Byla 2K-657/2012

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko Jono Prapiesčio, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Albino Sirvydžio,

2sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

3dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei,

4nuteistajam M. Z.,

5gynėjui advokatui Vladislovui Milukui,

6teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Z. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 25 d. nuosprendžio, kuriuo Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. nuosprendžio dalis dėl M. Z. išteisinimo panaikinta ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis, kuriuo M. Z. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 6 dalį, 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimi, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su neatlikta bausme, paskirta Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

7Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. nuosprendžiu M. Z. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį buvo išteisintas, jam nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių. Šiuo nuosprendžiu nuteisti H. M. ir M. Č., tačiau dėl jų kasacinių skundų negauta.

8Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Sirvydžio pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, bei nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

Nustatė

9Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. gegužės 25 d. nuosprendyje konstatavo, kad M. Z. bendrininkavo kaip padėjėjas realizuojant narkotines medžiagas kanapes (ir jų dalis), t. y. 2011 m. lapkričio 15 d., apie 1 val., mobiliojo ryšio telefonu susitarė su H. M. dėl narkotinės medžiagos – kanapių pakeitimo į psichotropinę medžiagą – metamfetaminą; po to tą pačią naktį M. Č. savo automobiliu „VW Golf“ (valst. Nr. ( - )) narkotines medžiagas kanapes (ir jų dalis) atgabeno į ( - ), kur plastikinį maišelį su narkotine medžiaga - kanapėmis (ir jų dalimis), kurių masė yra 0,78 g, perdavė H. M. ir už tai iš pastarojo M. Č. gavo tiksliai nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos - metamfetamino.

10Kauno apygardos teismas nuosprendyje konstatavo, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. nuosprendžio išvados, jog M. Z. nepadarė veikos, numatytos BK 24 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir padarytos netinkamai ir nevisapusiškai įvertinus surinktų įrodymų visumą.

11Kasaciniu skundu nuteistasis M. Z. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį. Kasatorius teigia, kad apygardos teismo nuosprendis neteisėtas dėl netinkamai pritaikytų baudžiamojo įstatymo (BK 2 straipsnio 4 dalies ir 260 straipsnio 1 dalies) normų. Be to, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo padaryta esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir BPK) pažeidimų, sukliudžiusių teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą.

12Kasatoriaus nuomone, apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, jog jis (M. Z.) žinojo nuteistojo M. Č. nusikalstamą sumanymą platinti narkotinę medžiagą – kanapes, ją apkeičiant į psichotropinę medžiagą – metamfetaminą ir pakluso M. Č. prašymui telefonu susisiekti su nuteistuoju H. M. ir susitarti dėl psichotropinių bei narkotinių medžiagų apsikeitimo. Apeliacinės instancijos teismas jį pripažino padėjėju tik dėl to, kad jis suteikė M. Č. priemonę - telefoną nusikalstamai veikai padaryti. Kasatorius nurodo, kad jokių kitų aktyvių veiksmų, numatytų BK 24 straipsnio 6 dalyje, jis neatliko ir jo išsiųstas trumpasis pranešimas (SMS žinutė) nuteistajam H. M. nepalengvino padaryti nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio l dalyje. Todėl kasatorius teigia, kad skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, jog be jo susitarimo su H. M. narkotinių medžiagų apsikeitimas nebūtų įvykęs arba būtų labai pasunkėjęs. Kasatorius pažymi, kad byloje nėra nustatyta, kokius norus ir tikslus turėjo nuteistasis H. M., kuris, priešingai nei teigia apygardos teismas, pažįsta nuteistąjį M. Č., o pastarasis pats vartoja narkotines medžiagas, žino vietas, kur galima jų įsigyti, įvykio dieną buvo susitikęs su H. M., iš kurio įsigijo narkotinių medžiagų. Kasatoriaus nuomone, šios aplinkybės patvirtina, kad jo veiksmai neturėjo lemiamos reikšmės baudžiamojoje byloje nagrinėjamam sandoriui įvykti.

13Apeliacinės instancijos teismas tik formaliai konstatavo, kad kasatorius veikė tiesiogine tyčia, ir nenustatė svarbių faktinių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima spręsti apie baudžiamajame įstatyme numatytos veikos sudėties buvimą. Kasatorius teigia, kad dėl jo sveikatos būsenos įvykio dieną jo suvokimo galimybės buvo labai ribotos ir dėl to jis nesuvokė, kad trumpojo pranešimo (SMS žinutės) pasiuntimas H. M. yra pavojinga veika. Jo nuomone, tai eliminuoja tiesioginės tyčios buvimą jo veiksmuose. Byloje nenustatyta, kad visi kasatoriaus veiksmai nuo žinutės pasiuntimo momento buvo atliekami kryptingai – padėti M. Č. platinti narkotines medžiagas. Jo veiksmai pasibaigė tik žinutės pasiuntimu. Jis nežinojo nei laiko, nei vietos, nei to, kokiomis aplinkybėmis įvyko narkotinių medžiagų apsikeitimas, ir jame nedalyvavo. Todėl kasatorius teigia, kad jo veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 260 straipsnio l dalyje. Kasacinio skundo autoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas BK 24 straipsnio 6 dalyje apibrėžtos padėjėjo sąvokos klausimą, padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas, išsamiai ir nešališkai neištyrė baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, dalies jų visiškai neanalizavo, tuo padarė esminį BPK pažeidimą, nesivadovavo byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, padarė šių aplinkybių neatitinkančias išvadas ir todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį. Kasatorius, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, bylose O. prieš Norvegiją § 37/3; Condron prieš Jungtinę Karalystę § 62; Barbera, Messegue and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001, nurodo, kad jo kaltė turi būti įrodyta nesant abejonių ir pastarosios turi būti aiškinamos jo naudai.

14Kasacinis skundas atmestinas.

15Dėl BK 24 straipsnio 6 dalies taikymo

16Netinkamą baudžiamojo įstatymo - BK 24 straipsnio 6 dalies ir 260 straipsnio 1 dalies - taikymą kasatorius grindžia tuo, kad, jo nuomone, jo išsiųstas trumpasis pranešimas (SMS žinutė) nuteistajam H. M. negali būti pripažintas padėjimu kitam nuteistajam M. Č. padaryti nusikalstamą veiką – realizuoti narkotines medžiagas.

17Pagal baudžiamąjį įstatymą (BK 24 straipsnio 1 dalis) bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Dėl to, jeigu nusikalstamą veiką padaro ne vienas asmuo, pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant ar padarius konkrečią nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota visų, t.y. ir bendrininkavimo požymių, nustatytų BK 24, 25 straipsniuose, ir bendrai daromos nusikalstamos veikos, numatytos BK specialiosios dalies straipsnyje, pagal kurią kvalifikuojama vykdytojo veika, požymių visuma. Taigi kiekvieno bendrininkavimo atveju kaip atitinkamų požymių visuma turi būti konstatuota, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į ta patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius.

18Būtinas bet kurios bendrininkavimo rūšies ar formos požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas, todėl kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t.y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas).

19Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. BK 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. BK 24 straipsnio 6 dalyje padėjėjas yra asmuo, padėjęs padaryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus.

20Objektyvieji bendrininkavimo požymiai yra kelių asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas, subjektyvieji – tyčia (suvokimas savo veiksmų bendrumo) ir susitarimas daryti nusikalstamą veiką. Asmenų, dalyvaujančių nusikalstamos veikos padaryme, veiksmų bendrumas, kaip objektyvusis bendrininkavimo požymis gali pasireikšti ir tuo, kad be asmens ar asmenų, kurie tiesiogiai realizuoja nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, dalyvauja kiti asmenys (pvz., padėjėjai), kurie neatlieka veikų, aprašytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, bet atlieka kitokias veikas, kurios lemia vykdytojo veikas ir yra susijusios priežastiniu ryšiu su vykdytojo nusikalstamomis veikomis ir (ar) kilusiais baudžiamajame įstatyme numatytais padariniais. Tokiu asmeniu pagal BK pripažįstamas ir padėjėjas. Padėjėjas atsako už vykdytojo padarytas veikas, kurias apėmė jo tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Nors padėjėjas nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja arba realizuoja tik iš dalies, bet jo veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikalstamu, nes jis padeda įvykdyti nusikalstamą sumanymą.

21Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. Z., veikdamas bendrininkų grupe su M. Č. ir H. M., pagal spontaniškai kilusį susitarimą su M. Č., išreikštą žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais, atliko bendroje nusikalstamoje veikoje padėjėjo vaidmenį (savo mobiliojo ryšio telefonu susisiekė su H. M. ir susitarė su juo „apsikeisti 1 gramą „žolės“ į 1 gramą „amfetamino“): H. M. sutikus, pas pastarąjį atvyko M. Č., kuris atvežtą „žolę“, t. y. narkotines medžiagas - kanapes ir jų dalis, jam perdavė, o šis M. Č. perdavė metamfetaminą. Kasatoriaus teiginius, jog jis nesuprato ir nežinojo minėtų narkotinių ir psichotropinių medžiagų apsikeitimo aplinkybių, paneigia tiek skundžiamame nuosprendyje išsamiai aptarti M. Z. atlikti aktyvūs veiksmai, tiek ir faktinė bylos aplinkybė, kad prieš šių medžiagų apsikeitimą kasatorius kartu su M. Č. ir kitais asmenimis vartojo tos pačios rūšies psichotropinę medžiagą, ir iš karto po minėto apsikeitimo visi bylos nuteistieji – M. Z., M. Č. ir H. M. - su kitais asmenimis suvartojo tą pačią, iš H. M. gautą, psichotropinę medžiagą – metamfetaminą. Priešingai nei teigia kasatorius, bendrininkavimo ir bendrai padarytos nusikalstamos veikos sudėties, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, požymiai apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nustatyti, išanalizuoti bei pagrįsti ištirtais ir įvertintais įrodymais. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teisingai nustatė, kad M. Z., veikdamas bendrininkų grupe su M. Č., padėjo pastarajam neteisėtai realizuoti skundžiamame nuosprendyje nurodytas narkotines medžiagas. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstyta išsami įrodymų analizė M. Z. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybėms patvirtinti. Jo kaltė įrodyta nuteistųjų M. Č., H. M. parodymais, nutarimu gautos informacijos analizės metu gautais duomenimis, specialistų išvadomis ir kita rašytine bylos medžiaga.

22Kasacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes M. Z. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 260 straipsnio l dalį. Aplinkybė, kad kasatorius neigia savo kaltę pagal minėtą baudžiamąjį įstatymą, dar nėra pagrindas pripažinti, jog baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai.

23Taip pat kasacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių dėl to, kokius veiksmus nusikalstamos veikos metu atliko M. Z., kuriuos jis ir pats pripažįsta, ir dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo. Priešingai nei teigia kasatorius, Kauno apygardos teismas laikėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos, suformuotos kasaciniame skunde nurodytose bylose, ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė.

24Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimas, neperžengiant kasacinių skundų ribų, pripažintinas teisėtu.

25Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

26Atmesti nuteistojo M. Z. kasacinį skundą.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,... 3. dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei,... 4. nuteistajam M. Z.,... 5. gynėjui advokatui Vladislovui Milukui,... 6. teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 7. Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. nuosprendžiu M. Z. pagal... 8. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Sirvydžio pranešimą,... 9. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m.... 10. Kauno apygardos teismas nuosprendyje konstatavo, kad Prienų rajono apylinkės... 11. Kasaciniu skundu nuteistasis M. Z. prašo panaikinti apeliacinės instancijos... 12. Kasatoriaus nuomone, apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, jog jis (M. Z.)... 13. Apeliacinės instancijos teismas tik formaliai konstatavo, kad kasatorius... 14. Kasacinis skundas atmestinas.... 15. Dėl BK 24 straipsnio 6 dalies taikymo... 16. Netinkamą baudžiamojo įstatymo - BK 24 straipsnio 6 dalies ir 260 straipsnio... 17. Pagal baudžiamąjį įstatymą (BK 24 straipsnio 1 dalis) bendrininkavimas yra... 18. Būtinas bet kurios bendrininkavimo rūšies ar formos požymis yra... 19. Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje... 20. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai yra kelių asmenų dalyvavimas darant... 21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. Z., veikdamas bendrininkų grupe su M.... 22. Kasacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pagal nustatytas faktines bylos... 23. Taip pat kasacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių dėl to, kokius... 24. Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų apeliacinės instancijos teismo... 25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 26. Atmesti nuteistojo M. Z. kasacinį skundą....