Byla Iv-1084-624/2012
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Dirvonas, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant pareiškėjui K. K. Š., atsakovės atstovei Živilei Danilčikaitei, nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo K. K. Š. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Aketonas“ dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2Pareiškėjas K. K. Š. skunde, kurį patikslino 2011-12-06, teismo prašo priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 4100 Lt. Nurodo, kad jis 2011-08-09 ir 2011-09-19 kreipėsi į Vilniaus m. savivaldybę dėl vėtros nuversto medžio, kuris labai apgadino jo mirusios žmonos kapavietės, esančios ( - ) kapinėse, Vilniuje, tvorelę. Nuvirtusio medžio kamienas (virš 40 cm skersmens), suskaldė kapavietės tvorelės betoninį pagrindą bei marmurines apdailos plokštes. Medžio šaknys išpuvusios. Pagal Želdynų įstatymo 10 str., savivaldybės privalo vykdyti atskirųjų želdynų būklės stebėjimą ir laiku pašalinti tokius medžius. Vilniaus m. savivaldybės administracijos atsisakymas atlyginti jam materialinę žalą motyvuojant nenugalimos jėgos atsiradimu yra nepagrįstas, nes ji nevykdė Želdynų įstatymo privalomųjų reikalavimų, kadangi išpuvusios medžio šaknys galėjo neatlaikyti ir silpnesnio vėjo gūsio. Paminklas kapinėse yra naujas, pastatytas 2010 m. rugpjūčio mėn. Pareiškėjas 2011-11-21 kreipėsi į UAB „Amžinasis akmuo“ dėl kapavietės atstatymo. Nuodugniai apžiūrėję kapavietę (suskilusiose vietose buvo nuimtos išorinės apdailos plokštės), bendrovės specialistai nustatė, kad būtina pakeisti ne tik apdailos plokštes, bet ir dėl daugybės įskilimų išardyti senąjį tvorelės betoninį pamatą bei padaryti naują. Pareiškėjas su bendrove sudarė sutartį atstatymo darbams atlikti, kurių vertė pagal sąmatą yra 4100 litų. Materialinė žala, padaryta dėl Vilniaus m. savivaldybės administracijos neveikimo, akivaizdi. Jis gauna 1100 litų dydžio senatvės pensiją, todėl padaryta žala jam yra didelė. Žalą, atsiradusią pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. dėl savivaldybės valdžios neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savo biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Savivaldybės kalte dėl neteisėtų aktų laiko tai, kad savivaldybė, organizuodama Vilniaus m. kapinių priežiūros paslaugų pirkimo konkursą, nesuformulavo paslaugos tiekėjui privalomos pareigos prižiūrėti ir želdinius pagal Želdynų įstatymo 10 str. reikalavimus. Todėl savivaldybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. atsirado dėl šios valdžios institucijos neveikimo taip, kaip numatyta įstatymų. Vietos savivaldos įstatymo 6 str. įpareigoja vykdyti savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių apsaugą. Taigi sąvoka „želdinys“ pagal Želdynų įstatymo 2 str. 23 p. apibūdinama kaip žmogaus pasėti ir pasodinti medžiai (tarp jų ir pasodinti pavieniai ar natūraliai išaugę). Savivaldybė organizuodama konkursą kapinių priežiūros paslaugoms pirkti privalėjo iškelti esminius (privalomus) reikalavimus paslaugų tiekėjui: vykdyti želdinių priežiūrą (juos tinkamai prižiūrėti, stebėti jų būklę, laiku pašalinti netinkamus); turėti želdinių priežiūrai apmokytus ir atestuotus darbuotojus pagal Želdynų įstatymo 13 str. reikalavimus. Savivaldybė, sudarydama sutartį su UAB „Aketonas“, privalėjo įpareigoti bendrovę vykdyti ir želdinių priežiūros funkcijas nelaukdama pranešimų apie jau nugriuvusius medžius. Sutartyje apsiribota tik gyvatvorių, atskirų krūmų grupių priežiūra (vasaros metu) bei darbais įrengiant naujas laidojimo vietas (menkaverčių krūmų, medžių kirtimas, kelmų rovimas). Atsakovė, 2011-08-09 gavusi jo pirmąjį skundą turėjo pakankamai laiko įvertinti nuvirtusio medžio fitosanitarinę būklę, pasitelkdama kvalifikuotus specialistus (dendrologus), nes iš kapinių pašalinto medžio liekanos (kelmas su šaknimis) buvo ant kapavietės iki pakartotinio kreipimosi elektroniniu paštu 2011-08-24 dėl medžio liekanų pašalinimo. Taip pat prašė savivaldybės pašalinti ir kitą šalia kapavietės visiškai nudžiūvusį medį, kuris kėlė grėsmę tiek aplinkiniams paminklams, tiek žmonių gyvybei. Šis medis buvo pašalintas tik praėjus 2 mėnesiams po pakartotinio skundo. Tai rodo, kad savivaldybė nesirūpina želdiniais ir tuo pažeidžia Lietuvos Respublikos želdynų įstatymą. Pareiškėjas, neturėdamas kitos galimybės įvertinti nuvirtusio medžio būklę, kreipėsi į dendrologus. Vilniaus universiteto Botanikos sodo direktorius dr. A. S., peržiūrėjęs nuotraukas, konstatavo, kad 50 proc. vidurinės kamieno dalies, ties šaknimis, pažeista puvinio, todėl medis tapo neatsparus vėjovartai. Mano, jog remiantis pateiktais motyvais bei įrodymais, yra teisinio pagrindo reikalauti iš savivaldybės atlyginti jam materialinę žalą dėl neteisėtų veiksmų (neveikimo) (b. l. 1, 58-60).

3Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti iš esmės jame išdėstytais argumentais. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4Pateiktame atsiliepime atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas K. K. Š. skunde nurodo, kad 2011-07-21 ( - ) kapinėse vėjas išrovė su šaknimis ir nuvertė ant žemės seną pušį, kuri krisdama apgadino mirusios J. Š. kapą (kapinių 22-oji eilė), t. y. suskaldė kapavietės tvorelės betoninį pagrindą bei marmurinės apdailos plokštes. Pareiškėjas dėl nurodytų apgadinimų patyrė 4100 Lt žalą. Šią aplinkybę patvirtina vykdytojo UAB „Amžinasis akmuo“ sudaryta sąmata, kurioje nurodytas nurodyta demontavimas esamų granito gaminių: paminklo, tvorelės - 300 Lt; betoninio pamato demontavimas, utilizacija - 300 Lt; pamato tvorelei betonavimas - 800 Lt; paminklo betonavimas, montavimas - 400 Lt; juodo granite bortelia 2.075x16x3 (gaminti) - 280 Lt; tvorelės montavimas - 250 Lt; pamato juodo granite apdaila apie 1.8 m2 (gaminti) - 1440 Lt; pamato šoninės apdailos montavimas l,8m2 x 150,00 - 270; granito tako nustatymas - 100 Lt. Tačiau pareiškėjas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad pateiktoje sąmatoje nurodyti atlikti darbai buvo būtini ir yra susiję su nukritusiu medžiu ant J. Š. kapavietės, ( - ) kapinėse. Mano, kad nebuvo atlikta objektyvi ekspertizė atsiradusiai žalai nustatyti. Jos reikalingumas grindžiamas tuo, kad nustatoma kokie darbai būtini siekiant pašalinti žalą, atsiradusią nuvirtus medžiui ant J. Š. kapavietės, ( - ) kapinėse. Pažymėjo, kad šios žalos dydis negali būti objektyvus. Pareiškėjas įrodymų, kurie patvirtintų jo reikalavimus, nepateikė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-11-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2007 išaiškino, kad atsakomybės už turtinę žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų veiksmų, būtinąsias sąlygas reglamentuoja CK 6.271, 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai. Taigi, pareiškėjas, siekdamas žalos atlyginimo iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos turėjo pagrįsti civilinės atsakomybės sąlygų buvimą. Kadangi CK 6.271 straipsnyje įtvirtinta civilinė atsakomybė be kaltės, nagrinėjamu atveju turi būti konstatuoti: neteisėti veiksmai. Veiksmai yra laikomi neteisėti, kai asmuo pažeidžia teisės normose įtvirtintą bendrąją ar specialiąją teisinę pareigą. Teisinė pareiga gali būti nustatyta kaip reikalavimas elgtis atitinkamu būdu arba kaip nurodymas tam tikru būdu nesielgti; žala. Civilinei atsakomybei atsirasti būtina žala. Ji suprantama kaip neigiamas poveikis tam tikram teisės saugomam objektui (vertybei), kuris pasireiškia jo ekonominės ar ūkinės vertės sumažėjimu ar visišku praradimu; priežastinis ryšys. Civilinė atsakomybė atsiranda tik esant priežastiniam ryšiui tarp asmens veikos ir atsiradusios žalos. Nustatinėjant priežastinį ryšį, būtina nustatyti, kad atsakovas turėjo teisinę pareigą, atsakovas pažeidė teisinę pareigą, dėl šio pažeidimo kilo žala arba jis padėjo žalai atsirasti ar padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-40/2007). Pažymėjo, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 6 str. numato, jog vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Vyriausybės bei Aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą, tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultūriniu bei kraštovaizdžio formavimo požiūriu medžius ir krūmus, augančius valstybinėje ne miškų ūkio paskirties žemėje ir privačioje žemėje. Tai reiškia, kad aukščiau nurodytas teisės normos nenumato Vilniaus miesto savivaldybės administracijos bendrosios pareigos rūpintis kiekvienu jos teritorijoje augančiu medžiu. Todėl šios administracinės bylos dalykas - nustatyti ar Vilniaus miesto savivaldybės administracija neatliko teisės aktuose numatytos pareigos. Vyriausybės įgaliota institucija nustato kriterijus, pagal kuriuos medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems. Vadovaujantis Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 patvirtinto Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo 3.7 punktu, medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, jeigu jie auga miestų, miestelių bendro naudojimo teritorijose ir miestų kitose valstybinės žemės teritorijose, nenurodytose 3.1-3.6 punktuose, išskyrus Neringos savivaldybės fizinių ir juridinių asmenų išnuomotą valstybinę žemę prie nuosavybės teise priklausančių pastatų. Aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 9 p. numato, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą, išskyrus 10 punkte nurodytus atvejus, leidimą. Vadovaujantis šių teisės aktų sistemine analize, darytina išvada, jog pareiškėjas turėtų pagrįsti, kaip atsakovė nevykdė jai teisės aktais nustatytos pareigos, t. y. neprižiūrėjo želdinių (medžių ( - ) kapinėse), neišdavė leidimo medžiui kirsti, genėti ir būtent dėl šios priežasties medis nukrito ant J. S. kapavietės. Pažymėjo, kad vykdant želdinių priežiūros funkciją, Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje nebuvo nustatyta jokių duomenų apie kurio nors medžio, augančio ( - ) kapinėse blogą būklę. Taip pat į Savivaldybės administraciją nebuvo kreiptasi ir dėl leidimo medžiui genėti ar nukirsti išdavimo. Pareiškėjas teigia, jog medžio (nuvirtusios pušies) šaknys buvo supuvusios. Mano, kad minėti pareiškėjo teiginiai yra nereikšmingi, nes į klausimus ar medžio šaknys buvo supuvusios ir kas lėmė medžio nuvirtimą galėtų atsakyti tik tinkamą kvalifikaciją turintys asmenys. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos informacijos skyriaus 2011-07-27 pažymoje apie meteorologines sąlygas Nr. ( - )(2.9.3.19-UK2) nurodė, kad 2011-07-21 nuo 16 val. 50 min. iki 17 val. 38 min. buvo stebėtas smarkus liūtinis lietus su perkūnija, kilo škvalas. Škvalo metu (nuo 16 val. 50 min. iki 17 val. 07 min.) didžiausias vėjo greitis siekė 23 m/s. Atsižvelgiant į Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos informacijos skyriaus duomenis, daro išvadą, kad tai atitinka nenugalimos jėgos (force majeure) sąlygas: negali ir neįmanoma numatyti, kada ir kurioje vietoje pūs stiprus gūsingas vėjas, galintis nulaužti medį. Taigi, šiuo atveju medis, augęs ( - ) kapinėse (ties kapinių 22-ąja eile), nulūžo dėl kilusio stipraus vėjo, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nustatyti konkrečius Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neteisėtus veiksmus (ar neveikimą), kurie būtų lėmę žalos atsiradimą: nesant duomenų apie blogą medžio būklę, Savivaldybė negali ir neprivalo numatyti galimą atsirasti grėsmę. Visų pirma tai nepatenka į savivaldybės kompetencijos ribas: Vilniaus miesto savivaldybės pareiga rūpintis miesto želdiniais nėra bendro pobūdžio pareiga elgtis rūpestingai. Be to, pareiškėjui neįrodžius, kad medis nulūžo dėl Savivaldybės neteisėtų veiksmų (neveikimo), taip pat nesant duomenų, jog medis buvo blogos būklės, laiko, kad medis buvo geros būklės ir pats savaime negalėjo nulūžti. Taikant atsakomybę už žalą, padarytą neteisėtais valdžios aktais, priešingai nei remiantis CK 6.263 str. nuostatomis, galioja prezumpcija, kad valdžios veiksmai (neveikimas) laikomi teisėtais, tai pat ir tie, kuriais kam nors yra padaryta žala. Pats žalos atsiradimo faktas nereiškia neteisėtumo. Vadovaujamasi tuo, kad žala padaroma veiksmais, kurių teisėtumas patikrinamas ne vien pagal civilinės teisės, bet ir pagal kitų teisės šakų normas. Savivaldybių institucijos arba pareigūnai, vykdydami savo pareigas ir įgyvendindami savivaldybės kompetenciją, privalo veikti pagal specialius aktus, numatančius jų veikimo turinį (ką jie turi veikti) ir veikimo formą (kokia tvarka jie turi tai atlikti). Pažymime, kad valdžios veiksmai (neveikimas), kuriais yra padaryta žala piliečiui arba kitam asmeniui, laikomi neteisėtais tik tada, kai pažeisti specialūs teisės aktai, numatantys valdžios ar savivaldybės institucijų veikimo turinį ir formą, o neteisėti veiksmai yra padaryti, jei valdžios institucijos arba jų darbuotojai neveikė taip kaip pagal įstatymą privalėjo veikti. Šiuo atveju, Vilniaus miesto savivaldybės administracija veikė vadovaudamasi teisės aktais, t. y. 2008-01-31 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir 2008-01-18 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-45 „Dėl medžių ir krūmų, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių patvirtinimo“ ir byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių Vilniaus miesto savivaldybės neveikimo ar nepakankamo veikimo faktą, todėl civilinės atsakomybės buvimo nėra pagrindo konstatuoti. Pažymime, kad Vilniaus miesto savivaldybės funkcijos želdynų priežiūros srityje negali būti suabsoliutintos iki nepagrįstos pareigos prižiūrėti kiekvieną jos teritorijoje augantį medį. Siekdamas žalos atlyginimo pareiškėjas privalo įrodyti, kad dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veikimo ar neveikimo patyrė atitinkamo dydžio žalą. Pareiškėjas, prašydamas priteisti 4100 Lt žalą, nepagrindžia šios žalos dydžio: byloje nėra pateikti jokie įrodymai, patvirtinantys, kad būtent tokio dydžio žalą pareiškėjas patyrė dėl tiesioginių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, laiko, kad pareiškėjas neįvykdo įrodinėjimo pareigos. CK 6.251 str., įtvirtindamas visiško nuostolių atlyginimo principą, numato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginami visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Šio visiško atlyginimo principas reiškia, kad žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado. Jeigu atlyginama daugiau nei iš tikrųjų padaryta žalos, šis principas pažeidžiamas, nes civilinė atsakomybė tokiu atveju atlieka ne kompensavimo, o baudimo funkciją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad žala nėra preziumuojama, todėl asmuo, jos prašantis, turi įrodyti jos atsiradimą, tai reiškia, kad turi įrodyti ir konkretų žalos dydį. Tai, ką nukentėjusysis gavo daugiau, nei jam padaryta žalos, gali būti kvalifikuojama kaip nepagrįstas praturtėjimas. Nagrinėjamu atveju pateikti įrodymai prieštaringi ir abejotina, kad prašomas žalos dydis yra būtent tokio dydžio, kokio buvo patirta žala. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-10-30 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2006 pažymėjo, jog teisinės atsakomybės apimtį ir pagrįstumą konkrečioje situacijoje leidžia įvertinti CK 6.247 str. įtvirtinta priežastinio ryšio doktrina, pagal kurią priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. CK 6.274 str. numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Priežastinio ryšio nustatymas yra tiesiogiai susijęs su neteisėtų veiksmų bei žalos konstatavimu. Kadangi pastarųjų nėra pagrindo nustatyti, priežastinis ryšys taip pat negali būti konstatuojamas. CK 6.271 str. numato deliktinę atsakomybę dėl savivaldos institucijų neteisėtų veiksmų. Tačiau šios atsakomybės atsiradimo pagrindas - ankščiau minėtos sąlygos. Daro išvadą, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo konstatuoti visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų buvimą. Želdynų įstatymo 10 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines). Pagal Vietos savivaldos įstatymo 5 str. savivaldybių funkcijoms priskirtos viešosios paslaugos gali būti teikiamos ir pagal su fiziniais ir juridiniais asmenimis sudarytas sutartis. Vykdydama šiuose teisės aktuose nustatytas pareigas, Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2009-07-01 sudarė atlygintų paslaugų teikimo sutartį Nr. ( - ) su UAB „Aketonas“. Sutarties 1 str. numato, kad UAB „Aketonas“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Saltoniškių ir Karveliškių kapinių grupės priežiūrą. Pažymėjo, kad techninės specifikacijos Vilniaus miesto kapinių priežiūros paslaugų pirkimui 1 priede 3 p. nurodyta, kad į Saltoniškių kapinių grupę patenka Saltoniškių, Viršuliškių, Verkių, Panerių, Buivydiškių, Daniliškių bei ( - ) kapinės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 2008-11-19 Nr. 1207 pavirtintomis Kapinių tvarkymo taisyklėmis ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu 2008-07-16 Nr. 1-582 patvirtintomis Tvarkymo ir švaros taisyklėmis UAB „Aketonas“ įsipareigojo atlikti kapinių kelių ir takų valymą; vejų, patvorių šienavimą; krūmų grupių priežiūrą; tvarkyti nugriuvusius medžius. Taigi, Vilniaus miesto savivaldybės administracija sudarydama 2009-07-01 atlygintinų paslaugų teikimo sutartį su UAB „Aketonas“ vykdė jai, kaip želdynų savininkei, tenkančią pareigą užtikrinti želdynų ir želdinių apsaugą ir priežiūrą. Pažymėjo, kad pareiga atlyginti žalą tenka UAB „Aketonas“. Kaip matyti iš Vilniaus miesto kapinių priežiūros paslaugų pirkimo supaprastinto atviro konkurso būdu sąlygų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija pirko Vilniaus miesto kapinių priežiūros paslaugas (Vilniaus miesto kapinių priežiūros paslaugų pirkimo supaprastinto atviro konkurso būdu sąlygų 3 p.), kurių techninės specifikacijos 1 priedo 7 p. numatyta, kad laimėjęs konkursą tiekėjas pilnai atsako už objekto teritorijos priežiūrą, palaiko švarą ir tvarką vadovaujantis Vilniaus miesto tarybos patvirtintomis Vilniaus miesto tvarkymo ir švaros taisyklėmis. Taigi, kiekvienas tiekėjas, tarp jų ir UAB „Aketonas“ sutiko su visomis pirkimo dokumentų sąlygomis, tarp jų ir techninėje specifikacijoje nurodytais darbais ir paslaugomis. Daro išvadą, kad tik UAB „Aketonas“, o ne Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra atsakinga už ( - ) kapinių priežiūrą (CK 6.189 str., 6.59 str.) Dėl Vilniaus universiteto botanikos sodo 2011-11-30 pažymos nurodo, kad kartu su 2011-11-30 pažyma nebuvo pateiktas ir ją pasirašiusio asmens (t. y. VU Botanikos sodo direktoriaus A. S.) kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas - kvalifikacijos atestatas, patvirtinantis, kad jog šią pažymą surašiusio asmens kvalifikacija yra tinkama, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl minėtoje pažymoje pateiktų faktų teisingumo, pagrįstumo bei objektyvumo. Pažyma nėra eksperto išvada. Todėl teismas neturėtų vadovautis minėta pažyma, kaip neabejotinai įrodančia, jog paprastoji pušis, 2011-07-21 išversta vėtros, buvo pažeista puvinio. Kiekvieno medžio vidaus arba šaknų būklės patikrinti yra neįmanoma, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tarnautojai negali objektyviai nustatyti, ar yra pavojus virsti vienam ar kitam medžiui ir kiek realus toks pavojus yra. Be to, medžių būklei turi įtakos daugybė įvairių veiksnių, pvz. oro ir dirvožemio tarša, vėjo ir sniego pažeidimai, sausros, biotiniai veiksmai (vabzdžiai, ligos ir kt.). Taip pat pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės pareiga rūpintis miesto želdiniais nėra bendro pobūdžio pareiga elgtis rūpestingai. Aplinkos apsaugos įstatymo 6 str. numato, jog vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Vyriausybės bei Aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultūriniu bei kraštovaizdžio formavimo požiūriu medžius ir krūmus, augančius valstybinėje ne miškų ūkio paskirties žemėje ir privačioje žemėje. Tai reiškia, kad aukščiau nurodytas teisės normos nenumato Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigos rūpintis kiekvienu jos teritorijoje augančiu medžiu. Vyriausybės įgaliota institucija nustato kriterijus, pagal kuriuos medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems. Vadovaujantis Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 patvirtinto Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo 3.7 punktu, medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, jeigu jie auga miestų, miestelių bendro naudojimo teritorijose ir miestų kitose valstybinės žemės teritorijose, nenurodytose 3.1-3.6 punktuose, išskyrus Neringos savivaldybės fizinių ir juridinių asmenų išnuomotą valstybinę žemę prie nuosavybės teise priklausančių pastatų. Aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 9 p. numato, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą, išskyrus 10 punkte nurodytus atvejus, leidimą. Tai reiškia, kad pagal šį Aprašą medžiai mieste yra pertvarkomi esant nustatytos formos leidimui. Pats pareiškėjas iki 2011 m. liepos 21 d. nei karto nesikreipė į Vilniaus miesto administracijos Aplinkos apsaugos skyrių, kad būtų nukirstas ar nugenėtas medis, augantis šalia J. Š. kapavietės. Atkreipė dėmesį į tai, kad jei pareiškėjas manė, kad minėtas medis kelia grėsmę stovinčiam J. Š. paminklui, turėjo dėti visas pastangas, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo, kad minėtas medis būtų nukirstas. Akivaizdu, kad pats pareiškėjas nebuvo atidus ir rūpestingas. Taip pat nurodo, kad leidimai tvarkyti medžius yra vykdomi eiliškumo tvarka, be to, atsižvelgiant į tai, kad finansinės galimybės yra ribotos, vykdant medžių pertvarkymo darbus Vilniaus mieste, pirmumas suteikiamas pjautiniems medžiams (medžiams kurie kelia pavojų žmonėms ir jų turtui). Apžiūrėjus ( - ) kapinėse augančius medžius, jie atrodė sveiki, žaliuojantys, taigi nenustatyta priežasčių, jog jų būklė avarinė ir jie turėtų būti nupjauti (b. l. 9-13, 78-81).

5Teismo posėdyje atsakovės atstovė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą iš esmės atsiliepimuose nurodytais argumentais.

6Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Aketonas“ su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad 2009-07-07 UAB „Aketonas“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija sudarė atlygintinų paslaugų teikimo sutartį Nr. ( - ) (toliau – ir Sutartis). Sutarties pagrindu UAB „Aketonas“ įsipareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijai teikti Vilniaus miesto Saltoniškių ir Karveliškių kapinių grupės priežiūrą (įskaitant, bet neapsiribojant ( - ) kapinėmis) Sutartyje ir konkurso sąlygose numatyta apimtimi ir sąlygomis. Sutarties priede Nr. 8 (Vilniaus miesto Saltoniškių ir Karveliškių kapinių grupės priežiūros paslaugų siūlomos orientacinės metinės kainos suvestinis skaičiavimas) pateikta visa teiktinų paslaugų apimtis kartu su orientacinėmis metinėmis paslaugų kainomis. Taigi, Sutarties priede Nr. 8 pateiktas baigtinis teiktinų atlygintinų pagal Sutartį paslaugų sąrašas. Konkurso sąlygų techninėje specifikacijoje (12-14 konkurso sąlygų lapai) taip pat numatytos paslaugų teikimo apimtys ir reikalavimai paslaugų teikimui pagal atskiras kapinių grupes. Išanalizavus Sutarties pagrindu teiktinų kapinių priežiūros paslaugų apimtį matyti, kad UAB „Aketonas“ įsipareigojo atlikti šias paslaugas: kapinių šaligatvių ir takų valymas, gyvatvorių atskirų krūmų grupių priežiūra, vejų šienavimas, šieno sugrėbimas, pakrovimas ir išvežimas, atskirų šiukšlių surinkimas, lapų sugrėbimas ir išvežimas, šiukšlių išvežimas, vandens atvežimas, vandentiekio priežiūra, smėliadėžių pastatymas ir jų priežiūra, kapinių pastatų, statinių įrengimų inžinerinių tinklų priežiūra ir remontas, naujų laidojimo vietų paruošimas, kapinių sargai (toliau – ir Paslaugos). Taigi, akivaizdu, kad UAB „Aketonas“ Vilniaus miesto savivaldybės administracijai teikė tik Paslaugas, tačiau neteikė atskirų želdynų (šiuo atveju kapinių teritorijoje esančių medžių) būklės stebėsenos paslaugų. Kadangi UAB „Aketonas“ neteikė ir šiuo metu neteikia želdinių stebėsenos paslaugų, UAB „Aketonas“ nėra atsakingas už galimai pareiškėjo patirtą žalą už netinkamą/nesavalaikį želdinių, esančių ( - ) kapinėse, stebėsenos procesų vykdymą. Pažymėjo, kad pareiškėjas prašo priteisti patirtą materialinę žalą, tačiau nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių faktą jog būtent tokio dydžio materialinę žalą yra patyręs. Pareiškėjui nepateikus įrodymų dėl materialinės žalos faktiško patyrimo, skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas (b. l. 55-56).

7Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvyko.

8Skundas tenkinamas.

9Pareiškėjo, atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovų paaiškinimais, kitais byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas K. K. Š. 2011-08-09 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl to, kad 2011-07-22 ( - ) kapinėse, Vilniuje, vėjas su šaknimis išrovė ir nuvertė ant žemės seną pušį, kuri krisdama apgadino jo mirusios žmonos J. Š. kapą (kapinių 22-oji eilė). Dėl to pareiškėjui buvo padaryta žala: suskilo kapavietės tvorelės marmuro plokštės ir atšoko nuo betono pagrindo, viena tvorelės pusė nuo medžio svorio įsmigo gilyn į žemę. Prašė pašalinti nuvirtusio medžio liekanas ir atlyginti padarytą žalą (b. l. 2). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio ir transporto departamento direktorius 2011-08-17 raštu Nr. A63-710 (44038)-(3.2.1-BR4) atsisakė atlyginti žalą nurodydamas, kad medis, augęs ( - ) kapinėse, nulūžo dėl kilusio stipraus vėjo, t. y. nenugalimos jėgos, todėl nėra pagrindo nustatyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakomybę (b. l. 5). Pareiškėjas K. K. Š. pakartotinai 2011-09-19 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių, prašydamas atlyginti 1200 Lt žalą dėl suskaldyto kapavietės tvorelės betoninio pamato ir tvorelės apdailos plokščių (b. l. 4). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio ir transporto departamento direktorius 2011-10-04 raštu Nr. A63-807 (44038)-(3.2.1-BR4) atsakė, kad į pareiškėjo skundą jau buvo atsakyta 2011-08-17 raštu Nr. A63-710 (44038)-(3.2.1-BR4) (b. l. 6).

10Pareiškėjas K. K. Š. prašo atlyginti turtinę žalą, atsiradusią Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tarnautojams netinkamai prižiūrint želdinius. Ginčo dėl to, kad 2011-07-21 ( - ) kapinėse, Vilniuje, nuvirtusi pušis apgadino pareiškėjo mirusios žmonos J. Š. kapavietę, nėra.

11Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas. CK 6.271 str. 3 d. nustatyta, kad šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis), o 4 dalyje – valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Valstybės ir savivaldybių civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str.). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

12Taigi, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius neteisėtus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nagrinėjamoje byloje nustatinėjant, ar yra viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai (neveikimas), būtina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovė, atlikdama pareiškėjo nurodomus veiksmus (neveikimą), iš kurių kildinama žala, veikė taip, kaip pagal įstatymus savivaldybės institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus.

13Aplinkos apsaugos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2010-07-01 iki 2011-10-01) 6 str. 2 ir 3 d. nustatyta, kad aplinkos apsaugos valdymą savivaldybių teritorijose įstatymų nustatyta tvarka vykdo vietos savivaldos atitinkamos institucijos, kurios atsako už šio įstatymo joms priskirtų funkcijų vykdymą. Aplinkos apsaugos įstatymo 6 str. 7 d. 7 p. įtvirtinta, kad vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą, inter alia tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultūriniu bei kraštovaizdžio formavimo požiūriu medžius ir krūmus, augančius valstybinėje ne miškų ūkio paskirties žemėje ir privačioje žemėje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija nustato kriterijus, pagal kuriuos medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems.

14Pagal Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 2 str. 23 d., žmogaus pasėti ar pasodinti medžiai (tarp jų ir pasodinti pavieniai ar natūraliai išaugę) yra įvardijami kaip želdiniai. Želdinių apsaugą, tvarkymą, jų veisimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-18 įsakymu Nr. D1-45 patvirtintos Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklės. Pagal šiuos teisės aktus už želdinių, esančių savivaldybės teritorijoje, priežiūrą yra atsakinga miesto savivaldybė.

15Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 31 str. 1 d. nustatyta, kad 32 str. 2 d. 17 p. nustatyta, kad seniūnija organizuoja ir (arba) kontroliuoja savivaldybės kelių, bendrojo naudojimo teritorijų, kapinių, želdinių, gatvių, šaligatvių valymą ir priežiūrą <...>. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 10 str. 1 d. nurodyti savivaldybėms, atsakingoms už želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, želdinių veisimo valdymą, priskirti įpareigojimai. To paties straipsnio 1 d. 1 p. nustatyta, kad savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines), 2 p. - savivaldybės organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos, o 12 p. - sprendžia medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, gydymo klausimus. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 18 str., nustatančio želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitą, 1 d. nustatyta, kad želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – Želdynai ir želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemės nuosavybės formos (Želdynų įstatymo 18 str. 2 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas Želdynų įstatymo 18 str. yra pasisakęs, kad šiuo straipsniu savivaldybėms yra nustatyta pareiga nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją). Kiekvieno medžio realus patikrinimas sudėtingas procesas, bet įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pareigą dėl želdinių fiziologinės būklės nustatymo ir tokia pareiga turi būti vykdoma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-12-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-3550-11, 2011-06-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-62-932-11). Byloje ginčo, kad ( - ) kapinėse nuvirtęs medis augo valstybinėje žemėje, nėra, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsakinga už minėto medžio priežiūros organizavimą.

16Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2008-01-18 įsakymu Nr. D1-45 patvirtino Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisykles (toliau – ir Taisyklės), kurių 1 punktas numato, kad medžių ir krūmų priežiūra apima tokius darbus, kaip medžių ir krūmų laistymą ir tręšimą, dirvožemio purenimą ir mulčiavimą, medžių ir krūmų šiltinimą, genėjimą ir kitus priežiūros darbus. Taisyklėmis inter alia vadovaujasi savivaldybės (Taisyklių 3 p.). Joms tenka pareiga organizuoti ir tokius priežiūros darbus – šalinti vėjo ir sniego nulaužtus, aplaužytus, pavojingai palinkusius, pavojų praeiviams ir pastatams keliančius, baigiančius džiūti stiebus ir šakas (Taisyklių 43 p.), patikrinti, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, juos pašalinti (Taisyklių 44 p.). Taigi, atsakovė, būdama atsakinga už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje žemėje, šiuo atveju ( - ) kapinėse, Vilniuje, esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad kapinėse augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui.

17Atsakovė atsiliepime nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 patvirtinto Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo nuostatas bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo nuostatas, pareiškėjas turėtų pagrįsti, kaip atsakovė nevykdė jai teisės aktais nustatytos pareigos, t. y. neprižiūrėjo želdinių (medžių ( - ) kapinėse), neišdavė leidimo medžiui kirsti, genėti ir būtent dėl šios priežasties medis nukrito ant J. Š. kapavietės.

18Pažymėtina, kad tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 patvirtinto Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo nuostatos, tiek Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo nuostatos yra susijusios ne su visų, bet tik su saugotinų medžių ir krūmų apsauga. Atsakovė atsiliepime taip pat teigia, kad į klausimą, ar medžio šaknys buvo supuvusios ir tai lėmė medžio nuvirtimą, galėtų atsakyti tik tinkamą kvalifikaciją turintys asmenys. Teisės aktai nustato pareigą būtent atsakovei nustatyti medžių Vilniaus universiteto botanikos sodo 2011-11-30 išduotoje pažymoje Nr. ( - ) nurodyta, kad kapinėse augusi paprastoji pušis, 2011-07-21 išversta vėtros, buvo pažeista puvinio – apie 50 proc. išversto medžio kamieno centrinės dalies medienos (ties šaknies kakleliu) ir 10-30 proc. stambių skeletinių šaknų, kas turėjo įtakos tam, kad medžio atsparumas vėjo verčiamajai jėgai sumažėjo (b. l. 61-62), analogiškas išvadas padarė ir tuos pačius įrodymus vertinęs kitas želdinių būklės ekspertas (b. l. 109-112, 165-166). Liudytoju apklaustas biomedicinos mokslų daktaras A. S., įtrauktas į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos rekomenduojamų želdinių būklės ekspertų sąrašą (b. l. 109-112), parodė, kad vertindamas fotonuotraukas nustatė, kad nuvirtusio medžio kamienas yra pažeistas grybinės ligos – puvinio, normalaus, t. y. tokio dydžio, tipiškos šaknų sistemos ir nepažeisto puvinio, medžio 23 m/s greičio vėjas neišverstų. Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija neveikė taip, kad būtų išvengta medžio virtimo ir dėl to sukeltų neigiamų padarinių.

19Nepagrįsti ir atsakovės argumentai, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, dėl ko civilinė atsakomybė netaikoma: CK 6.253 str. 2 d. nustatyta, kad nenugalima jėga yra neišvengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos. Nors Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos informacijos skyriaus 2011-08-23 pažyma Nr. ( - ) patvirtina, kad Aviacinės meteorologijos centro Vilniuje duomenimis, 2011-07-21 nuo 16.50 val. iki 17.38 val. buvo stebėtas smarkus liūtinis lietus su perkūnija, pūtė rytų krypties vėjas, kilo škvalas, kurio metu (nuo 16.50 iki 17.07 val.) didžiausias vėjo greitis siekė 23 m/s (b. l. 15), šios aplinkybės šiuo atveju nėra pagrindo vertinti kaip nenugalimos jėgos, kadangi, kaip matyti iš pateiktų rašytinių įrodymų (b. l. 61-62, 97-99, 165-166) ir liudytojo A. S. parodymų, tokio greičio vėjas normalaus medžio neišverstų.

20Atsakovės atsiliepime nurodyti argumentai, kad pareiškėjas nebuvo atidus ir rūpestingas, kadangi iki 2011-07-21 nesikreipė į Vilniaus miesto administracijos Aplinkos apsaugos skyrių, kad būtų nukirstas ar nugenėtas medis, augantis šalia J. Š. kapavietės, yra nepagrįsti, kadangi ne pareiškėjas, o atsakovė yra įpareigota užtikrinti, kad želdiniai nekeltų pavojaus Vilniaus mieste.

21CK 6.249 str. nustato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui. Pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Kaip skunde nurodė ir teismo posėdyje paaiškino pareiškėjas, kapinėse nuvirtęs medis suskaldė kapavietės tvorelės išorinės apdailos plokštes ir betoninį pamatą. Pareiškėjas taip pat pateikė su UAB „Amžinasis akmuo“ sudarytą sutartį Nr. ( - ) dėl kapavietės atstatymo darbų, kurioje nurodytas gaminių ir užsakomų paslaugų aprašymas: įvažiavimo mokestis – 40 Lt; demontavimas esamų granito gaminių: paminklo, tvorelės – 300 Lt; paminklinio pamato demontavimas, utilizacija – 300 Lt; pamato tvorelei betonavimas – 800 Lt; paminklo betonavimas montavimas – 400 Lt; juodo granito borteliai – 280 Lt; tvorelės montavimas – 250 Lt; pamato juodo granito apdaila – 1440 Lt; pamato šoninės apdailos montavimas – 270 Lt; granito tako atstatymas – 100 Lt, iš viso 4180 Lt (b. l. 63). Pareiškėjas taip pat pateikė kvitą, iš kurio matyti, kad 2011-11-21 UAB „Amžinas akmuo“ sumokėjo avansą – 500 Lt (b. l. 64). Atsakovės atsiliepimo teiginiai, kad minėtas įrodymas nepatvirtina išlaidų, kurios būtinos šalinant kapavietės apgadinimus, dydžio, yra tik samprotavimas, nepagrįstas jokiais įrodymais, todėl įvertinus 14 900 Lt kapavietės įrengimo išlaidas (b. l. 76-77), aplinkybę, kad šiuo atveju dar yra reikalingi sugadintų dalių šalinimo darbai, teismas neturi pagrindo abejoti su UAB „Amžinasis akmuo“ sudarytoje sutartyje nurodyta sugadinimų šalinimo, medžiagų ir darbų kaina.

22Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad pareiškėjas įrodė, kad atsakovės tarnautojo neteisėta veika jam padaryta 4100 Lt turtinė žala, kad tarp šios neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, todėl pareiškėjas turi teisę į jam padarytos žalos atlyginimą.

23Pareiškėjas teismo posėdyje prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Aketonas“ taip pat prašė priteisti turėtas 907.5 Lt bylinėjimosi išlaidas iš bylą pralaimėjusios šalies (b. l. 100-103). Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 1 d. nustatyta, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turi būti pateiktas teismui raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų apie patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, o trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Aketonas“ prašymas turėtų būti detalizuotas, konkrečiai nurodant, kokia suma ir už kokią paslaugą sumokėta advokatui. Trečiasis suinteresuotas asmuo prašyme nurodė kokias paslaugas jam suteikė advokato padėjėjas Martynas Duksa, tačiau nenurodė konkrečios paslaugos vertės pinigine išraiška. Todėl trečiojo suinteresuoto asmens prašymas negali būti sprendžiamas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 1 d. nustatyta, kad prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Todėl tiek pareiškėjas, tiek ir trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo paduoti teismui prašymą dėl šioje byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, kartu pateikdami atitinkamus įrodymus.

24Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 5 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

Nutarė

25Pareiškėjo K. K. Š. skundą tenkinti.

26Priteisti K. K. Š. iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 4100 Lt (keturis tūkstančius vieną šimtą litų) turtinei žalai atlyginti.

27Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Dirvonas,... 2. Pareiškėjas K. K. Š. skunde, kurį patikslino 2011-12-06, teismo prašo... 3. Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti iš... 4. Pateiktame atsiliepime atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė su pareiškėjo... 5. Teismo posėdyje atsakovės atstovė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė... 6. Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Aketonas“ su... 7. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą... 8. Skundas tenkinamas.... 9. Pareiškėjo, atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovų... 10. Pareiškėjas K. K. Š. prašo atlyginti turtinę žalą, atsiradusią Vilniaus... 11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.1 d. nustatyta, kad žalą,... 12. Taigi, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas... 13. Aplinkos apsaugos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2010-07-01 iki... 14. Pagal Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 2 str. 23 d., žmogaus pasėti... 15. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos... 16. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2008-01-18 įsakymu Nr. D1-45... 17. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės... 18. Pažymėtina, kad tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu... 19. Nepagrįsti ir atsakovės argumentai, kad žala atsirado dėl nenugalimos... 20. Atsakovės atsiliepime nurodyti argumentai, kad pareiškėjas nebuvo atidus ir... 21. CK 6.249 str. nustato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas,... 22. Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad pareiškėjas įrodė, kad atsakovės... 23. Pareiškėjas teismo posėdyje prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas,... 24. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 25. Pareiškėjo K. K. Š. skundą tenkinti.... 26. Priteisti K. K. Š. iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 4100 Lt... 27. Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...