Byla 2-16236-819/2018
Dėl delspinigių sumažinimo, įskaitytų pinigų pripažinimo paskolos grąžinimu ir senaties taikymo. Byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje dalyvauja I. S

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir,

2sekretoriaujant Augustei Juodėnaitei, Gretai Čepelionytei,

3dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Robertui Naruševičiui,

4atsakovo atstovui advokatui Stanislav Papijanc,

5viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei bankrutavusiai kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ dėl delspinigių sumažinimo, įskaitytų pinigų pripažinimo paskolos grąžinimu ir senaties taikymo. Byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje dalyvauja I. S..

6Teisėja

Nustatė

7ieškovas pateiktu ieškiniu prašo sumažinti 2013 m. sausio 2 d. kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ir V. S. sudarytos paskolos sutarties Nr. 13-00001 LTL (toliau – Paskolos sutartis) 2.15 punktu nustatytus nepagrįstai didelius 0,2 procento dydžio delspinigius iki 0,08 procento, taikyti 6 mėnesių ieškinio senatį reikalavimams dėl delspinigių, pripažinti kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ įskaitytus delspinigius paskolos pagal Paskolos sutartį grąžinimu, pripažįstant ieškovą galutinai atsiskaičiusiu su atsakovu pagal Paskolos sutartį ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8Ieškinyje ieškovas nurodo, kad ieškovas ir atsakovas 2013 m. sausio 2 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 13-00001 LTL, kuria ieškovui buvo suteikta 108 000 Lt (31 278,96 Eur) paskola, į šią sumą įskaitant pajinį įnašą 28 080 Lt (8 132,53 Eur). Pagal Paskolos sutartyje nustatytą mokėjimo grafiką, visa ieškovui suteikta paskola turėjo būti grąžinta iki 2018 m. sausio 25 d., o per visą paskolos laikotarpį ieškovas turėjo sumokėti 23 917,24 Lt (6 926,91 Eur) palūkanų. Bendra ieškovo mokėtina suma pagal Paskolos sutartį - 131 917,24 Lt (38 205,87 Eur). Ieškovas nuo 2013 m. vasario mėnesio iki 2014 m. sausio mėn. tinkamai vykdė Paskolos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tačiau dėl užklupusių finansinių sunkumų nuo 2014 m. vasario mėnesio laikinai sustabdė mokėjimus atsakovui (buvo atliktas tik vienas mokėjimas 2014 m. birželio mėnesį), dėl ko susikaupė ieškovo įsiskolinimas, buvo skaičiuojami delspinigiai. 2015 m. vasario mėnesį, pagerėjus ieškovo finansinei situacijai, ieškovas nedelsdamas atnaujino mokėjimus atsakovui. Ieškovas ne tik vykdė Sutartyje nurodyto dydžio mėnesinių įmokų mokėjimus, tačiau įvertinęs laikinai sustabdytus mokėjimus, savo iniciatyva kas mėnesį atlikdavo didesnius mokėjimus, siekdamas pasivyti mokėjimo grafiką ir panaikinti susidariusį įsiskolinimą. Tokiu būdu mokėjimai ieškovo buvo vykdomi nepertraukiamai iki 2017 m. spalio mėnesio imtinai. 2016 m. lapkričio 7 d. ieškovas kreipėsi į atsakovą raštu, kuriuo prašė atsakovo administratoriaus nurodyti likusią grąžintiną paskolos dalį pagal Paskolos sutartį, atskirai nurodant negrąžinto pajaus dalį, paskolos dalį, palūkanas už naudojimąsi paskola ir delspinigius. Į šį prašymą atsakovas neatsakė. 2017 m. spalio 16 d. ieškovas kreipėsi į atsakovą pakartotinai elektroniniu paštu, siekdamas gauti informaciją apie Paskolos sutarties pagrindu sumokėtų sumų įskaitymą. Tokios informacijos iki tol ieškovas ne kartą prašė atsakovo telefonu, tačiau jos arba negaudavo, arba ji buvo iš esmės skirtinga. 2017 m. spalio 17 d. ieškovas patikslino 2017 m. spalio 16 d. prašymą, prašydamas nurodyti paskolos likutį, delspinigius ir palūkanas. Tokios informacijos ieškovas atsakovo prašė ir 2017 m. spalio 24 d. elektroniniu laišku, 2017 m. lapkričio 10 d. elektroniniu laišku. 2017 m. gruodžio 12 d. ieškovas dar kartą kreipėsi į atsakovą su prašymu dėl informacijos pateikimo, kuriuo prašė atsakovo pateikti informaciją apie paskolos likutį. 2018 m. sausio 17 d. ieškovas gavo atsakovo parengtą paskolos apyvartos suvestinę Nr. 1, kurioje nurodoma, kad atsakovo skaičiavimais iki 2017 m. gruodžio 12 d. ieškovas atsakovui pagal Paskolos sutartį buvo sumokėjęs 35 490,60 Eur, o negrąžintos paskolos likutis tai dienai buvo 4 445,79 Eur, papildomai 41,51 Eur palūkanų ir 352,67 Eur delspinigių. Ieškovo teigimu, šios suvestinės duomenys yra netikslūs, neatitinka tikrovės: vienas ieškovo atliktas mokėjimas – 2017 m. liepos 7 d. 637,16 Eur sumai, apskritai nėra įskaitytas, nurodyta neteisinga bendra mokėjimų suma – 35 490,60 vietoje 42 005,86 Eur, ieškovo atliekami mokėjimai nepagrįstai įskaityti ne pagrindinės skolos, o neprotingai didelių delspinigių padengimui. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovo pateiktais skaičiavimas ir priskaičiuotų delspinigių dydžiu, 2018 m. vasario 15 d. atsakovui pateikė prašymą dėl delspinigių sumažinimo, įmokų įskaitymo ir perskirstymo. Iki ieškinio pateikimo teismui ieškovas nurodo nesantis gavęs jokio atsakymo į šį prašymą.

9Ieškovas pabrėžia, kad ieškovas per Paskolos sutarties galiojimo laikotarpį – iki 2018 m. sausio 25 d., sumokėjo ieškovui 42 642,99 Eur, nors turėjo sumokėti 38 205,87 Eur, iš jų 31 278,96 Eur paskolos ir 6 926,91 Eur palūkanų. Paskolos sumą ir Paskolos sutartyje numatytas palūkanas ieškovas apmokėjo atsakovui aštuoniais mėnesiais anksčiau nei numatyta Paskolos sutartyje. Todėl ieškovui jau esant sumokėjus atsakovui 4 437,12 Eur daugiau nei Sutartyje nurodyta paskolos suma ir palūkanos, reikalavimas papildomai apmokėti 4 445,79 Eur paskolos, papildomai 41,51 Eur palūkanų bei 352,67 Eur delspinigių, yra visiškai nepagrįstas, nesąžiningas ir neprotingas. Todėl ieškovas pripažintinas atsiskaičiusiu su atsakovu pagal Paskolos sutartį.

10Ieškovas taip pat nurodo, kad Paskolos sutartimi šalys sulygo net 0,20 procentų delspinigių dydį, kuris, ieškovo vertinimu, yra akivaizdžiai nepagrįstas, neprotingai didelis ir sudaro pagrindą Atsakovui piktnaudžiauti savo padėtimi. Už naudojimąsi pinigais Paskolos sutartimi šalys sulygo 8 procentų dydžio metines palūkanas. Tuo tarpu Paskolos sutarties specialiosios dalies 2.15 punkte buvo numatyti net 75 procentų dydžio metiniai delspinigiai. Ieškovas nurodo, kad jis yra vartotojas ir neturėjo realių galimybių derėtis su atsakovu dėl delspinigių dydžio Paskolos sutarties sudarymo metu, atsiradus aplinkybėms, dėl kurių ieškovas laikinai negalėjo tinkamai vykdyti įsipareigojimų. Aplinkybę, kad santykiuose su atsakovu ieškovas yra vartotojas, ieškovas grindžia tuo, kad ieškovas pagal Paskolos sutartį gautą paskolą panaudojo įsigyti patalpoms, kuriose įrengtas šilumos ir vandentiekio mazgas, aprūpinantis šiluma ir ieškovo gyvenamąsias patalpas. Jei šias patalpas būtų įsigijęs ne ieškovas, jam būtų ženkliai pasunkėjęs naudojimasis gyvenamosiomis patalpomis, kuriose yra ieškovo ir jo šeimos nuolatinė gyvenamoji vieta, arba būtų reikėję didelių investicijų perkelti šiluminį ir vandens mazgą. Kadangi ieškovas maksimaliai stengėsi vykdyti įsipareigojimus, darė didesnes įmokas pagal turėtas finansines galimybes, anksčiau grąžino paskolą ir sulygtas palūkanas, ieškovas prašo sumažinti Paskolos sutarties specialiosios dalies 2.15 punkte nustatytą 0,20 procento dydžio delspinigių normą iki protingo dydžio – 0,08 procento normos. Sumažinus delspinigių normą iki protingumo ir teisingumo kriterijus atitinkančios 0,08 procento normos, ieškovo mokėtinų delspinigių dydis būtų 3 456,46 Eur. Tokia suma yra pakankama padengti visiems atsakovo patirtiems nuostoliams.

11Atsakovas pateikė atsiliepimą byloje, kuriuo su pateiktu ieškiniu nesutinka. Atsakovas nurodo, kad 2013 m. sausio 2 d. ieškovas ir atsakovas sudarė paskolos sutartį Nr. 13-00001 LTL, pagal kurią ieškovui buvo suteikta 108 000 Lt (31 278,96 Eur) paskola, metinė palūkanų norma – 8 proc., delspinigių dydis – 0,2 proc., paskolos grąžinimo terminas – 2018 m. sausio 25 d. 2013 m. sausio 3 d. ieškovas, atsakovas bei I. S. pasirašė sutartinės hipotekos sutartį, pagal kurią Paskolos sutarties įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas ieškovui ir I. S. priklausantis butas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ). 2015 m. sausio 13 d. (rašte klaidingai nurodyti metai) atsakovas reikalavimu-įspėjimu Nr. VTK-0828 informavo ieškovą ir I. S., jog Paskolos sutartis nėra tinkamai vykdoma, todėl nesumokėjus per pranešime nurodytą terminą įsiskolinimo, ši sutartis bus nutraukta vienašališkai. Tokius pranešimus atsakovas ieškovui ir I. S. išsiuntė ir 2014 m. balandžio 28 d. raštu Nr. 14/0318, 2015 m. spalio 7 d. raštu Nr. VTK-1750. Atsiliepime atsakovas nesutinka su ieškovo teiginiais, kad Paskolos sutartimi šalių sulygtas delspinigių dydis yra akivaizdžiai per didelis, sudaro pagrindą atsakovui kaip stipresnei sandorio šaliai piktnaudžiauti savo padėtimi. Atsakovas prašo įvertinti tai, kad ieškovas ir atsakovas Paskolos sutartį sudarė laisva valia ir įsipareigojo ją tinkamai vykdyti. Sudarydami Paskolos sutartį ieškovas ir atsakovas individualiai aptarė pagrindines Paskolos sutarties sąlygas, tarp jų delspinigių dydį, bei kiekvienas iš jų su šiuo delspinigių dydžiu sutiko. Ieškovas nei prieš sudarydamas Paskolos sutartį, nei gavęs įspėjimus neteikė atsakovui jokių pasiūlymų ir pretenzijų dėl Paskolos sutartyje nustatyto delspinigių dydžio. Paskolos ieškovui reikėjo operatyviai, siekiant įsigyti VĮ „Valstybės turto fondas“ viešo aukciono būdu parduodamą negyvenamąją patalpą – technikos ir sporto klubą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ). Tai taip pat liudija, kad Paskolos sutartyje aptartas delspinigių dydis atitiko ar turėjo atitikti ieškovo valią ir interesus Paskolos sutarties sudarymo metu, jo valia pasikeitė tik praėjus keleriems metams po Paskolos sutarties sudarymo. Atsakovas taip pat prašo įvertinti tai, kad ieškovo išsilavinimas aukštasis, Paskolos sutarties sudarymo metu ieškovas dirbo IĮ „Vaido Sejūno įmonė“ bei VšĮ „Kelmės technikos sporto klubo vairavimo mokykla“ direktoriumi. Taigi, ieškovas tiek pagal turimą išsilavinimą, tiek pagal užimamas darbines pareigas turėjo ir galėjo suvokti, kokius įsipareigojimus, susijusius su delspinigių dydžiu, prisiima. Delspinigių dydžio įvertinimas nereikalauja ypatingų finansinių žinių, todėl ieškovo išsilavinimą ir kvalifikaciją turintis asmuo be didesnių pastangų gali apskaičiuoti, kokius delspinigius teks mokėti tinkamai nevykdant prisiimtų įsipareigojimų ir atitinkamai apsispręsti ar šiomis sąlygomis sudaryti paskolos sutartį.

12Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovo argumentu, jog jis santykiuose su atsakovu yra vartotojas. Paskolos sutartyje buvo nurodyta, kad paskolos naudojimo tikslas – nekilnojamojo turto įsigijimui. Pagal atsakovo turimus duomenis prieš VĮ „Valstybės turto fondas“ organizuotą viešą aukcioną negyvenamoji patalpa – technikos ir sporto klubas, 2006 m. birželio 8 d. panaudos sutarties pagrindu buvo suteikta VšĮ „Kelmės technikos sporto klubo vairavimo mokykla“, kurios direktoriumi Paskolos sutarties sudarymo metu ir buvo pats ieškovas. Taigi, įsigydamas šią patalpą, ieškovas siekė užtikrinti, kad jo vadovaujamai įstaigai nereikėtų keltis į kitas patalpas. Tai liudija, kad šias patalpas ieškovas įsigijo ne asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, o VšĮ „Kelmės technikos sporto klubo vairavimo mokykla“ veiklai tęsti – ūkinei komercinei veiklai vykdyti.

13Atsiliepime atsakovas nurodo, kad Paskolos sutartimi šalys sulygo įmokų paskirstymo tvarką. Būtent, įmokos, unijos gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos unijos turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu. Antrąja eile įmokos skiriamos delspinigiams dengti. Trečiąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą. Ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti. Todėl ieškovui turėjo būti žinoma, kad iš sumokėtų įmokų pirmiausiai dengiami delspinigiai, o tik po to palūkanos, pagrindinė skola. Todėl ieškovo argumentai, kad atsakovas turėjo iš ieškovo įmokų pirmiau padengti pagrindinę skolą, o ne delspinigius, kad ieškovas su atsakovu atsiskaitė anksčiau laiko, yra nepagrįsti ir klaidingi. Taip pat nepagrįsti ieškovo argumentai, kad ieškinio patenkinimo atveju jis įgytų reikalavimo teisę į permoką, nes ieškovo ginčijamos netesybos buvo sumokėtos remiantis Paskolos sutarties 20 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.54 straipsnio 1 dalimi. Pagal CK 6.258 straipsnio 3 dalį netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos. Taip pat atsakovas nesutinka, kad atsakovas nėra įskaitęs tam tikrų jo sumokėtų sumų pagal Paskolos sutartį.

14Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, I. S. pateikė atsiliepimą, kuriuo sutinka su ieškovo ieškiniu.

15Ieškovo atstovas bylos nagrinėjimo teisme metu palaikė ieškinyje nurodytą poziciją, prašė ieškinį tenkinti. Jo pasisakymai fiksuoti teismo posėdžio protokole.

16Atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime nurodytą poziciją. Jo pasisakymai fiksuoti teismo posėdžio protokole.

17Trečiasis asmuo į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą trečiasis asmuo informuotas tinkamai.

18Ieškinys netenkintinas.

19Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2013 m. sausio 2 d. ieškovas ir atsakovas sudarė paskolos sutartį Nr. 13-00001 LTL (b.l. 119-114, t. I), pagal kurią ieškovui buvo suteikta

20108 000 Lt (31 278,96 Eur) paskola nekilnojamojo turto įsigijimui (Paskolos sutarties specialiosios dalies 2.1, 2.2 p.). Paskolos sutartimi šalys taip pat sulygo dėl metinės palūkanų normos – 8 proc., paskolos grąžinimo termino – 2018 m. sausio 25 d., taip pat delspinigių dydžio – 0,2 proc. (Paskolos sutarties specialiosios dalies 2.2, 2.6, 2.15 p.), taip pat aptarė šalių įsipareigojimus, tarp jų ieškovo pareigą grąžinti paskolą ir sumokėti kitas pagal sutartį priklausančias mokėti sumas ieškovui sutartyje ir tvarkaraštyje nustatytais terminais, už paskolos suteikimą mokėti ieškovui sutartyje nustatytas palūkanas, mokėti ieškovui sutartyje numatytus delspinigius nuo nesumokėtos paskolos sumos už kiekvieną pradelstą mokėjimo dieną pagal sutartį (Paskolos sutarties bendrosios dalies 6.5, 6.6, 6.8 p.). 2013 m. sausio 3 d. ieškovas, atsakovas bei I. S. pasirašė sutartinės hipotekos sutartį, pagal kurią Paskolos sutarties įvykdymui užtikrinti, kaip numatyta Paskolos sutarties specialiosios dalies 2.14 p., Paskolos sutarties bendrosios dalies 6.1 p., buvo įkeistas ieškovui ir I. S. priklausantis butas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ) (b.l. 43-49, t. I). Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas jam suteiktą paskolą panaudojo pagal paskirtį, ja dengė įsipareigojimą apmokėti nuosavybės teise įsigytą negyvenamąją patalpą – technikos ir sporto klubą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), pagal 2012 m. gruodžio 21 d. sutartį Nr. 125-12 dėl privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo (b.l. 53, 54-57, 58, t. I). Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, taip pat ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad šios negyvenamosios patalpos įsigijimo metu ieškovas nuosavybės teise taip pat valdė kitą patalpą, esančią tame pačiame pastate adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), 1A2p, t. y. butą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), kurioje buvo ieškovo ir trečiojo asmens gyvenamoji vieta (b.l. 4-5, t. II).

21Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas įsipareigojimus pagal Paskolos sutartį iki 2014 m. sausio 2 d. vykdė (b.l. 29-30, 134-135, t. I), o nuo 2014 m. sausio 2 d. iki 2015 m. vasario 2 d. dėl kilusių finansinių sunkumų jokių mokėjimų atsakovui, išskyrus 2014 m. birželio 13 d. mokėjimą 637,16 Eur sumai, atsakovui pateikus 2014 m. balandžio 28 d. pranešimą dėl vienašališko paskolos sutarties nutraukimo (b.l. 51, t. I), neatliko. 2015 m. sausio 13 d. reikalavimu-įspėjimu Nr. VTK-0828 atsakovas informavo ieškovą ir I. S., jog Paskolos sutartis nėra tinkamai vykdoma, todėl nesumokėjus per pranešime nurodytą terminą įsiskolinimo, ši sutartis bus nutraukta vienašališkai (b.l. 50, t. I). Šiame rašte atsakovas nurodė, kad ieškovo skolą 2015 m. sausio 13 d. dienai sudaro negrąžinta paskolos dalis – 6 160,21 Eur, palūkanos – 2 084,89 Eur, delspinigiai – 3 026,23 Eur. Šių sumų pagrįstumą patvirtina ir atsakovo į bylą pateikti kiti rašytiniai įrodymai (b.l. 63, t. I) (pvz., 6 160,21 Eur negrąžintos paskolos suma susidaro negrąžinta paskola 2013 m. gruodžio 25 dienai 26 888,88 Eur (stulpelis balansas prieš) minus turėta likti negrąžinta paskola 2014 m. gruodžio 25 d. 20 728,68 Eur (stulpelis balansas po), o 2 084,89 Eur palūkanų suma – palūkanų suma (stulpelis palūkanos) už laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 25 d. iki 2014 m. gruodžio 25 d.). Nors atsakovas į bylą nepateikė skaičiavimų, kokiu būdu atsakovas apskaičiavo ieškovui 3 026,33 Eur delspinigių, tai savaime nepatvirtina jų paskaičiavimo nepagrįstumo. Tuo labiau, kad byloje ieškovas nekėlė ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovas delspinigius ieškovui skaičiavo netinkamai, nesilaikydamas Paskolos sutartimi sulygtos tvarkos. Po šio rašto ieškovas pradėjo vykdyti mokėjimus atsakovui pagal Paskolos sutartį, kuriais atsakovas dengė ieškovo įsipareigojimus pagal Paskolos sutarties bendrosios dalies 20 punkte nustatytą eiliškumą: pirmąja eile turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, antrąja eile delspinigiams dengti, trečiąja eile mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą, ketvirtąja eile pagrindinei prievolei įvykdyti. Nurodytas aplinkybes patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai (b.l. 29-30, 63, t. I): 2015 m. vasario 2 d. atliktais ieškovo mokėjimais 3 530,47 Eur sumai buvo padengti pirmiausiai 3 366,20 Eur dydžio delspinigiai ir tik tada 164,27 Eur palūkanos, 2015 m. gegužės 3 d. mokėjimu 1 911,48 Eur sumai buvo padengti 676,13 Eur delspinigiai ir tik tada 1 235,35 Eur palūkanų. Ieškovui ir toliau vengiant vykdyti įsipareigojimus pagal Paskolos sutartį, atsakovas pakartotiniu 2015 m. spalio 7 d. raštu Nr. VTK-1750 įspėjo ieškovą ir I. S. apie turimą pradelstą įsiskolinimą, kurį tuo metu sudarė negrąžinto kredito dalis – 10 745,33 Eur, nesumokėta palūkanų – 1 808,54 Eur, nesumokėta delspinigių – 1 183,55 Eur (b.l. 52, t. I). Po šio rašto ieškovas mokėjimus atsakovui iki 2017 m. spalio 4 d. vykdė ne rečiau kaip kas mėnesį, su tam tikromis išimtis 2016 m. antrąjį metų pusmetį, kuriais atsakovas dengė ieškovo įsipareigojimus pagal Paskolos sutarties bendrosios dalies 20 punkte nustatytą eiliškumą. Pagal atsakovo ir ieškovo pateiktus duomenis, kurie iš esmės sutampa (b.l. 10-15, 29-30, 63, t. I), ieškovas atsakovui pagal Paskolos sutartį yra sumokėjęs 42 643,02 Eur, iš kurių 27 470,33 Eur buvo skirti paskolos sumai dengti, 6 884,20 Eur palūkanoms dengti, o 8 288,49 Eur delspinigiams dengti. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo nurodomas kaip neįskaitytas ieškovo atsakovui 2017 m. liepos 17 d. atliktas mokėjimas 637,16 Eur sumai atsakovo buvo gautas ir skirtas paskolos sumai dengti, ką liudija atsakovo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, dėl ko nuo 4 445,79 iki 3 808,64 Eur yra sumažėjusi atsakovo nurodoma kaip likusi negrąžinta paskolos suma (b.l. 29-30, 63, t. I).

22Dėl reikalavimo sumažinti Paskolos sutartimi šalių sulygtus delspinigius

23Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Tokiu susitarimu yra išreiškiama šalių valia nustatyti tam tikras priemones, skatinančias skolininką įvykdyti prievoles ir kompensuojančias kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-303/2012 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Kadangi sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma, tai teismas, įgyvendindamas suteiktus įgalinimus mažinti neprotingai dideles netesybas, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012; 2013 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).

24Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad sprendžiant, ar netesybos ne per didelės, turi būti atsižvelgiama į konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Kriterijų sąrašas nėra baigtinis ir negalima laikyti, kad teismų praktikoje yra nustatytas konkretus priteisiamų netesybų tarifas. Priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažįstamas tinkamu, kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje nėra ir negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2010).

25Byloje nustatyta tiek tai, kad šalys Paskolos sutartimi sulygo dėl delspinigių taikymo tuo atveju, jei prievolė grąžinti paskolą ieškovo bus vykdoma netinkama, tiek tai, kad Paskolos sutartimi šalys aiškiai apibrėžė tokių delspinigių dydį – 0,2 proc. Nurodytų aplinkybių ieškovas neginčija, o reikalavimą dėl delspinigių sumažinimo nuo 0,2 procentų iki 0,08 procento reiškia tuo pagrindu, kad jie yra aiškiai per dideli: ieškovas yra vartotojas, todėl Paskolos sutarties sudarymo metu neturėjo realių galimybių derėtis su atsakovu dėl delspinigių dydžio; pagal Paskolos sutartį ieškovas turi pareigą mokėti ne tik delspinigius, bet ir 8 procentų dydžio metines palūkanas. Teismo vertinimu, šios ieškovo nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo šalių Paskolos sutartimi sulygtus delspinigius vertinti kaip aiškiai nepagrįstus.

26CK 6.2281 straipsnyje pateikiama vartojimo sutarties samprata (iki 2014 m. birželio 13 d. vartojimo sutarties apibrėžimą pateikė CK 1.39 straipsnio 1 dalis). Pagal šio straipsnio 1 dalį vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. To paties straipsnio 2 dalyje pateiktas vartotojo apibrėžimas – tai fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis. Verslininkas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai. Nors ieškovas bylos nagrinėjimo teisme metu teigė, kad santykiuose su atsakovu jis veikė kaip vartotojas, byloje surinktų įrodymų tokioms aplinkybėms nustatyti nepakanka (CPK 185 straipsnis). Ieškovas į bylą pateikė 2013 m. liepos 22 d. ieškovo su trečiuoju asmeniu sudarytą Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartį Nr. 2, kuria buvo apibrėžti trečiojo asmens ir ieškovo santykiai dėl pastate, esančiame ( - ), kurio bendras naudingas plotas 115,97 kv. m, šilumos mazgo ir pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros darbų vykdymo bei atsiskaitymo, taip pat dėl kitų su tuo susijusių tarpusavio įsipareigojimų (b.l. 96-98, t. I). Remdamasis šia sutartimi ieškovas teigė, kad negyvenamoji patalpa – technikos ir sporto klubas, esanti ( - ), unikalus Nr. ( - ), buvo įsigyta tenkinti jo šeimos interesams, nes ieškovas su šeima gyvena antrame ir trečiame pastato aukštuose, o visos karšto bei šalto vandens sistemos, įskaitant šilumos punkto įrengimus, yra įrengtos pirmajame patalpų aukšte. Tačiau ši ieškovo į bylą pateikta sutartis nurodytų aplinkybių nepatvirtina, nes joje nėra nurodoma, kad visos karšto bei šalto vandens sistemos, įskaitant šilumos punkto įrengimus, yra būtent šioje negyvenamoje patalpoje. Kita vertus, CK 4.82 straipsnio 1 dalies nuostata, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga, taip pat CK 4.83 straipsnio 5 dalies nuostata, kad buto ir kitų patalpų savininkas privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą, paneigia ieškovo įrodymais nepagrįstus samprotavimus, kad negyvenamąją patalpą įsigijus tretiesiems asmenims, ieškovas būtų priverstas įsirenginėti atskirus karšto bei šalto vandens įvadus, o tai jam būtų kainavę didelius pinigus. Tokią teismo išvadą dėl paskolos ėmimo su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija susijusiais tikslais patvirtina ir byloje surinkti kiti įrodymai – nekilnojamojo turto registro duomenys, iš kurių matyti, kad ieškovo nuosavybės teise įsigytos negyvenamosios patalpos paskirtis iki šiol - kultūros, technikos ir sporto klubas, o patalpa yra ne tik suteikta panaudai VšĮ „Kelmės technikos sporto klubo vairavimo mokykla“ 2006 m. birželio 8 d. panaudos sutartimi Nr. 060608-1, bet ir po jos įsigijimo yra išnuomota V. S. įmonei 2013 m. sausio 9 d. nuomos sutartimi Nr. 13/1 ir UAB „Vaido Sejūno vairavimo mokykla“ 2013 m. kovo 5 d. nuomos sutartimi Nr. 13/1. Todėl santykiuose su atsakovu pagal Paskolos sutartį ieškovas negali būti laikomas vartotoju (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012). Papildomai pasisakydamas dėl ieškovo nurodomų ribotų galimybių derėtis dėl delspinigių dydžio, teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog ieškovas turi ne tik aukštąjį išsilavinimą, bet ir ilgametę vadovavimo juridiniam asmeniui patirtį – Paskolos sutarties sudarymo metu ieškovas ėjo vadovo pareigas V. S. įmonėje (darbo patirtis 21 m.), taip pat VšĮ „Kelmės techninio sporto klubo vairavimo mokykla“ (darbo patirtis 6 m.) (b.l. 59-60, t. I). Tai liudija, kad Paskolos sutartį sudarė du verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galinčių įvertinti sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo padarinius ir laisva valia nuspręsti, ar sudaryti sutartį vienomis ar kitomis sąlygomis (CK 6.156 straipsnis).

27Pagrindo mažinti Paskolos sutartimi šalių aiškiai sulygtus delspinigius kaip aiškiai per didelius nepagrindžia ir kita ieškovo nurodoma aplinkybė, kad pagal Paskolos sutartį jis turėjo pareigą mokėti ne tik netesybas, bet ir 8 procentų dydžio metines palūkanas. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškina, kad paskolos teisiniuose santykiuose palūkanos atlieka dvejopo pobūdžio funkcijas – atlyginimo už naudojimąsi paskolintais pinigais funkciją (mokėjimo, pelno palūkanos) bei paskolos davėjo nuostolių, kuriuos jis patiria dėl laiku negrąžintos paskolos, kompensavimo funkciją (kompensuojamosios palūkanos). Palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (CK 6.71 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis Nr. 3K-3-392/2012), nes tiek kompensuojamųjų palūkanų, tiek netesybų tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius. Nagrinėjamu atveju šalių sulygtos 8 procentų metinės palūkanos atlieka ne paskolos davėjo nuostolių, kuriuos jis patiria dėl laiku negrąžintos paskolos, kompensavimo funkciją, o atlyginimo už naudojimąsi paskolintais pinigais funkciją, todėl jų dydis, sulygtas šalių pasirašant Paskolos sutartį, nėra reikšmingas svarstant, ar sulygti delspinigiai nėra aiškiai per dideli.

28Atsakovas atsikirtimus į ieškovo ieškinį grindžia CK 6.258 straipsnio 3 dalimi, kuri numato, kad jeigu netesybos neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo sumą. Netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad mažinti delspinigių dydį, esant įstatymuose (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) nustatytoms sąlygoms, galima ir tais atvejais, kai delspinigiai yra įskaitomi į kitus sutartyje numatytus mokėjimus (palūkanas, pagrindinę skolą), jeigu dėl tokio įskaitymo nebuvo suderintos šalių valios. Įstatymo nuostatos dėl netesybų (baudos, delspinigių) nemažinimo, kai jos jau sumokėtos, taikymas priklauso nuo to, kokiu pagrindu buvo įvykdytas skolininko įsipareigojimas sumokėti kreditoriui netesybas už prievolės įvykdymo termino pažeidimą, t. y., ar netesybos buvo sumokėtos geruoju, ar jos buvo išieškotos ne ginčo tvarka. Tik tuo atveju, kai skolininkas geruoju sumoka kreditoriui sutartyje nustatytas netesybas, taikomos CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir CK 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl to, kad netesybos negali būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2005; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2012; 2012 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012 ir kt.).

29Ieškovas ieškinį grindžia faktine aplinkybe, kad jeigu ieškovui būti buvę taikyti ne aiškiai per dideli delspinigiai, jo iki 2017 m. spalio mėn. atliktų mokėjimų būtų užtekę tiek paskolos sumai, tiek palūkanoms, tiek daliai atsakovo paskaičiuotų delspinigių pagal Paskolos sutartį padengti. Tai liudija, kad ieškovas prašo mažinti jo pačio sumokėtas netesybas. Aplinkybę, kad ieškovas 8 288,49 Eur netesybas yra sumokėjęs, liudija ir byloje surinkti rašytiniai įrodymai (b.l. 29-30, 63, t. I). Todėl šioje byloje svarbu nustatyti, ar ieškovas šias netesybas sumokėjo gera valia.

30Byloje nustatyta, kad ieškovas įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį nuo 2014 m. vasario mėn. nevykdė atsakovui ilgą laiko tarpą, vėliau juos vykdyti visą laiką vėlavo. Todėl vertinant byloje surinktų įrodymų visumą, be kita ko, atsakovo 2014 m. balandžio 28 d. pranešimą Nr. 14/0318, 2015 m. sausio 13 d. reikalavimą-įspėjimą Nr. VTK-0828, 2015 m. spalio 7 d. raštą Nr. VTK-1750 (b.l. 50-52, t. I), konstatuotina, kad ieškovas turėjo žinoti ir žinojo, jog dėl įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį nevykdymo jam yra ir bus skaičiuojami Paskolos sutartimi sulygti delspinigiai. Tą liudija ir tai, kad pradėjęs vykdyti įsipareigojimus atsakovui pagal Paskolos sutartį ieškovas mokėjimus atlikdavo didesnėmis sumomis (b.l. 63, t. I), suvokdamas, kad dalis jų pagal Paskolos sutartyje sulygtą įmokų paskirstymo tvarką bus skiriami delspinigiams dengti ir tokiu būdu siekdamas pasivyti Paskolos sutartimi sulygtą tvarkaraštį. Tai nurodė ir pats ieškovas pasirengimo nagrinėti bylą metu, 2018 m. vasario 15 d. rašte atsakovui (b.l. 7-9, t. I), kas patvirtina, jog Paskolos sutartimi sulygtus delspinigius atsakovui ieškovas mokėjo savo valia. Pažymėtina, kad ieškovo į bylą pateikti 2016 m. lapkričio 7 d., 2017 m. spalio 2, 16 d., 2017 m. lapkričio 10 d., 2017 m. gruodžio 12 d. paklausimai dėl jo atliktų įmokų pagal Paskolos sutartį paskirstymo tvarkos, paskolos likučio (b.l. 23-28, t. I) nepaneigia aukščiau teismo padarytų išvadų. Sutartys, jų sąlygos, įskaitant ir sutartyje numatytą delspinigių normą, gali būti keičiamos tokia pačia tvarka kaip ir sudaroma pati sutartis (CK 6.162 straipsnio 1 dalis). Šalys Sutarties 24 punkte buvo numatę, kad sutarties pakeitimai bus įforminti papildomu rašytiniu sutarties šalių susitarimu, todėl kitaip nei rašytiniu susitarimu sutartis negalėjo būti pakeista (CK 6.183 straipsnio 1 dalis). Nesant rašytinio susitarimo dėl Paskolos sutarties pakeitimo, ieškovas neturėjo pagrindo tikėtis kitokių nei numatyta pačioje Paskolos sutartyje jos vykdymo sąlygų, įskaitant sutartyje numatytos delspinigių, mokamų uždelsus vykdyti sutartinius įsipareigojimus, normą. Nustačius, kad 8 288,49 Eur delspinigių ieškovas atsakovui sumokėjo geranoriškai, yra pagrindas pripažinti, kad tokiu atveju sumokėtos netesybos negali būti mažinamos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2005; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007).

31Todėl ieškovo reikalavimas sumažinti Paskolos sutarties 2.15 punktu šalių sulygtus 0,2 procento dydžio delspinigius iki 0,08 procento ieškinyje nurodytu pagrindu atmestinas kaip nepagrįstas.

32Dėl reikalavimo taikyti 6 mėnesių ieškinio senatį reikalavimams dėl delspinigių

33Reikalavimą taikyti 6 mėnesių ieškinio senatį reikalavimams dėl delspinigių ieškovas grindžia CK 1.124 straipsniu ir 1.126 straipsnio 2 dalimi, taip pat kasacinio teismo formuojama praktika, kad skolininkas, gavęs kreditoriaus reikalavimą sumokėti skolą gera valia ar notaro atliktą vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo, turi teisę ginti pažeistas teises pareikšdamas kreditoriui savarankišką ieškinį dėl ieškinio senaties terminų taikymo. Šia kasacinio teismo formuojama praktika ieškovas nagrinėjamoje byloje remiasi nepagrįstai.

34Lietuvos Aukščiausias Teismas 2018 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018, kuria ieškovas remiasi reikšdamas šį reikalavimą, išaiškino, kad paprastai ieškinio senatis taikoma, kai kreditorius pareiškia skolininkui ieškinį ir skolininkas, gindamasis nuo pareikštų reikalavimų, prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Tuo atveju, kai teisinis reglamentavimas nustato kreditoriui teisę išieškoti iš skolininko pinigines prievoles ne teismine tvarka (nagrinėjamu atveju – pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ir pagal hipotekos teisėjo nutartį dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka), skolininkas, gavęs kreditoriaus reikalavimą sumokėti skolą gera valia ar notaro atliktą vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo, turi teisę ginti pažeistas teises pareikšdamas kreditoriui savarankišką ieškinį dėl ieškinio senaties terminų taikymo. Teismai, nagrinėdami skolininko ieškinį, turi vadovautis ieškinio senatį reglamentuojančiomis normomis, taip pat kaip ir nagrinėdami kreditoriaus ieškinį, kai skolininkas prašo taikyti ieškinio senatį. Taigi CK normomis nustatytas ieškinio senaties teisinis reglamentavimas nevaržo skolininko teisių, nes jis pats turi savarankišką teisę, remdamasis ieškinio senaties normomis, ginti pažeistas teises teisme, pareikšdamas ieškinį dėl senaties normų taikymo kreditoriaus skaičiuojamiems bei ne teismine tvarka reiškiamiems ir (ar) privestinai vykdomiems reikalavimams.

35Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinio faktinį pagrindą sudarė aplinkybės, kad pats ieškovas, atsakovui nepareiškus reikalavimo neteismine tvarka, apmokėjo jo pagal Paskolos sutartį paskaičiuotus delspinigius 8 288,49 Eur sumoje. Tuo tarpu 2018 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018 Lietuvos Aukščiausias Teismas išaiškino skolininko teisę, remiantis ieškinio senaties normomis, ginti pažeistas teises teisme tuo atveju, kai kreditorius jam yra pareiškęs reikalavimą ne teismine tvarka ir šio reikalavimo skolininkas vykdyti nesutinka. Taigi, nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės ratio decidendi iš esmės skiriasi, dėl ko šis kasacinio teismo išaiškinimas nagrinėjamu atveju nėra aktualus.

36CK 1.133 straipsnyje yra nurodyta, kad skolininkas, įvykdęs pareigą po to, kai pasibaigė ieškinio senaties terminas, neturi teisės reikalauti grąžinti tai, kas įvykdyta, nors vykdydamas jis ir nežinojo, kad senaties terminas yra pasibaigęs. Todėl ir šis ieškovo reikalavimas pripažintinas nepagrįstu.

37Dėl reikalavimo pripažinti atsakovo įskaitytus delspinigius paskolos pagal Paskolos sutartį grąžinimu, pripažįstant ieškovą galutinai atsiskaičiusiu su atsakovu pagal šią sutartį

38Kadangi ieškovo reikalavimas pripažinti atsakovo įskaitytus delspinigius paskolos pagal Paskolos sutartį grąžinimu, pripažįstant ieškovą galutinai atsiskaičiusiu su atsakovu pagal šią sutartį, yra išvestinis iš reikalavimo sumažinti Paskolos sutartimi šalių sulygtus delspinigius, netenkinus pastarojo netenkintinas ir šis ieškovo reikalavimas.

39Ieškovas byloje sumokėjo 145 Eur žyminio mokesčio (b.l. 16, t. I), turėjo 364 Eur advokato pagalbos išlaidų (b.l. 92-93, 141-142, t. I). Ieškovo ieškinį atmetus, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam neatlygintinos (CPK 93 straipsnis). Valstybė šioje byloje patyrė 12,35 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš ieškovo, kurio pareikštas ieškinys atmestas kaip nepagrįstas (CPK 96 straipsnis).

40Vadovaudamasi CPK 269 straipsniu, teisėja

Nutarė

41ieškovo V. S., asmens kodas ( - ), ieškinio netenkinti.

42Priteisti valstybės naudai iš ieškovo V. S., asmens kodas ( - ), 12,35 Eur (dvylika Eur 35 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

43Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir,... 2. sekretoriaujant Augustei Juodėnaitei, Gretai Čepelionytei,... 3. dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Robertui Naruševičiui,... 4. atsakovo atstovui advokatui Stanislav Papijanc,... 5. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S.... 6. Teisėja... 7. ieškovas pateiktu ieškiniu prašo sumažinti 2013 m. sausio 2 d. kredito... 8. Ieškinyje ieškovas nurodo, kad ieškovas ir atsakovas 2013 m. sausio 2 d.... 9. Ieškovas pabrėžia, kad ieškovas per Paskolos sutarties galiojimo... 10. Ieškovas taip pat nurodo, kad Paskolos sutartimi šalys sulygo net 0,20... 11. Atsakovas pateikė atsiliepimą byloje, kuriuo su pateiktu ieškiniu nesutinka.... 12. Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovo argumentu, jog jis santykiuose su... 13. Atsiliepime atsakovas nurodo, kad Paskolos sutartimi šalys sulygo įmokų... 14. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, I. S. pateikė... 15. Ieškovo atstovas bylos nagrinėjimo teisme metu palaikė ieškinyje nurodytą... 16. Atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime nurodytą... 17. Trečiasis asmuo į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio laiką ir... 18. Ieškinys netenkintinas.... 19. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2013 m. sausio 2 d.... 20. 108 000 Lt (31 278,96 Eur) paskola nekilnojamojo turto įsigijimui (Paskolos... 21. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta,... 22. Dėl reikalavimo sumažinti Paskolos sutartimi šalių sulygtus delspinigius... 23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 straipsnio 1 dalyje... 24. Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad sprendžiant, ar netesybos ne... 25. Byloje nustatyta tiek tai, kad šalys Paskolos sutartimi sulygo dėl... 26. CK 6.2281 straipsnyje pateikiama vartojimo sutarties samprata (iki 2014 m.... 27. Pagrindo mažinti Paskolos sutartimi šalių aiškiai sulygtus delspinigius... 28. Atsakovas atsikirtimus į ieškovo ieškinį grindžia CK 6.258 straipsnio 3... 29. Ieškovas ieškinį grindžia faktine aplinkybe, kad jeigu ieškovui būti... 30. Byloje nustatyta, kad ieškovas įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį nuo... 31. Todėl ieškovo reikalavimas sumažinti Paskolos sutarties 2.15 punktu šalių... 32. Dėl reikalavimo taikyti 6 mėnesių ieškinio senatį reikalavimams dėl... 33. Reikalavimą taikyti 6 mėnesių ieškinio senatį reikalavimams dėl... 34. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2018 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje... 35. Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinio faktinį pagrindą sudarė aplinkybės,... 36. CK 1.133 straipsnyje yra nurodyta, kad skolininkas, įvykdęs pareigą po to,... 37. Dėl reikalavimo pripažinti atsakovo įskaitytus delspinigius paskolos pagal... 38. Kadangi ieškovo reikalavimas pripažinti atsakovo įskaitytus delspinigius... 39. Ieškovas byloje sumokėjo 145 Eur žyminio mokesčio (b.l. 16, t. I), turėjo... 40. Vadovaudamasi CPK 269 straipsniu, teisėja... 41. ieškovo V. S., asmens kodas ( - ), ieškinio netenkinti.... 42. Priteisti valstybės naudai iš ieškovo V. S., asmens kodas ( - ), 12,35 Eur... 43. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...