Byla 1-81-579/2014

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio Evaldo Gražio, teisėjų Gyčio Večersko ir Giedriaus Endriukaičio, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui Nomedai Urbonavičienei, gynėjams adv. Angelei Fominienei, Aušrai Ručienei, Violetai Naujokienei, nukentėjusiajam G. N., nukentėjusiosios V. N. atstovui adv. Eugenijui Senovaičiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

2M. R. gim. ( - ), a. k. ( - ) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. ( - ), nedirbantis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, teistas: 1. 1997-09-29 pagal BK 225 str. 3 d., 272 str. 2 d., 42 str. 4 metams laisvės atėmimo, 2000-03-24 paleistas lygtinai neatlikus 9 mėn. 21 d. bausmės; 2. 2001-04-12 pagal BK 274 str. 2 d. 3 metams laisvės atėmimo, 2003-08-01 veika iš seno BK 274 str. 2 d. perkvalifikuota į naujo BK 182 str. 1 d. ir paskirta 2 metų 5 mėnesių 6 d. bausmė, 2003-08-08 paleistas atlikus bausmę; 3. 2006-01-10 pagal BK 245 str. 45 parų arešto bausme, bausmę atlikęs; 4. 2006-09-14 pagal BK 180 str. 1 d. 3 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, 2009-04-10 paleistas atlikus bausmę; 5. 2010-05-07 pagal BK 259 str. 2 d. 20 parų arešto bausme, bausmę atlikęs; 6. 2011-04-08 pagal BK 245 str. 2600 Lt dydžio bauda, 2011-11-24 pagal BK 284 str. 1 d. 3250 Lt dydžio bauda, 2012-11-16 pagal BK 284 str. 1 d. 6 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 str. 9 d., 65 str. 2 d. paskirta bausmė subendrinta su 2011-11-24 teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 mėnesiams ir 3250 litų bauda, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 str. 2 d. 7 p, 8 p, 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 5 p, 7 p, 8 p, 253 str. 1 d., 284 str. 1 d.

3M. G. gim. ( - ), a. k. ( - ) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. ( - ), nedirbantis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, teistas 1. 2003-11-27 pagal BK 284 str. 1 d. (du epizodai), 63 str. 1 d., 4 d. 80 parų arešto bausme, 2004-02-13 paleistas atlikus bausmę; 2. 2005-06-30 pagal BK 284 str. 1 d. 1125 litų bauda, 2005-11-16 pagal BK 286 str. 1250 litų dydžio bauda, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d. paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2005-06-30 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 1875 litų dydžio bauda. Įskaičius kardomajame kalinime išbūtą laiką galutinė bausmė paskirta 1625 litų dydžio bauda, 2007-12-03 1625 litų bauda pakeista į 6 parų areštą, 2011-01-04 paleistas atlikus bausmę; 3. 2006-05-17 pagal BK 138 str. 1 d. 1 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d. paskirta bausmė subendrinta su 2005-11-16 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė 1 metai laisvės atėmimo ir 1625 litų bauda, 2006-07-21 pagal BK 284 str. 1 d. 1 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 str. 9 d. prie paskirtos bausmės pridėta dalis bausmės, paskirtos ir neatliktos pagal 2006-05-17 nuosprendį, ir subendrinta bausmė paskirta 1 metai ir 4 mėnesiai laisvės atėmimo su 1925 litų dydžio bauda, paleistas 2007-09-14 atlikus bausmę; 4. 2011-07-15 pagal BK 178 str. 2 d., 181 str. 1 d, BK 63 str. 1 d., 2 d. galutine subendrinta bausme 1 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 str. 2 d. 7 p, 8 p, 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 5 p, 7 p, 8 p, 253 str. 1 d., 284 str. 1 d.

4E. G. gim. ( - ), a. k. ( - ) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. ( - ), nedirbantis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, teistas 1. 2002-09-18 pagal BK 225 str. 2 d. 9 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 471 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn.; 2. 2004-02-13 pagal BK 284 str. 1 d. 6 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. bausmė subendrinta su 2002-09-18 teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir galutinė bausmė paskirta 8 mėn. laisvės atėmimo, 2004-08-14 paleistas lygtinai neatlikus 2 mėn. 7 d. bausmės, 2005-02-11 pagal BK 284 str. 1 d. (du epizodai), BK 63 str. 1 d., 4 d.,9 d. subendrinus su 2004-02-13 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi galutinė bausmė paskirta 1 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo, paleistas atlikus bausmę 2005-07-20; 3. 2006-03-30 pagal BK 140 str. 1 d., 284 str. 1 d., 63 str. 1 d., 5 d.1 p 1 metams laisvės atėmimo, 2006-07-21 pagal BK 284 str. 1 d. 1 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis 63 str. 9 d. subendrinus su 2006-03-30 nuosprendžiu galutinė subendrinta bausmė paskirta 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo, 2007-04-12 paleistas lygtinai neatlikus 3 mėn. 23 d. bausmės; 4. 2007-11-15 pagal BK 284 str. 1 d. 1 metams laisvės atėmimo, 2008-11-13 paleistas atlikus bausmę; 2011-01-19 pagal BK 138 str. 1 d. 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, paleistas lygtinai 2012-01-26 neatlikus 4 mėn. 29 d. bausmės, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 str. 6 d. 129 str. 2 d. 7 p, 8 p, 24 str. 6 d. 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 5 p, 7 p, 8 p, 253 str. 1 d., 24 str. 6 d. 284 str. 1 d.,

5D. K. gim. ( - ), a. k. ( - ) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. ( - ), nedirbantis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, teistas 2013-02-05 pagal BK BK 253 str. 1 d. 48 parų arešto bausme, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 str. 1 d.,

Nustatė

6M. R., E. G. ir M. G., veikdami bendrininkų grupėje, 2012 m. birželio 16 d., apie 7 val., E. G. „VW Golf“ markės automobiliu atvežus į G. Ž. gyvenamąją vietą – sodybą, esančią ( - ) kaime, ir E. G. laukiant automobilyje bei pasirengus išvežti iš įvykio vietos, esant galimybei sužaloti įvykio vietoje buvusius kitus asmenis M. R. tyčia iššovė ne mažiau dvidešimt keturis kartus iš automatinio šaunamojo ginklo – pramoninės gamybos 5,45 mm kalibro 1974 m. pavyzdžio „Kalašnikov“ sistemos automato „AK 74“, skirto šaudyti 5,45 mm kalibro (5,45 x39 mm) šoviniais į G. Ž. gyvenamojo namo, pirmąjį bei antrąjį aukštus, namo sienas, dėl ko N. N. buvo padaryta kiaurinis šautinis kaklo ir galvos sužalojimas, sužalojant kaklo pirmą slankstelį su nugaros smegenimis ir kairį viršutinį žandikaulį, nuo ko N. N. mirė, o M. G. tyčia iššovė ne mažiau du kartus iš šaunamojo ginklo – pramoninės gamybos 9 mm kalibro nenustatyto modelio pistoleto kulkosvaidžio (kai kuriuose šaltiniuose šis ginklas vadinamas „AGRAM 2002“, skirto šaudyti 9 mm kalibro „LUGER“ (9x19 mm) šoviniais) į G. Ž. gyvenamojo namo pirmąjį bei antrąjį aukštus, namo sienas, ir taip M. R. ir M. G. kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu tyčia nužudė N. N., o E. G. „VW Golf“ markės automobiliu išveždamas M. R. bei M. G. iš nusikaltimo vietos, padėjo šiems asmenims kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu tyčia nužudyti N. N..

7Be to, M. R., E. G., M. G., veikdami bendrininkų grupėje, 2012 m. birželio 16 d., apie 7 val., E. G. „VW Golf“ markės automobiliu atvežus į G. Ž. gyvenamąją vietą – sodybą, esančią ( - ) kaime, ir E. G. laukiant automobilyje bei pasirengus išvežti iš įvykio vietos, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, esant galimybei sužaloti įvykio vietoje buvusius kitus asmenis, M. R. tyčia iššovė ne mažiau dvidešimt keturis kartus iš automatinio šaunamojo ginklo – pramoninės gamybos 5,45 mm kalibro 1974 m. pavyzdžio „Kalašnikov“ sistemos automato „AK 74“, skirto šaudyti 5,45 mm kalibro (5,45 x39 mm) šoviniais į G. Ž. gyvenamojo namo, pirmąjį bei antrąjį aukštus, namo sienas, M. G. tyčia iššovė iš šaunamojo ginklo – pramoninės gamybos 9 mm kalibro nenustatyto modelio pistoleto kulkosvaidžio (kai kuriuose šaltiniuose šis ginklas vadinamas „AGRAM 2002“, skirto šaudyti 9 mm kalibro „LUGER“ (9x19 mm) šoviniais) į G. Ž. gyvenamojo namo pirmąjį bei antrąjį aukštus, namo sienas, dėl ko V. G. buvo padarytas atviras kairio šeivikaulio lūžimas, šautinės žaizdos abiejų šlaunų ir kairės blauzdos srityse, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas, o E. G. „VW Golf“ markės automobiliu išveždamas M. R. bei M. G. iš nusikaltimo vietos, padėjo šiems asmenims kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu nesunkiai sutrikdyti V. G. sveikatą.

8Be to, M. R. 2012 m. birželio 16 d., apie 6 val., namo ( - ), rūsyje, neteisėtai, be atitinkamo leidimo, iš D. K. įgijo automatinį šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos 5,45 mm kalibro 1974 m. pavyzdžio „Kalašnikov“ sistemos automatą „AK 74“, skirtą šaudyti 5,45 mm kalibro (5,45x39 mm) šoviniais ir šaudmenis, ne mažiau 24 vnt. 5,45 mm kalibro 1974 m. pavyzdžio šovinių (5,45x39 mm), šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos 9 mm kalibro nenustatyto modelio pistoletą-kulkosvaidį (kai kuriuose šaltiniuose šis ginklas vadinamas „AGRAM 2002“, skirtą šaudyti 9 mm kalibro „LUGER“ (9x19 mm) šoviniais) ir šaudmenis, ne mažiau 15 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro „LUGER“ (9x19 mm) šovinių, kuriuos veikdamas bendrininkų grupėje su E. G. ir M. G. tą pačią – 2012-06-16 dieną tarp 6-7 val. „VW Golf“ markės automobiliu, vairuojant E. G., gabeno po ( - ) miestą, atgabeno iki įvykio vietos – G. Ž. gyvenamosios sodybos, esančios ( - ) kaime. Tęsdamas nusikalstamą veiką, po 2012-06-16 apie 7 val. įvykdytų nusikaltimų – N. N. tyčinio nužudymo bei V. G. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, automatinį šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos 5,45 mm kalibro 1974 m. pavyzdžio „Kalašnikov“ sistemos automatą „AK 74“, skirtą šaudyti 5,45 mm kalibro (5,45x39 mm) šoviniais, šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos 9 mm kalibro nenustatyto modelio pistoletą kulkosvaidį (kai kuriuose šaltiniuose šis ginklas vadinamas „AGRAM 2002“, skirtą šaudyti 9 mm kalibro „LUGER“ (9x19 mm) šoviniais) ir šaudmenis, ne mažiau 13 pramoninės gamybos 9 mm kalibro „LUGER“ (9x19 mm) šovinių nuo nusikaltimo vietos – sodybos, esančios ( - ), bendrininkų grupėje su E. G. ir M. G., „VW Golf“ markės automobiliu, jį vairuojant E. G., nugabeno iki vietovės ( - ), apie 2,5 kilometro atstumu nuo ( - ) miestelio, esančio ( - ), kur pakelėje paslėpė bei laikė iki 2012 m. birželio 18 d., tiksliau tyrimu nenustatyta, kol juos rado ir paėmė D. K..

9Be to, E. G. ir M. G., veikdami bendrininkų grupėje su M. R., pastarajam 2012 m. birželio 16 d., apie 6 val., namo ( - ), rūsyje, neteisėtai, be atitinkamo leidimo, iš D. K. įgijus automatinį šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos 5,45 mm kalibro 1974 m. pavyzdžio „Kalašnikov“ sistemos automatą „AK 74“, skirtą šaudyti 5,45 mm kalibro (5,45x39 mm) šoviniais ir šaudmenis, ne mažiau 24 vnt. 5,45 mm kalibro 1974 m. pavyzdžio šovinių ( 5,45x39 mm), šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos 9 mm kalibro nenustatyto modelio pistoletą-kulkosvaidį (kai kuriuose šaltiniuose šis ginklas vadinamas „AGRAM 2002“, skirtą šaudyti 9 mm kalibro „LUGER“ (9x19 mm) šoviniais) ir šaudmenis, ne mažiau 15 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro „LUGER“ (9x19 mm) šovinių, šiuos šaunamuosius ginklus ir šaudmenis tą pačią – 2012-06-16 dieną tarp 6-7 val. „VW Golf“ markės automobiliu, vairuojant E. G., gabeno po ( - ) miestą, po to atgabeno iki įvykio vietos – G. Ž. gyvenamosios sodybos, esančios ( - ) kaime. Tęsdami nusikalstamą veiką, po 2012-06-16 apie 7 val. įvykdytų nusikaltimų – N. N. tyčinio nužudymo bei V. G. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, automatinį šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos 5,45 mm kalibro 1974 m. pavyzdžio „Kalašnikov“ sistemos automatą „AK 74“, skirtą šaudyti 5,45 mm kalibro (5,45x39 mm) šoviniais, šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos 9 mm kalibro nenustatyto modelio pistoletą kulkosvaidį (kai kuriuose šaltiniuose šis ginklas vadinamas „AGRAM 2002“, skirtą šaudyti 9 mm kalibro „LUGER“ (9x19 mm) šoviniais) ir šaudmenis, ne mažiau 13 pramoninės gamybos 9 mm kalibro „LUGER“ (9x19 mm) šovinių nuo nusikaltimo vietos – sodybos, esančios ( - ) kaime, „VW Golf“ markės automobiliu, jį vairuojant E. G., nugabeno iki vietovės ( - ), apie 2,5 kilometro atstumu nuo ( - ) miestelio, esančio ( - ), kur pakelėje paslėpė bei laikė iki 2012 m. birželio 18 d., tiksliau tyrimu nenustatyta, kol juos rado ir paėmė D. K..

10Be to, kaltinamieji M. R., E. G. ir M. G., veikdami bendrininkų grupėje, 2012 m. birželio 16 d., apie 7 val., viešoje vietoje – G. Ž. gyvenamojo namo, esančio ( - ) kaime, kieme, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, nepaisydami elementarių moralės bei elgesio normų, demonstruodami iššūkį visuomeninei tvarkai, E. G. laukiant automobilyje bei pasirengus išvežti iš įvykio vietos, M. R., tyčia šaudamas ne mažiau dvidešimt keturis kartus iš automatinio šaunamojo ginklo – pramoninės gamybos 5,45 mm kalibro 1974 m. pavyzdžio „Kalašnikov“ sistemos automato „AK 74“, skirto šaudyti 5,45 mm kalibro (5,45x39 mm) šoviniais, į G. Ž. gyvenamojo namo pirmąjį bei antrąjį aukštus, namo sienas, padarydamas N. N. kiaurinį šautinį kaklo ir galvos sužalojimą, sužalojant kaklo pirmą slankstelį su nugaros smegenimis ir kairį viršutinį žandikaulį, nuo ko N. N. mirė, M. G. tyčia šaudamas iš šaunamojo ginklo – pramoninės gamybos 9 mm kalibro nenustatyto modelio pistoleto-kulkosvaidžio (kai kuriuose šaltiniuose šis ginklas vadinamas „AGRAM 2002“, skirto šaudyti 9 mm kalibro „LUGER“ (9x19 mm) šoviniais) į G. Ž. gyvenamojo namo pirmąjį bei antrąjį aukštus, namo sienas, padarydamas V. G. atvirą kairio šeivikaulio lūžimą, šautines žaizdas abiejų šlaunų ir kairės blauzdos srityse, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o po to E. G. „VW Golf“ markės automobiliu išveždamas M. R. bei M. G. iš nusikaltimo vietos padėjo šiems asmenims sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką.

11D. K. neteisėtai disponavo šaunamaisiais ginklais bei šaudmenimis: ikiteisminio tyrimo nenustatytu laikotarpiu, nenustatytomis aplinkybėmis bei nenustatytoje vietoje, neteisėtai, be atitinkamo leidimo, iš tyrimo nenustatyto asmens įgijo automatinį šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos 5,45 mm kalibro 1974 m. pavyzdžio „Kalašnikov“ sistemos automatą „AK 74“, skirtą šaudyti 5,45 mm kalibro (5,45x39 mm) šoviniais, šaudmenis – ne mažiau 24 vnt. 5,45 mm kalibro 1974 m. pavyzdžio šovinių (5,45x39 mm), šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos 9 mm kalibro nenustatyto modelio pistoletą-kulkosvaidį (kai kuriuose šaltiniuose šis ginklas vadinamas „AGRAM 2002“), skirtą šaudyti 9 mm kalibro „LUGER“ (9x19 mm) šoviniais ir šaudmenis – ne mažiau 15 pramoninės gamybos 9 mm kalibro „LUGER“ (9x19 mm) šovinių, kuriuos iki 2012 m. birželio 16 d. apie 6 val. laikė savo gyvenamojo daugiabučio namo ( - ), rūsyje, kur juos minėtu laiku perdavė M. R.. Tęsdamas nusikalstamą veiką, D. K. 2012 m. birželio 18 d., tiksliau tyrimu nenustatyta, ( - ), apie 2,5 kilometro atstumu nuo ( - ) miestelio, esančio ( - ), pakelėje suradęs M. R. paslėptus automatinį šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos 5,45 mm kalibro 1974 m. pavyzdžio „Kalašnikov“ sistemos automatą „AK 74“, skirtą šaudyti 5,45 mm kalibro (5,45x39 mm) šoviniais, šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos 9 mm kalibro nenustatyto modelio pistoletą kulkosvaidį (kai kuriuose šaltiniuose šis ginklas vadinamas „AGRAM 2002“), skirtą šaudyti 9 mm kalibro „LUGER“ (9x19 mm) šoviniais ir šaudmenis – ne mažiau 13 pramoninės gamybos 9 mm kalibro „LUGER“ (9x19 mm) šovinių, juos nugabeno automobiliu „VW Golf“ iki negyvenamos sodybos, esančios ( - ) ir ten juos paslėpė bei laikė iki 2012 m. liepos 16 d., kada ginklai ir šaudmenys buvo rasti bei paimti.

12Kaltinamasis M. R. kaltu prisipažino. Paaiškino, kad 2012-06-15 vakare buvo susitikęs su E. G. ir M. G.. Tuo metu jam paskambino L. K., pasiūlė atvažiuoti pas jo uošvius ir ūkiniame pastate kartu pažiūrėti futbolo varžybas. Atvažiuoti pasiūlė visiems. Nuvykę kartu su L. K. dar nuvažiavo į parduotuvę, pasiėmė gėrimų, maisto. Tuomet nuvyko pas D. K., pasikvietė jį ir visi nuvyko pas L. K.. Ten fiūrėjo futbolo varžybas, vartojo alkoholinius gėrimus, žaidė tenisą. Pas L. K. dar buvo atvykęs A. P., tačiau jis pabuvo apie porą valandų ir išvyko. Naktį paskambino M. S., kurį irgi pakvietė atvažiuoti. M. S. atvažiavo kartu su R. B. ir dar vienu asmeniu. Po kiek laiko M. S. pradėjo prieštarauti D. K. dėl jo duotų parodymų vienoje baudžiamojoje byloje, plūsti jį necenzūriniais žodžiais. Dėl tokio M. S. elgesio jie visi pastarąjį išvarė. Kartu išėjo ir R. B. su tuo kitu asmeniu. Po poros valandų pamatė, kad laiptais lipa M. S., G. Ž., R. B. ir kiti. Visi šie atėję asmenys iš karto puolė D. K.. Jis puolė D. K. ginti. Prasidėjo muštynės. Jam daugiausiai sudavė G. Ž.. Kiti irgi mušėsi tarpusavyje. Po šių muštynių M. G. buvo prakirsta ausis, D. K. – galva, L. K. – irgi galva. E. G. sužalotas nebuvo. Išgirdę triukšmą atbėgo L. K. draugė bei jos motina. Tuomet M. S. ir su juo atvykę asmenys iš ūkinio pastato išbėgo. Visi dėl tokio M. S. ir jo draugų elgesio supyko, todėl pasiūlė D. K. nuvažiuoti pasiimti ginklus, kuriuos žinojo jį turint, susirasti užpuolikus ir juos pamokyti. Ginklais ketino tik pagąsdinti. Išsikviestu taksi automobiliu nuvyko iki E. G. mašinos. Tuomet E. G. „VW Golf“ automobiliu nuvažiavo prie D. K. namų. Jis pats su D. K. iš rūsio paėmė ginklus – „Kalašnikov“ ir „Agram“. Ginklai buvo D. K., šoviniai buvo apkabose. Tuomet D. K. nuvežė iki draugo namų. D. K. nuėjo pas šį draugą, nusinešdamas ir vieną iš ginklų – pistoletą-kulkosvaidį „Agram“. Nesulaukus sugrįžtančio, jis nuėjo ieškoti, tačiau D. K. važiuoti atsisakė. Tada jis pasiėmė pistoletą-kulkosvaidį „Agram“ ir sugrįžo į automobilį. Ginklą padavė M. G.. Iš pradžių jie važinėjo po ( - ), ieškodami M. S., tačiau šio asmens surasti nepavyko. Tada jam kilo mintis važiuoti prie G. Ž. namo ir šį namą apšaudyti. Visi buvo pikti, norėjo atkeršyti už tai, kad prieš tai naktį buvo sumušti, todėl prieštaraujančių nebuvo. Automobilį vairavo E. G.. Jis pats sėdėjo priekyje keleivio pusėje, o M. G. – gale. „Kalašnikov“ buvo viduryje automobilio prie pavarų svirties, vėliau šį ginklą jis pasidėjo tarp kojų. Kitas ginklas buvo gale automobilio. Visi važiavusieji ginklus matė, suprato, prie kokio namo ir dėl ko važiuoja. Nuvykus prie G. Ž. namo M. G. nuėjo arčiau, o jis nuo šio atsistojo maždaug už 5 metrų. Automobilis, kuriame prie vairo liko sėdėti E. G., buvo pastatytas ant kelio, šonu į namą, pasiruošęs išvažiuoti. Automatą nutaikęs į namo dešinę pusę, kurioje žinojo, kad niekas negyvena ir kelis kartus paspaudė gaiduką. Kur pataikė, nematė, dėl ligos ginklo neišlaikė, todėl pataikė ne ten kur norėjo. M. G. šaudė iš kito ginklo – „Agram“. Vėliau M. G. sakė, kad ginklas jam užsikirto. Po to sėdo į automobilį ir išvažiavo. Ginklus paslėpė žolėse. V. N. civilinį ieškinį pilnai pripažįsta.

13Kaltinamasis D. K. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad M. R. pažįsta seniai, o kitus kaltinamuosius 2011-06-15 matė pirmą kartą. Automatą „Kalašnikov“ buvo palikęs draugas, o „Agram“ įsigijo 2008 metais iš ukrainiečių tautybės asmens T. C., kuris šiuo metu yra miręs. Šį ginklą įsigijo savigynai. Minėtus ginklus laikė ( - ) buto rūsyje. Juos išmesti buvo gaila, o policijai atiduoti bijojo. Tiek „Agram“, tiek ir „Kalašnikov“ buvo ir šaudmenų. „Kalašnikov“ jų buvo apie 30, o „Agram“ – apie 24. Tai yra ginklų dėtuvės buvo apypilnės. 2012-06-15 jam paskambino M. R. ir pasiūlė kartu važiuoti žiūrėti futbolą. Netrukus atvažiavo M. R. kartu su L. K., M. G. ir E. G.. Nusipirkę gėrimų, maisto nuvažiavo pas L. K.. Po kiek laiko atvyko M. S. su R. B.. Tarp jo ir M. S. kilo konfliktas, nes pastarasis pradėjo priekaištauti dėl kaltinamojo parodymų baudžiamojoje byloje, kurioje jam buvo pareikšti įtarimai pagal BK 253 str. M. S. priekaištavo, kodėl šioje byloje duodamas parodymus jis prisipažino kaltu, kad nurodė ginklus perleidęs broliams B., su kuriais M. S. artimai bendravo. Po to M. S. išėjo. Kad būtų vykęs konfliktas dėl to, jog M. R. buvo be apsauginės kaukės jis negirdėjo. Išvykus M. S. jis užmigo. Prabuvo nuo triukšmo, suprato, kad vyksta muštynės. Pamatė šalia stovintį M. S., su juo susigrūmė, parvirto ant grindų. Krisdami apvertė ant staliuko buvusią stiklinę, susižalojo ranką. Po muštynių matė, kad M. G. buvo sužalota ausis. Išgirdusios triukšmą atėjo L. K. uošvė ir draugė, pradėjo raminti, liepė skirstytis. Jie keturiese nuvyko iki automobilio „WV Golf“. Tada nuvažiavo iki jo namų. Automobilį vairavo E. G.. Nuvykus M. R. pasiūlė eiti į rūsį pasiimti ginklų. Tuo metu kalbos apie važiavimą prie G. Ž. namo nebuvo. Ginklai buvo suvynioti į rankšluosčius, juos paėmė jis su M. R. ir padėjo automobilio „VW Golf“ gale. Ar M. G. su E. G. žinojo, kad jie vežasi ginklus pasakyti negali. Jį nuvežė iki draugo Ž. P. gyvenamos vietos. Draugas jį toliau važiuoti atkalbėjo, todėl jis liko pas Ž. P.. Ginklus paliko M. R.. Suprato, kad M. R., E. G. ir M. G. važiuoja pasiaiškinti su M. S.. Apie įvykį sužinojo kitą dieną. Jam paskambino M. R. ir jie kartu važiavo susirasti ginklų, kuriuos naktį pastarasis buvo paslėpęs, tačiau nerado. Po kelių dienų jis vienas, pasiėmęs grėblį, ginklus surado, juos išardė, paslėpė, korpusus užkasė.

14Kaltinamasis M. G. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2012-06-15 susitiko su E. G., po to su M. R.. Visi trys, o taip pat D. K., nuvyko pas L. K.. Nuvažiavę žiūrėjo futbolą, vartojo alkoholinius gėrimus. Jis pats išgėrė tik nedidelį kiekį alaus. Ar kas buvo atėję pasakyti negali. Konflikto pas L. K. nematė. Ausis jam prakirsta nebuvo. Muštynių irgi nebuvo. Jie tiesiog sėdėjo, kalbėjosi. Matė, kad E. G. nuėjo į kitą kambariuką miegoti. Taip sėdėdamas jis irgi užmigo. Vienu metu M. R. prikėlė, sakydamas, kad reikia važiuoti. Jis, E. G., M. R. ir D. K. išsikvietė taksi, nuvažiavo iki E. G. automobilio „VW Golf“, o iš ten iki D. K. namų. Nuvykus M. R. su D. K. išėjo, už kelių minučių sugrįžo. M. R. atsisėdo priekyje, jis pats sėdėjo gale, šalia atsisėdo D. K.. D. K. atsinešė kažkokį susuktą daiktą, bet kas tai yra nežinojo. Kad ryšulyje yra ginklai, pamatė tik išlipęs iš automobilio. Visi nuvažiavo prie kažkokio namo, kur D. K. išlipo. M. R. pasiūlė nevažiuoti iki dar vienos vietos. Taip jie trise nuvažiavo prie kažkokio namo. Jis pats M. R. ir E. G. važiuoti į įvykio vietą ir šaudyti nesiūlė. Atvykus iki G. Ž. namo M. R. išlipo pats ir pakvietė jį išlipti. Kartu paėjo iki namo, M. R. išsitraukė ginklus, vieną padavė jam ir pasiūlė pašaudyti į tuščią namą. Nuo namo jie buvo apie 30 metrų atstumu. Jam davė „Agram“ ginklą. Jis nutaikė į namą ir paspaudė gaiduką, bet ar ginklas iššovė nesuprato, kadangi „Agram“ buvo su duslintuvu ir garso nesigirdėjo. Matė, kad namas, į kurį šaudė, buvo įrengtas, tačiau jam buvo pasakyta, kad jis negyvenamas. Šovė tik dėl to, kad norėjo išbandyti naujus potyrius, nes anksčiau nebuvo laikęs ginklo. Prie namo užtruko apie 2 minutes. Girdėjo M. R. šūvius, tačiau kiek jų buvo, negali pasakyti. Po to abu grįžo į automobilį, kur M. R. paėmė iš jo ginklą. Pradėjus važiuoti, kalbėjosi. Vienu metu E. G. paklausė, ką jie turi pasiėmę, ką prisidarė prie namo. M. R. atsakė, kad jie truputį pašaudė. E. G. pamatęs ginklus, sustabdė automobilį ir liepė jiems išlipti. Tuomet M. R. išlipo iš automobilio ir nunešęs kažkur išmetė turėtus ginklus. Kadangi E. G. juos vežti atsisakė, vairuoti automobilį „VW Golf“ ėmėsi M. R.. Su civiliniu ieškiniu sutinka.

15Kaltinamasis E. G. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2012-06-15 susitiko su M. G.. Po to kartu susitiko M. R., kuris pasiūlė nuvykti pas draugą pažiūrėti futbolo rungtynes. Taip jie visi, nusipirkę alkoholinių gėrimų, nuvyko pas L. K.. Ten vartojo alkoholinius gėrimus žiūrėjo futbolą. Taip pat kartu buvo ir D. K. bei L. K.. Kitų asmenų nebuvo. M. S., G. Ž. nepažįsta, jie atvykę nebuvo. Apie 12 val. jis nuėjo miegoti į kitą kambarį. Jokio konflikto nematė ir negirdėjo. Vienu metu atėjo M. R., jį prikėlė ir pasakė, kad reikia važiuoti. Taksi nuvyko iki automobilio „VW Golf“. Šis automobilis buvo jam dovanotas, tačiau jo vardu neįregistruotas. O tuo metu jau buvo parduotas kitam asmeniui. Visi nuvyko pas D. K.. Išėjo dviese – D. K. ir M. R.. Jiems su M. G. buvo liepta palaukti. Po kiek laiko tie kaltinamieji sugrįžo. Tuomet D. K. nuvežė pas draugą, kur jis ir liko. M. R. pasiūlė pasivažinėti po miestą. Jis ir kelią rodė. Taip atvyko į įvykio vietą. Kokiu tikslu jis nežinojo, ginklų automobilyje nematė. M. R. ir M. G. išlipo ir nuėjo. Šūvių būdamas automobilyje negirdėjo. Minėti kaltinamieji grįžo gal po dešimties minučių, įsėdo į automobilį ant galinės sėdynės. Vienu metu atsisukęs jis pamatė ginklą, todėl paklausė, kas čia vyksta. Jam buvo liepta važiuoti toliau. Tuomet jis sustabdė automobilį ir pasakė, kad daugiau niekur nevažiuos, kadangi nesupranta kas vyksta. Tuomet M. R. persėdo į priekį ir ėmėsi vairuoti automobilį. Jis persėdęs ant galinės sėdynės užmigo. Kas vyko toliau nežino. Civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos nepripažįsta.

16Nukentėjusioji V. G. paaiškino, kad kaltinamųjų nepažįsta. Gyvena adresu ( - ) kaime dviejų aukštų privačiame name. Pirmame aukšte nuo kelio gyveno sūnėnas G. Ž. ir N. N., iš kitos pusės namo pirmame aukšte M. ir I. K. bei jų vaikai. Ji pati su mama Z. S. gyveno antrame namo aukšte, šoninėje pusėje. Gyveno įrengtoje namo dalyje. Kita dalis neįrengta. 2013-06-16 7 valandą ryto prabudo nuo garso, lyg kažkas į langą akmenukus mėtytų. Ketino pasižiūrėti kas vyksta ir pamatė, kad jos koja kraujo klane. Suprato, kad kažkas įvyko. Paprašė mamos, kad iškviestų greitąją medicinos pagalbą. Atvykus medikams ji buvo pristatyta į gydymo įstaigą, kur atvežė ir N. N.. Netrukus sužinojo, kad N. N. mirė. Grįžusi iš ligoninės matė kulkų žymes ant namo, antrame aukšte kulkų žymių buvo daug, pirmame tik kelios žymės. Dėl sužalojimo jai buvo pažeistas kojos kaulas ir nukirstos sausgyslės, toje vietoje, kurioje perėjo kulka. Pilnai nėra pasveikusi. Gydymas tęsiamas. Dėl patirto sužalojimo pripažinta dalinai neįgali, nejaučia kojos pirštų. Neteko 50 procentų darbingumo. Po įvykio artimoje aplinkoje buvo kalbama, kad šis šaudymas įvyko, nes kažkokie draugai nesutarė su G. Ž..

17Nukentėjusioji V. N. paaiškino, kad kaltinamųjų nepažįsta. D. N. N. tris metus gyveno su G. Ž.. 2012-06-16 ryte atvyko A. Ž. ir pasakė, kad N. reanimacijoje. Tik atvykus į ligoninę jai pranešė, jog duktė mirė. Po šio įvykio niekas neatsiprašė. Žino, jog namas buvo apšaudytas dėl to, kad įvyko konfliktas tarp G. Ž. ir kitų asmenų.

18Nukentėjusysis G. N. paaiškino, kad kaltinamųjų nepažįsta. 2012-06-16 ryte jam pranešė, kad žuvo duktė N. N..

19Liudytoja L. Š. paaiškino, kad ji dirba ( - ) med. felčere. 2012-06-16 ryte gavo iškvietimą, kad įvyko susišaudymas, sužeista mergina, yra ir daugiau sužeistų. Vyko du ekipažai. Nuvykus rado gulinčią lovoje sužeistą be sąmonės merginą. Šalia buvęs vyras pasakojo, kad jie gulėjo, o kažkas pradėjo šaudyti.

20Liudytoja L. M. paaiškino, kad dirba ( - ) M. B. gautas pranešimas, kad name susišaudymas, yra sužeistų. Nuvykus ją nuvedė į namo antrą aukštą, kur buvo sužeista moteris. Ši moteris pasakojo, kad pabudo ir pajuto kojose skausmą.

21Liudytoja I. K. paaiškino, kad su vyru ir vaikais gyvena ( - ). Tame name 2012-06-16 dar gyveno N. N., G. Ž. (pirmame aukšte), o antrame aukšte gyveno Z. S. ir V. G.. Ji su šeima gyveno iš kiemo pusės pirmame aukšte. Apie 7 ryto bemiegant išgirdo lyg kažkas belstų į langą. Prikėlė sutuoktinį, kuris pasakė, kad šaudo. Išsigando, vaikai pradėjo spiegti, ji su vyru juos apglėbė, taip norėdami apsaugoti. Kai nustojo šaudyti, M. K. išbėgo. Z. S. pranešė, kad V. G. sužalota. Ji pati su vaikais išbėgo į kaimą, pas savo seserį, nes buvo baisu pasilikti. Po įvykio matė kulkų žymes ant namo. Žymės buvo tiek pirmame namo aukšte, tiek ir antrame. Buvo žymės ir iš gatvės pusės, ir iš šoninės pusės. Kambaryje, kuriame gyveno, matė tik vienos kulkos žymes – ji praėjo pro sieną, spintą apie 30 cm virš miegančio sūnaus T. K. galvos. Šūvius girdėjo serijomis.

22Liudytojas R. T. paaiškino, kad kaltinamųjų nepažįsta. Gyvena ( - ), prie to namo, į kurį buvo šaudoma. Ryte prabudo išgirdęs šūvius. Jo nuomone, šūviai buvo pavieniai. Eiti pasižiūrėti nenorėjo, nes bijojo, kad pamatys ir pradės šaudyti. Taip bebūnant kambaryje išgirdo nuvažiuojančio automobilio garsus, ratų „prasisukimą“. Pažiūrėjęs pamatė „VW Golf“ automobilį, kuris greitai iš įvykio vietos pasišalino.

23Liudytojas S. P. paaiškino, kad gyvena ( - ). jo namas yra apie 20 metrų nuo to namo, į kurį šaudė. Vieną rytą išgirdęs neaiškius garsus atsikėlė iš lovos, priėjo prie lango, pamatė nuvažiuojantį automobilį. Garsai buvo panašūs į šūvio.

24Liudytojas L. K. paaiškino, kad 2012-06-15 vakare buvo su visais kaltinamaisiais susitikęs pas jo uošvius ( - ) žiūrėti futbolo rungtynes. E. G., M. R., D. K. pažinojo iš ankščiau, o su M. G. susipažino tik tą vakarą. Bežiūrėdami išgėrė nemažai brendžio. Gėrė visi. Apie 23-24 valandą buvo užsukęs A. P., kuris pabuvo apie valandą ir išvyko. Apie 24-1 valandą nakties atvyko M. S. su draugu, kurio nepažįsta. Jie šiek tiek pabuvo ir išvažiavo. Ar lankėsi G. Ž. pasakyti negali. Kada išsiskyrė, neprisimena, nes buvo stipriai išgėręs. Visą laiką buvo ūkiniame pastate, ten buvo televizorius, teniso stalas. Kas žaidė apačioje tenisą, kas gėrė viršuje. Uošvienė jam nieko nesakė, nematė, ar ji buvo atėjusi raminti. Jokių tarpusavio konfliktų nebuvo. Kitą dieną matė M. R., tačiau šis apie šaudymą nepasakojo.

25Liudytoja I. K. paaiškino, kad ji gyvena su L. K. ( - ). Įvykio išvakarėse ji buvo viename name, o L. K. su draugais kitame name. Jie buvo susirinkę išgerti alaus ir pažiūrėti futbolo rungtynes. Kokie tai buvo draugai ir kiek jų nežino, nuėjusi į tą namą nebuvo. Triukšmo negirdėjo. Ar išgertuvių metu į pastatą buvo nuėjusi mama nežino. Ryte apie 10-11 val. buvo apžiūrėti to pastato, kuriame buvo L. K. su draugais – buvo netvarkingas stalas, mėtėsi buteliai, maisto likučiai. Matė dėmes, tačiau negali pasakyti, ar tai buvo kraujo dėmės. L. K. irgi pamatė tik ryte. Jo kaktoje buvo nubrozdinimas.

26Liudytoja D. K. paaiškino, kad kaltinamųjų nepažįsta. L. K. jos dukters draugas. Duktė gyvena pas ją ( - ). Ten yra namas, taip pat gyvenamas ūkinis pastatas. Šiame pastate L. K. ji leido su draugais išgerti alaus ir pažiūrėti futbolo rungtynes. Ūkinis pastatas dviejų aukštų, televizoriai buvo ir pirmame, ir antrame aukštuose. Kada ir su kokiais draugais L. K. atvažiavo nematė. Naktį triukšmo negirdėjo. Atsikėlė anksti ryte ir išvyko. Išvažiuodama nuėjo į ūkinį pastatą, kuriame buvo likę išgertuvių pėdsakai – likę tušti indai, buteliai. Šukių ir konflikto pėdsakų nematė. Perskaičius liudytojos D. K. parodymus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 69 T. 3), ji pripažino, kad parodymai teisingi, matė nuverstą gėlę, tačiau kraujo lašų ar dėmių bei sudaužytos žvakidės nematė. Jokių sužalojimų ant L. K. veido tą rytą nematė. Apie nušautą merginą sužinojo būdama Vokietijoje.

27Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 69 T. 3) D. K. be kita ko paaiškino, kad 2012-06-16 ryte, nuėjusi į pastatą, kuriame buvo vartojamas alkoholis, pamatė išverstą vazą su gėle, sudaužytą keramikinę žvakidę, išvartytus konjako, kolos butelius. Prie televizoriaus matėsi kraujo lašų. Buvo panašu, kad viduje vykęs konfliktas, gal apsistumdymas.

28Liudytojas Ž. P. paaiškino, kad 2012-06-16 anksti ryte jam paskambino D. K. ir paklausė ar gali atvažiuoti. Jis apsirengė ir išėjo laukti į apačią. Po kiek laiko D. K. atvažiavo. Jis buvo stipriai išgėręs, piktas, kalbėjo nerišliai. Suprato, kad įvyko kažkoks konfliktas. D. K. pasakojo, kad vyko išgertuvės, kurių metu prasidėjo muštynės. Ant jo veido matėsi nubrozdinimų žymės. Detaliau apie konfliktą D. K. neklausė. Dėl įvykusio konflikto D. K. nenorėjo važiuoti namo. Iš šio kaltinamojo elgesio suprato, kad konfliktas buvo rimtas. Žinodamas D. K. būdą išgėrus, liepė jam daugiau niekur nevažiuoti, o pirmiausia išsiblaivyti. Netrukus atėjo M. R., kuris irgi buvo neblaivus. Jie pasikalbėjo. D. K. liko, o M. R. išvažiavo. Po kiek laiko M. R. VW markės automobiliu buvo atvažiavęs dar kartą, ieškojo D. K., bet jis šį kaltinamąjį jau buvo parvežęs namo.

29Liudytojas G. Ž. paaiškino, kad iš kaltinamųjų pažįsta M. R., su kuriuo kartu atlikinėjo bausmę, kitų nepažįsta. 2012 metų birželio mėnesį gyveno su drauge N. N. ( - ). Prieš įvykį su M. K., M. S. ir G. B. buvo nuvažiavę pas L. K.. Ten nuvyko apie 4-5 valandą ryto. Pas L. K. vyko išgertuvės. Pamatė, kad kitų asmenų name yra ir M. R.. Šis kaltinamasis buvo be apsauginės kaukės, nors serga atvira tuberkuliozės forma. Jis pasakė, kad M. R. „be antsnukio“ ir visi išvažiavo. Pas L. K. buvo labai trumpai, apie dvi minutes. Muštynių ar konflikto nebuvo. Jie buvo atvažiavę tiesiog pabendrauti, išgerti alkoholinių gėrimų, bet pamatę M. R. be apsauginės kaukės, išvažiavo. Ar įsižeidė M. R. dėl jo pasakymo nežino. Iš L. K. jis nuvažiavo namo ir nuėjo miegoti. Pažadino draugė, kuri pasakė, kad kažkas beldžiasi. Jis ėjo prie durų, nes manė, kad kažkas atėjo ir pamatė, kad jo draugė sužeista – peršauta galva. Namas padalintas į tris dalis, atskiri įėjimai. Jis su drauge gyveno pirmame aukšte iš gatvės pusės, kitoje pirmo aukšto dalyje, iš kiemo pusės, gyveno M. K. su žmona ir vaikais, o antrame aukšte močiutė su teta. Antrame aukšte du kambariai, šis aukštas neatidalintas. Viskas įvyko labai greitai, kad šaudė suvokė ne iš karto. Šaudymo žymės matėsi visame namo plote. Buvo peršautos ir namo sienos, ir langai. Ar rinkosi, kur šaudyti nežino. Kodėl šaudė į jų namą pasakyti negali. Mano, kad šaudymo objektas ir priežastis buvo jis, tačiau kodėl nežino.

30Liudytojas E. S. paaiškino, kad 2012-06-16 miegojo savo namuose, Apie 7 val. ryte išgirdo lauke aidinčius šūvius. Pas jį į kambarį įbėgo pusbrolis G. Ž., gyvenantis toje pačioje valdoje, tačiau atskirame name, sušuko „kviesk greitąją, Neringą peršovė“ ir išbėgo iš kambario. G. Ž. su N. ir M. K. su šeima gyveno kito namo pirmame aukšte, o antrame aukšte – teta su močiute. Nubėgęs į G. namą, pirmame aukšte, pamatė jo draugę N. N., gulinčią lovoje. Namo antrame aukšte matė sėdinčią lovoje V. G., kurios koja kraujavo. Tuoj pat atvyko medikai ir policijos pareigūnai. Šūvių žymes ant namo akivaizdžios, visa siena skylėta. Šaudyta buvo nuo kaimyno pusės iš galo namo, nuo ( - ) gatvės. Jo nuomone buvo rinktasi, kur šaudyti, nes pagal kulkų žymes matyti, kad šaudyta būtent į tą pusę, kur gyveno G. Ž.. Šūviai buvo serijomis. Kitą dieną, tai yra 2012 m. birželio 17 d. prie jo ir brolio M. K. privažiavo juodos spalvos „VW Golf“ markės automobilis, iš kurio išlipo vyriškis. Netrukus atėjo G. bei A. Ž.. A. Ž. vyriškį, atvykusį „VW Golf“ automobiliu, vadino „K.“. Girdėjo, kaip šis asmuo nuolat kartojo, kad jis neprisidėjęs prie šaudymo, kad jis tik iš slėptuvės iškasė ginklus ir juos padavė „M.“, dalyvavusiam šaudyme, o pats vykti „ant reikalo“ atsisakė, nes tai ne girtų reikalas. Taip pat „K.“ pasakojo, kad „M.“ į tai numojo ranka, įsėdo į „VW Golf“ automobilį ir su „P.“ bei jo draugu nuvažiavo.

31Liudytojas A. L. paaiškino, kad gyvena ( - ) gatvėje. Pažįsta G. Ž.. Jo namas netoli nuo šio asmens namo. Vieną rytą išgirdo, kad kažkas pokši, išėjęs į lauką pamatė, kad atvažiavo greitoji. Tuo metu miegojo, buvo apie 7 val. ryto. Suprato, kad šaudė, nuo to ir prabudo. Šūviai buvo serijomis.

32Liudytojas R. B. paaiškino, kad 2012-06-16 naktį buvo pas L. K., ten buvo M. R., D. K. bei dar trys nepažįstami asmenys. Tačiau kas ten vyko neatsimena, nes buvo girtas.

33Liudytojas A. P. paaiškino, kad 2012 m. birželio 15 d. vakare užsuko pas L. K. į svečius. Pabuvo valandą ir išvažiavo. Pas L. K. dar buvo D. K., M. R.. Jie vartojo alkoholinius gėrimus. M. R. buvo be kaukės. Jam būnant pas L. K., jokio konflikto nebuvo. Tačiau iš aplinkinių girdėjo, kad jam išvykus kažkoks konfliktas buvo, o susišaudymas buvo šio konflikto pasekmė.

34Liudytojas M. K. paaiškino, kad R. B. pakvietė jį važiuoti gerti pas L. K.. Jam vairuojant važiavo M. S., R. B.. Nuvyko pas G. Ž. į ( - ), tada jau visi nuvažiavo pas L. K., kur buvo M. R., taip pat du nepažįstami asmenys. Tik atėjus, G. Ž. pamatė M. R. ir šiam pasakė, kodėl be apsauginės kaukės. Tuomet visi, kurie atvažiavo apsisuko ir išėjo. M. R. reakcijos nematė. konflikto jokio nebuvo, M. S. niekas nesužalojo. Sužalojimai prie kairio antakio pas jį buvo dar prieš šį įvykį.

35Liudytojas M. S. paaiškino, kad 2012-06-15 nuo vakaro, žiūrėjo futbolo rungtynes, vartojo alkoholinius gėrimus. Alkoholinius gėrimus vartojo įvairiose vietose, su įvairiais asmenimis. Vienu metu jis, G. B., M. K. nuvyko pas G. Ž. į namus ( - ) kaime. Tai buvo nakties metu, galimai apie 5 val. Pasikvietę šį asmenį, visi nuvažiavo pas L. K.. Ten dar buvo D. K., M. R. bei dar du ar trys asmenys, kurie visi gėrė brendį bei visi jau buvo girti. Pas L. K. pabuvo gal 10 min., po to vėl visi keturi išvažiavo namo. M. R. buvo be apsauginės kaukės. Ar jis turėjo būti su kauke ar be tuo metu nepagalvojo. Pas L. K. muštynių nebuvo. Į namus grįžo apie 5.30 val. Ryte atvažiavo M. K. ir pasakė, kad apšaudė G. Ž. namą ir kad žuvo jo draugė. Antakį susižalojo 2012-06-19, tai yra jau po šio įvykio.

