Byla 2-3472-541/2014
Dėl įsiskolinimo už šilumos energiją ir palūkanų priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė,

2sekretoriaujant Bartautei Čepytei,

3dalyvaujant ieškovo atstovei D. N.,

4atsakovui G. B.,

5viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovams G. B. ir A. B. dėl įsiskolinimo už šilumos energiją ir palūkanų priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos,

Nustatė

6ieškovas UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 5 874,93 Lt skolos už šilumos energiją, 198,22 Lt materialiųjų palūkanų, 5 proc. metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tiekė šilumos energiją pastatui, adresu ( - ), kuriame esančios 197,46 kv. m. patalpos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso atsakovams. Ieškovas, vadovaudamasis CK 1.71 straipsniu, kai abiejų šalių valia – tiekti ir vartoti šilumos energiją – realizuota konkliudentiniais veiksmais ir Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinėmis sąlygomis, o nuo 2012-10-01 d. LR energetikos ministro 2012-08-07 įsakymu Nr.1-155 patvirtintu „Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinių sąlygų aprašu“ (toliau - Aprašas) tiekė į atsakovams priklausančias patalpas šilumos energiją bei pateikė sąskaitas apmokėjimui, tačiau atsakovai už laikotarpiu nuo 2012-02-01 iki 2012-11-30 suteiktas paslaugas yra likę skolingi ieškovui prašomą priteisti sumą, o už pavėluotą atsiskaitymą atsakovams paskaičiuota 198,22 Lt metinių palūkanų už laikotarpį nuo 2012-04-01 iki 2013-01-22 (b. l. 1-3).

7Atsakovai pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad registruotu bei elektroniniu paštu pateikė ieškovui prašymą netiekti šilumos energijos ir neskaičiuoti mokesčio už šilumos energijos sunaudojimą, kadangi įsigiję patalpas norėjo atlikti remontą. Atsakovų teigimu, patalpose buvusiems vamzdynams taip pat buvo reikalingas remontas, todėl šildymo sistema visame name buvo neveikianti – ji normaliai funkcionavo tik baigiantis ties antruoju aukštu, o atsakovams priklausančiose patalpose netekėjo nei karštas, nei šaltas vanduo. Be to, 2012 m. sausio mėn. pabaigoje įvyko avarija, buvo nuimti radiatoriai, todėl patalpos objektyviai negalėjo būti šildomos. Atsakovai nurodo, jog nors ieškovas nurodė, kad atsijungimas galimas tik pagal teisės aktuose reglamentuotą specialią tvarką, tačiau pagal faktinę situaciją, t. y. dėl įvykusios avarijos, formalumai atjungiant šildymo sistemą negalėjo būti įgyvendinti, pažymėjo, jog ieškovas po avarijos buvo apsilankęs apžiūrai, taigi ieškovui buvo žinoma apie esamą situaciją iki šilumos įrenginių atjungimo. Atsakovų teigimu, esant tokioms aplinkybėms, šildymo tiekimas turėjo būti nutrauktas, todėl ieškovo reiškiamas reikalavimas dėl skolos priteisimo yra nepagrįstas, kadangi atsakovai faktiškai negavo ir nenaudojo šilumos energijos. Atsakovai taip pat nurodė, jog nesiruošia pertvarkyti šilumos sistemos, ją nori tik suremontuoti, kadangi šiuo metu šilumos energijos tiekimas nėra galimas ir yra nesaugus. Patenkinus ieškinio reikalavimus ieškovas nepagrįstai praturtėtų, kadangi atsakovai faktiškai šilumos energijos negavo. Ieškovas, siekdamas prisiteisti ieškinyje nurodytą sumą, turi įrodyti patirtus nuostolius dėl neteisėto atsijungimo nuo centrinės šildymo sistemos, o atsakovai, kaip vartotojai, turi pareigą apmokėti tik už gautą prekę ar paslaugą. Prašo ieškovo ieškinį atmesti (b. l. 51-54).

8Ieškovas pateiktame dublike nesutiko su atsakovų išdėstyta pozicija teigdamas, jog atsakovams nuosavybės teise priklausančios patalpos pagal NTR duomenis yra šildomos iš centralizuotų šildymo sistemų, atsakovai nepateikė ieškovui jokių teisėtą atsijungimą nuo šildymo sistemos patvirtinančių dokumentų, todėl ieškovas vadovaujasi oficialiais įrodymais, t. y. Nekilnojamojo turto registro (toliau - NTR) duomenimis, dėl patalpų šildymo būdo. Ieškovas pažymėjo, jog šilumos prikimo-pardavimo sutartis sudaroma konkliudentiniais veiksmais ne nuo patalpų, o nuo pastato prijungimo prie šilumos įrenginių, t. y. prie centralizuotos šilumos energijos, todėl atsakovai privalo atsiskaityti su ieškovu. Ieškovas taip pat nurodė, jog visi mokesčiai už suvartotą šilumos energiją apskaičiuojami remiantis atsiskaitomuoju šilumos apskaitos prietaisu – įvadinio šilumos skaitiklio parodymais, t. y. skaičiuojama tik už tiek, kiek suvartojama, o vartotojas teisę nutraukti šilumos pirkimo-pardavimo sutartį gali įgyvendinti tik tuo atveju, jei sutarties nutraukimas nepadarys žalos kitų to namo butų/patalpų savininkams, kadangi keičiant vieno buto/patalpos šildymo būdą, tame tarpe ir laikinai atjungiant patalpas, yra pertvarkoma/išbalansuojama visa daugiabučio namo šildymo sistema, todėl teisės aktai numato veiksmus ir dokumentus, reikalingus kitų daugiabučio namo gyventojų interesų užtikrinimui bei ginčo šalių teisinių santykiui sureguliavimui. Taigi ieškovas laiko, jog prievoliniai šilumos tiekimo-vartojimo santykiai tarp šalių nėra pasibaigę, kol atsakovai įteisins atsijungimą įstatymų nustatyta tvarka, kadangi atjungimas siejamas ne su faktiškai atliktais darbais, o su atitinkamų veiksmų atlikimu. Ieškovas pažymėjo, jog atsakovai nepateikė jokių duomenų apie avarijos buvimą, į ieškovą kreipėsi tik 2012-03-31 d., nurodydami, jog radiatoriai šilo, tačiau laikinai nuimti dėl remonto darbų, o faktinis radiatorių nuėmimas nepatvirtina šildymo sistemos atjungimo nuo bendros pastato šildymo sistemos teisėtumo. Be to, atsakovai, atjungdami patalpas, sudarančias 1/8 dalį viso pastato, nesilaikant teisės aktų reikalavimų elgiasi nesąžiningai tiek šilumos tiekėjo, tiek kitų pastato vartotojų atžvilgiu, o atsakovai nėra silpnesnioji šio ginčo šalis, todėl šioje byloje nėra poreikio viešojo intereso gynimui. Ieškovas prašo tenkinti ieškinio reikalavimus visiškai (b. l. 59-65).

9Atsakovai pateiktame triplike taip pat prašė ieškovo ieškinį atmesti, papildomai nurodė, jog šiluma faktiškai į patalpas negalėjo patekti, kadangi vamzdynai žiemą buvo užšalę, o ieškovas nepaaiškino, kokiu būdu į atsakovų patalpas galėjo patekti šilumos energija. Ieškovo nurodomas galimas apie 70 proc. šilumos patekimas į patalpas yra teisiškai nepagrįstas bei nepriklauso nuo atsakovų valios. Atsakovai teigia, jog kokią žalą patyrė ir ar patyrė kitų patalpų savininkai nėra nustatyta, o ieškovas privalo įrodyti nuostolius, dėl kurių susidarymo reikalauja priteisti tam tikras pinigų sumas. Atsakovai pažymėjo, jog patalpas įsigijo kaip fiziniai asmenys ir neketina gauti pelno iš patalpų įsigijimo, nevykdo verslo ir neturi įsteigę įmonės, todėl vien faktas, kad pastatas yra prestižinėje vietoje, nereiškia, kad atsakovams netaikomos vartotojus ginančios taisyklės. Priešingai nei teigia ieškovas, avarija buvo įvykusi, į avarinės būklės patalpas buvo atvažiavęs ieškovo atstovas. Atsakovų teigimu, nei vienas pastato patalpų savininkas neprieštarauja atsakovų norui atsijungti nuo šildymo sistemos, kadangi pastato vamzdynai yra sugedę ir bet kuriuo metu gresia kitų patalpų užpylimas, todėl atsakovai ne tik kad nesielgia nesąžiningai kitų namo savininkų atžvilgiu, bet ir tokiais savo veiksmais rūpinasi, kad nebūtų suniokota kitų savininkų nuosavybė (b. l. 75-79).

10Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos pateikė išvadą byloje, kurioje, remiantis suformuluotais klausimais, nurodė, jog neturi teisės konstatuoti neteisėto patalpų atsijungimo fakto bei nustatyti, ar teisingai skaičiuojami mokesčiai už šilumos energiją, tačiau atkreipė dėmesį, jog, remiantis teisiniu reglamentavimu, šilumos energijos vartotojui yra nustatyta prievolė mokėti už šilumos energiją iki jis teisės aktų nustatyta tvarka įteisins patalpų šildymo sistemos įrenginių atjungimą nuo bendros namo šildymo sistemos, o vartotojas laikomas centralizuotos šilumos vartotoju tol, kol neįteisins savo patalpų šildymo sistemos atjungimo teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. kol nebus pasirašyti atitinkami dokumentai (b. l. 153-155).

11Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais, papildomai paaiškino, kad nagrinėjamu atveju, nepriklausomai nuo to, kada atsakovai siekė atjungti patalpų šildymo įrenginius nuo bendros namo šildymo sistemos, jie privalėjo laikytis specialiais teisės aktais nustatytos atsijungimo procedūros, o atsakovų pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas negali būti laikomas dokumentu, patvirtinančiu šildymo sistemų pertvarkymo/remonto darbų užbaigimą, nes galiojantys teisės aktai antstoliams tokios kompetencijos nesuteikia. Ieškovo atstovė taip pat papildomai nurodė, jog ( - ) ir ( - ) namai yra susieti bendra šildymo sistema ir vienu bendru šilumos punktu, o šildymo sistemos vamzdynai yra šių namų bendrosios šildymo sistemos dalis priklauso namų butų ir kitų patalpų savininkams, todėl šilumos punktų įrenginių priežiūra daugiabučiuose namuose gali būti vykdoma tik atitinkamo namo savininkų lėšomis, sprendimą organizuoti daugiabučio namo šilumos įrenginių modernizavimą ir pertvarkymą taip pat priima daugiabučio namo butų ir patalpų savininkai, todėl ieškovas neprivalėjo įrengti tokios apskaitos, kad būtų apskaičiuotas šilumos kiekis kiekvienam pastatui atskirai. Prašė tenkinti ieškinį (b. l. 180-181, 102-103).

12Atsakovas G. B. teismo posėdyje palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, papildomai nurodė, jog, be kita ko, ieškovas privalo individualizuoti, t. y. atskirti šilumos apskaitas kiekvienam pastato korpusui atskirai, kvestionavo mokesčių už suteiktas šilumos energijos tiekimo paslaugas paskaičiavimo teisėtumą, taip pat pažymėjo, jog nesiruošia pertvarkyti šildymo sistemos, ją ketina tik suremontuoti, o teisės aktuose numatyta atsijungimo tvarka taikytina tik siekiant atsijungti nuo bendros šildymo sistemos tikslu pakeisti šilumos tiekimo būdą, bet ne atsakovų atveju. Prašė ieškovo ieškinį atmesti (b. l. 101-103).

13Atsakovei A. B. bei institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos, teismo šaukimai įteikti tinkamai (b. l. 177, 181-183). Atsakovė ir išvadą teikiančios institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos, jų dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu, todėl teismas, vadovaudamasis CPK 49 straipsnio 5 dalimi, 246 straipsniu, nagrinėja byla atsakovei A. B. bei institucijai, teikiančiai išvadą byloje, nedalyvaujant.

14Ieškinys tenkintinas.

15Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovams G. B. ir A. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 197,46 kv. m. bendro ploto negyvenamoji patalpa – Administracinės patalpos, adresu ( - ), įgytos 2010-12-10 d. sutarties Nr. 9592 bei 2011-01-03 d. priėmimo-perdavimo akto Nr. A419-1(2.14.1.8-TR2) pagrindu (b. l. 10). Iš minėtų patalpų mokesčių paskaičiavimo pažymos matyti, kad už 2012-02-01 - 2012-11-30 laikotarpiu suteiktas paslaugas susidarė 5 874,93 Lt įsiskolinimas, bei paskaičiuotos 198,22 Lt palūkanos už laikotarpį nuo 2012-04-01 iki 2013-01-22 (b. l. 6-7). Atsakovams buvo teikiami mokėjimo pranešimai už suteiktas paslaugas (b. l. 11-15), o 2012-08-23 d. pretenzija Nr. 008-02-1539IR pareikalauta sumokėti susidariusį įsiskolinimą (b. l. 16). 2012-03-23 d. ir 2012-03-31 d. prašymuose ieškovui atsakovai nurodė, jog patalpose vyksta remontas, yra nuimti radiatoriai, todėl prašo laikinai, kol bus vykdomas remontas, netiekti šildymo patalpose (b. l. 40, 69), o 2012-04-11 d. raštu Nr. 008-02-6706r/1572 ieškovas informavo atsakovą apie atsijungimo nuo bendros šildymo sistemos tvarką bei nurodė, jog neįvykdžius numatytų reikalavimų nėra pagrindo nutraukti sutarties bei neskaičiuoti mokesčių (b. l. 17). Be to, atsakovas prašymą neskaičiuoti šilumos mokesčio pateikė ieškovui elektroniniu paštu, į kurį atsakydamas ieškovas pakartotinai įspėjo atsakovus dėl susidariusio įsiskolinimo bei informavo apie atsakovams neįteiktą ieškovo atsakymą į atsakovų prašymą (b. l. 41-44). Byloje taip pat nustatyta, jog pastatai, adresu ( - ) ir ( - ) yra susieti bendra šildymo sistema ir vienu bendru šilumos punktu (b. l. 18, 66-68). Iš 2014-02-26 d. antstolės D. Prunskienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0068/14/19F matyti, jog patalpose nėra jokio apšildymo, įmontuotų radiatorių, langai seni, sandariai neužsidaro, patalpose taip pat nėra jokio vandentiekio, elektros instaliacijos (b. l. 166).

16Dėl atsakovų pareigos apmokėti už suteiktas šilumos tiekimo paslaugas

17Byloje kilo ginčas dėl atsakovų pareigos apmokėti už suteiktas šilumos tiekimo paslaugas. Atsakovai laikosi pozicijos, jog šiuo atveju dėl atsakovams priklausančiose patalpose planuojamų remonto darbų atjungus patalpose esančius radiatorius ir apie tai pranešus šilumos tiekėjui, jie, kaip vartotojai, neturi pareigos mokėti už faktiškai jiems nepatiektą šilumos energiją, nes priešingu atveju ieškovas praturtėtų atsakovų sąskaita. Ieškovas nesutinka motyvuodamas tuo, jog atsijungimą nuo bendros šildymo sistemos apibrėžia speciali teisės aktuose numatyta tvarka, o faktinis atsakovų atsijungimas nelaikytinas pagrindu neskaičiuoti atsakovams mokesčių už šilumos energiją, kadangi tokiu atveju būtų pažeisti kitų namo savininkų interesai.

18Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Remiantis CK 6.383 straipsnio 1 dalimi, pagal šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti vartotojui per prijungtą energijos tiekimo sistemą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o vartotojas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti. Remiantis CK 6.384 straipsnio 1 dalimi, jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo sistemų.

19CK 6.390 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog abonentas, kai pagal energijos pirkimo–pardavimo sutartį jis yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją buitinėms reikmėms, turi teisę nutraukti sutartį vienašališkai apie tai pranešdamas energijos tiekimo įmonei, jeigu yra visiškai sumokėjęs už sunaudotą energiją. Daugiabučiame name gyvenantis vartotojas šia teisę gali įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu toks sutarties nutraukimas nepadarys žalos kitų to namo butų gyventojams.

20Šildymo sistemos atjungimas nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos be CK 6.390 straipsnio yra reglamentuotas Šilumos ūkio įstatyme ir nagrinėjamu atveju Ūkio ministro 2010-10-25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse (toliau – Taisyklės). Šiuose teisės aktuose nustatytos specialios atjungimo procedūros, kurių turi laikytis buto savininkas daugiabučiame name.

21Taisyklių 108-124 punktai numato pareigą gauti Valstybinės energetikos inspekcijos šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą-pažymą, atjungti įrenginius dalyvaujant pastato Valdytojo (Administratoriaus) ir šilumos tiekėjo įgaliotiems atstovams, baigus atjungimo darbus, su minėtais asmenimis pasirašyti įrenginių atjungimo aktą, kurį pasirašius buto ar kitų patalpų šilumos įrenginiai pripažįstami atjungti.

22Pažymėtina, jog kasacinės instancijos teismas laikosi pozicijos, siejančios atsijungimą ne tik su faktiškai atliktais atjungimo veiksmais, bet su atitinkamos dokumentacijos, nurodytos teisės aktuose, sutvarkymu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog buto ar kitų patalpų savininkas, kuris savo šilumos įrenginius nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų atjungia pažeisdamas teisės aktuose nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos buitinis šilumos vartotojas tol, kol neatlieka taisyklėse nurodytų veiksmų. Taigi pagal nurodytą teisinę reglamentaciją šilumos energijos vartojimo sutartis dėl savo specifikos gali būti teisėtai nutraukta vartotojui faktiškai atsijungus nuo įrenginių, tiekiančių šilumos energiją. Tam reikia pertvarkyti daugiabučiame name esančią inžinerinę įrangą, atskirose patalpose esančias jos dalis (tiekimo vamzdynus, šildymo baterijas ir kt.). Tokios įrangos pakeitimas reiškia statybos darbų vykdymą ir turi būti atliekamas pagal įrangos pakeitimo projektą ir gavus leidimą šiems darbams, o po darbų atlikimo pakeitimai turi būti nustatyta tvarka priimti naudoti. Taigi tiek pagal teisinį reglamentavimą, tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką civilinėse bylose savininkams įtvirtinta teisė atjungti savo buto, patalpų šildymo sistemos įrenginius nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2012; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2012; 2012 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2012; kt.).

23Pažymėtina, jog teisės aktuose, reglamentuojančiuose šilumos pirkimo–pardavimo teisinius santykius, nenumatyta situacija, kai patalpų savininkas siekia laikinai atsijungti nuo bendros šildymo sistemos dėl paprastųjų remonto darbų, t. y. ne pakeisti šildymo būdą, o tam tikrą laikotarpį nesinaudoti šilumos energijos tiekimo paslaugomis, tačiau, teismo vertinimu, tiek atsijungiant nuo bendros šildymo sistemos, tiek atjungiant šildymą neapibrėžtam laikotarpiui dėl vykdomų remonto darbų, neabejotinai paliečiami kitų butų bei patalpų savininkų interesai, todėl bet kuriuo atveju atsijungimas galimas tik pagal teisės aktuose nustatytą specialią tvarką.

24Nors civilinei teisei būdingas dispozityvumas, t. y. civilinių teisinių santykių dalyviai gali laisvai disponuoti jiems suteiktomis teisėmis ir pareigomis, tačiau šilumos energijos pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai dėl jų specifikos pasižymi imperatyviu teisiniu reglamentavimu, kuriame galioja principas, jog draudžiama viskas, kas nėra leidžiama. Išanalizavus faktinę nagrinėjamos bylos situaciją, darytina išvada, jog nesant specialių teisės normų, reglamentuojančių atsijungimą nuo bendros šildymo sistemos būtent dėl remonto darbų, negalima savavališkai atsijungti nuo šildymo sistemos motyvuojant kitais tikslais, nei numato teisės aktai, t. y. jeigu įstatymų leidėjas nenumatė specialios atsijungimo nuo bendros šildymo sistemos tvarkos dėl paprastojo remonto darbų, vadinasi, tokių veiksmų atlikti negalima. Civilinis kodeksas, įtvirtindamas teisę vartotojui atsijungti nuo bendros šildymo sistemos, vadovaujasi prioritetiniu kitų pastato savininkų interesų užtikrinimo principu, kas suponuoja išvadą, jog ir atsijungiant nuo bendros šildymo sistemos tikslu daryti remontą (atsakovų atveju remontas trunka virš 2 metų ir nėra žinoma kuomet bus baigtas) bei visais kitais atvejais šis principas yra esminė tokio atsijungimo teisėtumo sąlyga, t. y. ši Civilinio kodekso nuostata, teismo vertinimu, aiškintina plečiamai ir sietina ne su konkrečiu atsijungimo nuo bendros šildymo sistemos tikslu, o su tokio atsijungimo pasekmėmis, kadangi daugiabučių namų gyventojų energijos pirkimo–pardavimo sutartys yra objektyviai susijusios su kolektyvinių visų namo gyventojų interesų tenkinimu, todėl kiekvienas vartotojas savo teisių įgyvendinimą turi derinti su kitų namo gyventojų teisėtais interesais.

25Be to, norintis nutraukti energijos pirkimo–pardavimo sutartį ir atjungti daugiabučiame name esančio buto šilumos ir karšto vandens tiekimą nuo centralizuotos šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemos vartotojas privalo įrodyti, kad, įgyvendindamas savo teises, jis nepadarys žalos kitų to namo butų gyventojams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. „Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga“ Nr. 30. Teismų praktika. 2009). Teismo vertinimu, atsakovai neįrodė, jog jų atliktas atsijungimas nuo bendros šildymo sistemos nepažeidžia kitų savininkų interesų. Atsakovų teiginiai, kad kiti pastato savininkai sutinka su atjungimu ir kad atjungę radiatorius jie saugo bendrą visų savininkų nuosavybę, nėra pagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais, todėl laikytini tik atsakovų prielaidomis ir samprotavimais, nesudarančiais pagrindo laikyti atsakovų atliktą atsijungimą teisėtu.

26Taigi remiantis teisiniu reglamentavimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bei faktine šios civilinės bylos situacija teismas prieina prie išvados, jog atsakovai, įgyvendindami savo teisę atsijungti nuo bendros šildymo sistemos, privalo laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos, todėl konstatuotina, jog atsakovai pažeidė atsijungimo nuo centrinio šildymo sistemos procedūrą, o į bylą pateikti atsakovų prašymai ieškovui sustabdyti šilumos energijos tiekimą, taip pat antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nepatvirtina teisės aktuose nustatytos atsijungimo nuo bendros šildymo sistemos tvarkos ir nepaneigia išvados, jog atsakovai minėtos tvarkos nesilaikė. Be to, kaip minėta, atsakovai savo patalpose vykdo remontą nuo 2012 m. sausio mėnesio iki šiol, taigi turėjo pakankamai laiko atlikti teisėtą atsijungimą nuo bendros pastatų šildymo sistemos.

27Dėl ieškovo suteiktų paslaugų ir jų kokybės

28Atsakovas taip pat ginčija savo prievolę mokėti ieškovui remdamasis nesuteiktos paslaugos motyvu, t. y. kad atsakovams faktiškai nebuvo suteiktos šilumos tiekimo paslaugos. Pagal CPK 6.385 straipsnio 1 dalį, patiektos ir sunaudotos energijos kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis arba kitu sutartyje nurodytu būdu. Pastato, adresu ( - ), šildymas – centrinis iš centralizuotų sistemų (b. l. 10, 66-68), pažymėtina, jog viešojo registro duomenys laikomi teisingais, kol nėra nuginčyti įstatyme nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis). Be to, iš ieškovo pateikto apskaitos prietaisų rodmenų žiniaraščio matyti, jog laikotarpiu nuo 2012-02-01 iki 2012-11-30 šilumos energija minėtam pastatui buvo tiekta ir apskaičiuota suvartota elektros energija pagal įvadinio šilumos skaitiklio rodmenis (b. l. 18), todėl nėra pagrindo tvirtinti, jog ieškovas siekia nepagrįstai praturtėti. Ta aplinkybė, kad atsakovai savo iniciatyva, bet ne teisės aktų nustatyta tvarka atsijungė nuo šildymo sistemos (atjungė patalpose radiatorius), neeliminuoja atsakovų pareigos atsiskaityti pagal įvadinio skaitiklio rodmenis už pastatui patiektą šilumos energiją proporcingai savo turimo turto daliai. Be to, atsakovai bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų, kad jų patalpose buvo įvykusi vandentiekio avarija (kviesta avarinė tarnyba ir pan.), bei įrodymų, kad šildymo sistema buvo neveikianti. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių šias atsakovų teigiamas aplinkybes. Kita vertus, patys atsakovai 2012-03-31 d. prašyme ieškovui nurodė, jog radiatoriai vos šilo (b. l. 69), kas paneigia atsakovų argumentus dėl įvykusios avarijos ir patvirtina, kad atsakovai atjungė radiatorius tikslu atlikti patalpose remontą (b. l. 37). Nustatytos aplinkybės ir byloje esantys įrodymai leidžia teismui daryti išvadą, jog ieškovas pastatui, kuriame yra atsakovams priklausančios patalpos, faktiškai teikė šilumos tiekimo paslaugas ir atsakovai turi pareigą už šias paslaugas atsiskaityti.

29Atsakovų nurodomi argumentai, jog ieškovas neužtikrino tinkamo šilumos tiekimo, t. y. kad šilumos tiekimo vamzdynai buvo sugedę, taip pat atmestini, kaip neturintys teisiškai reikšmingo ryšio su atsakovų prievole mokėti už suteiktas šilumos tiekimo paslaugas. Šilumos punktų įrenginių priežiūra bei jų modernizavimo ir pertvarkymo organizavimas priskirtinas atitinkamo namo savininkams, todėl ieškovas neturi prievolės remontuoti galimų gedimų, kurie atitinkamai nesudaro pagrindo atsakovams atsisakyti vykdyti prievolę ieškovui šilumos energijos pirkimo-pardavimo teisinių santykių kontekste. Taigi, šios byloje nustatytos aplinkybės sudaro prielaidą išvadai, jog atsakovams šilumos tiekimo paslauga buvo teikiama, o kliūčių, galimai sąlygojančių netinkamą paslaugos teikimą, šalinimas nėra priskirtinas ieškovo kompetencijai bei nesusijęs su atsakovų mokestine prievole ieškovui.

30Teismas sutinka su atsakovų pozicija, kad jie šiame teisiniame ginče laikytini vartotojais, kadangi byloje nėra įrodymų, leidžiančių padaryti priešingą išvadą, tačiau toks atsakovų statusas nagrinėjamų teisinių santykių kontekste nesudaro pagrindo taikyti atitinkamų vartotojų teisių apsaugos priemonių, nes byloje nėra nustatyta atsakovų teisių pažeidimų. Teismui padarius išvadą, jog atsakovai neteisėtai atsijungė nuo bendros šildymo sistemos, ir kad ieškovas pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovų susidariusią skolą, laikydamas atsakovus šilumos energijos vartotojais, aplinkybė, jog atsakovai yra vartotojai, nesudaro pagrindo kvestionuoti atsakovų prievolių ieškovui teisėtumo. Tokios pozicijos laikosi ir Kasacinis teismas, civilinėje byloje atmetęs argumentą, jog faktiškai atjungus buto įrenginius nuo bendros šildymo sistemos, vartotojas neprivalo mokėti už tiektą šilumą, nes nėra šilumos vartotojas, ir dar kartą pažymėdamas, kad pagal kasacinio teismo praktiką vartotojai, neteisėtai atjungę buto šildymo sistemą nuo bendrų šildymo įrenginių, išlieka šilumos energijos vartotojai iki teisės aktų nustatyta tvarka įteisins buto šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą ir jiems tenka pareiga mokėti už šilumos energiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2013 ir kt.). Taigi vartotojo sampratos ypatumai, šiam neteisėtai atsijungus nuo bendros šildymo sistemos, nesuteikia jam papildomų teisinių gynybos priemonių ginčijant savo, kaip šilumos vartotojo, prievolę atsiskaityti su šilumos tiekėju ir tuo labiau automatiškai nesuponuoja šilumos tiekėjo nepagrįsto praturtėjimo fakto.

31Kaip jau buvo minėta, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas tiekė šilumos energiją atsakovams nuosavybės teise priklausančioms patalpoms, todėl atsakovams teisės aktuose nustatyta tvarka neatsijungus nuo bendros šildymo sistemos nėra pagrindo pripažinti nutrauktą konkliudentiniais veiksmais tarp šalių sudarytą šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį ir atitinkamai paneigti atsakovų pareigą atsiskaityti už suteiktas šilumos energijos tiekimo paslaugas. Taigi išdėstytų motyvų pagrindu teismas sprendžia, jog ieškovo nurodomu laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti skolą, atsakovai, kaip patalpų savininkai, turėjo prievolę mokėti ieškovui už tiekiamą šilumos energiją, prievoliniai teisiniai santykiai tarp ieškovo ir atsakovų nėra pasibaigę iki atsakovai įteisins laikiną atjungimą, o ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų susidariusią skolą laikytinas pagrįstu.

32Dėl ieškovo reikalavimo kvalifikavimo

33Atsakovai teigia, jog ieškovas tokio pobūdžio byloje turėtų reikšti reikalavimą priteisti nuostolius dėl neteisėtai atlikto atsijungimo ir atitinkamai įrodinėti jų atsiradimą, o savo poziciją grindžia nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 3K-3-519/2010. Ieškovas laiko, kad atsakovai nėra atsijungę nuo bendros šilumos tiekimo sistemos, ir reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovų skolą, susidariusią dėl neapmokėjimo už šilumos energiją laikotarpiu nuo 2012-02-01 iki 2012-11-30. Teismo vertinimu, priešingai nei atsakovų minimoje Kasacinio teismo civilinėje byloje, ieškovo reikalavimo priteisti 5 874,93 Lt skolą faktinio pagrindo nesudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas žalos atsiradimas (ieškovas nagrinėjamoje byloje yra ne daugiabučių namų savininkų bendrija, jis neatstovauja kitų namo butų gyventojams, jo reikalavimo pagrindas – ne žalos padarymo, bet tik skolos atsiradimo faktas), todėl nėra pagrindo remtis kasacinės instancijos teismo nutartimi, kaip priimta analogiškoje pagal teisinę situaciją byloje. Pažymėtina, jog pastato patalpų savininkai su ieškovu atsiskaito už šilumos energiją pagal teisės aktų reglamentuotą tvarką, o atsakovams teisės aktų nustatyta tvarka neįteisinus savo patalpų šildymo sistemos atjungimo nuo bendrų namo šildymo ir karšto vandens sistemų, ieškovas neturėjo teisinio pagrindo keisti pastate suvartoto šilumos kiekio paskirstymo (išdalijimo) vartotojams tvarkos ir atitinkamai vertinti galimai patirtų nuostolių, taigi ieškovas pagrįstai prašo priteisti iš atsakovų susidariusį įsiskolinimą, kuris yra pagal teisės aktus apskaičiuotas mokestis už patiektą šilumos energiją. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas kvalifikuotinas kaip skola už suteiktas paslaugas ir šioje byloje yra aktualus prievoles reglamentuojančių teisės normų taikymas.

34Dėl mokesčių už šilumos energiją paskirstymo ir apskaičiavimo tvarkos teisėtumo

35Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė naujus motyvus, kurių nebuvo nurodęs procesiniuose dokumentuose ir ginčo nekėlė, t. y. jog jam nėra aiški ieškovo paskaičiuotų mokesčių už šilumos energiją tvarka ir dydis, mokesčių paskirstymas tarp pastato bendraturčių šilumą skirstant keliems pastatams, kurie susieti bendra centralizuota šildymo sistema, kokiomis proporcijomis apskaičiuojama skola už tiekiamą šilumos energiją.

36Atkreiptinas dėmesys, jog remiantis teismo 2013-03-20 d. nutartimi pasirengimas šioje civilinėje byloje vyko paruošiamųjų dokumentų būdu (b. l. 56). CPK 227 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus ir motyvus, kurie galėjo būti pateikti šioje dalyje nurodytuose procesiniuose dokumentuose, jeigu mano, kad vėlesnis jų pateikimas užvilkins sprendimo priėmimą byloje. Be to, proceso šalims buvo išaiškinta, kad pasirengimo nagrinėti bylą metu jos turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus bei atsikirtimus į pareikštus reikalavimus (b. l. 56, 71). Atsakovas minėtų argumentų pasiruošimo bylos nagrinėjimui metu nekėlė, jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo teigiamas aplinkybes apie mokesčių paskirstymo bei paskaičiavimo neteisėtumą, neteikė, todėl teismas atsisako priimti naujus atsakovo argumentus, kurie galėjo būti pateikti procesiniuose dokumentuose, nes šių argumentų pateikimas ir tyrimas, teismo vertinimu, užvilkins sprendimo priėmimą byloje. Pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimas teismo posėdžiuose buvo ne kartą atidėtas dėl atsakovų neatvykimo, taip pat dėl atsakovo prašymų teikti į bylą naujus įrodymus (b. l. 97, 100-101, 128-129, 139, 161-162, 167-168), todėl atsakovams buvo sudarytos procesinės galimybės galutinai suformuluoti savo atsikirtimų pagrindą, o naujų atsikirtimų bei įrodymų pateikimas vilkintų sprendimo priėmimą byloje, kuri buvo iškelta teisme daugiau nei prieš metus laiko (2013-01-30 d.).

37Remiantis minėtomis teisės normomis, byloje konstatavus atsakovų pareigą mokėti už suteiktas paslaugas, ir nesant duomenų, jog atsakovai atsiskaitė su ieškovu, yra pagrindas ieškovo reikalavimus patenkinti ir priteisti solidariai iš atsakovų 5 874,93 Lt skolos ieškovo naudai, o atsakovams praleidus prievolės įvykdymo terminą iš atsakovų solidariai taip pat priteistinos 198,22 Lt dydžio palūkanos už laikotarpį nuo 2012-04-01 iki 2013-01-22 (CK 6.210 straipsnis).

38Dėl procesinių palūkanų priteisimo

39CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Vadovaujantis minėtomis normomis iš atsakovų priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

40Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

41Ieškovas patyrė 184,80 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 176,00 Lt žyminio mokesčio (b. l. 4, 28), 8,80 Lt išlaidų už Nekilnojamojo turto registro ir Gyventojų registro tarnybos išrašus (b. l. 8-10, 19-23). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, todėl iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 184,80 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai, t. y. po 92,40 Lt iš kiekvieno atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

42Valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos 91,28 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. po 45,64 Lt iš kiekvieno atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 ir 96 straipsniai).

43Teismas, vadovaudamasis CPK 284-286 straipsniais,

Nutarė

44ieškinį tenkinti.

45Priteisti ieškovui UAB „Vilniaus energija“, į. k. 111760831, buv. Jočionių g. 13, Vilnius, solidariai iš atsakovų G. B., a. k. ( - ), ir A. B., a. k. ( - ), 5 874,93 Lt (penkis tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt keturis litus 93 ct) skolos, 198,22 Lt (vieną šimtą devyniasdešimt aštuonis litus 22 ct) palūkanų ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 6 073,15 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2013-01-30 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

46Priteisti ieškovui UAB „Vilniaus energija“, į. k. 111760831, buv. Jočionių g. 13, Vilnius, lygiomis dalimis iš atsakovų G. B., a. k. ( - ), ir A. B., a. k. ( - ), 184,80 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt keturis litus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 92,40 Lt (devyniasdešimt du litus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo.

47Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų G. B., a. k. ( - ), ir A. B., a. k. ( - ), po 45,64 Lt (keturiasdešimt penkis litus 64 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš kiekvieno atsakovo valstybės naudai, šias išlaidas sumokant į sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos.

48Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė,... 2. sekretoriaujant Bartautei Čepytei,... 3. dalyvaujant ieškovo atstovei D. N.,... 4. atsakovui G. B.,... 5. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 6. ieškovas UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 7. Atsakovai pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad registruotu... 8. Ieškovas pateiktame dublike nesutiko su atsakovų išdėstyta pozicija... 9. Atsakovai pateiktame triplike taip pat prašė ieškovo ieškinį atmesti,... 10. Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos pateikė... 11. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė procesiniuose... 12. Atsakovas G. B. teismo posėdyje palaikė savo procesiniuose dokumentuose... 13. Atsakovei A. B. bei institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Valstybinei... 14. Ieškinys tenkintinas.... 15. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovams G. B. ir A. B.... 16. Dėl atsakovų pareigos apmokėti už suteiktas šilumos tiekimo paslaugas... 17. Byloje kilo ginčas dėl atsakovų pareigos apmokėti už suteiktas šilumos... 18. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal... 19. CK 6.390 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog abonentas, kai pagal energijos... 20. Šildymo sistemos atjungimas nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos be... 21. Taisyklių 108-124 punktai numato pareigą gauti Valstybinės energetikos... 22. Pažymėtina, jog kasacinės instancijos teismas laikosi pozicijos, siejančios... 23. Pažymėtina, jog teisės aktuose, reglamentuojančiuose šilumos... 24. Nors civilinei teisei būdingas dispozityvumas, t. y. civilinių teisinių... 25. Be to, norintis nutraukti energijos pirkimo–pardavimo sutartį ir atjungti... 26. Taigi remiantis teisiniu reglamentavimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 27. Dėl ieškovo suteiktų paslaugų ir jų kokybės ... 28. Atsakovas taip pat ginčija savo prievolę mokėti ieškovui remdamasis... 29. Atsakovų nurodomi argumentai, jog ieškovas neužtikrino tinkamo šilumos... 30. Teismas sutinka su atsakovų pozicija, kad jie šiame teisiniame ginče... 31. Kaip jau buvo minėta, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas... 32. Dėl ieškovo reikalavimo kvalifikavimo... 33. Atsakovai teigia, jog ieškovas tokio pobūdžio byloje turėtų reikšti... 34. Dėl mokesčių už šilumos energiją paskirstymo ir apskaičiavimo tvarkos... 35. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė naujus motyvus, kurių nebuvo nurodęs... 36. Atkreiptinas dėmesys, jog remiantis teismo 2013-03-20 d. nutartimi... 37. Remiantis minėtomis teisės normomis, byloje konstatavus atsakovų pareigą... 38. Dėl procesinių palūkanų priteisimo... 39. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės... 40. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 41. Ieškovas patyrė 184,80 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 176,00 Lt... 42. Valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos 91,28 Lt išlaidos,... 43. Teismas, vadovaudamasis CPK 284-286 straipsniais,... 44. ieškinį tenkinti.... 45. Priteisti ieškovui UAB „Vilniaus energija“, į. k. 111760831, buv.... 46. Priteisti ieškovui UAB „Vilniaus energija“, į. k. 111760831, buv.... 47. Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų G. B., a. k. ( - ), ir A. B., a. k. (... 48. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti...