Byla 1A-367-493/2016
Dėl 6100 Lt (1766,68 Eur) pasisavinimo – 15 MGL, kas sudaro 564,90 Eur, bauda

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas) ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Eidukevičiui, nuteistajam R. B. ir jo gynėjui advokatui Artūrui Kuzmai, specialistams Antanui Šiupieniui ir Birutei Vasiliauskienei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Ryčio Kirkliausko ir nuteistojo R. B. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas: dėl 10000 Lt (2896,20 Eur) pasisavinimo – 15 MGL, kas sudaro 564,90 Eur, bauda; dėl 6100 Lt (1766,68 Eur) pasisavinimo – 15 MGL, kas sudaro 564,90 Eur, bauda.

3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė bausmė – 22 MGL, kas sudaro 828,52 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt aštuonis eurus 52 ct), bauda.

4R. B. dėl kaltinimo, numatyto BK 223 straipsnio 1 dalyje, išteisintas, nesant veikoje nusikaltimo sudėties.

5Civilinis ieškinys patenkintas pilnai ir iš R. B. BUAB „E.“, į. k. ( - ), priteista 4439,88 Eur (keturi tūkstančiai keturi šimtai trisdešimt devyni eurai 88 ct) turtinei žalai atlyginti.

6Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

7

  1. R. B. nuteistas už tai, kad:
    1. Laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 16 d. iki 2012 m. sausio 6 d., būdamas UAB „E.“ direktoriumi, pasisavino jo žinioje buvusį UAB „E.“ turtą, o būtent, 2011 m. rugpjūčio 16 d. dokumentų ir turto perdavimo–priėmimo aktu iš UAB „E.“ buvusios direktorės G. S. priimtus 10 000 Lt, tuo padarydamas UAB „E.“ 10 000 Lt turtinę žalą.
    2. Taip pat jis laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 16 d. iki 2012 m. sausio 6 d., būdamas UAB „E.“ direktoriumi, pasisavino jo žinioje buvusį UAB „E.“ turtą, o būtent, 2011 m. rugsėjo 26 d. iš UAB „E.“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB „Šiaulių bankas“, išėmė 1500 Lt grynais pinigais, o 2011 m. spalio 14 d. išėmė 4600 Lt grynais pinigais ir jų jokia forma negrąžino, tuo padarydamas UAB „E.“ 6 100 Lt turtinę žalą.
  2. R. B. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad, būdamas uždarosios akcinės bendrovės „E.“, į. k. ( - ), direktoriumi, aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą ir dėl to iš dalies negalima nustatyti šios įmonės veiklos, bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nuosavo kapitalo. Jis laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 16 d. iki 2012 m. sausio 6 d., pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nurodymus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 12 straipsnio 4 dalies nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti; 16 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; 16 straipsnio 3 dalies, nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka:
  • į tvarkomą apskaitą neįtraukė, apskaitos registruose neįregistravo statybinių medžiagų įsigijimo, pagal 2011-09-29 UAB „S.“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą SS Nr. ( - ) bendrai 1394,21 Lt sumai, kur 1152,24 Lt medžiagų vertė, 241,97 Lt PVM, ir 1430,51 Lt sumokėjimo, pagal 2011-09-29 pinigų priėmimo kvitą GPA Nr.0208028, ūkinių operacijų, nesurašė 1430,51 Lt išlaidavimo dokumentų, dėl ko negalima nustatyti, ar statybinės medžiagos 1152,24 Lt sumai buvo panaudotos UAB “E.” reikmėms, negalima nustatyti, iš kokių lėšų R. B. sumokėjo UAB „S.“ 1430,51 Lt ir dėl iš dalies negalima nustatyti UAB „E.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros,
  • į tvarkomą apskaitą neįtraukė, apskaitos registruose neįregistravo kuro įsigijimo ir apmokėjimo ūkinių operacijų, pagal aštuonis 2011 metų spalio mėn. kuro pirkimo čekius bendrai 524,45 Lt sumai, kur 433,43 Lt kuro vertė, 91,02 Lt PVM; nesurašė 524,45 Lt išlaidavimo dokumentų, dėl ko negalima nustatyti, kas UAB „E.“ vardu pirko kurą, negalima nustatyti, ar kuras buvo panaudotas UAB “E.” reikmėms, negalima nustatyti, kas ir iš kokių lėšų sumokėjo už kurą 524,45 Lt ir dėl to pagal bendrovėje tvarkomą buhalterinę apskaitą iš dalies negalima nustatyti UAB „E.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros,
  • į tvarkomą apskaitą neįtraukė, apskaitos registruose neįregistravo įvairių statybinių medžiagų įsigijimo ūkinių operacijų pagal UAB „S.“ 2011 metų spalio mėn. išrašytas penkiolika PVM sąskaitų faktūrų bendrai 1030,51 Lt sumai, kur 851,68 Lt medžiagų vertė, 178,83 Lt PVM, ir apmokėjimo bendrai 1030,51 Lt sumai ūkinių operacijų, nesurašė 1030,51 Lt išlaidavimo dokumentų, dėl ko negalima nustatyti, kas UAB „E.“ vardu pirko statybines medžiagas, negalima nustatyti, ar statybinės medžiagos buvo panaudotos UAB “E.” reikmėms, negalima nustatyti, kas ir iš kokių lėšų sumokėjo už statybines medžiagas 1030,51 Lt, ir dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „E.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros,
  • į tvarkomą apskaitą neįtraukė, apskaitos registruose neįregistravo įvairių statybinių medžiagų įsigijimo ūkinių operacijų pagal įvairių tiekėjų 2011 metų spalio mėn. išrašytas penkias PVM sąskaitas faktūras bendrai 373,82 Lt sumai, kur 308,92 Lt medžiagų vertė, 64,90 Lt PVM, ir apmokėjimo bendrai 373,82 Lt sumai ūkinių operacijų, nesurašė 373,82 Lt išlaidavimo dokumentų, dėl ko negalima nustatyti, kas UAB „E.“ vardu pirko statybines medžiagas, negalima nustatyti, ar statybinės medžiagos buvo panaudotos UAB “E.” reikmėms, negalima nustatyti, kas ir iš kokių lėšų sumokėjo už statybines medžiagas 373,82 Lt ir dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „E.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros,
  • į tvarkomą apskaitą neįtraukė, apskaitos registruose neįregistravo automobilio remonto darbų ūkinių operacijų pagal 2011-10-05 UAB „T.“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ( - ) bendrai 156 Lt sumai, kur 128,93 Lt remonto darbai, 27,07 Lt PVM, ir apmokėjimo ūkinių operacijų bendrai 156 Lt sumai, nesurašė 156 Lt išlaidavimo dokumentų, dėl ko negalima nustatyti, ar automobilio remonto darbai susiję su UAB “E.” reikmėmis, negalima nustatyti, kas ir iš kokių lėšų sumokėjo 156 Lt už automobilio remontą ir dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „E.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

8Be to, jis pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nurodymus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 4 dalies nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti; 16 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, 16 straipsnio 3 dalies nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka, nes:

  • į tvarkomą apskaitą neįtraukė, apskaitos registruose neįregistravo darbuotojų nuomos ūkinių operacijų pagal 2011-10-03 PVM sąskaitą faktūrą ERT Nr.0002 bendrai 6823,89 Lt sumai, kur 5639,58 Lt paslaugų vertė, 1184,31 Lt PVM, UAB „T.“ įsiskolinimo 6823,89 Lt sumai ir bendrovės „T.“ apmokėjimo bendrai 10235,58 Lt sumai ūkinių operacijų ir dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „E.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros,
  • į tvarkomą apskaitą neįtraukė, apskaitos registruose neįregistravo plokštės ir transporto paslaugų įsigijimo ūkinių operacijų pagal 2011-10-13 UAB „S.“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą SS Nr.1990713107 bendrai 460,68 Lt sumai, kur 366,73 Lt plokštės vertė, 14 Lt transporto paslaugų vertė ir 79,95 Lt PVM, dėl ko negalima nustatyti, kas UAB „E.“ vardu pirko statybines medžiagas su jų pristatymu už 460,68 Lt, negalima nustatyti, ar šios medžiagos buvo panaudotos UAB “E.” reikmėms, negalima nustatyti, ar už šias medžiagas buvo apmokėta ir dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „E.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros,
  • į tvarkomą apskaitą neįtraukė, apskaitos registruose neįregistravo apskaitos tvarkymo paslaugų pirkimo už 681,23 Lt, baudos už 420 Lt ir įsiskolinimo bendrovei „F.“ bendrai 1101,23 Lt sumai ūkinių operacijų ir dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „E.“ veiklos, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros,
  • 2011 metų rugsėjo ir spalio mėnesiais į apskaitą neįtraukė, apskaitos registruose neįregistravo iš viso 1982,13 Lt VSD įmokų sumokėjimo ir įsiskolinimo sumažėjimo VSDFV ūkinių operacijų ir dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „E.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros,
  • 2011 spalio mėnesį į apskaitą neįtraukė, tvarkomos apskaitos registruose neįregistravo po 700 Lt darbo užmokesčio išmokėjimo V. P. ir S. V. bei įsiskolinimo šiems asmenims sumažėjimo iš viso 1400 Lt ūkinių operacijų ir dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „E.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros,
  • į UAB “E.” apskaitą neįtraukė, apskaitos registruose neįregistravo laikotarpiu nuo 2011-09-26 iki 2011-10-25 nurašytų banko mokesčių 52,45 Lt sumai ūkinių operacijų ir dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „E.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo,
  • į UAB “E.” apskaitą neįtraukė, tvarkomos apskaitos registruose neįregistravo 700 Lt pervedimo V. B. ir jų panaudojimo ūkinių operacijų, 700 Lt išmokėjimo R. S. ir įsiskolinimo R. S. sumažėjimo ūkinių operacijų, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „E.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros ,
  • 2011 metų spalio mėnesį į UAB “E.” apskaitą neįtraukė, apskaitos registruose neįregistravo darbo užmokesčio 300-400 Lt sumoje išmokėjimo S. V. ūkinių operacijų, dėl ko negalima nustatyti, iš kokių lėšų R. B. sumokėjo S. V. 300-400 Lt ir dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „E.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
    1. Dėl kaltinimo pagal BK 223 straipsnį R. B. išteisintas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, nesant jo veikoje nusikaltimo, numatyto BK 223 straipsnio 1 dalyje, sudėties.
  1. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo R. B. pripažinti kaltu pagal: BK 223 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 20 MGL baudą, BK 183 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 15 MGL baudą, BK 183 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 15 MGL dydžio baudą; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti iš dalies ir paskirti galutinę bausmę – 45 MGL baudą; civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš R. B. BUAB „E.“ 4439,88 Eur turtinei žalai atlyginti.
    1. Skunde prokuroras nurodo, kad teismas rėmėsi tik pačio R. B. parodymais, o taip pat prielaidomis apie dokumentų praradimą. Byloje apklausus UAB „F.“ darbuotojas V. V. ir G. S. buvo nustatyta, kad UAB „F.“ vedė UAB „E.“ buhalterinę apskaitą iki 2011 m. rugsėjo 30 d. Buhalterinė apskaita buvo daroma iš tų dokumentų, kurie buvo pateikti. V. V. taip pat nurodė, kad trūkstant buhalterinių dokumentų, jie prašydavo pateikti papildomus dokumentus, o jų negavus buhalterinė apskaita buvo vykdoma iš tų, kurie buvo pateikti. Kad buvo prašoma papildomų dokumentų, patvirtino ir R. B.. Taip pat šios liudytojos nurodė, kad visi jų firmoje buvę UAB „E.“ dokumentai buvo perduoti bankroto administratoriui UAB „A.“. Tuo metu buvusi bankroto administratoriaus įgaliota atstovė D. J. parodė, kad jai buvo perduoti UAB „E.“ dokumentai. Tai buvo tie patys dokumentai, kuriuos 2012 m. rugpjūčio 22 d. UAB „F.“ darbuotoja V. V. perdavė direktorei G. S..
