Byla eB2-1073-577/2016
Dėl UAB „Švaros greitis“ bankroto pripažinimo tyčiniu

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Jadvyga Mardosevič,

2sekretoriaujant Renatai Vinckevičiūtei,

3dalyvaujant pareiškėjo Skolų administravimo asociacijos atstovams V. G., adv. Linui Makeveckui,

4suinteresuotų asmenų Valstybės įmonės Turto banko atstovui D. V., BUAB „Švaros greitis“ bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui V. V., R. L., jo atstovei adv. Algaudai Šimkūnienei,

5viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi Skolų administravimo asociacijos pareiškimą dėl UAB „Švaros greitis“ bankroto pripažinimo tyčiniu,

Nustatė

6Vilniaus apygardos teismo 2015-01-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2119-577/2015 buvo iškelta bankroto byla UAB „Švaros greitis“. Teismo 2015-08-31 nutartimi į BUAB „Švaros greitis“ kreditorių sąrašą su 13 104,50 Eur finansiniu reikalavimu įtraukta Skolų administravimo asociacija.

7Pareiškėjo Skolų administravimo asociacijos atstovai prašo pripažinti BUAB „Švaros greitis“ bankrotą tyčiniu, tvirtina, jog susipažinę su bendrovės finansiniais dokumentais, įžvelgia net keletą tyčinio bankroto požymių. Įmonės valdymo organas – įmonės vadovas R. L. nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jam nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, o būtent: įmonės vadovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl ko išaugo kreditoriniai įsipareigojimai; be apskaitos naudojosi apyvartinėmis lėšomis; priėmė net 3 ekonomiškai nenaudingus bendrovei sprendimus, tokiu būdu darant žalą bendrovei ir kreditoriams; laikotarpiu nuo 2010-04-01 iki 2010-10-31 sudarė fiktyvų sandorį su IĮ „Altrada“ dėl nuotekų išvežimo, dėl kurio įmonė nepagrįstai prarado 29 758,07 Lt; nuo 2010 m. rugsėjo mėnesio bendrovės kasa buvo tvarkoma itin aplaidžiai, buhalteriniai dokumentai be parašų, pinigų išėmimas neatvaizduotas buhalterinėje apskaitoje, finansinės operacijos nedokumentuotos. Įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama žemesnės eilės pagal CK 6.9301 str. kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto (ĮBĮ 20 str. 2 d. 4 p.). Dėl tokių pažeidimų nebuvo atsiskaityta ir su pareiškėju, kurio atžvilgiu įsiskolinimas iš UAB „Švaros greitis“ buvo priteistas dar 2010-10-13 Vilniaus apygardos teismo sprendimu. Be to, įmonės vadovas R. L., 2011-01-31 pardavęs bendrovės automobilį už 25 410 Lt, pinigus pasisavino, išmokėdamas juos sau neva „ūkinėms išlaidoms“, nors bendrovė jau nuo 2011 vasario mėnesį nutraukė veiklą. Tuo tarpu minėtos piniginės lėšos galėjo būti skirtos visų kreditorinių reikalavimų tenkinimui. Pareiškėjo atstovai teigia, kad egzistuoja net dvi tyčinio bankroto prezumpcijos; pasak pareiškėjo, įmonės veikla buvo perkelta į kitą įmonę, taip pat atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.623 ir 6.930 1 str. nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; nebuvo vykdomas ĮBĮ reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo.

8BUAB „Švaros greitis“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo V. V. palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Pažymėjo, jog pareiškėjas vadovaujasi 2013-10-01 ĮBĮ 20 str. nuostatų redakcija, tuo tarpu vertina vadovo veiksmus, kurie buvo atlikti iki įstatymo įsigaliojimo 2010-2011 metais. Taip pat mano, jog nepagrįstai yra inkriminuojamas mokėjimų eiliškumo pažeidimas, nes CK 6.930 1 str. įsigaliojo nuo 2013-10-01. Pasak atstovės, duomenų, sudarančių pagrindą vienareikšmiškai išvadai dėl įmonės veiklos perkėlimo į kitą įmonę, nėra. Bankroto administratorius neįžvelgia pagrindo vertinti pareiškėjo įvardintus įmonės valdymo organo veiksmus (neveikimą) kaip atitinkančius tyčinį bankrotą. Pažymėjo, jog bankroto administratoriui nėra perduoti visi įmonės dokumentai. Prašo klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu spręsti teismo nuožiūra.

9VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime nurodė, kad bendrovės vadovas ne kartą buvo ragintas sumokėti įsiskolinimą biudžetui arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau vadovas nereagavo. Įmonei buvo taikytos VSDĮ 17 str. nustatytos priverstinio poveikio priemonės; galiausiai 2014-10-21 VSDFV Vilniaus skyrius kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Švaros greitis“. Prašo klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu spręsti teismo nuožiūra.

10VĮ Turto banko atstovas palaikė pareiškėjo argumentus, prašė pareiškimą tenkinti, pripažinti bankrotą tyčiniu.

11R. L. ir jo atstovė adv. A.Šimkunienė su pareiškimu nesutiko. Pasak jų, pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių prašymo pripažinti bankrotą tyčiniu pagrįstumą. R. L. paaiškino, kad buhalteriniai dokumentai buvo netinkamai tvarkomi dėl buhalterės aplaidumo, vėliau ją atleidus iš darbo sutvarkyti buhalterinę dokumentaciją buvo neįmanoma. Negalėjo paaiškinti, kodėl nebuvo fiksuotos finansinės operacijos, kodėl nebuvo tinkamai vedama jų apskaita. Tvirtino, jog darbuotojai, nepaisant to, kad gaudavo atlyginimus, žiniaraščius pasirašyti atsisakydavo. Teigė, kad bendrovėje dirbusi meistrė įkūrė kitą, su analogiška veikla, įmonę ir perviliojo dirbusius UAB „Švaros greitis“ darbuotojus. Mano, kad įmonės bankrotas – tai nesėkmė įmonės ūkinėje-finansinėje veikloje, o ne jo kaip vadovo tyčiniai veiksmai. Prašo pareiškimo netenkinti.

12Prašymas tenkintinas.

13Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 12 dalis (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2013 m. spalio 1 d.) buvo įtvirtinta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto tyčia. Tuomet įstatyme nebuvo nurodytos aplinkybės, kurioms esant, galima būtų daryti išvadą, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia, tačiau 2013 m. balandžio 18 d. įstatymu Nr. XII-237 pakeitus ĮBĮ, nuo 2013 m. spalio 1 d. įsigaliojo ĮBĮ pakeitimai, susiję ir su tyčinio bankroto samprata. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Šio įstatymo 20 straipsniu įstatymų leidėjas nustatė bankroto kilimo požymius, kurių bent vienam esant, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse išaiškinta, kad, vertinant teisinio reglamentavimo raidą, įstatymų leidėjas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtino tokius bankroto kilimo požymius, kurių bent vieną nustačius yra pagrindas bankrotą pripažinti tyčiniu, kokiais iš esmės ir buvo remiamasi teismų praktikoje; įstatymų leidėjas tyčinio bankroto sąvoką ir jo požymius detalizavo teismų praktikoje susiformavusiais kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013). Be to, ši norma yra procesinė, todėl ji taikoma procesinio veiksmo teisme atlikimo metu (CPK 3 straipsnio 8 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1128/2014). Todėl nepagrįsti ir atmestini bankroto administratoriaus įgalioto asmens argumentai dėl pareiškėjo prašymo taikyti atitinkamą ĮBĮ redakciją nepagrįstumo.

14Taigi, ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, esant šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, jog yra bent vienas iš šioje dalyje nurodytų požymių, dėl kurių kilo bankrotas, tarp jų: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; 3) turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, (toliau – susiję asmenys) arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis; 4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto. Taigi, esant nors vienam iš nurodytų požymių, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1128/2014).

15ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje nustatyti tam tikri požymiai, kuriems esant preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis: 1) veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys; 2) atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.

16Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo; tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį; kad būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma, tai gali būti tokios aplinkybės, kurios yra susijusios su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitos aplinkybės, nulėmusios įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste; sprendžiant, ar bendrovės vadovas pažeidė teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl vadovaujamos bendrovės bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas sąlygas tokios pareigos atsiradimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014). Be to, versle dažniausiai egzistuoja tam tikra rizika, kad numatytas sandoris, vykdomas projektas gali būti nesėkmingas, tačiau tokiu atveju yra svarbu įvertinti atsakingo už įmonės veiklą subjekto veiksmus, t. y. kiek jis buvo lojalus bendrovės interesams, rūpestingas, kiek jo sprendimai buvo sąžiningi ir kvalifikuoti, ar buvo pasitelkiama kvalifikuotų specialistų pagalba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-648/2013).

17Pažymėtina, kad byloje dėl tyčinio įmonės bankroto pripažinimo teismas nesprendžia žalos atlyginimo iš kaltų asmenų klausimo ir nenustatinėja kiekvieno iš kaltų asmenų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos padarymo ir jos dydžio, kaltės ir jos formos, priežastinio ryšio tarp neteisėtais pripažintų veiksmų ar neveikimo ir padarytos žalos). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas dėl įmonės tyčinio bankroto, turi įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla ar įmonės valdymo organų ir (ar) dalyvių sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių, o bankroto pripažinimui tyčiniu nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą – turi būti vertinama aplinkybių visuma. Nagrinėjamos bylos atveju įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu taip pat nereikštų, jog pareiškėjo nurodyti įmonės vadovo veiksmai ar sprendimai yra neteisėti ar kad visais jais sąmoningai buvo siekiama įmonę privesti prie bankroto. Minėta, kad įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu teismui pakanka nustatyti tam tikrų veiksmų nuoseklią eigą, kurių sistema objektyviai patvirtina blogą įmonės valdymą, privedusį prie bankroto. Tuo tarpu atlikti detalesnį įmonės veiklos patikrinimą (patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, įvertinti konkrečių nurodytų asmenų veiksmų teisėtumą, atitikimą įmonės interesams ir pan.), pripažinus bankrotą tyčiniu, turi bankroto administratorius (ĮBĮ 20 straipsnio 5 dalis).

18Įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis – grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis) ir kt. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, nei eiliniam įmonės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas jai atstovauja, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 298/2006).

19Tyčinio bankroto požymių egzistavimą pareiškėjas įrodinėja apeliuodamas į tai, kad įmonės vadovas pažeidinėjo atsiskaitymo su kreditoriais tvarką, nesirūpino tinkamu buhalterinių dokumentų tvarkymu, įmonei esant nemokiai, sudarinėjo įmonei nenaudingus sandorius, nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės veiklą galimai perkėlė į kitą įmonę UAB „Star Balt“.

20Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2015-01-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2119-577/2015 iškelta bankroto byla UAB „Švaros greitis“. Juridinių asmenų registro duomenimis, BUAB „Švaros greitis“ vadovu ir akcininku nuo 2000-01-19 iki bankroto iškėlimo buvo R. L.. VSDFV Vilniaus skyriaus duomenimis, R. L. iš darbo UAB „Švaros greitis“ buvo atleistas 2011-02-24, o nuo 2011-04-07 pradėjo dirbti UAB „Star Balt“. UAB „Švaros greitis” 2011 m. I ketvirtyje atleista iš darbo 17 darbuotojų, II ketvirtyje atleistas įmonės paskutinis darbuotojas; nuo 2011 m. II ketvirčio naujų darbuotojų nebuvo priimta, todėl darytina išvada, kad nuo 2011 m. faktiškai įmonė veiklos nevykdė. Pagal 2011 m. 1 ketvirčio valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinę ataskaitą 2011-03-31 UAB „Švaros greitis“ įsiskolinimas VSDF biudžetui sudarė 20 272,58 Lt, VĮ Turto bankui perduota 12 552,75 Eur mokestinė nepriemoka BUAB „Švaros greitis“ bankroto byloje atsirado 2009-2011 m.; tuo tarpu dar 2011 m. įmonė turėjo 212 263 Lt vertės turto, tačiau su kreditoriais, kuriems įsipareigojimai buvo pradelsti, neatsiskaitė. Nors įmonė nuo 2011 m. su kreditoriais neatsiskaitinėjo ir nevykdė veiklos, įmonės vadovas su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė. LITEKO duomenimis, bankroto bylą bendrovei iniciavo VSDFV Vilniaus skyrius, 2014-10-21 pateikdamas Vilniaus apygardos teismui 2014-09-19 ieškinį dėl UAB „Švaros greitis“ bankroto bylos iškėlimo. Nei iki bylos iškėlimo, nei teismui priėmus nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovės vadovas, pažeisdamas ĮBĮ nuostatų reikalavimus, neperdavė bankroto administratoriui visų bendrovės dokumentų. Už dokumentų nepateikimą Vilniaus apygardos 2014-12-12 nutartimi bendrovės vadovui skirta bauda, tačiau ir po baudos paskyrimo, kaip bylos nagrinėjimo metu nurodė bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo, visi bendrovės dokumentai bankroto administratoriui parduoti nebuvo ir nėra perduoti iki šiol. Tuo tarpu į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad bendrovėje nuo 2010 m. buhalteriniai dokumentai buvo tvarkomi itin aplaidžiai, o būtent: avanso apyskaitų projektai nors ir buvo rengiami, tačiau jie nebebuvo tikrinami ir pasirašinėjami nei buhalterio, nei už kasą atsakingo asmens – direktoriaus; šiuose projektuose nebuvo nurodomos visos finansinės operacijos (pvz. pagal 2010 metų lapkričio 30 dienos kasos išlaidų orderį R. L. iš bendrovės kasos „Ūkinėms išlaidoms“ buvo išmokėta 5000 Lt, tačiau ši išmoka neatsispindi 2010 metų lapkričio 30 dienos R. L. avanso apyskaitoje, tokios informacijos nėra ir 2010 m. gruodžio 31 d. avanso apyskaitoje); kasos išlaidų orderiai nebuvo pasirašomi (pvz. 2011-02-21 kasos išlaidų orderis Nr. 6, 2011-01-31 kasos išlaidų orderis Nr. 2, 2011-02-21 kasos išlaidų orderis Nr. 5); nebuvo renkami atsakingų asmenų parašai ir kasos knygoje; 2011 m sausio-vasario darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiai darbuotojų nepasirašyti. Taigi nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, kad pinigai iš UAB „Švaros greitis“ kasos buvo imami neatvaizduojant šių faktų įmonės buhalterinėje apskaitoje, nedokumentuojant šių operacijų, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintas Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų taisyklių nuostatas, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 3 dalies nuostatas, pagal kurias įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius nurodytus rekvizitus, tame tarpe ir asmens, turinčio teisę surašyti ir pasirašyti apskaitos dokumentus, vardą arba pirmąją vardo raidę, pavardę, parašą ir pareigas; įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų ar struktūros pakeitimu.

21Byloje nustatyta, kad bendrovė 2011-01-20 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi už 25 410 Lt pardavė UAB „Švaros greitis“ automobilį Mitsubishi L 200 Č. I.. Tačiau gauti už sandorį pinigai buvo išimti iš kasos ((2011-01-31 (išmokėta 9 000 Lt) bei 2011-02-21 (išmokėta 19 495, 44 Lt)) nurodant paskirtyje „ūkinėms išlaidoms“, nors, kaip aukščiau nustatyta, įmonė veiklos nevykdė nuo 2011 m. vasario mėnesio; bendrovės direktorius, kuris tuo metu ėjo ir kasininko pareigas, išmokėjo pinigus sau, kasos išlaidų orderiai nepasirašyti.

22Taip pat byloje nustatyta, jog bendrovė, neturėdama pakankamai lėšų dengti pradelstus įsipareigojimus, su kreditoriais atsiskaitinėjo pasirinktinai, akivaizdžiai teikdama prioritetą tam tikroms įmonėms; atsiskaitymas buvo organizuojamas taip, kad paslaugų gavėjams buvo pateikiami prašymai piniginės lėšas tiesiogiai pervedinėti pasirinktiems kreditoriams (pvz. 2010-06-22 prašymas UAB „Trucks market“ pervesti į UAB „Liudvinavo autocentras“ sąskaitą 7210 Lt, 2011-01-05 prašymas UAB „Amžinosios vertybės“ buhalterijai pervesti 1870 litų į UAB „Baltic Therm“ sąskaitą, 2010-08-30 prašymas UAB „Baltijos realizacijos centras“ buhalterijai pervesti 5970 litų į UAB „Liudvinavo autocentras“ sąskaitą, 2010-12-17 prašymas UAB „Amžinos vertybės“ pervesti 2467,48 Lt į UAB „Oninen“ sąskaitą, 2010-11-12 prašymas UAB „Amžinosios vertybės“ pervesti 1636 Lt į UAB „Gitana“ sąskaitą, 2010-11-25 prašymas UAB „Trucks market“ pervesti 1580 Lt į UAB „Liudvinavo autocentras“ sąskaitą, 2010-10-29 prašymas UAB „Amžinosios vertybės“ pervesti 3680 Lt į UAB „Liudvinavo autocentras“ sąskaitą ir kt). Tokiu būdu bendrovė išvengdavo atsiskaitymų su biudžetu ir su kitais kreditoriais, kuriems įsipareigojimai buvo pradelsti ir kurių atžvilgiu buvo pradėtas priverstinis vykdymas. Bylos nagrinėjimo metu bedrovės vadovas paaiškino, kad tokie veiksmai buvo daromi sąmoningai; pasak vadovo, tokiu būdu jis užtikrindavo įmonės veiklą.

23Taip pat byloje surinkti įrodymai sudaro pagrindą išvadai, kad laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-04-30 bendrovės vadovas neatlygintinai naudojosi įmonės piniginėmis lėšomis – 100 000 Lt. Pažymėtina, jog tuo metu bendrovė jau turėjo įsiskolinimų biudžetui (VMI, SODRAI), dėl savalaikio įsiskolinimų nemokėjimo įmonei buvo skaičiuojami delspinigiai. Todėl darytina išvada, kad dėl bendrovės vadovo neatlygintino naudojimosi įmonės piniginėmis lėšomis buvo didinamas bendras įmonės įsiskolinimas. Bylos nagrinėjimo metu bedrovės vadovas paaiškino, kad pinigais naudojosi teisėtai, nes jis, būdamas įmonės savininku ir vadovu, turėjo tokią teisę ir galėjo naudotis įmonės lėšomis pagal poreikį.

24Bylos nagrinėjimo metu R. L. negalėjo paaiškinti ir dėl 2010-04-01 – 2010-10-31 sandorio su IĮ „Altrada“ vykdymo realumo (dėl išvežtų nuotekų kiekio ir t.t.) bei sandorių sudarymo pagrįstumo; buvęs bendrovės vadovas paaiškino, jog siekdamas užtikrinti plovyklos darbą, turėjo pasirūpinti nuotekų išvežimu, todėl buvo priverstas sudaryti sandorį dėl nuotekų išvežimo su IĮ „Altrada“. Tuo pačiu vadovo buvo paaiškinta, kad nuotekų talpomis naudojosi ir tose patalpose esantis autoservisas; kodėl UAB „Švaros greitis“ turėjo apmokėti už autoserviso sukauptų nuotekų išvežimą, kodėl vadovas nesikreipė dėl žalos priteisimo, buvęs vadovas paaiškinti negalėjo.

25Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-01-25 buvo įteigta UAB „Star Balt“, kurios veikla analogiška bendrovės „Švaros greitis“ veiklai. VSDF Vilniaus skyriaus duomenimis, bendrovėje dirba 5 buvę UAB „Švaros greitis“ darbuotojai, tame tarpe ir nuo 2011 m. balandžio mėnesio buvęs bendrovės „Švaros greitis“ vadovas R. L., kuris ir bendrovėje UAB „Star Balt“ dirba direktoriumi. Pažymėtina, jog bendrovės „Star Balt“ buveinė įregistruota R. L. gyvenamosios vietos adresu. Iš UAB „Interneto vizija“ 2016-01-27 rašto turinio matyti, kad nuo 2010 metų domeno http://www.plovykla.com valdytojas buvo UAB „Švaros greitis“, o 2012 m. paslaugos valdymą perleido UAB „Star Balt“, paskutiniai mokėjimai už paslaugos pratęsimą buvo atliekami paties paslaugos valdytojo. UAB „Star Balt” pateiktų dokumentų turinys sudaro pagrindą išvadai, kad pradėjusi savo veiklą UAB „Star Balt” jokių tokiai veiklai (automobilių plovimui) būtinų prekių, darbo priemonių bei įrengimų nepirko, tačiau plovimo veiklą vykdė; tuo tarpu iš bankroto administratoriui buvusio įmonės vadovo R. L. perduotų dokumentų turinio bei iš administratoriaus darbo ataskaitos, kuri buvo svarstoma ir tvirtinama 2015-05-28 kreditorių susirinkime, matyti, kad bankroto administratoriui buvo perduotos jau neveikiančios darbo priemonės (aukšto slėgio plovimo mašinos, įrenginiai, poliruoklis ir kt.). Iki UAB „Švaros greitis“ buvo iškelta bankroto byla ir įmonės turtas (įranga) buvo saugomas ir už šį turtą buvo atsakingas R. L. – naujai įsteigtos įmonės UAB „Star Balt“ vadovas. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad bendrovei UAB „Švaros greitis“ priklausantis turtas iki bankroto bylos iškėlimo buvo naudojamas UAB „Star Balt“. Be to, R. L. pateikti dokumentai (bankinių sąskaitų išrašai bei apyvartiniai žiniaraščiai už 2011 metus) patvirtina ir tai, kad buvę UAB „Švaros greitis“ klientai tapo UAB „Star Balt“ klientais.

26ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad preziumuojama, jog bankrotas yra tyčinis, jeigu veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys.

27CPK 182 straipsnio 4 punktas numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, preziumuojamų pagal įstatymus ir nepaneigtų bendra tvarka. Taigi, nustačius bet kurią iš ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje įvardytų aplinkybių, minėtas prezumpcijas paneigiančius įrodymus pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą turi teikti buvę juridinio asmens valdymo organai ar dalyviai (CPK 12 ir 178 straipsnis). Tačiau tokių įrodymų byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis). Bylos nagrinėjimo metu buvęs vadovas paaiškino, kad naujos įmonės steigimas su analogiška veikla buvo darbuotojų sąmokslas prieš jį; jis tiesiog buvo informuotas, kad darbuotojai išeina iš darbo; tačiau paaiškinti, kodėl jis naujai steigtoje įmonėje pradėjo dirbti vadovu ir kodėl jos buveinė įregistruota jo gyvenamosios vietos adresu, paaiškinti negalėjo.

28Taigi atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta UAB „Švaros greitis“ valdymo organų veiksmų (sandorių sudarymo, turto perleidimo, įsipareigojimų vykdymo tik tam tikriems kreditoriams ir pan.) iki bankroto bylos iškėlimo seka, kuri yra pakankama tyčiniam bankrotui kvalifikuoti. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse išaiškinta, kad tokie atvejai, kai dėl įmonės valdymo organų sprendimų yra nuostolingai perleidžiamas, sunaikinamas, sugadinamas ar iššvaistomas įmonės turtas, sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę, atsiskaitoma tik su tam tikrais kreditoriais ir pan., gali būti vertinami kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1555/2014).

29Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, darytina išvada, kad byloje nustatyti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose numatyti tyčinio bankroto požymiai – netinkamas įmonės vadovo pareigų vykdymas (ne pelno siekimas, aplaidus buhalterinės apskaitos valdymas), ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymas, pažeista atsiskaitymo su įmonės kreditoriais tvarka (nemokėtos skolos į valstybės biudžetą ir kt.). Be to, teismo vertinimu, egzistuoja ir ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 bei 2 punktuose nustatyta tyčinio bankroto prezumpcija (veiklos perkėlimas į kitą įmonę), todėl pareiškimas tenkintinas – UAB „Švaros greitis“ bankrotas pripažintinas tyčiniu.

30Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus nutarties motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

31Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

Nutarė

32pripažinti BUAB „Švaros greitis“ (j. a. k. 12514854, adresas: J. K. g. 1, Vilnius) bankrotą tyčiniu.

33Įpareigoti bankroto administratorių ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos arba nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos, jeigu šie dokumentai perduoti po nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos, patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.

34Įsiteisėjusią teismo nutartį išsiųsti Vilniaus apygardos prokuratūrai bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos.

35Nutartis dalyje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu per septynias dienas nuo nutarties priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Jadvyga Mardosevič,... 2. sekretoriaujant Renatai Vinckevičiūtei,... 3. dalyvaujant pareiškėjo Skolų administravimo asociacijos atstovams V. G.,... 4. suinteresuotų asmenų Valstybės įmonės Turto banko atstovui D. V., BUAB... 5. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi Skolų... 6. Vilniaus apygardos teismo 2015-01-29 nutartimi civilinėje byloje Nr.... 7. Pareiškėjo Skolų administravimo asociacijos atstovai prašo pripažinti BUAB... 8. BUAB „Švaros greitis“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo V. V.... 9. VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime nurodė, kad bendrovės vadovas ne kartą... 10. VĮ Turto banko atstovas palaikė pareiškėjo argumentus, prašė pareiškimą... 11. R. L. ir jo atstovė adv. A.Šimkunienė su pareiškimu nesutiko. Pasak jų,... 12. Prašymas tenkintinas. ... 13. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2... 14. Taigi, ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, esant šio įstatymo 2... 15. ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje nustatyti tam tikri požymiai, kuriems esant... 16. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse išaiškinta, kad,... 17. Pažymėtina, kad byloje dėl tyčinio įmonės bankroto pripažinimo teismas... 18. Įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis... 19. Tyčinio bankroto požymių egzistavimą pareiškėjas įrodinėja apeliuodamas... 20. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2015-01-29 nutartimi... 21. Byloje nustatyta, kad bendrovė 2011-01-20 transporto priemonės... 22. Taip pat byloje nustatyta, jog bendrovė, neturėdama pakankamai lėšų dengti... 23. Taip pat byloje surinkti įrodymai sudaro pagrindą išvadai, kad laikotarpiu... 24. Bylos nagrinėjimo metu R. L. negalėjo paaiškinti ir dėl 2010-04-01 –... 25. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-01-25 buvo įteigta UAB „Star Balt“,... 26. ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad preziumuojama, jog... 27. CPK 182 straipsnio 4 punktas numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių,... 28. Taigi atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad... 29. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, darytina išvada,... 30. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes,... 31. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291... 32. pripažinti BUAB „Švaros greitis“ (j. a. k. 12514854, adresas: J. K. g. 1,... 33. Įpareigoti bankroto administratorių ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo... 34. Įsiteisėjusią teismo nutartį išsiųsti Vilniaus apygardos prokuratūrai... 35. Nutartis dalyje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu per septynias dienas nuo...