinti tik 0,2 proc. Todėl teismas, suabejojęs papildomų ekspertizės išvadų tikslumu, privalėjo ir byloje surinktų įrodymų pagrindu galėjo nustatyti ieškovo negautų pajamų dydį. Teismas nenustatė ir nenurodė jokių kitų ekspertizės akto trūkumų, kurie sudarytų pagrindą abejoti jame pateiktų ekspertizės išvadų patikimumu ir teisingumu. Atsakovas taip pat nepaneigė teismo eksperto nustatytų 2008 ir 2009 metais negautų pajamų, nenurodė jokių konkrečių duomenų, kurie paneigtų eksperto išvadas, neprašė skirti papildomos ar pakartotinės ekspertizės.

182. Ekspertizės akte nustatyta, kad ieškovo 2008 metų negautos pajamos yra 1 024 179 Lt, o 2009 metais – 1 498 698 Lt. Ieškovo vertinimu, tai yra minimali ieškovo 2008 ir 2009 metais negautų pajamų suma, kurią teismas, pripažinęs vienašalį Sutarties nutraukimą neteisėtu, visais atvejais privalo ieškovui priteisti iš atsakovo. Tačiau yra pagrindas padidinti teismo eksperto nustatytą 2008 ir 2009 metais ieškovo negautų pajamų dydį, nes ekspertas, skaičiuodamas sąnaudas negautoms pajamoms uždirbti, laikėsi pozicijos, kad ieškovo patirtos reklamos (rinkodaros) ir sandėlio (atlyginimai, socialinio draudimo mokestis, nuoma) sąnaudos yra kintamos, t. y. proporcingai susijusios su parduodamo ,,Borjomi“ produkcijos kiekio padidėjimu. Priešingai nei nustatė teismo ekspertas, ieškovo patirtos reklamos ir sandėlio sąnaudos yra nekintamos, kurios nėra proporcingai susijusios su parduodamo ,,Borjomi“ produkcijos kiekio padidėjimu. Dėl to 2008 metais ieškovo negautų pajamų suma sudaro 1 646 580,30 Lt, o 2009 metais – 2 455 807,67 Lt.

193. Ieškovas pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 145 968,05 Lt brokuotos produkcijos perpakavimo išlaidų pagal penkias sąskaitas faktūras. Teismas nustatė, kad dvi sąskaitos faktūros nebuvo apmokėtos ir priteisė ieškovui iš atsakovo 66 577,95 Lt. Tačiau teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl likusios skolos dalies – 79 390, 09 Lt priteisimo pagal kitas tris sąskaitas faktūras Nr. ACC 0004717, Nr. ACC 0004993 ir Nr. ACC 0005026 motyvuojant, kad jos nepasirašytos ir jog ieškovas nepateikė jų išrašymo pagrįstumą patvirtinančių įrodymų. Teismas nepagrįstai sureikšmino faktą, kad atsakovas nėra pasirašęs šių sąskaitų faktūrų bei padarė nepagrįstą išvadą, kad sąskaitas faktūras atsakovas ginčija visa apimtimi. Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovas atsakovui suteikė brokuotos produkcijos perpakavimo paslaugas ir jog atsakovas su ieškovu privalo atsiskaityti už šias paslaugas. Tarp šalių taip pat nėra ginčo, kad ieškovas išrašė ir atsakovui pateikė šias sąskaitas faktūras. Tačiau, kaip matyti iš atsakovo 2009-03-06 rašto Nr. 033/09, atsakovas, gavęs minėtas sąskaitas faktūras, jų nepasirašė ir neapmokėjo todėl, kad, jo vertinimu, dalis į šias sąskaitas įtrauktų išlaidų yra padidintos. Atsakovas detalizavo, kad į šias sąskaitas faktūras nepagrįstai įtrauktos 761 kv. m sandėlio nuomos išlaidos, nes tai yra bendras ieškovo sandėlio plotas, kai tuo tarpu atsakovo brokuotos prekės užėmė tik dalį ieškovo sandėlio ploto. Atsakovas taip pat nurodė, kad jis yra pasirengęs patvirtinti minėtas tris sąskaitas faktūras, kai sandėlio nuomos išlaidos bus įvertintos pagal faktines aplinkybes. Todėl laikytina, kad dėl kitų į sąskaitas faktūras įtrauktų išlaidų tarp šalių ginčo nėra ir atsakovas privalo atlyginti šias išlaidas ieškovui. Iš minėtų sąskaitų faktūrų išminusavus sandėlio nuomos išlaidas (bendros nuomos išlaidos už tris mėnesius sudaro 9 030 Eur), lieka neginčijama 48 211,31 Lt (13 962,96 Eur) suma. Todėl šią sumą teismas visais atvejais privalo ieškovui iš atsakovo priteisti. Atsakovo pozicija, kad į minėtas tris sąskaitas faktūras įtrauktos sandėlio nuomos išlaidos yra padidintos yra nepagrįsta.

204. Tenkinus ieškovo apeliacinį skundą, atitinkamai turėtų būti pakeista ir teismo sprendimo dalis dėl šalių bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, paskirstymo. Atsakovui iš ieškovo neturi būti priteistos pirmosios instancijos teisme patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, nes jos nėra pagrįstos tinkamais dokumentais.

21Atsakovas IDS Borjomi Beverages Co.N.V. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 30 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį palikti nenagrinėtą, arba Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 30 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, kitą sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, palikti nepakeistą. Atsakovas prašo skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Skundą grindžia šiais argumentais:

221. Teismas turėjo palikti ieškinį nenagrinėtą, kadangi: 1) šalys susitarė dėl teismingumo, ir atsakovui pirmam inicijavus bylą Gruzijoje, ginčas tapo teismingas Gruzijos teismams (CPK 783, 782 str.); 2) to reikalauja lis pendens bei abipusiškumo principas, kadangi tiek Lietuvos, tiek Gruzijos Respublikos teismai nagrinėjo civilines bylas tarp tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko. Civilinė byla Gruzijos Respublikoje iškelta 2009 m. vasario mėn., tuo tarpu Lietuvos Respublikoje – 2009 m. spalio mėn. Šiuo metu Gruzijoje civilinė byla yra išnagrinėta, 2010 m. kovo 26 d. priimtas sprendimas, kuris yra visiškai priešingas skundžiamam teismo sprendimui. Bankroto bylos ieškovui iškėlimo klausimas neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl to, kuriam teismui – Lietuvos ar Gruzijos – teisminga nagrinėjama byla.

232. Teismo išvada, kad Sutartis buvo nutraukta neteisėtai, nepagrįsta. Nutraukdamas Sutartį atsakovas nurodė dvi priežastis, dėl kurių buvo nutraukta sutartis: 1) ieškovas nevykdė pardavimų plano; 2) ieškovas vėlavo atsiskaityti už jam pristatytas prekes. Sutarties 12.1 punkte šalys susitarė, kad ieškovas nepertraukiamai kasmet vykdo 6 straipsnyje numatytą metinį pardavimo planą, priešingu atveju atsakovas pasilieka teisę nutraukti Sutartį vienašališkai. Tai yra šalių susitarimu numatytas Sutarties nutraukimo pagrindas, kuriam apskritai esminio sutarties pažeidimo kriterijai netaikytini. Kita vertus, tai kartu laikytina ir esminiu Sutarties pažeidimu, kadangi iš Sutarties bei kitų faktinių aplinkybių (atsakovas nuolat ragindavo ieškovą vykdyti pardavimų planą) matyti, kad šią sąlygą šalys laikė esmine. Kitas ieškovo pažeidimas – nuolatinis vėlavimas sumokėti už parduotą produkciją taip pat laikytinas teisėtu Sutarties nutraukimo pagrindu, kadangi buvo esminis. Be to, nagrinėjant ginčą nepagrįstai buvo taikoma Lietuvos teisė, kadangi šalys buvo susitarusios dėl 1980 m. gegužės 12 d. Jungtinių Tautų konvencijos dėl tarptautinio prekių pirkimo-pardavimo sutarčių (toliau – Konvencija) taikymo.

243. Teismo išvada, kad dėl Sutarties pažeidimų yra kaltas pats atsakovas, nepagrįsta. Be to, net ir darant prielaidą, jog atsakovas taip pat pažeidė šalių sudarytą Sutartį, šie pažeidimai (neva brokuotos prekės bei prekių kiekio nepristatymas bei pavėluotas pristatymas) nėra priežastiniu ryšiu susiję su ieškovo padarytu Sutarties pažeidimu: nepriklausomai nuo jų ieškovas vis tiek laikytinas pažeidusiu Sutartį, ir tokie pažeidimai laikytini turinčiais esminės reikšmės. Teismo išvada, kad dėl pardavimų plano 2007 metais neįvykdymo yra kaltas ir atsakovas, yra nepagrįsta, kadangi atsakovo pristatyta produkcija ieškovui atitiko jo užsakymą ir Sutartyje nustatytus kokybės reikalavimus. Tai, kad ieškovas nežinojo konkrečioje prekės rinkoje prekės kokybei nustatytų reikalavimų, neatleidžia ieškovo nuo atsakomybės, kadangi apie tokias sąlygas, pateikdamas prekių užsakymus, o vėliau – platindamas prekes konkrečioje rinkoje, ieškovas privalėjo žinoti. Prekių nepristatymas 2008 metais neturėjo reikšmės ieškovo prievolės dėl nepertraukiamo metinio pardavimo plano vykdymo įvykdymui. Ieškovas nuolatos vėlavo atsiskaityti už jam tiekiamas prekes, todėl atsakovas pasinaudojo įstatymų jam suteikta teise sustabdyti prekių tiekimą bei apie tai pranešė ieškovui. Atsakovas pagrįstai sustabdė produkcijos tiekimą, todėl nėra ir negali būti laikomas atsakingu už tai, jog ieškovas neįvykdė 2008 m. produkcijos pardavimo plano. Atsakovas taip pat turėjo teisę nutraukti Sutartį ir dėl nuolatinio ieškovo vėlavimo atsiskaityti už pristatytą produkciją. Nors ieškovas turėjo pareigą laiku atsiskaityti už jam tiektą produkciją, tačiau tiek 2007 metais, tiek 2008 metais ieškovas nuolatos vėlavo sumokėti už produkciją. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas vykdydamas Sutartį buvo nesąžiningas. UAB „IDS Borjomi Europe“ buvo įsteigta užtikrinti efektyvesnį ir operatyvesnį prekių pristatymą distributoriams ES, o taip pat ir ieškovui, bei išvengti galimų vėlavimų pristatant prekes dėl force majeure aplinkybių, tačiau nutraukus Sutartį su ieškovu UAB „IDS Borjomi Europe“ buvo priversta rasti būdų platinti mineralinį vandenį Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse, ir tai neturi būti vertinama kaip atsakovo nesąžiningumas.

254. Kadangi nelaikytina, kad Sutartis nutraukta neteisėtai, ieškovas neturi teisės į nuostolių atlyginimą. Tačiau net ir neatsižvelgiant į tai, ar Sutartis nutraukta neteisėtai, pagrindo priteisti 2007 m. ir 2008 m. patirtas rinkodaros išlaidas (Sutartis nustojo galioti nuo 2009 m. sausio 1 d.) nėra. Tokios išlaidos nelaikytinos nuostoliais, jos negali būti laikomos žala kaip viena iš civilinės atsakomybės sąlygų, kadangi, buvo skirtos nupirktos produkcijos pardavimų skatinimui, ir šį tikslą pasiekė (ar bent jau pasiekė iš dalies). Be to, jos apskritai nėra susijusios su Sutarties pažeidimu.

26Ieškovas UAB ,,Accuratus“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, skirti žodinį bylos nagrinėjimą, į teismo posėdį kviesti teismo ekspertą M. B.. Atsiliepime nurodo šiuos nesutikimo su atsakovo apeliaciniu skundu argumentus:

271. Atsakovo skunde nurodyti argumentai dėl lis pendens taisyklės taikymo yra nepagrįsti, nes prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2011 pateiktiems išaiškinimams, kurie aktualūs būtent šiai konkrečiai bylai. Taip pat atsakovas nepagrįstai Lietuvoje ir Gruzijoje pareikštus ieškinius laiko tapačiais, nes skiriasi šių ieškinių faktinis pagrindas ir dalykas. Atsakovas netinkamai aiškina Sutarties 12.3 punktą, nes šis punktas nustato tik ieškinio teismingumo klausimą. Šioje normoje nėra nustatytas priešpriešinių reikalavimų teismingumo klausimas, todėl negalima teigti, kad šalių pareikšti reikalavimai privalo būti nagrinėjami tik vienoje byloje, kurios teismingumas nustatomas pagal šalies, pirma pareiškusios ieškinį, buveinės teismą.

282. Teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas neteisėtai be jokio išankstinio įspėjimo ir nenustatęs papildomo termino prievolėms įvykdyti pagal 2008-11-18 pranešimą vienašališkai nutraukė Sutartį. Nors atsakovas skunde nurodo, kad Sutarties nutraukimo pagrindu buvo aplinkybė, kad ieškovas 2007 metais vėlavo mokėti už prekes, tačiau šia aplinkybe, kaip Sutarties nutraukimo pagrindu, atsakovas savo 2008-11-18 pranešime nesirėmė, todėl ši aplinkybė nebuvo Sutarties nutraukimo pagrindu ir, sprendžiant Sutarties nutraukimo teisėtumo klausimą, ji neturi būti vertinama. Neatsižvelgiant į priežastis, dėl kurių nebuvo įvykdytas 2007 metų pardavimų planas, šia aplinkybe kai Sutarties nutraukimo pagrindu atsakovas negali remtis, nes praėjo protingas terminas nuo to momento, kai paaiškėjo ši aplinkybė. Taip pat dėl 2007 metų pardavimo plano neįvykdymo yra ir atsakovo kaltė. Teismas pagrįstai nustatė, kad 2008 metų pardavimo plano neįvykdymą sąlygojo paties atsakovo veiksmai, t. y. netinkamos produkcijos pristatymas ir užsakyto produkcijos kiekio nepateikimas ieškovui.

293. Ieškovas turi teisę į 2007 ir 2008 metais patirtų rinkodaros išlaidų ar jų dalies atlyginimą, nes tai yra ieškovo nuostoliai, patirti dėl atsakovo padarytų Sutarties pažeidimų, įskaitant ir neteisėtą Sutarties nutraukimą. Šie nuostoliai yra susiję priežastiniu ryšiu su atsakovo padarytais Sutarties pažeidimais. Pagal atsakovo 2008-11-18 pranešimą Sutartis buvo nutraukta nuo 2009-01-01, todėl iki 2009-01-01 Sutartis buvo vykdoma, tame tarpe ieškovas teikė Sutartyje numatytas rinkodaros paslaugas.

30Atsakovas IDS Borjomi Beverages Co.N.V. atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo šiuos nesutikimo su ieškovo apeliaciniu skundu argumentus:

311. Teismas turėjo palikti ieškinį nenagrinėtą.

322. Ieškovo apeliacinis skundas turi būti atmestas, nes: negautos pajamos yra neįrodytos; ieškovas neturi teisės į jų priteisimą, kadangi teismo sprendimu yra konstatuota, jog ieškovas kaltas dėl Sutarties nutraukimo. Negautų pajamų priteisimas tokiu atveju prieštarautų Konvencijos nustatytam reglamentavimui, jog šalis negali remtis kitos šalies prievolės neįvykdymu ta apimtimi, kiek toks neįvykdymas buvo pirmosios šalies veiksmų ar aplaidumo pasekmė. Ieškovas nepateikė konkrečių įrodymų, kad produkcija galėjo būti realizuota bei negautas pajamas grindė vien hipotetiniais skaičiavimais, o ne konkrečiais įrodymais. Teismas pagrįstai nesivadovavo ekspertizės aktu, nes jis buvo paremtas nepagrįstomis prielaidomis: ekspertui nebuvo pateikti visi reikalingi dokumentai, ekspertas rėmėsi prielaida, kad ieškovas turėjo galimybes realizuoti visą užsakytą produkciją ir gauti pajamas, duomenų neatitikimai sukėlė pagrįstas abejones ekspertizės akte pateiktais skaičiavimais.

333. Teismas pagrįstai nepriteisė išlaidų už produkcijos perpakavimą, nes ieškovas neįrodė šių išlaidų būtinumo bei nepagrindė jų egzistavimo objektyviais ir pagrįstais įrodymais.

34IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

35Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

36Atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas.

37Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

38Dėl bylos teismingumo ir taikytinos teisės

39Siekiant išvengti kelių valstybių teismų skirtingų sprendimų tuo pačiu klausimu, tarptautiniame civiliniame procese yra nustatytas lis pendens institutas. Tai reiškia, kad iškėlus bylą vienos valstybės teisme, asmuo neturi teisės reikšti tapataus reikalavimo kitos valstybės teisme.

40Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju turėjo palikti ieškovo ieškinį nenagrinėtą, kadangi to reikalauja lis pendens bei abipusiškumo principas, kadangi tiek Lietuvos, tiek Gruzijos Respublikos teismai nagrinėja civilines bylas tarp tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Gruzijos Respublikos teismas 2010 m. kovo 26 d. daliniu sprendimu iš dalies patenkino IDS Borjomi Beverages Co.N.V. ieškinį prieš UAB ‚Accuratus“, priteisė iš UAB ,,Accuratus“ nuostolius IDS Borjomi Beverages Co.N.V. (t. 4, b. l. 88-134).

41Teisėjų kolegija pažymi, kad nesant sudarytos Lietuvos Respublikos ir konkrečios užsienio valstybės tarptautinės sutarties dėl teisinių santykių civilinėse bylose, Lietuvos Respublikoje galiojančios tarptautinio civilinio proceso taisyklės nedraudžia sutampančių ar iš dalies sutampančių klausimų nagrinėjimo Lietuvos Respublikos teismuose, lyginant su tais, kurie yra nagrinėjami ar dėl kurių yra priimtas sprendimas užsienio valstybių teismuose, jei Lietuvos Respublikoje nėra išspręstas šio užsienio teismo sprendimo pripažinimo klausimas. Tokį šiose nuostatose įtvirtintos lis pendens doktrinos aiškinimą patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje IDS Borjomi Beverages Co. N.V. v. BUAB „Accuratus“, bylos Nr. 3K-3-191/2011. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pažymėta, kad nesant sudarytos Lietuvos Respublikos ir Gruzijos Respublikos sutarties dėl teisinių santykių civilinėse bylose, nėra teisinio instrumento, kuris sudarytų sąlygas išvengti paralelių teismo procesų skirtingose valstybėse, kuriuose būtų nagrinėjami sutampantys ar iš dalies sutampantys klausimai. Lis pendens taisyklės įtvirtintos tik Europos Sąjungos teisės aktuose (žr., pvz., Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 9 skirsnį) arba Lietuvos Respublikos teisinės pagalbos sutartyse (žr., pvz., Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 20 straipsnio 3 dalį), kurių nėra pagrindo taikyti šioje byloje. Tuo tarpu remiantis CPK 781 straipsnio 2 dalimi, jeigu Lietuvos Respublikos teismai pagal šiame Kodekse nustatytas teismingumo taisykles yra kompetentingi nagrinėti civilines bylas, ši kompetencija neišnyksta, kai ta pati (panaši) byla yra nagrinėjama užsienio valstybės teisme. Užsienio teismo sprendimai (išskyrus CPK 809 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus) sukelia teisinius padarinius Lietuvoje ir gali būti vykdomi tik tada, kai jie yra pripažinti CPK nustatyta tvarka (CPK 809 straipsnio 1 dalis). Kol užsienio teismo sprendimas nėra pripažintas, jis neturi nei res judicata, nei prejudicinės galios Lietuvos Respublikoje, todėl nėra teisinių kliūčių Lietuvos Respublikos teismams analizuoti ir vertinti tas pačias aplinkybes, kurios buvo analizuotos užsienyje vykusiame teismo procese ar net priimti kitokius sprendimus, nei yra priėmęs užsienio valstybės teismas.

42Remiantis nurodytais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais atmestini atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl lis pendens instituto taikymo nagrinėjamoje byloje.

43Taip pat atmestinas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad šalys susitarė dėl teismingumo, ir atsakovui pirmam inicijavus bylą Gruzijoje, ginčas tapo teismingas Gruzijos teismams.

44CPK normose, reglamentuojančiose nacionalinio teismingumo taisykles ginčo teisenoje, nustatyta, kad ūkinės komercinės veiklos subjektai gali raštu susitarti, jog ginčai, kylantys iš sutartinių teisinių santykių, bus nagrinėjami ne Lietuvos teismuose, jeigu ginčas nepriskirtas išimtinei Lietuvos Teismų kompetencijai ir susitarimas neprieštarauja tos valstybės, kurios teismų kompetencijai numatoma paskirti ginčo nagrinėjimą, teisei (CPK 788 straipsnio 1 dalis).

