Byla 1A-264/2014
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo K. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 184 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio (pranešėjo), teisėjų Audronės Kartanienės, Lino Šiukštos, sekretoriaujant Laurai Gruodienei, Jovitai Rožankevičienei, dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui, gynėjui advokatui Kristupui Ašmiui, nuteistajam K. P. ,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. P. gynėjo advokato Kristupo Ašmio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo K. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 184 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

3Pagal BK 199 straipsnio 1 dalį K. P. išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką. Šioje dalyje nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

5K. P. nuteistas už tai, kad dirbdamas UAB „I“ (duomenys pakeisti) gamybos direktoriumi, būdamas materialiai atsakingu asmeniu, laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 15 d. iki 2008 m. lapkričio 30 d. iš UAB „I“ (duomenys pakeisti) banko sąskaitos Nr. ( - ) AB „Swedbank“ banke 46 atvejais gavo 104 418,69 Lt ir iš UAB „I“ (duomenys pakeisti) kasos 2007 m. gruodžio 15 d. gavo 2 500 Lt, iš viso – 106 918,69 Lt, tačiau apskaitos dokumentais pagrindė 16 696,45 Lt sumos panaudojimą, likusius 90 222,24 Lt prarado ir į UAB „I“ (duomenys pakeisti) kasą neįnešė. Taip K. P. iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės 90 222,24 Lt vertės svetimą turtą ir tuo padarė UAB „I“ (duomenys pakeisti) 90 222,24 Lt nuostolį.

6Apeliaciniu skundu nuteistojo K. P. gynėjas prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio dalį, kuria K. P. nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį panaikinti ir šioje dalyje priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį.

7Nuteistojo gynėjas teigia, kad apygardos teismo nuosprendyje išdėstyti argumentai nepatvirtina BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Nurodo, jog p

8UAB „I“ (duomenys pakeisti) UAB „I“ (duomenys pakeisti)

9UAB „I“ (duomenys pakeisti)

10UAB „I“ (duomenys pakeisti)

11Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje baudžiamosiose bylose didelė reikšmė teikiama įvertinimui, kokių rezultatų galima pasiekti sprendžiant ginčą kitomis, su bausmių taikymu nesusijusiomis priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ar pan.). Kasacinėse nutartyse civilinėse bylose Nr. 3K-7-444/2009, 3K-3-73/2008 pažymėta, kad „kasacinis teismas, formuodamas vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką taikant įstatymus ir kitus teisės aktus, yra išaiškinęs, kad kai uždarosios akcinės bendrovės vadovas padaro bendrovei žalos veikdamas kaip jos valdymo organas „išoriniuose“ santykiuose, jam taikytina civilinė atsakomybė pagal civilinius įstatymus. Netinkama juridinio asmens valdymo organų ar jų narių veikla taip pat visų pirma suprantama kaip CK 2.86-2.87 straipsnių nuostatų pažeidimas. UAB „I“ (duomenys pakeisti) UAB „I“ (duomenys pakeisti) UAB „I“ (duomenys pakeisti) UAB „I“ (duomenys pakeisti) UAB „I“ (duomenys pakeisti) UAB „I“ (duomenys pakeisti) UAB „I“ (duomenys pakeisti)

12UAB „I“ (duomenys pakeisti)

13UAB „I“ (duomenys pakeisti)

14UAB „I“ (duomenys pakeisti)

15Nuteistojo K. P. gynėjo advokato Kristupo Ašmio apeliacinis skundas tenkinamas.

16Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio dalis, kuria K. P. pripažintas kaltu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose, naikinama teisėjų kolegijai padarius išvadą, kad K. P. turi būti išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17Šioje baudžiamojoje byloje K. P. buvo kaltinamas ir atiduotas teismui pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, inkriminuojant, kad jis, dirbdamas UAB „I“ (duomenys pakeisti) gamybos direktoriumi, būdamas materialiai atsakingu asmeniu, laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 15 d. iki 2008 m. lapkričio 30 d. iš UAB „I“ (duomenys pakeisti) banko sąskaitos Nr. ( - ) AB „Swedbank“ banke 46 atvejais gavo 104 418,69 Lt ir iš UAB „I“ (duomenys pakeisti) kasos 2007 m. gruodžio 15 d. gavo 2 500 Lt, iš viso – 106 918,69 Lt, tačiau apskaitos dokumentais pagrindė pinigų panaudojimą 16 696,45 Lt sumai, likusių pinigų 90 222,24 Lt panaudojimo apskaitos dokumentais nepagrindė ir į UAB „I“ (duomenys pakeisti) kasą neįnešė, tokiu būdu pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą 90 222,24 Lt ir tuo padarė UAB „I“ (duomenys pakeisti) 90 222,24 Lt nuostolį. Apygardos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad K. P. jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, t.y. UAB „I“ (duomenys pakeisti) priklausančias pinigines lėšas 90222,24 Lt, ne pasisavino, o juos, veikdamas netiesiogine tyčia, iššvaistė. K. P. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje, apygardos teismas grindė:

181. K. P. parodymais, kad UAB „I“ (duomenys pakeisti) jis įkūrė kartu su I. K. , abu turėjo po 50 procentų akcijų. 2008 metais pradėjo mažėti užsakymų, vėlavo atsiskaitymai. Tuomet jie nutarė išbandyti kitą rinką, pasirinko Rusiją, nes jis ten gyveno 15 metų, turėjo pažįstamų, lengvai bendravo rusų kalba. Jie po truputį išgrynindavo pinigus ir juos taupė Rusijai. Pirmas ieškoti užsakymų į Maskvą išvyko I. K. , grįžęs paaiškino, kur daugiausiai renkasi jiems reikalingi žmonės, po ko į Maskvą išvyko jis pats. Tai buvo 2008 m. gruodžio mėnesį, vyko su I. K. žinia. Su savimi jis pasiėmė apie 9000 eurų, apsistojo Liubercy rajone, iš ten važinėjo į turgų, prekybos centrą, kur prekiaujama statybinėmis medžiagomis. Beieškodamas užsakymų susipažino su asmeniu, prisistačiusiu A. B. . Pastarasis buvo tvarkingai apsirengęs, važinėjo naujausio modelio automobiliu Toyota, sudarė patikimo asmens įspūdį. Vyriškis jam pasakojo, kad turi savo įmonę, parodė plastikinę kortelę su vardu, pavarde ir pareigomis, pasakojo, kad turi daug pažįstamų Lietuvoje ir užsienyje. Susitikus sekančią dieną rodė daug reklaminių bukletų, segtuvą su statybų nuotraukomis. Po to vežė aprodyti statybinius objektus. Į vidų patekti negalėjo, dėl to jam kilo įtarimas, bet vyriškis paaiškino, kad patekimui į objektus reikalingi leidimai, o jų negali išduoti, nes remontuojamas ofisas. Vyriškis nuvežė jį prie to ofiso, tai buvo įspūdingas pastatas gražioje vietoje. Į pastato vidų taip pat nebuvo jo nusivedęs, motyvavo vykstančiomis statybomis. Tas vyriškis jam pasakojo, kad jis veža apšiltinimo vatą iš JAV, garantavo, kad sertifikatai yra europiniai. Tuomet jie susitarė dėl kiekio, jis pasakė, kokią sumą gali sumokėti – pusantro milijono rublių. Vyriškis žadėjo pakrauti ir pristatyti vatą geležinkeliu, aiškino, kad turi galimybių tai padaryti mažomis kainomis. Tuomet jie išsiskyrė ir susitarė susitikti sausio mėnesį. Dar klausė, kaip su juo susisiekti, vyriškis pasakė, kad pats jam paskambins telefono numeriu, kurio kortelę pats jam davė. 2009 m. sausio mėnesį jis atvyko į Maskvą. Su savimi vežėsi apie 9000 eurų, likusius 27 000 eurų jam paskolino Maskvoje šeimos draugai. Po kelių dienų jam paskambino tas vyriškis, jie nuvažiavo į prekybos centrą, kur ilgai kalbėjosi. Vyriškis jam pasakojo, kad jo įmonė rimta, kad jis galės įdarbinti apie 50 jų įmonės darbuotojų, dėl ko jis labai apsidžiaugė. Vyriškis taip pat jau buvo paruošęs sutartį dėl apšiltinimo vatos. Jie abu ją perskaitė ir pasirašė, jis atidavė vyriškiui pinigus, apie 34000 eurų. Tai buvo tiek UAB „I“ (duomenys pakeisti), tiek ir jo paties pardavus paveldėtą butą gauti pinigai. Po to jie kartu dar ilgai važinėjo, bendravo. Sekančią dieną vėl buvo susitikę, kalbėjosi apie tai, kada bus atvežta vata. Vyriškis jam sakė nepergyventi, kad viskas bus sutvarkyta, kai jis grįš iš JAV vyksiančios konferencijos, kad iki kovo 10 d. viskas bus sutvarkyta. Grįžęs į Lietuvą sudarytą sutartį jis parodė I. K. , kad viskas tvarkoje. Kovo mėnesį jis išvažiavo į Maskvą, ten važinėjo po statybas, ieškojo ofiso, klausinėjo, bet nieko nesurado, tuomet suprato, kad buvo apgautas, kad prarado bendrovės ir savo pinigus. Buvo nuėjęs į miliciją, klausė, ką daryti, bet ten iš jo tik pasišaipė. Tuomet jis išvyko į Sankt Peterburgą, ten stipriai gėrė, po ko buvo gydomas medikų. Po to jų įmonei iškėlė bankroto bylą, bet tuo metu jis nieko negalėjo pasakyti, taip pat ir kai buvo iškviestas pas tyrėją. Tik advokatės dėka pradėjo atkurti įvykius, paaiškėjo, kad visas sutartis buvo palikęs Sankt Peterburge. Jis net neprisiminė, kad tokios sutartys buvo, nes jam buvo labai blogai, vartojo vaistus su alkoholiu. Įvykio metu viskas atrodė įtikinama, jis tikėjosi, kad apšiltinimo vata bus pristatyta, norėjo išgelbėti savo įmonę (t. 5, b.l. 140-142). Apeliacinės instancijos teisme K. P. parodė, kad iš bendrovės sąskaitos išgrynintus pinigus jis laikė pas save, atsiskaitymams objektuose reikėjo grynųjų pinigų. Bendrovėje susidarius sunkiai situacijai, kartu su kitu bendrovės akcininku I. K. nusprendė gelbėti įmonę ir ieškoti užsakymų Maskvoje. Iš išgrynintų pinigų apie 30 000 Lt jis nusivežė į Maskvą, kitą dalį paskolino draugas iš Sankt Peterburgo, nes visą sumą vežtis bijojo, po to tuos pinigus draugui grąžino iš savo asmeninių ir bendrovės pinigų. Sutartį dėl apšiltinimo vatos tiekimo pasirašė, nes tai buvo naudinga jų įmonei, tas žmogus pasakojo, kad jo įmonė atlieka daug statybos darbų, turi galimybę įdarbinti jų bendrovės darbuotojus, gauti jiems darbo vizas. Nors jam kėlė abejonių tai, kad susitikimai dėl sandorio vyksta kavinėje, o ne ofise, kad neduoda savo telefono numerio, elektroninio pašto adreso, bet jis savo kalbomis, rodomais statybų objektais jį įtikino, nuolat kartojo, kad norinčių yra labai daug. Be to, Rusijoje buvo tokia praktika, kad atsiskaitoma grynaisiais pinigais, o avansinis mokėjimas sudarant sandorį yra šimtaprocentinis, jis tai žinojo, todėl ir vežėsi visą sumą. Tas žmogus rodė jam plastikinę kortelę, panašią į Lietuvoje galiojančią asmens tapatybės kortelę, kurioje buvo nurodyta vardas, pavardė, gimimo data, sumokėjus pinigus, išrašė kasos pajamų orderį. Grįžęs į Lietuvą, sudarytą sutartį ir kvitą, patvirtinantį pinigų sumokėjimą, parodė I. K. . Buhalterei šių dokumentų nepateikė, nes, kol prekės negautos, turėjo juos turėti su savimi. Kai prekės nebuvo pristatytos, jis vyko į Maskvą, važinėjo per tuos objektus, kuriuos jam rodė tas vyriškis, tačiau ten jam paaiškino, kad tokio asmens nėra ir nebuvo. Supratęs, kad jį apgavo, puolė į depresiją, alkoholizmą, todėl ir nepateikė dokumentų bankroto administratoriui, jie liko pas draugus Sankt Peterburge. Be to, 2010 m. Sankt Peterburge įvyko avarija, kurioje žuvo žmogus, dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo kurį laiką jis turėjo likti Rusijoje. Kai sužinojo, kad iš jo prašoma priteisti didelę sumą, kad areštuojamas turtas, įmonė perduota bankroto administratoriui ir viskas parduodama, pasidarė dar blogiau. Tada jis grįžo į Lietuvą, dar vyko pas bankroto administratorių, bandė kalbėtis. Prasidėjus bankroto procedūrai, jis savo asmeninio turto turėjo, tai buvo butas, sodas, tėvų žemė, šio turto jis neslėpė, turtas buvo areštuotas Klaipėdos apygardos teismo. 2011 m. pasiskolinęs pinigų iš uošvės ir pardavęs žemės sklypą, 90 000 Lt žalą atlygino. Jis pats nėra teisininkas, iš pradžių neturėjo gynėjo, po to gynėja nepateikė dokumentų ir gavosi taip, kaip gavosi.

192. Liudytojos A. G. P., UAB „I“ (duomenys pakeisti) vyr. buhalterės parodymais, kad įmonės verslas sekėsi neblogai, vadovai I. K. ir K. P. buvo sąžiningi, mokėjo mokesčius, gerai sutarė su darbuotojais, tačiau nenumatė galimybės, kad nesąžiningi gali būti partneriai, UAB „Gargždų statyba“ nesumokėjo 100 000 Lt, prasidėjo krizė, skolos kaupėsi, susidarė apie 300000 Lt. Tiek I. K. , tiek K. P. turėjo bankines korteles, ji pinigų judėjimą matydavo atsispausdinusi išrašą iš banko. Susidariusi sudėtinga situacija dėl krizės reikalavo atsiskaityti grynais pinigais ir ji kaip buhalterė nematė tame nieko blogo. Apie K. P. išvykimą į Rusiją jai nebuvo žinoma, sutartis su Rusijos bendrove jai nebuvo pateikta. Turimus bendrovės dokumentus ji perdavė bankroto administratoriui (t. 5, b.l. 142).

203. Liudytojo A. P. , UAB „I“ (duomenys pakeisti) bankroto administratoriaus parodymais, kad Klaipėdos apygardos teismas 2009-05-22 nutartimi UAB „I“ (duomenys pakeisti) iškėlė bankroto bylą, o 2011-06-01 teismas priėmė sprendimą dėl įmonės veiklos pabaigos, įmonė išregistruota iš Įmonių registro ir jos veikla baigta. Iškėlus bankroto bylą įmonės vadovas privalo perduoti bankroto administratoriui dokumentus ir turtą. Šiuo konkrečiu atveju įmonės dokumentus perdavė I. K. ir buhalterė. Sutartis su Rusijos bendrove jam pateikta nebuvo, įmonės įsiskolinimas kreditoriams buvo daugiau nei 300000 Lt. Jis pareiškė ieškinį K. P. dėl 90222,24 Lt žalos atlyginimo ir Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. lapkričio 24 d. sprendimu priteisė šią sumą iš K. P. , sprendimas įsiteisėjo. Jis neklausinėjo, kur buvo panaudoti iš sąskaitos paimti pinigai, tiesiog pateikė ieškinį. K. P. ir I. K. žadėjo skolas grąžinti, tačiau tuo viskas ir baigėsi (t. 5, b.l. 142-143).

214. Liudytojos L. T. parodymais, kad K. P. yra senas jų šeimos draugas. 2009 metų pradžioje ji K. P. paskolino 27000 eurų. Tuo metu K. P. dirbo Maskvoje, turėjo kažkokį verslą ir tam buvo reikalingi pinigai, sakė, kad yra kažkoks pelningas užsakymas. Tuos pinigus ji vežė K. P. į Maskvą, skolino 1-2 mėnesių terminui. Pinigus K. P. grąžino pakankamai greitai, per kelis kartus. Kai K. P. atvyko pas juos į Sankt Peterburgą 2009 m. kovo mėn. pabaigoje ar balandžio mėn. pradžioje ir atvežė paskutinę pinigų sumą, buvo labai keistas, sugniuždytas, vartojo daug alkoholio, gal ir kažkokius raminamuosius vaistus. Tą kartą jie ir sužinojo, kad jam atsitiko nelaimė. Praėjus nemažai laiko K. P. jai paskambino ir paklausė, ar nepaliko juodo aplanko. Ji apžiūrėjo sūnaus kambarį, kuriame K. P. gyveno, kai svečiavosi jų namuose, ir rado tą aplanką. Matė, kad tame aplanke buvo sutartis su statybos įmone ir kvitai, tai ta pati sutartis, kuri yra byloje. Žino, kad K. P. rašė pareiškimą Maskvos policijai, jos vyras dar padėjo tą pareiškimą surašyti (t. 5, b.l. 148-149).

225. Liudytojo I. K. parodymais, kad 2007 m. kartu su K. P. įkūrė statybų bendrovę, abu turėjo po 50 procentų akcijų ir buvo lygiateisiai akcininkai. Jis pats buvo direktorius, o K. P. – gamybos direktorius, sudarydavo sąmatas, ieškojo klientų. Iš banko buvo paėmę dvi korteles jo ir K. P. vardu. Jie vienas kitu pasitikėjo, neklausdavo, kai reikėdavo pasiimti pinigų, toks buvo žodinis jų susitarimas, žinojo, kad pinigų neleidžia sau, o sumokėti už medžiagas ir darbuotojams už darbą. Iš pradžių viskas ėjosi gerai, tačiau 2008 metų pabaigoje prasidėjo sunkumai, nes buvo trys objektai ir niekas nenorėjo atsiskaityti, skola buvo apie 250 000 Lt. Pinigus išgrynindavo, nes objektuose reikėdavo atsiskaityti grynaisiais pinigais, be to, nuo sąskaitos bet kada galėjo pinigus nurašyti „Sodra“ ir jie liktų be pinigų, taigi tokiu būdu apsidrausdavo, kad būtų lėšų apyvartai. Į Rusiją ieškoti užsakovų jie vyko pakaitomis. K. P. į Maskvą ieškoti užsakovų statyboms vyko kelis kartus. Grįžęs 2009 m. sausio mėnesį jis sakė, kad susipažino su žmogumi, kuris pažadėjo įdarbinti žmones ir pasiūlė pirkti izoliacines apšiltinimo medžiagas. Jų kaina buvo gera ir jiems apsimokėjo parsivežus ją parduoti. Sutartį K. P. jam rodė, kai jau buvo sumokėjęs pinigus, tai ta pati sutartis ir kvitas, kurie yra byloje. Jis daug į tai nesigilino, nes pasitikėjo K. P. . Po to K. P. dar kartą važiavo į Maskvą ir pasakė, kad nebesuranda to žmogaus, pradėjo gerti, su juo sunku buvo susikalbėti. Jis sakė, kad yra visi popieriai, kad parveš į Lietuvą, kad dar gaus objektų, bet grįžo be bendrovės ir be savo pinigų. Iš bendrovės K. P. paėmė apie 100 000 Lt, juos jis kaupė ir dar turėjo šeimos pinigų, kuriuos panaudojo (t. 6, b.l. 11-12).

236. Liudytojo S. T. parodymais, kad jis yra RAB „StrojPraim“ generalinis direktorius ir vienintelis steigėjas, bendrovės adresas visuomet buvo Malyj Sucharevskio skg. 9, past. 1. Jo įmonė prekyba mineraline vata fasadų apšiltinimui niekuomet neužsiėmė, A. B. S. įmonėje niekada nedirbo. Sudaryti sutartis bendrovės vardu, išrašyti kvitus, naudotis įmonės spaudu teisę turi tik jis pats. Niekas kitas to nedaro ir be jo žinios negali padaryti. UAB „I“ (duomenys pakeisti) jis nežino, jokios sutartys su šia bendrove nebuvo pasirašytos ir nebuvo išrašyti jokie kvitai (t. 3, b.l. 179-187), iš jam pateiktų nuotraukų K. P. neatpažino (t. 3, b.l. 171-178).

247. 2011-03-16 specialisto išvada Nr. 5-3/25, kuria nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2007-12-15 iki 2008-11-30 atskaitingas asmuo UAB „I“ (duomenys pakeisti) gamybos direktorius K. P. iš UAB „I“ (duomenys pakeisti) banko sąskaitos gavo iš viso 104418,69 Lt bei iš bendrovės kasos gavo 2500 Lt, tačiau atsiskaitė tik už 16696,45 Lt panaudojimą ir nepagrindė apskaitos dokumentais 90222,24 Lt avansinių išmokėjimų ūkio išlaidoms panaudojimo (t. 3, b.l. 66-126).

258. 2011-03-16 specialisto išvadą Nr. 5-3/25 pateikusios specialistės V. B. paaiškinimais teisiamojo posėdžio metu, kad tiriant UAB „I“ (duomenys pakeisti) buhalterinę apskaitą buvo nustatyta, jog K. P. nepagrindė apskaitos dokumentais 90222,24 Lt panaudojimo. Pagal tyrimui pateiktus tiriamojo laikotarpio dokumentus komercijos direktoriui K. P. 46 atvejais iš banko sąskaitos ir 1 atveju iš kasos išmokėti avansiniai mokėjimai ūkio išlaidoms, iš viso per tą laikotarpį - 106918,69 Lt, o komercijos direktorius K. P. dokumentais, PVM sąskaitomis-faktūromis, kasos pajamų orderiais ir kitais dokumentais pagrindė 16696,45 Lt avansinius mokėjimus, bet nepateikė dokumentų dėl 90222,24 Lt gauto avanso. Iš banko sąskaitos K. P. pinigus ėmė įvairiomis sumomis. Byloje esantį kvitą apie sumokėtus pinigus (t. 5, b.l. 36) K. P. turėjo pateikti buhalterei, nes yra paėmęs avansą. Tirdama bendrovės ūkinę veiklą, ji tokio dokumento nerado. Šis dokumentas yra tinkamas, tik jis turėjo būti įtrauktas į avansinę apyskaitą. Vadovai turi nustatyti, per kokį laikotarpį atskaitingi asmenys turi atsiskaityti, kasos taisyklėse yra nurodyta, kad tai turi būti daroma ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį (t. 6, b.l. 4).

269. 2009-01-19 prekių, t. y. 8196 m2 mineralinės vatos fasadų apšiltinimui „Rokvol“, tiekimo sutartimi Nr. 06/2009, sudaryta tarp RAB „STROJPRAIM“, atstovaujamos generalinio direktoriaus A. B. S. , ir UAB „I“ (duomenys pakeisti), atstovaujamos vykdančio direktoriaus K. P. , bei kvitu prie 2009-01-19 kasos pajamų orderio Nr. 19/01, patvirtinančiu, jog K. P. sutarties Nr. 06/2009 sudarymo dieną sumokėjo visą sutartyje nurodytą prekių kainą (t. 5, b.l. 33-36, 41-43, 45).

27Įvertinęs pirmiau aptartus byloje surinktus įrodymus, apygardos teismas konstatavo, kad byloje nėra surinkta duomenų, patvirtinančių, jog K. P. iš bendrovės gautus 90222,24 Lt pasisavino, taip pat, kad bylos duomenimis nepaneigta K. P. versija, jog šiuos pinigus jis sumokėjo pagal 2009-01-19 prekių tiekimo sutartį Nr. 06/2009 RAB „STROJPRAIM“ generaliniu direktoriumi A. B. S. prisistačiusiam asmeniui, turėjusiam tiekti jo bendrovei mineralinę vatą fasadų apšiltinimui, tačiau pastarojo buvo apgautas. Nustatęs tokias įvykio aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad jos neatleidžia K. P. nuo baudžiamosios atsakomybės už patikėto turto iššvaistymą, kadangi bendrovės pinigus jis sumokėjo neatsakingai, be to, nepateikė šias išlaidas patvirtinančių dokumentų buhalterei, o vėliau – ir bendrovės bankroto administratoriui. Dėl K. P. veiksmų, pasireiškusių pinigų sumokėjimu tretiesiems asmenims, išmokėtų piniginių sumų grąžinimas į bendrovės sąskaitą tapo neįmanomas, o pats kaltinamasis savo noru iššvaistytų pinigų iki šiol negrąžino, todėl vien civilinėje teisėje numatytomis teisinėmis priemonėmis pažeistos teisės negali būti atkurtos.

28Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išsamiai įvertinusi pirmiau aptartus pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus bei nuosprendyje aptartus įrodymus, taip pat nuteistojo K. P. parodymus, duotus apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, bei kartu su apeliaciniu skundu pateiktus dokumentus – Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartį dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009-10-21 nutartimi K. P. turtui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto panaikinimo, BUAB „I“ (duomenys pakeisti) administratoriaus A. P. 2013-11-18 pažymą apie K. P. 90222,24 Lt skolos realizavimą V. J. bei 2011-08-04 V. J. pareiškimą antstoliui V. D. dėl pilno atsiskaitymo (t. 6, b.l. 33-36), konstatuoja, kad apygardos teismas teisingai nustatė K. P. užimamų pareigų pagrindu patikėtų UAB „I“ (duomenys pakeisti) priklausančių piniginių lėšų – 90222,24 Lt praradimo aplinkybes, kurios pasitvirtino paties K. P. , liudytojų I. K. , L. T. parodymais bei K. P. ikiteisminio tyrimo metu pateiktais dokumentais –2009-01-19 prekių tiekimo sutartimi Nr. 06/2009 bei kvitu prie 2009-01-19 kasos pajamų orderio Nr. 19/01, tačiau nepagrįstai konstatavo, jog nustatyti K. P. veiksmai sudaro BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, nuosprendyje išdėstytos išvados nepagrindžia K. P. baudžiamosios atsakomybės dėl jam patikėto didelės vertės svetimo turto iššvaistymo.

29BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą. Turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims. Kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas tretiesiems asmenims neteisėtai perleidžiamas, jeigu tai padaroma nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos. Turto perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu. BK 184 straipsnio 2 dalies prasme atsakomybė už kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio turto ar turtinės teisės iššvaistymą atsiranda tada, kai jis neteisėtai pasinaudoja jam suteiktais įgaliojimais tam turtui. Turto iššvaistymas gali būti padarytas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, taip pat dėl neatsargumo. Esant tiesioginei tyčiai kaltininkas supranta, kad neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą tretiesiems asmenims, numato, kad jo savininkas ar teisėtas turto valdytojas neteks turto ir to nori, o esant netiesioginei tyčiai, suvokdamas tokį veikos pavojingumą ir numatydamas turtinę žalą, kaltininkas, nors ir nenori žalos atsiradimo, tačiau sąmoningai leidžia jai kilti. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-388/2007, 2K-192/2011 ir kt.).

30Bylos duomenimis, K. P. inkriminuojamu laikotarpiu buvo UAB „I“ (duomenys pakeisti) akcininkas (jam priklausė 50 % bendrovės akcijų, kita akcijų dalis priklausė bendrovės direktoriui (vienasmeniam valdymo organui) I. K. (t. 1, b.l. 43-44, 45, 46-59) ir dirbo UAB „I“ (duomenys pakeisti) gamybos direktoriumi (t. 3, b.l. 95-96, 97). Užimamų pareigų pagrindu jam buvo patikėtos UAB „I“ (duomenys pakeisti) piniginės lėšos, kurias jis įvairiomis sumomis išgrynino iš bendrovės banko sąskaitos, o 2009-01-19 pagal pasirašytą prekių tiekimo sutartį Nr. 06/2009 jam patikėtas bendrovei priklausančias pinigines lėšas – 90222,24 Lt perleido trečiajam asmeniui, t.y. RAB „STROJPRAIM“ generaliniu direktoriumi A. B. S. prisistačiusiam asmeniui, kuris sutartyje nurodytų prekių, t.y. mineralinės vatos fasadų apšiltinimui, UAB „I“ (duomenys pakeisti) nepateikė ir sumokėtų pinigų negrąžino, dėl to bendrovei buvo padaryta 90222,24 Lt dydžio turtinė žala. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog vien patikėto turto perleidimo tretiesiems asmenims fakto nepakanka konstatuoti, jog buvo padarytas turto iššvaistymo nusikaltimas. Kaip jau minėta, vienas esminių turto iššvaistymo požymių yra tai, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą perleidžia neteisėtai, t.y. nesilaikydamas nustatytos turto perleidimo tvarkos, neteisėtai pasinaudodamas jam suteiktais įgaliojimais tam turtui. Kaip matyti iš pirmiau aptartų K. P. , taip pat liudytojais šioje byloje apklaustų UAB „I“ (duomenys pakeisti) direktoriaus I. K. bei bendrovės vyr. buhalterės A. G. P. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, taip pat nuteistojo K. P. parodymų apeliacinės instancijos teisme, bendru UAB „I“ (duomenys pakeisti) vadovų bei akcininkų, t.y. I. K. ir K. P. , sutarimu, kiekvienam iš jų buvo išduotos banko mokėjimo kortelės ir pastarieji turėjo teisę naudoti UAB „I“ (duomenys pakeisti) banko sąskaitoje esančius pinigus šios bendrovės reikmėms. 2008 metais, prasidėjus ekonominei krizei, įmonėje nusistovėjo tokia praktika, jog pinigai buvo išgryninami statybinių medžiagų pirkimui bei atsiskaitymui už atliktus darbus su bendrovės objektuose dirbančiais darbuotojais, o išlaidas patvirtinantys dokumentai pateikiami bendrovės buhalterei. Kadangi bendrovė turėjo skolininkų, kurie vengė atsiskaityti, be to, ekonominės krizės sąlygomis sumažėjo užsakymų, vėlgi bendru įmonės akcininkų sutarimu buvo nutarta ieškoti užsakymų ne tik Lietuvos, bet ir Rusijos rinkoje, tam tikslui buvo kaupiami iš bendrovės banko sąskaitos įvairiomis sumomis išgryninti pinigai, kuriuos vėliau K. P. kartu su savo asmeninėmis lėšomis ir sumokėjo pagal minėtą prekių tiekimo sutartį. Šios aplinkybės rodo, jog K. P. bendrovei priklausančias pinigines lėšas iš bendrovės sąskaitos išgrynino ir jas vežėsi į Rusiją, siekiant sudaryti įmonei pelningus sandorius, su kito bendrovės akcininko bei vadovo I. K. žinia ir jo pritarimu, taigi, faktiškai veikė neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų bendrovei priklausančiam turtui. Bendrovei priklausančius pinigus K. P. perleido trečiajam asmeniui pagal bendrovės vardu sudarytą prekių tiekimo sutartį, kas iš esmės taip pat yra teisėtas veiksmas. Tokių duomenų, kurie patvirtintų, jog sudaryta sutartis prieštaravo bendrovės interesams, buvo ekonomiškai nepagrįsta ar nelogiška, byloje taip pat nėra. Priešingai, kaip matyti iš liudytojo I. K. parodymų, toks sandoris įmonei buvo naudingas ir tuo atveju, jei kita sutarties šalis būtų buvusi sąžininga, būtų atnešęs pelną. Apygardos teismas, nuosprendyje konstatuodamas nustatytų K. P. nusikalstamų veiksmų pobūdį, nurodė, kad K. P. bendrovės pinigus sumokėjo neatsakingai – pasikliovė nepažįstamu asmeniu, patikėjo, jog sudaro tikrą prekių tiekimo sutartį, nepatikrino, ar firma, su kuria sudaro sutartį ir kurios atstovui moka pinigus, tikrai egzistuoja, negavo iš asmens, prisistačiusio firmos vadovu, jo anketinių duomenų ir nepatikimam asmeniui sumokėjo visus svetimus pinigus į priekį, neturėdamas garantijų, jog prekės pasieks jo bendrovę, o supratęs, kad yra apgautas, nepristatė nesėkmingo sandorio dokumentų bendrovės buhalterei, o vėliau – ir bendrovės bankroto administratoriui. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad sandoris buvo sudaromas užsienio valstybėje, kurioje K. P. ieškojo galimybių vystyti verslą ir tuo pačiu naujų pažinčių, galinčių padėti tai padaryti. Be to, pasak K. P. , o byloje nėra jo parodymus paneigiančių duomenų, Rusijoje veikiančios statybos bendrovės vadovo vardu prisistatęs asmuo sudarė patikimo verslininko įvaizdį, rodė jam tiek asmens dokumentus, tiek statybos objektus, tiek jau atliktų darbų nuotraukas. Kaip matyti iš K. P. pateiktos prekių tiekimo sutarties, šiame dokumente buvo nurodyta ne tik Rusijos įmonę atstovaujančio asmens pavardė, bet ir jo atstovaujamos įmonės pavadinimas, adresas, banko sąskaitos numeris ir kiti rekvizitai, sutartį bendrovės vadovu prisistatęs asmuo patvirtino antspaudu, išrašė pinigų sumokėjimą patvirtinantį kvitą, kurį taip pat patvirtino bendrovės antspaudu. Pažymėtina ir tai, kad kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, gautų vykdant teisinės pagalbos prašymą, paminėtoje prekių tiekimo sutartyje nurodyta įmonė iš tiesų buvo veikianti, jos buveinė yra būtent sutartyje nurodytu adresu (t. 3, b.l. 156-168), todėl net jei K. P. ir būtų pasidomėjęs, ar tokia įmonė egzistuoja, kaip kad nuosprendyje nurodė apygardos teismas, šiuo konkrečiu atveju tai vargu ar būtų ką nors pakeitę. Be abejo, nustatyti K. P. veiksmai sudarant sutartį su nepažįstamu asmeniu ir iš anksto apmokant visą sutarties kainą nustatytomis aplinkybėmis – ne bendrovės ofise, o kavinėje, nepareikalavus įmonės registracijos bei šią įmonę atstovaujančio asmens tapatybės dokumentų kopijų, buvo pakankamai rizikingi, tačiau vien tai, teisėjų kolegijos nuomone, dar nereiškia, kad dėl tokių K. P. veiksmų turi būti sprendžiamas jo baudžiamosios atsakomybės klausimas. Tas pas pasakytina ir apie tą aplinkybę, kad K. P. sudarytos sutarties bei pinigų sumokėjimo kvito laiku nepateikė bendrovės buhalterei ir bankroto administratoriui. Juolab, kad, kaip matyti iš liudytojo I. K. parodymų, iš karto po sutarties sudarymo ir pinigų sumokėjimo grįžęs į Lietuvą K. P. supažindino jį su minėta sutartimi ir pinigų sumokėjimą patvirtinančiu kvitu, taigi, informavo bendrovės vadovą apie jam patikėtų pinigų panaudojimą bendrovės reikmėms. Nors minėti dokumentai nebuvo pateikti bendrovės buhalterei, o vėliau bendrovės bankroto administratoriui, tačiau K. P. paaiškino, kad sutartį bei pinigų sumokėjimą patvirtinantį kvitą jis privalėjo turėti su savimi kaip dokumentą, patvirtinantį jo bendrovės teisę gauti mineralinę vatą, kurią Rusijos įmonė turėjo atgabenti į Lietuvą. Šiuos dokumentus jis taip pat vežėsi į Maskvą, kai sutartu laiku nesulaukęs prekių bandė surasti mineralinę vatą turėjusią tiekti įmonę, o kai suprato, kad buvo apgautas, puolė į neviltį, ėmė piktnaudžiauti alkoholiu, susirgo depresija ir dėl tokios savo būsenos visus dokumentus paliko Sankt Peterburge, savo draugų namuose, todėl nei bendrovės buhalterei, nei bankroto administratoriui savo laiku jų nepateikė. Be to, pažymėtina ir tai, kad apygardos teismo nustatytomis aplinkybėmis, t.y. konstatavus, kad K. P. su jam patikėtais pinigais pasielgė neatsakingai, pasikliovė nepažįstamu asmeniu užsienio valstybėje ir patikėjo, jog sudaro tikrą prekių tiekimo sutartį, galėtų būti sprendžiamas nebent K. P. atsakomybės už turto iššvaistymą dėl neatsargumo klausimas, nes jokių duomenų, patvirtinančių pirmiau aptartoms apygardos teismo nustatytoms aplinkybėms prieštaraujančią to paties teismo išvadą dėl K. P. netiesioginės tyčios iššvaistant jam patikėtą turtą, t.y. kad sudarydamas prekių tiekimo sutartį ir bendrovės pinigais iš anksto apmokėdamas visą sutarties kainą, jis suprato, kad neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikėtą UAB „I“ (duomenys pakeisti) priklausantį turtą, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų bendrovė neteks turto ir sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti, byloje nėra.

31Kita vertus, sprendžiant dėl K. P. atsakomybės už jo veiksmais sukeltas pasekmes, t.y. UAB „I“ (duomenys pakeisti) padarytą turtinę žalą, teisėjų kolegijos vertinimu, reikšmingos yra kitos aplinkybės. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą pažymėjo, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.). Be to, Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Konstituciniu teisinės valstybės principu turi būti vadovaujamasi ir taikant teisę, šis principas įpareigoja teisę taikančias institucijas nenukrypti nuo bendrųjų teisės principų, įtvirtintų demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat laikosi nuomonės, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-7-251/2013 ir kt.) Lietuvos Aukščiausiais Teismas savo nutartyse taip pat yra išaiškinęs, kad kai uždarosios akcinės bendrovės vadovas (šiuo atveju K. P. veikė kaip bendrovės vadovo įgaliotas asmuo) padaro bendrovei žalos veikdamas kaip jos valdymo organas „išoriniuose“ santykiuose, jam taikytina civilinė atsakomybė pagal civilinius įstatymus. Netinkama juridinio asmens valdymo organų ar jų narių veikla taip pat visų pirma suprantama kaip CK 2.86–2.87 straipsnių nuostatų pažeidimas (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-444/2009, 3K-3-73/2008, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-262/2013). Kasacinio teismo praktikoje tais atvejais, kai vertinama veika, susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, laikoma tai, kiek kaltinamas asmuo savo sąmoningais veiksmais sumenkino kreditoriaus galimybes atkurti pažeistą teisę civilinio proceso priemonėmis. Jei kreditoriaus teisės atkūrimas tampa neperspektyvus dėl sąmoningų skolininko veiksmų, jo sukelto nemokumo, laikytina, kad veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-388/2007, 2K-191/2012 ir kt. ).

32Šiuo konkrečiu atveju baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal BUAB „I“ (duomenys pakeisti) ieškinį K. P. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo ir nustatęs, jog K. P. neperdavė bankroto administratoriui iš įmonės išimtų piniginių lėšų ir nepateikė įrodymų, kur panaudoti pinigai, 2009 m. lapkričio 24 d. sprendimu iš K. P. priteisė 90222,24 Lt nuostolių atlyginimo bankrutuojančiai UAB „I“ (duomenys pakeisti) bei iki galutinio teismo sprendimo įvykdymo paliko galioti 2009-10-21 to paties teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, t.y. K. P. priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, turtinių teisių, o jų nesant ar esant nepakankamai, jam priklausiančių piniginių lėšų, neviršijančių ieškinio sumos, t.y. 90222,24 Lt, areštą (t. 1, b.l. 2-3, t. 6, b.l. 33-34). Byloje nėra tokių duomenų, kurie patvirtintų, kad K. P. iki minėto teismo sprendimo priėmimo ar po to būtų slapstęsis ar slėpęs, naikinęs ar atlikęs kokius nors kitus neteisėtus veiksmus su turtu, kuriam buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Priešingai, kaip matyti iš BUAB „I“ (duomenys pakeisti) administratoriaus A. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, pastarasis su juo bendravo, pripažino padarytą žalą ir žadėjo ją atlyginti. Taip pat K. P. pats ieškojo jį apgavusio asmens, kreipėsi į Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijas, siekdamas atgauti prarastas bendrovės lėšas. Be to, kaip matyti iš kartu su apeliaciniu skundu pateiktos Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 6 d. nutarties, BUAB „I“ (duomenys pakeisti) administratoriaus A. P. 2013-11-18 pažymos bei 2011-08-04 V. J. pareiškimo išieškojimą iš K. P. pagal Klaipėdos apygardos teismo 2009-11-24 sprendimą vykdančiam antstoliui V. D. , 2011-01-05 BUAB „I“ (duomenys pakeisti) kreditorių susirinkimo 2010-10-25 sprendimo pagrindu bendrovei priklausanti reikalavimo teisė į 90222,24 Lt nuostolių atlyginimo iš K. P. pagal minėtą Klaipėdos apygardos teismo 2009-11-24 sprendimą buvo perleista V. J. , o 2011-08-04 K. P. , sumokėdamas 90222,24 Lt, pilnai atsiskaitė su V. J. . Taigi, K. P. veiksmais bendrovei padarytų nuostolių atlyginimo klausimas faktiškai buvo išspręstas ir bendrovės pažeistos teisės buvo atkurtos civilinėmis teisinėmis priemonėmis dar ikiteisminio tyrimo metu, iki pranešimo K. P. apie įtarimą pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (t. 5, b.l. 26-27). Tačiau, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo pareigūnai, o taip pat ir apygardos teismas šių bylai reikšmingų aplinkybių, susijusių su civilinio proceso tvarka priimto teismo sprendimo vykdymo proceso eiga, netyrė ir nevertino, todėl padarė nepagrįstą ir tikrovės neatitinkančią išvadą, kad vien civilinėje teisėje numatytomis teisinėmis priemonėmis pažeistos UAB „I“ (duomenys pakeisti) teisės negali būti atkurtos.

33Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad kaltinimas K. P. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį nepasitvirtino. Byloje surinkti duomenys nepatvirtina, jog K. P. veiksmai, kuriais jis užimamų pareigų pagrindu jam patikėtas UAB „I“ (duomenys pakeisti) pinigines lėšas 90222,24 Lt pagal 2009-01-19 prekių tiekimo sutartį Nr. 06/2009 perleido trečiajam asmeniui ir dėl nesąžiningų pastarojo veiksmų juos prarado, tuo padarydamas bendrovei 90222,24 Lt dydžio turtinę žalą, savo pavojingumu peraugo civilinės atsakomybės lygį, o jo veiksmuose yra būtini nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 2 dalyje, sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, todėl jis pagal šį baudžiamąjį įstatymą išteisinamas BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu.

34Teisėjų kolegijai nusprendus, kad K. P. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 2 dalyje, sudėties, kiti jo gynėjo apeliaciniame skunde išdėstyti nesutikimo su skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu argumentai nenagrinėjami ir nevertinami.

35Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

36Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio dalį, kuria K. P. pripažintas kaltu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose, panaikinti ir priimti šioje dalyje naują nuosprendį: K. P. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

37K. P. paskirtą kardomąją priemonę ( periodinį registravimąsi policijos įstaigoje) panaikinti.

38Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Pagal BK 199 straipsnio 1 dalį K. P. išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo... 4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 5. K. P. nuteistas už tai, kad dirbdamas UAB „I“ (duomenys pakeisti) gamybos... 6. Apeliaciniu skundu nuteistojo K. P. gynėjas prašo Klaipėdos apygardos teismo... 7. Nuteistojo gynėjas teigia, kad apygardos teismo nuosprendyje išdėstyti... 8. UAB „I“ (duomenys pakeisti) UAB „I“ (duomenys pakeisti)... 9. UAB „I“ (duomenys pakeisti)... 10. UAB „I“ (duomenys pakeisti)... 11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje baudžiamosiose bylose didelė... 12. UAB „I“ (duomenys pakeisti)... 13. UAB „I“ (duomenys pakeisti)... 14. UAB „I“ (duomenys pakeisti)... 15. Nuteistojo K. P. gynėjo advokato Kristupo Ašmio apeliacinis skundas... 16. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio dalis, kuria... 17. Šioje baudžiamojoje byloje K. P. buvo kaltinamas ir atiduotas teismui pagal... 18. 1. K. P. parodymais, kad UAB „I“ (duomenys pakeisti) jis įkūrė kartu su... 19. 2. Liudytojos A. G. P., UAB „I“ (duomenys pakeisti) vyr. buhalterės... 20. 3. Liudytojo A. P. , UAB „I“ (duomenys pakeisti) bankroto administratoriaus... 21. 4. Liudytojos L. T. parodymais, kad K. P. yra senas jų šeimos draugas. 2009... 22. 5. Liudytojo I. K. parodymais, kad 2007 m. kartu su K. P. įkūrė statybų... 23. 6. Liudytojo S. T. parodymais, kad jis yra RAB „StrojPraim“ generalinis... 24. 7. 2011-03-16 specialisto išvada Nr. 5-3/25, kuria nustatyta, kad laikotarpiu... 25. 8. 2011-03-16 specialisto išvadą Nr. 5-3/25 pateikusios specialistės V. B.... 26. 9. 2009-01-19 prekių, t. y. 8196 m2 mineralinės vatos fasadų apšiltinimui... 27. Įvertinęs pirmiau aptartus byloje surinktus įrodymus, apygardos teismas... 28. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išsamiai įvertinusi pirmiau... 29. BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas iššvaistė jam... 30. Bylos duomenimis, K. P. inkriminuojamu laikotarpiu buvo UAB „I“ (duomenys... 31. Kita vertus, sprendžiant dėl K. P. atsakomybės už jo veiksmais sukeltas... 32. Šiuo konkrečiu atveju baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad... 33. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad kaltinimas K.... 34. Teisėjų kolegijai nusprendus, kad K. P. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto... 35. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 36. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio dalį, kuria... 37. K. P. paskirtą kardomąją priemonę ( periodinį registravimąsi policijos... 38. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....