    2. R. B. nesiėmė jokių priemonių tam, kad perduodant bendrovei „F.“ buhalterinius dokumentus būtų pildoma atskira apskaita, patvirtinanti dokumentų perdavimą. Esant tokioms aplinkybėms, galima teigti, kad UAB „E.“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma iš tų dokumentų, kurie jai buvo pateikti. Tyrimo metu atlikta ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialisto išvada tik patvirtina, kad R. B. neišsaugojo buhalterinių dokumentų. Taigi, apelianto teigimu, R. B., būdamas įmonės direktoriumi, veikė itin nekvalifikuotai, nesirūpino apskaitos atitikimu įstatymų reikalavimams, apleido šią labai svarbią ūkinės veiklos sritį. R. B. inkriminuotų padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų skaičius per trumpą laiką yra labai didelis ir jų turinys rodo, kad jie neatsitiktiniai. Nesilaikyta grynųjų pinigų buhalterinės apskaitos taisyklių, nebuvo registruojami ūkinės operacijos bei apskaitos dokumentai, nepateikti kai kurie būtini apskaitos dokumentai. Todėl nekelia abejonių, kad dėl nustatytų buhalterinės apskaitos pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
    3. Nuosprendyje teismas nurodė, kad R. B. buhalterinės apskaitos pats netvarkė, jis nėra šio nusikaltimo subjektas. Tokie teismo argumentai nepagrįsti, kadangi byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad R. B., būdamas UAB „E.“ direktoriumi, buvo sudaręs sutartį su UAB „F.“ dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo. Kadangi UAB „E.“ nevykdė įsipareigojimų (t. y. nesumokėjo už paslaugas), UAB „F.“ sustabdė buhalterinės apskaitos tvarkymą ir apie tai informavo R. B.. Tokios bylos aplinkybės patvirtina, kad nuo 2011 m. rugsėjo 30 d. UAB „F.“ faktiškai nebevykdė buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutarties ir apie tai buvo žinoma R. B., todėl už tinkamą šios bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą nuo 2011 m. rugsėjo 30 d. buvo atsakingas UAB „E.“ vadovas R. B..
  2. Nuteistasis R. B. taip pat skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nuosprendį ir prašo šį nuosprendį panaikinti.
    1. Skunde apeliantas nurodo, kad Alytaus rajono apylinkės teismas bylos nagrinėjimo metu netenkino jo prašymo ir neišnaudojo visų galimybių iškviesti į apklausą ir liudytoju šioje byloje apklausti UAB „St.“ direktorių V. L., kuris šioje būtų paaiškinęs UAB „E.“ įstatinio kapitalo (10 000 Lt) suformavimą ir šio įstatinio kapitalo perdavimą 2011 m. rugpjūčio 16 d. kaltinamajam. Netenkinus prašymo ir neapklausus V. L., nebuvo išsiaiškintos bylai reikšmingos aplinkybės, t. y., kad 10 000 Lt dydžio įstatinis kapitalas apeliantui nebuvo perduotas.
    2. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių faktą, kad G. S. 10 000 Lt dydžio įstatinio kapitalo sumą, pervedusi iš UAB „E.“ sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą, šią suma būtų išgryninusi ir būtent ši grynųjų pinigų suma buvo įnešta į UAB „E.“ kasą ir saugoma kasoje iki 2011 m. rugpjūčio 16 d. Teismas rėmėsi tik G. S. duotais žodiniais parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu ir jos pateiktu kasos pajamų orderiu KAS 2011/06-09. Tiek prokurorui, tiek teisėjai nesukėlė abejonių ir nebuvo aiškinamasi, kodėl kasos pajamų orderis KAS 2011/06-09 bankroto administratoriui UAB „A.“ nebuvo perduotas 2012 m. rugpjūčio 22 d. su visais UAB „E.“ finansiniais dokumentais ir kodėl šis kasos pajamų orderis (orderio kopija) 2012 m. lapkričio 20 d. buvo pateikta Trakų rajono apylinkės teismui. Taip pat nėra pašalinti ir prieštaravimai dėl 10 000 litų dydžio sumos perdavimo R. B..
    3. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai netenkino kaltinamojo prašymo atlikti papildomą finansinę su bendrovės ūkine veikla susijusių visų finansinių dokumentų ekspertizę, t. y., finansinių dokumentų, įtrauktų į bendrovės apskaitos registrą, ir finansinių dokumentų, neįtrauktų į bendrovės apskaitos registrą, ekspertizę. Papildomas finansinės ekspertizės atlikimas būtų paneigęs jo kaltę dėl 6 100 Lt (1737,72 Eur) pasisavinimo.
    4. Teismas byloje nenustatė, kad dėl piniginių lėšų pasisavinimo bendrovei buvo padaryta žala yra reali, o žalos padarymą, t. y., piniginių lėšų pasisavinimą konstatavo remdamasis bendrovės apskaitos dokumentais. Turto pasisavinimo ir turto iššvaistymo sudėtys yra materialios, todėl, inkriminuojant šias nusikalstamas veikas, būtinasis požymis yra ir turtinė žala, kuri padaroma turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Ši žala turi būti reali.
  3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas nuteistojo R. B. apeliacinį skundą palaikė ir prašė tenkinti. Prokuroras prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti, o nuteistojo R. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, tai yra, toje dalyje, kurioje jis kaltinamas 6100 Lt pasisavinimu, sumažinti šią sumą iki 2184,71 Lt, taip pat kvalifikuoti abi BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas kaip vieną tęstinę veiką.
  4. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Ryčio Kirkliausko ir nuteistojo R. B. apeliaciniai skundai atmestini.
  5. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43/2006).
  6. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.
  7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka ir pati atlikusi įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad šių reikalavimų teismas, pripažindamas R. B. kaltu dėl dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 1 dalyje, ir išteisindamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, nepažeidė.
Dėl prokuroro apeliacinio skundo
  1. Prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad, nepaisant to, jog UAB „E.“ buvo sudariusi sutartį su UAB „F.“ dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, tai neatleidžia R. B. nuo atsakomybės dėl buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimo ir jų pateikimo apskaitą vykdančiai bendrovei. Iš esmės su tokiu teiginiu sutiktina, tačiau R. B. buvo kaltinamas ne apskaitos dokumentų neišsaugojimu, bet būtent aplaidžiu apskaitos tvarkymu – neįtraukimu į tvarkomą apskaitą ūkinius įvykius patvirtinančių dokumentų.
  2. Kaip matyti iš bylos duomenų, UAB „E.“ buhalterinę apskaitą pagal sudarytą sutartį tvarkė UAB „F.“, taigi ši bendrovė ir buvo atsakinga už tinkamą UAB „E.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą. Tiek kaltinamasis R. B., tiek UAB „F.“ direktorė G. S. ir šios įmonės darbuotoja V. V. nurodė, kad dokumentus UAB „F.“ iš UAB „E.“ priimdavo be atskiros apskaitos ir joks buhalterinių dokumentų aprašas nebuvo sudaromas. R. B. teigia, kad visi dokumentai, atsirasdavę po ūkinių operacijų, UAB „F.“ būdavo pateikiami, ir, nesant jokių pateiktų dokumentų apskaitos, šio teiginio paneigti negalima. Nors prokuroras skunde teigia, kad būtent įmonės direktorius turėjo vesti pateikiamų dokumentų apskaitą, tačiau sutikti su tuo negalima, kadangi UAB „F.“ veiklos pobūdis ir sutarties su UAB „E.“ turinys lemia, kad buhalterinę apskaitą tvarkiusi įmonė privalėjo tinkamai apskaityti jai kliento pateikiamus buhalterinės apskaitos dokumentus.