45Byloje nustatyta, kad šalių 2007-02-28 sudarytos Sutarties 12.3 punkte sutarta, kad visi ginčai ir nesutarimai, kylantys iš Sutarties arba su ja susiję, perduodami nagrinėti ieškovo šalies teismui pagal Jungtinių Tautų tarptautinės prekybos teisės komisijos taisykles (UNICITRAL) (t. 1, b. l. 37-54). Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti aplinkybę, kad ieškovui UAB ,,Accuratus“ Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutartimi yra iškelta bankroto byla. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 14 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą. Nors šalys Sutartimi susitarė dėl teismingumo, tačiau vėliau, iškėlus ieškovui bankroto bylą, teismingumas buvo nulemtas imperatyviųjų ĮBĮ nuostatų (ĮBĮ 14 str. 3 d.).

46Taip pat Gruzijos Respublikos Akhaltsikhe apygardos teismas, priėmęs nagrinėti IDS Borjomi Beverages Co.N.V. ieškinį UAB ,,Accuratus“ dėl nuostolių atlyginimo, negautų pajamų priteisimo ir kt., 2009 m. gruodžio 22 d. sustabdė bylą dėl IDS Borjomi Beverages Co.N.V. reikalavimo priteisti iš UAB ,,Accuratus“ negautas pajamas iki Lietuvos teisme bus išnagrinėtas Sutarties nutraukimo teisėtumo klausimas (t. 4, b. l. 171-174).

47Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškovo ieškinį, teismingumo nuostatų nepažeidė.

48CK 1.37 straipsnyje nustatyta, kad sutartinėms prievolėms taikoma prievolės šalių susitarimu pasirinkta teisė; toks šalių susitarimas gali būti numatytas pagal šalių sudarytos sutarties sąlygas arba gali būti nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes. Šalys Sutartyje susitarė, kad šalių ginčai bus sprendžiami pagal Jungtinių Tautų tarptautinės prekybos teisės komisijos taisykles (UNCITRAL) (Sutarties 12.3 p.). Taigi šalys susitarė dėl taikytinos teisės sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą kylantį iš Sutarties. Pagal CK 1.11 straipsnio 2 dalį Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės, su kuria ginčas labiausiai susijęs, imperatyviosios teisės normos taikomos nepaisant to, kad šalys savo susitarimu yra pasirinkusios kitokią užsienio teisę. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad kiti klausimai kurių nereguliuoja UNCITRAL teisės aktai, spręstini vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis.

49Dėl nurodytų aplinkybių atmestinas atsakovo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šalių ginčą nepagrįstai taikė Lietuvos teisę. Be to, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi tiek šalių Sutartyje numatyta taikytina teise, tiek Lietuvos teise. Pažymėtina, kad Gruzijos Respublikos teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, bei priimdamas 2010 m. kovo 26 d. dalinį sprendimą, taikė ne tik 1980 m. Jungtinių Tautų konvencijos dėl tarptautinių prekių pirkimo-pardavimo sutarčių nuostatas, bet ir Gruzijos teisės nuostatas.

50Dėl Sutarties nutraukimo teisėtumo

511980 m. Jungtinių Tautų konvencijos dėl tarptautinių prekių pirkimo-pardavimo sutarčių (toliau – Konvencija) 64 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad pardavėjas gali pareikšti apie sutarties nutraukimą: a) jeigu pirkėjo prievolių neįvykdymas pagal sutartį ar šią Konvenciją sudaro esminį sutarties pažeidimą; arba b) jeigu pirkėjas per papildomą pardavėjo pagal 63 straipsnio 1 punktą nustatytą laikotarpį neįvykdo savo prievolės sumokėti kainą ar priimti prekių pristatymą arba jeigu jis pareiškia, kad nepadarys to per taip nustatytą laikotarpį. Konvencijos 25 straipsnyje nustatyta, jog sutarties pažeidimas, padarytas vienos iš šalių, yra esminis, jeigu jis padaro kitai šaliai tokią žalą, kad ji žymia dalimi netenka to, ko ji turėjo teisę tikėtis pagal sutartį, išskyrus atvejus, kai pažeidusioji šalis nenumatė tokio rezultato ir tokio pat statuso protingas asmuo tokiomis pačiomis aplinkybėmis jo nebūtų numatęs.

52Bylos duomenimis nustatyta, jog 2007-02-28 tarp UAB „Accuratus“ ir GEORGIAN GLASS & MINERAL WATER Co. N.V. Tbilisio filialo buvo sudaryta Sutartis Nr.15/07, kuria šalys susitarė, jog nuo Sutarties pasirašymo, t. y. nuo 2007-02-28 iki 2009-12-31, atsakovas (pardavėjas) ieškovui (pirkėjui) suteikia išimtinę teisę platinti atsakovo gaminamą produkciją – mineralinį vandenį „Borjomi“ ir „Borjomi Springs“ Baltijos šalyse (Latvijos Respublikoje, Lietuvos Respublikoje ir Estijos Respublikoje) (Sutarties 1.3. p., 112.1 p.) (t. 1, b. l. 37-55). Šalys susitarė, jog parduodama produkcija bus perkama atskiromis partijomis (Sutartis 1.1 p.), pirkėjas (ieškovas) sumokės visą už kiekvieną prekių partiją mokėtiną sumą per 60 dienų nuo tada, kai prekės bus pristatytos ir pirkėjas įformins importuojamų prekių muitinės deklaraciją (Sutarties 3.1 p.). Sutartyje šalys numatė, kad pardavėjas (atsakovas) gali vienašališkai nutraukti Sutartį: jeigu pirkėjas (ieškovas) netinkamai vykdys metinį pardavimo planą pagal Sutarties 6 p.; jeigu pirkėjas sistemingai nevykdys Sutarties 5.1 p. numatytų įsipareigojimų (Sutarties 12.1 p.). Sutarties 5.1 punkte numatyti pirkėjo įsipareigojimai dėl preliminaraus ir galutinio pirkimo plano ateinantiems mėnesiams, ataskaitų apie prekių pardavimus rinkoje ir jų atsargas bei ataskaitų apie reklaminę kompaniją pateikimo pardavėjui.

53Atsakovas 2008-11-18 pranešime pateiktame ieškovui nurodė, jog, vadovaudamasis Sutarties 12.1 p., nuo 2009-01-01 nutraukia Sutartį (t. 1, b. l. 56-57). Minėtame pranešime nurodoma, kad ieškovas tinkamai neįvykdė pardavimų tiek 2007 metais, tiek 2008 metais, neapmokėtos skolos 2008-02-29 buvo 261 092 Eur, 2008-03-31 – 642 417 Eur, 2008-04-30 –

54869 913 Eur. Atsakovas taip pat nurodė, kad Sutarties nutraukimo dieną ieškovo įsiskolinimas sudarė 924 951 Eur, kuriam apmokėti atsakovas nustatė grafiką.

55Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad Sutarties 12.1 punkte šalys susitarė, kad ieškovas nepertraukiamai kasmet vykdo 6 straipsnyje numatytą metinį pardavimo planą, priešingu atveju atsakovas pasilieka teisę nutraukti Sutartį vienašališkai ir šis susitarimu numatytas Sutarties nutraukimo pagrindas, kuriam esminio sutarties pažeidimo kriterijai netaikytini. Kita vertus atsakovas pripažįsta, kad tai kartu laikytina ir esminiu Sutarties pažeidimu, kadangi šias sąlygas šalys laikė esminėmis. Kaip iš bylos duomenų matyti, Sutarties 5.1 punkte nustatytu vienašališko sutarties nutraukimo pagrindu atsakovas Sutarties nutraukimo negrindė.

56Pažymėtina, kad sutartis gali būti laikoma nutraukta tik tuomet, jei tai padaryta teisėtai. Jei sutarties nutraukimas neteisėtas, sutartis negali būti laikoma nutraukta, o asmuo atsisakęs ją vykdyti dėl neteisėto tariamo nutraukimo – laikytinas pats pažeidęs sutartį. Nagrinėjamu atveju ieškovui ginčijant atsakovo vienašalį Sutarties nutraukimą, turi būti sprendžiama, ar Sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo 2008-11-18 pranešime įvardintų ieškovo padarytų (nepadarytų) esminių Sutarties pažeidimų.

57Kaip minėta, Sutarties nutraukimą atsakovas motyvavo tuo, kad ieškovas nevykdo pardavimo plano bei vėluoja atsiskaityti už jam pristatytas prekes, taigi atsakovas. Ieškovas teigia, kad aplinkybė, jog 2007 metais nebuvo įvykdytas Sutartyje numatytas pardavimų planas, negalėjo būti pagrindu atsakovui vienašališkai nutraukti Sutartį, nes pardavimo planas nebuvo įvykdytas dėl paties atsakovo kaltės, kuri pasireiškė tuo, kad atsakovas 2007 metais pateikė didelį kiekį iš 38-ojo ir 41-ojo gręžinių išgauto mineralinio vandens ,,Borjomi“, kuris buvo išimtas iš ES valstybių pripažįstamo natūralaus mineralinio vandens sąrašo ir todėl jo nebuvo galima įvežti ir prekiauti ES valstybėse, taip pat atsakovas 2007 metais pilnai neįvykdė ieškovo pateiktų užsakymų.

58Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2007 metais pardavimo planas iš viso buvo 19 308 000 vnt. butelių mineralinio vandens. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas buvo užsakęs 11 295 826 vnt., o iš atsakovo gavo – 8 662 348 vnt. butelius mineralinio vandens (t. 1, b. l. 85-89). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas taip pat neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Sutartį, nes nepateikė tiek produkcijos, kiek ieškovas jos buvo užsakęs. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad net jeigu atsakovas ir būtų pristatęs visą užsakytų butelių kiekį, 2007 metų planas vis tiek nebūtų įvykdytas, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovo netinkamo įsipareigojimo pagal Sutartį vykdymo. Bylos duomenimis nepaneigti ieškovo argumentai, kad atsakovui 2007 metais nevykdant ieškovo užsakymų, ieškovui užsakius didesnį prekių kiekį situacija nebūtų pasikeitusi, t. y. nebūtų įvykdytas šalių numatytas pardavimo planas. Todėl ta aplinkybė, kad atsakovas 2007 metais nepristatė viso ieškovo užsakyto produkcijos kiekio, neginčijamai įrodo, kad dėl 2007 metais neįvykdyto metinio pardavimo plano yra ir atsakovo kaltės.

59Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad apie mineralinio vandens iš Borjomi gręžinių Nr. 38 ir Nr. 41 cheminę sudėtį ir prekybos apribojimus ES valstybėse ieškovui buvo žinoma, apribojimų importuoti šį mineralinį vandenį į ES valstybes nebuvo, todėl atsakovas negali būti laikomas kaltu, kad ieškovas platino šį vandenį ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Estijoje. Kaip matyti iš šalių pasirašytos Sutarties turinio, šalys nesitarė dėl ieškovui pateikiamoje produkcijoje esančio bario kiekio (t. 1, b. l. 39-54). Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad aplinkybė, jog atsakovo teikiama produkcija iš Borjomi gręžinio Nr. 38 ir Nr. 41, nebuvo leidžiama prekiauti Latvijos ir Estijos valstybėse, nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovo tiekiama produkcija buvo nekokybiška, nes ieškovas sudarydamas sutartį ir užsakydamas prekes, turėjo ir galėjo žinoti, kokia produkcija gali prekiauti ES valstybėse. Tačiau kita vertus, atsakovas, kaip subjektas eksploatuojantis gręžinius Nr. 38 ir Nr. 41, žinodamas apie Europos Komisijos sprendimą neįtraukti į ES pripažįstamų natūralių mineralinių vandenų sąrašą mineralinių vandenų iš konkrečių Borjomi gręžinių turėjo apie tai informuoti ieškovą. Taip pat pažymėtina, kad Papildomo susitarimo Nr. 2 4.2 punktu atsakovas garantavo, kad pagal Sutartį tiekiamos produkcijos kokybė pagal visus parametrus atitinka Europos Sąjungos direktyvas ir įstatymus, reglamentuojančius natūralaus mineralinio vandens importą ir prekybą juo Europos Sąjungoje (t. 1, b. l. 66-68). Nors minėtas Papildomas susitarimas pasirašytas 2008-02-14, tačiau jis patvirtina, kad užtikrinti tiekiamos produkcijos kokybę atitinkančią Europos Sąjungos direktyvas turėjo atsakovas.

60Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl ieškovo 2007 m. neįvykdyto pardavimo plano atsakomybė tenka tiek ieškovui, tiek atsakovui. Todėl atsakovas, kaip vienašaliu Sutarties nutraukimo pagrindu negalėjo remtis ta aplinkybe, kad dėl ieškovo kaltės nebuvo įvykdytas 2007 metų pardavimo planas. Be to, nuo to momento, kai paaiškėjo ši aplinkybė, praėjo protingas terminas ja remtis 2008 metų lapkričio mėnesį, kaip Sutarties nutraukimo pagrindu.

61Bylos duomenimis nustatyta, Sutartimi šalys nustatė, kad pardavimo planas 2008 metais bus

6229 516 000 vnt. butelių mineralinio vandens (Sutarties 6.1 p.). Tačiau vėliau šalių sutarimu šis pardavimo planas buvo sumažintas iki 14 500 000 vnt. butelių mineralinio vandens (t. 1, b. l. 98-102). 2008 metais ieškovas užsakė 16 240 582 vnt. butelių mineralinio vandens, t. y. daugiau nei turėjo užsakyti pagal sumažintą pardavimo planą, tačiau atsakovas ieškovui pateikė tik 9 981 480 vnt. butelių mineralinio vandens (t. 1, b. l. 103-112). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad dėl 2008 metais numatyto atsakovo produkcijos pardavimų plano neįvykdymo taip pat yra atsakingas ir atsakovas.

63Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovas nuolat vėluodavo atsiskaityti už jam tiekiamas prekes, todėl atsakovas pasinaudojo įstatymų jam suteikta teise sustabdyti prekių tiekimą. Konvencijos 71 straipsnyje 1 punkte nustatyta, kad šalis gali sustabdyti savo prievolių vykdymą, jeigu po sutarties sudarymo tampa aišku, kad kita šalis neįvykdys esminės dalies savo prievolių dėl: a) rimto jos sugebėjimo vykdyti ar jos kreditingumo trūkumo; arba b) jos elgesio besiruošiant vykdyti ar vykdant sutartį. Šalis, stabdanti savo prievolių vykdymą nepriklausomai nuo to, ar tai daroma prieš ar po prekių išsiuntimo, privalo nedelsdama duoti pranešimą apie tai kitai šaliai ir privalo tęsti vykdymą, jeigu kita šalis pateikia pakankamą garantiją, kad ji įvykdys savo prievoles (Konvencijos 71 straipsnio 3 punktas). Nors atsakovas skunde nurodo, kad Konvencijoje nustatytas pareigas įvykdė, t. y. pranešė ieškovui apie atsakovo sutartinių prievolių įvykdymo sustabdymą, tačiau tokiems savo argumentams pagrįsti įrodymų nepateikė. Byloje nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas pranešė ieškovui apie 2008 metais sustabdytą prekių tiekimą, bei nuo kada ir kokia apimtimi buvo sustabdytas prekių tiekimas. Priešingai, pats atsakovas apeliaciniame skunde patvirtino, kad atsižvelgdamas į pas ieškovą sandėlyje esančius mineralinio vandens atsargų kiekius, ieškovui nuolatos tiekė dalį užsakytų prekių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, negalima daryti išvados, kad atsakovas 2008 metais buvo sustabdęs savo prievolės vykdymą dėl ieškovo netinkamo atsiskaitymo už prekes ir apie tai buvo pranešęs ieškovui.

64Atsakovas apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad 2008 metais atsakovas ieškovui pateikė dalį brokuotos produkcijos, kas neabejotinai taip pat turėjo įtakos pardavimų plano įgyvendinimui. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą išvadai, kad 2008 metų pardavimo plano neįvykdymą sąlygojo ir atsakovo veiksmai, t. y. ieškovo užsakytų prekių nepateikimas bei brokuotos produkcijos pateikimas, todėl atsakovas nepagrįstai kaip Sutarties pažeidimą nurodė 2008 metų pardavimo plano neįvykdymą dėl ieškovo kaltės.

65Konvencijos 80 straipsnyje nustatyta, kad šalis negali remtis kitos šalies prievolės neįvykdymu ta apimtimi, kiek toks neįvykdymas buvo pirmosios šalies veiksmų ar aplaidumo pasekmė. Analogiška nuostata įtvirtinta ir CK 6.206 straipsnyje. Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl 2007 ir 2008 metų pardavimo plano neįvykdymo yra atsakingos abi Sutarties šalys, todėl atsakovas negalėjo remtis šiuo Sutarties pažeidimu, kaip pagrindu Sutarčiai nutraukti.

66Atsakovas savo 2008-11-18 pranešimą apie vienašalį Sutarties nutraukimą motyvavo ir tuo, kad ieškovas pažeidė 2008-02-14 priede prie Sutarties Nr. 2, nustatytus atsiskaitymo terminus. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovas tiek 2007 metais, tiek 2008 metais nuolat vėlavo atsiskaityti už pristatytą produkciją, taip pat ieškovas 2008 metais kiekvieną mėnesį viršijo kredito limitą. Tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, aplinkybe, kad 2007 metais ieškovas vėlavo mokėti už pateiktą produkciją, atsakovas 2008-11-18 pranešime nesirėmė, taigi ši aplinkybė nebuvo Sutarties nutraukimo pagrindu, todėl ji nėra aktuali sprendžiant Sutarties nutraukimo teisėtumo klausimą. Be to, iš atsakovo sudarytos 2011-11-15 suvestinės apie išrašytas sąskaitas faktūras ir mokėjimo terminus bei atitinkamas sumas 2007 metais (t. 6, b. l. 126-129) matyti, kad visos atsakovo sąskaitos faktūros už 2007 metus ieškovo buvo apmokėtos iki 2008-03-07. Taigi Sutarties nutraukimo metu ieškovas nebuvo skolingas atsakovui už 2007 metais pristatytą produkciją.

67Įvertinęs byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių pateikti duomenys patvirtina, jog už 2008 metais atsakovo pateiktą produkciją ieškovas atsiskaitydavo net nesuėjus mokėjimo terminams (t. 3, b. l. 47-49, t. 6, b. l. 130-135). Atsakovas įrodymais nepagrindė savo argumento, kad 2008-11-18 pranešime nurodytų sumų mokėjimo terminai nurodytomis datomis buvo suėję ir jas būtų galima laikyti pradelstomis skolomis. Paties atsakovo byloje pateikta 2011-11-15 pažyma paneigia atsakovo 2008-11-18 pranešime nurodytas pradelstas skolas nurodytais laikotarpiais (t. 6, b. l. 136-139). Atsakovas apeliaciniame skunde sutiko su tuo, kad 2008 metais ieškovas jam pateiktas sąskaitas faktūras didžiąja dalimi apmokėdavo nepraleisdamas 80 dienų termino, tačiau nurodė, kad ieškovas nuolatos pažeidinėjo Priede Nr. 2 nustatytą kredito limitą, kuris nuo 2008-06-01 buvo 300 000 JAV dolerių. Tačiau šiuos atsakovo argumentus dėl kredito limito nustatymo paneigia paties atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytas faktas, kad nuo 2008-05-01 atsakovas panaikino prekinio kredito limitą ir toliau tiekė prekes ieškovui (t. 2, b. l. 19). Dėl to atsakovo pateikta lentelė su paskaičiavimais, kurioje nurodyta, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2008-03-31 iki 2008-12-31 vidutiniškai viršijo kredito limitą 629 183,78 Eur, negali būti laikoma pagrįsta ir įrodyta. Be to, Sutarties nutraukimo atsakovas negrindė aplinkybe, kad ieškovas yra viršijęs kredito limitą.

68Pagal atsakovo byloje pateiktą 2011-11-15 pažymą Sutarties nutraukimo dieną ieškovo įsiskolinimas atsakovui sudarė 491 589,98 Eur (t. 6, b. l. 130-135). Tačiau kaip nurodė ieškovas, į šią sumą nėra įtraukta 274 510,98 Eur skola už brokuotas prekes, todėl ieškovo įsiskolinimas Sutarties nutraukimo dieną buvo tik 217 079 Eur.

69Teisėjų kolegija pažymi, kad nutraukiant sutartį vienašališkai svarbu laikytis sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos, antraip toks (neteisėtas) nutraukimas nesukurs pageidaujamų teisinių padarinių. Pareiškimas apie sutarties nutraukimą pagal teisinį turinį yra vienašalis sandoris, todėl jis gali būti veiksmingas nutraukiant sutartį (dvišalį sandorį) tik tada, kai atliktas laikantis tam nustatytos tvarkos. Kaip minėta, pagal Konvencijos 64 straipsnio 1 punkto b papunktį pardavėjas gali pareikšti apie sutarties nutraukimą jeigu pirkėjas per papildomą pardavėjo pagal Konvencijos 63 straipsnio 1 punktą nustatytą laikotarpį neįvykdo savo prievolės sumokėti kainą ar priimti prekių pristatymą arba jeigu jis pareiškia, kad nepadarys to per taip nustatytą laikotarpį. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovas prieš nutraukdamas Sutartį būtų nustatęs ieškovui terminą įsiskolinimui padengti, o ieškovas būtų atsisakęs įvykdyti Sutartinius įsipareigojimu.

70Ieškovas teigia, kad Sutarties nutraukimo tikroji priežastis yra ta, kad dar tebegaliojant Sutarčiai, pagal kurią ieškovas turėjo išimtinę teisę platinti Borjomi produkciją Baltijos šalyse iki 2009-12-31, atsakovas 2008-05-26 įsteigė dukterinę įmonę UAB ,,IDS Borjomi Europe“, kurios įsteigimo tikslas buvo Borjomi produkcijos distribucija Baltijos šalyse, o tam, kad šia veikla įmonė galėtų užsiimti, turėjo būti nutraukta su ieškovu sudaryta Sutartis. Teisėjų kolegija sutinka su šiais ieškovo argumentais.

71Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2008-05-26 įsteigė dukterinę įmonę UAB ,,IDS Borjomi Europe“, kurios veikla – nealkoholinių gėrimų gamyba, mineralinio ir kito, pilstomo į butelius, vandens gamyba ir kt. (t. 1, b. l. 132-133). Atsakovas 2008-07-23 dukterinei įmonei UAB ,,IDS Borjomi Europe“ suteikė tikslinę paskolą, skirtą mineralinio vandens ,,Borjomi“ distribucijos Baltijos šalyse finansavimui (t. 1, b. l. 136-142). Dar galiojant šalių sudarytai Sutarčiai dėl išimtinės distribucijos teisės prekiauti atsakovo produkcija Baltijos šalyse, atsakovas ir UAB ,,IDS Borjomi Europe“ 2008-08-19 sudarė sutartį Nr. 91/08, kuria UAB ,,IDS Borjomi Europe“ buvo suteikta teisė parduoti atsakovo produkciją Baltijos šalyse (t. 4, b. l. 182-193). Atsakovas Sutarties nutraukimo dieną, t. y. 2008-11-18 ketinimų protokolu pasiūlė ieškovui sudaryti naują distribucijos sutartį, kurioje UAB ,,IDS Borjomi Europe“ yra tiesioginiu atsakovo produktų importuotoju Lietuvoje ir bet kurioje kitoje ES šalyje, o šalių 2007-02-28 sudarytą Sutartį nutraukti nuo 2009-01-01 (t. 3, b. l. 95-102). Taigi šiuo ketinimų protokolu atsakovas patvirtino, kad Sutarties nutraukimo dieną UAB ,,IDS Borjomi Europe“ buvo naujas distributorius Baltijos šalyse, o Sutartis buvo siūloma nutraukti abiejų šalių susitarimu. Šios aplinkybės patvirtina ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus, kad atsakovą tenkino ieškovo vykdomi Sutartiniai įsipareigojimai, tačiau Sutartį atsakovas nutraukė siekdamas sumažinti ieškovo pelno dalį bei pašalinti Sutartyje numatytus apribojimus dukterinei įmonei UAB ,,IDS Borjomi Europe“ vykdyti distribuciją Baltijos šalyse.

72Dėl to pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad tokie atsakovo veiksmai, kai siekiant sudaryti sąlygas savo produkcija prekiauti Baltijos šalyse per savo įkurtą įmonę ir tam rengiantis iš anksto, nutraukiama šalių sudaryta Sutartis, laikytini nesąžiningais ir pažeidžiančiais Sutartį jos vykdymo metu.

73Atsakovas, nesutikdamas su minėta pirmosios instancijos teismo išvada, apeliaciniame skunde nurodo, kad UAB ,,IDS Borjomi Europe“ buvo įsteigta užtikrinti efektyvesnį ir operatyvesnį prekių pristatymą distributoriams ES, o taip pat ir ieškovui, bei prekių sandėliavimą, be to, ši bendrovė veiklą pradėjo jau po to, kai Sutartis buvo nutraukta. Tačiau šiuos atsakovo argumentus paneigia bylos duomenys. Antstolis 2009-03-27 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (t. 1, b. l. 143-152) užfiksavo, kad degalinėse ,,Lukoil“, ,,Statoil“, parduotuvėje ,,Sanitex“ buvo parduodamas mineralinis vanduo Borjomi, kurio importuotoju buvo nurodyta UAB ,,IDS Borjomi Europe“, ir kurio galiojimo terminas nurodytas iki 2009-09-09, kas ieškovo teigimu, įvertinus mineralinio vandens galiojimo terminą, patvirtina, kad mineralinis vanduo Borjomi buvo išpilstytas jau 2008-09-12. UAB ,,IDS Borjomi Europe“ su UAB ,,Autoverslas“ 2008-10-20 sudarė paslaugų sutartį dėl prekių sandėliavimo ir tvarkymo (t. 6, b. l. 15-22). Šie bei anksčiau minėti duomenys patvirtina, kad dar galiojant Sutarčiai, atsakovas per UAB ,,IDS Borjomi Europe“ ruošėsi perimti iš ieškovo Borjomi produkcijos distribuciją Baltijos šalyse.

74Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas vienašališkai nutraukė Sutartį neteisėtai.

75Dėl negautų pajamų priteisimo konstatavus netinkamą sutarties nutraukimą

76Byloje nustatyta, kad atsakovo veiksmai vienašališkai nutraukiant Sutartį pripažinti neteisėtais, todėl yra pagrindas atlyginti ieškovui negautas pajamas, kurias jis patyrė dėl Sutarties nutraukimo (Konvencijos 74 str., CK 6.245 str. 3 d. - 6.249 str.). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.), bet ir kaltę, padarytą žalą bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.248, 6.249 str.). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai), kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 2 067 890,23 Lt negautų pajamų už 2008 metus ir 2 455 807,67 Lt negautų pajamų už 2009 metus.

77Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatęs, kad Sutartis atsakovo vienašališkai buvo nutraukta neteisėtai ir ieškovas turi teisę į negautų pajamų atlyginimą, konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog jo prašomos priteisti negautos pajamos yra realios, įrodytos ir neišvengiamos, todėl ieškovo reikalavimą dėl negautų pajamų už 2008 metus ir 2009 metus priteisimo atmetė kaip neįrodytą. Teisėjų kolegija nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada.

78Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjime tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Vis dėlto ši principinė taisyklė nereiškia, kad teismas yra tik pasyvus įrodinėjimo proceso dalyvis, įstatymas įtvirtina teismo galimybę siūlyti šalims teikti papildomus įrodymus, kai jų nepakanka, įstatymo nustatytais atvejais teismas gali įrodymus rinkti savo iniciatyva (CPK 179 str.). CPK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad turto sumažėjimas ar negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda. Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Taigi sprendžiant dėl reikalavimo priteisti negautas pajamas teisinio pagrįstumo visais atvejais svarbu nustatyti, ar ieškovo negautos pajamos, jų dydis yra nulemtas atsakovo neteisėtų veiksmų ir ar iš esmės dėl tokių veiksmų nuostolių pavidalu atsirado neigiamų padarinių ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos BUAB „Mano tikslas“ v. UAB „Armitana“, bylos Nr. 3K-3-459/2010, kt.). Tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, jog suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. R. N., bylos Nr. 3K-3-166/2009; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. G. v. UAB „JG reklamos dovanos“, bylos Nr. 3K-3-378/2013). Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ieškovas turi teisę į negautų pajamų atlyginimą, negalėjo atmesti šio ieškinio reikalavimo vien tik tuo pagrindu, kad ieškovas nepagrindė prašomų priteisti nuostolių dydžio.

79Ieškovas, turėdamas su atsakovu sudarytą galiojančią Sutartį dėl išimtinės teisės platinti atsakovo gaminamą produkciją Baltijos šalyse ir daugiau kaip metus nuolat gaudamas pajamas iš Sutarties vykdymo, realiai tikėjosi pajamų iš Sutarties vykdymo gauti ne mažiau kaip iki 2009-12-31, t. y. visą Sutartyje sulygtą laikotarpį. Byloje nekonstatuota objektyvių priežasčių sutarčiai nutraukti. Atsakovas neteisėtai nutraukęs sutartį su ieškovu, dėl atsakovo gaminamos produkcijos platinimo Baltijos šalyse sudarė sutartį su kita įmone, dėl ko ieškovas negavo planuotų pajamų.

80Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), sutartinės atsakomybės taikymo viena priemonių, atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų jie realiai padaryti. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Nustatyti ieškovo negautoms pajamoms pirmosios instancijos teismas byloje paskyrė ekonominę ekspertizę (t. 4, b. l. 196-197). Kadangi 2011-09-29 ekspertizės akto Nr. 11-581(11) išvados buvo neišsamios, nes teismo paskirtam ekspertui nebuvo pateikti visi negautoms pajamoms nustatyti reikalingi dokumentai, pirmosios instancijos teismas byloje paskyrė papildomą ekonominę ekspertizę (t. 7, b. l. 201-202), kurios išvados buvo parengtos remiantis šios bylos medžiaga, ieškovo UAB ,,Accuratus“ apskaitos dokumentais (finansinės atskaitomybės dokumentais, Didžiąja knyga, dokumentų registrų informacija, sąskaitų aktyvumo žiniaraščiais, pardavimų knygomis, prekių sąrašais, pelningiausių prekių suvestinėmis ir kt.). Atlikus papildomą ekonominę ekspertizę 2013-11-06 ekspertizės akte Nr. 11-847 (12) (t. 8, b. l. 42-68), be kita ko, nustatyta, kad: UAB „Accuratus“ 2008 metų negautos pajamos (t. y. grynasis pelnas) atsižvelgiant į užsakytą, tačiau negautą Borjomi mineralinio vandens kiekį galėjo sudaryti 1 024 179 Lt; UAB „Accuratus“ galimos negautos pajamos (grynasis pelnas) 2009 metais nustatytos atsižvelgiant į numatomą pardavimo apimtį: 1) jeigu būtų pardavimų apimtis kaip planuota Sutartyje, tai negautas grynasis pelnas sudarytų 3 612 438 Lt, o įvertinus ekonominės krizės padarinius negautos pajamos sudarytų 3 106 697 Lt; 2) jei pardavimai būtų tokie kaip numatomi 2008 metais, tai negautas grynasis pelnas sudarytų 1 742 672 Lt, o įvertinus ekonominės krizės padarinius negautos pajamos sudarytų 1 498 698 Lt; 3) jeigu pardavimai būtų tokie kaip faktiškai 2008 metais, tai negautas grynasis pelnas sudarytų 1 059 161 Lt, o įvertinus ekonominės krizės padarinius negautos pajamos sudarytų 910 878 Lt.

81CPK nenustatyta išankstinės galios ekspertizės išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, ir ji turi būti vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 str.), tačiau kasacinio teismo praktikoje kartu pažymėta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio mėn. 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ERGO Lietuva“ v. H. P. B.., bylos Nr. 3K-3-503/2009). Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Neptis“ v. MRU Teismo ekspertizės institutas, byla Nr. 3K-3-587/2006; 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ v. UADB „Ergo Lietuva“, byla Nr. 3K-3-45/2008).

82Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad eksperto išvados yra nekategoriškos ir netikslios, todėl nėra pagrindo jomis vadovautis įrodinėjant ieškovo negautas pajamas. Iš skundžiamo sprendimo turtinio matyti, kad tokią išvadą teismas motyvavo tuo, kad ekspertas ekspertizės akte nurodė, jog ieškovo sąskaitos 5001 aktyvumo žiniaraštyje ir Didžiosios knygos sąskaitoje 5001 nurodyta Borjomi produkcijos realizavimo suma skiriasi nuo sumos nurodytos Pelningiausių prekių ataskaitoje, ekspertas negalėjo nustatyti šio skirtumo atsiradimo priežasčių, nes tyrimui nebuvo pateikti Borjomi produkcijos pardavimo apskaitos dokumentai, todėl ekspertizės akte tolesni paskaičiavimai yra nurodomi remiantis prielaidomis. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nurodytus argumentus dėl ekspertizės išvadų nepatikimumo paneigia ekspertizės akte nurodyti bei pirmosios instancijos teismo 2014-05-23 posėdžio metu (t. 8, b. l. 110-116) eksperto išsakyti paaiškinimai. 2013-11-06 ekspertizės akte Nr. 11-847 (12) nurodyta, kad sąskaitos 5001 aktyvumo žiniaraštyje ir Didžiosios knygos sąskaitoje 5001 nurodyta Borjomi produkcijos realizavimo suma 16 606 672,61 Lt skiriasi nuo sumos, nurodytos Pelningiausių prekių ataskaitoje 16 639 922,61 Lt. Ekspertizės akte pažymėta, kad sąskaitos 5001 aktyvumo žiniaraštyje ir Pelningiausių prekių ataskaitos duomenų apie Borjomi produkcijos realizavimo pajamas skirtumas santykinai nedidelis ir sudaro 0,2 proc., tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad Pelningiausių prekių ataskaitoje nurodyti detalesni duomenys apie Borjomi produkcijos pardavimus (nurodomas prekių pavadinimas, realizuotas kiekis, suma), ekspertas tolesniame tyrime vadovavosi Pelningiausių prekių ataskaitoje nurodytais duomenimis. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu teismo ekspertas taip pat paaiškino, kad sąskaitos 5001 aktyvumo žiniaraštyje ir Pelningiausių prekių ataskaitos duomenų apie Borjomi produkcijos realizavimo pajamas skirtumas yra neesminis ir jokios didesnės įtakos tolesniems skaičiavimams neturėjo, o ekspertas vadovavosi Pelningiausių prekių ataskaitoje nurodytais duomenimis, nes jie detalesni. Šią eksperto išvadą patvirtina ir byloje pateikta UAB ,,Auditoriai ir konsultantai“ 2014-12-01 BUAB ,,Accuratus“ realizavimo pajamų per 2008 m. ir patirtų rinkodaros išlaidų per 2008 m. rugsėjo-gruodžio mėn. įvertinimas, kuriame nurodyta, kad patikrinus pirminius BUAB ,,Accuratus“ apskaitos dokumentus nustatyta, jog 2008 metais ieškovo realizavimo pajamos, gautos iš mineralinio vandens Borjomi pardavimo, sudarė 16 639 922,61 Lt. Teisėjų kolegijos nuomone, nurodyti duomenys nesudaro pagrindo išvadai, kad ekspertizės akte nurodyti eksperto atlikti paskaičiavimai yra neobjektyvūs ar netikslūs.

83Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad minėtame ekspertizės akte nustatyta ieškovo 2008 metais negautų pajamų suma 1 024 179 Lt ir 2009 metais negautų pajamų suma – 1 498 698 Lt yra minimalios ieškovo negautos pajamos, kurios turėtų būti priteistos ieškovui, tačiau, ieškovo manymu, minėtos sumos turi būti didinamos, nes priešingai nei nustatė teismo ekspertas 2008 m. ieškovo patirtos reklamos ir sandėlio sąnaudos yra nekintamos (fiksuotos), kurios nėra proporcingai susijusios su parduodamo Borjomi produkcijos kiekio padidėjimu. Ekspertizės akte nurodyta, kad ieškovo veiklos sąnaudos apima bendrąsias ir administracines, pardavimų (reklamos) ir sandėlio. Taip pat ekspertizės akte pažymėta, kad bendrosios ir administracinės sąnaudos nuo pardavimų kiekio nepriklauso, todėl jos 2008 ir 2009 metais išlieka pastovios, o pardavimų (reklamos) ir sandėlio sąnaudos tiesiogiai siejasi su Borjomi produkcijos pardavimų pokyčiu. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ekspertas patvirtino, kad kintamos išlaidos, kurios tiesiogiai priklauso nuo parduotos produkcijos kiekio, akte buvo skaičiuojamos proporcingai pardavimo kiekiui, reklamos sąnaudos yra susijusios su pardavimų kiekiu, nes reklamos biudžetas nėra pastovus, sandėlio sąnaudos taip pat yra priklausomos nuo parduodamos produkcijos kiekio. Ekspertas pažymėjo, kad šios išlaidos neturėtų prasmės, jei produkcija nebūtų tiekiama, todėl jų negalima priskirti prie pastovių. Ieškovas jokių įrodymų paneigiančių šias eksperto išvadas nepateikė, o savo argumentus grindė tik savo nuomone ir samprotavimais, todėl kitaip vertinti ekspertizės akte nurodytus paskaičiavimus nėra pagrindo.

84Kaip minėta, ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios. Šalys nepateikė įrodymų, paneigiančių ekspertizės akto išvadas. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo vertinti, kad eksperto išvada yra neargumentuota, nemotyvuota, prieštaringa ar neišsami, nes ekspertas į visus teismo užduotus klausimus pateikė atsakymus. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas teismo ekspertas atsakė į jam užduotus klausimus dėl ekspertizės akte nustatytų paskaičiavimų bei išvadų, kurių objektyvumas šalių argumentais nebuvo paneigtas.

85Kaip minėta, pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Atsižvelgdama į nurodytas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esantis 2011-09-29 ekspertizės aktas Nr. 11-581(11) turi būti vertinamas kaip įrodymas, pagrindžiantis ieškinio reikalavimą dėl negautų pajamų neteisėtai nutraukus Sutartį atlyginimo. Remiantis ekspertizės išvadomis laikytina įrodyta, kad ieškovo 2008 metų negautos pajamos (grynasis pelnas) sudarė 1 024 179 Lt, o 2009 metais ieškovo negautos pajamos sudarė

861 498 698 Lt, kurias ekspertas apskaičiavo įvertinęs 2008 metais buvusius pardavimo kiekius bei ekonominės krizės padarinius, ir kurios teisėjų kolegijos nuomone, yra objektyviausiai pagrįstos bei priteistinos iš atsakovo.

87Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, neteisingai sprendė negautų pajamų atlyginimo klausimą, nepagrįstai atmetė šią ieškinio reikalavimo dalį kaip neįrodytą, dėl to skundžiama sprendimo dalies panaikintina ir ši ieškinio dalis tenkintina iš dalies.

88Dėl brokuotos produkcijos perpakavimo išlaidų priteisimo

89Ieškovas pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 145 968,05 Lt brokuotos produkcijos perpakavimo išlaidų pagal penkias sąskaitas faktūras. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dvi sąskaitos faktūros, kurias atsakovas pripažino pasirašydamas (t. 3, b. l. 151-156), nėra apmokėtos, todėl šias išlaidas bendrai 19 282,31 Eur (66 577,95 Lt) sumai priteisė iš atsakovo ieškovo naudai, o ieškovo reikalavimą priteisti brokuotos produkcijos perpakavimo išlaidas, pagal sąskaitas faktūras, kurių atsakovas nepripažino, atmetė kaip neįrodytą.

90Ieškovas apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas atmetė reikalavimą dėl likusios skolos dalies – 79 390,09 Lt priteisimo pagal kitas tris sąskaitas faktūras Nr. ACC 0004717, Nr. ACC 0004993 ir Nr. ACC 0005026 motyvuodamas tuo, kad atsakovas 2009-03-06 rašte Nr. 033/09 patvirtino, kad yra gavęs minėtas sąskaitas faktūras, tačiau jų nepasirašė ir neapmokėjo todėl, kad, jo vertinimu, dalis į šias sąskaitas faktūras įtrauktų išlaidų yra padidintos, o būtent – nepagrįstai įtrauktos 761 kv. m sandėlio nuomos išlaidos. Todėl ieškovo manymu, iš minėtų sąskaitų faktūrų išminusavus sandėlio nuomos išlaidas (bendros nuomos išlaidos už tris mėnesius sudaro 9 030 Eur), lieka neginčijama 48 211,31 Lt (13 962,96 Eur) suma, kurią priteistina ieškovui iš atsakovo priteisti.

91Byloje esantis atsakovo 2009-03-06 raštas Nr. 033/09 patvirtina ieškovo nurodytus argumentus, kad atsakovas sutiko kompensuoti ieškovo išlaidas dėl brokuotos produkcijos perpakavimo, tačiau atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo pateiktose sąskaitose faktūrose nurodytos išlaidos yra padidintos, t. y. nepagrįstai įtrauktos 761 kv. m sandėlio nuomos išlaidos, atsisakė patvirtinti sąskaitas (t. 1, b. l. 173-176). Tačiau minėtame atsakovo rašte atsakovas atsisakė patvirtinti tik vieną iš ieškovo ieškinyje nurodomų sąskaitų faktūrų – Nr. ACC 0004993 4 806,28 Eur reikalavimui. Apie kitas ieškovo nurodytas sąskaitas faktūras Nr. ACC 0004717 ir Nr. ACC 0005026 minėtame rašte atsakovo nėra pasisakyta. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti ieškovo apeliacinį skundą dėl patirtų brokuotos produkcijos perpakavimo išlaidų priteisimo, priteisti ieškovui iš atsakovo sąskaitoje faktūroje Nr. ACC 0004993 nurodytą sumą, išminusavus sandėlio nuomos išlaidas (3 010 Eur), priteistina suma 1 796,28 Eur (t. 1, b. l. 167-169) (Konvencijos 74 str., CK 6.249 str.).

92Dėl rinkodaros išlaidų priteisimo

93Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovo reikalavimą dėl 2007 m. ir 2008 m. turėtų rinkodaros išlaidų kompensavimo, priteisė iš atsakovo ieškovui 816 843,85 Lt reklamos (rinkodaros) išlaidų už 2007 metus ir 626 174,32 Lt reklamos (rinkodaros) išlaidų už 2008 metus. Šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies ieškovas apeliaciniu skundu neskundžia. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pagrindo priteisti ieškovui 2007 m. ir 2008 m. patirtas rinkodaros išlaidas nėra, nes tokios išlaidos nelaikytinos nuostoliais, taip pat jos nėra susijusios su Sutarties pažeidimu.

94Konvencijos 74 straipsnyje nustatyta, kad nuostoliai dėl sutarties pažeidimo vienos iš šalių sudaro sumą, lygią tai žalai, įskaitant negautas pajamas, kurią patyrė kita šalis dėl sutarties pažeidimo. Dėl to ieškovas turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovo nuostolius, patirtus dėl Sutarties nutraukimo bei byloje nustatyto Sutarties pažeidimo. Rinkodaros išlaidos buvo skirtos atsakovo produkcijos pardavimų skatinimui. Sutartimi šalys susitarė, kad ieškovas apmoka 30 proc. rinkodaros išlaidų, o atsakovas – 70 proc. Sutiktina su ieškovo argumentu, kad jeigu Sutartis būtų tinkamai vykdoma iki 2009-12-31, ieškovas būtų gavęs atitinkamas pajamas, kurių sąskaita būtų kompensuota ieškovui tenkanti rinkodaros išlaidų dalis. Tačiau tiek 2007 metų, tiek 2008 metų pardavimų planai nebuvo įvykdyti, o nuo 2009-01-01 Sutartis buvo nutraukta, todėl ieškovas prašo priteisti iš atsakovo rinkodaros išlaidas, kurios laikytinos ieškovo patirtais nuostoliais dėl atsakovo neteisėto Sutarties nutraukimo bei Sutarties pažeidimų.

95Bylos duomenimis nustatyta, kad Sutarties 2.3 punktu šalys susitarė, kad 2007 metais rinkodaros biudžetas sudarys 1 750 646 USD be PVM, kurio 30 proc. įsipareigojo padengti ieškovas, o 70 proc. – atsakovas. Ieškovas atsakovui 2007-12-28 išrašė sąskaitą faktūrą už rinkodaros paslaugas už 2007 metus 800 827,30 USD sumai (t. 1, b. l. 153), kurią atsakovas priėmė ir pasirašė. Byloje esantis šalių 2007-12-21 elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad šalys suderino 2007 metų rinkodaros išlaidas ir atsakovas patvirtino, kad ieškovas pateikė tinkamą dokumentaciją dėl rinkodaros išlaidų, kurios sudarė 1 144 039 USD, bei pripažino jam tenkančią 800 827,30 USD išlaidų dalį (t. 3, b. l. 103-106). Dėl to atmestini atsakovo argumentai, jog jis nepripažino ieškovo pateiktų rinkodaros išlaidų už 2007 metus. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog atsakovas ieškovui yra apmokėjęs ieškovo ieškiniu prašomų priteisti 816 843,85 Lt (343 211,70 USD) rinkodaros išlaidų už 2007 metus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino šį ieškovo reikalavimą.

96Šalys 2008-02-14 papildomu susitarimu Nr. 2 susitarė, kad atsakovo sumokama rinkodaros biudžeto dalis už pirmą 2008 metų ketvirtį sudaro 120 000 USD be PVM, o likusių 2008 metų laikotarpio rinkos biudžetas šalių bus suderintas 2008 metų pirmo ketvirčio pabaigoje (t. 1, b. l. 58-73). Iš vėlesnio šalių susirašinėjimo matyti, kad šalys susitarė dėl rinkodaros išlaidų už 2008 metus bendrai 907 906 EUR (1 432 676 USD) sumai, ir tai patvirtina byloje esanti Borjomi rinkodaros išlaidų ataskaita už 2008 metus, kuri yra pasirašyta tiek ieškovo, tiek atsakovo atstovų (t. 3, b. l. 120-124). Dėl to atmestini atsakovo skundo argumentai, kad šalys buvo sutarusios tik dėl 2008 metų pirmo ketvirčio rinkodaros išlaidų, o dėl tolimesnio rinkodaros biudžeto šalys nebuvo susitarusios. Minėtoje ataskaitoje suderinta, kad 2008 m. pirmo ketvirčio rinkodaros išlaidos sudaro 102 618,25 Eur, iš kurių 30 785,48 Eur dengia ieškovas ir 71 832,78 Eur dengia atsakovas. Ieškovas už 2008 m. sausio-kovo mėn. rinkodaros išlaidas 2008-05-23 išrašė sąskaitą faktūrą 71 832,78 Eur, kurią atsakovas pasirašė (t. 3, b. l. 62; t. 9, b. l. 50). Byloje taip pat pateiktos ieškovo išrašytos, o atsakovo pasirašytos sąskaitos faktūros už 2008 metų balandžio – rugpjūčio mėnesius, kas įrodo faktą, kad už minėtą laikotarpį ieškovas atsakovui buvo pateikęs visus rinkodaros išlaidas pagrindžiančius dokumentus (t. 9, b. l. 53, 56, 59; t. 3, b. l. 74, 77). Nors 2008 metų rugsėjo – gruodžio mėnesio ieškovo išrašytų sąskaitų faktūrų atsakovas nėra patvirtinęs, tačiau minėtoje Borjomi rinkodaros išlaidų ataskaitoje už 2008 metus šalių sutarimu bendras akceptuoto biudžeto likutis ieškovo atžvilgiu yra sutarta 181 352,62 EUR (626174,32 Lt) suma, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad minėto dydžio ieškovo patirta rinkodaros išlaidų suma yra pagrįsta ir įrodyta.

97Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

98CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pvz., būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Deraimas“ v. VšĮ Marijampolės ligoninė, byla Nr. 3K-3-471/2012).

99Nagrinėjamu atveju atsakovas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, motyvuodamas tuo, kad byloje yra surinkta daug įrodymų, kuriems būtinas papildomas paaiškinimas, būtina pakartotinai apklausti liudytoją UAB ,,IDS Borjomi Europe“ generalinį direktorių I. B.. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kviesti į teismo posėdį teismo ekspertą, motyvuodamas, tuo, kad pirmosios instancijos teismas suabejojo Ekspertizės išvadomis, todėl turėtų būti pakartotinai apklaustas teismo ekspertas. Teisėjų kolegijos vertinimu šalių nurodomos aplinkybės negali būti traktuojamos kaip liudijančios apeliacinių skundų nagrinėjimo žodinio proceso tvarka būtinybę. Šalims nebuvo užkirstas kelias teikti papildomus rašytinius paaiškinimus ar įrodymus, susijusius su ginčo esme, šalims buvo suteikta galimybė ginčo klausimais iš esmės pasisakyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teisme dalyvavo atsakovo nurodomas liudytojas bei teismo ekspertas, kuris paaiškino Ekspertizės išvadas bei atsakė į šalių užduotus klausimus. Nesant išimtinio poreikio papildomai išklausyti šalių paaiškinimus bei liudytojų parodymus dėl ginčo esmės žodinio proceso tvarka, teisėjų kolegija sprendžia, kad byla nagrinėtina įprasta įstatyme nustatyta tvarka.

100Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

101Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Iš dalies tenkinant ieškovo apeliacinį skundą bei pakeičiant skundžiamą sprendimą, pakeistina ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 93 str. 5 d.). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju patenkinama 66 proc. ieškovo ieškinio reikalavimų, atitinkamai įvertinant atmestų ir patenkintų reikalavimų dalį tarp šalių paskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 26 d. nutartimi ieškovui atidėjo 39 390 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo byloje priėmimo (t. 1, b. l. 224). Pagal CPK 93 str. proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 7 529,66 Eur (25 998,40 Lt) žyminis mokestis. Iš bylos duomenų matyti, kad dėl teismo skirtos ekspertizės byloje ieškovas patyrė 4 000 Lt, o trečiasis asmuo A. J. – 966,57 Lt išlaidų (t. 4, b. l. 143, 206, 224-225; t. 8, b. l. 40). Propocingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo priteistina 764,60 Eur (2 640 Lt) ieškovui ir 184,76 Eur (637,94 Lt) trečiajam asmeniui. Ieškovas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, patyrė 5 300 Lt (t. 8, b. l. 124-12) advokato teisinės pagalbos išlaidų. Įvertinus patenkintų reikalavimų dalį, ieškovui iš atsakovo priteistina 1 013,09 Eur (3 498 Lt) advokato teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovas pateikė įrodymus, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patyrė iš viso 10 907,65 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 8, b. l. 83-90, 127-128). Priešingai nei nurodė ieškovas apeliaciniame skunde, šios atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra tinkamai pagrįstos. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos), byloje atsakovo pateiktų procesinių dokumentų skaičių, atsakovo atstovo dalyvavimo teismo posėdžių skaičių bei trukmę yra pagrindas sumažinti atsakovo prašomų priteisti advokato teisinės pagalbos išlaidų dydį. Taip pat įvertinant, kad patenkinus ieškovo apeliacinį skundą keičiasi patenkintų ieškovo ieškinio reikalavimų dalis, spręstina, kad atsakovui iš ieškovo priteistina 1 100 Eur (3 798,08 Lt) advokato teisinės pagalbos išlaidų. Įskaičius ieškovui ir atsakovui tenkančių vienas kitam mokėtinų bylinėjimosi išlaidų dalį iš atsakovo ieškovui priteistina 677,69 Eur (764,60 + 1 013,09 - 1 100) bylinėjimosi išlaidų patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

102Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas apeliacinės instancijos teisme turėjo 10 000 Lt

103(2 896,20 Eur) advokato teisinės pagalbos išlaidų (t. 8, b. l. 221-222). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas Rekomendacijas, ieškovo pateiktų procesinių dokumentų pobūdį bei atsižvelgdama į patenkintų ir atmestų ieškovo reikalavimų dalį, sprendžia, kad iš atsakovo ieškovui priteistina 1 500 Eur (5 179,20 Lt) suma advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovas jokių duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė.

104Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

Nutarė

105Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 30 d. sprendimą pakeisti.

106Palikti nepakeistą sprendimo dalį, kuria: priimtas ieškovo BUAB „Accuratus“ atsisakymas nuo ieškinio reikalavimų dėl 758 037,89 Lt negautų pajamų už 2008 metus ir 1 815 712,47 Lt negautų pajamų už 2009 metus ir byla šioje dalyje nutraukta; pripažintas 2008-11-18 vienašalis Sutarties Nr. 15/07, 2007-02-28 sudarytos tarp UAB „Accuratus“ ir GEORGIAN GLASS & MINERAL WATER Co. N.V. Tbilisio filialo, nutraukimas neteisėtu.

107Kitą sprendimo dalį išdėstyti taip:

108,,Priteisti iš atsakovo IDS Borjomi Beverages Co.N.V. (registro numeris Liurasao komerciniame registre: 70172(0), Pareraweg 45, Kiurasao, Nyderlandų Antila) ieškovo BUAB „Accuratus“ (į.k. 125329563) naudai 296 622,74 Eur (1 024 179 Lt) negautų pajamų už 2008 metus, 434 052,94 Eur (1 498 698 Lt) negautų pajamų už 2009 metus, 21 078,59 Eur (72 780,15 Lt) brokuotos produkcijos perpakavimo išlaidų, 236 574,33 Eur (816 843,85 Lt) reklamos (rinkodaros) išlaidų už 2007 metus, 181 352,62 Eur (626 174,32 Lt) reklamos (rinkodaros) išlaidų už 2008 metus, 12,70 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą 1 169 681,22 Eur (4 038 675,32 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme 2009-10-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 677,69 Eur

109(2 339,93 Lt) bylinėjimosi išlaidų.

110Priteisti iš atsakovo IDS Borjomi Beverages Co.N.V. trečiajam asmeniui A. J. (a. k. ( - ) 184,76 Eur (637,94 Lt) bylinėjimosi išlaidų

111Priteisti iš atsakovo IDS Borjomi Beverages Co.N.V. 7 529,66 Eur (25 998,40 Lt) žyminio mokesčio valstybei.

112Kitą ieškinio dalį atmesti.“

113Priteisti iš atsakovo IDS Borjomi Beverages Co.N.V. ieškovui BUAB „Accuratus“ 1 500 Eur (5 179,20 Lt) advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB ,,Accuratus“ kreipėsi į teismas su ieškiniu bei patikslintu... 5. 172 989,19 Eur, tai nesudarė esminio Sutarties pažeidimo ir atsakovas,... 6. Ieškovas 2014-07-02 pateikė pareiškimą dėl dalies ieškinio reikalavimų... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 30 d. sprendimu ieškovo BUAB... 9. 1 815 712,47 Lt negautų pajamų už 2009 metus priėmė ir šią bylos dalį... 10. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad Lietuvos teismams ši civilinė byla... 11. Dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu teismas nurodė, kad... 12. Dėl negautų pajamų priteisimo teismas nurodė, kad pripažinus, jog Sutartis... 13. Dėl brokuotos produkcijos perpakavimo išlaidų priteisimo teismas nurodė,... 14. Dėl rinkodaros išlaidų priteisimo teismas nurodė, kad Sutartyje šalys... 15. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 16. Ieškovas UAB ,,Accuratus“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos... 17. 1. Teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimus dėl negautų pajamų priteisimo,... 18. 2. Ekspertizės akte nustatyta, kad ieškovo 2008 metų negautos pajamos yra 1... 19. 3. Ieškovas pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 145 968,05 Lt... 20. 4. Tenkinus ieškovo apeliacinį skundą, atitinkamai turėtų būti pakeista... 21. Atsakovas IDS Borjomi Beverages Co.N.V. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus... 22. 1. Teismas turėjo palikti ieškinį nenagrinėtą, kadangi: 1) šalys... 23. 2. Teismo išvada, kad Sutartis buvo nutraukta neteisėtai, nepagrįsta.... 24. 3. Teismo išvada, kad dėl Sutarties pažeidimų yra kaltas pats atsakovas,... 25. 4. Kadangi nelaikytina, kad Sutartis nutraukta neteisėtai, ieškovas neturi... 26. Ieškovas UAB ,,Accuratus“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo... 27. 1. Atsakovo skunde nurodyti argumentai dėl lis pendens taisyklės taikymo yra... 28. 2. Teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą... 29. 3. Ieškovas turi teisę į 2007 ir 2008 metais patirtų rinkodaros išlaidų... 30. Atsakovas IDS Borjomi Beverages Co.N.V. atsiliepime į ieškovo apeliacinį... 31. 1. Teismas turėjo palikti ieškinį nenagrinėtą.... 32. 2. Ieškovo apeliacinis skundas turi būti atmestas, nes: negautos pajamos yra... 33. 3. Teismas pagrįstai nepriteisė išlaidų už produkcijos perpakavimą, nes... 34. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 35. Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 36. Atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas.... 37. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo... 38. Dėl bylos teismingumo ir taikytinos teisės ... 39. Siekiant išvengti kelių valstybių teismų skirtingų sprendimų tuo pačiu... 40. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šiuo... 41. Teisėjų kolegija pažymi, kad nesant sudarytos Lietuvos Respublikos ir... 42. Remiantis nurodytais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais atmestini... 43. Taip pat atmestinas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad šalys... 44. CPK normose, reglamentuojančiose nacionalinio teismingumo taisykles ginčo... 45. Byloje nustatyta, kad šalių 2007-02-28 sudarytos Sutarties 12.3 punkte... 46. Taip pat Gruzijos Respublikos Akhaltsikhe apygardos teismas, priėmęs... 47. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 48. CK 1.37 straipsnyje nustatyta, kad sutartinėms prievolėms taikoma prievolės... 49. Dėl nurodytų aplinkybių atmestinas atsakovo skundo argumentas, kad pirmosios... 50. Dėl Sutarties nutraukimo teisėtumo... 51. 1980 m. Jungtinių Tautų konvencijos dėl tarptautinių prekių... 52. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2007-02-28 tarp UAB „Accuratus“ ir GEORGIAN... 53. Atsakovas 2008-11-18 pranešime pateiktame ieškovui nurodė, jog,... 54. 869 913 Eur. Atsakovas taip pat nurodė, kad Sutarties nutraukimo dieną... 55. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad Sutarties 12.1 punkte šalys... 56. Pažymėtina, kad sutartis gali būti laikoma nutraukta tik tuomet, jei tai... 57. Kaip minėta, Sutarties nutraukimą atsakovas motyvavo tuo, kad ieškovas... 58. Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2007 metais pardavimo planas iš viso buvo 19... 59. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad apie mineralinio vandens iš Borjomi... 60. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl ieškovo... 61. Bylos duomenimis nustatyta, Sutartimi šalys nustatė, kad pardavimo planas... 62. 29 516 000 vnt. butelių mineralinio vandens (Sutarties 6.1 p.). Tačiau... 63. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovas nuolat vėluodavo... 64. Atsakovas apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo... 65. Konvencijos 80 straipsnyje nustatyta, kad šalis negali remtis kitos šalies... 66. Atsakovas savo 2008-11-18 pranešimą apie vienašalį Sutarties nutraukimą... 67. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas nustatė,... 68. Pagal atsakovo byloje pateiktą 2011-11-15 pažymą Sutarties nutraukimo dieną... 69. Teisėjų kolegija pažymi, kad nutraukiant sutartį vienašališkai svarbu... 70. Ieškovas teigia, kad Sutarties nutraukimo tikroji priežastis yra ta, kad dar... 71. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2008-05-26 įsteigė dukterinę... 72. Dėl to pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymus, padarė... 73. Atsakovas, nesutikdamas su minėta pirmosios instancijos teismo išvada,... 74. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios... 75. Dėl negautų pajamų priteisimo konstatavus netinkamą sutarties nutraukimą... 76. Byloje nustatyta, kad atsakovo veiksmai vienašališkai nutraukiant Sutartį... 77. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatęs, kad Sutartis... 78. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad... 79. Ieškovas, turėdamas su atsakovu sudarytą galiojančią Sutartį dėl... 80. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), sutartinės atsakomybės taikymo... 81. CPK nenustatyta išankstinės galios ekspertizės išvadai, kaip įrodymų... 82. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad... 83. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad minėtame ekspertizės akte... 84. Kaip minėta, ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai,... 85. Kaip minėta, pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių... 86. 1 498 698 Lt, kurias ekspertas apskaičiavo įvertinęs 2008 metais buvusius... 87. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 88. Dėl brokuotos produkcijos perpakavimo išlaidų priteisimo... 89. Ieškovas pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 145 968,05 Lt... 90. Ieškovas apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo... 91. Byloje esantis atsakovo 2009-03-06 raštas Nr. 033/09 patvirtina ieškovo... 92. Dėl rinkodaros išlaidų priteisimo... 93. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovo reikalavimą... 94. Konvencijos 74 straipsnyje nustatyta, kad nuostoliai dėl sutarties pažeidimo... 95. Bylos duomenimis nustatyta, kad Sutarties 2.3 punktu šalys susitarė, kad 2007... 96. Šalys 2008-02-14 papildomu susitarimu Nr. 2 susitarė, kad atsakovo sumokama... 97. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka... 98. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 99. Nagrinėjamu atveju atsakovas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti... 100. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 101. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 102. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas apeliacinės instancijos teisme... 103. (2 896,20 Eur) advokato teisinės pagalbos išlaidų (t. 8, b. l. 221-222).... 104. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio... 105. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 30 d. sprendimą pakeisti.... 106. Palikti nepakeistą sprendimo dalį, kuria: priimtas ieškovo BUAB... 107. Kitą sprendimo dalį išdėstyti taip:... 108. ,,Priteisti iš atsakovo IDS Borjomi Beverages Co.N.V. (registro numeris... 109. (2 339,93 Lt) bylinėjimosi išlaidų.... 110. Priteisti iš atsakovo IDS Borjomi Beverages Co.N.V. trečiajam asmeniui A. J.... 111. Priteisti iš atsakovo IDS Borjomi Beverages Co.N.V. 7 529,66 Eur (25 998,40... 112. Kitą ieškinio dalį atmesti.“... 113. Priteisti iš atsakovo IDS Borjomi Beverages Co.N.V. ieškovui BUAB...