Byla e2A-1543-430/2018
Dėl nuostolių atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „L. V.“ (toliau – BUAB „L. V.“), atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankrotų administravimo grupė“ (toliau – UAB „Bankrotų administravimo grupė“), ieškinį atsakovei J. D. dėl nuostolių atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 847,89 Eur nuostoliams atlyginti. 2.

7Ieškinyje nurodė, kad 2014 m. kovo 14 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3379-302/2014 iškelta UAB „L. V.“ bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Bankrotų administravimo grupė“. Ieškovės bankroto administratorius, vykdydamas savo pareigas ir patikrinęs bendrovės veiklą per paskutinius 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nustatė, kad 2012 m. rugpjūčio 14 d. UAB „L. V.“, atstovaujama direktorės J. D., su uždarąja akcine bendrove „K. A. Vilnius“ (toliau – UAB „K. A. Vilnius“) sudarė Automobilio pirkimo–pardavimo sutartį Nr. AUB5GT_TP12_2118, kurios pagrindu bendrovė įsigijo transporto priemonę BMW 5er G. T. Reihe. Pagal minėtą sutartį UAB „L. V.“ su automobilio pardavėju visiškai atsiskaitė. 2013 m. gegužės 20 d. UAB „L. V.“, ir atsakovė J. D. sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ši transporto priemonė atsakovei buvo parduota už 180 000 Lt (52 131,60 Eur). Bankroto administratoriui nepavyko nustatyti aplinkybių, kad pirkimo kaina už transporto priemonę buvo sumokėta ieškovei ir kada transporto priemonė perduota atsakovei. 2013 m. birželio 5 d. atsakovė pateikė prašymą dėl transporto priemonės registracijos savo vardu. Jau po transporto priemonės pardavimo, UAB „L. V.“ sumokėjo už transporto priemonės eksploataciją UAB „K. A. Vilniaus“, t. y. 2013 m. gegužės 30 d. sumokėjo 598,18 Lt (173,24 Eur); 2013 m. birželio 21 d. – 220,63 Lt (63,90 Eur); 2013 m. liepos 2 d. – 2 108,81 Lt (610,75 Eur); iš viso 847,89 Eur. Tai nustatęs, bankroto administratorius kreipėsi į atsakovę dėl šios sumos grąžinimo, tačiau atsakovė atsisakė grąžinti pinigines lėšas. 3.

8Atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį, tačiau pateiktame pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad ieškovė nurodė tiesos neatitinkančias aplinkybes ir nuslėpė reikšmingą informaciją, jog transporto priemonės įsigijimo ir ieškinyje nurodytų remonto darbų atlikimo laikotarpiu ieškovę ir atsakovę siejo darbo teisiniai santykiai. Atsakovė naudojo ginčo transporto priemonę darbo funkcijoms atlikti, todėl buvo sudaryta panaudos sutartis, pagal kurią remonto darbus įsipareigojo apmokėti ieškovė. Atsakovė nurodė, kad panaudos sutarties pateikti teismui negali, nes ji buvo paimta kratos metu Vilniaus apygardos prokuratūros atliekame ikiteisminiame tyrime Nr. 10-1-00946-13. Atsakovės manymu, šios aplinkybės patvirtina, kad ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo yra nepagrįstas, o ieškovę ir atsakovę siejo sutartiniai santykiai, kurių pagrindu išrašytos sąskaitos transporto priemonės remontui.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

104.

11Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas priteisė ieškovės naudai iš atsakovės 847,89 Eur nuostoliams atlyginti. 5.

12Teismas nustatė, kad po 2013 m. gegužės 20 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, ieškovė UAB „L. V.“ už atsakovės transporto priemonės eksploataciją atliko mokėjimų UAB „K. A. Vilnius“ bendrai 847,89 Eur sumai. 6.

13Teismas, atsižvelgęs į atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo išsakytus argumentus, kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl atsakovės nurodytos panaudos sutarties pateikimo, išdavė atsakovei liudijimą apie teisę gauti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos minėtos panaudos sutarties kopiją. Teismas gavo Vilniaus apygardos prokuratūros atsakymą, kuriame nurodyta, kad transporto priemonės panaudos sutarties, sudarytos tarp J. D. ir UAB „L. V.“, ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-00946-13 medžiagoje nėra. 7.

14Teismas konstatavo, kad ieškovės atlikti mokėjimai už atsakovei nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės remonto darbus atlikti be teisinio pagrindo ir laikyti nepagrįstu atsakovės praturtėjimu UAB „L. V.“ sąskaita. 8.

15Pažymėjo, kad nors laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2013 m. birželio 28 d. atsakovę ir ieškovę siejo darbiniai santykiai, tačiau atsakovė nepateikė teismui transporto priemonės panaudos sutarties, kurios pagrindu, UAB „L. V.“ įsipareigojo apmokėti atsakovei nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės remonto išlaidas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovė neįrodė, jog transporto priemonės panaudos sutartis buvo sudaryta.

16III. Apeliacinis skundas ir atsiliepimo į jį argumentai

179.

18Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą. 10.

19Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė tiek procesines teisės, tiek ir materialines normas, dėl to priėmė nepagrįstą, nemotyvuotą, argumentuotą prielaidomis sprendimą. 11.

20Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje negali būti remiamasi nepagrįsto praturtėjimo institutu, kadangi nėra visų šio instituto taikymo sąlygų. 12.

21Teigė, kad atsakovė dirbo bendrovėje pagal darbo sutartį, o iš karto po automobilio įsigijimo, tarp šalių buvo sudaryta panaudos sutartis dėl automobilio naudojimo. Atsakovė viso proceso metu siekė ir prašė teismo, kad byloje būtų apklaustos liudytojomis tiek buvusi bendrovės vadovė A. L., tiek akcininkė L. N. (B.), tačiau teismas šiuos prašymus nepagrįstai atmetė. Panaudos sutarties atsakovė pateikti negali, nes ši sutartis kratos metu policijos pareigūnų buvo paimta ir pridėta prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, tačiau sutarties išreikalauti nepavyko. Teismas, užkirtęs galimybę gintis liudytojų parodymais, neleido įrodyti aplinkybių, kad panaudos sutartiniai santykiai faktiškai buvo, t. y. egzistavo teisinis pagrindas BUAB „L. V.“ apmokėti automobilio remonto išlaidas. 13.

22Teigė, kad byloje nėra duomenų, jog UAB „K. A. Vilnius“ sąskaitas atsakovė apmokėjo savavališkai. Minėtu laikotarpiu bendrovės direktorė buvo A. L., kuri turėjo visas technines priemones prisijungti prie bendrovės banko sąskaitų, todėl, atlikusi mokėjimus, veikė savo rizika. Atsakovė įsitikinusi, kad ieškinys pareikštas ne tam subjektui, ieškovė turi galimybę jos nurodomą žalą, jei ji yra kilusi, išieškoti deliktinės atsakomybės instituto pagalba. Tuo tarpu nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. 14.

23Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 ir 185 straipsniuose ir 280 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas taisykles dėl įrodymų, įrodymų vertinimo, įrodinėjimo proceso ir sprendimo motyvavimo. 15.

24Teigė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė stabdyti bylą, nors turėjo pareigą tai padaryti, kai gavo atsakovės prašymą, pagrįstą įrodymais. 16.

25Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nesutiko su atsakovės skundu, prašo jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą. 17.

26Nesutinka su atsakovės argumentais, kad teismas nepagrįstai atsisakė apklausti liudytojomis A. L. ir L. N., kadangi nagrinėtu atveju, atsakovė negalėjo pateikti byloje reikšmingiausio tiesioginio įrodymo – transporto priemonės panaudos sutarties, kuri galimai patvirtintų sutartinio teisinio santykio egzistavimą tarp šalių faktą. 18.

27Panaudos teisinių santykių buvimo nepatvirtina ir faktinės bylos aplinkybės, nes pati atsakovė teismui teismo posėdžio metu patvirtino, jog transporto priemonės niekada niekam nebuvo perdavusi, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog tarp ieškovės ir atsakovės buvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai. Teigė, kad byloje yra A. L. rašytiniai paaiškinimai ieškovės bankroto administratoriui, iš kurių matyti, jog ji buvo fiktyvi UAB „L. V.“ vadovė ir konkrečių duomenų apie tai, ar tarp šalių buvo pasirašyta panaudos sutartis, negali pateikti. Vadovavimo įmonei laikotarpiu, ji neatliko nė vieno mokėjimo iš bendrovės sąskaitos ir nebuvo prisijungusi prie bendrovės banko sąskaitos – iš banko gautą slaptažodžių generatorių ir kitus prisijungimo duomenis perdavė atsakovei. Ieškovė sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad tarp šalių nebuvo susiklostę panaudos teisniai santykiai ir atsakovė praturtėjo ieškovės sąskaita be teisinio pagrindo. 19.

28Pažymėjo, jog 2017 m. balandžio 18 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų valdybos 3-asis skyrius pateikė pranešimą, kuriame nurodyta, kad vienas iš ginčo mokėjimų (2013 m. gegužės 30 d. mokėjimas 598,18 Lt sumai) buvo atliktas iš IP adreso, kuris registruotas atsakovės vardu. Atsakovė pateikė 2013 m. kovo 25 d. priėmimo–perdavimo aktą, kuriame nurodoma, kad A. L. buvo perduoti UAB „L. V.“ banko sąskaitos prisijungimo duomenys ir slaptažodžių generatorius. Todėl šios faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nėra duomenų, kad kas nors kitas, išskyrus atsakovę, būtų gavęs naudos iš ieškovės. Todėl UAB „L. V.“ atlikti mokėjimai UAB „K. A. Vilnius“, apmokant atsakovės transporto priemonės remonto išlaidas, yra laikytini nepagrįstu atsakovės praturtėjimu ieškovės sąskaita. 20.

29Nesutinka su atsakovės argumentais, jog nagrinėjamu atveju buvo padaryti procesinių teisių normų pažeidimai, susiję su įrodinėjimu, o stabdyti nagrinėjamos bylos nebuvo teisinio pagrindo, kadangi, sustabdžius bylos nagrinėjimą, būtų nepagrįstai vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, būtų pažeisti kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesai ir paneigiami civilinio proceso tikslai. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 21.

30Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų. 22.

31CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, bylos nagrinėjimą dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, darytina išvada, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka. 23.

32Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškinys dėl be teisinio pagrindo sumokėtų piniginių lėšų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. 24.

33Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2014 m. kovo 14 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3379-302/2014 iškelta UAB „L. V.“ bankroto byla, bendrovės bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Bankrotų administravimo grupė“ (I tomas e. b. l. 7–11). 2014 m. gegužės 22 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-969/2014 minėta nutartis palikta nepakeista (I tomas e. b. l. 12–14). A. J. D. laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 23 d. iki 2012 m. spalio 3 d. buvo šios bendrovės direktorė (I tomas e. b. l. 16). Ieškovės bankroto administratorius, vykdydamas savo pareigas ir patikrinęs bendrovės veiklą per paskutinius 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nustatė, kad 2012 m. rugpjūčio 14 d. ieškovė UAB „L. V.“ iš UAB „K. A. Vilnius“ įsigijo transporto priemonę BMW 5GT už 254 000 Lt (I tomas e. b. l. 20–25). 2013 m. gegužės 20 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ši transporto priemonė už 180 000 Lt buvo parduota atsakovei J. D., atsakovei buvo išrašyta PVM sąskaita–faktūra Nr. 00325_1 (I tomas e. b. l. 26, 27). Byloje nėra duomenų, kad ši sąskaita buvo apmokėta. 2013 m. birželio 6 d. atsakovė pateikė Valstybės įmonei „Regitra“ prašymą dėl šios transporto priemonės registracijos jos vardu (I tomas, b. l. 30). Po 2013 m. gegužės 20 d. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, ieškovė UAB „L. V.“ už šios transporto priemonės eksploataciją atliko mokėjimų UAB „K. A. Vilnius“, t. y. 2013 m. gegužės 30 d. – 598,18 Lt (173,24 Eur), 2013 m. birželio 21 d. – 220,63 Lt (63,90 Eur), 2013 m. liepos 2 d. – 2108,81 Lt (610,75 Eur), iš viso 847,89 Eur. Mokėjimai atlikti pagal UAB „K. A. Vilnius“ išrašytas ieškovei PVM sąskaitas-faktūras: 2013 m. gegužės 27 d. Nr. SIV 1307233 598,18 Lt (173,24 Eur), 2013 m. birželio 17 d. Nr. KV Nr. 049313 220,63 Lt (63,90 Eur), 2013 m. liepos 1 d. KV Nr. 0148850 2108,81 Lt (610,75 Eur) (I tomas e. b. l. 31–38). 2016 m. birželio 14 d. ieškovės bankroto administratorius pateikė atsakovei prašymą dėl piniginių lėšų grąžinimo, 2016 m. lapkričio 2 d. pateiktas pakartotinis prašymas (I tomas e. b. l. 40–42, 94). Ieškovės BUAB „L. V.“ buvusi vadovė A. L. pateikė 2017 m. kovo 21 d. bankroto administratoriui rašytinius paaiškinimus (I tomas e. b. l. 154). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iasis skyrius pateikė 2017 m. balandžio 18 d. bankroto administratoriui pranešimą, kad atlikus bankininkystės puslapių įvykių analizę, nustatyta, jog iš UAB „L. V.“ banko sąskaitos 2013 m. gegužės 30 d. mokėjimas (598,18 Lt) atliktas iš IP adreso, kuris registruotas J. D. vardu (I tomas e. b. l. 158). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iasis skyrius pateikė 2017 m. spalio 25 d. pranešimą, kad kratos metu panaudos sutartis, sudaryta tarp J. D. ir UAB „L. V.“, paimta nebuvo (II tomas e. b. l. 36). Tą patį patvirtino 2017 m. lapkričio 7 d. nutarimu Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė, nurodžiusi, kad tokio turinio dokumento ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra (II tomas e. b. l. 50–52). Dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo instituto taikymas 25.

34Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012; 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; kt.). 26.

35Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytos tokios prielaidos: 1) atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių; 3) priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-690/2015; 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-248/2017; 2018 m. balandžio 13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-1075/2018). Nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui būtinos visos šiame punkte nurodytos sąlygos. 27.

36Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; ir kt.). Pažymėtina, kad bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). 28.

37Šios kategorijos bylose ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita. Reikalavimas įrodyti, kad atsakovas nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas turtui gauti gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą. Priešingai, jei atsakovas mano, kad piniginės lėšos pervestos esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013). 29.

38Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad atsakovė, nurodydama panaudos sutartinius santykius kaip teisinį pagrindą, šių aplinkybių neįrodė. 30.

39Apeliantė teigia, kad panaudos sutarties egzistavimo negalėjo įrodyti dėl teismo kaltės, nes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai atsisakė apklausti jos nurodomus liudytojus. 31.

40Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad atsisakymas apklausti liudytojus yra atsisakymas priimti į bylą norimus pateikti įrodymus, todėl šie veiksmai kvalifikuojami pagal CPK 181 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006). Spręsdamas prašymą dėl liudytojų apklausos, teismas turi įvertinti, ar konkretus asmuo gali būti liudytojas (CPK 189 straipsnis), ar prašymas paduotas laikantis tvarkos (CPK 190 straipsnis), ar liudytojas galės nurodyti aplinkybes, susijusias su byla (CPK 189 ir 180 straipsniai), ar turinčios reikšmės bylai aplinkybės gali būti įrodinėjamos liudytojų parodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis), ar prašymas galėjo būti pateiktas anksčiau, o jo vėlesnis pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 181 straipsnio 2 dalis) ir kitas aplinkybes. 32.

41Svarbu pažymėti, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje suformuluotas bendrasis principas, jog Konvencijos 6 straipsnyje aiškiai neįtvirtinta teisė, kad būtų iškviesti liudytojai ar teismo priimti kiti įrodymai civiliniame procese, todėl nacionaliniai teismai (ne tarptautinis teismas) turi vertinti visų byloje esančių įrodymų svarbą ir įrodomąją reikšmę (EŽTT bylos Khrabova v. Russia, no. 18498/04, 2 October 2012, par. 40; Mirilashvili v. Russia, no. 6293/04, par. 174, 11 December 2008; kt.). 33.

42Nagrinėjamu atveju apeliantė teismo posėdyje prašė apklausti liudytojas bendrovės buvusią vadovę A. L. ir akcininkę L. N., nurodydama, kad jos galėtų paaiškinti aplinkybes dėl panaudos sutarties sudarymo. Teismas atsisakė šiuos atsakovės prašymus patenkinti, motyvuodamas tuo, kad įrodymų apie atsakovės nurodomos panaudos sutarties sudarymą nėra, A. L. rašytiniai paaiškinimai yra byloje, o liudytoją L. N. netikslinga apklausti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas prašymo netenkino argumentuotai, o, atmetus prašymą dėl liudytojų kvietimo, apeliantės teisės į tinkamą procesą nebuvo pažeistos, kadangi L. N. buvo bendrovės akcininkė, kuri tokio pobūdžio sutarčių bendrovės vardu nesudarinėjo ir nesaugo, o buvusi bendrovės vadovė A. L. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodyta, kad ji buvo formali bendrovės direktorė ir nieko apie panaudos sutartį nežino, mokėjimų iš bendrovės sąskaitos už atsakovės transporto priemonės remontą neatliko. 34.

43Atmestinas apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino prašymo stabdyti bylos nagrinėjimą iki ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-00946-13 pabaigos, remiantis CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu, t. y. kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog bylą sustabdyti yra būtina. 35.

44Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių civilinės bylos sustabdymą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos; civilinės bylos sustabdymo instituto normos reglamentuoja procesinių veiksmų, kuriais siekiama išspręsti bylą iš esmės, atlikimo sustabdymą neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios; byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012). 36.

45CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji bylos sustabdymo pagrindai, kuriuos nustačius klausimas dėl bylos sustabdymo tikslingumo paliktas spręsti teismui, t. y. teismas turi teisę (bet ne pareigą) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir konkrečiu atveju sprendžia, ar bylą reikia stabdyti. Fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų sąrašas nėra baigtinis ir bylą teismas turi teisę sustabdyti, jei pripažįsta, kad tai būtina (CPK 164 straipsnio 4 punktas). Atsakovė prašė civilinę bylą sustabdyti iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas, kurio išvados gali turėti reikšmės nagrinėjamai bylai. 37.

46Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad aplinkybės, dėl kurių teismas pripažįsta esant pagrindą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo, gali būti svarbios, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo apimtį, konkrečius jame atliekamus veiksmus ir jų civilinius teisinius padarinius. Reikia vadovautis tuo, ar civilinės bylos sustabdymo metu ikiteisminio tyrimo procese atliekamos ekspertizės, kokie klausimai jų metu tiriami, ar numatomos gauti išvados gali būti panaudojamos civiliniame procese ir ar jos būtų reikšmingas įrodymų šaltinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2008, 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012). Nagrinėjamu atveju apeliantė nepagrindė, dėl kokių konkrečių ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo ar įrodymų gavimo turėtų būti stabdomas civilinės bylos nagrinėjimas. Aplinkybes, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra atsakovės nurodomos panaudos sutarties, raštu patvirtino prokurorė ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai, todėl bylos sustabdymas dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo, nesant kitų motyvų, neatitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimų, neužtikrintų civilinio proceso operatyvumo, ką pagrįstai įvertino pirmosios instancijos teismas, atmesdamas prašymą dėl bylos sustabdymo. 38.

47Atsakovės vertinimu, nagrinėjamoje byloje negali būti remiamasi nepagrįsto praturtėjimo institutu, kadangi nėra visų šio instituto taikymo sąlygų. Pažymėjo, kad skundžiamame sprendime nebuvo analizuojamos šio instituto taikymo prielaidos. 39.

48Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kadangi bylos medžiagos visuma patvirtina, kad šiuo atveju yra visos būtinos nurodytos sąlygos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui, t. y. 1) iš mokėjimų, atliktų iš ieškovės (bendrovės) banko sąskaitos, naudą gavo tik atsakovė; 2) ieškovės sąskaita atsakovė išvengė savo transporto priemonės remonto išlaidų apmokėjimo; 3) egzistuoja priežastinis ryšys tarp ieškovės turto sumažėjimo (patirtų nuostolių, pervedant minėtas lėšas iš bendrovės sąskaitos) ir atsakovės išvengimo susimokėti už savo transporto priemonės remontą savo lėšomis; 4) atsakovė neįrodė teisinio mokėjimų pagrindo; 5) nepagrįsto praturtėjimo faktas egzistavo pareiškus ieškinį; 6) byla nėra faktinių aplinkybių, kad ieškovė buvo prisiėmusi nuostolių atsiradimo riziką; 7) ieškovė negali apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad ieškovė galėjo išsiieškoti nuostolius deliktinės atsakomybės instituto pagrindu, t. y. kitu teisės gynybos būdu, prisiteisdama nuostolius iš bendrovės vadovės A. L.. Byloje nėra pakankamai duomenų, iš kurių būtų galima daryti neabejotinas išvadas, kas vykdė visus mokėjimus iš bendrovės sąskaitos už atsakovės transporto priemonės remontą, tačiau Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iasis skyrius 2017 m. balandžio 18 d. bankroto administratoriui pranešime patvirtinama, kad vienas iš ginčo mokėjimų atliktas iš atsakovės IP adreso, t.y. atsakovė turėjo bendrovės elektroninės bankininkystės įrankį. Esant duomenų apie atsakovės atliktą mokėjimą, darytina išvada, kad ieškovė pasirinko tinkamą savo teisių gynybos būdą ir įrodė visas būtinas nepagrįsto praturtėjimo sąlygas atsakovės atžvilgiu, o kitas pažeistų teisių gynimo būdas, esant duomenų, kad A. L. realiai nevykdė bendrovės vadovo pareigų, būtų išimtinai naudingas atsakovei, bet neužtikrintų ieškovės interesų apgynimo. 40.

49Teismas atmeta kaip neturinčius įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui atsakovės apeliacinio skundo argumentus dėl nepakankamo teismo sprendimo motyvavimo, kadangi pareigos nurodyti teismo sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; 1998 m. vasario 19 d. sprendimas byloje Higgins ir kt. prieš Prancūziją, peticijos Nr. 204124/92). Kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje pasisakoma, kad teismo sprendimas nėra naikinamas vien dėl to, jog teismo motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovavosi teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008). Byloje nagrinėjamu atveju, nors pirmosios instancijos teismas nuosekliai neaptarė visų nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų, tačiau teisiniai argumentai yra aiškūs, atsakyta į esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus, išvados pagrįstos byloje pateiktais ir ištirtais įrodymais. Dėl bylos procesinės baigties 41.

50Įvertinus nurodytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 42.

51CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju, atsakovės apeliacinis skundas buvo atmestas, todėl turėtų būti atlygintos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

52Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

53Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės... 3. Teismas... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš... 7. Ieškinyje nurodė, kad 2014 m. kovo 14 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi... 8. Atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį, tačiau pateiktame pareiškime... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. 4.... 11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį... 12. Teismas nustatė, kad po 2013 m. gegužės 20 d. transporto priemonės... 13. Teismas, atsižvelgęs į atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių... 14. Teismas konstatavo, kad ieškovės atlikti mokėjimai už atsakovei nuosavybės... 15. Pažymėjo, kad nors laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2013 m. birželio... 16. III. Apeliacinis skundas ir atsiliepimo į jį argumentai... 17. 9.... 18. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto... 19. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą... 20. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje negali būti remiamasi nepagrįsto... 21. Teigė, kad atsakovė dirbo bendrovėje pagal darbo sutartį, o iš karto po... 22. Teigė, kad byloje nėra duomenų, jog UAB „K. A. Vilnius“ sąskaitas... 23. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos... 24. Teigė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė stabdyti... 25. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nesutiko su atsakovės skundu,... 26. Nesutinka su atsakovės argumentais, kad teismas nepagrįstai atsisakė... 27. Panaudos teisinių santykių buvimo nepatvirtina ir faktinės bylos... 28. Pažymėjo, jog 2017 m. balandžio 18 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo... 29. Nesutinka su atsakovės argumentais, jog nagrinėjamu atveju buvo padaryti... 30. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės... 31. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 32. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo... 33. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2014 m. kovo 14 d. Vilniaus... 34. Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo... 35. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl... 36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodymai civilinėje byloje yra... 37. Šios kategorijos bylose ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo... 38. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo... 39. Apeliantė teigia, kad panaudos sutarties egzistavimo negalėjo įrodyti dėl... 40. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad atsisakymas apklausti... 41. Svarbu pažymėti, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT)... 42. Nagrinėjamu atveju apeliantė teismo posėdyje prašė apklausti liudytojas... 43. Atmestinas apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas... 44. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl civilinio proceso teisės... 45. CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji bylos sustabdymo pagrindai,... 46. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad aplinkybės, dėl kurių... 47. Atsakovės vertinimu, nagrinėjamoje byloje negali būti remiamasi nepagrįsto... 48. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kadangi... 49. Teismas atmeta kaip neturinčius įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo... 50. Įvertinus nurodytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad... 51. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 52. Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 53. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti...