Byla 2K-400/2011
Dėl Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 28 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 22 d. nuosprendžių

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Tomo Šeškausko, Rimanto Baumilo ir pranešėjos Aldonos Rakauskienės,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. P., G. D. (G. D.), E. R., R. G. ir nuteistojo V. S. gynėjo advokato Valdo Vyšniausko kasacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 28 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 22 d. nuosprendžių.

3Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu V. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį 40 MGL (5000 Lt) dydžio bauda, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija) – 30 MGL (3750 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, galutinę bausmę paskiriant 40 MGL (5000 Lt) dydžio baudą; G. D. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį 40 MGL (5000 Lt) dydžio bauda; E. R. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį 35 MGL (4375 Lt) dydžio bauda, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija) 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, galutinę bausmę paskiriant 35 MGL (4375 Lt) dydžio baudą; R. G. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda; V. S. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį 25 MGL (3125 Lt) dydžio bauda.

4Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 22 d. nuosprendžiu nuteistųjų V. P., V. S., R. G. ir Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliaciniai skundai atmesti, nuteistųjų G. D. bei E. R. apeliaciniai skundai patenkinti iš dalies, Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nuosprendis pakeistas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, V. P. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija) paskirta subendrinta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2006 m. birželio 7 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutartimi, paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams, atidedant paskirtos bausmės vykdymą vieneriems metams, ir 40 MGL (5000 Lt) dydžio bauda. Įskaičius bausmę, visiškai atliktą pagal 2006 m. birželio 7 d. nuosprendį, galutinė bausmė paskirta 40 MGL (5000 Lt) dydžio bauda.

5Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, G. D. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2006 m. birželio 7 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutartimi, paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams, atidedant paskirtos bausmės vykdymą vieneriems metams, ir 40 MGL (5000 Lt) dydžio bauda. Įskaičius bausmę, visiškai atliktą pagal 2006 m. birželio 7 d. nuosprendį, galutinė bausmė paskirta 40 MGL (5000 Lt) dydžio bauda.

6Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, E. R. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį ir BK 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija) paskirta subendrinta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2006 m. birželio 7 d. nuosprendžiu, pakeistu 2007 m. gegužės 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas devyniems mėnesiams, atidedant paskirtos bausmės vykdymą vieneriems metams, ir 35 MGL (4375 Lt) dydžio bauda. Įskaičius bausmę, visiškai atliktą pagal 2006 m. birželio 7 d. nuosprendį, galutinė bausmė E. R. paskirta 35 MGL (4375 Lt) dydžio bauda. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

7Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos A. Rakauskienės pranešimą,

Nustatė

8V. P. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe kartu su VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriumi G. D., padedant bendrininkų grupės nariams UAB „A“ Vilniaus filialo investicijų direktoriui E. R., UAB „B“ direktoriui R. G. ir UAB „C“ direktoriui V. S., piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir, padedant bendrininkui E. R., suklastojo dokumentą, t. y. jis, būdamas valstybės tarnautojas – dirbdamas VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoju administracijos–ūkio reikalams ir būdamas VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu paskirtas Viešųjų pirkimų komisijos pirmininku bei atsakingas už prekių ir paslaugų pirkimo organizavimą, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų ir viešųjų pirkimų įgyvendinimą bei priežiūrą VšĮ (duomenys neskelbtini), 2004 m. birželio 21 d.–2004 m. liepos 2 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), susitarė su bendrininku valstybės tarnautoju – VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriumi G. D., kad jie padės UAB „A“ laimėti VšĮ (duomenys neskelbtini) 2004 m. birželio 11 d. paskelbtą supaprastintą viešąjį konkursą „Dėl (II etapo) III operacinių, Akių ligų ir LOR skyrių projektavimo ir remonto darbams atlikti“. Veikdamas pagal išankstinį susitarimą su G. D., 2004 m. birželio 30 d., 2004 m. liepos 1 d. ir 2004 m. liepos 2 d., V. P. ir G. D. vykusių pokalbių metu susitarė su UAB „B“ direktoriumi R. G., kad šis veiks UAB „A“ interesais ir suteiks išskirtines sąlygas UAB „A“, t. y. komerciniame pasiūlyme nurodys mažiausias medicinos įrangos kainas. 2004 m. liepos 1 d. R. G., atstovaudamas UAB „B“, pateikė UAB „A“ komercinį pasiūlymą, kuriame UAB „B“ parduodamos medicinos įrangos kaina UAB „A“ buvo išskirtinai mažiausia – 896 501 Lt (kai tos pačios medicinos įrangos kaina to paties konkurso dalyviams: R. M. individualiai įmonei „D“ pasiūlyme buvo nurodyta 896 502 Lt, o UAB „E“ – 1 229 204 Lt). Be to, V. P., veikdamas kartu su G. D., iki vokų su gautais konkursiniais pasiūlymais atplėšimo, t. y. susitikimų, vykusių 2004 m. birželio 28, 2004 m. birželio 29 d., 2004 m. birželio 30 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) patalpose, taip pat telefoninių pokalbių su UAB „C“ direktoriumi V. S. metu susitarė, kad ir šis veiks UAB „A“ interesais bei padės UAB „A“ laimėti konkursą, o vėliau atliks projektavimo darbus VšĮ (duomenys neskelbtini). V. S. atstovaujama UAB „C“ pateikė UAB „A“ skubotai atliktus ir tikrovės neatitinkančius statybos remonto darbų lokalių sąmatų skaičiavimus, o UAB „A“ Vilniaus filialo investicijų direktorius E. R. 2004 m. liepos 5 d. šias sąmatas kartu su O. K. pasirašytu konkursiniu UAB „A“ pasiūlymu pateikė konkursui. Taip UAB „A“ įgijo pranašumą prieš konkurentus ir 2004 m. liepos 24 d. sprendimu buvo pripažinta konkurso laimėtoja, nes V. P. ir G. D. nurodymu kitoms įmonėms – UAB „E“ ir R. M. individualiai įmonei „D“ – UAB „C“ lokalių statybos ir remonto darbų sąmatų nepateikė, o UAB „B“ pateikė didesnes medicinos įrangos pardavimo kainas. Tęsdamas nusikalstamą sumanymą ir žinodamas, kad UAB „A“ konkursui pateiktame pasiūlyme esančios lokalios sąmatos neatitinka tikrovės, V. P. po VšĮ (duomenys neskelbtini) 2004 m. birželio 11 d. paskelbto supaprastinto viešojo konkurso „Dėl (II etapo) III operacinių, Akių ligų ir LOR skyrių projektavimo ir remonto darbams atlikti“ rezultatų paskelbimo ir statybos rangos sutarties pasirašymo 2004 m. spalio 12 d. susitikimo VšĮ (duomenys neskelbtini) patalpose metu susitarė su E. R. kad jis, V. P., sudarys sąlygas pakeisti konkursiniame pasiūlyme buvusias objektines ir lokalias sąmatas į tikrovę atitinkančias sąmatas, o nuo 2004 m. lapkričio 3 d. iki 2004 m. lapkričio 14 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) patalpose, gavęs iš UAB „A“ Vilniaus filialo investicijų direktoriaus E. R. Vilniaus filialo direktoriaus O. K. pasirašytas naujas lokalias ir kito turinio objektines (Akių skyriaus ir diagnostikos kabinetų remontas, Nosies, gerklės (LOR) ligų skyriaus remontas) sąmatas imtinai nuo 135 iki 223 puslapių, kurias UAB „A“ parengė UAB „C“, savo darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini), nenustatytą dieną sukeitė su tikrovės neatitinkančių lokalių ir objektinių sąmatų imtinai nuo 135 iki 223 puslapiais, kurios VšĮ (duomenys neskelbtini) buvo pateiktos kartu su UAB „A“ konkursinio pasiūlymo medžiaga 2004 m. liepos 5 d. vykusiam konkursui. Taip jis, V. P., E. R. teikiant priemones, suklastojo tikrą dokumentą – 2004 m. liepos 5 d. UAB „A“ konkurso pasiūlymą „III operacinių (II etapo), akių ligų ir LOR skyrių projektavimo ir remonto darbai“ 2004 m. birželio 11 d. paskelbtam supaprastintam viešajam konkursui „Dėl (II etapo) III operacinių, Akių ligų ir LOR skyrių projektavimo ir remonto darbams atlikti“.

9Tokiais savo veiksmais V. P., veikdamas bendrininkų grupe su G. D., padedant bendrininkams E. R., R. G. ir V. S., piktnaudžiavo tarnyba, nes VšĮ (duomenys neskelbtini) vadovų proteguojama UAB „A“ buvo paskelbta konkurso „Dėl (II etapo) III operacinių, Akių ligų ir LOR skyrių projektavimo ir remonto darbams atlikti“ laimėtoja, dėl to pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktų reikalavimus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigines funkcijas, laikytis teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4 punktus, kuriuose nustatyta asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, prievolė nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, priimant sprendimus vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintus principus, kurių laikymąsi atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją turi užtikrinti perkančioji organizacija, t. y. lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, dėl to buvo diskredituota valstybinė įstaiga ir valstybinės įstaigos vadovų autoritetas jiems pavaldžių ir kitų asmenų akivaizdoje ir padaryta didelė žala valstybei; taip pat piktnaudžiaudamas tarnyba V. P., padedant bendrininkui E. R., suklastojo tikrą dokumentą.

10G. D., veikdamas bendrininkų grupe su VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoju ir Viešųjų pirkimų komisijos pirmininku V. P., padedant bendrininkų grupės nariams UAB „A“ Vilniaus filialo investicijų direktoriui E. R., UAB „B“ direktoriui R. G. ir UAB „C“ direktoriui V. S., piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. G. D., būdamas valstybės tarnautojas – dirbdamas VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriumi, 2004 m. birželio 21 d.–2004 m. liepos 2 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), susitarė su bendrininku valstybės tarnautoju – VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoju administracijos–ūkio reikalams ir Viešųjų pirkimų komisijos pirmininku V. P., atsakingu už prekių ir paslaugų pirkimo organizavimą, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų ir viešųjų pirkimų įgyvendinimą bei priežiūrą, kad jie padės UAB „A“ laimėti VšĮ (duomenys neskelbtini) 2004 m. birželio 11 d. paskelbtą supaprastintą viešąjį konkursą „Dėl (II etapo) III operacinių, Akių ligų ir LOR skyrių projektavimo ir remonto darbams atlikti“. Veikdamas pagal išankstinį susitarimą su V. P., 2004 m. birželio 30 d., 2004 m. liepos 1 d. ir 2004 m. liepos 2 d. vykusių pokalbių metu G. D. ir V. P. susitarė su UAB „B“ direktoriumi R. G., kad šis veiks UAB „A“ interesais ir suteiks išskirtines sąlygas UAB „A“, t. y. komerciniame pasiūlyme nurodys mažiausias medicinos įrangos kainas. 2004 m. liepos 1 d. R. G., atstovaudamas UAB „B“, pateikė UAB „A“ komercinį pasiūlymą, kuriame UAB „B“ parduodamos medicinos įrangos kaina UAB „A“ buvo išskirtinai mažiausia – 896 501 Lt (kai tos pačios medicinos įrangos kaina to paties konkurso dalyviams: R. M. individualiai įmonei „D“ pasiūlyme buvo nurodyta 896 502 Lt, o UAB „E“ – 1 229 204 Lt). Be to, G. D., veikdamas kartu su V. P., iki vokų su gautais konkursiniais pasiūlymais atplėšimo, t. y. susitikimų, vykusių 2004 m. birželio 28 d., 2004 m. birželio 29 d., 2004 m. birželio 30 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) patalpose, taip pat telefoninių pokalbių su UAB „C“ direktoriumi V. S. metu susitarė, kad ir šis veiks UAB „A“ interesais bei padės UAB „A“ laimėti konkursą, o vėliau atliks projektavimo darbus VšĮ (duomenys neskelbtini). V. S. atstovaujama UAB „C“ pateikė UAB „A“ skubotai atliktus ir tikrovės neatitinkančius statybos remonto darbų lokalių sąmatų skaičiavimus, o UAB „A“ Vilniaus filialo investicijų direktorius E. R. 2004 m. liepos 5 d. šias sąmatas kartu su O. K. pasirašytu konkursiniu UAB „A“ pasiūlymu pateikė konkursui. Tokiu būdu UAB „A“ įgijo pranašumą prieš konkurentus ir 2004 m. liepos 24 d. sprendimu buvo pripažinta konkurso laimėtoja, nes G. D. ir V. P. nurodymu kitoms įmonėms – UAB „E“ ir R. M. individualiai įmonei „D“ – UAB „C“ lokalių statybos ir remonto darbų sąmatų nepateikė, o UAB „B“ pateikė didesnes medicinos įrangos pardavimo kainas.

11Tokiais savo veiksmais G. D., veikdamas bendrininkų grupe su V. P., padedant bendrininkams E. R., R. G. ir V. S., piktnaudžiavo tarnyba, nes VšĮ (duomenys neskelbtini) vadovų proteguojama UAB „A“ buvo paskelbta konkurso „Dėl (II etapo) III operacinių, Akių ligų ir LOR skyrių projektavimo ir remonto darbams atlikti“ laimėtoja, dėl to pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktų reikalavimus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigines funkcijas, laikytis teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4 punktus, kuriuose nustatyta asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, prievolė nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, priimant sprendimus vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, nebūdamas Viešųjų pirkimų komisijos narys, sprendė ir darė įtaką klausimams dėl viešojo pirkimo ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintus principus, kurių laikymąsi atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją turi užtikrinti perkančioji organizacija, t. y. lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo, dėl to buvo diskredituota valstybinė įstaiga ir valstybinės įstaigos vadovų autoritetas jiems pavaldžių bei kitų asmenų akivaizdoje ir buvo padaryta didelė žala valstybei.

12E. R., veikdamas bendrininkų grupe kartu su UAB „B“ direktoriumi R. G., UAB „C“ direktoriumi V. S., padėjo bendrininkų grupės nariams valstybės tarnautojams VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriui G. D. ir VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojui administracijos–ūkio reikalams ir Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkui V. P. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi. E. R., būdamas UAB „A“ Vilniaus filialo investicijų direktorius ir žinodamas, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) 2004 m. birželio 11 d. paskelbė supaprastintą viešąjį konkursą „Dėl (II etapo) III operacinių, Akių ligų ir LOR skyrių projektavimo ir remonto darbams atlikti“ iš anksto, t. y. iki vokų su gautais konkursiniais pasiūlymais atplėšimo, VšĮ (duomenys neskelbtini), esančioje VšĮ (duomenys neskelbtini), susitikimų ir pokalbių telefonu metu susitarė su šios ligoninės vadovu G. D., šio pavaduotoju ir Viešųjų pirkimų komisijos pirmininku V. P., kad jie konkurso metu proteguos UAB „A“. E. R., veikdamas pagal su G. D. ir V. P. aptartą planą, 2004 m. liepos 1 d. iš UAB „B“ direktoriaus R. G. (veikusio UAB „A“ interesais pagal išankstinį susitarimą su VšĮ (duomenys neskelbtini) vadovais) gavo komercinį pasiūlymą, kuriame UAB „B“ parduodamos medicinos įrangos kaina UAB „A“ buvo išskirtinai mažiausia – 896 501 Lt (kai tos pačios medicinos įrangos kitiems to paties konkurso dalyviams: R. M. individualiai įmonei „D“ pasiūlyme buvo nurodyta 896 502 Lt, o UAB „E“ – 1 229 204 Lt). Taip pat E. R., veikdamas pagal su G. D. ir V. P. sutartą planą iš UAB „C“, vadovaujamos direktoriaus V. S. (veikusio UAB „A“ interesais pagal išankstinį susitarimą su VšĮ (duomenys neskelbtini) vadovais), gavo skubotai atliktus ir tikrovės neatitinkančius statybos ir remonto darbų lokalių sąmatų skaičiavimus, 2004 m. liepos 5 d. šias sąmatas kartu su O. K. pasirašytu konkursiniu UAB „A“ pasiūlymu pateikė konkursui. Tokiu būdu UAB „A“ įgijo pranašumą prieš konkurentus ir 2004 m. liepos 24 d. sprendimu UAB „A“ buvo pripažinta konkurso laimėtoja, nes kitoms įmonėms – UAB „E“ ir R. M. individualiai firmai „D“ – UAB „C“ lokalių statybos ir remonto darbų sąmatų nepateikė, o UAB „B“ pateikė didesnes medicinos įrangos pardavimo kainas. Tęsdamas nusikalstamą sumanymą ir žinodamas, kad UAB „A“ konkursui pateiktame konkursiniame pasiūlyme esančios lokalios sąmatos neatitinka tikrovės, E. R. po VšĮ (duomenys neskelbtini) 2004 m. birželio 11 d. paskelbto supaprastinto viešojo konkurso „Dėl (II etapo) III operacinių, Akių ligų ir LOR skyrių projektavimo ir remonto darbams atlikti“ rezultatų paskelbimo ir statybos rangos sutarties pasirašymo, 2004 m. spalio 12 d. susitikimo VšĮ (duomenys neskelbtini) patalpose metu, susitarė su V. P., kad šis sudarys sąlygas pakeisti konkursiniame pasiūlyme buvusias objektines ir lokalias sąmatas į tikrovę atitinkančias sąmatas. Veikdamas pagal šį nusikalstamą susitarimą, E. R. nuo 2004 m. lapkričio 3 d. iki 2004 m. lapkričio 14 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) patalpose V. P. perdavė O. K. pasirašytas naujas lokalias ir kito turinio objektines (Akių skyriaus ir diagnostikos kabinetų remontas, Nosies, gerklės (LOR) ligų skyriaus remontas) sąmatas imtinai nuo 135 iki 223 puslapių, kurias UAB „A“ parengė UAB „C“. Gavęs šias naujas sąmatas, V. P. nenustatytą dieną savo darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini), jas sukeitė su tikrovės neatitinkančių lokalių ir objektinių sąmatų imtinai nuo 135 iki 223 puslapiais, kurios VšĮ (duomenys neskelbtini) buvo pateiktos kartu su UAB „A“ konkursinio pasiūlymo medžiaga 2004 m. liepos 5 d. vykusiam konkursui.

13Tokiais savo veiksmais E. R., veikdamas bendrininkų grupe kartu su R. G., V. S., padėjo bendrininkų grupės nariams valstybės tarnautojams V. P. ir G. D. piktnaudžiauti tarnyba, nes VšĮ (duomenys neskelbtini) vadovų proteguojama UAB „A“ buvo paskelbta konkurso „Dėl (II etapo) III operacinių, Akių ligų ir LOR skyrių projektavimo ir remonto darbams atlikti“ laimėtoja, dėl to V. P. ir G. D. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktų reikalavimus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigines funkcijas, laikytis teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4 punktus, kuriuose nustatyta asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, prievolė nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, priimant sprendimus vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintus principus, kurių laikymąsi atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją turi užtikrinti perkančioji organizacija, t. y. lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, dėl to buvo diskredituota valstybinė įstaiga ir valstybinės įstaigos vadovų autoritetas jiems pavaldžių ir kitų asmenų akivaizdoje ir padaryta didelė žala valstybei, taip pat E. R., teikdamas priemones, padėjo V. P. suklastoti tikrą dokumentą.

14R. G., veikdamas bendrininkų grupe kartu su UAB „A“ Vilniaus filialo investicijų direktoriumi E. R., UAB „C“ direktoriumi V. S., padėjo bendrininkų grupės nariams valstybės tarnautojams VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriui G. D. ir VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojui administracijos–ūkio reikalams ir Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkui V. P. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi. R. G., būdamas UAB „B“ direktorius ir žinodamas, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) 2004 m. birželio 11 d. paskelbė supaprastintą viešąjį konkursą „Dėl (II etapo) III operacinių, Akių ligų ir LOR skyrių projektavimo ir remonto darbams atlikti“ iki 2004 m. liepos 5 d. vyksiančio minėto konkurso, tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, susitarė su VšĮ (duomenys neskelbtini) vadovais G. D. ir V. P., kad padės sudaryti palankias sąlygas UAB „A“ laimėti konkursą ir dėl to 2004 m. birželio 30 d., 2004 m. liepos 1 d. ir 2 d. telefonu tarėsi su G. D. ir V. P., kad jis, R. G., kaip UAB „B“ direktorius ir konkurse norinčių dalyvauti R. M. individualios įmonės „D“ ir UAB „E“ subrangovas, pateiks šioms statybos bendrovėms komercinius pasiūlymus, kuriuose bus nurodytos didesnės medicinos įrangos kainos, negu UAB „A“. Veikdamas pagal šį susitarimą, R. G. suteikė išimtines sąlygas UAB „A“, t. y. šiai statybos bendrovei siūlomos medicinos įrangos kainas nurodė 896 501 Lt, R. M. individualiai įmonei „D“ – 896 502 Lt, o UAB „E“ – 1 229 204 Lt. Tokiu būdu UAB „A“ įgijo pranašumą prieš konkurentus ir 2004 m. liepos 24 d. sprendimu buvo pripažinta konkurso laimėtoja, nes kitoms įmonėms – UAB „E“ ir R. M. individualiai įmonei „D“ – UAB „C“ lokalių statybos ir remonto darbų sąmatų nepateikė, o R. G., atstovaudamas UAB „B“, pateikė didesnes medicinos įrangos pardavimo kainas.

15Tokiais savo veiksmais R. G., veikdamas bendrininkų grupe kartu su E. R., V. S., padėjo bendrininkų grupės nariams valstybės tarnautojams V. P. ir G. D. piktnaudžiauti tarnyba, nes VšĮ (duomenys neskelbtini) vadovų proteguojama UAB „A“ buvo paskelbta konkurso „Dėl (II etapo) III operacinių, Akių ligų ir LOR skyrių projektavimo ir remonto darbams atlikti“ laimėtoja, dėl to V. P. ir G. D. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktų reikalavimus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigines funkcijas, laikytis teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4 punktus, kuriuose nustatyta asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, prievolė nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, priimant sprendimus vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintus principus, kurių laikymąsi atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją turi užtikrinti perkančioji organizacija, t. y. lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, dėl to buvo diskredituota valstybinė įstaiga ir valstybinės įstaigos vadovų autoritetas jiems pavaldžių bei kitų asmenų akivaizdoje ir padaryta didelė žala valstybei.

16V. S., veikdamas bendrininkų grupe kartu su UAB „A“ Vilniaus filialo investicijų direktoriumi E. R., UAB „B“ direktoriumi R. G., padėjo bendrininkų grupės nariams valstybės tarnautojams VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriui G. D. ir VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojui administracijos–ūkio reikalams ir Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkui V. P. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi. V. S., būdamas UAB „C“ direktorius, žinojo, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) 2004 m. birželio 11 d. paskelbė supaprastintą viešąjį konkursą „Dėl (II etapo) III operacinių, Akių ligų ir LOR skyrių projektavimo ir remonto darbams atlikti“ ir kad šios ligoninės vadovai G. D. ir V. P. iš anksto, t. y. iki vokų su gautais konkursiniais pasiūlymais atplėšimo, sprendė, kas šį konkursą laimės, dėl to 2004 m. birželio 28 d., 2004 m. birželio 29 d., 2004 m. birželio 30 d. vykusių tiek susitikimų su G. D. ir V. P. VšĮ (duomenys neskelbtini), tiek telefoninių pokalbių metu V. S. patarė G. D. ir V. P. proteguoti konkurse dalyvaujančią UAB „A“, sutarė, kad būtent šiai įmonei sudarys palankias sąlygas laimėti konkursą. Veikdama pagal šį susitarimą V. S. vadovaujama UAB „C“ suteikė išimtines paslaugas UAB „A“, t. y. sudarė atliktinų statybos remonto darbų lokalių sąmatų skaičiavimus, nors šių skaičiavimų nepateikė kitoms konkurse dalyvavusioms įmonėms – R. M. individualiai įmonei „D“, UAB „E“. Taip UAB „A“ įgijo pranašumą prieš konkurentus ir paskelbtą konkursą laimėjo, nes kitos įmonės nepateikė lokalių statybos ir remonto darbų sąmatų.

17Tokiais savo veiksmais V. S., veikdamas bendrininkų grupe su E. R. ir R. G., padėjo bendrininkų grupės nariams valstybės tarnautojams V. P. ir G. D. piktnaudžiauti tarnyba, nes VšĮ (duomenys neskelbtini) vadovų proteguojama UAB „A“ buvo paskelbta konkurso „Dėl (II etapo) III operacinių, Akių ligų ir LOR skyrių projektavimo ir remonto darbams atlikti“ laimėtoja, dėl to V. P. ir G. D. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktų reikalavimus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigines funkcijas, laikytis teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4 punktus, kuriuose nustatyta asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, prievolė nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, priimant sprendimus vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintus principus, kurių laikymąsi atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją turi užtikrinti perkančioji organizacija, t. y. lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, dėl to buvo diskredituota valstybinė įstaiga ir valstybinės įstaigos vadovų autoritetas jiems pavaldžių bei kitų asmenų akivaizdoje ir padaryta didelė žala valstybei.

18Kasaciniu skundu nuteistasis V. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nuosprendį ir, vadovaujantis BPK 327 straipsnio 2 punktu, bylą nutraukti arba panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 22 d. nuosprendį, vadovaujantis BPK 329 straipsnio 1 punktu, ir bylą nutraukti.

19Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei padarė esminių BPK pažeidimų. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodoma, kad nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje, pasireiškė tuo, kad jis, „gavęs iš UAB „A“ Vilniaus filialo investicijų direktoriaus E. R. Vilniaus filialo direktoriaus O. K. pasirašytas naujas lokalias ir kito turinio objektines sąmatas imtinai nuo 135 iki 223 puslapių, savo darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini), nenustatytą dieną sukeitė su tikrovės neatitinkančių lokalių ir objektinių sąmatų, imtinai nuo 135 iki 223 puslapiais...“. Bylos nagrinėjimo metu jis nurodė, kad konkursinio pasiūlymo neardė ir nekeitė, jokio nurodymo dėl to pavaldiems asmenims nedavė. Kaip jo kaltės įrodymai dėl dokumento suklastojimo nurodomi jo žodžiai, kad sąmatų lapai turi būti pakeisti, bei specialisto nuomonė, kad sąmatų 135–222 lapai galėjo būti sukeisti po konkurso vokų atplėšimo. Šis įrodymas gautas neteisėtu būdu ir negali būti laikomas įrodymu, nes operatyvinis veiksmas – laikinas dokumentų paėmimas nebuvo sankcionuotas. Jo žodžiai, kad sąmatas reikėtų pakeisti, įrodo nebent svarstymą, norą, ketinimą, bet ne veiką. Slapto patekimo į patalpas ir jų apžiūros protokolu buvo konstatuota, kad jo kabinete 2004 m. lapkričio 14 d. nakties metu buvo du skirtingi UAB „A“ konkursinio pasiūlymo lokalių sąmatų variantai. Jis tai kategoriškai neigia, nes po sutarties sudarymo (t. y. pasibaigus viešojo pirkimo procedūrai) jokie viešųjų pirkimų dokumentai jo kabinete niekada nebuvo laikomi, o jeigu jie ir buvo, tai tikslingai kažkokių asmenų ten atnešti. Kasatorius pažymi, kad slapto patekimo į patalpas ir jų apžiūros metu filmuotas įrašas nėra ištisinis, jis buvo stabdomas ir vėl atnaujinamas. Atliekant operatyvinius veiksmus ir ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai veikė neteisėtai, neobjektyviai, patys pažeisdami įstatymų, užtikrinančių jo teisių apsaugą, reikalavimus. Operatyvinių veiksmų ir ikiteisminio tyrimo trūkumus buvo priverstas taisyti teismas, todėl neatmestina, kad lokalios sąmatos jo kabinete atsirado be jo žinios. Apeliacinės instancijos teismas tik pakartojo pirmosios instancijos teismo argumentus, nepaaiškindamas, kodėl surinktus įrodymus laiko patikimais, o jo paaiškinimus atmeta. Kasatorius mano, jog pateiktų teisėtai surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, kad jis suklastojo tikrą dokumentą, kad teismai nesiaiškino, kas suklastojo dokumentą (jei jis buvo suklastotas), kad jo kaltė iš esmės grindžiama tik prielaidomis.

20Nuosprendyje nurodoma, kad jo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 228 straipsnio 1 dalyje, pasireiškė jo ir VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriaus G. D. susitarimu dėl pagalbos UAB „A“ laimėti supaprastintą viešąjį konkursą, susitarimu su UAB „B“ direktoriumi R. G., kad šis suteiks išskirtines sąlygas UAB „A“, susitarimu su UAB „C“ direktoriumi V. S., kad ir jis veiks UAB „A“ interesais bei padės UAB „A“ laimėti konkursą bei tikro dokumento suklastojimu (lokalių sąmatų pakeitimu). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės tik pakartojo pirmosios instancijos teismo argumentus.

21Piktnaudžiavimas tarnyba yra teisės normų pažeidimas, tačiau teismas nenustatė, kokios konkrečios teisės normos vykdant viešojo pirkimo konkursą buvo pažeistos. UAB „A“ buvo pripažinta konkurso nugalėtoja, nes kitos dvi konkurse dalyvavusios įmonės neatitiko pirkimo dokumentų reikalavimų ir nepateikė privalomų dokumentų. Pažymėtina tai, kad UAB „B“ nėra vienintelė įmonė, prekiaujanti medicinos įranga, o UAB „C“ nėra vienintelė įmonė, galinti parengti statybos remonto darbų projektines sąmatas, todėl bet kokie pokalbiai ir minėtų įmonių veiksmai negalėjo lemti tos aplinkybės, kad konkurse dalyvaujančios įmonės neatitiks viešojo pirkimo reikalavimų. Todėl pokalbių interpretavimas kaip Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo bei Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo principų pažeidimas yra nepagrįstas. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatų jis apskritai negalėjo pažeisti, nes šis įstatymas netaikomas viešųjų įstaigų darbuotojams (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 5 dalies 6 punktas) (apeliacinės instancijos teismas dėl šio argumento visai nepasisakė). Be to, pažymėtina, kad kaltinimas šios veikos padarymu grindžiamas tik slapto pasiklausymo metu padarytais pokalbių įrašais, kurie gali įrodyti ketinimą, norą, bet ne veiką. Visi jo veiksmai (pokalbiai), kurie teismo įvertinti kaip nusikalstami, atlikti išimtinai įgyvendinant aukštesnio pagal pavaldumą asmens valią, suvokiant tai, kad jo tiesioginis vadovas norėjo, jog konkursą laimėtų UAB „A“. Prieš konkursą VšĮ (duomenys neskelbtini) direktorius G. D. kvietė jį kaip direktoriaus pavaduotoją ūkio reikalams ir kaip Viešųjų pirkimų komisijos pirmininką aptarti potencialių konkurso dalyvių kandidatūras, jų gebėjimus atlikti darbus, svarstė, kad norėtų, jog konkursą laimėtų UAB „A“, prašė susisiekti arba pats kviesdavo į susitikimus su UAB „B“ direktoriumi R. G. bei UAB „C“ direktoriumi V. S. Tačiau byloje nėra įrodymų apie kokį nors jo suinteresuotumą ar savanaudiškas paskatas dėl to, kad konkursą laimėtų UAB „A“. Slapto pasiklausymo metu užfiksuoti jo pokalbiai su UAB „B“ direktoriumi R. G. bei UAB „C“ direktoriumi V. S. vyko tik dėl tiesioginio vadovo G. D. noro ir pastangų, kad konkursą laimėtų įmonė, pajėgi kokybiškai atlikti statybos remonto darbus. Kasatorius mano, kad vertinant jo veiksmus kaltės požiūriu nebuvo įvertinti jo veiksmų motyvai, jo tiesioginio pavaldumo aspektas, tai, kad nebuvo nustatytas jo asmeninis suinteresuotumas ar savanaudiškos paskatos.

22Be to, parenkant bausmės rūšį už piktnaudžiavimą tarnyba ir nustatant baudos dydį už dokumento suklastojimą, nebuvo atsižvelgta į tai, kad šiuo metu jis nedirba, gyvena iš priešlaikinės pensijos. Neatsižvelgta ir į tai, kad vien toks ilgas ir varginantis ikiteisminis tyrimas ir procesas teismuose dėl nuolat vykusių apklausų, daugybės teismo posėdžių prilygsta bausmei dėl nuolat patirtos psichologinės įtampos, streso ir išgyvenimų. Proceso pirmosios instancijos teisme eiga parodė, kad operatyviniai veiksmai ir ikiteisminis tyrimas buvo atliktas itin paviršutiniškai, praktiškai pažeidžiant jo nekaltumo prezumpciją, iš jo kabineto nakties metu be jokio pagrindo buvo paimti, vežiojami, kopijuojami dokumentai. Parenkant bausmės rūšį – baudą bei nustatant baudos dydį neatsižvelgta į tai, kad nenustatyta jokio jo savanaudiškumo, asmeninės naudos siekimo. Teismas pagrįstai atsižvelgė į laiko tarpą, praėjusį nuo tariamai nusikalstamų veikų padarymo, tačiau turėjo būti atsižvelgta ir į tai, kad jokio pavojaus jis šiuo metu nekelia, šiuo metu valstybės tarnyboje nedirba, todėl mano, kad veika yra praradusi pavojingumą, turėjo būti sprendžiamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas (BK 36 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad BK 36 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Kasatoriaus nuomone, naudojimasis šia teismo diskrecijos teise taip pat turi būti motyvuotas, atsakant į apeliacinio skundo argumentus.

23Kasaciniu skundu nuteistasis G. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 28 d. bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 22 d. nuosprendžius ir bylą nutraukti.

24BPK 301 straipsnyje numatyta, kad nuosprendis turi būti pagrįstas įrodymais, kurie išnagrinėti teismo posėdyje, BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi nurodyti pripažintos įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes, BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte – įrodymus, kuriais grindžiamos teismo padarytos išvados. Kasatorius teigia, kad priimtas nuosprendis nemotyvuotas, bylos esmė neatskleista, aplinkybės, kurios ypač svarbios nustatant byloje tiesą, neįvertintos, padarytos išvados pagrįstos ne nustatytais faktais ir įrodymais, bet prokuroro pateiktomis prielaidomis apie galbūt padarytą nusikalstamą veiką.

25Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams.

26Nuosprendyje teismas konstatavo, kad jis pažeidė „Valstybės tarnybos įstatymo“ 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 ir 6 punktų reikalavimus laikytis Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigines funkcijas, laikytis teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba. Tokia teismo išvada visiškai nepagrįsta ir nemotyvuota. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, o ir nebuvo nustatinėjama, kokias ir kokios pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas jis atliko netinkamai, kokių pavedimų jis laiku neatliko (4 punktas), kokius valstybės tarnautojų veiklos etikos principus ir/ar kokias taisykles (5 punktas), vidaus darbo tvarkos taisykles (6 punktas) pažeidė. Tiek BK 228 straipsnio 1 dalies, tiek Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 ir 6 punktų blanketinis pobūdis lemia tai, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, privalo tirti bei nurodyti konkrečias veikas (pažeidimus) ir tai, kokias konkrečias teisės normas, principus, taisykles, pareigines instrukcijas jis pažeidė. To nebuvo padaryta, todėl jis nemotyvuotai ir nepagrįstai apkaltintas Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 ir 6 punktų nuostatų pažeidimu ir piktnaudžiavimu tarnyba. Nuosprendyje teismas taip pat konstatavo, kad jis pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4 punktų reikalavimus nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas bei priimant sprendimus vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu. Tačiau bylos nagrinėjimo metu ir nuosprendyje nebuvo nustatyta, kokias tarnybines pareigas jis atliko šališkai, nesąžiningai ar netinkamai. Be to, nuosprendyje nenustatyta, kokie jo sprendimai susiję su konkurso laimėtojo nustatymu pagal Viešųjų pirkimų įstatymą ir kuo jie buvo pažeidžiantys įstatymus ar asmenų lygybės principą. Tokių sprendimų iš viso nebuvo, todėl ir pažeisti įstatymų jie negalėjo. Konkurso laimėtoją nustatė konkurso komisija, kuri vadovavosi Viešųjų pirkimų įstatymu, konkurso nuostatais ir pateiktais pasiūlymais. Jis konkurso komisijos sprendimui negalėjo turėti įtakos, nes sprendimo priėmimo metu atostogavo.

27Kasatorius teigia, kad jis neruošė ir netvirtino jokių su konkursu susijusių dokumentų; nekalbėjo, tuo klausimu nekontaktavo (reiškia, kad nedarė įtakos) nė su vienu konkurso komisijos nariu, apie tai paliudijo teismo procese visi apklausti komisijos nariai. Negalima proteguoti ir pasiekti rezultatų neatlikus konkrečių veiksmų. Kadangi jis jokių veiksmų konkurso rezultatams pasiekti nepadarė, kalbėti apie protegavimą nėra pagrindo. Jo pokalbiai su V. P. būdavo darbinio pobūdžio, t. y. apie galimybę laiku ir kokybiškai atlikti pavestą užduotį tuo atveju, kai laimės vienas ar kitas konkurentas. Dėl to visi jų pokalbiai baigėsi frazėmis „...tegu pradžioje laimi konkursą...“. Pokalbiuose su V. P. jie neaptarinėjo, kas turi laimėti konkursą, o kalbėjo apie tai, kaip užtikrinti darbų pradžią ir pabaigą, jeigu konkursą laimės ta arba kita firma, nes jų galimybės ir geranoriškumas užbaigti darbus laiku ir visa apimtimi „į skolą“ buvo nevienodos. Sutarties su konkurso laimėtoju jis nepasirašė, nes atostogavo. Grįžęs iš atostogų ir pamatęs pradėtus darbus, savo pavaduotojams V. P. ir K. B. pasakė, kad tokios sutarties nepasirašytų, būtų nutraukęs konkursą ir pereitų prie neskelbiamų derybų procedūros su konkurso dalyviais, tačiau buvo patikintas, kad juridiškai nepasirašyti sutarties su UAB „A“ nėra pagrindo, nes konkurso rezultatas nebuvo apskųstas, pretenzijų iš dalyvių negauta, Viešųjų pirkimų tarnyba pažeidimų nenustatė. Be to, darbams pradėti ir jiems atlikti buvo labai trumpas terminas. UAB „A“ laimėjo konkursą teisėtai, nes pasiūlė mažiausią darbų kainą bei atitiko visus konkurso sąlygų reikalavimus. IĮ „D“ pateiktas konkursinis pasiūlymas neatitiko reikalavimų (nepateikė sutarties projekto, lokalių sąmatų, kvalifikacija neatitiko keliamų reikalavimų – per paskutinius trejus metus neturėjo panašių darbų patirties), dėl to jos pasiūlymas net nebuvo nagrinėtas. Todėl, kasatoriaus nuomone, teismas nemotyvuotai ir nepagrįstai jį apkaltino Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4 punktų pažeidimu.

28Teismas taip pat konstatavo, kad jis, nebūdamas Viešųjų pirkimų komisijos narys, sprendė ir darė įtaką sprendžiant klausimus dėl viešojo pirkimo ir taip pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, nustatančią, jog „Perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principų“. Tačiau būtent ši aplinkybė, kad jis nebuvo komisijos narys, kaip tik ir nulėmė, kad jis negalėjo pažeisti aptariamo įstatymo nuostatų. Konkursas buvo paskelbtas ne jo iniciatyva, konkurso sąlygų jis nerengė ir pirkimo procedūrose bei nustatant konkurso laimėtoją nedalyvavo. Todėl tarp jo veiksmų ir pirkimo procedūrų vykdymo bei konkurso laimėtojo nustatymo nėra jokio ryšio. Jokių konkurso organizavimo, jo sąlygų suformulavimo ir nugalėtojo paskelbimo pažeidimų apskritai nenustatyta. Tai patvirtina ir 2007 m. gruodžio 11 d. teismo posėdyje apklaustas specialistas E. U., patvirtinęs, kad konkursas, jo sąlygos ir laimėtojas buvo nustatyti pagal tuo metu galiojusius viešųjų pirkimų įstatymus, kad jokių pažeidimų nebuvo. Todėl teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad jis pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra nemotyvuota ir nepagrįsta.

29Nuosprendyje konstatuojama, jog „...UAB „A“ atstovui E. R. padėjus su finansavimu, G. D. ir V. P. nusprendė, kad UAB „A“ už šią suteiktą paslaugą turi laimėti konkursą. Turėdami tikslą sumažinti galimybę laimėti kitiems konkursantams, jie sutarė su V. S. ir R. G., kad jie sudarys kitiems konkursantams tokias sąlygas, kad šie nelaimėtų konkurso“. Kasatorius teigia, kad 2004 m. pradžioje vykdant (duomenys neskelbtini) įstaigų restruktūrizaciją, VšĮ (duomenys neskelbtini) buvo pavesta jau nuo 2005 m. sausio 1 d. pradėti vykdyti vaikų akių, LOR ligų gydymą, daryti kitas operacijas. Tam VšĮ (duomenys neskelbtini) sąlygų nebuvo, dėl to buvo nutarta įrengti papildomas patalpas operacinėms, įrengti Akių ligų ir LOR skyrius. Reikiamo finansavimo tokiems darbams atlikti nebuvo skirta. Nebuvo ir parengto bei tinkamai patvirtinto tokių darbų techninio projekto, kur turėtų būti numatyta, kas ir kaip turi būti suremontuota ir įrengta naujose operacinėse ir skyriuose. Pagal 2007 m. gruodžio 11 d. teismo posėdyje apklausto specialisto E. U. paaiškinimus, tai buvo tų laikų niuansas ir tik dabar taip daryti negalima. Konkurso sąlygose buvo numatyta, kad su konkurso pasiūlymais turi būti pateiktos atliekamų darbų detaliosios (lokalios) sąmatos, pasirašomos darbų rangos sutarties projektas. Apie jokias sąmatas jis asmeniškai su V. S. nekalbėjo. Ką reiškia sąvoka „Lokali sąmata“ sužinojo tik teismo posėdžio metu. G. M. žodžiai, kad „...nesant technikinio projekto, neįmanoma pateikti lokalios sąmatos“ (V. P. ir G. M. pokalbis telefonu) prieštarauja paties G. M. teisme duotiems parodymams, kad lokalią sąmatą pristatyti galėjo, bet to nepadarė, nes neskyrė tam reikšmės. 2007 m. gruodžio 11 d. teismo posėdyje apklaustas specialistas E. U. paaiškino, kad skelbiant konkursą statybos-remonto darbams atlikti būtinas būsimų darbų/objekto projektas. Esant projektui konkurso dalyviai gali tiksliai apskaičiuoti, kiek jiems kainuos darbai, kitaip jie labai rizikuoja. Specialistas E. U. pažymėjo, kad nesant projekto labai sunku sudaryti lokalias sąmatas, jos visais atvejais bus tik apytikrės. Šias aplinkybes patvirtino ir V. P., V. S., kiti byloje apklausti asmenys.

30Teismas nuosprendyje nurodo, kad jis nusprendė, jog konkursą turi laimėti UAB „A“, taip atsilyginant E. R. už pagalbą dėl finansavimo. Tačiau jokios pagalbos dėl finansavimo nebuvo, VšĮ (duomenys neskelbtini) taip ir nebuvo išskirta pakankamai lėšų iš biudžeto darbams apmokėti. Teismo išvada dėl E. R. pagalbos finansuojant ir veiksmų tikslo – atsilyginti E. R. absoliučiai nepagrįsta. Nuosprendyje konstatuojama, kad jam susitarus su V. S. tik UAB „A“ gavo iš jo būsimų darbų lokalias sąmatas. Šis teiginys niekuo nepagrįstas ir apie tai jokių įrodymų nėra. Bylos nagrinėjimo metu UAB „C“ direktorius V. S. parodė, kad jokių lokalių sąmatų nei UAB „A“, nei kitiems konkurso dalyviams jis nepateikė, nes jų iki konkurso neturėjo ir negalėjo jų padaryti. V. S. parodė, kad kai į jį kreipėsi konkursantai, jis visiems davė iš VšĮ (duomenys neskelbtini) anksčiau gautus patalpų planus pagal inventorinę bylą. Kasatorius pažymi, kad vertinant tiek konkurso eigą (paraiškų konkursui ruošimą), tiek konkurso laimėtojo paskelbimą, iš visų konkurso dalyvių tik viena UAB „A“ turėjo patirties įrengiant operacines, ligoninių skyrius ir kitus panašios paskirties objektus. UAB „A“ tokius darbus jau buvo atlikusi anksčiau Kaune ir tuo pat metu šalia VšĮ (duomenys neskelbtini) (kitoje ligoninėje) atliko panašius darbus. Todėl akivaizdu, kad tik UAB „A“ turėjo patirties atliekant tokius darbus, žinojo realias ir praktika patvirtintas statybos-remonto darbų kainas bei turėjo specialistus, kurie galėjo net iš patalpų planų ir be jokio projekto padaryti lokalias darbų sąmatas. Tačiau UAB „A“ patirtis ir veiksmai savo rizika rengiant lokalias sąmatas bei pateikiant jas konkursui, kitų konkurso dalyvių veiksmai rengiant savo konkursinius pasiūlymus negali nulemti jo kaltės ar UAB „A“ protegavimo, nes būtent komisija nustatė konkurso laimėtoją. Konkurso dalyviai galėjo kreiptis ir į kitus projektuotojus, savarankiškai ir savo rizika pasiskaičiuoti siūlomų konkursui darbų kainas.

31Nuosprendyje konstatuojama, kad jo nurodymu R. G., būdamas UAB „B“ darbuotojas, pateikė potencialiems konkurso dalyviams skirtingą medicinos įrangos kainą, dėl to mažiausia medicinos įrangos kaina buvo pateikta UAB „A“. Tai taip pat nepagrįsta įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, kokias kainas UAB „A“ pateikė UAB „B“. Nuosprendyje teigiama, kad konkursantas IĮ „D“ savo pasiūlyme konkursui medicinos įrangos kainą nurodė 896 502 Lt, o UAB „A“ – 896 501 Lt (skirtumas – 1 Lt), dėl to šios kainos skyrėsi iš esmės. Vertinant tai, kad IĮ „D“ bendras konkursinis pasiūlymas buvo 6 015 965 Lt, o UAB „A“ 6 965 397 Lt (t. y. 949 432 Lt didesnis), yra akivaizdu, kad 1 Lt skirtumas nėra esminis ir niekaip neturėjo įtakos (o ir negalėjo turėti) konkursui teikiamų pasiūlymų kainų taip, kad dėl to konkurso dalyvis būtų laimėjęs ar pralaimėjęs konkursą. Bylos nagrinėjimo metu R. G. parodė, kad į jį kreipėsi keletas įmonių ir teiravosi apie jo tiekiamos (parduodamos) produkcijos medicinos įrangos kainas. Būdamas verslininkas ir nuogąstaudamas, kad tai gali būti jo įmonės konkurentai, norintys sužinoti UAB „B“ siūlomas klientams kainas, R. G. tikslinosi VšĮ (duomenys neskelbtini) dėl konkurso paskelbimo, jo dalyvių. Sužinojęs, kad konkursas realus, jis parengė kelis medicinos įrangos komplektų pasiūlymus su skirtingomis kainomis. Kadangi operacinėms, kitiems skyriams įrengti reikia daug ir įvairios įrangos, kiekvienas klientas renkasi įvairią įrangos komplektaciją (sudedamąsias dalis), o tai savo ruožtu turi įtakos tiek visos įrangos, tiek konkursinio pasiūlymo kainai. Kokią įrangą pasirinkti, sprendė patys konkursantai savarankiškai, be niekieno įtakos.

32Kasatorius pažymi ir tai, kad UAB „B“ buvo ir yra ne vienintelė medicinos įrangos tiekėja (pardavėja). Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad ir UAB „A“ konkursui pasirinko ne UAB „B“ tiekiamą (parduodamą) įrangą. Byloje esantys duomenys, t. y. telefono pokalbių įrašai, iš kurių matyti, kad jis sakė R. G. pranešti konkurso dalyviams vienodas įrangos kainas, patvirtina, jog jis nesitarė su R. G. dėl mažesnės nei kitiems konkursantams kainos pateikimo UAB „A“. Tai parodo, kad jis siekė, jog konkursas vyktų sąžiningai, tačiau šios aplinkybės teismas neįvertino. Savarankišką medicinos įrangos komplektacijos pasirinkimą patvirtina ir tai, kad kitas konkurso dalyvis UAB „E“ savo pasiūlyme nurodė net 1 229 204 Lt medicinos įrangos kainą. Tai tik dar kartą patvirtina, kad tai buvo jų pačių savarankiškai pasirinkta medicinos įrangos komplektacijos kaina ir jis tam neturėjo (o ir negalėjo turėti) jokios įtakos.

33Kasatorius teigia, kad jo pokalbiai su V. P., V. S. ir R. G. buvo tik konsultacinio, darbinio pobūdžio. Protegavimas reiškia pagalbą, pirmenybės suteikimą asmeniui, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos ir joje esančių įrodymų, jokio protegavimo nebuvo, nes konkurso dalyviai buvo visiškai savarankiški tiek pasirenkant projektuotojus, tiek medicinos įrangos tiekėjus, tiek formuojant konkursui teikiamų pasiūlymų (pvz., konkurso dalyvių pasirenkamos medicinos įrangos komplektacijos) kainas.

34Konkurso dalyvių siūlomų kainų sudėtinę dalį sudaro vadinamosios „pridėtinės išlaidos“, kurios pagal praktiką sudaro nuo 40 iki 70 proc. bendros darbų kainos. „Pridėtinių išlaidų“ dydis yra esminis konkurso dalyviui nustatant galutinę konkursinio pasiūlymo kainą. Šis dydis konkurso dalyvio yra pasirenkamas absoliučiai savarankiškai, atsižvelgiant į savo finansinius pajėgumus, vertinant veiklos riziką ir siekiamą gauti pelną. Tai patvirtina byloje esantys konkurso dalyvių (UAB „E“ direktoriaus J. R., UAB „F“ projektų vadovo, IĮ „D“ V. B. direktoriaus pavaduotojo) parodymai. Kai konkurso laimėtojas nustatomas pagal siūlomos kainos dydį ir įvertinus pridėtinių išlaidų „svyravimo“ dydį, jis niekaip negalėjo nei proteguoti, nei daryti įtakos tam, kad konkurso laimėtoja būtų paskelbta būtent UAB „A“. Jo pokalbiai su V. P., V. S. ir R. G. parodo tik tai, jog, nesant užtikrintam konkurso darbų finansavimui, jis tik norėjo išsiaiškinti besidominčių konkursu ir konkurso dalyvių profesionalumą bei realias galimybes įvykdyti darbus iki 2005 m. sausio 1 d. vykdant juos savo lėšomis.

35Pokalbiuose su V. S. susiformavo nuomonė, kad tinkamiausi pretendentai, galintys darbus įvykdyti nustatytais terminais, yra UAB „A“ bei AB „F“. Bet noras, kad šios bendrovės laimėtų konkursą ir atliktų darbus nesuponuoja išvados, kad jis piktnaudžiavo tarnyba (veikė priešingai jos interesams). Būdamas direktorius ir atsakingas už pavestų užduočių įvykdymą, jis rūpinosi, kad įvyktų realus konkursas ir dėl to domėjosi konkurso dalyviais bei juos aptarinėjo. Tačiau tokie veiksmai nebuvo kieno nors protegavimas. Tai, kad jis aptarinėjo su V. P. ir V. S., jog UAB „A“ geriausiai atliks darbus, kad ji yra finansiškai stipriausia ir geriausiai atitinka konkurso darbų reikalavimus bei darbų atlikimo terminus, yra niekaip nesusiję su konkurso laimėtojo nustatymu, kuriam jis neturėjo įtakos.

36Teismas nuosprendyje konstatavo, kad jis veikė suvokdamas pavojingą savo veikos pobūdį, suprato, kad dėl šios veikos bus pažeistas baudžiamojo įstatymo saugomas gėris – valstybės valdymo tvarka, viešieji interesai, ir to siekė. Teismas atmetė jo paaiškinimus dėl to, kad jis su V. P. tik vertino konkurse dalyvaujančias firmas ir neteikė pirmenybės nė vienai iš jų. Teismas taip pat pasisakė, kad nusikalstamos veikos tikslai ir motyvai nėra būtinas BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymis, kad veikos tikslai ir motyvai yra fakultatyvūs požymiai ir neturi reikšmės kvalifikuojant kaltininko veiksmus pagal minėtą straipsnį. Tokios teismo išvados nepagrįstos. Prie subjektyviųjų nusikaltimo sudėtį sudarančių požymių priskiriami kaltė, nusikaltimo padarymo motyvas ir tikslas. Būtent jų visuma parodo asmens sąmonės ir valios ryšį su pavojinga veika ir pasekmėmis. Pagrindinis subjektyvusis požymis yra kaltė, tačiau vien tik kaltė neatskleidžia tų vidinių veiksnių, skatinusių veikos padarymą, bei neparodo to rezultato, kurio siekiama, darant veiką. Teismas jo veiksmus įvertino kaip padarytus tiesiogine tyčia. Kasatorius dar kartą pažymi, kad teismas nenustatė jo veiksmų pavojingumo – nė vieno jo tarnybinės veiklos veiksmo prieštaravimo konkrečiam norminam aktui, t. y. kokiais savo veiksmais, kokius aktus jis pažeidė, kad būtų galima konstatuoti jo veikos pavojingumą, veikimą priešingai tarnybos interesams. Teismas neatsižvelgė į svarbią bylai aplinkybę, kad Akių ir LOR skyriai 2005 m. pradžioje buvo įrengti, valstybinės komisijos pripažinti tinkamais naudoti. Tai reiškia, kad jis tinkamai atliko savo pareigas. Teismas nepagrįstai nevertino jo tikslų ir motyvų, klaidingai konstatavo, kad jis veikė tyčia. Įvertinus jo veiklos motyvus ir tikslus, tuo metu buvusias objektyvias ir byloje nustatytas aplinkybes, jo veika galėjo būti vertinama nebent kaip padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo, tačiau dėl jo veikos žalingų padarinių nekilo – rezultatai teisingi, jokios materialinės žalos dėl jo veiksmų valstybė nepatyrė, darbai buvo vykdomi, jokių pažeidimų nenustatyta.

37Teismas nuosprendyje konstatavo, kad dėl jo veiksmų buvo diskredituota valstybinė įstaiga ir valstybinės įstaigos vadovų autoritetas jiems pavaldžių ir kitų asmenų akivaizdoje ir taip padaryta didelė žala valstybe. Tokia teismo išvada nepagrįsta. Teismas nenustatė (neįrodė) objektyviojo požymio – veikos pavojingumo, t. y. kokiais savo veiksmais, kokias konkrečias pareigas, instrukcijas, principus ar pan. jis pažeidė, kuo jo veiksmai prieštaravo tarnybos interesams. Esant neįrodytam veikos pavojingumui, negali būti konstatuojamas nei padarytos žalos dydis, nei priežastinis ryšys tarp padarytos žalos ir jo veiksmų. VUVL direktoriaus pozicija siekiant įvykdyti tarnybinę užduotį ir aktyvus dalyvavimas aptariant konkurso dalyvius negali būti vertinami kaip valstybės tarnybos diskreditacija ir juo labiau kaip didelė žala. Atvirkščiai – pasyvi direktoriaus pozicija kaip tik ir lemtų galimus konkurso dalyvių susitarimus, konkurso laimėjimą neprofesionalaus, finansiškai nepajėgaus dalyvio bei tikrai neužtikrintų ir nereikštų tarnybinės užduoties vykdymo. Neveikimas siekiant įvykdyti užduotį taip pat reikštų norminių aktų pažeidimą.

38Reziumuodamas kasatorius teigia, kad jis jokių įstatymų, reglamentų, pareiginių instrukcijų, principų ir kt. nepažeidė, tarnybine padėtimi nepiktnaudžiavo ir neveikė priešingai tarnybos interesams. Su visais, besidominčiais konkursu, jis bendravo, sakė, kad finansavimas nepakankamas, kad konkursiniai darbai yra specifiniai, visiems (jų prašymu) nurodydavo jam žinomus specialistus, turinčius tokio pobūdžio darbų patirties, tačiau jokiu būdu nesakė, kad jų dalyvavimas yra būtinas, nieko neprotegavo. Kad toks jo elgesys siekiant įvykdyti tarnybos užduotį gali padaryti didelės žalos valstybei, jis neįsivaizdavo ir iki šiol to negali suprasti. Kaltinimas grindžiamas tik slapto pasiklausymo metu padarytais pokalbių įrašais, kurie gali būti traktuojami kaip ketinimas, noras, bet ne veika. Pokalbių esmė juose nedalyvavusių žmonių gali būti traktuojama nevienodai, tikrąją pokalbių esmę žino tik kalbėjusieji, kurių nuomonės teismas neįvertino. Jo telefoninių pokalbių su R. G. metu pasakyta frazė, kad „jeigu gausime finansavimą, tai reikės padėti vienam žmogui, kuris tai organizavo“, teismo traktuojama, kaip UAB „A“ protegavimas ir konkreti pagalba E. R. Iš tikrųjų jis turėjo minty ne E. R., kuriam neva reikia padėti laimėti konkursą, bet V. S., kuriam reikia padėti apsispręsti, su kokia firma dirbti ir dalyvauti konkurse, nes jis (V. S.) buvo tas pirmasis architektas projektuotojas, kuris pradėjo (organizavo) ligoninės operacinio bloko renovaciją. Teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad jis (kasatorius) šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo keturis kartus apklaustas STT pareigūnų kaip liudytojas ir nė vienos apklausos metu nedalyvavo advokatas, o tai, be abejo, suvaržė jo teisę į gynybą.

39Kasaciniu skundu nuteistasis E. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 28 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 22 d. nuosprendžių dalis dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir bylą nutraukti, nes buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryta esminių BPK pažeidimų.

40Kasatorius teigia, kad teismai nesilaikė BPK 20 straipsnio reikalavimų, nuosprendis priimtas nesant byloje įrodymų, kad jis padėjo G. D. ir V. P. piktnaudžiauti tarnyba, padėjo V. P. suklastoti dokumentą. Taip pat teismai netinkamai taikė BK 24 ir 26 straipsnių nuostatas. Skundžiamuose nuosprendžiuose jo padėjimas padaryti nusikaltimus, numatytus BK 228 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, neįrodytas, kaltė pagrįsta veiksmais, kurių jis ne tik kad neatliko, bet ir neprisidėjo prie tų veiksmų atlikimo.

41Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuojama, kad jis prieš konkursą gavo iš „C“ direktoriaus V. S. būsimų statybos darbų lokalias sąmatas. Tačiau nė vieno įrodymo apie tai, kad „C“ prieš konkursą turėjo paruošusi tokias sąmatas, nekalbant jau apie tai, kad jas V. S. perdavė jam, nėra. Įrodymų, kad jis gavo iš „B“ direktoriaus R. G. kažkokias medicinos įrangos kainas, taip pat nėra. Be to, „A“, kaip ir kiti konkursantai, konkurso pasiūlyme pasirinko ne „B“ įrangą. Tai reiškia, kad „B“ nurodytos ar nenurodytos kainos neturėjo jokios įtakos nustatant konkurso nugalėtoją.

42Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuojama, kad dėl E. R. veiksmų: gaunant iš V. S. lokalias sąmatas, o iš R. G. kažkokias ypatingas medicinos įrangos kainas, buvo sudarytas „A“ pranašumas prieš kitus konkurso dalyvius, todėl ji nugalėjo konkurse ir taip reiškėsi E. R. bendrininkavimas padedant G. D. ir V. P. piktnaudžiauti tarnyba. Tačiau nė vieno iš šių veiksmų jis neatliko, be to, ir konkurso nugalėtoja „A“ buvo pripažinta ne dėl nuosprendyje nurodytų, o dėl visiškai kitų aplinkybių. „A“ konkurso nugalėtoja paskelbta dėl to, kad tik ji pateikė visus reikiamus dokumentus (kokius dokumentus reikia pateikti į konkursą, buvo pranešta viešai, ir konkurso dalyviai apie juos iš anksto žinojo), ko nepadarė kiti konkurso dalyviai.

43Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje pasisakoma, kad užfiksuoti telefoniniai pokalbiai tarp G. D. ir E. R., V. P. ir V. S. įrodo, kad jis suprato, jog G. D. ir V. P. siekia piktnaudžiauti tarnyba, suteikdamas jiems tam tikras priemones suvokė, kad dėl jo ir G. D. bei V. P. veiksmų bus pažeistas baudžiamojo įstatymo saugomas gėris, to norėjo ir atitinkamai siekė. Tačiau, pripažįstant asmenį kaltu padėjus piktnaudžiauti, turi būti nustatyta, jog bendrininkai veikė bendra tyčia. Nė vienas iš kitų nuteistųjų nepasisakė, kad būtų kada nors ir kaip nors taręsi su juo veikti taip, kad dėl jų veiksmų būtų padarytas nusikaltimas – piktnaudžiavimas tarnyba. Iš nuosprendyje nurodytų telefoninių pokalbių matyti, kad apie konkurso organizavimo ar vedimo aplinkybes nebuvo kalbama, kad jis neprašė G. D., V. S., V. P. ar R. G., jog šie kuo nors išskirtų „A“ iš kitų konkurse ketinančių dalyvauti asmenų, nesiūlė jokių priemonių konkursui pravesti. Tai, kad klausiama apie konkurso sąlygas ar tikslinamasi dėl papildomų konkurso aplinkybių, dar nereiškia, jog siekiama padėti kitiems asmenims daryti nusikaltimą.

44Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje teigiama, kad: „...E. R. padėjimas piktnaudžiauti tarnyba, teikiant priemones, pasireiškia tuo, kad jis, būdamas UAB „A“ darbuotojas, žinodamas, kad G. D. ir V. P. piktnaudžiaus tarnyba, kad V. S. ir R. G. taip pat yra šios nusikalstamos veikos vykdymo dalyviai, gavo iš pastarųjų dokumentus, kurie buvo UAB „A“ pateikiamo konkursinio pasiūlymo sudėtinė dalis, be to, žinodamas, kad UAB „A“ turi laimėti konkursą, atvežė konkursinį pasiūlymą į VšĮ (duomenys neskelbtini)...“. Tačiau jokių dokumentų, kurie būtų buvę sudėtinė konkurso pasiūlymo dalis, V. S. ar R. G. jam neperdavė (tokių dokumentų apskritai nebuvo). Jis su R. G. susitiko ir galėjo pasikalbėti tik teismo posėdyje; byloje duomenų, kad jis būtų bendravęs ir kalbėjęs su V. S. apie konkursą, jo vykdymo aplinkybes, taip pat nėra. Kokiomis aplinkybėmis grindžiamas teiginys, kad E. R. žinojo, jog „A“ turi laimėti konkursą, nuosprendžiuose apskritai nepasisakyta.

45„A“ dirbantis sąmatininkas V. R. parengė lokalias sąmatas, atsakinga už konkursantams teikiamų dokumentų parengimą S. M. parengė ir pridėjo prie konkurso pasiūlymo medžiagos kitus būtinus dokumentus ir šį įrištą bei direktoriaus O. K. pasirašytą dokumentą, įdėjusi į voką, užantspaudavo. Jis niekuo neprisidėjo prie konkurso pasiūlymo rengimo – sąmatų nerengė, nebuvo atsakingas už jų rengimą, jokių įgalinimų vadovauti „A“ darbuotojams, kurių pareiga buvo parengti pasiūlymus konkursams, neturėjo. Visa tai darė direktorius O. K., o jis (kasatorius) tik nuvežė ir įteikė užantspauduotą voką su konkurso pasiūlymu. Tokį jo veiksmą teismai įvertino kaip priemonių nusikaltimo padarymui teikimą, tačiau tokiame jo veiksme nėra jokių bendrininkavimo požymių.

46Nuosprendžiuose konstatuota, kad pokalbiuose, kuriuose dalyvavo jis, V. P., O. K. ir A. R., kalbama, jog reikia pakeisti sąmatas, kurios pateiktos konkurso pasiūlyme, ir jis, E. R., tam pritarė, o 2004 m. lapkričio 3 d. vykusio pokalbio metu pritarė V. P. dėl sąmatų pakeitimo ir tarėsi, kaip jas pakeisti, todėl padarė išvadas, kad konkurso pasiūlyme esančios sąmatos neatitiko tikrovės, buvo surašytos tik tam, kad pateiktų į konkursą, kad apie tai žinojo E. R., V. P., O. D. ir net V. S. bei R. G.; kad E. R. suvokė, jog konkurso pasiūlyme sąmatos turi būti pakeistos, pats dalyvavo aptariant tokį pakeitimą ir kaip bendrininkas pateikė naujas sąmatas V. P. Kasatorius teigia, kad ir šios teismų išvados nepagrįstos, neteisingos, kad teismai neatsižvelgė į tikrąsias aplinkybes, dėl to kilo būtinybė parengti naujas lokalias sąmatas ir toliau atlikti darbus pagal naujai parengtas sąmatas.

47Po konkurso VšĮ (duomenys neskelbtini) ir „A“ pasirašė statybos darbų rangos sutartį, kurioje buvo numatyta, kad darbų atlikimo metu gali būti keičiami patys darbai (jų apimtis). Ši sutartis nebuvo nutraukta. Konkurso metu VšĮ (duomenys neskelbtini) neturėjo atliktinų darbų projekto, konkurso nugalėtojas privalėjo pats tai padaryti. Pradėjus darbus VšĮ (duomenys neskelbtini) vadovai ėmė reikalauti, kad vietoje trijų operacinių „A“ įrengtų dvi operacines, o trečios operacinės vietoje įrengtų atsibudimo kambarį, dėl to reikia perplanuoti patalpas. Vėliau VšĮ (duomenys neskelbtini) pradėjo reikalauti įrengti jau keturias operacines be atsibudimo kambario. Akivaizdu, kad tokia apimtimi keičiant darbus, parengtos ir pateiktos su konkurso pasiūlymu sąmatos tapo netikslios – atsirado nauji, anksčiau neplanuoti ir nenumatyti darbai. Taigi tokiomis sąmatos tapo ne dėl to, kad „A“ konkursui pateikė neatitinkančias tikrovės sąmatas, bet dėl to, kad pati VšĮ (duomenys neskelbtini) po konkurso ėmė keisti statybos-remonto sąlygas (didinti-mažinti darbus, darbų projektus). Atliekant kitus darbus, negu tie, kurie nurodyti sąmatose, objektyviai atsiranda darbų kiekio neatitikimai ir įvardijant konkrečius darbus (jų kainas), dėl to šalys priverstos arba keisti sąmatas, arba neatlikti pasikeitusių darbų. Būtent tokia situacija buvo 2004 m. rudenį (po konkurso), kai „A“ jau buvo atlikusi nemažai darbų. Jis dalyvavo pasitarimuose VšĮ (duomenys neskelbtini) ne dėl darbų apimties, sąmatų atitikimo faktiškai atliktiems darbams, bet dėl apmokėjimo už jau atliktus darbus. Tam, kad būtų ištaisyta susidariusi padėtis, atsirado būtinybė pakeisti sąmatas, nes nebuvo galimybės apmokėti už faktiškai atliktus darbus. Į šias aplinkybes teismai neatsižvelgė. Jis (kasatorius) jokiais savo veiksmais (tyčiniais ar netyčiniais) neturėjo įtakos susidarant naujai situacijai, sąmatų keitimui prielaidas sudarė užsakovo VšĮ (duomenys neskelbtini) atstovų nurodymai keisti darbų apimtis ir pačius darbus.

48Teismai, konstatuodami, kad sąmatos dar prieš konkursą buvo nerealios, neatsižvelgė į tai, kad byloje yra specialisto E. U. išvada, jog į konkursą pateiktos lokalios sąmatos atitinka tikrovę (jose nėra nurodyta darbų, kurių atlikti nereikėtų, darbų kainos atitinka rinkos kainas), tai jis patvirtino ir 2007 m. gruodžio 11 d. teismo posėdyje apklaustas kaip specialistas. Be to, jis nurodė, kad ir naujai parengtos sąmatos yra realios, atitinka numatytiems darbams atlikti keliamus reikalavimus. Todėl, kasatoriaus nuomone, teismų išvados dėl sąmatų nerealumo yra visiškai nepagrįstos. Tarp į konkursą pateiktų ir vėliau rastų V. P. kabinete lokalių sąmatų yra tik nedideli skirtumai, bendra (galutinė) darbų kaina nebuvo keičiama ir, patikslinus darbus, naujos sąmatos buvo sudarytos nekeičiant galutinės kainos, kuri buvo nurodyta konkurso pasiūlyme, vėliau pasirašytoje sutartyje. Jis (kasatorius) tik pasitarimų VšĮ (duomenys neskelbtini) patalpose metu sužinojo apie susiklosčiusią situaciją, todėl teismo išvada, kad jis – E. R. – žinojo, jog sąmatos neatitinka tikrovės, nepagrįsta.

49Teismai vienareikšmiškai konstatavo, kad būtent jis pateikė V. P. naujas sąmatas. Nesant tiesioginių įrodymų dėl šių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas padarė prielaidą, kad „...E. R. suvokė, kad UAB „A“ konkursinis pasiūlymas turi būti pakeistas, pats dalyvavo aptariant pakeitimą, siūlė V. P. tuoj pat pakeisti lapus, tokiu būdu parodydamas, kad naujos lokalios sąmatos jau yra V. P. kabinete. Iš V. P. pasakytų žodžių galima daryti išvadą, kad naujas lokalios sąmatas į jo kabinetą atnešė būtent E. R....“. Tą pačią prielaidą pakartojo ir apeliacinės instancijos teismas. Tačiau dar 2008 m. sausio 14 d. vykusiame teismo posėdyje V. P. parodė, jog naujas sąmatas jam atnešė V. R. Šias aplinkybes 2010 m. gruodžio 16 d. teismo posėdyje patvirtino ir pats V. R.

50Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje teigiama, kad teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog O. K., prisidėjęs prie dokumento klastojimo, kartu padėjo V. P. piktnaudžiauti tarnyba. Tai reiškia, jog teismas nustatė, kad antrų lokalių sąmatų pateikimas yra tik padėjimas klastoti oficialų dokumentą, bet ne padėjimas piktnaudžiauti tarnyba, o jį (kasatorių), kuris neteikė V. P. jokių sąmatų, pripažino kaltu ne tik padėjus klastoti oficialų dokumentą, bet ir padėjus V. P. piktnaudžiauti tarnyba.

51Nuosprendžiuose konstatuota, kad jis pateikė priemones nusikaltimui (BK 24 straipsnio 6 dalis, 228 straipsnis) padaryti – kartu su „A“ konkurso pasiūlymu iš R. G. gautą komercinį pasiūlymą įsigyti medicinos įrangą mažesne kaina, negu tokius pasiūlymus UAB „B“ davė kitiems konkurso dalyviams. Kasatorius teigia, kad „A“ dėl medicinos įrangos į UAB „B“ nesikreipė, konkurso pasiūlyme nėra UAB „B“ kainų, o ir kiti konkursantai savo pasiūlymuose nenurodė medicinos įrangos, kuria prekiauja „B“. Įrodymų, nustatytų aplinkybių, apie kurias pasisakoma nuosprendžiuose, apskritai nėra.

52Kasatorius teigia, kad jo veiksmuose nėra jokio nusikaltimo požymių, teismai neteisingai įvertino jo veiksmus, netinkamai taikė BK 24 straipsnio 6 dalies ir 26 straipsnio nuostatas, todėl, pažeisdami BPK 301 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 20 straipsnio reikalavimus, nepagrįstai dėl jo priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

53Kasaciniu skundu nuteistasis R. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 28 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 22 d. nuosprendžius ir bylą nutraukti.

54Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai aiškiai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismai nesiaiškino, ar jis veikė tyčia, ar jis buvo su kuo nors susitaręs vykdyti nusikalstamą veiką ir kuo konkrečiai pasireiškė jo veiksmai. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme nenustatyta ir net nebandyta nustatyti, kas iš paskelbto konkurso dalyvių bendravo (jeigu bendravo) su juo dėl medicinos įrangos. Tokiu būdu liko nenustatyta, ar medicinos įrangos sąrašus konkurso dalyviai apskritai gavo iš jo. Jeigu gavo iš jo, tai kokios įrangos sąrašus ir ko iš jo prašė. Neišnagrinėjus šių aplinkybių, apskritai negalima kalbėti apie tai, kad jis įvykdė neleistinas ir baudžiamas veikas. Juo labiau kad iš nuosprendžio neaišku, kuo pasireiškė jo tyčia, neaišku ir teisme nenustatyta, ar tikrai iš jo buvo gauti medicinos įrangos sąrašai ir kokie.

55Iš bylos medžiagos matyti, kad visi konkurso dalyvių pateikti pasiūlymai dėl medicinos įrangos neatitinka jo rengtų pasiūlymų. Be to, jis medicinos įrangos kainų nesumavo ir galutinės kainos nenustatinėjo. Galutines medicinos įrangos kainas turėjo skaičiuoti patys konkurso dalyviai. Be to, nė viename pokalbyje, tiek dalyvaujant jam, tiek ir be jo, nebuvo kalbama bei nėra nustatyta kitokiomis priemonėmis, kad jis padėtų, kažkieno paprašytas, kažkuriam iš konkurso dalyvių teikti didesnę ar mažesnę medicinos įrangos kainą. Jis įrangos kainų nesumavo, buvo sudaręs du medicinos įrangos komplektacijos variantus būsimoms operacinėms. Ši informacija buvo prieinama visiems, taip pat ir konkurso dalyviams. Medicinos įranga Lietuvoje prekiauja ir daugiau licencijuotų įmonių. Nė vienas iš konkurso dalyvių nebuvo „pririštas“ prie jo ir taipogi jis neprivalėjo teikti konkurso dalyviams medicinos įrangos komplektacijos. Jis turėjo teisę apskritai niekam neteikti tokio turinio informacijos. Jo suinteresuotumas yra parduoti medicinos įrangą kuo didesnėmis kainomis, nes nuo to priklauso įmonės pelnas. Kasatoriaus nuomone, esminis dalykas šioje byloje yra tai, kad medicinos įrangos kaina paskelbtame konkurse iš viso neturėjo jokios reikšmės, nes konkursą laimėjo UAB „A“ ne dėl to, kad visos medicinos įrangos kaina tai galėjo nulemti, o tai, kad kiti konkurso dalyviai pateikė ne visą reikalingą medžiagą, kuri turėjo būti pateikta. Be to, kasatoriui neaišku, kodėl UAB „A“ konkurso laimėjimas yra nepagrįstas. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „A“, kuri laimėjo paskelbtą konkursą, sutartį dėl medicinos įrangos įsigijimo sudarė ne su UAB „B“, o su UAB „G“. Kasatoriaus nuomone, tai rodo, kad tarp kaltinamųjų nebuvo jokio bendrininkavimo, susitarimo ir protegavimo, nes jei būtų kitaip, tai su UAB „B“ būtų sudaryta medicinos įrangos pirkimo sutartis.

56Kasatorius teigia, kad jo vaidmuo, kaip nusikalstamos veikos padėjėjo, visiškai neįrodytas. Teismas neįvardijo ir įtikinamai nepagrindė jo nusikalstamų veiksmų įrodytumo. Tai, ką teismas nurodė nuosprendyje, nepatvirtinta jokiais faktiniais duomenimis. BK 24 straipsnio 6 dalyje yra pateiktas išsamus sąrašas padėjimo įvykdyti nusikaltimą būdų. Nė vienas iš jų netinka jam. Kasatoriaus nuomone, galbūt galima būtų kalbėti apie „priemonių teikimą“, tačiau byloje nenustatyta, kam šios priemonės (medicinos įrangos sąrašai) buvo teikiamos, kas jas gavo, ar tikrai gavo iš jo, o ne iš kitų medicinos įranga prekiaujančių įmonių. Teismas nepagrindė ir didelės žalos valstybei padarymo. Nuosprendyje tai skamba deklaratyviai, jokios teisinės motyvacijos jame nėra, nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika reikalauja šį požymį pakankamai pagrįsti, nes priešingu atveju veika gali būti (G. D. ir V. P.) ir turi būti pripažįstama kaip drausminis nusižengimas, bet jokiu būdu ne kaip nusikaltimas.

57Nuosprendyje nurodyta, kad baudžiamojoje teisėje vyrauja ir galioja principas – visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas spėlionėmis ar prielaidomis, tačiau, pacitavęs šį principą, teismas jo nesilaikė, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi tik spėlionėmis.

58Kasaciniu skundu nuteistojo V. S. gynėjas advokatas Valdas Vyšniauskas prašo panaikinti Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 28 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 22 d. nuosprendžių dalis dėl V. S. pripažinimo kaltu pagal BK 24 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį ir bylą nutraukti.

59Kasatorius teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė BK 24 straipsnio 6 dalį, o tai lėmė neteisėto nuosprendžio priėmimą. Be to, pirmosios instancijos teismas neištyrė visų byloje esančių įrodymų, o apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl visų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad siekdami sumažinti galimybę laimėti kitiems konkurso dalyviams, G. D. ir V. P. sutarė su V. S. ir R. G., jog pastarieji padės sudaryti kitiems konkurso dalyviams tokias sąlygas, kad šie nelaimėtų konkurso. Ši teismo išvada yra nepagrįsta, nes V. S. nebuvo tokio susitarimo dalyvis. Vien iš G. D. ir V. P. tarpusavio pokalbių, kuriuose V. S. nedalyvavo, negalima daryti išvados, jog jis taip pat buvo susitarimo dalyvis. Kadangi susitarimas yra būtinas subjektyviosios bendrininkavimo pusės požymis, todėl teismai V. S. veikos, nesant bendrininkavimo požymių, negalėjo kvalifikuoti kaip nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 1 dalyje. Teismui pripažįstant asmenį bendrininku, turi būti nustatyta, kad jo veiksmai (neveikimas) yra reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai, to nė vienas iš teismų nesiaiškino ir nenustatė. Norint pripažinti asmenį padėjėju, būtina nustatyti tyčią jo veikoje. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad V. S. rengė ir perdavė lokalias sąmatas UAB „A“, negali būti teigiama apie veikos padarymą tyčia. Teismai V. S. išsakytą nuomonę dėl jam žinomų bendrovių gebėjimų atlikti specifinius statybos darbus visiškai nepagrįstai įvertino kaip padėjimą G. D. ir V. P. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi. Teismai tyčios V. S. veiksmuose nenustatė, tačiau neatsižvelgiant į tai, taikė BK 24 straipsnio 6 dalį. V. S. elgesys bendraujant su G. D. ir V. P. gali būti vertinamas kaip neatsargus, bet ne tyčinis, nes jis pasireiškė tik dalykinės informacijos apie konkurse ketinančias dalyvauti įmones pateikimu, o ne siekiu padėti proteguoti vieną iš bendrovių.

60Pirmosios instancijos teismas neįrodė, kad V. S., veikdamas bendrininkų grupe su UAB „A“ Vilniaus filialo investicijų direktoriumi E. R., UAB „B“ direktoriumi R. G., padėjo bendrininkų grupės nariams valstybės tarnautojams VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriui G. D. ir VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojui administracijos-ūkio reikalams ir Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkui V. P. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi. Teismo nuosprendyje nurodoma, kad, vertinant visus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, jog kaltinamojo V. S. veiksmai, padedant valstybės tarnautojams piktnaudžiauti tarnyba, yra visiškai įrodyti, tačiau teismas neįvertino visų byloje surinktų įrodymų ir nemotyvavo, kodėl atmetė įrodymus, paneigiančius nuteistojo kaltę. Teismo nurodyti įrodymai nepatvirtina nuteistojo V. S. kaltės jam inkriminuojamo nusikaltimo padaryme. Vertindamas V. S. ir kitų kaltinamųjų parodymus teismas padarė išvadą, kad jų parodymai kategoriškai paneigiami byloje surinktais įrodymais – operatyvinės veiklos metu surinkta ir užfiksuota informacija. Tokia teismo išvada nepagrįsta. Teismas visiškai nepagrįstai rėmėsi išskirtinai tik pirmiau nurodytais įrodymais, netinkamai įvertino ir atmetė V. S. ir kitų kaltinamųjų bei liudytojų parodymus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad V. S. ir kitų kaltinamųjų parodymai sutampa ir yra nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, o liudytojų parodymai prieštarauja teismo padarytoms išvadoms.

61Teismas, vertindamas kitus įrodymus, kurie paneigia nuteistojo V. S. kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo, nesivadovavo baudžiamojoje teisėje galiojančiu principu, kad visos abejonės yra vertinamos kaltinamo asmens naudai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas spėlionėmis ir prielaidomis. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. S., žinodamas, jog valstybės tarnautojai G. D. ir V. P. siekia piktnaudžiauti tarnyba pažeidžiant teisės aktus, reglamentuojančius viešųjų pirkimų procedūras, teikė patarimus G. D. ir V. P. dėl to, kokia įmonė turi laimėti konkursą, patarė jiems, kad konkursą laimėtų UAB „A“, teikė priemones, kad konkursą laimėtų būtent UAB „A“. Tokių teismo išvadų nepatvirtina byloje esantys įrodymai. Pirma, V. S. nežinojo, kad valstybės tarnautojai G. D. ir V. P. siekia piktnaudžiauti tarnyba. V. S. žinojo ir suprato, kad valstybės tarnautojai G. D. ir V. P. tik renka informaciją apie konkurse ketinančias dalyvauti bendroves, jų patikimumą, patirtį ir gebėjimus vykdant sudėtingus specifinius statybos darbus, tačiau nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jie siekia piktnaudžiauti valstybės tarnyba pažeidžiant teisės aktus. Antra, jis neteikė patarimo, kokia įmonė turi laimėti konkursą, o išsakė rekomendaciją apie įmones, galinčias atlikti sudėtingus specifinius statybos darbus medicinos objektų statybos srityje. Trečia, V. S. neteikė jokių išskirtinių priemonių (lokalių sąmatų) UAB „A“, kaip nuosprendyje nurodė teismas. Šią teismo išvadą paneigia nemažai byloje surinktų įrodymų, kurių teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nevertino. Teismas nuosprendyje nurodė, kad, vykdant susitarimą, G. D. ir V. P. patarė konkurso dalyviams kreiptis į V. S., kuris vienintelis galėjo padėti konkurso dalyviams pateikti pasiūlymą. Teismo teiginys, kad V. S. vienintelis galėjo padėti konkurso dalyviams pateikti konkursinį pasiūlymą, nepagrįstas ir neargumentuotas. Analogišką veiklą vykdo tokios bendrovės kaip UAB „H“, UAB „I“, UAB „J“, UAB „K“ ir kiti. Todėl kiekvienos iš jų specialistai galėjo atlikti sąmatinius skaičiavimus pagal turimą analogą. Kiekviena iš konkurse ketinusių dalyvauti bendrovių galėjo kreiptis į bet kurią kitą projektavimo ir sąmatinio skaičiavimo paslaugas teikiančią bendrovę ir užsisakyti atitinkamą paslaugą. V. S. ir jo vadovaujama bendrovė nebuvo vieninteliai, kurie disponavo kitiems statytojams neva prieinama informacija, t. y. analogų turėjimu. Analogiškus projektus ir sąmatinius skaičiavimus yra atlikusios visos pirmiau paminėtos bendrovės. Tokiuspat statybos darbus buvo atlikusi ta pati UAB „A“, kuriai buvo žinomos analogiško, kaip VšĮ (duomenys neskelbtini) objekto, statybos kainos.

62Nuosprendyje teismas nurodė, kad, vykdant savo dalį susitarimo, V. S. bendradarbiavo išskirtinai su UAB „A“ ir nepateikė duomenų kitiems konkurso dalyviams – UAB „E“ ir IĮ „D“. Teismas neįrodė, kokius konkrečius išskirtinius veiksmus ir kada atliko V. S., prieš VšĮ (duomenys neskelbtini) konkursą išskirtinai bendradarbiaudamas su UAB „A“, ir kokių konkrečių duomenų V. S. nepateikė kitiems konkurso dalyviams. Savo parodymuose V. S. nurodė, kad UAB „A“, UAB „E“, IĮ „D“ ir UAB „F“ pateikė priešprojektinius eskizus ir objektines sąmatas, visi šie jo nurodyti brėžiniai ir objektinės sąmatos buvo analogiški. Byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kurie paneigtų V. S. parodymus. Priešingai, išteisintasis O. K. patvirtino, kad iš V. S. gavo tik jo parodymuose nurodytus priešprojektinius eskizus ir objektines sąmatas.

63Teismas nurodė, kad V. S. parodymai, jog jis negalėjo pateikti lokalių sąmatų, paneigiami G. D. ir V. P. užfiksuotais pokalbiais, kai jie tarpusavyje kalba apie tai, kad V. S. pateikė UAB „A“ lokalias sąmatas. Pažymėtina, kad V. S., nuteistojo E. R., išteisinto asmens O. K., liudytojų V. S., V. R. ir S. M. parodymus teismas bando paneigti vien tik kitų asmenų tarpusavio pokalbiu. Nei V. S., nei asmenys, kurie galėjo būti potencialūs lokalių sąmatų gavėjai, t. y. E. R. ir O. K., minėtame G. D. ir V. P. pokalbyje nedalyvavo. Apie tai, kad V. S. pateikė lokalias sąmatas UAB „A“, tarpusavyje kalba asmenys, kurie net negali žinoti apie tokį pateikimą, nes tame menamų lokalių sąmatų perdavime nedalyvavo. Teismas nesiaiškino ir netyrė, iš kur G. D. ir V. P. galėjo sužinoti, kad V. S. perdavė lokalias sąmatas UAB „A“, ar jie dalyvavo tame perdavime. Teismas, padarydamas išvadą, kad V. S. įvykdė nusikalstamą veiką ir pripažindamas jį kaltu, rėmėsi dviejų su lokalių sąmatų perdavimu nesusijusių asmenų tarpusavio pokalbiu, kurio net negalima šiuo atveju laikyti įrodymu, patvirtinančiu V. S. kaltę, nes šis pokalbis visiškai nepriklausė nuo V. S. valinių veiksmų. G. D. ir V. P. galėjo reikšti savo nuomonę ir kalbėti apie kitus asmenis bet ką, nes V. S. šiam pokalbiui daryti įtakos negalėjo. Visi kiti ikiteisminiame tyrime ir teisme surinkti įrodymai yra visiškai priešingi ir paneigia lokalių sąmatų perdavimo faktą. Liudytojas UAB „A“ darbuotojas V. R. 2006 m. gegužės 3 d. parodymuose nurodė, kad jis pats prieš konkursą parengė lokalias sąmatas. Liudytoja UAB „A“ darbuotoja S. M. 2006 m. gegužės 3 d. parodymuose nurodė, kad lokalias sąmatas prieš konkursą rengė bendrovės darbuotojai V. R. ir J. P. UAB „A“ darbuotojas E. R., duodamas parodymus ikiteisminiame tyrime, neneigė, kad UAB „C“ pateikė kai kuriuos dokumentus, tačiau jo parodymai nepatvirtina, kad tai buvo lokalios sąmatos. Šios menamos lokalios sąmatos nebuvo rastos ir paimtos kratos, kuri buvo atlikta UAB „C“ patalpose, metu. Priešingai, UAB „A“ darbuotojai V. R. ir O. K. patvirtino, kad jie patys parengė lokalias sąmatas. O. K., duodamas parodymus teisme nurodė, kad „sąmata buvo daroma tris savaites ir V. R. dirbo pragariškai. Aš sėdėjau su juo ir padarėme“. Į klausimą, ką jums pateikė S. iki konkurso, atsakė: „jis iki konkurso pateikė eskizą, kaip įsivaizduoja tuos dalykus. Ten buvo brėžinys be skaičių, be pinigų“. Į Klausimą, iš kur V. R. gavo objektines ir lokalias sąmatas, atsakė: „padarė pats. Gal jos dėl to ir neatitiko“. Į klausimą, ar neužteko tų dienų, atsakė: „užteko, ar čia pirmas kartas. Remiantis analogais rengiamos sąmatos. Mes anksčiau rengėme 4 operacines nuo pat jų griovimo ir ardymo. Mes pagal analogiją padarėm tas sąmatas“. Nuteistasis E. R., duodamas parodymus teisme nurodė: „S. neperdavė lokalios sąmatos, aš nesidomėjau tuo procesu <...> prieš konkursą S. neperdavė jokių sąmatų, mūsų sąmatininkai rėmėsi analogu darydami šiam objektui sąmatą“. V. R., duodamas parodymus ikiteisminiame tyrime ir atsakydamas į klausimą, kuris bendrovės darbuotojas rengė konkursinę medžiagą prieš konkursą, nurodė: „aš buvau atsakingas už skaičiavimus, t. y. sudariau sąmatinę dalį – suvestinį sąmatinės kainos skaičiavimą, objektines ir lokalias sąmatas“. Teismas taip pat nenurodė motyvų, kodėl atmetė ir nevertino kaip įrodymo pokalbio, vykusio 2004 m. birželio 29 d., užfiksuoto vykdant operatyvinius veiksmus, tarp V. P. ir V. S. turinio, iš kurio akivaizdžiai matyti, kad V. S. negali padaryti lokalios sąmatos iki konkurso, nurodė tokio atsisakymo priežastis ir aiškiai pareiškė, kad lokalios sąmatos nedarys. Nors nuosprendžiuose teismai konstatavo, kad V. S. perdavė lokalias sąmatas UAB „A“, tačiau nenurodė, kas, kada ir kam jas perdavė. Kasatoriaus nuomone, galima daryti pagrįstą išvadą, kad G. D. ir V. P. įsivaizdavo, jog lokalias sąmatas prieš konkursą parengė V. S., todėl tarpusavio pokalbyje apie tai kalbėjo, tačiau visi kiti byloje surinkti aukščiau nurodyti įrodymai akivaizdžiai paneigia teismo išvadą, kad V. S. parengė ir perdavė lokalias sąmatas UAB „A“.

64Abu bylą nagrinėję teismai nurodė, kad V. S. kaltę patvirtina tas faktas, jog lokalios sąmatos UAB „A“ konkursiniame pasiūlyme buvo netikslios ir jas reikėjo keisti tikrovę atitinkančiomis sąmatomis, tai parodo, kad pirminės sąmatos buvo neapibrėžtos, netikslios ir buvo parengtos tik tam, kad įvykdytų formalų konkursinių sąlygų reikalavimą, kad pasiūlyme būtų lokalios sąmatos. Ši teismo išvada dėl V. S. kaltę patvirtinančio fakto yra visiškai nepagrįsta ir nesuprantama. Kaip V. S. kaltę gali patvirtinti faktas, kad lokalios sąmatos UAB „A“ konkursiniame pasiūlyme buvo netikslios ir jas reikėjo keisti tikrovę atitinkančiomis sąmatomis, jei UAB „A“ lokalias sąmatas parengė ne V. S., o UAB „A“ darbuotojas V. R. Byloje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad V. S. ar jo vadovaujama įmonė būtų rengusi lokalias sąmatas. Teismas neteisingai įvertino V. S. gynybos argumentą, kad jam inkriminuojamas nusikaltimas pasireiškia tuo, jog jis pateikė netikslias lokalias sąmatas. Pažymėtina, kad V. S. gynyba nesirėmė teismo nurodytu argumentu, gynyba rėmėsi argumentu, kad V. S. jokių lokalių sąmatų prieš konkursą nerengė ir neperdavė, menamas sąmatų rengimas ir perdavimas neįrodytas, todėl V. S. neįvykdė jam inkriminuojamo nusikaltimo. Teismas nuosprendyje neįvardijo, kokie konkretūs V. S. patarimai palengvino nusikaltimo darymą. V. S. suvokė, kad jo, kaip savo srities specialisto, nuomonė apie konkurse ketinančių dalyvauti bendrovių gebėjimus atlikti statybos remonto darbus negali turėti jokios įtakos viešojo konkurso rezultatams. Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, nes nenurodė, kokiais motyvais atmetė įrodymus, t. y. liudytojų V. Sk., V. R., liudytojos S. M., kaltinamojo E. R., išteisintojo O. K. parodymus, pokalbio, vykusio 2004 m. birželio 29 d., užfiksuoto vykdant operatyvinius veiksmus tarp V. P. ir V. S. turinį, kurie prieštarauja ir paneigia įrodymus, kuriais teismas grindžia savo išvadas.

65Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nuteistojo E. R., išteisintojo O. K., liudytojų V. Sk., V. R. ir S. M. parodymai nei patvirtina, nei paneigia V. S. kaltę padėjus V. P. ir G. D. piktnaudžiauti tarnyba. Šių asmenų parodymai aiškiai patvirtina, kad V. S. neteikė lokalių sąmatų UAB „A“, šias sąmatas parengė pati UAB „A“ be V. S. dalyvavimo, vadinasi, teismai netinkamai taikė BK 24 straipsnio 6 dalį. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė ir dėl apeliacinio skundo argumento, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje liko neįvertintas vienas svarbiausias įrodymas, kuris visiškai paneigia nuteistojo kaltę, t. y. pokalbis tarp V. P. ir V. S., įvykęs 2004 m. birželio 29 d., užfiksuotas vykdant operatyvinius veiksmus, kuris akivaizdžiai patvirtina, kad V. S. negali padaryti lokalios sąmatos iki konkurso, atsisako ją daryti, nurodė atsisakymo priežastis ir aiškiai pareiškė, kad lokalios sąmatos nedarys.

66Reziumuodamas kasatorius teigia, kad V. S. kaltė nusikaltimo padaryme neįrodyta, jis nebuvo susitaręs su kitais nuteistaisiais, jo veika pasireiškė neatsargumu, o ne tyčia, jis nedavė patarimų ir neteikė priemonių, kurios padėtų vykdyti nusikalstamą veiką. Kadangi nuteistojo veikoje nėra bendrininkavimo požymių, tai akivaizdu, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 24 straipsnio 6 dalį).

67Atsiliepimu į nuteistųjų V. P., E. R., G. D., R. G. ir nuteistojo V. S. gynėjo advokato V. Vyšniausko kasacinius skundus Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Mindaugas Barkauskas prašo jų skundus atmesti. Savo prašymus prokuroras argumentuoja tuo, kad:

681) nuteistojo V. P. kasacinio skundo argumentai dėl 2009 m. gruodžio 28 d. Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo ir 2011 m. vasario 22 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžių yra nepagrįsti, nes pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai ištyrė visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus faktinius duomenis, juos patikrino kitais proceso veiksmais ir pagrįstai pripažino įrodymais, kuriais grindė apkaltinamąjį nuosprendį, pašalino visas kilusias abejones ar prieštaravimus. Iš to išplaukia, kad BPK 20 straipsnio reikalavimai nebuvo pažeisti, o vien tai, kad kasatorius nesutiko su įrodymų vertinimu, nėra pagrindas pripažinti, kad buvo padarytas baudžiamojo proceso pažeidimas. Pirmosios instancijos teismas labai išsamiai byloje ištyrė operatyvinio veiksmo, t. y. slapto patekimo į V. P. darbo kabineto patalpas, aplinkybes, dalies šio veiksmo metu nustatytų aplinkybių pagrįstai nepripažino įrodymais, nes veiksmą atlikę pareigūnai peržengė jiems teismo suteiktų teisių atlikti tam tikrus veiksmus ribas. Be deklaratyvaus teigimo apie apeliacinės instancijos teismo neva padarytus esminius BPK pažeidimus, V. P. kasaciniame skunde iš esmės yra dar kartą aptariami ir vertinami konkretūs šioje baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai, nepateikiant konkrečių duomenų, kurie liudytų buvusius pažeidimus.

69Iš Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 22 d. nuosprendžio turinio, jame išdėstytos motyvuojamosios dalies akivaizdu, kad teismas visapusiškai išnagrinėjo ne tik V. P., bet ir kitų proceso dalyvių paduotus apeliacinius skundus. Tai, kad minimame nuosprendyje V. P. skundas nėra atkartotas visa apimtimi, neduoda pagrindo laikyti, jog skundas neišnagrinėtas ar išnagrinėtas neišsamiai. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiais Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką nagrinėjant baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, pabrėždamas, kad BPK 331, 332 straipsnių nuostatos nereikalauja, kad apeliacinės instancijos teismo priimamuose nuosprendyje ar nutartyje būtų detaliai aptartas kiekvienas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas turi pasisakyti dėl apeliacinio skundo esmės (kasacinė byla Nr. 2K-543/2004). Skundžiamame 2009 m. gruodžio 28 d. Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo nuosprendyje, taip pat ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 22 d. nuosprendyje, priešingai nei nurodė kasatorius, yra aiškiai ir motyvuotai išvardyta, kokius konkrečiai teisės aktus savo neteisėtais veiksmais pažeidė V. P., kokias neigiamas pasekmes sukėlė šie pažeidimai. Kasaciniame skunde V. P. nurodė, kad parenkant bausmės rūšį ir nustatant baudos dydį nebuvo atsižvelgta į jo sunkią finansinę padėtį, taip pat į tai, kad nebuvo nustatytas joks asmeninės naudos siekimas bei kitas reikšmingas aplinkybes.

70Šis skundo argumentas, prokuroro nuomone, taip pat yra nepagrįstas, nes V. P. už padarytus nusikaltimus paskirtos pakankamai švelnios bausmės. Bausmė nuteistajam paskirta laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgiant į jo vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme bei į kitus asmenybę apibūdinančius duomenis. Taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ir 62 straipsnio nuostatas nebuvo jokio pagrindo, juolab nebuvo jokio pagrindo spręsti klausimą dėl V. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės veikai praradus pavojingumą;

712) nuteistojo E. R. kasacinio skundo argumentai visiškai nepagrįsti, nes byloje surinktų įrodymų pagrindu yra kategoriškai nustatyta, kad būtent E. R. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teismai visapusiškai ištyrė visas nustatytas aplinkybes ir jas patvirtinančius faktinius duomenis, įrodymus vertino tiek kiekvieną atskirai, tiek ir jų visetą, dėl to priėmė E. R. teisėtą ir pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį, tai rodo, jog nebuvo pažeistos BPK 20 straipsnyje išdėstytos įrodymų vertinimo taisyklės. Taip pat teismai pagrįstai nuteistojo E. R. veiksmus vertino kaip padėjimą padaryti nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, nors E. R. vaidmuo šioje byloje yra iš esmės pagrindinis, ir tik baudžiamojo įstatymo nuostatos dėl nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai kvalifikavimo neleido griežčiau vertinti jo akivaizdžiai nusikalstamų veiksmų. Byloje nustatyta, kad G. D. ir V. P. sutarė su V. S., jog šis dirbs tik su UAB „A“ ir jai teiks išskirtines sąlygas. Byloje taip pat nustatyta, kad tokie veiksmai buvo atlikti dar iki konkurso rezultatų paskelbimo, t. y. jau pirminėje dokumentų parengimo stadijoje V. S. veikė išimtinai E. R. (kartu ir UAB „A“) interesais, o visą šią veiklą koordinavo ir jai turėjo įtakos V. P. su G. D., tai teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas. Tas pats pasakytina ir apie R. G. dalyvavimą nusikalstamų veikų padaryme, nes jis ne šiaip sau UAB „A“, kuriai atstovavo E. R,, ir įmonei „D“ pateikė vienodas medicinos įrangos kainas, o UAB „E“ keliais šimtais tūkstančių didesnes. Tokį nurodymą, kaip rodo konkretūs byloje esantys pokalbiai telefonu, jis buvo gavęs būtent iš G. D. ir V. P., nes tai buvo jų plano, kaip padaryti, kad konkursą neteisėtai laimėtų E. R. atstovaujama UAB „A“ dalis, o R. G. padėjo jiems tą savo sumanymą įgyvendinti. Išdėstytų argumentų pagrindu galima konstatuoti, kad baudžiamasis įstatymas šioje byloje buvo pritaikytas teisingai ir E. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai. Nepagrįstas ir E. R. kasaciniame skunde nurodytas argumentas, kad jis nepadėjo V. P. suklastoti dokumento – UAB „A“ konkursinį pasiūlymą, nes sąmatų sukeitimas buvo natūralus statybos verslą vykdančios organizacijos veiksmas. Byloje esančiais nuteistųjų daugybiniais telefoninių pokalbių ir susitikimų garso įrašais, operatyvinio veiksmo protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad dalis UAB „A“ pasiūlymo sąmatų buvo keičiamos ne dėl to, kad keitėsi darbai, o dėl to, kad jose nurodyti duomenys buvo akivaizdžiai neteisingi, ir tai suvokė dėl tokio klastojimo kaltais pripažinti asmenys. Vilniaus miesto 3–iasis apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 28 d. nuosprendyje išsamiai aptarė visus įrodymus, kurie patvirtina E. R. vaidmenį padedant suklastoti tikrą dokumentą (sąmatą), šiuos teismo argumentus ir išvadas patvirtino ir pripažino pagrįstomis nuteistojo apeliacinį skundą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas. Apibendrinant konstatuotina, kad šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nustatyti labai aktyvūs ir kryptingi E. R. veiksmai derinant su konkurso organizatoriais ne tik konkurso eigos, bet ir finalinio etapo klausimus. Iš esmės kasaciniame E. R. skunde nurodomos faktinės baudžiamosios bylos aplinkybės ir jų vertinimas buvo nurodyti ir apeliaciniame skunde, kurį išnagrinėjo Vilniaus apygardos teismas, kuris dėl šių argumentų pasisakė 2011 m. vasario 22 d. nuosprendyje. Kitų argumentų dėl baudžiamojo proceso pažeidimų ar netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo kasatorius nepateikė;

723) nuteistojo G. D. kasacinio skundo argumentai nepagrįsti. Teismas nuosprendyje konstatavo ne tik jo, kaip ligoninės direktoriaus, bendrųjų valstybės tarnybos principų pažeidimą, bet ir nurodė konkrečius teisės aktus, kurių šiurkštus pažeidimas ir visiškas ignoravimas lėmė jo veiksmais padarytą didelę žalą valstybei. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad dar iki 2004 m. liepos 5 d., kai buvo pirmą kartą peržiūrėti aptariamame konkurse dalyvaujančių įmonių pasiūlymai, jo laimėtojas VšĮ (duomenys neskelbtini) vadovų G. D. ir V. P. sprendimu, kuriam pritarė ir kiti kaltais pripažinti bendrininkai E. R., V. S. ir R. G., jau buvo aptartas ir išrinktas. Dėl to akivaizdu, kad tokie ligoninės vadovų veiksmai neteisėti, nes direktorius G. D., nebūdamas Viešųjų pirkimų komisijos narys ar tarnautojas, kuriam pagal kokius nors norminius aktus priklausytų užsiimti viešaisiais pirkimais, o jo pavaduotojas V. P., veikdamas kaip ligoninės viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas, itin šiurkščiai pažeidė visus be išimties viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus, taip pat teisės aktus, reglamentuojančius jų, kaip valstybės tarnautojų, veiklą, tą patvirtino ir apeliacine tvarka bylą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas. G. D. skunde išdėstyti teiginiai, kad jis niekaip nepadėjo UAB „A“ laimėti statybos ir remonto darbų konkurso, taip pat yra nepagrįsti, prieštaraujantys byloje esantiems įrodymams. Vilniaus miesto 3–iasis apylinkės teismas labai išsamiai nuosprendyje aprašė, kokius konkrečius veiksmus atliko G. D. tam, kad konkursą laimėtų būtent UAB „A“, juo labiau bylos medžiaga yra kategoriškai nustatyta, kad nė vienas nuteistųjų savarankiškai, t. y. nežinant ar nedalyvaujant bent vienam iš kitų nuteistųjų, jokių veiksmų neatliko. Išanalizavus daugybę byloje užfiksuotų nuteistojo G. D. pokalbių telefonu ir susitikimų garso įrašų matyti vienintelis jo konkretus siekis, kad konkursą laimėtų būtent UAB „A“, o ne kita konkurso dalyvė. Byloje labai kategoriškai nustatyta, kad visą aptariamą laikotarpį G. D. veikė tik tiesiogine tyčia, t. y. siekdamas savo ir kitų paskelbto konkurso rezultatais suinteresuotų asmenų vieningo tikslo. Tiek Vilniaus miesto 3–iasis apylinkės teismas, tiek Vilniaus apygardos teismas, vertindami G. D. veiksmus, įrodymus, patvirtinančius jam pareikštą kaltinimą, vertino laikydamasis nustatytų taisyklių, BPK 20 straipsnyje išdėstytų reikalavimų, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad šioje dalyje buvo padarytas esminis BPK pažeidimas;

734) nuteistojo R. G. kasacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, nes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai visapusiškai ir išsamiai ištyrė visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus faktinius duomenis, juos patikrino kitais proceso veiksmais ir pagrįstai pripažino įrodymais, kuriais grindė apkaltinamąjį nuosprendį, pašalino visas kilusias abejones ar prieštaravimus. BPK 20 straipsnio reikalavimai nebuvo pažeisti, o tai, kad kasatorius nesutinka su įrodymų vertinimu, išdėstytu teismo nuosprendyje, nėra pagrindas pripažinti, kad buvo padaryta baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Kasaciniame skunde išdėstytos byloje surinktų įrodymų pagrindu padarytos išvados, nurodomos kaip padarytos neva iš esmės pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą, yra deklaratyvaus pobūdžio, nenurodant, kuo jis pasireiškė. Iš to darytina išvada, kad R. G. kasaciniame skunde, be įrodymų vertinimo, nėra jokių argumentų apie teismų padarytus kokius nors esminius BPK pažeidimus, taip pat apie netinkamai pritaikytą baudžiamąjį įstatymą;

745) V. S. gynėjo kasaciniame skunde išdėstyti argumentai yra nepagrįsti, nes byloje kategoriškai nustatyta, kad V. S. aktyviai dalyvavo G. D. ir V. P. pokalbiuose iki konkurso dalyvių pasiūlymų peržiūros, žinojo apie konkursinius pasiūlymus pateikusias ir planuojančias pateikti įmones (taip pat ir apie UAB „A“), taip pat tęsė savo konsultacijas, kuri įmonė galėtų ir turėtų laimėti minimą statybos konkursą ir kaip tai ji galėtų padaryti. Iš to akivaizdu, kad tokiais savo veiksmais V. S. padėjo G. D. ir V. P. priimti sprendimą dar iki laimėtojo paskelbimo, nes žinojo iš V. S. pažado, kad tik šiai įmonei bus sudarytos išimtinės sąlygos gauti atitinkamas sąmatas ir kitus duomenis, kurių specialiai ar per neapsižiūrėjimą buvo reikalaujama iš konkurso dalyvių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad priešingai nei teigiama skunde, V. S. itin aktyviai dalyvavo diskutuojant, kaip reikia elgtis, kad konkursas išoriškai būtų teisėtas, o jo nelaimėjusios įmonės neturėtų jokio pagrindo ginčyti rezultatų teisės aktų nustatyta tvarka.

75Kasaciniame skunde akcentuojama, kad Vilniaus miesto 3–iasis apylinkės teismas neištyrė visų byloje esančių įrodymų, o ištirti ir aprašyti nepatvirtina, kad V. S. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą. Šis skundo argumentas taip pat nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas nuosprendyje itin detaliai aprašė visus byloje surinktus ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, daug dėmesio skyrė jų analizei ir vertinimo motyvams, daug papildomų proceso veiksmų atliko savo iniciatyva. Esant tokiai situacijai, tvirtinimas, kad teismas neištyrė, neatsižvelgė į dalį įrodymų ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, yra visiškai nepagrįstas. Nagrinėjant bylą teisme nekilo abejonių dėl teisėto duomenų gavimo būdo ir priemonių, nagrinėjimo teisme metu nekilo abejonių ir dėl galimybės juos patikrinti baudžiamojo proceso įstatymo numatytais proceso veiksmais. Nepagrįstai kasatorius teigia, kad teismas nesivadovavo baudžiamojoje teisėje galiojančiu principu, jog visos abejonės vertinamos kaltinamo asmens naudai, nes nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą nebuvo nustatyta jokių abejonių, kurios leistų manyti, kad nuteistieji, konkrečiai kalbant, V. S., nepadarė jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, nenustatyta prielaidų ar spėlionių, kuriomis būtų grindžiami skundžiami nuosprendžiai. Kasaciniame skunde nuteistojo V. S. gynėjas advokatas V. Vyšniauskas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas nepasisakė dėl visų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, o būtent nepasisakė dėl vieno iš didelio skaičiaus byloje esančių nuteistųjų pokalbių telefonu ir susitikimų garso įrašų. Šis kasacinio skundo argumentas taip pat nepagrįstas, nes Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 22 d. nuosprendyje visapusiškai išnagrinėjo V. S. ir kitų proceso dalyvių apeliacinius skundus. Tai, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje V. S. skundas neatkartotas visa apimtimi ir nėra atsakyta į kiekvieną skundo frazę, neduoda pagrindo laikyti, kad jo skundas neišnagrinėtas ar išnagrinėtas neišsamiai. Tokios pozicijos (kaip jau buvo nurodyta aukščiau), laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką nagrinėjant baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, pabrėždamas, kad BPK 331, 332 straipsnių nuostatos nereikalauja iš apeliacinės instancijos teismo priimamuose nuosprendyje ar nutartyje detaliai aptarti kiekvieną apeliacinio skundo argumentą; aptariamos normos įpareigoja teismą pasisakyti dėl apeliacinio skundo esmės.

76Kasaciniai skundai atmestini.

77Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti kasatorių prašymus – panaikinti juos ir bylą nutraukti – nėra pagrindo. Dėl baudžiamojo proceso įstatymo taikymo

78Iš kasacinių skundų turinio matyti, kad kasatoriai, prašydami pirmosios bei apeliacinės instancijos teismo nuosprendžius panaikinti ir bylą nutraukti, iš esmės nesutinka su byloje ištirtų įrodymų vertinimu, teigia, kad apkaltinamasis nuosprendis nepagrįstas, priimtas neįrodžius nuteistųjų kaltumo padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.

79Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. patikrina, ar pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, ar nagrinėdami bylą nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnis). Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas, nes kasacinės instancijos teismas įrodymų iš naujo netiria ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja.

80Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaujantis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismai įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kaltininkui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

81Pagal BPK 301 straipsnio 1 dalį teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad teismas visas bylos aplinkybes išsamiai išnagrinėjo, visus byloje surinktus duomenis patikrino ir nurodė, kurie iš jų nepripažintini įrodymais, nes gauti pažeidžiant įstatymų reikalavimus. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalį apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstytos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus; nusikalstamos veikos motyvai ir išvados; bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas esmingai pažeidė apkaltinamojo nuosprendžio surašymo taisykles (BPK 305 straipsnis), kad, pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, jame padarytos išvados nepagrįstos išsamiu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, kad įrodymų vertinimas vienpusis ir logiškai nepaaiškinantis padarytų išvadų.

82Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą pagal nuteistųjų V. P., G. D., E. R., V. S. ir R. G. apeliacinius skundus (taip pat ir prokuroro apeliacinį skundą, kuriuo buvo ginčijamas nuosprendžio, priimto dėl O. K., pagrįstumas), pripažino, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados pagrįstos ir atitinkančios faktines bylos aplinkybes, kad pagal nustatytas aplinkybes nuteistieji pagrįstai pripažinti kaltais padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nesutikti su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada bei konstatuoti, kad šis teismas iš esmės pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. bylos nepatikrino tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniuose skunduose, neatsakė į esminius apeliantų argumentus, ir dėl to, panaikinus apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, reikia bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, teisėjų kolegija neturi pagrindo, be to, pažymėtina, kad ir patys kasatoriai toko sprendimo priimti neprašo. Dėl Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalies, 300 straipsnio 1 dalies bei bendrininkavimo (BK 24–26 straipsniai) nuostatų taikymo

83Pagal byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoti, kad G. D., V. P., E. R., R. G. ir V. S. baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai, neturi pagrindo.

84Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Todėl, kaltinant bendrininkavimu darant ar padarius konkrečią nusikalstamą veiką, taip pat turi būti nustatyta tos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Ši visuma yra sudėtingesnė, palyginus su veikos požymiais, kai nusikalstamą veiką daro vienas asmuo. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti nustatyta ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Taigi kiekvieno bendrininkavimo atveju kaip atitinkamų požymių visuma turi būti konstatuota ir tai, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius (užimamos pareigos, jų pobūdis) požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius. Būtinas bendrininkavimo požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas (BK 24 straipsnio 1 dalis), tačiau įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas (BK 24 straipsnio 2 dalis). Vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju). Padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus (BK 24 straipsnio 3 ir 6 dalys).

85Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Iš anksto numatytas, detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, glaudžių ryšių tarp bendrininkų nustatymas, vaidmenų pasiskirstymas ir pan. nėra būtini bendrininkų grupės požymiai. Pažymėtina, kad jeigu pagal atitinkamą BK specialiosios dalies straipsnio sudėtį vykdytojui, be bendrųjų subjekto požymių, būtini ir specialūs subjekto požymiai, kiti bendrininkai, neturintys tokių specialių požymių, gali būti pripažįstami organizatoriais, kurstytojais, padėjėjais, bet ne nusikalstamos veikos vykdytojais. Pagal BK 26 straipsnio 1 dalį bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia.

86Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija (o pagal nuo 2011 m. liepos 5 d. įsigaliojusią įstatymo redakciją – ir Europos Sąjunga), juridinis ar fizinis asmuo.

87Teismų praktikoje piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip tyčinis įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui. Taikant BK 228 straipsnį žala suprantama kaip turtinio ar kitokio pobūdžio žala, dėl kurios nukenčia valstybės, tarptautinės organizacijos, juridinio ar fizinio asmens turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams. Didelės žalos požymis, būtinas baudžiamajai atsakomybei kilti, yra vertinamasis, todėl jis paprastai nustatomas atsižvelgiant ne tik į kilusios žalos, bet ir į pačios veikos pobūdį, pažeistų įstatymo saugomų vertybių, veiklos srities, kaltininko einamų pareigų svarbą ir kt. konkrečias byloje nustatytas aplinkybes.

88Byloje nustatyta, kad, veikdami bendrininkų grupe, G. D. – VšĮ (duomenys neskelbtini) direktorius, V. P. – VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojas administracijos-ūkio reikalams bei direktoriaus 2004 m. gegužės 20 d. įsakymu paskirtas II etapo 3 operacinių, akių ligų ir LOR skyrių projektavimo ir remonto darbų pirkimo supaprastintu atvirojo konkurso būdu komisijos pirmininku (t. y. būdami asmenimis, turinčiais BK 228 straipsnyje numatyto nusikaltimo vykdytojui būtinus specialiuosius subjekto požymius), padedant bendrininkų grupės nariams UAB „A“ Vilniaus filialo investicijų direktoriui E. R., UAB „B“ direktoriui R. G. ir UAB „C“ direktoriui V. S., tyčia piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pažeisdami įstatymų reikalavimus, nesilaikydami ir veikdami priešingai Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme suformuluotiems principams, kad atliekant viešųjų pirkimų procedūras ir nustatant laimėtoją turi būti laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principų, kad negali būti trukdoma sąžiningos konkurencijos užtikrinimui, iš anksto nusprendė, jog konkursą turi laimėti UAB „A“, susitarė su E. R., jog jie proteguos ir padės, kad jo atstovaujama bendrovė laimėtų konkursą, susitarė su R. G. ir V. S., kad šie veiks UAB „A“ interesais, pateiks atitinkamai tokias parduodamos medicinos įrangos kainas bei statybos ir remonto darbų sąmatas, kurios leistų ją pripažinti konkurso nugalėtoja, ir savo tikslą pasiekė – konkurso nugalėtoja buvo pripažinta UAB „A“, savo konkursiniame pasiūlyme nurodžiusi mažiausią medicinos įrangos kainą, bet tik ji pateikusi statybos ir remonto darbų lokalias sąmatas, nes tik ji viena ir buvo gavusi iš V. S. lokalių sąmatų skaičiavimus. Taip pat byloje nustatyta, kad V. P., žinodamas, jog UAB „A“ konkursiniame pasiūlyme esančios lokalios sąmatos neatitinka tikrovės, po supaprastinto viešojo konkurso rezultatų paskelbimo ir statybos rangos sutarties pasirašymo, susitaręs su E. R. ir šiam padedant, t. y. pateikiant naujas lokalias ir kito turinio objektines sąmatas, suklastojo UAB „A“ konkursinio pasiūlymo medžiagą (135–223 puslapius pateikdamas kitais).

89Nuteistųjų G. D. ir V. P. argumentai, kad jų piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi nenustatytas, o V. P. argumentai dar ir dėl to, kad jis nesuklastojo UAB „A“ konkursinės medžiagos, atmestini kaip nepagrįsti, prieštaraujantys pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nustatomajai daliai, taip pat ir šio nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytiems įrodymams bei motyvams, kuriais vadovaudamasis teismas nusikalstamų veikų aplinkybes pripažino įrodytomis. Būtinas piktnaudžiavimo tarnyba sudėties požymis – didelė žala, kuri, kaip minėta, gali būti ir turtinio, ir (ar) neturtinio pobūdžio. Byloje neturtinės žalos požymis nustatytas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir nuosprendyje, ne tik apie tai, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė piktnaudžiavimas tarnyba, bet ir kuo pasireiškė bei kam buvo padaryta didelė neturtinio pobūdžio žala, yra išsamiai ir motyvuotai pasisakyta.

90Pagal byloje nustatytas aplinkybes konstatuoti, kad G. D. ir V. P. baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai, kad G. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, o V. P. – pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį nenustačius jų veikoje šių nusikalstamų veikų sudėties požymių, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Nuteistųjų V. S., R. G. ir E. R. bendrininkavimas, dalyvavimas darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje, o E. R. ir darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, byloje nustatytas, t. y. ir tyčia, ir susitarimas veikti bendrai, ir kiekvieno iš jų atliktų veiksmų svarba bei vaidmuo darant nusikalstamą veiką nuosprendyje išsamiai ir tinkamai atskleisti. Byloje nustatyta, kad V. S., R. G. ir E. R. padėjo bendros nusikalstamos veikos vykdytojams piktnaudžiauti tarnyba, o E. R. dar ir suklastoti tikrą dokumentą. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje tai, kokie buvo kiekvieno iš nuteistųjų veiksmai, kokios priemonės buvo teikiamos, yra nurodyta, išanalizuota ir įvertinta. Bendrininkai atsako už vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis), todėl V. S. ir R. G. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 6 dalį bei 228 straipsnio 1 dalį, o E. R. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį bei 228 straipsnio 1 dalį ir BK 24 straipsnio 6 dalį bei 300 straipsnio 1 dalį.

91Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatoriai, teigdami, jog teismai netinkamai aiškino ir taikė bendrininkavimo nuostatas, iš esmės ginčija nustatytas faktines bylos aplinkybes, o tai, nenustačius esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Nuteistojo V. P. argumentai dėl jam paskirtų bausmių (rūšies ir dydžio) bei dėl BK 36 straipsnio taikymo atmestini. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje šiais klausimais išsamiai ir motyvuotai pasisakė. Teisėjų kolegija konstatuoti, kad skirdamas bausmes bei netaikydamas BK 36 straipsnio teismas netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą, neturi pagrindo.

92Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų pirmosios bei apeliacinės instancijos teismo nuosprendžių panaikinimo ir pakeitimo pagrindų, kasaciniai skundai, kuriais prašoma juos panaikinti ir bylą nutraukti, atmestini.

93Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

94Nuteistųjų V. P., G. D. (G. D.), E. R., R. G. ir nuteistojo V. S. gynėjo advokato Valdo Vyšniausko kasacinius skundus atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 28 d.... 4. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 5. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, G. D. pagal BK 228 straipsnio 1... 6. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, E. R. pagal BK 24 straipsnio 6... 7. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos A. Rakauskienės pranešimą,... 8. V. P. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe kartu su VšĮ... 9. Tokiais savo veiksmais V. P., veikdamas bendrininkų grupe su G. D., padedant... 10. G. D., veikdamas bendrininkų grupe su VšĮ (duomenys neskelbtini)... 11. Tokiais savo veiksmais G. D., veikdamas bendrininkų grupe su V. P., padedant... 12. E. R., veikdamas bendrininkų grupe kartu su UAB „B“ direktoriumi R. G.,... 13. Tokiais savo veiksmais E. R., veikdamas bendrininkų grupe kartu su R. G., V.... 14. R. G., veikdamas bendrininkų grupe kartu su UAB „A“ Vilniaus filialo... 15. Tokiais savo veiksmais R. G., veikdamas bendrininkų grupe kartu su E. R., V.... 16. V. S., veikdamas bendrininkų grupe kartu su UAB „A“ Vilniaus filialo... 17. Tokiais savo veiksmais V. S., veikdamas bendrininkų grupe su E. R. ir R. G.,... 18. Kasaciniu skundu nuteistasis V. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto 3–iojo... 19. Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą... 20. Nuosprendyje nurodoma, kad jo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 228... 21. Piktnaudžiavimas tarnyba yra teisės normų pažeidimas, tačiau teismas... 22. Be to, parenkant bausmės rūšį už piktnaudžiavimą tarnyba ir nustatant... 23. Kasaciniu skundu nuteistasis G. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto 3–iojo... 24. BPK 301 straipsnyje numatyta, kad nuosprendis turi būti pagrįstas įrodymais,... 25. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra valstybės tarnautojo ar jam... 26. Nuosprendyje teismas konstatavo, kad jis pažeidė „Valstybės tarnybos... 27. Kasatorius teigia, kad jis neruošė ir netvirtino jokių su konkursu... 28. Teismas taip pat konstatavo, kad jis, nebūdamas Viešųjų pirkimų komisijos... 29. Nuosprendyje konstatuojama, jog „...UAB „A“ atstovui E. R. padėjus su... 30. Teismas nuosprendyje nurodo, kad jis nusprendė, jog konkursą turi laimėti... 31. Nuosprendyje konstatuojama, kad jo nurodymu R. G., būdamas UAB „B“... 32. Kasatorius pažymi ir tai, kad UAB „B“ buvo ir yra ne vienintelė medicinos... 33. Kasatorius teigia, kad jo pokalbiai su V. P., V. S. ir R. G. buvo tik... 34. Konkurso dalyvių siūlomų kainų sudėtinę dalį sudaro vadinamosios... 35. Pokalbiuose su V. S. susiformavo nuomonė, kad tinkamiausi pretendentai,... 36. Teismas nuosprendyje konstatavo, kad jis veikė suvokdamas pavojingą savo... 37. Teismas nuosprendyje konstatavo, kad dėl jo veiksmų buvo diskredituota... 38. Reziumuodamas kasatorius teigia, kad jis jokių įstatymų, reglamentų,... 39. Kasaciniu skundu nuteistasis E. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto 3–iojo... 40. Kasatorius teigia, kad teismai nesilaikė BPK 20 straipsnio reikalavimų,... 41. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuojama, kad jis prieš... 42. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuojama, kad dėl E. R.... 43. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje pasisakoma, kad užfiksuoti... 44. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje teigiama, kad: „...E. R.... 45. „A“ dirbantis sąmatininkas V. R. parengė lokalias sąmatas, atsakinga už... 46. Nuosprendžiuose konstatuota, kad pokalbiuose, kuriuose dalyvavo jis, V. P., O.... 47. Po konkurso VšĮ (duomenys neskelbtini) ir „A“ pasirašė statybos darbų... 48. Teismai, konstatuodami, kad sąmatos dar prieš konkursą buvo nerealios,... 49. Teismai vienareikšmiškai konstatavo, kad būtent jis pateikė V. P. naujas... 50. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje teigiama, kad teismas neturi pagrindo... 51. Nuosprendžiuose konstatuota, kad jis pateikė priemones nusikaltimui (BK 24... 52. Kasatorius teigia, kad jo veiksmuose nėra jokio nusikaltimo požymių, teismai... 53. Kasaciniu skundu nuteistasis R. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto 3-iojo... 54. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai aiškiai netinkamai pritaikė... 55. Iš bylos medžiagos matyti, kad visi konkurso dalyvių pateikti pasiūlymai... 56. Kasatorius teigia, kad jo vaidmuo, kaip nusikalstamos veikos padėjėjo,... 57. Nuosprendyje nurodyta, kad baudžiamojoje teisėje vyrauja ir galioja principas... 58. Kasaciniu skundu nuteistojo V. S. gynėjas advokatas Valdas Vyšniauskas prašo... 59. Kasatorius teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai... 60. Pirmosios instancijos teismas neįrodė, kad V. S., veikdamas bendrininkų... 61. Teismas, vertindamas kitus įrodymus, kurie paneigia nuteistojo V. S. kaltę... 62. Nuosprendyje teismas nurodė, kad, vykdant savo dalį susitarimo, V. S.... 63. Teismas nurodė, kad V. S. parodymai, jog jis negalėjo pateikti lokalių... 64. Abu bylą nagrinėję teismai nurodė, kad V. S. kaltę patvirtina tas faktas,... 65. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nuteistojo E. R.,... 66. Reziumuodamas kasatorius teigia, kad V. S. kaltė nusikaltimo padaryme... 67. Atsiliepimu į nuteistųjų V. P., E. R., G. D., R. G. ir nuteistojo V. S.... 68. 1) nuteistojo V. P. kasacinio skundo argumentai dėl 2009 m. gruodžio 28 d.... 69. Iš Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 22 d. nuosprendžio turinio, jame... 70. Šis skundo argumentas, prokuroro nuomone, taip pat yra nepagrįstas, nes V. P.... 71. 2) nuteistojo E. R. kasacinio skundo argumentai visiškai nepagrįsti, nes... 72. 3) nuteistojo G. D. kasacinio skundo argumentai nepagrįsti. Teismas... 73. 4) nuteistojo R. G. kasacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, nes pirmosios... 74. 5) V. S. gynėjo kasaciniame skunde išdėstyti argumentai yra nepagrįsti, nes... 75. Kasaciniame skunde akcentuojama, kad Vilniaus miesto 3–iasis apylinkės... 76. Kasaciniai skundai atmestini.... 77. Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (BPK 376... 78. Iš kasacinių skundų turinio matyti, kad kasatoriai, prašydami pirmosios bei... 79. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas... 80. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų... 81. Pagal BPK 301 straipsnio 1 dalį teismas nuosprendį pagrindžia tik tais... 82. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo... 83. Pagal byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoti, kad G. D.,... 84. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar... 85. Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje... 86. Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam... 87. Teismų praktikoje piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip... 88. Byloje nustatyta, kad, veikdami bendrininkų grupe, G. D. – VšĮ (duomenys... 89. Nuteistųjų G. D. ir V. P. argumentai, kad jų piktnaudžiavimas tarnybine... 90. Pagal byloje nustatytas aplinkybes konstatuoti, kad G. D. ir V. P.... 91. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatoriai, teigdami, jog teismai netinkamai... 92. Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų pirmosios bei apeliacinės instancijos... 93. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 94. Nuteistųjų V. P., G. D. (G. D.), E. R., R. G. ir nuteistojo V. S. gynėjo...