Byla 3K-3-136/2014
Dėl kompensacijos už sodinius žemės sklype, į kurį atkurtos nuosavybės teisės, priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Janinos Januškienės (kolegijos pranešėja) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. D. G. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 2 d. dalinio sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo žemės ūkio bendrovės ,,Pėdžiai“ ieškinį atsakovei R. D. G. dėl kompensacijos už sodinius žemės sklype, į kurį atkurtos nuosavybės teisės, priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas ŽŪB „Pėdžiai“ prašė priteisti iš atsakovės R. D. G. 552 500 Lt už 3570 vnt. obelų sodinius ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

5Ieškovui nuosavybės teise priklauso pramoniniai sodai, esantys (duomenys neskelbtini). Dalis žemės sklypo, kuriame yra pramoniniai sodai, atkūrus nuosavybę buvo grąžinta savininkams. Pagal tuo metu galiojusio 1991 m. įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 12 straipsnio 10 punktą žemė, užimta specializuotų žemės ūkio įmonių sodų, uogynų, medelynų, daržų su įrengtomis drėkinimo sistemomis, nustatyta tvarka priskirta valstybės išperkamai žemei, asmenims grąžinama, jeigu šie išnuomoja žemę naudojančioms ją žemės ūkio įmonėms ar kitiems gamybinių pastatų savininkams, iki šios įmonės nutrauks savo veiklą. 1995 m. kovo 30 d. su L. P., pretendavusia natūra susigrąžinti 17,57 ha ploto žemę, esančią išperkamosios žemės teritorijoje, pasirašytas rašytinis susitarimas, kuriuo ji sutiko išnuomoti ieškovui šį žemės sklypą neterminuotam laikotarpiui. Nuosavybės teisės į žemės sklypą L. P. atkurtos 1996 m. birželio 19 d. Ji ir ieškovas 1996 m. lapkričio 14 d. pasirašė nuomos sutartį. L. P. 1997 m. vasario 5 d. dovanojimo sutartimi perleido sklypą atsakovei, kuri 2000 m. sausio 3 d. sklypą išnuomojo ieškovui ketverių metų laikotarpiui, šalių susitarimu nustatytas 50 Lt už 1 ha žemės nuomos mokestis. Iki 2004 m. ieškovas nuomojosi sklypą, mokėjo nuomos mokestį. Nuo 2005 m. sausio mėnesio šalys nepratęsė žemės sklypo nuomos sutarties. Ieškovas reikalavimą kompensuoti sodinių vertę grindė Vyriausybės 1999 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 1177, kuriuo jeigu žemės savininkui sugrąžintos nuosavybės teise žemės sklype įveisti pramoniniai sodai, uogynai ar medelynai, žemės sklypo savininkas turi atsiskaityti su sodinių savininku už sodinių perleidimą.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė.

8Teismas nustatė, kad L. P. atkūrus nuosavybės teisę į žemės sklypą jame buvo užsodintas sodas.

91991 m. įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – 1991 m. Nuosavybės teisių atstatymo įstatymas) 12 straipsnio 10 punktu įpareigoti asmenys žemę, kurioje yra buvusių specializuotų žemės ūkio įmonių pagrindu įsteigtų žemės ūkio bendrovių, akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių sodai, uogynai bei medelynai, išnuomoti ją naudojančioms žemės ūkio įmonėms šio straipsnio 9 punkte nurodytomis sąlygomis, pagal kurias žemė grąžinama, jei asmuo sudaro su žemės ūkio įmonėmis privačios nuomos sutartis iki šių žemės ūkio įmonių veiklos nutraukimo. Įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo tvarkos (toliau – Tvarka), patvirtintos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 470, 12.4 punkte buvo nurodyta, kad žemės ūkio įmonės neturi teisės atsisakyti išsinuomoti susigrąžinamą privačion nuosavybėn žemę, jeigu būsimo žemės nuomotojo pasiūlytas žemės nuomos mokestis yra ne didesnis už nustatytą šiai žemei valstybinės žemės nuomos mokestį arba už žemės nuomos mokestį, įrašytą su buvusiu šios žemės nuomotoju sudarytoje valstybinės žemės nuomos sutartyje, pridėjus tą žemės mokestį, kurį jos savininkas turi mokėti valstybei.

10Teismas sprendė, kad nei įstatyme, nei Tvarkoje nebuvo nustatyta sąlygos, jog pilietis, nuomos sutartimi išnuomojęs savo privačią žemės ūkio paskirties žemę žemės ūkio įmonei, akcinei bendrovei ar uždarajai akcinei bendrovei jos šioje žemėje esančiam sodui, uogynui ar medelynui auginti ir prižiūrėti, turi atlyginti įmonei už sodinius įmonei nutraukus veiklą arba nutraukus šios žemės nuomos sutartį, sudarytą įmonės ir šios žemės savininko, ar pasibaigus šios nuomos sutarties terminui.

111997 m. liepos 9 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymui (toliau – 1997 m. Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymas), jame buvo įtvirtinta nuostata, pagal kurią žemė, kurioje įveisti pramoniniai sodai, uogynai bei medelynai, grąžinama natūra piliečiams. Šios žemės naudotojai, jeigu žemės savininkas pageidauja ir atsiskaito su naudotojais už medžius ir vaiskrūmius (nesusitarus kitaip), privalo žemę atlaisvinti per trejus metus. Sugrąžintos žemės savininkai su tos žemės naudotojais už medžius ir vaiskrūmius atsiskaito Vyriausybės nustatyta tvarka.

12Teismo vertinimu, įstatyme nenustatyta pareigos žemės sklypo savininkei atsiskaityti su ŽŪB „Pėdžiai“ už jai priklausančiame sklype esančius sodinius. Įstatyme nustatyta teisė žemės savininkams, bet ne pareiga, sumokėti naudotojams sodinių vertę. Kol žemės savininkas neatsiskaito su naudotojais už sodinius, tol naudotojas turi įstatymo numatytą teisę naudotis žeme ir joje esančiais sodiniais iki naudotojo veiklos nutraukimo, bet ne teisę reikalauti sumokėti sodinių vertę.

13Bylą apeliacine tvarka pagal ieškovo ŽŪB ,,Pėdžiai“ apeliacinį skundą išnagrinėjusi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. liepos 2 d. daliniu sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino iš dalies ir pripažino ieškovui teisę į atlygį už sodinius bei perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti bylą iš naujo dėl konkretaus atlygio už sodinius priteisimo.

14Teismas nustatė, kad, pasibaigus nuomos sutarčiai 2004 m. gruodžio 31 d., atsakovė valdo pramoninį sodą ir gauna už jį ES struktūrinių fondų paramą.

15Pagal 1991 metų įstatymą, reglamentavusį nuosavybės teisių atkūrimą, žemės savininkui buvo nustatyta pareiga sudaryti nuomos sutartį su žemės sklypo naudotoju iki įmonės veiklos nutraukimo, o nuo 1997 metų pasikeitus įstatymo naujai nustatytam reglamentavimui, savininkui, siekiančiam pačiam naudoti žemės sklypą, – pareiga atsiskaityti su naudotoju.

16Konstitucinio Teismo aktuose suformuluota plati oficiali konstitucinė restitucijos – piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo – doktrina, pagal kurią 1991 m. Nuosavybės teisių atstatymo įstatyme buvo pasirinkta ne restitutio in integrum, bet ribota restitucija. Atsižvelgiant į per ilgą okupacijos laikotarpį pakitusias socialines, ekonomines bei kitas sąlygas, atsirado ir kitų asmenų, kurių interesai (vykdoma veikla, gyvenamoji vieta ar pan.) tapo susiję su turtu, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, teisėtas lūkestis, jog atkūrus buvusiems savininkams nuosavybę ir jų teisės bei teisėti interesai bus apsaugoti. Konstitucinis Teismas taip pat ne kartą savo nutarimuose yra pabrėžęs, kad atkuriant nuosavybės teises į žemę turi būti derinami žemės savininkų ir jos dabartinių naudotojų interesai. Besąlygiškai grąžinant žemę, būtų pažeidžiamas sukurtų kompleksų gamybinis–technologinis vientisumas ir net gali būti sužlugdyta šių kompleksų gamybinė veikla, naudingos technologinės jų galimybės liktų nepanaudotos. Tai pažeistų visuomenės poreikį specializuotai produktų gamybai (Konstitucinio Teismo 1994 m. gegužės 27 d. nutarimas).

17Teismo vertinimu, nors ieškovo UAB „Pėdžiai“ ir atsakovės R. D. G. sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis baigėsi 2004 m. gruodžio 31 d. ir ji nebuvo pratęsta, tai nepaneigia buvusio žemės naudotojo teisės reikalauti atlyginti už jam priklausančius sodinius.

18Pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti sodinių kiekį bei jų vertę šalis siejusių nuomos santykių pasibaigimo metu, t. y. 2005 m. sausio 1 d., 2011 m. gegužės 27 d. nutartimis paskyrė dvi teismo ekspertizes. Abiejų atliktų ekspertizių rezultatai yra priešingi. Eksperto Vytauto Černiaus teismui pateiktoje išvadoje teigiama, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvo 3570 vnt. sodinių, kurių vertė 2005 m. sausio 1 d. buvo 552 500 Lt. Eksperto Kosto Jurkevičiaus išvadoje teigiama, kad nurodytos datos sodinių vertė buvo nulinė. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, šių atliktų ekspertizių ir jų rezultatų, taip pat kitų byloje esančių įrodymų apie žemės sklype esančius sodinius, jų kiekį ir vertę nevertino bei dėl jų nepasisakė, ši bylos dalis liko neatskleista, dėl to klausimą dėl priteistino atlyginimo dydžio už sodinius apeliacinės instancijos teismas perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1, 2 dalys).

19III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

20Kasaciniu skundu atsakovė R. D. G. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 2 d. dalinį sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą. Kasaciniame skunde išdėstyti šie esminiai argumentai:

21Lietuvos apeliacinis teismas procesiniame sprendime pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias 1997 m. liepos 1 d. Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo taikymo sritį, t. y. šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, 10 straipsnio 1 dalį, 21 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad šis įstatymas taikomas tuo atveju, kai nuosavybės teisės buvo pradėtos atkurti pagal 1991 m. birželio 18 d. įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, tačiau atkūrimo procedūra nėra baigta. O L. P. nuosavybės teisės į žemės sklypą atkurtos pagal 1991 m. birželio 18 d. Nuosavybės teisių atstatymo įstatymą, todėl šis įstatymas ir taikytinas vertinant L. P. nustatytas nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką. Taigi Lietuvos apeliacinis teismas nepagrįstai vadovavosi 1997 m. liepos 1 d. Nuosavybės teisių atkūrimo įstatyme nustatytais nuosavybės teisių atkūrimo sąlygomis ir apribojimais. Be to, atsakovė, nuosavybės teisę į žemės sklypą įgijo dovanojimo sutarties pagrindu, nėra nuosavybės teisių atkūrimo santykių dalyvė, todėl teisės aktai, reglamentuojantys nuosavybės teisių atkūrimą, jai apskritai netaikytini, nes jų taikymas pažeistų atsakovės teisėtus lūkesčius, turėtus įgyjant žemės sklypą nuosavybėn. Taip Lietuvos apeliacinis teismas daliniame sprendime nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos kasacine tvarka išnagrinėtose bylose dėl teisėtų lūkesčių teisinės apsaugos ir įstatymų negaliojimo atgaline data principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno sodininkų bendrija ,,Baltasis gandras“ v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-48/2009; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. pareiškimą bylos Nr. 3K-3-148/2011; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-518/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisėtų lūkesčių principo turinį, išvardytose nutartyse yra pažymėjęs, jog šis principas įtvirtina idėją, kad būtina pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises, t. y. asmuo, teisėtai įgijęs civilines teises, turi pagrįstą tikėjimą, kad savo teises galės įgyvendinti tiek veikdamas šiandien, tiek ateityje. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejasi su pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų bei teise pagrįstai tikėtis, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos tam tikrą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos. Asmuo turi pagrindą tikėtis, kad, veikdamas pagal galiojančius įstatymus, jis gali siekti tam tikrų tikslų, ir tokio asmens lūkesčiai turi būti apsaugoti. Taigi nagrinėjamos bylos kontekste atsakovė, pagal dovanojimo sutartį įgijusi žemės sklypą nuosavybėn, negalėjo tikėtis, kad ateityje žemės savininkui atsiras pareiga kompensuoti žemės naudotojai sodinių vertę.

22Lietuvos apeliacinis teismas neanalizavo tos aplinkybės, kad atsakovė nuosavybės teisę į žemės sklypą įgijo dovanojimo sutarties pagrindu, todėl atsakovės teisių ir pareigų apimtis turėtų būti nustatinėjama remiantis bendrosiomis Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis nuosavybės teisių, įgyjamų pagal sandorį, turinį. Nuosavybės teisių atstatymo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 10 punkte nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenustatyta jokių įpareigojimų būsimiems tokios žemės savininkams, kurie įgis žemės sklypą iš asmens, kuriam buvo atkurtos nuosavybės teisės, taip pat nenumatyta, kad ir visi būsimi žemės įgijėjai turės pareigą tokį žemės sklypą nuomoti žemės ūkio bendrovei. Atsakovei, nesančiai nuosavybės teisių atkūrimo subjektu, pareiga toliau nuomoti žemės sklypą atsirado ne pagal 1991 m. birželio 18 d. Nuosavybės teisių atstatymo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 10 punktą, bet nuomos santykius reglamentuojančių bendrųjų teisės normų pagrindu. L. P. dovanojimo sutartimi atsakovei perleido jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, tačiau ne savo teises ir įsipareigojimus, įgytus nuosavybės teisių atkūrimo procese. Dovanojimo sutartimi atsakovei nebuvo perleistos L. P. teisės ir pareigos pagal žemės nuomos sutartį, sudarytą su ieškovu. Nei dovanojimo sutartyje, nei Nekilnojamojo turto registro duomenyse (Nekilnojamojo turto registro išraše) nebuvo nurodyta, kad žemės sklypui yra nustatytos specialios naudojimosi sąlygos, tarp jų žemės sklypo savininko įpareigojimas neribotą laiką nuomoti žemės sklypą sodinių savininkui. Dovanojimo sutarties sudarymo metu (1997 m. vasario 5 d. ) 1997 m. liepos 1 d. Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymas dar nebuvo priimtas ir įsigaliojęs, dėl to neatsirado atsakovei prievolės kompensuoti už sodinius. Žemės nuomos sutartis su ieškovu pasibaigė suėjus šioje sutartyje nustatytam terminui – 2004 m. gruodžio 31 d. – ir ieškovo iniciatyva pratęsta nebuvo. Taigi ieškovas nusprendė nutraukti vykdytą veiklą.

23Lietuvos apeliacinis teismas civilinės bylos dalį dėl ieškovo reikalavimo priteisti konkretų atlygį už sodinius perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nors pagal pateiktus įrodymus byla galėjo būti išspręsta apeliacinės instancijos teisme. Byloje esant pakankamai įrodymų dėl sodinių vertės, apeliacinės instancijos teismas turėjo juos įvertinti ir nuspręsti, kuriais iš jų reikia vadovautis.

24Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas ŽŪB ,,Pėdžiai“ prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 2 d. dalinį sprendimą pakeisti, priimti naują sprendimą, ieškovo ieškinį tenkinti visiškai arba, nesant galimybės priimti galutinį sprendimą, grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti bylos dalį dėl sodinių vertės nustatymo, skiriant žodinį nagrinėjimą. Atsiliepime išdėstyti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

251991 m. Nuosavybės atstatymo įstatyme ir jį detalizuojančiame Vyriausybės nutarime buvo nustatyta, kad žemė grąžinama nuosavybėn natūra asmenims su sąlyga, jei žemė išnuomojama žemės ūkio įmonėms. Taip atkuriant nuosavybės teises natūra į žemę, kurioje įveisti pramoniniai sodai, uogynai bei medelynai, įstatymų leidėjas bandė įtvirtinti abiejų savininkų (žemės ir sodinių) interesų pusiausvyrą, siekiant nepažeisti nė vieno iš jų teisės į nuosavybę. Žemė natūra L. P. grąžinta su nurodytomis sąlygomis (apribojimais). Tai ji patvirtino pasirašydama 1995 m. kovo 30 d. rašytinį susitarimą, kuriuo įsipareigojo žemę nuomoti sodinių savininkui – ŽŪB ,,Pėdžiai“. Atsakovė buvo ir yra šių sąlygų varžoma, nes, įgydama nuosavybę, įgijo ir buvusio savininko prievoles 1991 m. Nuosavybės teisių atstatymo įstatymo ir 1995 m. kovo 30 d. rašytinio susitarimo pagrindu, perėmė turtą su galiojančia nuomos sutartimi, pati toliau laikėsi pretendentės pasirašyto susitarimo sąlygų, todėl, nors ji nėra nuosavybės teisių atkūrimo subjektas, pareiga toliau nuomoti žemės sklypą atsirado ne dovanojimo ar nuomos sutarčių pagrindu, o Nuosavybės teisių atstatymo įstatymo pagrindu.

26Konstitucinis Teismas 1994 m. gegužės 27 d. nutarime, pasisakydamas dėl valstybės išperkamos žemės ir asmens teisės į nuosavybę tuo ribojimo, nurodė, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas žemės ūkio paskirties žemės grąžinimo sąlygas, negali ignoruoti visuomenės poreikio naudoti žemę pagal jos paskirtį. Grąžinant žemę asmenims, kurie jau dabar yra jiems grąžinamos žemės naudotojai, ši žemė ir toliau bus naudojama pagal savo tikslinę paskirtį, todėl jų interesai ir visuomenės poreikis vienas kitam neprieštarauja. Tiems, kurie patys žemės nenaudos pagal paskirtį, nustatyta sąlyga – sudaryti nuomos sutartį. Jei buvęs savininkas nepageidauja sudaryti nuomos sutarties, jis gali pasirinkti kitą nuosavybės teisių atkūrimo būdą; galimybė pasirinkti nepaneigia nuosavybės neliečiamumo principo.

27Neatlygintinai perdavus turtą atsakovės nuosavybėn būtų pažeista žemės naudotojo ir sodinių savininko nuosavybės teisė, sukuriama situacija, kad vieno savininko turtas būtų neatlygintinai paimtas kito savininko nuosavybėn, atimant iš pastarojo teisę gauti iš savo turto ekonominę naudą ir teisingą atlygį už turtą. Toks neatlygintinis savininko nuosavybės paėmimas prieštarautų Konstitucijos 23 straipsnio nuostatoms.

28Ieškovas nesutinka su tuo, kad bylos dalis dėl kompensacijos už sodinius dydžio nustatymo būtų perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes sodinių vertei nustatyti pakankamas rašytinis įrodymas yra eksperto Vytauto Černiaus išvada, kurioje yra nustatytas tiek sodinių skaičius, tiek vertė, ekspertizė atlikta laikantis įstatymų reikalavimų, atspindinti sodinių rinkos vertę, todėl sprendimą pagal esamus įrodymus gali priimti kasacinės instancijos teismas.

29Teisėjų kolegija

konstatuoja:

30IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

31Dėl kompensavimo už pramoninių sodų, uogynų ir medelynų vaismedžius bei vaiskrūmius jų savininkams žemėje, į kurią kitiems asmenims atkurtos natūra nuosavybės teisės

32Byloje kilo teisės taikymo klausimas – ar turi teisinę pareigą žemės, į kurią atkurtos nuosavybės teisės, savininkas atlyginti toje žemėje esančių ir buvusių iki žemės nuosavybės teisių atkūrimo sodinių, priklausančių kitiems savininkams, vertę. Šiuo teisės klausimu byloje teisinį įvertinimą atliko pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai priimtuose procesiniuose sprendimuose ir išdėstė savo teisinius argumentus šalys kasaciniam teismui pateiktuose kasaciniame skunde ir atsiliepime į skundą. Aptariamą teisės klausimą nagrinėja ir dėl jo pasisako kasacinis teismas, kuris sprendžia teisės klausimus ir yra saistomas pirmosios bei apeliacinės instancijų teismų nustatytų faktinių aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

33Žemės sklype pasodinti ir naudojami pramoninių sodų vaismedžiai ir vaiskrūmiai yra objektai, neatskiriamai susiję su žeme, kurioje jie yra. Pagal savo pobūdį sodiniai yra antraeiliai daiktai – tai su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai (CK 4.13 straipsnio 1 dalis). Antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip (CK 4.14 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamo ginčo atveju į žemės sklypą, kuriame yra ieškovui priklausantys ginčo sodiniai, nuosavybės teisės atkurtos pagal galiojusius nuosavybės teisių atkūrimą reglamentavusius teisės aktus asmeniui, kuris vėliau atsakovei dovanojimo sutarties pagrindu perleido nuosavybės teises į žemės sklypą.

34Byloje nustatyta, kad nuosavybės teisės į valstybinės žemės sklypą L. P. buvo atkurtos 1996 m. birželio 19 d. L. P. ir ieškovas 1996 m. lapkričio 14 d. sudarė žemės sklypo, į kurį atkurtos nuosavybės teisės ir kuriame yra sodiniai, nuomos sutartį. Tuo metu galiojo 1991 m. Nuosavybės teisių atstatymo įstatymas. Šio įstatymo 12 straipsnio 9 ir 10 punktuose reglamentuota, kad žemės plotai asmenims nuosavybėn natūrą gali būti grąžinami tik jeigu tie asmenys šią žemę, kurioje yra buvusių specializuotų žemės ūkio įmonių pagrindu įsteigtų žemės ūkio bendrovių, akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių sodai, uogynai bei medelynai, išnuomoja ją naudojančioms žemės ūkio įmonėms pagal nuomos sutartis iki šių žemės ūkio įmonių veiklos nutraukimo. Privaloma nuomos sutarčių sudarymo ir nuomos mokesčio nustatymo tvarka reglamentuota įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 470, 12.4 punkte. Byloje taip pat nustatyta, kad 1997 m. vasario 5 d. L. P. dovanojimo sutartimi perleido žemės sklypą atsakovei, kuri nuomojo sklypą ieškovui iki 2005 m. sausio mėnesio, nuo kurio nuomos sutarties šalys nebepratęsė nuomos sutarties termino. Dovanojimo sutarties sudarymo metu 1991 m. Nuosavybės teisių atstatymo įstatymo galiojimas buvo sustabdytas iki bus priimtas naujas nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojantis įstatymas pagal 1997 m. sausio 16 d. įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ galiojimo sustabdymo laikinąjį įstatymą Nr. VIII-76.

351997 m. liepos 1 d. priimtame Nuosavybės teisių atkūrimo įstatyme Nr. VIII-359 reglamentuota, kad žemė, kurioje įveisti pramoniniai sodai, uogynai bei medelynai, grąžinama natūra piliečiams; šios žemės naudotojai, jeigu žemės savininkas pageidauja ir atsiskaito su naudotojais už medžius ir vaiskrūmius (nesusitarus kitaip), privalo žemę atlaisvinti per trejus metus; sugrąžintos žemės savininkai su tos žemės naudotojais už medžius ir vaiskrūmius atsiskaito Vyriausybės nustatyta tvarka. Ši įstatymo nuostata detaliau išdėstyta, kartu pateikiant jos įgyvendinimo tvarką Vyriausybės 1999 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 1177 patvirtintoje Atsiskaitymo už pramoninių sodų vaismedžius ir vaiskrūmius, esančius savininkams sugrąžintoje žemėje, tvarkoje. Jos 1 punkte nustatyta, kad sugrąžintos nuosavybėn žemės, kurioje įveisti pramoniniai sodai, uogynai ar medelynai, savininkai su tos žemės naudotojais, kuriems nuosavybės teise priklauso vaismedžiai ir vaiskrūmiai, šalių susitarimu atsiskaito už sodinių savininkų vaismedžių ir vaiskrūmių perleidimą žemės savininkui arba leidžia sodinių savininkui toliau naudotis vaismedžiais ir vaiskrūmiais. Tvarkos 10 punkte nurodyta, kad jeigu sodinių savininkas ar žemės savininkas nesutinka su turto vertintojo-eksperto nustatyta sodinių verte ir kreipiasi į teismą, žemės savininkas su sodinių savininku atsiskaito pagal teismo sprendimą.

36Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad keičiantis teisiniam reglamentavimui nuolatos buvo numatyta galimybė grąžinti buvusiam savininkui žemės sklypą, kuriame yra įveisti sodai, priklausantys žemės ūkio bendrovėms, natūra, tačiau esant skirtingoms sąlygoms: pagal 1991 m. Nuosavybės teisių atstatymo įstatymą žemės savininkui buvo nustatyta pareiga sudaryti nuomos sutartį su žemės sklypo sodinių savininku ir naudotoju iki įmonės veiklos nutraukimo, o nuo 1997 m. pasikeitus teisiniam reglamentavimui, žemės savininkui, siekiančiam pačiam naudoti žemės sklype esančius sodinius, už juos nustatyta pareiga atsiskaityti su sodinių savininku.

37Kasacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, 1997 m. liepos 1 d. priimto ir nuo 1997 m. liepos 9 d. įsigaliojusio Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo nuostatos taikomos toms nuosavybės teisių atkūrimo procedūroms ir iš jų kylantiems teisiniams padariniams, kurios pradėtos įsigaliojus šiam įstatymui. Pagal šio įstatymo įsigaliojimo metu galiojusios redakcijos 21 straipsnio 1 dalį piliečių prašymai atkurti nuosavybės teises, pateikti galiojus 1991 m. Nuosavybės teisių atstatymo įstatymui ir neišnagrinėti iki 1997 m. Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami bei sprendimai dėl jų priimami laikantis šio įstatymo nuostatų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemės sklypą, kuriame yra sodiniai, atkurtos 1996 m. birželio 19 d. Šią dieną pasibaigė nuosavybės teisių atkūrimo procedūra, kada dar negaliojo 1997 m. Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymas, dėl to netaikytinos šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios atkurtų nuosavybės teisių žemės sklypo savininko pareigą atsiskaityti su toje žemėje esančių sodinių savininku. Šiuo aspektu galėtų būti atkreipiamas dėmesys ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, pagal kurią svarbu, ar asmuo, sudarydamas atitinkamas sutartis, žino apie jam pagal galiojantį teisinį reguliavimą taikytinus jo teisių suvaržymus (žr., pvz., Almeida Ferreira and Melo Ferreira v. Portugal, no. 41696/07, 21 December 2010).

38Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atsiliepime į kasacinį skundą išdėstytu argumentu, kad neatlygintinai perdavus ieškovo turtą atsakovės nuosavybėn būtų pažeista ieškovo, kaip žemės naudotojo ir sodinių savininko, nuosavybės teisė, sukuriama situacija, kai vieno savininko turtas būtų neatlygintinai paimtas kito savininko nuosavybėn, atimant iš šio teisę gauti iš savo turto ekonominę naudą ir teisingą atlygį už turtą. Toks neatlygintinis savininko nuosavybės paėmimas prieštarautų Konstitucijos 23 straipsnio nuostatoms, įtvirtinančioms nuosavybės neliečiamumo principą ir nuosavybės galėjimą paimti tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams už teisingą atlyginimą. Kartu pažymėtina tai, kad kompetentingos viešojo administravimo institucijos sprendimu atkurta nuosavybės teisė į šiame sprendime išvardytą turtą, ir tai reiškia, kad joks kitas turtas, juolab priklausantis privačiam savininkui, nenurodytas sprendime, negrąžinamas atkuriančio nuosavybės teises asmens nuosavybėn. Panaši pozicija įtvirtinta ir tarptautiniuose dokumentuose, įtvirtinančiuose fundamentalią asmens teisę į nuosavybės apsaugą, pavyzdžiui, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 1 straipsnyje. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuluotus nuosavybės teisių ribojimų pateisinamumo vertinimo kriterijus kiekvienas suvaržymas turi būti teisėtas, atitikti bendrąjį interesą ir jo taikymu turi būti siekiama teisėto tikslo proporcingomis priemonėmis (žr., pvz., Urbarska Obec Trenčianske Biskupice v. Slovakia, no. 74258/01, 27 November 2007). Skundžiamam ribojimui prilygstant nuosavybės atėmimui, galimos kompensacijos sąlygos yra itin svarbios, vertinant, ar skundžiama priemonė nustatė reikiamą teisingą interesų pusiausvyrą (žr. cituotą Urbarska Obec Trenčianske Biskupice v. Slovakia, par. § 114-115, taip pat Pyrantienė v. Lithuania, no. 45092/07, 12 November 2013, § 65-66).

39Konstitucinis Teismas, tirdamas ir tikrindamas nuosavybės teisių atkūrimo teisinio reglamentavimo konstitucingumą, yra pabrėžęs, kad atkuriant nuosavybės teises į žemę turi būti derinami žemės savininkų ir jos dabartinių naudotojų interesai. Konstitucinis Teismas 1994 m. gegužės 27 d. nutarime konstatavo, kad besąlygiškai grąžinant žemę būtų pažeidžiamas sukurtų kompleksų gamybinis–technologinis vientisumas ir net gali būti sužlugdyta šių kompleksų gamybinė veikla, naudingos technologinės jų galimybės liktų nepanaudotos. Tai pažeistų visuomenės poreikį specializuotai produktų gamybai. Teismo 1998 m. spalio 27 d., 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarimuose konstatuota, kad nuosavybės teisių atkūrimo procese yra būtina derinti asmenų, siekiančių atkurti nuosavybės teises, interesus ir visuomenės poreikius, kad atkuriant vienų asmenų teises negali būti pažeistos kitų asmenų teisės ir kad teisingumo negalima pasiekti pripažįstant tik vienos grupės arba vieno asmens interesus ir kartu neigiant kitų interesus. Dėl to tam tikri įstatymuose nustatyti ir Konstitucinio Teismo įvertinti nuosavybės teisių atkūrimo apribojimai ir sąlygos pripažinti neprieštaraujančiais Konstitucijai.

40Byloje nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis baigėsi 2004 m. gruodžio 31 d. ir ji nebuvo pratęsta. Nuomos sutarties pasibaigimas išreiškia šalių valią nebetęsti nuomos teisinių santykių. Byloje šalys neginčija nuomos sutarties pasibaigimo fakto, nesiima iniciatyvos atnaujinti nuomos santykių – dėl to byloje nepareikšta šalių reikalavimų. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuomos sutarties pasibaigimas nereiškia sodinių savininko teisinės apsaugos ir garantijų, galiojusių pasibaigus sutarčiai, netekimo. Žemės sklypo nuomos sutarties pasibaigimas nėra teisinis pagrindas įgyti nuosavybę į toje žemėje esančius sodinius. Dėl to žemės savininkas, pageidaujantis pats turėti savo žinioje ir naudotis kaip nuosavais žemės sklype esančiais sodiniais, turi susitarti su sodinių savininku dėl jų vertės kompensavimo.

41Pirmiau nurodyta, kad pagal 1991 m. Nuosavybės teisių atstatymo įstatymo 12 straipsnio 9 ir 10 punktus nustatyta žemės savininko pareiga nuomoti žemę su sodiniais iki sodinių savininko – žemės ūkio įmonės – veiklos nutraukimo. Atsakovės kasaciniame skunde teigiama, kad pasibaigus nuomos sutarčiai nutrūko ieškovo veikla ir dėl to nebeliko pareigos nei tęsti nuomos santykius, nei kompensuoti sodinių vertę. Su šiuo kasacinio skundo argumentu teisėjų kolegija negali visiškai sutikti. Ieškovas yra vykdanti veiklą žemės ūkio bendrovė, nuo žemės sklypo, kuriame yra ginčo sodiniai, nuomos sutarties pasibaigimo negalintis naudotis žeme ir joje esančiais sodiniais dėl to, kad kilo šalių ginčas dėl atsakovės pareigos išpirkti sodinius, sumokant jų vertę ieškovui. Byloje apeliacinės instancijos teismo nustatyta, kad atsakovė turi savo žinioje ieškovui nuosavybės teise priklausančius sodinius, juos faktiškai naudoja, gauna ekonominę naudą iš ginčo sodinių: yra įregistravusi ekologinį ūkį, deklaravusi sodo plotą Europos Sąjungos išmokoms gauti. Tokie faktiniai veiksmai ir byloje pareikšta teisinė pozicija patvirtina atsakovės pageidavimą naudotis jos žemės sklype esančiais sodiniais, priklausančiais kitam savininkui, neketinant mokėti jam kompensacijos. Toks siekis gauti pajamas iš kito asmens turto šio sąskaita ir be šio sutikimo reikštų neteisėtą praturtėjimą, dėl to negali būti ginamas teismo. Negalėdamas įgyvendinti nuosavybės teisių į sodinius, esančius atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, ieškovas pareiškė ieškinį dėl sodinių vertės kompensavimo.

42Atsakovės kasaciniame skunde teigiama, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas baigiasi kompetentingai institucijai priėmus sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir tuo pagrindu įforminus asmens nuosavybės teises į konkretų objektą. Konstatuotina, kad nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatyta valstybės neteisėtai nacionalizuoto nekilnojamojo turto grąžinimo teisėtiems privatiems savininkams procedūra, tačiau į nuosavybės teisių atkūrimo teisinio reguliavimo apimtį nepatenka teisėtai įgytos ar sukurtos privačios nuosavybės objektų nuosavybės teisių paėmimas ir neatlygintinis perdavimas natūra asmenims, atkuriantiems nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą. Santykių, susijusių su tolimesniu turto, į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės, valdymu, naudojimu bei disponavimu, nuosavybės teisių atkūrimo įstatymai nereglamentuoja, todėl tokių santykių reglamentavimui taikytinos bendrosios privatinės teisės normos. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas neanalizavo tos aplinkybės, jog atsakovė nuosavybės teisę į žemės sklypą įgijo dovanojimo sutarties pagrindu. Atsakovės teisių ir pareigų apimtis turėtų būti nustatoma remiantis bendrosiomis Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis nuosavybės teisių, įgyjamų pagal sandorį, turinį. Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus pripažįsta pagrįstais.

43Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 3 d. nutartyje, priimtoje byloje ŽŪB ,,Pėdžiai“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-74/2014, konstatuota, kad, vadovaujantis CK 6.559 straipsniu, kai pagal dovanojimo sutartį žemės nuosavybės teisė pereina kitam savininkui, žemės nuomos sutartis galioja naujajam žemės savininkui, jeigu sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre; dėl to naujai savininkei atsakovei galiojo ankstesniojo žemės sklypo savininko (nuomininko) teisės ir pareigos, tačiau pažymėtina, kad, atsakovei vėliau sudarius naujas žemės nuomos sutartis pagal bendrąsias civilinės teisės normas, ginčo santykiams taikytinos CK šeštosios knygos normos, nes šie ginčo šalių susiklostę daiktinės teisės normų reguliuojami teisiniai santykiai tapo klasikiniais prievoliniais (nuomos) teisiniais santykiais, reguliuojamais privatinės teisės normų.

44Nagrinėjamoje byloje atsakovė dovanojimo sutartimi įgijo žemės sklypą, tačiau ji negalėjo įgyti kartu su žemės sklypu jame esančių sodinių nuosavybės, nes sodiniai nuosavybės teise nepriklausė dovanotojai, jie priklausė ir tebepriklauso ieškovui. Reikšdamas reikalavimą kompensuoti sodinių vertę ieškovas šį reikalavimą grindžia tuo, kad atsakovė valdo ir naudojasi, gauna pajamas už sodinius, juos de facto įgijusi neturėdama tam teisinio pagrindo. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota teismo pareiga konstatuoti teisinį ieškinio pagrindą ir tai, kad ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas nesaisto teismo. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas jo reikalavimų juridinis pagrindas ir ar nurodytas teisingai, bylą nagrinėjantis teismas ex officio privalo nuspręsti, koks įstatymas turi būti taikomas, ir jo pagrindu įvertinti teisinį reiškiamų reikalavimų pagrįstumą (CPK 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Vien ta aplinkybė, kad pareiškimą teismui pateikęs asmuo nurodo netinkamą įstatymą, kuriuo grindžia reikalavimus, negali būti pagrindas pareikštiems reikalavimams atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. V. v. T. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-137/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. Lietuvos profesinė sąjunga ,,Solidarumas“, bylos Nr. 3K-3-355/2009; kt.). Nors ieškinio teisiniu pagrindu neįvardytos materialiosios teisės normos, reglamentuojančios turto be pagrindo gavimą ir nepagrįstą praturtėjimą, šios normos taikytinos ginčo santykiams.

45Sprendžiant dėl kompensacijos už be teisinio pagrindo įgytą daiktą taikytinos CK šeštosios knygos XX skyriaus teisės normos, reglamentuojančios nepagrįstą parturtėjimą ar turto gavimą. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinės teisės gynybos būdų atžvilgiu, t. y. jis taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais – taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus, t. y. šis institutas taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Utvilsta“ v. IĮ ,,Utenos stogai“, bylos Nr. 3K-3-140/2010). CK 6.237 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis; nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau. Pagal CK 6.242 straipsnį, reglamentuojantį neteisėtą praturtėjimą, kai be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Pagal šias įstatymo nuostatas yra svarbus praturtėjimo ar turto gavimo būdas – turtas pas kitą asmenį neturi atsirasti įstatymo ar sutarties pagrindu. Jeigu kitas asmuo praturtėja ar turtą gauna pagal įstatymą ar sutartį, toks asmuo negali būti laikomas nepagrįstai praturtėjusiu ar gavusiu turtą be pagrindo. Kasacinio teismo yra suformuluotos būtinos nepagrįsto praturtėjimo teisiniam santykiams atsirasti sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus vien tik savo interesais ir rizika, nesąžiningai praturtėjo kito asmens sąskaita CK 6.242 straipsnyje nurodyto nepagrįsto praturtėjimo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta byloje E. Č. v. Kauno miesto 8-ojo notarų biuro notarė Laimutė Telksnienė ir kt., bylos Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Okseta“, bylos Nr. 3K-3-166/2008; 2011 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Transmitto“ v. AB ,,SEB lizingas“, bylos Nr. 3K-3-372/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. A. v. AB ,,SEB lizingas“, bylos Nr. 3K-3-397/2011; kt.).

46Taigi nepagrįsto praturtėjimo teisės normos taikomos, kai pagal restitucijos, vindikacijos ar kitas taisykles reiškiamas reikalavimas grąžinti turtą ar atlyginti nuostolius negali būti tenkinamas, tačiau teismui akivaizdu, kad atsakovas nepagrįstai įgijo turtą kito asmens sąskaita. Atsakovės sodinių įgijimo, jų valdymo ir naudojimo kaip savo negalima pateisinti sandoriu ar kitais įstatyme išvardytais nuosavybės teisių atsiradimo pagrindais (CK 4.47 straipsnis). Kai daikto įgijimas negali būti pagrindžiamas nei sandoriu, nei įstatymu, jį įgijęs asmuo privalo grąžinti daiktą teisėtam savininkui. Nagrinėjamoje byloje atsižvelgiant į sodinių pobūdį – jų glaudų funkcinį ryšį su žeme, vertės netekimą juos perkėlus, jų grąžinimas natūra taikant restituciją ar vindikaciją nėra įmanomas. Jeigu be teisinio pagrindo įgyto turto natūra negalima grąžinti, tai prievolė virsta pinigine, t. y. nepagrįstai praturtėjęs asmuo privalo sumokėti piniginę kompensaciją. Sodinius be teisinio pagrindo įgijęs asmuo turi teisinę pareigą sumokėti jų vertę atitinkančią kompensaciją. Dėl to byloje turi būti apskaičiuojama ir įvertinama sodinių vertė, sprendžiant, kokio dydžio kompensaciją turi mokėti atsakovė.

47Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas daliniame sprendime teisiškai pagrįstai pripažino ieškovo teisę į atlyginimą už jam priklausančius atsakovės žemės sklype esančius sodinius. Kompensacijos dydžio nustatymo klausimą apeliacinės instancijos teismas perdavė spręsti pirmosios instancijos teismui, kuris šio klausimo nenagrinėjo ir nesprendė. Laikydamasis bylų nagrinėjimo instancinės tvarkos kasacinis teismas nepasisako dėl kompensacijos dydžio, nes dėl to dar nėra išsprendę pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai procesiniuose sprendimuose. Bylos šalys turės galimybę pirmosios instancijos teisme naudotis procesinėmis teisėmis teikti įrodymus ir argumentus, pasisakydamos dėl teisingo kompensacijos dydžio. Apeliacinės instancijos teismas šio klausimo nevertino daliniame sprendime pažymėjęs taip pat ir tai, kad byloje dviejų teismo paskirtų ekspertizių aktais nustatyta skirtinga ginčo sodinių vertė. Šių įrodymų duomenų prieštaravimams išaiškinti ir juos pašalinti, įrodinėjimo procesą pradėjus iš naujo, byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė teisiškai pagrįstą dalinį sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

48Dėl kitų procesinių klausimų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

49Ieškovas, 2013 m. rugsėjo 2 d. pateikęs atsiliepimą į atsakovės kasacinį skundą, 2013 m. gruodžio 5 d. pateikė prašymą, kuriame išdėstyti argumentai dėl taikytinų Konstitucinio Teismo nutarimų, įrodymų vertinimo nustatant kompensacijos dydį už sodinius nagrinėjant bylą kasacine tvarka. Atsakovės atstovas 2013 m. gruodžio 10 d. pateikė atsikirtimus į ieškovo prašymą, jame išdėstęs savo teisinę poziciją ir argumentus. Vertindama šiuos neprocesinio pobūdžio šalių pateiktus raštus teisėjų kolegija nurodo tai, kad kasacinį procesą reglamentuojančio CPK normose nustatyta, jog kasacinis procesas pradedamas dėl apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo asmeniui padavus kasacinį skundą ir jį teismui priėmus (CPK 340–351 straipsniai). Kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį bylos šalys turi galimybę išdėstyti visus teisinius argumentus bylos teisės klausimais. CPK 350 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad, išsprendus kasacinio skundo priėmimo klausimą, kasacinio skundo papildyti ar pakeisti negalima. Atsiliepimui į kasacinį skundą surašyti ir pasirašyti taikomi tokie patys, kaip ir kasaciniam skundui reikalavimai (CPK 351 straipsnio 1 dalis). Šių procesinių dokumentų formai ir turiniui, pateikimo tvarkai CPK nustatyti specialūs reikalavimai. Kodekse nenustatyta šalims procesinės teisės teikti teismui kitokius negu Kodekse išvardyti procesinius dokumentus. Dėl to kolegija nevertina argumentų, pateiktų CPK kasacinį procesą reglamentuojančių teisės normų nenumatytuose šalių pateiktuose raštuose, pagrįstumo, kartu pažymi, kad šiuose raštuose paaiškintos šalių teisinės pozicijos, patvirtinti reikalavimai teismui, išdėstyti anksčiau pateiktuose kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį.

50Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos dalyvaujantiems byloje asmenims bylą išnagrinėjus iš naujo pirmosios instancijos teisme, kuriam nagrinėti byla grąžinama Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 2 d. daliniu sprendimu.

51Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

52Palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 2 d. dalinį sprendimą.

53Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas ŽŪB „Pėdžiai“ prašė priteisti iš atsakovės R. D. G. 552... 5. Ieškovui nuosavybės teise priklauso pramoniniai sodai, esantys (duomenys... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu ieškinį... 8. Teismas nustatė, kad L. P. atkūrus nuosavybės teisę į žemės sklypą jame... 9. 1991 m. įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį... 10. Teismas sprendė, kad nei įstatyme, nei Tvarkoje nebuvo nustatyta sąlygos,... 11. 1997 m. liepos 9 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės... 12. Teismo vertinimu, įstatyme nenustatyta pareigos žemės sklypo savininkei... 13. Bylą apeliacine tvarka pagal ieškovo ŽŪB ,,Pėdžiai“ apeliacinį skundą... 14. Teismas nustatė, kad, pasibaigus nuomos sutarčiai 2004 m. gruodžio 31 d.,... 15. Pagal 1991 metų įstatymą, reglamentavusį nuosavybės teisių atkūrimą,... 16. Konstitucinio Teismo aktuose suformuluota plati oficiali konstitucinė... 17. Teismo vertinimu, nors ieškovo UAB „Pėdžiai“ ir atsakovės R. D. G.... 18. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti sodinių kiekį bei jų... 19. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 20. Kasaciniu skundu atsakovė R. D. G. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio... 21. Lietuvos apeliacinis teismas procesiniame sprendime pažeidė materialiosios... 22. Lietuvos apeliacinis teismas neanalizavo tos aplinkybės, kad atsakovė... 23. Lietuvos apeliacinis teismas civilinės bylos dalį dėl ieškovo reikalavimo... 24. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas ŽŪB ,,Pėdžiai“ prašo Lietuvos... 25. 1991 m. Nuosavybės atstatymo įstatyme ir jį detalizuojančiame Vyriausybės... 26. Konstitucinis Teismas 1994 m. gegužės 27 d. nutarime, pasisakydamas dėl... 27. Neatlygintinai perdavus turtą atsakovės nuosavybėn būtų pažeista žemės... 28. Ieškovas nesutinka su tuo, kad bylos dalis dėl kompensacijos už sodinius... 29. Teisėjų kolegija... 30. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 31. Dėl kompensavimo už pramoninių sodų, uogynų ir medelynų vaismedžius bei... 32. Byloje kilo teisės taikymo klausimas – ar turi teisinę pareigą žemės, į... 33. Žemės sklype pasodinti ir naudojami pramoninių sodų vaismedžiai ir... 34. Byloje nustatyta, kad nuosavybės teisės į valstybinės žemės sklypą L. P.... 35. 1997 m. liepos 1 d. priimtame Nuosavybės teisių atkūrimo įstatyme Nr.... 36. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad keičiantis teisiniam... 37. Kasacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, 1997 m. liepos 1 d. priimto ir... 38. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atsiliepime į kasacinį skundą... 39. Konstitucinis Teismas, tirdamas ir tikrindamas nuosavybės teisių atkūrimo... 40. Byloje nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės sudaryta žemės sklypo nuomos... 41. Pirmiau nurodyta, kad pagal 1991 m. Nuosavybės teisių atstatymo įstatymo 12... 42. Atsakovės kasaciniame skunde teigiama, kad nuosavybės teisių atkūrimo... 43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 44. Nagrinėjamoje byloje atsakovė dovanojimo sutartimi įgijo žemės sklypą,... 45. Sprendžiant dėl kompensacijos už be teisinio pagrindo įgytą daiktą... 46. Taigi nepagrįsto praturtėjimo teisės normos taikomos, kai pagal... 47. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad apeliacinės... 48. Dėl kitų procesinių klausimų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ... 49. Ieškovas, 2013 m. rugsėjo 2 d. pateikęs atsiliepimą į atsakovės kasacinį... 50. Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos dalyvaujantiems byloje asmenims bylą... 51. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 52. Palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus... 53. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...