  3. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai pažymėjo, kad vienašališkas UAB „F.“ sutarties su UAB „E.“ nutraukimas dėl neatsiskaitymo už paslaugas buvo neteisėtas, kadangi nenumatytas sutartyje. Todėl daryti išvadą, kad nuo 2011 m. rugsėjo 30 d. už apskaitos vedimą UAB „E.“ buvo atsakingas jos direktorius R. B., nėra pagrindo.
  4. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, jog R. B. veikoje nėra BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties. Su šia išvada sutiko ir prokuroras, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Dėl nuteistojo R. B. apeliacinio skundo
  1. Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį R. B. pripažintas kaltu dėl dviejų nusikalstamų veikų padarymo – įmonės įstatinį kapitalą sudarančių 10 000 Lt pasisavinimo ir iš įmonės sąskaitos išimtų 6 100 Lt pasisavinimu.
  2. Nors R. B. teigia, kad 10 000 Lt jam apskritai nebuvo perduoti, tačiau šią jo versiją paneigia G. S. parodymai ir byloje esantys rašytiniai dokumentai – 2011 m. rugpjūčio 16 d. dokumentų ir turto perdavimo–priėmimo aktas bei kasos pajamų orderis Nr. KAS2011/06/09. Dokumentų ir turto perdavimo–priėmimo akte nurodyta, jog R. B., tarp kita ko, priima ir UAB „E.“ įmonės kasą su 10 050 Lt likučiu, šis dokumentas patvirtintas R. B. parašu. Kasos pajamų orderis Nr. KAS2011/06/09 patvirtina, kad 10 000 Lt, kuriuos G. S. išėmė iš UAB „E.“ banko sąskaitos 2011 m. birželio 9 d., buvo įnešti į įmonės kasą. 2011 m. lapkričio 30 d. 10 000 Lt apskaityti, kaip esantys įmonės kasoje, tačiau bankroto administratoriui nepateikti jokie dokumentai, patvirtinantys šių pinigų panaudojimą įmonės veikloje.
  3. Pažymėtina, kad klausimas dėl UAB „E.“ įstatinio kapitalo buvimo įmonės kasoje jau buvo nagrinėjamas civilinio proceso tvarka. Iš byloje esančio Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. sprendimo matyti, kad BUAB „E.“ administratorius UAB „A.“ kreipėsi į teismą su ieškiniu G. S., prašydamas priteisti 10 000 Lt žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas, motyvuodamas tuo, kad atsakovė, nuo 2011 m. birželio 7 d. iki 2011 m. rugpjūčio 24 d. buvo įmonės valdymo organo vadovė ir, būdama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą bei tvarkymą, 2011 m. birželio 9 d. iš UAB „E.“ sąskaitos pervedė į savo sąskaitą 10 000 Lt ir nepateikė šių piniginių lėšų panaudojimą ūkinėms reikmėms patvirtinančių apskaitos dokumentų, o iškėlus bankroto bylą įmonei šių piniginių lėšų negrąžino, todėl padarė 10 000 Lt žalą. Tačiau teismas ieškinį atmetė, o Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi šį sprendimą patvirtino. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad 10 000 Lt, kuriuos atsakovė pervedė iš ieškovo sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą, nebuvo įnešti į ieškovo kasą pagal kasos pajamų orderį Nr. KAS2011/06/09.
  4. Nagrinėjamoje byloje, remiantis iš esmės tais pačiais duomenimis, kaip ir nagrinėjant civilinę bylą, nėra pagrindo padaryti priešingą išvadą, juolab, kad minėtas teismo sprendimas civilinėje byloje yra įsiteisėjęs.
  5. Byloje esantis UAB „E.“ sąskaitos išrašas patvirtina tai, kad R. B. 2011 m. rugsėjo 26 d. iš UAB „E.“ sąskaitos išėmė 1500 Lt, o 2011 m. spalio 14 d. – 4600 Lt. Apklausiamas teisme jis teigė, kad iš sąskaitos paimtus pinigus panaudojo bendrovės reikmėms – mokėjo atlyginimus darbuotojams, apmokėjo sąskaitas už remontus, mokėjo už medžiagas, benziną, mechanizmus. Pasak R. B., šios sąskaitos buvo pateiktos UAB „F.“.
  6. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką vien tai, kad kaltininkas nurodo, jog bendrovės pinigai buvo naudojami ne asmeniniais tikslais, o bendrovės reikmėms, nepateikdamas konkrečių duomenų, nepaneigia turto pasisavinimo BK 183 straipsnio prasme. BPK 20 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Todėl kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tai nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-84/2012).
  7. Kaip matyti iš UAB „F.“ ir UAB „E.“ bankroto administratoriaus UAB „A.“ pasirašyto buhalterinės apskaitos dokumentų 2012 m. rugpjūčio 22 d. perdavimo–priėmimo akto, UAB „F.“, tarp kitų dokumentų, perdavė ir pirkimų bei pardavimų sąskaitas faktūras, sudarytas nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. spalio 31 d. Tačiau 2013 m. rugsėjo 24 d. specialisto išvadoje dėl UAB „E.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo Nr. 5-2/162 konstatuota, kad pateiktos PVM sąskaitos faktūros neįrašytos UAB „E.“ apskaitos registre, todėl negalima nustatyti, ar pirktos prekės buvo panaudotos įmonės veikloje. Pagal bendrovės pateiktus dokumentus ir tvarkomą apskaitą negalima nustatyti, kur R. B. panaudojo iš įmonės sąskaitos paimtus 6100 Lt. Apklausiama apeliacinės instancijos teismo posėdyje specialisto išvadą surašiusi specialistė Birutė Vasiliauskienė patvirtino savo išvadą ir paaiškino, kad iš bendrovės sąskaitos išimti 6100 Lt neįregistruoti tvarkomoje apskaitoje, neužpajamuoti nei bendrovės kasoje, nei pas R. B., kaip materialiai atskaitingą asmenį. Taigi spręsti, kad tam tikra dalis pinigų buvo panaudota įmonės veikloje, nėra pagrindo, kadangi jokie apskaitos dokumentai nepatvirtina, kad pirktos statybinės medžiagos, kuras ir pan. buvo panaudotos būtent įmonės veikloje, o ne kitokiais tikslais.
  8. Pagrindo abejoti specialisto išvadoje pateiktais duomenimis apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skirti papildomą finansinę ekspertizę, kaip to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde, nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pakanka duomenų, pagrindžiančių R. B. kaltę dėl UAB „E.“ priklausančio turto pasisavinimo. Įmonei padaryta žala yra reali, kadangi tiek 10000 Lt, tiek 6100 Lt buvo išimti atitinkamai iš įmonės kasos ir banko sąskaitos, ir nenustatyta, kad buvo panaudoti įmonės veikloje.
  9. Prokuroras apeliacinės instancijos teismo posėdyje pasiūlė abi nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 1 dalyje, kvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką, tačiau pagrindo tam apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Šiuo atveju spręsti, kad R. B. veiksmai – įmonės kasoje buvusių piniginių lėšų pasisavinimas ir iš įmonės sąskaitos per du kartus išimtų pinigų pasisavinimas – turėjo vieningą tyčią, nėra pakankamai duomenų.
  10. Atsižvelgdama į visas byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktu R. B. veiksmų, kaip sukeliančių baudžiamąją atsakomybę pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, vertinimu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti ar pakeisti apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

9Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

10Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Ryčio Kirkliausko ir nuteistojo R. B. apeliacinius skundus atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai