Byla 2K-191/2012
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 15 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyrius teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 28 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Olego Fedosiuko ir pranešėjos Aldonos Rakauskienės,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. K. (J. K.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 15 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyrius teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 28 d. nutarties.

3Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 15 d. nuosprendžiu J. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 ir 4 dalis laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant J. K. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, nekeisti gyvenamosios vietos. Procesas dėl UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ civilinio ieškinio dėl 57 952,63 Lt žalos atlyginimo nutrauktas.

4Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. spalio 28 d. nutartimi nuteistojo J. K. apeliacinis skundas atmestas.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą ir susipažinusi su byla,

Nustatė

6J. K. nuteistas už tai, kad kaip juridinio asmens UAB „I“ (įm. k. ( - ), registruota ( - )) komercijos direktorius, 2006 m. liepos 19 d. lizingo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1060724 ir 2006 m. liepos 21 d. įrengimo perdavimo-priėmimo akto (priedas Nr. 2 prie pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-2006/07-24) pagrindu gavęs bei priėmęs valdyti ir naudoti jam patikėtą UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ (dabartinis pavadinimas – „Citadele faktoringas ir lizingas“) turtą – 209 957,40 Lt vertės krautuvą „Bobkat S300“, identifikavimo Nr. 531211111, su visa komplektacija, 2009 metų rudenį, spalio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniaus r., ( - ), neteisėtai, nesilaikydamas lizingo sutarties reikalavimų, dėl neatsargumo sudarė sąlygas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims šį jam patikėtą krautuvą „Bobkat S300“ neteisėtai perimti. Taip J. K. iššvaistė jam patikėtą svetimą didelės vertės UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ turtą ir padarė šiai bendrovei 57 952,63 Lt žalą.

7Kasaciniu skundu nuteistasis J. K. prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 15 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyrius teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 28 d. nutartį panaikinti ir bylą nutraukti.

8Kasatorius teigia, kad jis nepagrįstai nuteistas už jam patikėto turto iššvaistymą, nes jo veika yra civilinės teisės deliktas. Nesutinka su teismo nuomone, jog civiliniai teisiniai santykiai galioja tol, kol sutarties šalys laikosi sutarties sąlygų, nes šių santykių režimas saisto civilinio santykio dalyvius tiek iki sutarties sudarymo, tiek sutarties galiojimo metu, tiek jai pasibaigus dėl vienos iš šalių veiksmų. Kai asmuo nesilaiko sutartinių įsipareigojimų, tai savaime negali reikšti, kad asmuo turi būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl nutrūkusių civilinių teisinių santykių.

9Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, jog esminis kriterijus, atribojantis civilinius teisinius santykius nuo baudžiamųjų, yra priešingas teisei elgesys, apsunkinantis galimybę ginti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis arba jos pavertimas neįmanoma realizuoti, ir konstatavo, kad šioje byloje taip ir atsitiko – dėl kasatoriaus veiksmų lizingo sutarties vykdymas tapo nebeįmanomas. Kasatoriaus nuomone, sutarties vykdymo įmanomumas nepagrįstai sutapatinamas su pažeistų teisių gynimo įmanomumu. Kai dėl vienos iš sutarties šalių veiksmų sutarties vykdymas tampa nebeįmanomas, tai visiškai nereiškia, jog nukentėjusioji šalis praranda galimybę ginti savo teises ir gauti patirtų nuostolių atlyginimą civilinio proceso priemonėmis. Nukentėjusiosios šalies turtinių teisių ir interesų realizacija pasunkėja, tačiau taip pat atsitinka bet kokio civilinės teisės delikto ar sutarties pažeidimo atveju. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismo poziciją pripažinus teisinga, visi civilinės teisės pažeidimai taptų nusikalstamais ir civilinių teisinių santykių dalyviai, dėl kurių tyčinių (netyčinių) veiksmų sutartis nebegali būti vykdoma, o kita šalis patiria nepageidaujamus nuostolius, bylinėjimosi išlaidas ir pan., būtų traukiami baudžiamojon atsakomybėn.

10Kasatorius nurodo, kad teismai nepagrįstai priešingu teisei elgesiu laikė krautuvo palikimą nesaugomoje teritorijoje taip sudarant sąlygas jį pavogti bei pažeidžiant lizingo sutartyje numatytas objekto laikymo sąlygas. Baudžiamasis įstatymas nekriminalizuoja nei daikto palikimo nesaugomoje teritorijoje, nei sutartinės sąlygos nevykdymo (deliktų). Šios sąlygos yra viena nuo kitos neatsiejamos, nes būtent daikto palikimas nesaugojamoje teritorijoje ir buvo sutarties sąlygos pažeidimas. Lizingo sutarties objekto laikymas ne pagal sutarties sąlygas turėtų būti vertinamas kaip deliktas, t.y. civilinės teisės pažeidimas, o kriminalinį pobūdį deliktui galėtų suteikti išankstinis siekis nevykdyti sutarties, sutarties sudarymas iš anksto žinant, kad ji nebus įvykdyta, ir pan. Kreditoriaus padėties apsunkinimas yra būtinasis nusikalstamos veikos požymis, kuris suprantamas kaip sąmoningi skolininko veiksmai, kuriuos naudojant kreditoriaus galimybės atkurti pažeistas teises civilinio proceso priemonėmis apsunkinamos arba pasidaro nebeįmanomos. Tačiau byloje nebuvo nustatyta ir nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis siekė iššvaistyti jam patikėtą turtą (prarasti krautuvą) ir taip apsunkinti galimybę ginti pažeistas civilines teises.

11Kasatoriaus manymu, jeigu krautuvas būtų paliktas nesaugomoje teritorijoje, tačiau niekas nebūtų jo pavogęs, baudžiamosios atsakomybės klausimo net nekiltų, o būtų galima kalbėti nebent apie sutartinių sąlygų nesilaikymą, t. y. deliktą. Šie požymiai rodo, kad sutartinės sąlygos nesilaikymas pats savaime neturėtų būti vertinamas kaip nusikalstama veika.

12Kasatorius teigia, jog apeliacinės instancijos teismo teiginiai, kad kasatoriaus veiksmai, pasireiškę sąmoningu slapstymusi nuo lizingo davėjo, įgavo aiškiai piktybišką pobūdį ir transformavosi į baudžiamuosius, taip pat nepagrįsti. Tariamas slapstymasis įvyko jau po turto dingimo (inkriminuoto kaip iššvaistymas), todėl nesuprantama, kaip jis galėjo turėti įtakos turto dingimui.

13Kasatorius mano, kad neįrodytas ir priežastinis ryšys tarp keltuvo palikimo nesaugomoje teritorijoje ir didelės vertės turto išvaistymo, nes keltuvas buvo pavogtas. Pažymėtina, kad BK 184 straipsnyje numatyta veika yra padaroma, kai dėl asmens veikimo ar neveikimo turtas yra iššvaistomas, tačiau nėra kriminalizuota atsitiktinio turto žuvimo rizika.

14Atsiliepime į kasacinį skundą prokuroras prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamąją bylą nustatė, jog kasatorius, atstovaudamas civilinių teisinių santykių subjektui UAB „I“ ir žinodamas, jog krautuvas dingo, o lizingo bendrovė dėl nuolat ne laiku vykdomų įsipareigojimų atsiskaityti su ja nesutiko pakeisti lizingo sutarties sąlygų, vienašališkai nutraukė lizingo sutartį ir pareikalavo grąžinti lizingo būdu įsigytą turtą, sąmoningai nevykdė lizingo sutartyje numatytų įsipareigojimų (nustatytais terminais nemokėjo sutartyje numatytų mokėjimų, neinformavo lizingo davėjo apie dingusį turtą, nesuteikė lizingo davėjui informacijos apie savo buvimo vietą pranešęs, kad yra Ukrainoje ir artimiausiu metu į Lietuvą sugrįžti neketina, vengė bendrauti su lizingo bendrovės atstovais, neatsiliepdavo telefonu, o vėliau visus mobiliojo ryšio telefonus išjungė ir pan.). Dėl tokių priešingų teisei nuteistojo veiksmų iškilo realus pavojus kito juridinio asmens nuosavybei – UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ – turtui. Taigi lizingo sutarties vykdymas ir lizingo davėjo pažeistų teisių atkūrimas civilinės teisės priemonėmis tapo problemiškas dėl vienos sutarties šalies atstovo sąmoningų veiksmų, todėl lizingo bendrovė, gindama savo pažeistas teises, kreipėsi į teisėsaugos instituciją.

15Atsiliepime pažymima, kad nuteistojo veiksmai – sąmoningas slapstymasis nuo lizingo davėjo – žymiai viršijo sutartinių santykių vienos šalies pasitaikančio nesilaikymo ribas, tapo piktybiški ir transformavosi į baudžiamuosius. Panašių pavyzdžių teismų praktikoje galima rasti ir daugiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-255/2011).

16Būtent kasatoriaus nusikalstami veiksmai su jam patikėtu turtu, o ne paprastas sutartinių daikto laikymo taisyklių pažeidimas, kaip teigiama kasaciniame skunde, buvo turto praradimo priežastis. Todėl argumentai, kad jis nesudarė sąlygų turtui prarasti ir tarp jo elgesio bei kilusių padarinių nėra priežastinio ryšio, o turtas galėjo būti pavogtas ir iš saugomos ar aptvertos teritorijos, yra nepagrįsti.

17Teismai pagrįstai nustatė priežastinį ryšį tarp padarytos veikos (didelės vertės turto palikimas nesaugomoje atokioje vietoje ilgą laiką be jokios priežiūros) ir padarinių (šio turto dingimo turto).

18Be to, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė ir tai, kad turto pavogimo iš saugomos ar aptvertos teritorijos atveju nebūtų nustatytas priežastinis ryšys tarp nuteistojo veikos bei atsiradusių padarinių ir pastarajam nebūtų kilusi baudžiamoji atsakomybė, nes, tinkamai pasirūpinęs turtu, jis būtų pripažintas ėmęsis visų galimų priemonių turtui apsaugoti, nors šis dėl trečiųjų asmenų kaltės ir būtų prarastas. Kasatoriaus abejonės dėl teismų sprendimų pagrįstumo negali būti pagrindas juos naikinti.

19Kasacinis skundas tenkintinas.

20Dėl turto iššvaistymo dėl neatsargumo sudėties buvimo J. K. veikoje

21BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės iššvaistymą. Iššvaistymas gali būti padarytas ir tyčia, ir dėl neatsargumo.

22Nuteistasis J. K. buvo kaltinamas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis, kaip UAB „I“ komercijos direktorius, pagal 2006 m. liepos 19 d. lizingo pirkimo-pardavimo sutartį bei 2006 m. liepos 21 d. įrengimo perdavimo-priėmimo akto pagrindu gavęs ir priėmęs valdyti bei naudoti jam patikėtą UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ turtą – 209 957,40 Lt vertės krautuvą „Bobkat S300“, 2009 metais, rudenį, tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytomis aplinkybėmis, tyčia, neteisėtai, nesilaikydamas lizingo sutarties reikalavimų, jam patikėtą krautuvą perdavė tyrimo metu nenustatytiems asmenims ir taip tyčia iššvaistė didelės – 209 957,40 Lt – vertės šios bendrovės turtą, padarydamas jai 57 952,63 Lt turtinę žalą.

23Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad J. K. didelės vertės svetimą turtą iššvaistė dėl neatsargumo. Tokį sprendimą šis teismas motyvavo tuo, kad byloje jokių įrodymų, jog J. K. tyčia iššvaistė jam patikėtą turtą, byloje nėra; jo versija, kad krautuvas buvo pavogtas, nepaneigta; kad jis, palikdamas krautuvą nesaugomoje teritorijoje, su jam patikėtu turtu elgėsi nusikalstamai nerūpestingai, kad taip elgdamasis „dėl neatsargumo sudarė sąlygas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims jam patikėtą krautuvą neteisėtai perimti“, kad tokiu būdu J. K. iššvaistė jam patikėtą didelės vertės UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ turtą, padarydamas šiai bendrovei 57 952,63 Lt turtinę žalą.

24Apeliaciniu skundu nuteistasis J. K. prašė pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti, be kitų argumentų, nurodydamas bei teigdamas, kad jam baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai, nes, sudarius su lizingo bendrove krautuvo „Bobkat S300“ lizingo pirkimo-pardavimo sutartį, tarp jų atsirado civiliniai teisiniai santykiai, todėl, neįvykdžius sutarties sąlygų ir negrąžinus turto, turėjo būti taikoma civilinė, o ne baudžiamoji atsakomybė.

25Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo apeliacinį skundą atmetė nurodęs, kad J. K. veiksmai padarė lizingo pirkimo-pardavimo sutarties vykdymą neįmanomą, lizingo davėjo pažeistų teisių atkūrimas civilinės teisės priemonėmis tapo problemiškas dėl vienos sutarties šalies atstovo – J. K. sąmoningų veiksmų, pasireiškusių slapstymusi nuo lizingo davėjo, todėl civiliniai teisniai santykiai transformavosi į baudžiamuosius.

26Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. 2K-7-388/2007 yra pasisakęs, kad „sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai. Jie gali pereiti į baudžiamuosius teisinius santykius, esant tam tikroms papildomoms sąlygoms. Šios sąlygos yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai viena šalių sąmoningai neteisėtais veiksmais užkerta kelią vykdyti sutartį. Tais atvejais, kai vengiama įvykdyti turtines prievoles, svarbiausia nustatyti, kiek kaltinamas asmuo savo sąmoningais veiksmais sumenkino kreditoriaus galimybes atkurti pažeistą teisę civilinio proceso priemonėmis. Jei kreditoriaus teisės atkūrimas tampa neperspektyvus dėl sąmoningų skolininko veiksmų, jo sukelto nemokumo, laikytina, kad veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas.“ Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi šia nutartimi, nurodė ir kitą kasacinės instancijos teismo nutartį – Nr. 2K-255/2011 ir, kaip galima spręsti iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio, nagrinėjamos bylos aplinkybes laikė analogiškomis aplinkybėms, kurios buvo nustatytos kasacine tvarka nagrinėtose bylose. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nėra visiškai teisus, nes visų pirma nagrinėtose bylose asmenys buvo nuteisti už tyčia iššvaistytą jiems patikėtą turtą.

27Tačiau šioje byloje baudžiamųjų ir civilinių teisinių santykių atribojimo klausimas turėjo būti sprendžiamas turint galvoje teismo padarytą išvadą, kad J. K. jam inkriminuotus veiksmus (sudarė sąlygas nenustatytiems asmenims perimti jam patikėtą turtą) padarė dėl neatsargumo.

28Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ 2006 m. liepos 19 d. su UAB „I“ buvo sudariusi krautuvo lizingavimo sutartį, kurią, kaip šios bendrovės direktorius, pasirašė J. K. Be to, J. K. sudarė ir laidavimo sutartį, kuria įsipareigojo, kaip solidarus skolininkas, atsakyti kreditoriui visu jam nuosavybės teise priklausančiu turtu, jeigu UAB „I“ laiku ir tinkamai neįvykdys visų savo prievolių arba jų dalies pagal minėtą lizingo sutartį.

29Pagal sudarytos lizingo sutarties 4.17 punktą nuo turto perdavimo-priėmimo akto pasirašymo momento iki turto nuosavybės teisės perėjimo klientui ar turto grąžinimo lizingo davėjui momento visa turto atsitiktinio žuvimo, praradimo, sugedimo, sugadinimo, priešlaikinio susidėvėjimo rizika, įskaitant force majeure aplinkybes, taip pat atsakomybė už nuostolius, padarytus tretiesiems asmenims, tenka klientui.

30Kaip parodė UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ atstovė, iki 2009 m. gruodžio mėnesio UAB „I“ vykdė sutartinius įsipareigojimus, nors kartais būdavo sutartyje numatytų mokėjimų pavėlavimų. Atstovė patvirtino, kad J. K. 2009 m. gruodžio mėnesį raštu prašė UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ pakeisti sutarties sąlygas ir pratęsti mokėjimo už krautuvą laiką, tačiau dėl buvusių mokėjimų vėlavimų prašymas nebuvo patenkintas, o lizingo sutartį buvo nuspręsta nutraukti. Tuo metu už krautuvą likusi neišmokėta suma buvo 57 952,63 Lt. Kartu atstovė pasisakė, kad UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ (buvęs pavadinimas – UAB „Parex faktoringas ir lizingas“) nagrinėjamoje byloje negali antrą kartą reikšti tų pačių turtinių pretenzijų J. K. ir jo vadovaujamai bendrovei, nes Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010 m. gegužės 31 d. įsakymu civilinio proceso tvarka visiškai patenkino UAB „Parex faktoringas ir Lizingas“ prašymą dėl piniginių sumų priteisimo iš UAB „I“ ir J. K.

31Iš bylos medžiagos matyti, kad 2010 m. balandžio 19 d. UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ informavo UAB „I“, jog dėl vėlavimų vykdyti įsipareigojimus pagal lizingo sutartį, vadovaujantis sutarties 12.2.3 punktu, 2010 m. balandžio 26 d. vienašališkai nutraukia sutartį. Per nurodytus terminus UAB „I“ negrąžinus krautuvo ir neįvykdžius kitų iš sutarties kilusių piniginių reikalavimų, UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl 88 807,61 Lt skolos išieškojimo.

32Iš Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. teismo įsakymo matyti, kad iš UAB „I“ ir J. K. pagal 2006 m. liepos 19 d. lizingo sutartį ir 2007 m. gegužės 4 d. laidavimo sutartį buvo nutarta išieškoti 88 807,61 Lt įsiskolinimo ir 3622,24 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą 92 429,85 Lt sumą iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. Teismo įsakymo įvykdymui užtikrinti 2010 m. gegužės 31 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – UAB „I“ ir J. K. turto areštas.

33Taigi UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ piniginiai reikalavimai, tarp jų priteisiant atlyginti ir 57 952,63 Lt krautuvo likutinės vertės, buvo išspręsti civilinio proceso tvarka (iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas procesą dėl UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ civilinio ieškinio dėl 57 952,63 Lt žalos atlyginimo nutraukė bei panaikino Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės 2011 m. kovo 23 d. nutarimais paskirtus laikinus nuosavybės teisės apribojimus.

34Teisėjų kolegija pažymi, kad ikiteisminis tyrimas 2010 m. liepos 15 d. buvo pradėtas pagal UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ pareiškimą, šios bendrovės prašymu ji buvo pripažinta civiliniu ieškovu dėl jai padarytos 57 952,63 Lt žalos, nors, kaip minėta, dėl šios žalos išieškojimo jau buvo priimtas atitinkamas sprendimas civilinio proceso tvarka. Pagal CPK 437 straipsnį, jeigu skolininkas nesumoka kreditoriui priteistų sumų, teismo įsakymui įsiteisėjus kreditoriaus prašymu išduodamas vykdomasis raštas priverstiniam išieškojimui vykdyti. Byloje jokių duomenų, kad UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto priverstiniam išieškojimui vykdyti, nėra. Byloje taip pat nėra nustatyta, kad tiek iki teismo įsakymo priėmimo, tiek ir po jo priėmimo J. K. slapstėsi, kad jis slėpė, naikino ar atliko kitus kokius nors neteisėtus veiksmus su turtu, kuriam buvo nustatytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas.

35Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės nepagrindžia apeliacinės instancijos teismo išvados apie civilinių teisinių santykių transformavimąsi į baudžiamuosius. Konstatuotina, kad J. K. baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai, baudžiamoji atsakomybė jam taikyta nepagrįstai, todėl pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimai naikintini ir byla nutrauktina nesant J. K. veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

36Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 382 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

37Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 15 d. nuosprendį, kuriuo J. K. nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 ir 4 dalis, bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyrius teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 28 d. nutartį panaikinti ir bylą nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 15 d. nuosprendžiu J. K. nuteistas... 4. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija... 5. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą ir susipažinusi su... 6. J. K. nuteistas už tai, kad kaip juridinio asmens UAB „I“ (įm. k. ( - ),... 7. Kasaciniu skundu nuteistasis J. K. prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m.... 8. Kasatorius teigia, kad jis nepagrįstai nuteistas už jam patikėto turto... 9. Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, jog... 10. Kasatorius nurodo, kad teismai nepagrįstai priešingu teisei elgesiu laikė... 11. Kasatoriaus manymu, jeigu krautuvas būtų paliktas nesaugomoje teritorijoje,... 12. Kasatorius teigia, jog apeliacinės instancijos teismo teiginiai, kad... 13. Kasatorius mano, kad neįrodytas ir priežastinis ryšys tarp keltuvo palikimo... 14. Atsiliepime į kasacinį skundą prokuroras prašo kasacinį skundą atmesti.... 15. Atsiliepime pažymima, kad nuteistojo veiksmai – sąmoningas slapstymasis nuo... 16. Būtent kasatoriaus nusikalstami veiksmai su jam patikėtu turtu, o ne... 17. Teismai pagrįstai nustatė priežastinį ryšį tarp padarytos veikos... 18. Be to, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė ir tai, kad turto... 19. Kasacinis skundas tenkintinas.... 20. Dėl turto iššvaistymo dėl neatsargumo sudėties buvimo J. K. veikoje... 21. BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kaltininkui... 22. Nuteistasis J. K. buvo kaltinamas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis,... 23. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad J. K. didelės vertės svetimą... 24. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. K. prašė pirmosios instancijos teismo... 25. Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo apeliacinį skundą atmetė... 26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. 2K-7-388/2007 yra pasisakęs,... 27. Tačiau šioje byloje baudžiamųjų ir civilinių teisinių santykių... 28. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „Parex faktoringas ir lizingas“... 29. Pagal sudarytos lizingo sutarties 4.17 punktą nuo turto perdavimo-priėmimo... 30. Kaip parodė UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ atstovė, iki 2009 m.... 31. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2010 m. balandžio 19 d. UAB „Parex... 32. Iš Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. teismo... 33. Taigi UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ piniginiai reikalavimai, tarp... 34. Teisėjų kolegija pažymi, kad ikiteisminis tyrimas 2010 m. liepos 15 d. buvo... 35. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės nepagrindžia... 36. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 37. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 15 d. nuosprendį, kuriuo J. K....