362012 m. birželio 16 d. apžiūrėjus įvykio vietą – gyvenamąjį namą ir šalia jo esančias sodybas ( - ), buvo rasta bei paimta 26 tūtelės, 2 šoviniai, 8 kulkos. Įvairiose namo sienų vietose, skirtingų kambarių, virtuvės sienose matosi galimai šautinių angų žymės. Žiūrint iš lauko, šautinės angos matomos įvairiose namo sienos vietose, tiek pirmame, tiek antrame aukšte (b. l. 17-99 T. 1).

372012 m. birželio mėn. 18 d. papildomai apžiūrint įvykio vietą buvo rastos ir paimtos keturios kulkos (b. l. 102-126 T. 1).

38Iš 2012 m. spalio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad ( - ) esančioje sodyboje, sodybos rytinėje dalyje, prie stovinčio seno medinio ūkinio pastato tarp obelų buvo rasta iškasinėta duobė, kurioje buvo rastas vienas 9 mm „Agram“ tipo šovinys bei vienas „Kalašnikov“ tipo šovinys. Taip pat rasta ir paimta pistoleto kulkosvaidžio „Agram“ dalys – uokso dangtelis, grąžinamosios – skeliamosios spyruoklės atraminė plokštelė (b. l. 137- 139 T. 1).

39Atlikus balistinį tyrimą konstatuota, kad: tirti pateikti du šoviniai yra pramoninės gamybos 9 mm kalibro „LUGER“ (9x19)šoviniai, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu priskiriami šaudmenimis, yra tinkami šaudyti; tirti pateiktos dvi tūtelės yra pramoninės gamybos 9 mm kalibro „LUGER“ šovinių (9x19) dalys; tirti pateiktos 24 (dvidešimt keturios) tūtelės yra pramoninės gamybos 5,45 mm kalibro 1974 m. pavyzdžio šovinių (5,45x39) dalys; tirti pateikta viena kulka yra pramoninės gamybos 9 mm kalibro „LUGER“ šovinio (9x19) dalis; tirti pateiktos 6 (šešios) kulkos yra pramoninės gamybos 5,45 mm kalibro 1974 m. pavyzdžio šovinių (5,45x39) dalys; tirti pateikti du kulkų apvalkalai ir dvi kulkų šerdys yra pramoninės gamybos 5,45 mm kalibro 1974 m. pavyzdžio šovinių ( 5,45x39) kulkų dalys; tirti pateiktos 9 mm kalibro „LUGER“ šovinių tūtelės buvo šautos viename (tame pačiame) ginkle (teigiama identifikacija); tirti pateiktos 24 (dvidešimt keturios) 5,45 mm kalibro šovinių (5,45x39) tūtelės buvo šautos viename (tame pačiame) ginkle; tirti pateiktos 6 (šešios) 5,45 mm kalibro šovinių (5,45x39) kulkos buvo iššautos iš vieno (to paties) ginklo ( teigiama identifikacija); tirti pateiktos 26 (dvidešimt šešios) tūtelės buvo šautos dviejuose ginkluose: dvi 9 mm kalibro „LUGER“ šovinių (9x19) tūtelės – viename ginkle, o 24 (dvidešimt keturios) 5,45 kalibro šovinių (5, 45x 39) tūtelės – kitame ginkle; tirti pateiktos 7 (septynios) kulkos ir 5 (penkios) kulkų dalys buvo iššautos mažiausiai iš dviejų ginklų: viena 9 mm kalibro „LUGER“ šovinio (9x19) kulka – iš vieno ginklo, 6 (šešios) 5,45 mm kalibro šovinių (5,45x39) kulkos iš kito ginklo; tirti pateiktos 9 mm kalibro „LUGER“ šovinių (9x19) dvi tūtelės ir kulka galėjo būti iššautos iš 9 mm kalibro Kroatijos gamybos pistoleto kulkosvaidžio, kurio modelis nėra tiksliai žinomas (kai kuriuose šaltiniuose jis vadinamas „AGRAM“), arba kito ginklo, paliekančio analogišką pėdsakų kompleksą, duomenų apie kurį LPKTC nėra; tirti pateiktos 5,45 mm kalibro šovinių (5,45x39) 24 (dvidešimt keturios) tūtelės, 6 (šešios) kulkos ir du kulkų apvalkalai galėjo būti iššauti iš 5,45 mm kalibro 1974 m. pavyzdžio „Kalašnikov“ sistemos automato ar jo modifikacijos ar kito ginklo, paliekančio analogišką pėdsakų kompleksą, duomenų apie kurį LPKTC nėra (b. l. 160-173 T. 1).

40Iš kito balistinio ir šaunamųjų ginklų tyrimo išvados matyti, kad tirti pateikti, pakete Nr. 0035309 buvę uokso dangtelis ir dėtuvė, pakete Nr. 0035315 buvęs grąžinamasis mechanizmas, pakete Nr. 0067933 buvę užrakto rėmas su stūmokliu ir užraktas bei pakete Nr. 0067935 buvę vamzdis su uoksu, paleidžiamuoju-smogiamuoju mechanizmu, dujų vamzdeliu su vamzdžio apdanga, apsodo loveliu, grūstuvu ir rankena, yra pramoninės gamybos šaunamojo ginklo, o būtent - 5,45 mm kalibro 1974 m. pavyzdžio „Kalašnikov“ sistemos automato „AK 74“ dalys; iš šių dalių galima surinkti pramoninės gamybos 5,45 mm kalibro 1974 m. pavyzdžio „Kalašnikov“ sistemos automatą „AK 74“, skirtą šaudyti 5,45 mm kalibro (5,45x39 mm) šoviniais, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra automatinis šaunamasis ginklas ir priskiriamas A kategorijos ginklams. Ginklas tinkamas šaudyti. Ant ginklo dalių esantys skirtingi identifikaciniai numeriai (jų fragmentai) rodo, kad ginklas surinktas iš to paties modelio, bet skirtingiems ginklų egzemplioriams priklausančių dalių; tirti pateikti pakete Nr. 0035311 buvusi dėtuvė, pakete Nr. 0035312 buvę duslintuvas ir grąžinamoji-skeliamoji spyruoklė su kreipiančiu strypeliu, pakete Nr. 0052687 buvę uokso dangtelis ir gražinamosios-skeliamosios spyruoklės atraminė plokštelė bei pakete Nr. 0035310 buvę vamzdis su uoksu, rėmu (su rankena), užraktu ir paleidžiamuoju mechanizmu, yra pramoninės gamybos šaunamojo ginklo, o būtent – 9 mm kalibro nenustatyto modelio pistoleto kulkosvaidžio (kai kuriuose šaltiniuose šis ginklas vadinamas „AGRAM 2002“), dalys (duslintuvas yra A kategorijos ginklo priedėlis); iš šių dalių galima surinkti pramoninės gamybos 9 mm kalibro nenustatyto modelio pistoletą kulkosvaidį (kai kuriuose šaltiniuose šis ginklas vadinamas „AGRAM 2002“), skirtą šaudyti 9 mm kalibro „LUGER“ (9x19) šoviniais, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra automatinis šaunamasis ginklas ir priskiriamas A kategorijos ginklams; dvi 9 mm kalibro „LUGER“ šovinių tūtelės buvo šautos tyrimo metu surinktame 9 mm kalibro nenustatyto modelio pistolete kulkosvaidyje (kai kuriuose šaltiniuose šis ginklas vadinamas „AGRAM 2002“); 24 (dvidešimt keturios) 5,45 mm kalibro šovinių tūtelės buvo šautos tyrimo metu surinktame 5,45 mm kalibro 1974 m. pavyzdžio „Kalašnikov“ sistemos automate „AK 74“; šešios 5,45 mm kalibro šovinių kulkos buvo iššautos iš tyrimo metu surinkto 5,45 mm kalibro 1974 m. pavyzdžio „Kalašnikov“ sistemos automato ‚AK 74“; tirti pateikti 11 (vienuolika) šovinių yra pramoninės gamybos 9 mm kalibro „LUGER“ (9x19) šoviniai, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, priskiriami šaudmenims; tirti pateikti šoviniai tinkami šaudyti. Šiais šoviniais galima šaudyti iš tyrimo metu surinkto 9 mm kalibro nenustatyto modelio pistoleto kulkosvaidžio (kai kuriuose šaltiniuose šis ginklas įvardijamas kaip „AGRAM 2002“), skirto šaudyti 9 mm kalibro „LUGER“ (9x19 mm) šoviniais (b. l. 180-196 T. 1).

412012 m. lapkričio 08 d. atlikus balistinį tyrimą specialisto išvadoje konstatuota: tirti pateiktas vienas pramoninės gamybos 9 mm kalibro „LUGER“ (9x19 mm) šovinys yra šaudmuo; tirti pateiktas vienas pramoninės gamybos 5,45 mm kalibro 1974 m. pavyzdžio (5,45x39 mm) šovinys yra šaudmuo; tirti pateiktas 9 mm kalibro „LUGER“ (9x19) šovinys tinkamas šaudyti. Juo galima šaudyti iš tyrimo metu surinkto 9 mm kalibro nenustatyto modelio pistoleto kulkosvaidžio (kai kuriuose šaltiniuose šis ginklas įvardijamas kaip „AGRAM 2002“), skirto šaudyti 9 mm kalibro „LUGER“ (9x19 mm) šoviniais; tirti pateiktas 5,45 mm kalibro 1974 m. pavyzdžio (5,45x39 mm) šovinys tinkamas šaudyti. Juo galima šaudyti iš tyrimo metu surinkto 5,45 mm kalibro 1974 m. pavyzdžio „Kalašnikov“ sistemos automato „AK 74“, skirto šaudyti 5,45 mm kalibro (5,45x39 mm) šoviniais (b. l. 8-10 T. 2).

42Iš šūvio pėdsakų specialisto išvados (b. l. 14-16 T. 2) matyti, kad mikrodalelių mėginyje nuo M. R. kairės rankos rastos kelios šūvio pėdsakų dalelės.

43Iš kitos šūvio pėdsakų specialisto išvados matyti, kad šūvio pėdsakų dalelių, rastų mikrodalelių mėginyje nuo M. R. kairės rankos, cheminė sudėtis vienarūšė šūvio pėdsakų dalelių, esančių ant visų tūtelių (26 vnt.), cheminei sudėčiai (b. l. 20-21 T. 2).

44Atlikus šūvio pėdsakų tyrimus nustatyta, kad ant tyrimui pateiktų M. R. daiktų (šortų, rankinės) rastos šūvio pėdsakų dalelės, kurių cheminė sudėtis vienarūšė šūvio pėdsakų dalelių, esančių 26 vnt. tūtelėse, cheminei sudėčiai (b. l. 26-27 T. 2). Ant tyrimui pateikto M. R. bliuzono rastos šūvio pėdsakų dalelės, kurių cheminė sudėtis vienarūšė šūvio pėdsakų dalelių, esančių 26 vnt. tūtelėse, cheminei sudėčiai (b. l. 30-31 T. 2).

45Iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelių matyti, kad 2012 m. birželio 16 d. 7. 08 val. gautas E. S. pranešimas, jog yra sužalota N. N., kuriai peršauta galva, o 2012-06-16 7.12 val. gautas E. S. pranešimas, kad V. G. peršautos kojos (b. l. 78-79 T. 2).

46Iš teismo medicinos specialisto išvadų (b. l. 115-123, 124-128 T. 2) matyti, kad N. N. mirė nuo kiaurinio šautinio kaklo sužalojimo, sužalojant kaklo pirmą slankstelį su nugaros smegenimis ir kairį viršutinį žandikaulį. N. N. kūne ir jos lavone nustatytas kiaurinis šautinis kaklo ir galvos sužalojimas: šūvio įėjimo žaizda sprande ir išėjimo žaizda veido kairėje pusėje su skeveldriniais kaklo pirmo slankstelio užpakalinio ir priekinio lankų ir kairio viršutinio žandikaulio lūžiais bei nugaros smegenų sužalojimu šūvio kanale. Kiaurinis šautinis kaklo ir galvos veido dalies kairės pusės sužalojimas padarytas variu ir švinu galinčiu metalizuoti nedidelio kalibro sviediniu, iššautu per medienos savyje turinčią kliūtį, galimai iš atstumo, kuriame papildomi (artimo) šūvio faktoriai neužfiksuoja. Šautinis, mirtį sukėlęs kaklo ir galvos sužalojimas padarytas vienu šūviu. N. N. sprando srities žaizda buvo kulkos įėjimo žaizda ir ji galėjo būti padaryta rikošetavusia (dalinai padėtį ir kryptį pakeitusia) kulka, nes į kūną skverbėsi įstrižai su į medienos struktūrą panašiais intarpais ir paliko metalizacijos švinu ir variu pėdsakus.

47Iš kitos teismo medicinos specialisto išvados (b. l. 158 T. 2) matyti, kad V. G. konstatuota atviras kairio šeivikaulio lūžimas, šautinės žaizdos abiejų šlaunų ir kairės blauzdos srityse galėjo būti padaryti iššaunant šaunamojo ginklo užtaisu, galimai 2012-06-16. Sužalojimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusios sveikata sutrikdyta ilgiau nei dešimt dienų laikotarpiui. V. G. sužalojimai galėjo būti padaryti keturiais poveikiais.

48Iš 2012 m. birželio 19 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo (b. l. 179-181 T. 2) matyti, kad liudytojas E. S. atpažino M. R. kaip asmenį, apklausoje įvardintą „M.“, „B.“.

49Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas M. K. atpažino D. K. kaip asmenį, įvardintą „K.“ (b. l. 5-7 T. 3).

50Iš specialisto išvados (b. l. 55 T. 3) matyti, kad M. S. klinikiniais duomenimis konstatuotos kairio antakio srities muštinė žaizda, taip pat kraujosruva kairės akies vokuose. Jos buvo padarytos kietu buku ar bukabriauniu daiktu. Kūno sužalojimai galėjo būti padaryti vienu poveikiu, galimai tiek suduodant ranka, tiek spiriant koja, tiek kontaktuojant su kitu, kietų, bukų savybių turinčiu daiktu galimai 2012-06-19.

51Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu M. R. atpažino G. Ž. kaip asmenį, kuris su kitais asmenimis 2012-06-16 buvo atvykęs pas L. K. (b. l. 107-108 T. 6).

52Kaltinamasis M. R. parodymų patikrinimo vietoje metu paaiškino, kad po įvykdytų nusikalstamų veikų automatą „Kalašnikov“ ir pistoletą „Agram“ paslėpė ( - ), netoli ( - ) miestelio, tačiau tiksliai vietos parodyti negalėjo, nes neatsiminė (b. l. 97-98 T. 6).

53Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas A. P. atpažino D. K. kaip asmenį, 2012-06-15 buvusį pas L. K. (b. l. 76-78 T. 3).

54Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas Ž. P. atpažino M. R. kaip asmenį, su kuriuo 2012-06-16 prie jo namų išsiskyrė D. K. (b. l. 81-83 T. 3).

55Kaltinamasis D. K. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietą, iš kurios paėmė paslėptus automatą „Kalašnikov“ ir pistoletą „Agram“, vietą, kurioje šiuos ginklus rado, taip pat negyvenamą sodybą ir konkrečias vietas prie jos, kuriose užkasė ginklus. Parodymų patikrinimo vietoje metu buvo rastos bei paimtos automato „Kalašnikov“ dalys bei pistoleto „Agram“ dalys (b. l. 22-41 T. 8). Taip pat šioje vietoje, sodyboje ( - ), ieškant su metalo ieškikliu buvom rasta ir pistoleto „Agram“ apkaba ir 11 vnt. 9 mm kalibro šovinių Automato „Kalašnikov“ detalė – spyna buvo rasta Rausvės upelio dugne. (b. l. 44-49 T. 8).

56Iš 2012-06-28 teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad D. K. nustatyta kraujosruvos krūtinėje, kurios buvo padarytos kietais bukais daiktais, galimai rankų pirštais 7-10 parų laikotarpyje iki apžiūros (b. l. 57 T. 8).

57Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu M. R. atpažino M. G. kaip asmenį, apklausoje įvardintą M., su kuriuo naktį iš 2012-06-15 į 2012-06-16 buvo pas L. K., su kuriuo, o taip pat E. G. automobiliu „VW Golf“ nuvyko prie brolių Ž. namų, kur M. G. asmuo šaudė iš ginklo „Agram“ (b. l. 109-110 T. 6).

58Iš 2013-02-15 teismo baudžiamojo įsakymo matyti, jog D. K. buvo pripažintas kaltu neteisėtai disponavęs šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, tai yra įgijęs pistoletą-kulkosvaidį su duslintuvu, taip pat perdirbtą pramoninės gamybos medžioklinį šautuvą IŽ-18 bei 30 vienetų 9 mm kalibro „LUGER“ šovinių ir 2 vienetus 12-o kalibro medžioklinių šovinių su šratų ir grankulkių užtaisais, kuriuos realizavo perduodamas A. B., veikusiam bendrininkų grupėje kartu su V. B.. Dėl šios nusikalstamos veikos jis buvo apklausiamas 2012-05-29, 2012-05-30 (ir vėliau), o šių apklausų metu patvirtino aplinkybes, jog ginklus realizavo broliams A. ir V. B. (b. l. 74-95 T. 8).

59Išvadą dėl visų šių apklaustų asmenų parodymų patikimumo kolegija daro įvertinusi jų turinį, sulyginusi parodymus su kitais byloje esančiais įrodymais. Kolegija neturi pagrindo netikėti kaltinamojo M. R. išdėstyta įvykių, įvykusių 2012 m. birželio 16 d., versija. Šio kaltinamojo parodymai yra nuoseklūs, išsamūs, esminėse detalėse vienodi nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, duoti gera valia, tokias įvykio aplinkybes jis nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo. Iš jo parodymų matyti, kad visi kaltinamieji – M. R., E. G., M. G., D. K. 2012-06-15 vakare pas L. K. adresu ( - ) susirinko žiūrėti futbolo varžybų, kurias žiūrėdami kartu vartojo ir alkoholinius gėrimus. Šią aplinkybę patvirtino ir visi kiti kaltinamieji, taip pat liudytojai L. K., A. P.. Nekyla abejonių, kad vienu metu naktį pas L. K. buvo atvykę M. S., G. B.. Be M. R. parodymų, tai patvirtino ir kitas kaltinamasis – D. K. bei liudytojas L. K.. Tik pastarasis neigia buvus konfliktą tarp M. S. ir D. K.. Liudytojas M. S., kaip ir kiti liudytojai – R. K., G. B., G. Ž. taip pat neneigia tą naktį užsukę pas L. K., tačiau nurodo kitokias apsilankymo aplinkybes. Kaip jau minėta, kolegija, analizuodama 2012-06-16 įvykius, remiasi kaltinamojo M. R., kuriuos patvirtino ir kitas kaltinamasis – D. K., parodymais. Kaip paaiškino šie kaltinamieji, konfliktas tarp D. K. ir M. S. įvyko dėl to, kad pastarasis pradėjo priekaištauti D. K., jog kaltinamasis D. K. neteisingai pasielgė pripažindamas kaltę kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje šiam kaltinamajam buvo pareikšti įtarimai pagal BK 253 str., tuo pačiu nurodydamas, kad ginklus perleido A. ir V. B.. Kad D. K. buvo pareikšti įtarimai pagal BK 253 str. patvirtina prokurorės pateiktos dokumentų kopijos iš kitos baudžiamosios bylos, kurią išnagrinėjus D. K. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 str. 1 d. (b. l. 74-95 T. 8). Dar daugiau, kaip matyti iš pateiktos medžiagos, D. K. tokius parodymus davė apklausiamas prieš pat nagrinėjamą įvykį – 2012-05-29 ir 2012-05-30, ir paaiškino, jog turėtus ginklus kaip tik perleido jau minėtiems broliams A. ir V. B.. Taigi natūralu, jog tokie visiškai neseniai duoti parodymai buvo aktualūs ir sukėlė tam tikrą atgarsį pažįstamų asmenų tarpe. Kaip nurodė M. R., po šio konflikto M. S. jie išvarė. Taigi M. S. buvo pakankamas pagrindas už tokį elgesį atkeršyti. Kad M. S. išvarius, šis pasikvietė draugus ir grįžo adresu ( - ) atkeršyti, be jau minėtų kaltinamųjų patvirtina ir kiti įrodymai. Liudytoja I. K. 2012-06-16 ryte matė nubrozdintą savo draugo L. K. kaktą, o pastate, kuriame buvo žiūrimos futbolo rungtynės, netvarką, dėmes, panašias į kraujo. Iš liudytojos D. K. parodymų ikiteisminio tyrimo metu taip pat matyti, jog tame pastate buvo likę grumtynių pėdsakai – sudaužyta žvakidė, išvartyti buteliai, nuversta vaza su gėle, matė ši liudytoja ir kraujo dėmes. Todėl kolegija neturi pagrindo netikėti, kad M. S. su draugais sugrįžęs kaip tik ir puolė D. K. (su kuriuo buvo įvykęs konfliktas), kad prasidėjo muštynės, kurioms pasibaigus M. G. buvo prakirsta ausis, D. K. ir L. K. – galva. Kaip jau minėta, nubrozdintą L. K. kaktą iš ryto matė ir liudytoja I. K.. Liudytojas Ž. P. taip pat nurodė, kad 2012-06-16 anksti ryte pas jį į namus atvykus D. K., šis papasakojo, jog išgertuvių metu įvyko muštynės, o ant kaltinamojo veido matėsi patirtų sužalojimų žymės. Iš D. K. elgesio – buvo įsitempęs, piktas, liudytojas sprendė, jog konfliktas buvo rimtas. Buvusį konfliktą patvirtina ir vėlesni kaltinamųjų veiksmai – ginklų paėmimas ir namo, esančio ( - ) kaime, kuriame gyveno vienas iš muštynių dalyvių – G. Ž., apšaudymas. Pažymėtina, kad vertindami įrodymus, teisėjai turi vadovautis ne tik BPK 20 str. 5 d. reikalavimais, bet ir logikos dėsniais. Juk nelogiška manyti, kad tik dėl to, jog G. Ž. pasakė M. R., kad šis patalpoje nedėvi apsauginės kaukės, kaip įvardijo G. Ž. – „antsnukio“, M. R., o juo labiau kiti kartu buvę asmenys – M. G., E. G., būtų taip supykę, kad pasiimtų ginklus, o su jais važiuotų ieškoti G. Ž., M. S. ir jų draugų, kad šiems atkeršyti. Kad šūviai buvo konflikto (muštynių) pasekmė nurodė girdėję ir nukentėjusiosios V. G., V. N., liudytojai A. P., E. S.. Todėl kolegija atmeta tų įvykio liudytojų parodymus, kurie tvirtina, kad jokio konflikto nebuvo, kaip nepatikimus ir nelogiškus.

60Taigi, kaip matyti iš M. R. parodymų, jam kilo mintis paimti iš D. K. ginklus ir pamokyti juos užpuolusius asmenis. D. K. taip pat patvirtino, jog ginklus kaltinamajam M. R. perdavė. Nėra abejonių, kad tokio keršto iniciatorius buvo būtent M. R.. Tai pripažino jis pats, be to, iš visų kaltinamųjų be D. K. tik jis žinojo apie paslėptus ginklus, jis pažinojo muštynes sukėlusius asmenis, žinojo jų gyvenamąsias, buvimo vietas. Tuo tarpu, kaip matyti iš ištirtų įrodymų, M. G. ir E. G. buvo kito miesto, ( - ) gyventojai, juos užpuolusiųjų žmonių nepažinojo, kur jų ieškoti taip pat nežinojo. Kaip nurodo M. R., pasiėmęs ginklus, juos atsinešė į automobilį, kur ginklai ir buvo laikomi. Ir matė automatą „AK 74“ bei pistoletą-kulkosvaidį bei žinojo kokiu tikslu ginklai reikalingi, visi automobilyje buvę asmenys. Kaip matyti iš M. R. parodymų, jau trise – M. G., jis pats ir E. G., kuris vairavo automobilį, jie nuvyko prie G. Ž. namo, kuris yra ( - )e. Ten M. R. ir M. G. namą, kuriame gyveno G. Ž., jo draugė N. N. ir kiti kaltinime išvardinti asmenys, apšaudė iš turėtų šaunamųjų ginklų. Kad minėtas namas buvo apšaudytas patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas, nukentėjusieji, taip pat šiame name ar netoli jo gyvenę asmenys, greitosios medicinos pagalbos darbuotojos. Atlikus balistinius tyrimus neabejotinai nustatyta, kad šaudyta buvo iš 1974 m. pavyzdžio „Kalašnikov“ sistemos automato „AK 74“, iš kurio buvo iššauta ne mažiau kaip dvidešimt keturis kartus ir iš nenustatyto modelio pistoleto-kulkosvaidžio (kai kuriuose šaltiniuose vadinamo „AGRAM 2002“), iš kurio buvo šauta ne mažiau kaip du kartus. Patys kaltinamieji M. R. ir M. G. pripažino, kad M. R. šaudė iš automato „AK 74“, o M. G. – iš nenustatyto modelio pistoleto-kulkosvaidžio. Todėl galima teigti, jog M. R. iššovė ne mažiau kaip dvidešimt keturis kartus, o M. G. – ne mažiau kaip du kartus (kaip nurodo M. R., daugiau neiššovė dėl to, kad ginklas užsikirto). Tačiau M. G. tvirtina, kad apie tai, jog važiuoja prie G. Ž. namo nežinojo, nuvykus į įvykio vietą M. R. jam pasiūlė tiesiog pašaudyti į negyvenamą namą, o jis sutiko ir suprato į tokį namą šaudęs (netgi nurodo, jog nežino ar jo turėtas ginklas iššovė). E. G. apskritai tvirtina nei kur važiuojąs, nei kokiu tikslu, nežinojęs, kad M. R. ir M. G. šaudę nematęs, šūvio garsų negirdėjęs. Kolegija neturi pagrindo netikėti kaltinamojo M. R. parodymais, kad jie visi, tai yra jis pats, M. G., E. G., D. K. buvo supykę dėl prieš juos pavartoto smurto ir norėjo už tai atkeršyti. Anksčiau nuosprendyje išdėstytais motyvais nustatyta, kad iš tiesų kaltinamieji dėl prieš juos pavartoto smurto buvo labai supykę, taigi turėjo tikslą ir motyvą apšaudyti namą ( - ) kaime, kuriame gyveno vienas iš užpuolikų. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad būtent tikslu atkeršyti užpuolikams M. R. iš D. K. pasiėmė ginklus, juos atsinešė į automobilį, kur jie buvo laikomi. Nėra abejonių, kad tai matė, žinojo ir norėjo atkeršyti taip pat ir kaltinamieji M. G. bei E. G..

61Be to ir nelogiška, kad po tokio konflikto, anksti ryte, M. R. savo draugams, su kuriais kartu atliko bausmę, nesakytų ne tik kur ir kokiu tikslu važiuoja, bet ir slėptų nuo jų vežamus šaunamuosius ginklus, o nuvažiavus prie G. Ž. namo, paslapčia nuo vairavusio automobilį E. G., juos pasiimtų, duotų vieną ginklą M. G., siūlydamas pašaudyti į negyvenamą namą, kuris, beje, yra gyvenamųjų namų kvartale. Kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo, M. R. parodymų, automobilis „VW Golf“, kuriuo kaltinamieji atvažiavo į įvykio vietą, stovėjo visiškai netoli namo – kaip nustatyta įvykio vietos apžiūros metu 18,3 metro atstumu. Tiek iš įvykio vietos apžiūros protokolo, tiek iš M. R., M. G. parodymų matyti, jog atvažiavus prie namo, automobilį vairavęs asmuo, tai yra E. G., jį iš karto apsuko, pasiruošdamas išvažiuoti. Taigi automobilis „VW Golf“ stovėjo ant keliuko, apie 18 metrų nuo namo. Šaudymo vieta, kaip matyti iš to paties įvykio vietos apžiūros protokolo (b. l. 17-99 T. 1) buvo nutolusi nuo automobilio panašiu atstumu, kaip ir namas, o automobilis stovėjo tokiu kampu, kad ir šaudymo vieta ir namas buvo E. G. matymo zonoje. Be to, kaip matyti iš apklaustų kaimyninių namų, kurie buvo gerokai toliau negu E. G. vairuojamas automobilis, gyventojų parodymų, visi jie girdėjo vienokius ar kitokius, panašius į šaudymo, garsus. Dar daugiau, liudytojas R. T. nurodė, jog automobilis iš įvykio vietos išvažiavo greitai, jo žodžiais tariant, „net ratai prasisuko“. Toks automobilio vairuotojo, tai yra E. G. elgesys tik patvirtina, kad jis suprato, kas įvyko ir todėl skubėjo pasišalinti iš įvykio vietos.

62Atsakomybę už kito žmogaus tyčinį nužudymą numato BK 129 straipsnis. Šiame baudžiamajame įstatyme numatytas nusikaltimas gali būti padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Nužudymas padaromas tiesiogine apibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant atimti gyvybę, o tiesiogine neapibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant arba sutrikdyti žmogaus sveikatą, arba atimti gyvybę. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad veika gali būti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas nužudyti tik esant kaltininko apibrėžtai tyčiai atimti gyvybę (kasacinės nutartys Nr. 2K-624/2012, Nr. 2K-64/2012, Nr. 2K-443/2011 ir kt.). Kai yra tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius – kaip nužudymas ar sveikatos sutrikdymas. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (jei tokie sužalojimai padaryti), nusikalstamų veikų intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą bei po jo padarymo ir pan.

63Be to, baudžiamosiose bylose dėl nužudymų, kuriose kaltinamas ne vienas asmuo, būtina nustatyti kiekvieno iš jų dalyvavimo darant šią nusikalstamą veiką laipsnį ir pobūdį, kurie nulemia bendrininkavimo formą ir bendrininkų rūšis. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 str. 4 d.). Kai nusikalstamą veiką padaro ne vienas asmuo, pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant ar padarius konkrečią nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota visų, t. y. ir bendrininkavimo požymių, nustatytų BK 24, 25 straipsniuose, ir bendrai daromos nusikalstamos veikos, numatytos BK specialiosios dalies straipsnyje, pagal kurią kvalifikuojama vykdytojo veika, požymių visuma. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai yra kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas, subjektyvieji požymiai – tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju reiškiasi tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis bendrai dalyvauja su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, tai yra iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai daromą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, Nr. 2K-400/2011, 2K-657/2012 ir kt.).

64Kaip nurodyta pareikštuose kaltinimuose M. R., M. G. ir E. G., jie veikė bendrininkų grupėje, turėdami išankstinį tikslą nužudyti G. Ž.. M. R. bei M. G. veiksmai ( - ), šaudant iš neteisėtai laikytų šaunamųjų ginklų ir tokiais veiksmais padarant nukentėjusiajai N. N. šautinius kaklo ir galvos sužalojimą, nuo kurių pastaroji mirė, o nukentėjusiajai V. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą, kvalifikuoti kaip tyčinis vieno asmens nužudymas ir pasikėsinimas tyčia nužudyti du ir daugiau asmenų, nurodant, kad šio nusikaltimo kaltinamieji nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes V. G. buvo laiku suteikta kvalifikuota medicininė pagalba, o į G. Ž., Z. S., I. K., M. K., mažamečius T. K. ir T. K., nepataikė. E. G. veiksmai įvertinti kaip padėjimas padaryti minėtus nusikaltimus (BK 24 str. 6 d.).

65Šiame nuosprendyje jau nustatyta, kad po konflikto pas L. K. kaltinamieji ieškojo juos sumušusių M. S. ir jo draugų, norėdami jiems atsilyginti, atkeršyti už patirtą pažeminimą, padarytus kūno sumušimus, juos įbauginti, nubausti. Tuo tikslu, pasiėmę ir su savimi turėdami šaunamuosius ginklus, jie važinėjo po ( - ), tačiau nieko nesutikę (neradę), galiausiai atvyko prie namo ( - ), kuriame gyveno vienas iš užpuolikų – G. Ž.. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamieji M. R., E. G. ir M. G. veikė bendrai, pagal išankstinį susitarimą, kuris apėmė užpuolikų įbauginimą, panaudojant prieš juos šaunamuosius ginklus, bet kokio sunkumo sužalojimų jiems padarymą (įskaitant net ir jų mirtį), taip atsilyginant už patirtą pažeminimą, sumušimus. Tačiau byloje nėra tokių duomenų, kurie leistų daryti neginčijamą išvadą, jog kaltinamieji į ( - ) būtų atvykę susitarę ir turėdami vienintelį tikslą – nužudyti G. Ž. (ar juo labiau kartu su juo gyvenusius asmenis). Byloje, be to, nėra ir duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad M. R. ir M. G. šaudė būtent į tą ir tik į tą namo vietą, kurioje gyveno G. Ž., taip siekdami šį asmenį nužudyti. Kaip jau nurodyta šiame nuosprendyje, šautinių angų žymės matomos įvairiose namo sienų vietose, skirtinguose kambariuose, taip pat ir virtuvėje, tiek pirmame, tiek antrame aukšte. Be to, nenustatyta ir tai, kad iššaudžius atitinkamą kiekį šovinių, kuris nors iš kaltinamųjų būdų domėjęsis, jog jų šūviai pasiekė tikslą, tai yra ar kliudė G. Ž.. Juolab, kad po įvykio suradus D. K. paslėptus ginklus, buvo rasta ir šovinių. Taigi tokią galimybę kaltinamieji turėjo. Todėl, esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos nuomone, konstatuoti, jog M. R., M. G. ir E. G. veikė turėdami tiesioginę apibrėžtą tyčią nužudyti G. Ž. (juo labiau kartu su juo gyvenusius asmenis), nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, jog vien tik ginklų panaudojimo faktas darant nusikalstamą veiką irgi dar neįrodo tiesioginės apibrėžtos tyčios atimti kito asmens gyvybę. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad ginklas – tai įrenginys ar daiktas, sukonstruotas ar pritaikytas gyviesiems ar kitiems objektams, taikiniams naikinti, žaloti ar kitaip jiems paveikti, o to paties straipsnio 49 dalyje teigiama, kad šaunamasis ginklas – tai įrenginys ar daiktas, sukonstruotas ar pritaikytas kaip ginklas, iš kurio sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga gali būti paleisti kulkos, sviediniai arba kenksmingos, dirginančiosios medžiagos mechaniškai, termiškai, chemiškai ar kitaip taikiniui per atstumą paveikti arba duotas garso ar šviesos signalas. Taigi, akivaizdu, kad bet koks ginklas, tame tarpe ir šaunamasis, yra skirtas ne tik naikinti (žudyti), bet ir žaloti (padaryti kūno sužalojimus).

66Todėl galima daryti išvadą, kad M. R., M. G. ir E. G., veikdami pagal išankstinį susitarimą ir turėdami tikslą pamokyti, nubausti M. S., G. Ž., M. K. ir kitus, jiems atsilyginti už padarytus sužalojimus, pažeminimą, automobiliu, kurį vairavo E. G., atvyko į ( - ) prie namo, kuriame gyveno G. Ž. ir šį namą apšaudė. Dėl tokių šių kaltinamųjų veiksmų minėto namo antrame aukšte miegojusiai V. G. buvo padarytas atviras kairio šeivikaulio lūžimas, šautinės žaizdos abiejų šlaunų ir kairės blauzdos srityse, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tokios nustatytos aplinkybės rodo, jog kaltinamieji M. R. ir M. G., šaudydami į namą, ne tik suprato, kad savo veiksmais kelia pavojų jame buvusių asmenų sveikatai ar net gyvybei, bet ir būdami abejingi pasekmėms, norėjo taip veikti, taip pat suvokė, jog šią nusikalstamą veiką jie daro bendrai. E. G., atveždamas kitus du kaltinamuosius į G. Ž. gyvenamą vietą ( - ) kaime, laukdamas šių asmenų automobilyje pasirengęs juos iš įvykio vietos išvežti bei iš įvykio vietos M. R. ir M. G. išveždamas, savo veiksmais padėjo atvykti į įvykio vietą ir iš jos pasišalinti, taip realizuodamas dalį nusikalstamo sumanymo bei sudarydamas sąlygas M. R. ir M. G. šaudyti į namą, kuriame gyveno G. Ž.. Visi kaltinamieji suprato, kad, veikdami bendrai, savo veiksmais (intensyviai šaudydami) kelia pavojų name gyvenusių asmenų sveikatai ar net gyvybei, tačiau dėl jų veiksmų kilsiančioms pasekmėms buvo abejingi. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad kaltinamųjų M. R., M. G. ir E. G. veika buvo bendra, o jų tyčia vieninga – atsilyginti smurtą, pažeminimą, tame tarpe padarant bet kokio masto sveikatos sutrikdymus, todėl už atsiradusias pasekmes – nesunkų nukentėjusiosios V. G. sveikatos sutrikdymą jie visi privalo atsakyti pagal BK 138 straipsnį. E. G., kaip padėjėjo, veiksmai papildomai turi būti kvalifikuoti ir pagal BK 24 str. 6 d. Nėra abejonių, kad toks sveikatos sutrikdymas buvo padarytas kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu (BK 138 str. 2 d. 7 p.). Nagrinėjamu atveju sveikatai sutrikdyti panaudotos tokios priemonės – šaunamieji ginklai, kurie, kaip jau minėta skirti gyviems ar kitokiems taikiniams naikinti, žaloti, taigi pagal savo pobūdį pavojingi ne tik žmogaus, kurį siekiama nužudyti ar sutrikdyti jo sveikatą, gyvybei, bet ir bent vieno kito ar kelių kitų netoliese esančių žmonių gyvybei. Be to, būtina nustatyti, kad kaltininkas šią aplinkybę suvokė ir kad dėl jo veiksmų buvo kilusi reali grėsmė kitų žmonių gyvybei (kasacinės nutartys Nr. 2K-530/2010, 2K-12/2007).

67Ištyrus įrodymus nustatyta, kad į gyvenamąjį namą buvo paleista ne mažiau kaip dvidešimt šešios kulkos. Šios kulkos buvo iššautos į įvairias namo vietas, tiek į pirmą, tiek į antrą aukštus, netoliese stovint ir kitiems gyvenamiesiems namams. Kad namas buvo gyvenamas nurodė žinojęs ir kaltinamasis M. R., tai akivaizdu ir iš įvykio vietos apžiūros protokolo – namas stovi gyvenamųjų namų kvartale, tvarkingas, languose matosi užuolaidos, aplinka taip pat sutvarkyta, šalia stovi net penki automobiliai. Be to, šaudyta buvo šviesiu paros metu. Kaltinamieji, šaudydami į tokį namą, aplinkybę, jog jame tikrai gali būti ne tik G. Ž., bet ir kiti asmenys, neabejotinai suprato. Visos šios aplinkybės patvirtina, jog dėl kaltinamųjų veiksmų įvykio metu kilo reali grėsmė ne tik nukentėjusiųjų N. N. ir V. G., bet ir kitų name buvusiųjų asmenų, tarp jų ir mažamečių, sveikatai ir gyvybei. Todėl kolegija konstatuoja, kad visi kaltinamieji M. R. ir M. G. įvykio metu veikė kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, o kaltinamasis E. G., jiems padėdamas, tai suprato.

68Kaip matyti iš ištirtų įrodymų, šaudymo į namą ( - ) kaime, kuriame gyveno G. Ž. ir kiti asmenys, metu šiame name miegojusiai G. Ž. draugei N. N. buvo padarytas šautinis kaklo ir galvos sužalojimas: šūvio įėjimo žaizda sprande ir išėjimo žaizda veido kairėje pusėje su skeveldriniais kaklo pirmo slankstelio užpakalinio ir priekinio lankų ir kairio viršutinio žandikaulio lūžiais bei nugaros smegenų sužalojimu šūvio kanale. Ir nuo šio sužalojimo nukentėjusioji N. N. mirė. Šis šautinis, mirtį sukėlęs kaklo ir galvos sužalojimas padarytas vienu šūviu. Sprando srities žaizda buvo kulkos įėjimo žaizda ir ji galėjo būti padaryta rikošetavusia (dalinai padėtį ir kryptį pakeitusia) kulka, nes į kūną skverbėsi įstrižai su į medienos struktūrą panašiais intarpais ir paliko metalizacijos švinu ir variu pėdsakus. Byloje nustačius, kad nukentėjusiojo mirtį sukėlė vienas ar keli padaryti sužalojimai, tačiau ne visi asmenys smurtą naudojo turėdami tyčią nužudyti, už nužudymą atsako tik tie asmenys, kurių veiksmais padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastimi. Tačiau, kai nukentėjusiojo mirtį sukėlė nors ir vienas padarytas sužalojimas, bet nustatyta, kad smurtą naudojo keli asmenys, o smurto pobūdis ir intensyvumas rodo tyčią nužudyti arba neapibrėžtą tyčią, kuri apima ir gyvybės atėmimą, tai už nužudymą atsako ne tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastimi, bet ir kiti asmenys, tiesiogiai dalyvavę gyvybės atėmimo procese. Todėl kai smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu naudoja keli asmenys, būtina nustatyti ne tik faktą, kas sukėlė nukentėjusiojo mirtį: padarytų sužalojimų visuma ar vienas ar keli padaryti sužalojimai, bet ir kiekvieno bendrininko tyčios turinį. Kai keli asmenys veikia kartu, turėdami tyčią nužudyti ir patys tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam, jie visi laikytini nužudymo vykdytojais (bendravykdytojais). Nėra būtina, kad kiekvienas iš tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus: pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų (kasacinė nutartis Nr. 2K-423/2006).

69Kaip jau minėta, nukentėjusioji N. N. mirė nuo padarytos vienos šautinės žaizdos. Nors nukentėjusiosios mirtį sukėlė tik vienas šautinis kaklo ir galvos sužalojimas, tačiau visų kaltinamųjų – M. R., M. G. ir jiems padėjusio E. G. veiksmų, kurie jau aprašyti šiame nuosprendyje anksčiau, pobūdis bei intensyvumas rodo, kad jų neapibrėžta tyčia apėmė ne tik bet kokį nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymą, bet ir jos gyvybės atėmimą. Pagal nustatytas bylos aplinkybes šaudė į namą vienu metu, bendrai, matydami vienas kito veiksmus, turėdami kūnui žaloti pritaikytus daiktus (šaunamuosius ginklus), tiek M. R., tiek ir M. G.. Šūviai buvo intensyvūs – viso iš abiejų ginklų buvo iššauta ne mažiau kaip dvidešimt šešis kartus (R. R. iššovė ne mažiau kaip 24 kartus, M. G. – ne mažiau kaip 2 kartus). Matydami tokius pavojingus vienas kito veiksmus, kaltinamieji M. R. ir M. G. suprato, kad bendrai kėsinasi į kito asmens sveikatą bei gyvybę, todėl atitinkamai numatė, kad gali sunkiai sužaloti žmogų ar net atimti jo gyvybę, ir norėjo taip veikti, tai yra veikdami neapibrėžta tyčia nužudė kitą žmogų. Nors nukentėjusiosios N. N. mirtį sukėlė tik vienas šautinis sužalojimas, padarytas rikošetavusia (dalinai padėtį ir kryptį pakeitusia) kulka, tačiau bendrai M. R., M. G. padaryti veiksmai, jų pobūdis, intensyvumas, panaudoti įrankiai rodo, kad visi jie veikė bendrai atimdami nukentėjusiosios gyvybę. Todėl tai, kad nustatyta, jog rikošetavusi kulka, mirtinai sužalojusi N. N., buvo paleista iš automato „AK 74“, kuriuo šaudė M. R., nepaneigia ir M. G. kaltės įvykdžius nužudymą. Taip pat nepaneigia E. G. kaltės padėjus padaryti šį nužudymą – atvežant kitus kaltinamuosius į įvykio vietą, laukiant jų nusikaltimo padarymo metu ir skubiai išvežant iš nusikaltimo padarymo vietos (BK 24 str. 6 d.). Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju teigti, kad M. R. veiksmai nužudant N. N., peržengė susitarimo ribas, tai yra buvo vykdytojo ekscesas, neturi pagrindo. Dėl paminėtų priežasčių tokie M. R., M. G. ir E. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 129 str., kaip nužudymas (E. G. papildomai ir pagal BK 24 str. 6 d.). Kaip ir nesunkus V. G. sveikatos sutrikdymas, taip ir N. N. nužudymas padarytas kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, todėl veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 str. 2 d. 7 p.

70Tačiau teisėjų kolegija, įvertinus byloje nustatytas ir nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamųjų M. R., M. G. ir E. G. nusikalstamos veikos, kuriomis buvo nužudyta N. N. bei nesunkiai sutrikdyta V. G. sveikata, motyvas nebuvo chuliganiškos paskatos. Kaip jau minėta, tarp kaltinamojo D. K. bei M. S. buvo kilęs konfliktas, ko pasekoje M. S. buvo išvarytas iš L. K. namų. Dėl to įsižeidęs M. S. su kitais asmenimis sugrįžo pas L. K., įvyko muštynės. Taigi ginklų pasiėmimo ir po to atliktų veiksmų priežastimi buvo kilęs konfliktas ir pyktis dėl, kaltinamųjų nuomone, smurtinių, juos žeidžiančių M. S., G. Ž. bei su jais buvusių asmenų veiksmų. Be abejo, M. R., M. G. atlikti veiksmai – šaudymas viešoje vietoje, buvo įžūlūs, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tačiau tokių veiksmų motyvu taip pat nebuvo chuliganiškos paskatos. Kaltinamųjų veiksmai buvo sąlygoti pykčio dėl jų nuomone, netinkamų G. Ž., M. S. veiksmų ir, jų supratimu, buvo atsakas į tokius netinkamus veiksmus, kitaip tariant, tarpusavio santykių aiškinimasis. Viešosios tvarkos pažeidimo metu veikiant tiesiogine neapibrėžta tyčia buvo nužudyta N. N. ir nesunkiai sužalota V. G., tačiau tai nereiškia, kad tai buvo atlikta iš chuliganiškų paskatų. Kaip jau minėta, vidinė paskata, lėmusi M. R., M. G., E. G. pasiryžimą nusikalsti, buvo pyktis, noras atkeršyti. Todėl nenustačius, kad M. R., E. G. ir M. G. veikos motyvas buvo chuliganiškos paskatos, šis požymis pašalinamas iš kaltinimų pagal BK 129 str. 2 d. ir 138 str. 2 d. Dėl to, kas paminėta tokia veika buvo teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d., nes kaip matyti iš apklaustų tiek to paties namo, tiek aplinkinių namų gyventojų parodymų, jie buvo išgąsdinti, sutrikdytas minėtų asmenų poilsis.

71Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, M. R., E. G. ir M. G., veikdami bendrininkų grupėje, 2012 m. birželio 16 d., apie 7 val., E. G. „VW Golf“ markės automobiliu atvežus į G. Ž. gyvenamąją vietą – sodybą, esančią ( - ), E. G. laukiant automobilyje bei pasirengus išvežti iš įvykio vietos, esant galimybei sužaloti įvykio vietoje buvusius kitus asmenis, M. R. tyčia šovus ne mažiau dvidešimt keturis kartus iš šaunamojo ginklo – automato „AK 74“, taip padarant N. N. kiaurinį šautinį kaklo ir galvos sužalojimą, nuo kurio nukentėjusioji mirė, M. G. tyčia šovus ne mažiau du kartus iš šaunamojo ginklo – nenustatyto modelio pistoleto-kulkosvaidžio į G. Ž. gyvenamąją vietą – namo ( - ), pirmąjį bei antrąjį aukštus, namo sienas, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu tyčia nužudė N. N.. Taip pat šie asmenys, veikdami tokiu pačiu būdu ir aplinkybėmis, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, padarė V. G. atvirą kairio šeivikaulio lūžimą, šautines žaizdas abiejų šlaunų ir kairės blauzdos srityse, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Todėl kaltinamųjų M. R. ir M. G. nusikalstami veiksmai kvalifikuojami pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą, o E. G. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą. Taip pat M. R. ir M. G. nusikalstami veiksmai iš BK 22 straipsnio 1 dalies 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 8 punktų perkvalifikuojami pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 7 punktą, o E. G. – iš BK 24 str. 6 d. 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 5, 7 ir 8 punktų perkvalifikuojami į BK 24 str. 6 d. 138 straipsnio 2 dalies 7 p.

72Kaltinamieji pagrįstai kaltinami ir neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais bei šaudmenimis pagal BK 253 str. Kaip jau nustatyta anksčiau šiame nuosprendyje aptartais įrodymais, M. R. iš D. K. 2012-06-16, apie 6 val. pasiėmė (įgijo) pramoninės gamybos 5,45 mm kalibro 1974 m. pavyzdžio „Kalašnikov“ sistemos automatą „AK 74“, skirtą šaudyti 5,45 mm kalibro (5,45x39 mm) šoviniais ir ne mažiau kaip 24 vnt. 5,45 mm kalibro 1974 m. pavyzdžio šovinių (5,45x39 mm), taip pat pramoninės gamybos 9 mm kalibro nenustatyto modelio pistoletą-kulkosvaidį (kai kuriuose šaltiniuose šis ginklas vadinamas „AGRAM 2002“), skirtą šaudyti 9 mm kalibro „LUGER“ (9x19 mm) šoviniais ir šaudmenis su ne mažiau kaip 15 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro „LUGER“ (9x19 mm) šovinių. Kaip matyti iš balistinių tyrimų išvadų (b. l. 160-173, 180-196 T. 1, b. l. 8-10 T. 2) minėti ginklai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra automatiniai šaunamieji ginklai ir priskiriami A kategorijos ginklams. Jie yra tinkami šaudyti. Kartu su šiais ginklais, kaip nustatyta, buvo ir ne mažiau kaip 24 „AK 74“ šoviniai ir ne mažiau kaip 15 nenustatyto modelio pistoleto-kulkosvaidžio šovinių. Nustatyta ir tai, kad minėtus šaunamuosius ginklus M. R. atsinešė į automobilį „VW Golf“ ir kartu M. G. bei E. G., pastariesiems žinant apie tai ir suprantant jog tai šaunamieji ginklai, E. G. vairuojant juos gabeno po ( - ), atgabeno iki G. Ž. gyvenamosios vietos( - ). Ten, šiais ginklais M. R. ir M. G. apšaudžius minėtą namą, tai yra po N. N. tyčinio nužudymo bei V. G. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, minėtus automatinius šaunamuosius ginklus ir ne mažiau kaip 13 vnt. 9 mm kalibro šovinių nuo nusikaltimo vietos minėtu „VW Golf“ markės automobiliu, jį vairuojant E. G., nugabeno iki vietovės ( - ), apie 2,5 kilometro atstumu nuo ( - ), esančio ( - ), kur pakelėje paslėpė. Toje vietoje šaunamieji ginklai iš šaudmenys buvo paslėpti iki 2012 m. birželio 18 d., kol juos rado ir paėmė D. K.. Vietą, kur buvo paslėpti šaunamieji ginklai parodė kaltinamasis D. K. – būtent toje vietoje panaudodamas grėblį jis ieškojo ir rado šiuos ginklus. Šis kaltinamasis taip pat paaiškino, kad šią vietą jam nurodė kitas kaltinamasis – M. R. (b. l. 97-98 T. 6, b. l. 44-49 T. 8). Tačiau iš kaltinimo M. G. ir E. G. pašalinama minėtų šaunamųjų ginklų įgijimas, tai yra, kad jie kartu su M. R. įgijo automatą „AK 74“ ir nenustatyto modelio pistoletą-kulkosvaidį, kadangi patys kaltinamieji M. G. ir E. G. tai neigia, o kaip matyti tiek iš D. K., tiek iš M. R. parodymų ginklus iš D. K. paėmė būtent kaltinamasis M. R..

73Kaltinamojo D. K. padaryta nusikalstama veika taip pat teisingai kvalifikuota pagal BK 253 str. 1 d. Tai, kad neteisėtai įgijo automatą „AK 74“ ir nenustatyto modelio pistoletą-kulkosvaidį bei šaudmenis, juos laikė namo, ( - ) rūsyje iki 2012-06-16 6 val., o tuo metu perdavė M. R., pripažino ir pats D. K.. Jis taip pat pripažino ir tai, jog kitą dieną M. R. jam parodė vietą, kurioje buvo paslėpęs ginklus, tačiau tuo metu šių ginklų jie nerado. Po kelių dienų jis vienas, pasiėmęs grėblį, ginklus surado, juos išardė ir paslėpė negyvenamoje sodyboje, esančioje ( - ). Būtent šioje vietoje įvykio vietos apžiūros metu minėti ginklai ir buvo rasti išardyti (b. l. 44-49 T. 8). Šias aplinkybes kaltinamasis D. K. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 22-41 T. 8). Tokius D. K. parodymus patvirtino ir kaltinamasis M. R.. Kaip jau minėta šiame nuosprendyje, balistinių tyrimų metu patvirtina (b. l. 160-173, 180-196 T. 1, b. l. 8-10 T. 2), kad minėti ginklai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra automatiniai šaunamieji ginklai ir priskiriami A kategorijos ginklams. Jie yra tinkami šaudyti. Kartu su šiais ginklais, kaip nustatyta, buvo ir ne mažiau kaip 24 „AK 74“ šoviniai bei ne mažiau kaip 15 nenustatyto modelio pistoleto-kulkosvaidžio šovinių.

74Bausmių skyrimas

75Skiriant kaltinamiesiems bausmes atsižvelgiama į BK 54 str. 2 d. numatytus reikalavimus. Kaltinamųjų M. R., M. G. ir E. G. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimus jie padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1p). M. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis padėjo išaiškinti šias nusikalstamas veikas ir joje dalyvavusius asmenis.

76Skiriant bausmę kaltinamajam M. R. atsižvelgiama į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – tokiais veiksmais padaryti vienas nesunkus, du apysunkiai ir vienas labai sunkus nusikaltimai, taip pat į nusikalstamų veikų stadiją – nusikaltimai baigti. Būtent šio kaltinamojo iniciatyva, kaip matyti iš jo paties parodymų, buvo nutarta apšaudyti G. Ž. namą, tai jis automatu „AK 74“ iššovė į minėtą namą ne mažiau kaip 24 kartus, jis ne kartą teistas už įvairaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, kas rodo, kad nusikaltimai buvo padaryti neatsitiktinai, taip susiklosčius aplinkybėms, o buvo pasekmė jo ankstesnio elgesio ir gyvenimo būdo. Nustatant bausmių dydį įvertinamas ir M. R. aktyvus vaidmuo padedant išaiškinti nusikalstamas veikas bei ją padariusius asmenis, jo prisipažinimas, tai kad turi mažametį vaiką (b. l. 73 T. 9). Be to, atsižvelgtina ir į šio kaltinamojo sveikatos būklę. R. R. nustatyta ŽIV infekcija, tuberkuliozė, lėtinis virusinis hepatitas C (b. l. 174-175 T. 6).

77Kaltinamasis M. G. padarė vieną nesunkų, du apysunkius ir vieną labai sunkų nusikaltimus. Visi šie nusikaltimai yra baigti. Jis taip pat yra ne kartą teistas, nusikalstamas veikas padarė nepraėjus nei parai laiko, po to kai buvo paleistas (2012-06-15) iš bausmės atlikimo vietos. Atsižvelgtina ir į tai, kad M. G., kaip ir M. R., šaudė iš šaunamojo ginklo – iššovė ne mažiau kaip du kartus. Visa tai rodo, jog išvadų iš savo ankstesnio elgesio M. G. nedaro, jo gyvenimo būdas nepasikeitė, o antivisuomeninės nuostatos nesumažėjo.

78Kaltinamasis E. G. padarė vieną nesunkų, du apysunkius ir vieną labai sunkų nusikaltimus, šie nusikaltimai baigti. Skiriant bausmę atsižvelgtina į šio asmens vaidmenį bendrininkų grupėje – jis atliko padėjėjo vaidmenį. Anksčiau E. G. taip pat ne kartą teistas, nusikalstamas veikas padarė praėjus tik keliems mėnesiams, kai buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos. Jis taip pat ne kartą baustas ir už įvairių administracinės teisės pažeidimų padarymą (b. l. 76-79 T. 10). Visa tai rodo, jog išvadų iš savo ankstesnio elgesio E. G. nedaro, jo gyvenimo būdas nepasikeitė, antivisuomeninės nuostatos nesumažėjo, nusikaltimai padaryti neatsitiktinai, o buvo pasekmė jo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio.

79Skirdamas bausmes teismas įvertina jų atsakomybę sunkinančią, o M. R. ir lengvinančią aplinkybes, taip pat tai, kas paminėta apie kiekvieną kaltinamąjį ir atitinkamai nustato bausmių dydžius.

80Kaltinamasis D. K. padarė vieną apysunkį nusikaltimą. Iš kaltinimo pašalinama jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi bei padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką bei ją padariusius asmenis, kadangi D. K. prisipažinimas nebuvo savanoriškas, tai lėmė M. R. parodymai ir papasakojo apie įvykio aplinkybes iš esmės tik tiek, kiek buvo patvirtinęs M. R. arba kiti surinkti duomenys. Jis laikomas neteistu, tačiau jo atžvilgiu jau buvo priimtas baudžiamasis įsakymas dėl analogiškos nusikalstamos veikos – neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais. Pažymėtina, kad ir ginklai, kuriais jis neteisėtai disponavo, buvo didelės šaunamosios galios, be to, pistoletas-kulkosvaidis netgi su duslintuvu, o ir šovinių buvo ne vienas ir ne du – automato „Kalašnikov“ ne mažiau kaip 24, o „AGRAM 2002“ – ne mažiau kaip 15, kas rodo šios veikos ypatingai didelį pavojingumą. Visa tai rodo ir didesnį paties kaltinamojo pavojingumą. Todėl D. K. atžvilgiu bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Nustatant bausmės dydį atsižvelgtina, kad D. K., kaip jau minėta, laikomas anksčiau neteistu, yra vedęs, turi mažametį vaiką (b. l. 49-50 T. 10), dirba pagal verslo liudijimą (b. l. 51-53 T. 10).

81BPK 109 str. numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

82Šioje byloje yra pareikštas nukentėjusiosios V. N. civilinis ieškinys 5070 Lt sumai, dėl turtinės žalos atlyginimo ir 60000 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti.

83Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. N. nurodo, kad palaidojo savo dukterį, dėl to turėjo piniginių išlaidų. CK 6.291 straipsnio 1 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusiojo asmens gyvybės atėmimu. Atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos. Nukentėjusioji nurodo išleidusi viso 5070 Lt, kurias patvirtina byloje esantys dokumentai (b. l. 144-150 T. 2. Be to, dėl N. N. mirties pagal 1993-12-23 Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-348 „Dėl paramos mirties atveju“ 2 straipsnio nuostatas V. N. buvo išmokėta 8 minimalių gyvenimo lygių, t. y. 1040 litų dydžio laidojimo pašalpa. Nukentėjusioji patvirtino, kad gavo šią pašalpą. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad liko neatlyginta 4030 litų dydžio turtinė žala (5070–1040=4030), kuri solidariai priteistina iš dėl N. N. nužudymo kaltų asmenų (CK 6.263 str. 2 d., 6.279 str. 1 d., 6.291 str.).

84Taip pat V. N. prašo atlyginti ir jai padarytą neturtinę žalą – 60000 Lt. Nurodo, kad tiek vertina savo skausmą dėl dukters netekties, išgyvenimus. Tvirtina, kad su dukra buvo labai artimos, palaikė glaudžius ryšius, N. N. daug laiko praleisdavo su ja, ne kartą pas ją ir nakvodavo. Todėl ši netektis ją labai sukrėtė, persekioja sapnai, kuriuose meto kruviną, sužeistą dukterį, tapo vieniša, neturi su kuo susitikti pabendrauti (yra išsiskyrusi).

85CK 6.284 straipsnyje teisė į žalos, tame tarpe ir neturtinės, atlyginimą numatyta tik asmenims, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties

86Tačiau trečiojo asmens (šiuo atveju – nužudytosios mamos) teisė į neturtinės žalos atlyginimą nustatoma vadovaujantis ne tik CK 6.284 straipsniu, bet ir bendromis deliktinės atsakomybės taisyklėmis, taip pat CK 6.250 straipsnio 2 d., kurioje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vadovaujantis šia norma, teismų praktikoje kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė artimo žmogaus staigi netektis, priteisiama ne tik CK 6.284 str. nurodytiems asmenims, bet ir kitiems artimiesiems, kurie buvo susiję su nužudytuoju glaudžiais ryšiais. Tam yra būtina nustatyti, kad ieškovą su nukentėjusiu iki jo mirties siejo itin artimi santykiai, glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai, tik formalaus giminystės fakto konstatavimo nepakanka. Šioje byloje nustatyta, kad, apart žuvusius dukters artimesnių giminių V. N. neturėjo (kita duktė dirba ir gyvena užsienyje), jos dažnai susitikdavo, bendraudavo, palaikė artimus, glaudžius ryšius. Be to, artimus jo santykius įrodo ir tai, kad būtent nukentėjusioji laidojo N. N.. Todėl atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, taip pat į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, V. N. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos padarymo tenkinamas iš dalies, tai yra 40000 Lt sumai.

87Šioje byloje Valstybinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl nukentėjusiosios V. G. gydymo išlaidų 3696,89 Lt sumai (b. l. 87-90 T. 2). Civilinis ieškinys yra pagrįstas – nukentėjusioji buvo gydyta ilgą laiką, jai buvo suteikta visa eilė medicininių paslaugų. Tai buvo pasekmė nusikalstamų kaltinamųjų M. R., M. G. ir E. G. veiksmų. Paslaugų dydis įrodytas pateiktais dokumentais, todėl jis tenkintinas (BPK 115 str.1 d.).

88Šioje byloje nukentėjusiajai V. N. buvo teikiama teisinė pagalba, kurią suteikė Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (b. l. 114 T. 10), kuri kainavo 940 Lt. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kadangi šiuo atveju išlaidas, atstovaujant nukentėjusiąją patyrė valstybė (valstybės biudžetinė įstaiga), 940 Lt išieškotina valstybės naudai.

89Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 298, 302, 305, 307 str. teismas

Nutarė

90M. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 str. 2 d. 7 p, 138 str. 2 d. 7 p, 253 str. 1 d., 284 str. 1 d. ir paskirti bausmes:

91-pagal BK 129 str. 2 d. 7 p 10 (dešimties) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

92-pagal BK 138 str. 2 d. 7 p 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

93-pagal BK 253 str. 1 d. 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę;

94-pagal BK 284 str. 1 d. 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

95Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 ir 2 p, 9 d. paskirtas bausmes, o taip pat galutinę subendrintą bausmę, paskirtą 2012-11-16 teismo nuosprendžiu, subendrinti apėmimo būdu griežtesnei bausmei – 10 metų 6 mėnesiams laisvės atėmimo apimant švelnesnes bausmes ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 10 (dešimt) metų 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo ir 3250 litų baudą.

96Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2014-04-14. Į bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2012-06-18 iki 2014-04-14.

97Kardomąją priemonę, suėmimą, pratęsti iki įsiteisės teismo nuosprendis.

98M. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 str. 2 d. 7 p, 138 str. 2 d. 7 p, 253 str. 1 d., 284 str. 1 d. ir paskirti bausmes:

99-pagal BK 129 str. 2 d. 7 p 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausmę;

100-pagal BK 138 str. 2 d. 7 p 3 (trejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

101-pagal BK 253 str. 1 d. 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

102-pagal BK 284 str. 1 d. 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

103Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 ir 2 p paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesnei bausmei – 14 metų laisvės atėmimo apimant švelnesnes bausmes ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 14 (keturiolika) metų laisvės atėmimo.

104Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2014-04-14. Į bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2012-07-23 iki 2014-04-14.

105Kardomąją priemonę, suėmimą, pratęsti iki įsiteisės teismo nuosprendis.

106E. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 str. 6 d. 129 str. 2 d. 7 p, 24 str. 6 d. 138 str. 2 d. 7 p, 253 str. 1 d., 24 str. 6 d. 284 str. 1 d. ir paskirti bausmes:

107-pagal BK 24 str. 6 d. 129 str. 2 d. 7 p 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmę;

108-pagal BK 24 str. 6 d. 138 str. 2 d. 7 p 2 (dviejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

109-pagal BK 253 str. 1 d. 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę;

110-pagal BK 24 str. 6 d. 284 str. 1 d. 8 (aštuonerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

111Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 ir 2 p paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesnei bausmei – 12 metų laisvės atėmimo apimant švelnesnes bausmes ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 12 (dvylika) metų laisvės atėmimo.

112Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2014-04-14. Į bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2012-07-23 iki 2014-04-14.

113Kardomąją priemonę, suėmimą, pratęsti iki įsiteisės teismo nuosprendis.

114D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 str. 1 d. ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

115Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2013-02-05 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 48 parų arešto bausme, ją pakeitus į laisvės atėmimo bausmę (BK 65 str. 1 d. 1 a) puntas), prie griežtesnės bausmė – 1 metų laisvės atėmimo iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerius) metus 1 (vieną) mėnesį laisvės atėmimo.

116Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jo sulaikymo momento. Į bausmės laiką įskaityti 48 paras arešto, atliktas pagal 2013-02-05 teismo baudžiamąjį įsakymą ir kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2012-06-28 iki 2012-09-28.

117Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pakeisti į suėmimą. Suėmimo terminą nustatyti iki įsiteisės teismo nuosprendis.

118Priteisti solidariai iš kaltinamųjų M. R., M. G. ir E. G. nukentėjusiosios V. N. naudai 4030 Lt (keturis tūkstančius trisdešimt litų) turtinei žalai atlyginti ir 40000 Lt (keturiasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti. Viso 44030 Lt (keturiasdešimt keturis tūkstančius trisdešimt litų).

119Priteisti solidariai iš kaltinamųjų M. R., M. G. ir E. G. Valstybinės ligonių kasos naudai 3696,89 Lt (tris tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt šešis litus 89 centus) už nukentėjusiosios V. G. gydymą.

120Išieškoti solidariai iš M. R., M. G. ir E. G. 940 Lt (devynis šimtus keturiasdešimt litų) valstybės naudai Kauno valstybės garantuojamai teisinės pagalbos tarnybos turėtas išlaidas.

121Daiktus, turėjusius reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti, 9 mm kalibro pistoletą-kulkosvaidį su duslintuvu, 5,45 mm kalibro automatą „AK 74“, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Lietuvos ginklų fondui, 2 puodelius, 4 metalines skardines, 2 plastikinius butelius, 10 plastikinių butelių, bulvių traškučių pakuotę, 2 gipsines išliejas, dėžę, kurioje yra 9 tamponai su nuoplovomis, cigarečių nuorūkos, užvalkalai, pagalvė, rankšluostis, kojinių pora, užtiesalas, DNR lyginamieji pavyzdžiai, voką su tyrimo objektais: šūvio pėdsakų ėmikliais nuo A. Ž., G. Ž., M. K., viso 9 vnt., voką su tyrimo objektais: šūvio pėdsakų ėmikliais nuo E. S., M. R., voką su A. K., G. Ž., M. K., E. S., M. R., A. Ž. DNR lyginamaisiais pavyzdžiais, D. K., L. K. sielių DNR pavyzdžius, voką su šūvio pėdsakų ėmikliais, su mikrodalelių mėginiais nuo L. K., voką su šūvio pėdsakų ėmikliais, su mikrodalelių mėginiais nuo D. K., tuščią bulvių traškučių pakuotę, J. Z. Č. daiktus: USB jungtį, užrašų knygelę, 5 mobiliojo ryšio telefonus, SIM kortelę, V. L. mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ su SIM kortele – sunaikinti, M. R. daiktus, drabužius – kelnes, šortus, bliuzoną, rankinę, piniginę, batų porą, kojinių porą, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ su SIM kortele, USB jungtį – grąžinti nuteistajam M. R., D. K. daiktus – 2 SIM kortelių dėklus, sulaužytą telefoną, 2 mobiliojo ryšio telefonus „Nokia“ su SIM kortelėmis – grąžinti nuteistajam D. K., A. K. mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ su SIM kortele bei SIM kortelės dėklą – grąžinti A. K., L. K. mobiliojo ryšio telefoną LG – grąžinti L. K..

122Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą (suimtiems nuteistiesiems šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos).

1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. M. R. gim. ( - ), a. k. ( - ) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. ( -... 3. M. G. gim. ( - ), a. k. ( - ) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. ( -... 4. E. G. gim. ( - ), a. k. ( - ) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. ( -... 5. D. K. gim. ( - ), a. k. ( - ) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. ( -... 6. M. R., E. G. ir M. G., veikdami bendrininkų grupėje, 2012 m. birželio 16 d.,... 7. Be to, M. R., E. G., M. G., veikdami bendrininkų grupėje, 2012 m. birželio... 8. Be to, M. R. 2012 m. birželio 16 d., apie 6 val., namo ( - ), rūsyje,... 9. Be to, E. G. ir M. G., veikdami bendrininkų grupėje su M. R., pastarajam 2012... 10. Be to, kaltinamieji M. R., E. G. ir M. G., veikdami bendrininkų grupėje, 2012... 11. D. K. neteisėtai disponavo šaunamaisiais ginklais bei šaudmenimis:... 12. Kaltinamasis M. R. kaltu prisipažino. Paaiškino, kad 2012-06-15 vakare buvo... 13. Kaltinamasis D. K. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad M. R. pažįsta... 14. Kaltinamasis M. G. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2012-06-15... 15. Kaltinamasis E. G. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2012-06-15 susitiko... 16. Nukentėjusioji V. G. paaiškino, kad kaltinamųjų nepažįsta. Gyvena adresu... 17. Nukentėjusioji V. N. paaiškino, kad kaltinamųjų nepažįsta. D. N. N. tris... 18. Nukentėjusysis G. N. paaiškino, kad kaltinamųjų nepažįsta. 2012-06-16... 19. Liudytoja L. Š. paaiškino, kad ji dirba ( - ) med. felčere. 2012-06-16 ryte... 20. Liudytoja L. M. paaiškino, kad dirba ( - ) M. B. gautas pranešimas, kad name... 21. Liudytoja I. K. paaiškino, kad su vyru ir vaikais gyvena ( - ). Tame name... 22. Liudytojas R. T. paaiškino, kad kaltinamųjų nepažįsta. Gyvena ( - ), prie... 23. Liudytojas S. P. paaiškino, kad gyvena ( - ). jo namas yra apie 20 metrų nuo... 24. Liudytojas L. K. paaiškino, kad 2012-06-15 vakare buvo su visais... 25. Liudytoja I. K. paaiškino, kad ji gyvena su L. K. ( - ). Įvykio išvakarėse... 26. Liudytoja D. K. paaiškino, kad kaltinamųjų nepažįsta. L. K. jos dukters... 27. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 69 T. 3) D. K. be kita ko... 28. Liudytojas Ž. P. paaiškino, kad 2012-06-16 anksti ryte jam paskambino D. K.... 29. Liudytojas G. Ž. paaiškino, kad iš kaltinamųjų pažįsta M. R., su kuriuo... 30. Liudytojas E. S. paaiškino, kad 2012-06-16 miegojo savo namuose, Apie 7 val.... 31. Liudytojas A. L. paaiškino, kad gyvena ( - ) gatvėje. Pažįsta G. Ž.. Jo... 32. Liudytojas R. B. paaiškino, kad 2012-06-16 naktį buvo pas L. K., ten buvo M.... 33. Liudytojas A. P. paaiškino, kad 2012 m. birželio 15 d. vakare užsuko pas L.... 34. Liudytojas M. K. paaiškino, kad R. B. pakvietė jį važiuoti gerti pas L. K..... 35. Liudytojas M. S. paaiškino, kad 2012-06-15 nuo vakaro, žiūrėjo futbolo... 36. 2012 m. birželio 16 d. apžiūrėjus įvykio vietą – gyvenamąjį namą ir... 37. 2012 m. birželio mėn. 18 d. papildomai apžiūrint įvykio vietą buvo rastos... 38. Iš 2012 m. spalio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad ( - )... 39. Atlikus balistinį tyrimą konstatuota, kad: tirti pateikti du šoviniai yra... 40. Iš kito balistinio ir šaunamųjų ginklų tyrimo išvados matyti, kad tirti... 41. 2012 m. lapkričio 08 d. atlikus balistinį tyrimą specialisto išvadoje... 42. Iš šūvio pėdsakų specialisto išvados (b. l. 14-16 T. 2) matyti, kad... 43. Iš kitos šūvio pėdsakų specialisto išvados matyti, kad šūvio pėdsakų... 44. Atlikus šūvio pėdsakų tyrimus nustatyta, kad ant tyrimui pateiktų M. R.... 45. Iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelių matyti, kad 2012 m.... 46. Iš teismo medicinos specialisto išvadų (b. l. 115-123, 124-128 T. 2) matyti,... 47. Iš kitos teismo medicinos specialisto išvados (b. l. 158 T. 2) matyti, kad V.... 48. Iš 2012 m. birželio 19 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką... 49. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas M. K. atpažino... 50. Iš specialisto išvados (b. l. 55 T. 3) matyti, kad M. S. klinikiniais... 51. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu M. R. atpažino G. Ž. kaip... 52. Kaltinamasis M. R. parodymų patikrinimo vietoje metu paaiškino, kad po... 53. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas A. P. atpažino... 54. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas Ž. P. atpažino... 55. Kaltinamasis D. K. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietą, iš... 56. Iš 2012-06-28 teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad D. K.... 57. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu M. R. atpažino M. G. kaip... 58. Iš 2013-02-15 teismo baudžiamojo įsakymo matyti, jog D. K. buvo pripažintas... 59. Išvadą dėl visų šių apklaustų asmenų parodymų patikimumo kolegija daro... 60. Taigi, kaip matyti iš M. R. parodymų, jam kilo mintis paimti iš D. K.... 61. Be to ir nelogiška, kad po tokio konflikto, anksti ryte, M. R. savo draugams,... 62. Atsakomybę už kito žmogaus tyčinį nužudymą numato BK 129 straipsnis.... 63. Be to, baudžiamosiose bylose dėl nužudymų, kuriose kaltinamas ne vienas... 64. Kaip nurodyta pareikštuose kaltinimuose M. R., M. G. ir E. G., jie veikė... 65. Šiame nuosprendyje jau nustatyta, kad po konflikto pas L. K. kaltinamieji... 66. Todėl galima daryti išvadą, kad M. R., M. G. ir E. G., veikdami pagal... 67. Ištyrus įrodymus nustatyta, kad į gyvenamąjį namą buvo paleista ne... 68. Kaip matyti iš ištirtų įrodymų, šaudymo į namą ( - ) kaime, kuriame... 69. Kaip jau minėta, nukentėjusioji N. N. mirė nuo padarytos vienos šautinės... 70. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinus byloje nustatytas ir nuosprendžio... 71. Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija... 72. Kaltinamieji pagrįstai kaltinami ir neteisėtu disponavimu šaunamaisiais... 73. Kaltinamojo D. K. padaryta nusikalstama veika taip pat teisingai kvalifikuota... 74. Bausmių skyrimas... 75. Skiriant kaltinamiesiems bausmes atsižvelgiama į BK 54 str. 2 d. numatytus... 76. Skiriant bausmę kaltinamajam M. R. atsižvelgiama į nusikalstamų veikų... 77. Kaltinamasis M. G. padarė vieną nesunkų, du apysunkius ir vieną labai... 78. Kaltinamasis E. G. padarė vieną nesunkų, du apysunkius ir vieną labai... 79. Skirdamas bausmes teismas įvertina jų atsakomybę sunkinančią, o M. R. ir... 80. Kaltinamasis D. K. padarė vieną apysunkį nusikaltimą. Iš kaltinimo... 81. BPK 109 str. numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės... 82. Šioje byloje yra pareikštas nukentėjusiosios V. N. civilinis ieškinys 5070... 83. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. N. nurodo, kad palaidojo savo... 84. Taip pat V. N. prašo atlyginti ir jai padarytą neturtinę žalą – 60000... 85. CK 6.284 straipsnyje teisė į žalos, tame tarpe ir neturtinės, atlyginimą... 86. Tačiau trečiojo asmens (šiuo atveju – nužudytosios mamos) teisė į... 87. Šioje byloje Valstybinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl... 88. Šioje byloje nukentėjusiajai V. N. buvo teikiama teisinė pagalba, kurią... 89. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 298, 302, 305, 307 str. teismas... 90. M. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 str. 2... 91. -pagal BK 129 str. 2 d. 7 p 10 (dešimties) metų 6 (šešių) mėnesių... 92. -pagal BK 138 str. 2 d. 7 p 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės... 93. -pagal BK 253 str. 1 d. 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę;... 94. -pagal BK 284 str. 1 d. 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.... 95. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 ir 2 p, 9 d. paskirtas bausmes, o... 96. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo... 97. Kardomąją priemonę, suėmimą, pratęsti iki įsiteisės teismo nuosprendis.... 98. M. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 str. 2... 99. -pagal BK 129 str. 2 d. 7 p 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausmę;... 100. -pagal BK 138 str. 2 d. 7 p 3 (trejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės... 101. -pagal BK 253 str. 1 d. 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės... 102. -pagal BK 284 str. 1 d. 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.... 103. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 ir 2 p paskirtas bausmes... 104. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo... 105. Kardomąją priemonę, suėmimą, pratęsti iki įsiteisės teismo nuosprendis.... 106. E. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 str. 6... 107. -pagal BK 24 str. 6 d. 129 str. 2 d. 7 p 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo... 108. -pagal BK 24 str. 6 d. 138 str. 2 d. 7 p 2 (dviejų) metų 3 (trijų) mėnesių... 109. -pagal BK 253 str. 1 d. 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę;... 110. -pagal BK 24 str. 6 d. 284 str. 1 d. 8 (aštuonerių) mėnesių laisvės... 111. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 ir 2 p paskirtas bausmes... 112. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo... 113. Kardomąją priemonę, suėmimą, pratęsti iki įsiteisės teismo nuosprendis.... 114. D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 str. 1... 115. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. paskirtą bausmę subendrinti dalinio... 116. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo... 117. Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pakeisti į... 118. Priteisti solidariai iš kaltinamųjų M. R., M. G. ir E. G. nukentėjusiosios... 119. Priteisti solidariai iš kaltinamųjų M. R., M. G. ir E. G. Valstybinės... 120. Išieškoti solidariai iš M. R., M. G. ir E. G. 940 Lt (devynis šimtus... 121. Daiktus, turėjusius reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti, 9 mm... 122. Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui...