Byla e2-730-881/2018
Dėl įpareigojimo pakeisti juridinio asmens pavadinimą ir nutraukti neteisėtus veiksmus

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė, sekretoriaujant Jadvygai Martunaitei, dalyvaujant ieškovės UAB ,,Hans Group“ atstovui advokato padėjėjui Vitaliui Venckui, atsakovės UAB ,,BIOCLAR Group“ atstovui advokatui Andriui Juoniui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Hans Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,BIOCLAR Group“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,August ir KO“ dėl įpareigojimo pakeisti juridinio asmens pavadinimą ir nutraukti neteisėtus veiksmus,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė UAB ,,Hans Group“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovę UAB ,,BIOCLAR Group“ per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti juridinio asmens UAB ,,BIOCLAR Group“ pavadinimą taip, kad jame nebūtų žymens BIOCLAR jokia forma; uždrausti atsakovei jos gaminius žymėti ir juos vadinti BIOCLAR bet kokia forma, įskaitant bet kokiu žymenis, pavadinimus, kurių sudėtine dalimi būtų žodis BIOCLAR; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad gamina bei prekiauja BIOCLAR prekės ženklo buitiniais nuotekų valymo įrenginiais. Įrenginių gamybos technologiją sukūrė bei įrenginius pradėjo gaminti, juos sertifikavo, gavo CE ženklinimą, atliko įrenginių bandymus Slovakijos bendrovė BIOCLAR, a. s. Iki 2014 m. liepos 16 d. ieškovė turėjo franšizę dėl įrenginių gamybos. Slovakijos Bendrovės BIOCLAR, a. s. ketino keisti veiklos profilį, atsisakydama įrenginių gamybos, todėl ieškovė 2014 m. liepos 16 d. sutartimi įgijo visas teises į įrenginių gamybos technologiją, BIOCLAR, a. s. turėtą know-how, BIOCLAR prekės ženklą, patentus ir kitas susijusias teises, įskaitant teisę naudotis visais atliktų bandymų protokolais, sertifikatais ir kt., todėl šiuo metu ieškovė yra vienintelė teisėtai galinti gaminti įrenginius bei juos žymėti BIOCLAR prekės ženklu. Taigi nuo 2014 m. ieškovė į rinką tiekia savo pačios gaminius – įrenginius BIOCLAR. Atsakovė neteisėtai, pažeisdama teisės aktų reikalavimus, naudojasi BIOCLAR prekės ženklu ir gamina bei į rinką tiekia tokius pat įrenginius kaip ir ieškovė. Atsakovė neteisėtai naudojasi BIOCLAR prekės ženklu, bandymų protokolais, neteisėtai išrašo gaminių atitikties kokybei deklaracijas, naudoja CE žymenį. Atsakovė juridinių asmenų registre buvo įregistruota 2015 m. gegužės 8 d., t. y. po to, kai ieškovė buvo tapusi visų teisių, bet kokiu būdu susijusių su įrenginiais bei BIOCLAR žymeniu, savininke. Ieškovė nėra suteikusi atsakovei jokios teisės naudoti savo pavadinime žymenį BIOCLAR. Kadangi atsakovė, savo pavadinime naudoja ieškovei priklausantį žymenį (prekės ženklą) BIOCLAR, nors tam neturi atsakovės duoto sutikimo, ji atlieka neteisėtus veiksmus.
  1. Atsakovė UAB ,,BIOCLAR Group“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad yra juridinis asmuo teisėtai įsteigtas pagal Lietuvos Respublikos teisės norminių aktų reikalavimus. Prieš steigiant atsakovę, jos steigėjas 2015 m. balandžio 1 d. gavo iš UAB „August ir KO“, prekės ženklo „BIOCLAR“, registruoto Lietuvos prekių ženklų registre (registracijos Nr. 53638), savininko sutikimą atsakovės pavadinime naudoti žodį „BIOCLAR“. Taigi atsakovė teisėtai, remdamasi sutarčių ir susitarimų, sudarytų tarp UAB „August ir KO“ ir atsakovės, pagrindu savo veikloje naudoja „BIOCLAR“ prekės ženklą ir juo ženklina atsakovės gaminamus bei montuojamus „BIOCLAR“ B šeimos nuotekų valymo įrenginius. UAB „August ir KO“ nuo 2001 m. gruodžio 10 d. gamybos sutarties pagrindu yra įgijusi teisę iš BIOCLAR, a. s. (šiuo metu pavadinimas pakeistas į Native water a. s.) gaminti ir platinti „BIOCLAR“ B šeimos nuotekų valymo įrenginius. Būtent šios sutarties pagrindu UAB „August ir KO“ perdavė atsakovei teisę gaminti „BIOCLAR“ B šeimos nuotekų valymo įrenginius ir naudotis visais BIOCLAR a. s. vardu išduotais tokių įrenginių atitiktį pagrindžiančiais dokumentais. Pateikiamas bendrovės Native water a. s raštas patvirtina faktinę aplinkybę, kad ieškovės teiginiai apie jos įgytas vienokias ar kitokias teises iš BIOCLAR, a. s. yra melagingi. Jokių galiojančių sutarčių tarp ieškovės ir BIOCLAR a. s. nėra, o vieninteliu „BIOCLAR“ prekės ženklo savininku šiuo metu yra UAB „August ir KO“. Priešingai nei teigiama ieškinyje, ieškovė neturi nuosavybės teisės į prekės ženklą ,,BIOCLAR“. Lietuvos valstybinio patentų biuro Apeliacijų skyrius nagrinėja atsakovės protestą dėl ieškovės paraiškos registruoti UAB „August ir KO“ nuosavybės teise priklausančiam ženklui „BIOCLAR“ identišką prekės ženklą.
  1. Trečiasis asmuo UAB ,,August ir KO“ ginčija ieškinio pagrįstumą ir prašo jį atmesti. Be to, prašo priimti atskirąją nutartį ir informuoti prokurorą apie galimai nusikalstamą (dokumentų klastojimas ir / ar jų panaudojimas, neteisėta juridinio asmens veikla ir pan.) UAB „Hans Group“ ir / ar jos vadovo D. V. elgesį. Nurodo, kad UAB „August ir KO“ 2001 m. gruodžio 10 d. su BIOCLAR a. s., atstovaujamos tuomečio valdybos nario J. S., kuris savo parašu bei antspaudu ir patvirtino minimą sutartį, sudarytos gamybos teisės sutarties pagrindu ilgą laiką gamino, prekiavo bei populiarino Lietuvoje prekės ženklu „BIOCLAR“ pažymėtus B tipo biologinius nuotekų valymo įrenginius. Šias faktines aplinkybes patvirtina išrašas iš Slovakijos juridinių asmenų registro, 2001 m. gruodžio 10 d. gamybos teisės sutartis, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos raštas, fotonuotraukos, UAB „August ir KO“ lankstinukai. 2004 m. vasario 25 d. tuometis UAB „August ir KO“ vienintelis akcininkas F. A. įsteigė UAB „BIOCLAR BALTIJA“ (kodas 300005534), kurios vadove tapo steigėjo sutuoktinė T. A.. Ši bendrovė taip pat kaip ir UAB „August ir KO“ vykdė prekybą „BIOCLAR“ prekės ženklu pažymėtais B tipo įrenginiais ir kartu buvo prekės ženklo, „BIOCLAR“, registruoto Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre (paraiškos pateikimo data 2005 m. gruodžio 20 d.), savininke. 2011 m. gegužės 5 d. UAB „BIOCLAR BALTIJA“ buvo likviduota dėl bankroto, o pastarajai nuosavybės teise priklausiusį prekės ženklas „BIOCLAR“ nuosavybės teise įgijo UAB „August ir KO“, kuri iki šios dienos ir yra minimo prekės ženklo savininkė. Atsižvelgiant į tai, kad „BIOCLAR“ prekės ženklas nuosavybės teise priklauso UAB „August ir KO“, pastaroji 2015 m. balandžio 1 d. suteikė teisę naujai steigiamam juridiniam asmeniui, kuris atitinkamų sutarčių sudarytų su UAB „August ir KO“ pagrindu ketino vykdyti „BIOCLAR“ prekės ženklu pažymėtų įrenginių gamybą Lietuvos Respublikoje ir prekybą jais tiek Lietuvoje, tiek ir kitose šalyse, savo pavadinime naudoti žodį „BIOCLAR“. Tokiu būdu buvo įsteigta ir Juridinių asmenų registre įregistruota UAB „BIOCLAR Group“, kuri ir vykdė BIOCLAR prekės ženklu pažymėtų B tipo nuotekų valymo įrenginių gamybą bei prekybą. Vertinant ieškovės pateiktą esą 2014 m. liepos 16 d. ieškovės ir BIOCLAR, a. s. (dabartinis bendrovės pavadinimas Native water, a.s.) sudarytą sutartį, atkreiptinas dėmesys, jog ieškovės vadovas ir akcininkas D. V. laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 25 d. iki 2010 m. balandžio 1 d. dirbo UAB „August ir KO“ vadybininku, kuriam pagal užimamas pareigas buvo žinoma visa įmonės konfidenciali informacija, susijusi su UAB „August ir KO“ ir BIOCLAR a.s. tarpusavio santykiais, „BIOCLAR“ prekės ženklu pažymėtų B tipo įrenginių gamybos brėžiniai, įrenginiuose naudojamos technologijos techniniai aprašymai (įrenginių bandymo protokolai bei sertifikatai) ir kita konfidenciali informacija bei dokumentai, susiję su „BIOCLAR“ prekės ženklu pažymėtų B tipo įrenginių gamyba UAB „August ir KO“ bei jų techninėmis savybėmis. Jokių santykių ieškovė su BIOCLAR a.s. niekuomet neturėjo ar bent jau apie tai UAB „August ir KO“ nėra ir nebuvo žinoma, o visus dokumentus, būtinus vykdyti BIOCLAR prekės ženklu pažymėtų B tipo įrenginių gamybą bei prekybą, neteisėtai iš UAB „August ir KO“ pasisavino ir ėmė juos naudoti ieškovės vardu gamindamas bei prekiaudamas minimais įrenginiais ieškovės vadovas ir akcininkas D. V.. Sužinojęs apie tai, kad esmingai pasikeitė BIOCLAR a.s. vadovybė ir įmonė inicijavo savo pavadinimo pakeitimą, D. V., sukūrė, esą prieš pat BIOCLAR a.s. vadovybės ir pavadinimo pasikeitimą (2014 m. liepos 16 d.), tariamai tarp ieškovės ir BIOCLAR a.s. sudarytą neatlygintinę sutartį dėl visų teisių į „BIOCLAR“ prekės ženklą bei B tipo įrenginių gamybos know – how perdavimo ieškovei, kuria ir grindžia savo reikalavimus šioje byloje. BIOCLAR a.s. vardu sutartį su ieškove neva pasirašiusi K. M., apklausiama liudytoja, nepatvirtino neatlygintos sutarties su ieškove sudarymo fakto. Ji nurodė neprisimenanti, kad toks sandoris su ieškove būtų buvęs sudarytas. Kadangi tokio pobūdžio sandoris yra išskirtinis, neabejotinai apie tokio sandorio sudarymą BIOCLAR a.s. vadovė būtų prisiminusi. Be to, dabartiniai Native water a.s. (buvusios BIOCLAR a. s.) valdymo organai neturi ieškovės teismui pateiktos sutarties, esą sudarytos tarp ieškovės ir BIOCLAR a. s., tuo tarpu atsakovės teismui pateikta gamybos teisės sutartis, sudaryta dar 2001 metais su UAB „August ir KO“ yra saugoma Native water a. s. Nuo pat atsakovės įsteigimo dienos ir iki pat šios dienos vieninteliu teisėtu „BIOCLAR“ prekės ženklo savininku Lietuvos Respublikoje yra UAB „August ir KO“, o jai BIOCLAR a. s. niekuomet nėra reiškusi jokių pretenzijų dėl prekės ženklo „BIOCLAR“ registravimo bei žodžio „BIOCLAR“ naudojimo, todėl vien ši aplinkybė rodo ieškovės reikalavimų nepagrįstumą. Taigi 2014 m. liepos 16 d. esą ieškovės ir BIOCLAR, a. s. sudaryta sutartis yra fiktyvus dokumentas.
  1. Dublike ieškovė UAB ,,Hans Group“ palaiko ieškinyje išdėstytus argumentus, papildomai nurodydama, jog atsakovė klaidiną teismą, teigdama, jog ieškovė teikia melagingą informaciją apie tai, jog tarp ieškovės ir BIOCLAR (dabartinis pavadinimas Native water, a. s.) buvo sudaryta 2014 m. liepos 16 d. sutartis, kurios pagrindu ieškovė įgijo visas teises į BIOCLAR prekės ženklo buitinius nuotekų valymo įrenginius. įrenginių gamybos technologiją, BIOCLAR, a. s. turėtą know-how, BIOCLAR prekės ženklą, patentus ir kitas susijusias teises, įskaitant teisę naudotis visais atliktų bandymų protokolais, sertifikatais ir kt. Tarp ieškovės ir BIOCLAR buvo sudaryta minėta sutartis, kadangi sutartis buvo pasirašyta įgaliotų asmenų, sutartis patvirtinta šalių antspaudais, sutartis nuo jos sudarymo momento niekada nebuvo nutraukta ar ginčijama, taigi sutartis buvo sudaryta teisėtai ir sukėlė šalims ir kitiems suinteresuotiems asmenims teises ir pareigas. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Atsakovės pateiktame Native water, a.s. rašte neteisingai nurodoma, jog ji niekada nebuvo sudariusi jokios sutarties su ieškove, kadangi BIOCLAR keitė savo vykdomą veiklą, keitėsi įmonės administracija (savininkai, valdyba ir kt. vadovai), todėl vien toks dabartinės administracijos teiginys, jog nebuvo sudaryta sutartis su ieškove, yra nepagrįstas ir prieštaraujantis faktinėms aplinkybėms. Vien tai, kad dabartinė Native water, a. s. administracija nurodo, kad neva jokia sutartis tarp ieškovės ir BIOCLAR nebuvo sudaryta, nesukelia jokių teisinių pasekmių ieškovei, kadangi sutartis nebuvo nutraukta. Tikėtina, kad Native water, a. s. administracija nebuvo tinkamai informuota apie sudarytas sutartis, apie perleistas teises ir pareigas, galimai neinformuota ir apie sutartį su ieškove. Atsakovė nepateikia jokių kitų papildomų dokumentų / įrodymų, kurie pagrįstų / paneigtų sutarties sudarymą ir / ar jos egzistavimą. Priešingai, ieškovė pateikė išrašą iš sutarties, kas paneigia atsakovės teiginius ir įrodo, kad sutartis buvo sudaryta ir yra galiojanti.
  1. Triplike atsakovė papildomai nurodo, jog ieškovės samprotavimai apie Native water, a.s. administracijos apsirikimą, teikiant informaciją apie tariamai 2014 m. liepos 16 d. tarp ieškovės ir BIOCLAR, a. s. sudarytą sutartį, kurios išrašu grindžiamas ieškovės reikalavimas šioje civilinėje byloje, absoliučiai nepagrįsti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Atsakovė neturi pagrindo abejoti, kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktu teismui Native water, a.s. surašytu raštu ir jame dėstomais teiginiais apie Native water, a.s. ir ieškovės tarpusavio teisinius santykius. Juridiniam asmeniui sudarius teisėtą ir teisinius padarinius sukuriantį sandorį, pastarasis tokio sandorio sudarymo faktą nebejotinai patvirtintų. Tuo tarpu šiuo konkrečiu atveju iš į bylą atsakovės pateikto Native water, a.s. rašto yra daugiau nei akivaizdu, kad pastarosios administracijai yra žinoma apie dar 2001 m. gruodžio 10 d. tarp tuometinės BIOCLAR, a. s. ir UAB „August ir Ko“ sudarytą sutartį, o apie sąlyginai neseniai 2014 metų liepos 16 d. sudarytą autartį pastarajai nėra žinoma. Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovės manifestuojama sutartis de facto niekuomet ir jokiomis aplinkybėmis nebuvo sudaryta, juolab, kalbant apie teisės į prekės ženklą ar pavadinimą „BIOCLAR“ perdavimą ieškovei, bei vykdoma. Ieškovei ir toliau savo reikalavimus grindžiant sutartimi (jos išrašu), atsakovė šiuo procesiniu kreipimusi pareiškia apie rašytinio įrodymo suklastojimą (CPK 184 straipsnio 1 dalis).
  1. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
  1. Ieškovė UAB ,,Hansa Group“ ir atsakovė UAB ,,BIOCLAR Group“ yra juridiniai asmenys, registruoti Lietuvos Respublikoje, užsiimantys buitinių nuotekų valymo įrenginių gamyba ir prekyba. Taigi ieškovė ir atsakovė veikia toje pačioje prekių rinkoje, toje pačioje teritorijoje, todėl yra konkurentės Konkurencijos įstatymo prasme.
  2. Byloje kilo ginčas dėl žymens BIOCLAR naudojimo atsakovės veikloje, ženklinant gaminius, o taip pat dėl šio žymens naudojimo atsakovės juridinio asmens pavadinime. Pasak ieškovės, atsakovė buvo įregistruota Juridinių asmenų registre 2015 m. gegužės 8 d., t. y. jau po to, kai ieškovė buvo tapusi visų teisių, bet kokiu būdu susijusių su buitinių nuotekų valymo įrenginiais bei BIOCLAR žymeniu, savininke.
  3. Ieškovė įrodinėja, jog ji 2014 m. liepos 16 d. Gamybinės paslapties (know-how) perleidimo sutarties, pasirašytos su bendrove BIOCLAR, a. s., pagrindu įgijo visas teises į BIOCLAR prekės ženklo buitinių nuotekų valymo įrenginių gamybos technologiją: BIOCLAR, a. s. turėtą know-how, BIOCLAR prekės ženklą, patentus ir kitas susijusias teises, įskaitant teisę naudotis visais atliktų bandymų protokolais, sertifikatais ir kt., todėl šiuo metu ieškovė yra vienintelė teisėtai galinti gaminti įrenginius bei juos ženklinti BIOCLAR prekės ženklu. Be to, ieškovė tvirtina, jog iki 2014 m. liepos 16 d. ji turėjo franšizę dėl įrenginių gamybos, kurios pagrindu vykdė veiklą, tačiau Frančizės sutarties teismui nepateikė.
  4. Byloje nėra ginčo, jog įrenginių gamybos technologiją sukūrė bei įrenginius pradėjo gaminti, juos sertifikavo, gavo CE ženklinimą, atliko įrenginių bandymus Slovakijos bendrovė BIOCLAR, a. s., kurios dabartinis pavadinimas Native water, a. s. (pavadinimas pakeistas 2014 m. liepos 23 d.).
  5. Iš pateikto Prekių ženklų registro išrašo matyti, jog Lietuvos Respublikoje registruoto prekių ženklo ,,BIOCLAR“ (Reg. Nr. 53638) savininkė yra trečiasis asmuo UAB ,,August ir KO“. Paraiškos padavimo data 2005 m. gruodžio 30 d., registracijos data 2007 m. sausio 16 d. Prekių ženklo registracija galioja iki 2025 m. gruodžio 30 d. Prekių ženklas registruotas 11 (nuotekų, vandens valymo įrenginiai; vandens tiekimo ir sanitariniai įrenginiai; naftos valymo mašinos), 37 (nuotekų, vandens, naftos valymo, vandens tiekimo, sanitarinių įrenginių įrengimas, techninė priežiūra ir taisymas (remontas)), 40 (nuotekų, vandens, organinių ir neorganinių medžiagų apdorojimas, apdirbimas bei perdirbimas; šiukšlių ir atliekų rūšiavimas ir perdirbimas; vandens, nuotekų, naftos valymas) prekių ir paslaugų klasėms pagal Nicos klasifikaciją.
  6. Byloje taip pat pateiktas Prekių ženklų registro išrašas, iš kurio matyti, jog ieškovės UAB ,,Hansa Group“ vardu 2016 m. balandžio 14 d. (paraiškos padavimo data 2015 m. balandžio 14 d.) taip pat buvo registruotas prekių ženklas ,,BIOCLAR“ (Reg. Nr. 73169), dėl kurio registracijos yra pareikštas protestas. Prekių ženklas registruotas 11 (nuotekų valymo ir apdorojimo įrenginiai; vandens valymo įrenginiai; vandens valymo aparatai ir mašinos; nuotekų nusodinimo įrenginiai; nuotekų valymo rezervuarai; vandens filtrai; vandens gėlinimo įrenginiai; vandens minkštinimo aparatai ir įrenginiai; vandens dezinfekavimo aparatai; vandens gryninimo aparatai; vandens gerinimo įrenginiai; vandens filtravimo įrenginiai; sanitariniai ir vandens tiekimo įrenginiai), 37 (vandens ir nuotekų valymo ir (ar) apdorojimo įrenginių įtaisymas, techninė priežiūra ir remontas), 40 (nuotekų valymo ir apdorojimo įrenginių nuoma) prekių ir paslaugų klasėms pagal Nicos klasifikaciją.
  7. Be to, byloje yra pateikta 2001 m. gruodžio 10 d. Gamybos teisės sutartis, pasirašyta tarp BIOCLAR, a. s. ir trečiojo asmens UAB ,,August ir KO“, pagal kurią BIOCLAR, a. s. suteikė UAB ,,August ir KO“ teisę gaminti nuotekų valymo įrenginius ,,BIOCLAR“, ,,B“ tipas, galingumas nuo 2 iki 40 asmenų ekvivalento, ir ,,B“ tipas, galingumas daugiau kaip 40 asmenų ekvivalento ir naudoti know-how gaminant produktą (Sutarties 1.1 punktas). Remiantis sutarties 4.1 punktu, gamintojas naudoja know-how, turi teisę gaminti produktus ir parduoti teritorijoje ir už teritorijos ribų. Gamintojas, gamindamas ir parduodamas produktus, turi teisę naudotis bet kokiais įgaliotojo dokumentais, įskaitant, bet neapsiribojant, įgaliotojo produktų gamybos brėžinius, sertifikatus ir kitus dokumentus, patvirtinančius produktų technines charakteristikas ir jų atitikimą teisinėms normoms bei nustatytiems techniniams reikalavimams (Sutarties 4.2 punktas). Gamintojas turi teisę naudoti gamyklos markes, produktų prekybinį pavadinimą, prekių ženklus arba bet kokius kitus įgaliotojo simbolius produktams ženklinti ir reklamuoti (Sutarties 6.1 punktas). Gamintojas turi teisę be išankstinio įgaliotojo sutikimo perduoti teises pagal šią sutartį trečiajam asmeniui; tokiu atveju gamintojas privalės kontroliuoti trečiojo asmens gaminamus produktus (Sutarties 14.2 punktas).
  8. Atsakovė, ginčydama ieškinio pagrįstumą, tvirtina, jog prieš steigiant juridinį asmenį UAB ,,BIOCLAR Group“, jos steigėjas 2015 m. balandžio 1 d. gavo iš UAB „August ir KO“, prekės ženklo „BIOCLAR“, registruoto Lietuvos prekių ženklų registre (registracijos Nr. 53638), savininko sutikimą atsakovės pavadinime naudoti žymenį „BIOCLAR“, taigi, pasak atsakovės, ji teisėtai, remdamasi sutarčių ir susitarimų, sudarytų su UAB „August ir KO“, pagrindu savo veikloje naudoja „BIOCLAR“ prekės ženklą ir juo ženklina gaminamus bei montuojamus „BIOCLAR“ B šeimos nuotekų valymo įrenginius.
  9. Minėta, jog ieškovė, remdamasi Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 3 dalies 1 punktu bei CK 2.39 straipsnio 1 ir 3 dalimis prašo įpareigoti atsakovę UAB „BIOCLAR Group“ nutraukti neteisėtus veiksmus, naudojant juridinio asmens pavadinime žymenį ,,BIOCLAR“, t. y. įpareigoti atsakovę pakeisti juridinio asmens pavadinimą taip, kad jame jokia forma nebūtų žymens „BIOCLAR“, o taip pat uždrausti atsakovei jos gaminius žymėti ir juos vadinti BIOCLAR bet kokia forma, įskaitant bet kokius žymenis, pavadinimus, kurių sudėtine dalimi būtų žodis BIOCLAR.
  10. Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato, jog vienos įmonės įregistruoto prekės (ar) paslaugos ženklo panaudojimas kito juridinio asmens pavadinime yra laikomas skiriamojo ženklo požymio pažeidimu, jei toks jo naudojimas klaidina visuomenę dėl savo panašumo į įregistruotą ženklą bei prekes ir (ar) paslaugas, kurioms šis ženklas įregistruotas.
  11. CK 2.39 straipsnio 1 dalis nustato, jog juridinis asmuo privalo turėti savo pavadinimą, pagal kuri jį būtu galima atskirti nuo kitu juridiniu asmenų. Pagal to paties straipsnio 2 dali, juridinio asmens pavadinimas yra juridinio asmens nuosavybė ir negali būti parduotas ar kitaip perduotas kito asmens nuosavybėn atskirai nuo juridinio asmens.
  12. CK 2.39 straipsnio 3 dalis numato, kad juridinio asmens pavadinimas neturi prieštarauti viešajai tvarkai ar gerai moralei ir klaidinti visuomene dėl juridinio asmens steigėjo, dalyvio, buveinės, veiklos tikslo, teisinės formos, tapatumo ar panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus, žinomesnių Lietuvos visuomenei užsienio įmonių, įstaigų ir organizacijų vardus, prekių ir paslaugų ženklus. Juridinio asmens pavadinimas neturi klaidinti dėl jo tapatumo ar panašumo į anksčiau už juridinį asmenį Lietuvos Respublikoje pateiktus registruoti, įregistruotus ar pripažintus žinomus prekių ir paslaugų ženklus.
  13. Akivaizdu, jog šis reikalavimas neatsiejamas nuo Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies nuostatų, numatančių, jog įregistruoto ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra tapatus įregistruotam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asocijavimą su įregistruotu ženklu.
  14. Be to, CK 2.39 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad juridinio asmens pavadinimas yra saugomas nuo tos dienos, kai juridiniu asmenų registrui pateikiamas prašymas įregistruoti juridinį asmenį.
  15. Lietuvos teismų formuojamoje teismų praktikoje dėl juridinių asmenų pavadinimų panašumo vertinimo nurodoma, kad panašumas bendrąja prasme suprantamas kaip tų pačių arba artimų ypatybių turėjimas. Tų pačių žodžių vartojimas yra viena iš panašumo apraiškų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2009).
  16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl prekių ženklų santykio su juridinių asmenų pavadinimais išaiškinta, kad pagal teisiniame reguliavime įtvirtintų nuostatų ratio legis, šių dviejų pramoninės nuosavybės objektų – juridinių asmenų pavadinimų ir prekių ženklų teisinė apsauga (ir reikalavimai kiekvieno jų teisinei apsaugai) nėra visiškai savarankiška, o šie objektai nėra atsieti vienas nuo kito. Juridinio asmens pavadinimo ir prekių ženklo paskirtis nėra identiška. Pirmojo funkcija – atskirti juridinį asmenį nuo kitų juridinių asmenų (CK 2.39 straipsnio 1 dalis), antrojo – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų (PZĮ 2 straipsnio 1 dalis). Tačiau, nors kiekvienas iš šių objektų turi atlikti jam priskirtą funkciją, vis dėlto jų atliekamos funkcijos turi harmoningai tarpusavyje derėti, nes juridiniai asmenys (turintys tam tikrus pavadinimus) savo gaminamoms prekėms ir (arba) teikiamoms paslaugoms žymėti paprastai naudoja atitinkamus prekių ženklus, o rinkoje esantys prekių ženklai yra tam tikrų juridinių (arba fizinių) asmenų nuosavybė. Jeigu šis harmoningas santykis bus iškreipiamas, atsiras visuomenės suklaidinimo galimybė: tam tikri prekių ženklai be pagrindo bus siejami su juridiniais asmenimis, kaip ir vice versa juridiniams asmenims bus priskiriami tam tikri prekių ženklai, su kuriais jie iš tiesų nėra kaip nors susiję (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2006; 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N r. 3K-3-525/2014).
  17. Šioje byloje tiek ieškovė, kuri remiasi 2014 m. liepos 16 d. Gamybinės paslapties (know-how) perleidimo sutartimi, tiek atsakovė, kuri remiasi 2015 m. balandžio 1 d. trečiojo asmens UAB ,,August ir KO“ sutikimu dėl prekių ženklo ,,BIOCLAR“ naudojimo, įrodinėja, jog turi teisinį pagrindą naudoti ginčo žymenį ,,BIOCLAR“.
  18. Tačiau atsakovė ir trečiasis asmuo ginčija 2014 m. liepos 16 d. Gamybinės paslapties (know-how) perleidimo sutarties autentiškumą, nurodydami, jog Slovakijos bendrovė negalėjo sudaryti šios sutarties su ieškove, o visas teises į žymenį ,,BIOCLAR“ turi trečiasis asmuo UAB ,,August ir KO“.
  19. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).
  20. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
  21. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra suformuota ir nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).
  22. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).
  23. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).
  24. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008; kt.).
  25. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas glausta forma turi išdėstyti nustatytas faktines bylos aplinkybes, nurodyti, kodėl vienais įrodymais remtasi, o kiti atmesti, pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2015 ir joje nurodytą praktiką).
  26. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį, be kita ko, reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas. Jis remiasi vidiniu savo įsitikinimu, kuris turi būti grindžiamas visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu bei vadovaudamasis įstatymais. Faktą galima pripažinti įrodytu, t. y. pakankamai patikimai nustatytu, jeigu iš byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertina teismas, susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas privalo ne tik tirti ir vertinti kiekvieną byloje priimtą įrodymą, jo prigimtį, pobūdį, taip pat turinį sudarančius duomenis, bet ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86-415/2017).
  27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kai nėra dokumento originalo, o tik kopija, teismas sprendžia, ar kopiją pripažinti įrodymu, ir vertina jos įrodomąją reikšmę nustatydamas bylos faktines aplinkybes. Kai dokumento originalas neišlikęs, jo kopija teismo gali būti pripažįstama įrodymu, atsižvelgiant į tai, kaip šioje kopijoje esantys duomenys dera ir ar neprieštarauja kitoms bylos aplinkybėms bei kitiems įrodymų duomenims, ar kiti bylos įrodymai nepaneigia kopijoje išdėstytų duomenų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2013; 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2016; 2017 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-86-415/2017).
  28. Pagal CPK 184 straipsnį, jeigu pareiškiama, kad įrodymas yra suklastotas, tai teismas gali įpareigoti pareiškusį apie įrodymo suklastojimą asmenį pateikti suklastojimo įrodymus; tokiam pareiškimui patikrinti teismas taip pat gali skirti ekspertizę arba išreikalauti kitokius įrodymus.
  29. Nors atsakovė, neigdama 2014 m. liepos 16 d. Gamybinės paslapties (know-how) perleidimo sutarties realumą, neprašė skirti ekspertizės sutarties klastojimo faktui įrodyti, tačiau teismui pateikė kitus įrodymus, kurių kontekste, kaip tai numato įrodymų vertinimo taisyklės, teismas ir vertina šią sutartį. Teismo vertinimu byloje yra reikšminga ne tik 2014 m. liepos 16 d. Gamybinės paslapties (know-how) perleidimo sutartis, bet ir visi kiti byloje esantys įrodymai, kurie teismui, remiantis aukščiau nurodytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, leidžia daryti išvadą, jog labiau tikėtina, kad ši sutartis nebuvo sudaryta.
  30. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas, visų pirma, į tai, kad ieškovė nepateikė teismui jokių duomenų apie tai, kad jai faktiškai buvo perduoti kokie nors brėžiniai, instrukcijos, susiję su nuotekų įrenginių gamyba, sertifikatai ar kiti gamybinę paslaptį (know-how) lydintys dokumentai. Ieškovė teismui taip pat nepateikė ir Frančizės sutarties, kuri patvirtintų buvus ieškovės bendradarbiavimą su Slovakijos bendrove BIOCLAR, a. s.
  31. Antra, pati Slovakijos bendrovė BIOCLAR, a. s., kurios dabartinis pavadinimas Native water, a. s. (pavadinimas pakeistas 2014 m. liepos 23 d.), paneigė sutarties su ieškove sudarymo aplinkybę, pateikdama raštą, kuriame nurodė, jog 2001 m. gruodžio 10 d. buvo sudaryta sutartis su trečiuoju asmeniu UAB ,,August ir KO“, kuri šiuo metu yra galiojanti. Apie jokias kitas sutartis įmonei nėra žinoma. Native water, a. s. patvirtino, jog nėra sudariusi jokio pobūdžio sutarčių su UAB ,,Hans Group“ ir jai nėra suteikusi jokių teisių ir praktinės patirtis ar leidusi naudoti ,,BIOCLAR“ prekių ženklą. UAB ,,August ir KO“ yra vienintelė bendrovė, įgaliota vykdyti gamybinę ir kitą veiklą, susijusią su ,,BIOCLAR“ B. 2014 m. liepos 16 d. tarp BIOCLAR, a. s. ir UAB ,,Hansa Group“ neva sudaryta sutartis neegzistuoja.
  32. Trečia, teismo posėdžio metu apklausta liudytoja K. M., kuri pasirašė atsakovės kvestionuojamą 2014 m. liepos 16 d. Gamybinės paslapties (know-how) perleidimo sutartį, taip pat negalėjo patvirtinti, jog jos vadovaujama bendrovė turėjo kokių nors sutarčių ar santykių su UAB ,,Hansa Group“.
  33. Ketvirta, teismo vertinimu, aplinkybę, jog tai, kad labiau tikėtina, jog aptariama sutartis visgi nebuvo sudaryta, patvirtina ir faktas, kad sutartis dėl teisių į vertingą prekių ženklą ir gamybinės paslapties perleidimą buvo sudaryta neatlygintinai. Teismui abejonių kelia ir tai, kad minėta sutartis buvo sudaryta prieš pat pakeičiant juridinio asmens BIOCLAR, a. s. pavadinimą. Pavadinimas į Native water, a. s. pakeistas 2014 m. liepos 23 d., o sutartis pasirašyta 2014 m. liepos 16 d.
  34. Penkta, trečiasis asmuo, kuris ir suteikė atsakovui leidimą jos veikloje ir juridinio asmens pavadinime naudoti ,,BIOCLAR“ prekių ženklą, paaiškino, kad UAB „August ir KO“ 2001 m. gruodžio 10 d. sudarytos gamybos teisės sutarties pagrindu ilgą laiką gamino, prekiavo bei populiarino Lietuvoje prekės ženklu „BIOCLAR“ pažymėtus B tipo biologinius nuotekų valymo įrenginius. Šias faktines aplinkybes patvirtina išrašas iš Slovakijos juridinių asmenų registro, 2001 m. gruodžio 10 d. gamybos teisės sutartis, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos raštas, fotonuotraukos, UAB „August ir KO“ lankstinukai. 2004 m. vasario 25 d. tuometis UAB „August ir KO“ vienintelis akcininkas F. A. įsteigė UAB „BIOCLAR BALTIJA“ (kodas 300005534), kurios vadove tapo steigėjo sutuoktinė T. A.. Ši bendrovė taip pat kaip ir UAB „August ir KO“ vykdė prekybą „BIOCLAR“ prekės ženklu pažymėtais B tipo įrenginiais ir kartu buvo prekės ženklo, „BIOCLAR“, registruoto Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre (paraiškos pateikimo data 2005 m. gruodžio 20 d.), savininke. 2011 m. gegužės 5 d. UAB „BIOCLAR BALTIJA“ buvo likviduota dėl bankroto, o pastarajai nuosavybės teise priklausiusį prekės ženklas „BIOCLAR“ nuosavybės teise įgijo UAB „August ir KO“, kuri iki šios dienos ir yra minimo prekės ženklo savininkė. Atsižvelgiant į tai, kad „BIOCLAR“ prekės ženklas nuosavybės teise priklauso UAB „August ir KO“, pastaroji 2015 m. balandžio 1 d. suteikė teisę naujai steigiamam juridiniam asmeniui, kuris atitinkamų sutarčių sudarytų su UAB „August ir KO“ pagrindu ketino vykdyti „BIOCLAR“ prekės ženklu pažymėtų įrenginių gamybą Lietuvos Respublikoje ir prekybą jais tiek Lietuvoje, tiek ir kitose šalyse, savo pavadinime naudoti žodį „BIOCLAR“. Tokiu būdu buvo įsteigta ir Juridinių asmenų registre įregistruota UAB „BIOCLAR Group“, kuri ir vykdė BIOCLAR prekės ženklu pažymėtų B tipo nuotekų valymo įrenginių gamybą bei prekybą.
  35. Šešta, vertinant 2014 m. liepos 16 d. autentiškumą svarbi ir aplinkybė, kad ieškovės vadovas ir akcininkas D. V. laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 25 d. iki 2010 m. balandžio 1 d. dirbo UAB „August ir KO“ vadybininku, kuriam pagal užimamas pareigas buvo žinoma visa įmonės konfidenciali informacija, susijusi su UAB „August ir KO“ ir BIOCLAR a.s. tarpusavio santykiais, „BIOCLAR“ prekės ženklu pažymėtų B tipo įrenginių gamybos brėžiniai, įrenginiuose naudojamos technologijos techniniai aprašymai (įrenginių bandymo protokolai bei sertifikatai) ir kita konfidenciali informacija bei dokumentai, susiję su „BIOCLAR“ prekės ženklu pažymėtų B tipo įrenginių gamyba UAB „August ir KO“ bei jų techninėmis savybėmis. Taigi teismui kyla abejonių dėl ieškovės vadovo ir akcininko D. V. sąžiningumo.
  36. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad turi teisėtą pagrindą reikalauti, kad teismas uždraustų atsakovei juridinio asmens UAB ,,BIOCLAR Group“ pavadinime taip, kad jame nebūtų žymens BIOCLAR jokia forma, naudoti žymenį ,,BIOCLAR“, o taip pat uždraustų atsakovei jos gaminius žymėti ir juos vadinti BIOCLAR bet kokia forma, įskaitant bet kokius žymenis, pavadinimus, kurių sudėtine dalimi būtų žodis BIOCLAR, todėl ieškinį atmeta.
  37. Be to, trečiasis asmuo UAB ,,August ir KO“ prašo priimti atskirąją nutartį ir informuoti prokurorą apie galimai nusikalstamą (dokumentų klastojimas ir / ar jų panaudojimas, neteisėta juridinio asmens veikla ir pan.) UAB „Hans Group“ ir / ar jos vadovo D. V. elgesį. Teismas šio prašymo netenkina, nes sprendžia, kad nesant tiesioginių įrodymų apie ieškovės ar jos vadovo padarytą nusikalstamą veiklą, nėra pagrindo apie tai informuoti prokurorą (CPK 300 straipsnis). Kita vertus, proceso dalyviams, manantiems, jog ieškovės ir jos atstovo veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių, nėra užkirstas kelias savo iniciatyva inicijuoti ikiteisminius tyrimus.

4Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 279 straipsniais,

Nutarė

5ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Hans Group“ ieškinį atmesti.

6Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai