Byla 2-1555/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. A. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 17 d. nutarties, kuria tenkintas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „EN GROUP“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Tytus“ prašymas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „EN GROUP“ bankrotą pripažinti tyčiniu, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-539-440/2014 pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „EN GROUP“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Tytus“ pareiškimą suinteresuotam asmeniui V. A. dėl uždarosios akcinės bendrovės „EN GROUP“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje sprendžiamas bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas.

5Šiaulių apygardos teismas 2013 m. liepos 11 d. nutartimi UAB „EN GROUP“ iškėlė bankroto bylą, o 2013 m. spalio 15 d. nutartimi pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

62013 m. lapkričio 19 d. BUAB „EN GROUP“ bankroto administratorius teismui pateikė prašymą dėl UAB „EN GROUP“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Nurodė, kad vykdydamas ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p. nustatytas pareigas, patikrinęs UAB „EN GROUP“ buhalterinės apskaitos dokumentus, nustatė, kad 2008 m. gruodžio 31 d. įmonės direktoriui V. A. buvo suteikta paskola, kurios negrąžintas dydis 2013 m. birželio 30 d. sudarė 466 014,24 Lt. 2013 m. birželio 28 d. UAB „EN GROUP“ direktoriaus įsakymu Nr. 2013-06-28 buvo nustatyta, kad įmonės direktoriui V. A. už 2013 m. birželio mėnesį buvo apskaičiuotas 542 758,50 Lt dydžio atlyginimas, kuris tuo pačiu raštu buvo užskaitytas kaip jo skola įmonei pagal 2008 m. gruodžio 31 d. paskolos sutartį Nr. 1. Bankroto administratoriaus teigimu, minėtas įsakymas sukėlė neigiamas pasekmes UAB „EN GROUP“ bei pažeidė jos kreditorių interesus, nes tokiais vadovo neteisėtais veiksmais buvo iššvaistytas įmonės turtas, jai sukelta nepagrįstai didelė finansinė našta, taip siekiant ją visiškai sužlugdyti.

7Bankroto administratorius taip pat nustatė, kad bankrutuojanti įmonė 2013 m. balandžio 15 d. sudarė paskolos sutartį su UAB „Lietbioma“, pagal kurią perdavė skolininkui 29 300 Lt sumą. 2013 m. gegužės 7 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 171 UAB „EN GROUP“ savo reikalavimo teisę UAB „Lietbioma“ dėl 29 300 Lt paskolos grąžinimo perleido UAB REIKALAVIMAS.LT ir sutarė, kad reikalavimo įgijėjas įsipareigoja sumokėti UAB „EN GROUP“ 80 procentų pagrindinio reikalavimo sumos. 2013 m. birželio 7 d. Sutikimu - prašymu UAB „EN GROUP“ sutiko su UAB REIKALAVIMAS.LT ir UAB „Gražulas“ 2013-06-07 sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartimi, kuria UAB „Gražulas“ 6324,29 Lt skolos reikalavimo iš UAB „EN GROUP“ teisė buvo perleista UAB REIKALAVIMAS.LT. To paties rašto pagrindu UAB REIKALAVIMAS.LT naudai mokėtini pinigai pagal 2013 m. birželio 7 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 181 ir UAB „EN GROUP“ naudai mokėtini pinigai pagal 2013 m. gegužės 7 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 171 buvo įskaityti kaip vienarūšiai priešpriešiniai reikalavimai. Administratoriaus vertinimu UAB REIKALAVIMAS LT perleidus 29 300 Lt reikalavimo teisę dėl UAB „Lietbioma“ suteiktos paskolos grąžinimo bei UAB „EN GROUP“ atsisakius 20 procentų jai grąžintinos sumos, t.y. 5860 Lt, buvo pažeisti kitų kreditorių interesai, nes buvo sumažintas UAB „EN GROUP“ iš skolininko gautinas turtas, kuris galėjo būti panaudotas įmonės kreditoriniams reikalavimams tenkinti. Be to atliktų lėšų įskaitymu UAB REIKALAVIMAS.LT buvo suteikta pirmenybė prieš kitus bankrutuojančios įmonės kreditorius, taip pažeidžiant jų teises.

8Administratorius pažymėjo, kad įmonė jau nuo 2012 metų turėjo finansinių sunkumų, o nuo 2013 m. balandžio mėnesio visi įmonės darbuotojai, išskyrus įmonės vadovą V. A., buvo atleisti. Remiantis 2013 m. birželio 30 d. balanso duomenimis UAB „EN GROUP“ buvo nemoki, nes mokėtinos sumos ir įsipareigojimai per vienerius metus sudarė 454 748,00 Lt ir viršijo įmonės turimą turtą (46611 Lt), nuosavas kapitalas 2013 metų birželį buvo neigiamas, nesudarė 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, įstatinis kapitalas nebuvo atkurtas, taip pat nebuvo imtasi veiksmų dėl Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau - ABĮ) 59 straipsnio 11 dalyje nurodytų sprendimų priėmimo (įstatinio kapitalo sumažinimo, įmonės pertvarkymo ar likvidavimo). Įmonės vadovas V. A., nepaisydamas aplinkybių, aiškiai liudijančių apie įmonės nemokumą bei veiklos nevykdymą nuo 2013 metų balandžio mėnesio, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tokiu savo neveikimu toliau sąmoningai didino įmonės įsiskolinimą kreditoriams.

9Suinteresuotas asmuo V. A. su pareiškimu nesutiko, prašė prašymą dėl UAB „EN GROUP“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti. Nurodė, kad nebuvo atlikta jokių tyčinių veiksmų, kuriais būtų siekiama įmonės bankroto, neatlikta jokių veiksmų, dėl kurių ši įmonė būtų gavusi mažesnę naudą, nei buvo galima gauti, taip pat neatlikta jokių veiksmų, kuriais UAB „EN GROUP“ finansinė būklė būtų bloginama tyčia. Vien tas faktas, kad sandorių teisėtumą ginčija bankroto administratorius, nesudaro pagrindo ginčijamus ir iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius vertinti pagal taisykles, kurios yra būdingos bankroto procesui. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien tai, jog įmonė, turėdama finansinių sunkumų, nedelsdama nesikreipė į teismą ar neinicijavo tarpusavio ginčo, dar nereiškia, kad vadovo pareigas einantis asmuo vienareikšmiškai elgėsi įmonės nenaudai, sąmoningai atliko neteisėtus veiksmus ir dėl to padarė įmonei turtinės žalos. Nagrinėjamu atveju įmonės nuostoliai atsirado ne dėl vadovo tyčinių veiksmų, bet dėl verslo nesėkmės. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad 29 300 Lt reikalavimą buvo galima perleisti didesne kaina, kad šis sandoris buvo akivaizdžiai nuostolingas bendrovei. Nei UAB REIKALAVIMAS.LT 2013-06-07 sudarytas Reikalavimo perleidimo sandoris su UAB „Gražulas“, nei UAB REIKALAVIMAS.LT atliktas vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymas nepriklausė nuo UAB „EN GROUP“ valios.

10II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11Šiaulių apygardos teismas 2014 m. birželio 17 d. nutartimi tenkino BUAB „EN GROUP“ bankroto administratoriaus prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

12Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, kad įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad 2014 m. sausio 22 d. Šiaulių apygardos teismas sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-537-124/2014, kuris įsiteisėjo 2014 m. vasario 24 d., pripažino negaliojančiu 2013 m. birželio 28 d. UAB „EN GROUP“ vadovo V. A. įsakymą Nr. 2013-06-28, kuriuo buvo atliktas UAB „EN GROUP“ vadovui V. A. paskirto darbo užmokesčio ir jam 2008 m. gruodžio 31 d. Paskolos sutarties Nr. 1 pagrindu suteiktos paskolos sumos 466 014,24 Lt įskaitymas bei priteisė iš V. A. 466 014,24 Lt bankrutuojančiai UAB „EN GROUP“, konstatavo, kad tai patvirtina, jog tokie V. A. veiksmai yra neteisėti, pažeidžiantys ir prieštaraujantys juridinio asmens veiklos tikslams, įmonės siekiui gauti pelną bei pažeidžiantys įmonės kreditorių teises, dėl ko įmonė tapo nemokia ir negalėjo atsiskaityti su kreditoriais. Pažymėjo, kad iš 2011 m. - 2013 m. balansų duomenų matyti, kad įmonės vadovui UAB „EN GROUP“ paskolinta 466 014,24 Lt dydžio suma sudarė daugiau nei 90 procentų viso įmonės turto. Suinteresuotas asmuo V. A. nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, kad iš įmonės paimtą paskolą dengė dalimis bei kad turėjo realias galimybes ją grąžinti. Todėl V. A. nepateikus įrodymų, kad jis turėjo galimybę sugrąžinti skolą UAB „EN GROUP“, nuo 2011 m. įmonės turto vertė, vertinant likvidumo aspektu, neatitiko realios įmonės situacijos, į UAB „EN GROUP“ balansą įrašyto turto vertė neužtikrino kreditorinių įsipareigojimų vykdymo, įmonės pradelsti įsipareigojimai daugiau nei 10 kartų viršijo įmonės turimą turtą. Iki 2013 m. balandžio 15 d. paskolos UAB „Lietbioma“ suteikimo, likęs įmonės turtas sudarė iki 10 000 Lt, o įmonės įsipareigojimai viršijo 120 000 Lt sumą. Be to, remiantis 2012 m. balanso duomenimis įmonei turint tik 1852 Lt likvidaus turto (piniginių lėšų), įmonės vadovas 2013-04-15 suteikė 29 300 Lt paskolą UAB „Lietbioma“ ir šią skolą, nesuėjus net pirmam skolos dalies mokėjimo terminui, už 80 procentų pagrindinio reikalavimo sumos perleido UAB REIKALAVIMAS.LT. Tokius įmonės vadovo V. A. veiksmus ir sprendimus pirmosios instancijos teismas pripažino įmonei ekonomiškai nenaudingais sandoriais, kadangi šią sumą būtų buvę galima panaudoti UAB „EN GROUP“ ūkinėje - komercinėje veikloje arba sumažinti bedrovės pradelstas skolas, o tuo pačiu bent iš dalies atsiskaityti su bankroto bylą inicijavusiais kreditoriais. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad V. A. įmonės lėšas naudojo neekonomiškai, neatsižvelgdamas į įmonės kreditorių interesus, kadangi rūpestingas ir apdairus vadovas pirmiausia būtų atsiskaitęs su įmonės kreditoriais ir tik po to laisvas lėšas naudojęs kitiems įmonės tikslams bei tolesnei veiklai vykdyti, todėl įmonės vadovo veiksmai atitinka LR ĮBĮ 20 str. 2 d. 1 p. numatytą tyčinio bankroto požymį. Teismas taip pat pripažino, kad V. A. sudaryti ginčytini sandoriai buvo nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, kas atitinka LR ĮBĮ 20 str. 2 d. 2 p. numatytą tyčinio bankroto požymį.

13III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14Apeliantas V. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartį ir atmesti BUAB „EN GROUP“ bankroto administratorius prašymą UAB „EN GROUP“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

15Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjo BUAB „EN GROUP“ prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti, kadangi Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

16IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

18Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria BUAB „EN GROUP“ bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

19Atskirasis skundas netenkintinas.

20CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso teisės normų konkurencijos taisykles, yra įtvirtinta nuostata, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Taigi, Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso teisės normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų konkurencijos atveju. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalį bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Bankroto bylų nagrinėjimo procesinių taisyklių ypatumus lemia bankroto teisinių santykių prigimtis ir jų specifika, palyginus su kitais civiliniais teisiniais santykiais.

21Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tyčinio bankroto sampratos, yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004). Taigi tokie atvejai, kai dėl įmonės valdymo organų sprendimų yra nuostolingai perleidžiamas, sunaikinamas, sugadinamas ar iššvaistomas įmonės turtas, sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę, atsiskaitoma tik su tam tikrais kreditoriais ir pan., gali būti vertinami kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai.

22Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004). Tai gali būti tokios aplinkybės, kurios yra susijusios su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitos aplinkybės, nulėmusios įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste. Tais atvejais, kai nustatomas tyčinis blogas įmonės valdymas, kuris gali atsiskleisti sąmoningai vykdoma neteisinga investicijų politika, ydinga įmonės veikla ir plėtra (investicijos į nerealius ar pasenusius projektus, neperspektyvių įmonių akcijų supirkimas, nepaklausių prekių gamyba ir pan.), blogu vadovavimu įmonės komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai, netinkamu darbo, technologinių procesų organizavimu, žinomai nenaudingų įmonei sandorių sudarymu, neatlikimas tų ekonominių veiksmų ir finansinių operacijų, kurias būtina atlikti konkrečioje situacijoje, yra pagrindas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Taigi bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodo, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto, reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tokios įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių.

232013 m. balandžio 18 d. įstatymu Nr. XII-237 pakeitus Įmonių bankroto įstatymą, nuo 2013 m. spalio 1 d. įsigaliojo ĮBĮ pakeitimai, susiję ir su tyčinio bankroto samprata. ĮBĮ 2 str. 12 d. nurodyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Šio įstatymo 20 str. įstatymų leidėjas nustatė bankroto kilimo požymius, kurių bent vienam esant, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu (ĮBĮ 20 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013, išaiškinta, kad, vertinant teisinio reglamentavimo raidą, įstatymų leidėjas ĮBĮ 20 str. 2 d. įtvirtino tokius bankroto kilimo požymius, kurių bent vieną nustačius yra pagrindas bankrotą pripažinti tyčiniu, kokiais iš esmės ir buvo remiamasi teismų praktikoje. Įstatymų leidėjas tyčinio bankroto sąvoką ir jo požymius detalizavo teismų praktikoje susiformavusiais kriterijais.

24Pirmosios instancijos teismas BUAB „EN GROUP“ bankrotą pripažino tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 str. 2 d. 1 ir 2 punktais. ĮBĮ 20 str. 2 d. 1 punktas numato, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. Įmonės bankrotas taip pat pripažįstamas tyčiniu, jeigu nustatoma, kad buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai (ĮBĮ 20 str. 2 d. 2 p.).

25Įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis - grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 d.); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 str. 2 d.); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 str. 3 d.) ir kt. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, nei eiliniam įmonės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas jai atstovauja, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus - rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 298/2006). Vertinant įrodymus tokio pobūdžio bylose, būtina atsižvelgti ne tik į konkretaus sandorio įtaką bendrovės turtinei padėčiai, bet ir įvertinti sandorių visumą, atsižvelgti į jų sudarymo metu buvusią situaciją bendrovėje, sandorio šalių ryšius, sandorių ekonominį pagrįstumą ir pan., nes tai reikšminga sprendžiant dėl bendrovės vadovo pareigos veikti išimtinai bendrovės interesais įvykdymo.

26Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2008 m. gruodžio 31 d. įmonė direktoriui V. A. suteikė paskolą 466 014,24 Lt, kurios atsakovas iki bankroto bylos iškėlimo negrąžino (b.l. 7, 11-13). Likus nedaug laiko iki UAB „EN GROUP" bankroto bylos iškėlimo (bankroto byla iškelta 2013 m. liepos 11 d.), 2013 m. birželio 28 d. UAB „EN GROUP“ direktoriaus įsakymu Nr. 2013-06-28 buvo nustatyta, kad įmonės direktoriui V. A. už 2013 m. birželio mėnesį buvo apskaičiuotas 542 758,50 Lt dydžio atlyginimas, kuris tuo pačiu raštu buvo užskaitytas kaip jo skola įmonei pagal 2008 m. gruodžio 31 d. paskolos sutartį Nr. 1 (b.l. 14). Pažymėtina, kad 2014 m. sausio 22 d. Šiaulių apygardos teismas sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-537-124/2014 (b.l. 41-45), kuris įsiteisėjo 2014 m. vasario 24 d., pripažino negaliojančiu 2013 m. birželio 28 d. UAB „EN GROUP“ vadovo V. A. įsakymą Nr. 2013-06-28, kuriuo buvo atliktas UAB „EN GROUP“ vadovui V. A. paskirto darbo užmokesčio ir jam 2008 m. gruodžio 31 d. Paskolos sutarties Nr. 1 pagrindu suteiktos paskolos sumos 466 014,24 Lt įskaitymas bei priteisė iš V. A. 466 014,24 Lt bankrutuojančiai UAB „EN GROUP“. Lietuvos apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo veiksmai – be pagrindo paskyrimas sau atlyginimo, daugelį kartų viršijančio jo ankstesnį vidutinį atlyginimą, esant nuostolingai įmonės veiklai, negalint atsiskaityti su kreditoriais, prieš pat įmonės bankroto bylos iškėlimą yra vertintini kaip siekis išvengti turto grąžinimo bei prieštaraujantys įmonės tikslams siekti pelno bei veikti įmonės interesais, juo labiau kad pagrindinis UAB „EN GROUP“ turtas ir buvo debitorinis vadovo įsiskolinimas. Tokie vadovo veiksmai neatitiko taip pat įstatymo reikalavimų valdymo organo nariui juridinio asmens atžvilgiu veikti sąžiningai, vengti asmeninių ir juridinio asmens interesų konflikto.

27Atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo argumentas, kad p š UAB „EN GROUP“ balanso 2013 m. birželio 30 dienai matyti, kad atsakovas turėjo turto už 46 611 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 454 748 Lt (b.l. 10). Kaip konstatavo Šiaulių apygardos teismas 2013 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-882-440/2013, kuria UAB „EN GROUP“ buvo iškelta bankroto byla, iš atsakovo pateiktos 2013 m. birželio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad 2012 metais UAB „EN GROUP“ dirbo nuostolingai ir patyrė 8214 Lt nuostolių, 2013 pirmąjį pusmetį atsakovo vykdoma veikla taip pat buvo nuostolinga, įmonė patyrė 723 161 Lt nuostolių. Atsakovo įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui 2013 m. birželio mėnesiui sudarė 216 894,85 Lt (b.l. 64). Taigi, atsakovo veikla jau 2012 metais buvo nuostolinga. Pažymėtina ir tai, kad nuo 2013 m. balandžio mėnesio visi darbuotojai, išskyrus įmonės vadovą V. A., buvo atleisti. Tačiau atsakovas vietoj to, kad vykdytų ĮBĮ 8 str. numatytą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, Pažymėtina ir tai, kad šią skolą, nesuėjus net pirmam skolos dalies mokėjimo terminui, už 80 procentų pagrindinio reikalavimo sumos atsakovas perleido UAB REIKALAVIMAS.LT., t.y. UAB „EN GROUP“ atsisakė 20 proc. jai grąžintinos sumos (5860 Lt). Lietuvos apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokius įmonės vadovo V. A. veiksmus ir sprendimus pripažino įmonei ekonomiškai nenaudingais sandoriais, kadangi šią sumą būtų buvę galima panaudoti UAB „EN GROUP“ ūkinėje - komercinėje veikloje arba sumažinti bedrovės pradelstas skolas, o tuo pačiu bent iš dalies atsiskaityti su bankroto bylą inicijavusiais kreditoriais.

28Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2013 m. birželio 7 d. Sutikimu - prašymu UAB „EN GROUP“ sutiko su UAB REIKALAVIMAS.LT ir UAB „Gražulas“ 2013-06-07 sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartimi, kuria UAB „Gražulas“ 6324,29 Lt skolos reikalavimo iš UAB „EN GROUP“ teisė buvo perleista UAB REIKALAVIMAS.LT. To paties rašto pagrindu UAB REIKALAVIMAS.LT naudai mokėtini pinigai pagal 2013-06-07 Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 181 ir UAB „EN GROUP“ naudai mokėtini pinigai pagal 2013-05-07 Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 171 buvo įskaityti kaip vienarūšiai priešpriešiniai reikalavimai (b.l. 6, 15-18). Lietuvos apeliacinis teismas konstatuoja, kad minėtų vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymu UAB REIKALAVIMAS.LT. buvo suteikta pirmenybė prieš kitus bankrutuojančios įmonės kreditorius taip pažeidžiant jų teises, o tai atitinka ĮBĮ 20 str. 2 d. 4 p. numatytą pagrindą bankrotą pripažinti tyčiniu, t.y. kai įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.

29Lietuvos apeliacinis teismas pažymi, kad įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu nereiškia, jog iš tikrųjų visi įmonės sandoriai yra neteisėti ar sudaryti sąmoningai siekiant įmonę privesti prie bankroto. Konkrečių sandorių teisėtumas gali būti patikrintas įstatymų nustatyta tvarka. Kad įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu, pakanka nustatyti tam tikrų veiksmų nuoseklią eigą, kurių sistema objektyviai patvirtina blogą įmonės valdymą, įstatymų pažeidimus, ekonomiškai nenaudingus verslo sprendimus. Bankroto pripažinimas tyčiniu sudaro pagrindą atlikti detalesnį įmonės veiklos patikrinimą, t.y. patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 20 str. 5 d.). Teismo vertinimu, ankščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad įmonės vadovas siekė gauti asmeninės naudos ir tokiu būdu pažeidė pareigą juridinio asmens atžvilgiu elgtis sąžiningai ir lojaliai (CK 2.87 str.), taip pat nevykdė pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Teismas daro išvadą, kad įmonės vadovas minėtais veiksmais pažeidė visų kreditorių, tame tarpe ir valstybės bei jos valdomų fondų interesus, kai tuo tarpu rūpestingas ir apdairus vadovas pirmiausia būtų atsiskaitęs su įmonės kreditoriais ir tik po to laisvas lėšas naudojęs kitiems įmonės tikslams bei tolesnei veiklai vykdyti. Įmonės vadovo veiksmai atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą tyčinio bankroto požymį, t. y. įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. Taip pat pripažintina, kad buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, kas atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą tyčinio bankroto požymį. Lietuvos apeliacinis teismas pažymi, kad konstatuotinas ir trečias tyčinio bankroto požymis (ĮBĮ 20 str. 2 d. 4 p.), nes 2013 m. birželio 7 d. Sutikimo – prašymo pagrindu atliktu vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymu UAB REIKALAVIMAS.LT. buvo suteikta pirmenybė prieš kitus bankrutuojančios įmonės kreditorius.

30Kadangi kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atskirasis skundas yra atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

31Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

32Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje sprendžiamas bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas.... 5. Šiaulių apygardos teismas 2013 m. liepos 11 d. nutartimi UAB „EN GROUP“... 6. 2013 m. lapkričio 19 d. BUAB „EN GROUP“ bankroto administratorius teismui... 7. Bankroto administratorius taip pat nustatė, kad bankrutuojanti įmonė 2013 m.... 8. Administratorius pažymėjo, kad įmonė jau nuo 2012 metų turėjo finansinių... 9. Suinteresuotas asmuo V. A. su pareiškimu nesutiko, prašė prašymą dėl UAB... 10. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 11. Šiaulių apygardos teismas 2014 m. birželio 17 d. nutartimi tenkino BUAB... 12. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad aiškinantis, ar įmonė prie... 13. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 14. Apeliantas V. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo... 15. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjo BUAB „EN GROUP“ prašo... 16. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 17. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 18. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria BUAB... 19. Atskirasis skundas netenkintinas.... 20. CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso teisės normų... 21. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tyčinio bankroto sampratos, yra... 22. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad tam, jog būtų galima... 23. 2013 m. balandžio 18 d. įstatymu Nr. XII-237 pakeitus Įmonių bankroto... 24. Pirmosios instancijos teismas BUAB „EN GROUP“ bankrotą pripažino tyčiniu... 25. Įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis... 26. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2008 m. gruodžio 31 d. įmonė direktoriui... 27. Atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo argumentas, kad p š UAB „EN GROUP“... 28. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2013 m. birželio 7 d. Sutikimu - prašymu... 29. Lietuvos apeliacinis teismas pažymi, kad įmonės bankroto pripažinimas... 30. Kadangi kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 31. Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 32. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartį palikti...