Byla e2A-68-186/2018
Dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Bankrotas LT“, notarė Marija Laima Kamarauskaitė. Teisėjų kolegija

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Gintaro Pečiulio ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių bankrutuojančios žemės ūkio bendrovės „Aves ūkis“ (šiuo metu pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę) ir uždarosios akcinės bendrovės „Olfema“ apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios akcinės bendrovės banko „Snoras“ ieškinį atsakovėms žemės ūkio bendrovei „Aves ūkis“, uždarajai akcinei bendrovei „Olfema“ dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Bankrotas LT“, notarė Marija Laima Kamarauskaitė. Teisėjų kolegija

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Ieškovė BAB bankas „Snoras“ (toliau ir – Bankas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė: 1) 2016 m. lapkričio 4 d. pirkimo–pardavimo be varžytynių sutartį Nr. 2016/11/04, sudarytą ŽŪB „Aves ūkis“ ir UAB „Olfema“ (toliau – Sutartis), pripažinti niekine ir negaliojančia bei taikyti restituciją; 2) pripažinti, kad sutartinė hipoteka (identifikavimo kodas 04120110004120) (toliau – Hipoteka) buvo pabaigta neteisėtai, bei pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 2016 m. lapkričio 9 d. sutartinės hipotekos (įkeitimo) pakeitimą (identifikavimo kodas 20120160084064) (toliau – Hipotekos pakeitimas), kurio pagrindu išregistruota nekilnojamojo turto (11,4 ha žemės sklypas, esantis Kraupių k., Kamajų sen., Rokiškio r. (unikalus Nr. 4400-1599-4113); 16,74 ha žemės sklypas, esantis Robilių k., Panemunėlio sen., Rokiškio r. (unikalus Nr. 4400-1599-3964); 17,50 ha žemės sklypas, esantis Daukšynės k., Ramygalos sen., Panevėžio r. (unikalus Nr. 4400-1302-5177); 15,10 ha žemės sklypas, esantis Šilų k., Krekenavos sen., Panevėžio r. (unikalus Nr. 4400-1218-0415); 13,47 ha žemės sklypas, esantis Punkiškių k., Šimonių sen., Kupiškio r. (unikalus Nr. 4400-1549-1733); 27,00 ha žemės sklypas, esantis Butkiškių k., Ramygalos sen., Panevėžio r. (unikalus Nr. 4400-1302-5211); 6,93 ha žemės sklypas, esantis Žadeikių k., Alizavos sen., Kupiškio r. (unikalus Nr. 4400-1180-0272); 4,77 ha žemės sklypas, esantis Punkiškių k., Šimonių sen., Kupiškio r. (unikalus Nr. 4400-1549-1788); 6,92 ha žemės sklypas, esantis Žilių k., Alizavos sen., Kupiškio r. (unikalus Nr. 4400-1282-9213) (toliau – Nekilnojamasis turtas) Hipoteka.
  2. Ieškinyje nurodė, kad Bankas yra atsakovės ŽŪB „Aves ūkis“ kreditorius, nes ši bendrovė jai priklausančio Nekilnojamojo turto Hipoteka yra užtikrinusi ŽŪB „Kraštovaizdis“ prievoles Bankui pagal kredito sutartis. Atsakovės ŽŪB „Aves ūkis“ kreditorių susirinkimas 2016 m. sausio 18 d. priėmė nutarimus dėl bankroto proceso pradėjimo ne teismo tvarka. Pareiškėjas A. K.-Z. (A. K.-Z.) kreipėsi į teismą, reikalaudamas panaikinti minėtus nutarimus. Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1888-555/2016 tenkino suinteresuoto asmens ŽŪB „Kraštovaizdis“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir: 1) uždraudė ŽŪB „Aves ūkis“ vykdyti bet kokio šios bendrovės turto ir / ar turtinių teisių realizavimą ir / ar bet kokį šio turto ir turtinių teisių apsunkinimą; 2) uždraudė išregistruoti ŽŪB „Aves ūkis“ iš Juridinių asmenų registro; 3) nutarė įrašyti viešame registre įrašą dėl nuosavybės teisių į ŽŪB „Aves ūkis“ priklausantį nekilnojamąjį turtą perleidimo draudimo. Minėtoje byloje Kauno apygardos teismas 2016 m. liepos 14 d. nutartimi panaikino ginčijamus nutarimus dėl ŽŪB „Aves ūkis“ bankroto proceso pradėjimo ne teismo tvarka. Šią nutartį Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi paliko nepakeistą.
  3. Bankas 2016 m. birželio 9 d. teismui pateikė skundą dėl ŽŪB „Aves ūkis“ 2016 m. gegužės 16 ir 30 d. kreditorių susirinkimų nutarimų, tarp jų ir dėl nutarimo parduoti Nekilnojamąjį turtą. Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 13 d. nutartimi tenkino Banko prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iki įsiteisės teismo nutartis byloje: 1) sustabdė ŽŪB „Aves ūkis“ 2016 m. gegužės 30 d. kreditorių susirinkimo 10.1 nutarimo vykdymą dėl Nekilnojamojo turto pardavimo; 2) uždraudė skelbti ŽŪB „Aves ūkis“ priklausančio ir Bankui įkeisto turto varžytynes, vykdyti šio turto varžytynes, sudaryti šio turto pardavimo iš varžytynių aktą, perduoti iš varžytynių parduotą turtą. Ši nutartis nebuvo apskųsta ir įsiteisėjo 2016 m. birželio 22 d. Kadangi bankroto administratorius nevykdė teismo nutarties, Bankas teikė ir Kauno apygardos teismas 2016 m. liepos 11 d. nutartimi iš dalies tenkino Banko prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – areštavo Nekilnojamąjį turtą.
  4. Bankas 2016 m. lapkričio 9 d. sužinojo, kad, nepaisant galiojančių laikinųjų apsaugos priemonių, Nekilnojamasis turtas buvo parduotas atsakovei UAB „Olfema“ pagal Sutartį. Šios Sutarties pagrindu 2016 m. lapkričio 9 d. buvo pabaigta ir išregistruota Bankui įkeisto Nekilnojamojo turto Hipoteka.
  5. Ieškovės teigimu, ginčijami sandoriai (Sutartis ir Hipotekos pakeitimas) sudaryti pažeidžiant imperatyvias Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) bei Turto arešto aktų registro įstatymo (toliau – TAARĮ) normas, todėl yra niekiniai ir negaliojantys pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalį. Be to, šie sandoriai pripažintini negaliojančiais ir CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5

  1. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. kovo 21 d. sprendimu patenkino ieškovės BAB banko „Snoras“ ieškinį – pripažino niekiniais ir negaliojančiais nuo sudarymo momento Sutartį ir Hipotekos pakeitimą (pripažino, kad Hipoteka buvo pabaigta neteisėtai), taikė restituciją ir Nekilnojamąjį turtą grąžino atsakovei ŽŪB „Aves ūkis“, o iš atsakovės ŽŪB „Aves ūkis“ priteisė 78 288,04 Eur atsakovei UAB „Olfema“. Teismas priteisė iš atsakovės ŽŪB „Aves ūkis“ 716,28 Eur, o iš atsakovės UAB „Olfema“ 1 671,33 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės BAB bankui „Snoras“ naudai; priteisė iš atsakovių ŽŪB „Aves ūkis“ ir UAB „Olfema“ po 711 Eur žyminio mokesčio bei po 4,40 Eur teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.
  2. Teismas konstatavo, kad ŽŪB „Aves ūkis“ bankroto administratorė „Bankrotas LT“, UAB žinojo apie Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1888-555/2016 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, todėl nebeturėjo jokio teisėto pagrindo tęsti ŽŪB „Aves ūkis“ 2016 m. sausio 18 d. kreditorių susirinkimo pradėtą bankroto ne teismo tvarka procesą ir sudaryti ieškovės ginčijamus sandorius. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2-1794-407/2016 tiktai 2016 m. lapkričio 15 d. nutraukė apeliacinį procesą, pradėtą pagal ŽŪB „Aves ūkis“ ir kitų apeliantų atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutarties, kuria buvo netenkintas BŽŪB „Aves ūkis“ prašymas pakeisti teismo 2016 m. birželio 13 d. ir 2016 m. liepos 11 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Ir po šios Lietuvos apeliacinio teismo nutarties buvo draudžiami bet kokie veiksmai su ŽŪB „Aves ūkis“ turto perleidimu kitiems asmenims, nes teismas visą ŽŪB „Aves ūkis“ bankroto procesą ne teismo tvarka pripažino neteisėtu. Kadangi bankroto administratorė „Bankrotas LT“, UAB atsakovės ŽŪB „Aves ūkis“ Nekilnojamąjį turtą realizavo galiojant teismo pritaikytoms laikinosioms apsaugoms priemonėms bei teismo procesiniu sprendimu esant nutrauktam bankroto ne teismo tvarka procesui, teismas sprendė, kad ieškovės ginčijama Sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 str. 1 d.). Toks sandoris laikomas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (CK 1.95 str. 1 d.), todėl teismas tuo pačiu teisiniu pagrindu pripažino ir Hipotekos pakeitimą niekiniu bei negaliojančiu sandoriu.
  3. Teismas atmetė trečiojo asmens „Bankrotas LT“, UAB atsiliepimo argumentus, kad minėtos laikinosios apsaugos priemonės nebuvo realizuotos, nes teismo nutartys nebuvo pateiktos vykdyti antstoliui. Teismas pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos konkrečiam ŽŪB „Aves ūkis“ turtui – žemės sklypams, kurie yra identifikuoti. Šio turto areštas buvo įregistruotas Turto arešto aktų registre, todėl nebuvo jokio pagrindo minėtas teismo nutartis pateikti vykdyti antstoliui.
  4. Teismas taip pat nustatė, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu atsakovės UAB „Olfema“ akcininkė buvo E. G., kuri yra atsakovės ŽŪB „Aves ūkis“ bankroto administratorės „Bankrotas LT“, UAB tuometinio direktoriaus J. G. (J. G.) sutuoktinės S. G. dukra. Atsižvelgdamas į šiuos vadovų ir akcininkų ryšius, teismas konstatavo, kad minėtų bendrovių nesąžiningumas yra preziumuojamas pagal CK 6.67 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
  5. Dėl atsakovės UAB „Olfema“ argumento, kad atsakovė ŽŪB „Aves ūkis“ neturės finansinių galimybių sumokėti teismo sprendimu priteistos sumos, teismas pažymėjo, kad atsakovė ŽŪB „Aves ūkis“ galimai turi reikalavimo teisę į neteisėtą bankroto procedūrą vykdžiusiai „Bankrotas LT“, UAB sumokėtas administravimo išlaidas, 3 000 Eur sumokėtus hipotekos kreditoriui Bankui, o tokia teise nepasinaudojus, UAB „Olfema“ turi galimybę savo teises apginti pareikšdama netiesioginį ieškinį CK 6.68 straipsnio pagrindu.
  6. Teismas sumažino ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį iki 2 387,61 Eur ir priteisė 70 proc. šių išlaidų iš atsakovės UAB „Olfema“, nes būtent šis ūkio subjektas neteisėtai įsigijo Nekilnojamąjį turtą, bei 30 proc. – iš atsakovės ŽŪB „Aves ūkis“, kurios kaltės laipsnis atitinkamai mažesnis.

6III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

7

  1. Atsakovės BŽŪB „Aves ūkis“ ir UAB „Olfema“ apeliaciniuose skunduose prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės BAB banko „Snoras“ ieškinį atmesti. Atsakovė BŽŪB „Aves ūkis“ taip pat prašo priimti atskirąją nutartį ir informuoti LR Generalinę prokuratūrą apie galimus teisėjo Laimanto Misiūno ir prokuroro Aido Amparavičiaus baudžiamojo įstatymo pažeidimus nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-286-425/2016; priimti atskirąją nutartį ir informuoti Teisėjų etikos ir drausmės komisiją apie galimus teisėjo Laimanto Misiūno Teisėjų etikos kodekso pažeidimus nagrinėjant šią bylą. Atsakovės BŽŪB „Aves ūkis“ skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškovės bankrutavusios AB banko „Snoras“ buveinė įregistruota Vilniaus mieste, todėl ieškinys turėjo būti pateiktas Vilniaus apygardos teismui (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 14 str. 3 d.). Panevėžio apygardos teismas atsisakė perduoti ieškinį Vilniaus apygardos teismui pagal CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Kadangi byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, skundžiamas sprendimas naikintinas dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo (CPK 329 str. 2 d. 1 p.).
    2. Bylą išnagrinėjo šališkas teismas. 2017 m. vasario 8 d. bankroto administratorės „Bankrotas LT“, UAB darbuotojas J. G. buvo sulaikytas 48 valandoms, todėl negalėjo dalyvauti 2017 m. vasario 10 d. teismo posėdyje šioje byloje. Nutarimą sulaikyti sankcionavo Panevėžio apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Aidas Amparavičius, kuris sulaikymo metu užtikrino, kad pats asmeniškai informuos teisėją Laimantą Misiūną apie atstovo negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje ir paprašys atidėti teismo posėdį šiuo pagrindu. Tačiau tai patvirtinančių duomenų nėra, o bylą teismas išnagrinėjo atsakovės atstovui nedalyvaujant. Po teismo sprendimo pavyko išsiaiškinti, kad teisėjas Laimantas Misiūnas ir prokuroras Aidas Amparavičius kartu leidžia laisvalaikį (nuo 2004 m. yra to paties medžiotojų būrelio nariai). Be to, teismas neatliko taikinimo pareigos. Trečiasis asmuo „Bankrotas LT“, UAB 2017 m. kovo 6 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą ir suteikti galimybę trečiajam asmeniui pateikti raštišką pasiūlymą ieškovei dėl taikos sutarties sudarymo šioje byloje, o ieškovei suteikti laiko pasiūlymo akceptavimui. Tačiau teismas šio prašymo netenkino. Šios aplinkybės kelia pagrįstas abejones dėl teisėjo nešališkumo.
    3. Bylos nagrinėjimas privalėjo būti atidėtas, nes teismo šaukimas atsakovei ŽŪB „Aves ūkis“ nebuvo įteiktas ir šiai atsakovei nebuvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką.
    4. Teismo padarytos išvados yra prieštaringos. Sprendime konstatuota, kad kitų teismų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neturėjo būti realizuotos, nes teismai areštavo konkretų atsakovės ŽŪB „Aves ūkis“ turtą (9 žemės sklypus). Tačiau pats teismas šioje byloje priėmė 2016 m. lapkričio 10 d. nutartį, kuria areštavo tą patį turtą, ir šią nutartį teismas, tenkindamas ieškovės prašymą, persiuntė vykdyti antstoliui. Kadangi Kauno apygardos teismo nutartys per 14 kalendorinių dienų nuo priėmimo nebuvo perduotos vykdyti antstoliui, darytina išvada, kad jokios laikinosios apsaugos priemonės netrukdė sudaryti ginčijamus sandorius. Tai patvirtina Turto arešto aktų registro duomenys.
    5. Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1888-555/2016, panaikinanti bankroto procesą ir administratorės įgaliojimus, įsiteisėjo tik Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus 2016 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1776-370/2016, t. y. jau po ginčijamo sandorio sudarymo. Todėl teismo išvada, kad po 2016 m. liepos 14 d. procesinio sprendimo priėmimo administratorė nebeturėjo jokio pagrindo tęsti ŽŪB „Aves ūkis“ 2016 m. sausio 18 d. kreditorių susirinkimo pradėto bankroto ne teismo tvarka proceso ir sudaryti ginčijamus sandorius, neatitinka CPK 279 straipsnio 1 dalies, pagal kurią pirmosios instancijos teismo sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas, taip pat CPK 18 straipsnio, kur nustatyta, kad tik įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas.
    6. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad „Bankrotas LT“, UAB vadovas J. G. giminystės ryšiais yra susijęs su UAB „Olfema“ akcininke E. G.. Byloje esanti Gyventojų registro pažyma patvirtina, kad jokių giminystės ryšių tarp šių asmenų nėra. Vykdant BŽŪB „Aves ūkis“ bankroto procedūras laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 18 d. iki 2016 m. lapkričio 8 d. administratorės „Bankrotas LT“, UAB įgaliotu asmeniu buvo J. V., kuris ir pardavė Nekilnojamąjį turtą ginčijamu sandoriu, o ne J. G..
    7. Teismo pritaikyta restitucija yra ydinga, nes realiai neatstatys šalių į pradinę padėtį. Teismas tiesiog priteisė iš atsakovės ŽŪB „Aves ūkis“ kitos atsakovės UAB „Olfema“ naudai 78 288,04 Eur, neatsižvelgdamas į tai, kad ŽŪB „Aves ūkis“ yra bankrutuojančios įmonės statusą turintis juridinis asmuo, tad egzistuoja tam tikras reikalavimų tenkinimo eiliškumas ir UAB „Olfema“ perspektyvos realiai atgauti šią sumą yra labai ribotos. Teismas taip pat neįvertino, kad minėta suma yra panaudota vykdant BŽŪB „Aves ūkis“ bankroto procedūras. Todėl teismas šią sumą turėjo priteisti iš BŽŪB „Aves ūkis“ bankroto administravimui skirtų lėšų (ĮBĮ 36 str.). Kadangi gautos lėšos jau yra paskirstytos, reikia nustatyti pareigą visiems lėšas gavusiems asmenims jas grąžinti atsakovei BŽŪB „Aves ūkis“. Teismo siūlymas šią ginčo dalį spręsti kituose teismuose, pareiškiant naujus ieškinius, neatitinka civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.), taip pat proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų (CPK 7 str.).
    8. BŽŪB „Aves ūkis“ pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą yra atleista nuo 711 Eur žyminio mokesčio ir 4,40 Eur teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokėjimo, todėl šios bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės BŽŪB „Aves ūkis“ priteistos nepagrįstai. Nesuprantama, kodėl teismas atstovavimo išlaidas padalino atitinkamai 70 proc. ir 30 proc., o žyminį mokestį ir teismo išlaidas – po lygiai (po 50 proc.).
  2. Atsakovės UAB „Olfema“ skunde, be dalies tų pačių argumentų, nurodomi dar ir šie:
    1. Parduodama Nekilnojamąjį turtą, bankroto administratorė veikė kaip valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra suteikusi teisę pardavinėti bankrutavusios įmonės turtą, todėl administratorės teisė disponuoti svetimu turtu yra atsiradusi įstatymo pagrindu. Administratorius turi teisę parduoti bankrutavusios įmonės turtą, kuriam yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Įprastai bankroto procedūros metu yra parduodamas tiek įkeistas, tiek areštuotas turtas. Todėl šiuo atveju pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės negali būti traktuojamos kaip sandorio sudarymo draudimo imperatyvas.
    2. Ieškovė ginčija Sutartį ne dėl per mažos kainos, o dėl per mažai gautos sumos už parduotą įkeistą turtą, todėl ieškovė pasirinko netinkamą savo pažeistų teisių gynimo būdą (gali būti keliamas administratorės veiksmų, paskirstant gautus pinigus už šį turtą, teisėtumo klausimas).
  3. Ieškovė BAB bankas „Snoras“ atsiliepimuose prašo atsakovių apeliacinius skundus atmesti. Nurodo šiuos atsikirtimus:
    1. Ieškiniams dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą nustatytas išimtinis teismingumas – tokie ieškiniai teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui (CPK 31 str. 1 d.). Ginčijamu sandoriu perleistas Nekilnojamasis turtas yra Panevėžyje, todėl Bankas teisėtai ir pagrįstai pateikė ieškinį Panevėžio apygardos teismui. Šis reikalavimas atsakovei ŽŪB „Aves ūkis“ reiškiamas ne kaip bankrutuojančios įmonės skolininkei, ieškiniu tiesiogiai neprašoma jokio turto ar pinigų priteisti Bankui, todėl teismingumas turi būti nustatomas pagal CPK, o ne pagal ĮBĮ nuostatas. CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas neapima atvejų, kai byla išnagrinėjama pažeidus teismingumo taisykles.
    2. Nušalinimas teisėjui nebuvo pareikštas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Iki 2017 m. kovo 1 d. BŽŪB „Aves ūkis“ bankroto administratoriumi buvo J. V., kuris galėjo atvykti į posėdį atstovauti šiai atsakovei, reikšti nušalinimus ir t.t., tačiau neatvyko į posėdį, nepranešė apie neatvykimo priežastis bei nepateikė prašymo atidėti teismo posėdį. J. G. kardomoji priemonė – suėmimas buvo paskirta Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi, bet ne prokuroro iniciatyva. Potencialus taikos sutarties pasiūlymas nėra nustatytas CPK 256 straipsnyje kaip pagrindas atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Taikos sutarties sudarymas įmanomas bet kurioje proceso stadijoje, tačiau Bankas tokio pasiūlymo negavo.
    3. Apeliantės ŽŪB „Aves ūkis“ argumentai dėl netinkamo šaukimo įteikimo prieštarauja kitam jos argumentui dėl atstovo negalėjimo atvykti į teismo posėdį dėl suėmimo, nes tai reiškia, kad atstovui buvo žinoma apie teismo posėdžio datą ir laiką. Visi procesiniai dokumentai buvo įteikti ŽŪB „Aves ūkis“ bankroto administratorei „Bankrotas LT“, UAB. Pagal CPK 123 straipsnio 4 dalį, atsakovei ŽŪB „Aves ūkis“ procesiniai dokumentai laikomi įteikti praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo registruotos buveinės adresu.
    4. Draudimai disponuoti Nekilnojamuoju turtu buvo įregistruoti ir išviešinti VĮ Registrų Centro Turto arešto aktų registre ir Nekilnojamojo turto registre, apie juos buvo paskelbta (tapo žinoma) ŽŪB „Aves ūkis“ kaip proceso dalyvei.
    5. Banko nurodytose nutartyse (įskaitant Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartį) areštuojamas Nekilnojamasis turtas buvo aiškiai identifikuotas, teismas nutartyse nenurodė, jog Bankui reiktų imtis kokių nors papildomų veiksmų arešto įgyvendinimui, todėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės galiojo iki teismas jas panaikino 2016 m. lapkričio 15 d., nutraukdamas bylą.
    6. Byloje buvo įrodinėjama, kad tarp J. G. ir E. G. yra ne kraujo ryšys, o kad šie asmenys yra šeima, kurie veikė neteisėtame Nekilnojamojo turto realizavimo procese. Pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, UAB „Olfema“ (ne)sąžiningumas nebeturi teisinės reikšmės.
    7. Teismas neturėjo teisinio pagrindo spręsti dėl 72 288,04 Eur sumos priteisimo iš „Bankrotas LT“, UAB ir 3 000 Eur priteisimo iš Banko atsakovės ŽŪB „Aves ūkis“ naudai, nes toks reikalavimas teismui nebuvo pareikštas. Nepareiškus reikalavimo, minėtų sumų priteisimas yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas.
    8. Bankas pasirinko teisių gynimo būdą, kuris atitiko jo interesus. Banko įsitikinimu, sandoris yra niekinis ir negaliojantis, todėl ir buvo pareikštas toks ieškinys.
  4. Kitų atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.
  5. Atsakovė UAB „Aves ūkis“, kuri buvo pertvarkyta iš ŽŪB pasibaigus bankroto procedūrai, vykdydama Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartį, kuria buvo įpareigota pašalinti apeliacinio skundo trūkumus, t. y. paskirti tinkamai įgaliotą atstovą šioje byloje bei išreikšti savo poziciją dėl apeliacinio skundo tolesnio palaikymo, per nustatytą terminą raštu informavo, kad UAB „Aves ūkis“ atstovas šiuo metu yra šios bendrovės administracijos vadovas – direktorius K. A. (pateikė tai patvirtinantį išrašą iš Juridinių asmenų registro), ir kad jis visiškai palaiko teismui pateiktą šios atsakovės apeliacinį skundą bei prašo jį tenkinti.
Teisėjų kolegija konstatuoja:

8IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9

  1. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.).

10Dėl naujų įrodymų priėmimo

  1. Kartu su atsakovės UAB „Aves ūkis“ apeliaciniu skundu pateikti nauji rašytiniai įrodymai, kuriais įrodinėjamos skunde nurodytos aplinkybės dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, taip pat pridėtas rašytinis įrodymas, kuris, apeliantės teigimu, nebuvo skaitmenizuotas el. byloje (Gyventojų registro pažyma). Ieškovė prie atsiliepimo į šį apeliacinį skundą taip pat pridėjo naujų rašytinių įrodymų, kuriais grindžia savo atsikirtimus į minėtus apeliantės argumentus.
  2. Naujų įrodymų priėmimas apeliaciniame procese yra ribojamas (CPK 314 str.). Šiuo atveju apeliantė nenurodė jokių įtikinamų priežasčių, kodėl kartu su apeliaciniu skundu pateiktų naujų įrodymų nebuvo galima pateikti pirmosios instancijos teisme. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, turėdamas pareigą ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, turi įvertinti ir apeliantės argumentus dėl tokių pagrindų buvimo bei priešingos šalies atsikirtimus, todėl šalių pateikti nauji įrodymai priimami, juolab kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes šalys su šiais įrodymais yra susipažinusios.

11Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų

  1. Atsakovės UAB „Aves ūkis“ apeliaciniame skunde teigiama, kad byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte absoliutaus negaliojimo pagrindo. Šį absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą apeliantė grindžia ieškinio teismingumu Vilniaus apygardos teismui, o ne Panevėžio apygardos teismui, taip pat teigia, kad bylą išnagrinėjo šališkas teisėjas.
  2. Dėl šių argumentų pirmiausia pažymėtina, kad tik bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklių pažeidimas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 str. 2 d. 6 p.), o teritorinio teismingumo taisyklės pažeidimas nereiškia, kad byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Pažymėtina ir tai, kad pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui. Pagal CPK 34 straipsnio 1 dalį, teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės. Pagal to paties straipsnio 2 dalies 4 punktą, teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu, iškėlus bylą tame teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles. Minėtų procesinių teisės normų pažeidimas, net jeigu toks ir būtų konstatuotas, nesudarytų pagrindo teigti, kad dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Todėl tai nėra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą (CPK 329 str. 1 d.). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija toliau neanalizuoja apeliantės argumentų, kad ieškinys teismingas Vilniaus apygardos teismui, nes tai neturi jokios reikšmės teisingam ginčo išsprendimui.
  3. Teisėjo šališkumas gali būti laikomas CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, tačiau visos abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais faktiniais duomenimis, o ne samprotavimais ir / ar prielaidomis. Šiuo atveju apeliantė teigia, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismo teisėjas Laimantas Misiūnas buvo šališkas, nes leidžia laisvalaikį kartu su prokuroru Aidu Amparavičium (abu yra to paties medžiotojų būrelio nariai), kuris sankcionavo nutarimą sulaikyti atsakovės BŽŪB „Aves ūkis“ bankroto administratorės „Bankrotas LT“, UAB įgaliotą asmenį J. G., dėl ko šis negalėjo dalyvauti teismo posėdyje, kuriame buvo išnagrinėta ši byla. Tokios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrindžia bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo teisėjo šališkumo. Visų pirma, minėtas prokuroras šioje byloje nedalyvauja, todėl nurodyti jo ryšiai su teisėju nesudaro pagrindo abejoti pastarojo nešališkumu nagrinėjamoje byloje. Antra, iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartimi J. G. buvo taikyta kardomoji priemonė – suėmimas 15 dienų, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. vasario 8 d. iki 2017 m. vasario 23 d., taigi, minėtas asmuo 2017 m. vasario 10 d. teismo posėdyje negalėjo dalyvauti ne dėl nutarimo jį sulaikyti, kurį sankcionavo prokuroras, bet dėl kardomosios priemonės, kurią pritaikė teismas. Trečia, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1564-221/2017 pritaikius laikinąsias apsaugos priemones buvo sustabdyti bankroto administratorės „Bankrotas LT“, UAB įgaliojimai administruoti BŽŪB „Aves ūkis“. Tai reiškia, kad J. G. kaip bankroto administratorės „Bankrotas LT“, UAB įgaliotas asmuo nebegalėjo atstovauti atsakovei BŽŪB „Aves ūkis“ ir minėtame teismo posėdyje, todėl jo sulaikymas ir suėmimas bet kuriuo atveju neturi reikšmės sprendžiant šį klausimą. Dėl apeliacinio skundo argumento, kad teismas neatliko taikinimo pareigos, pažymėtina, kad pati atsakovė bet kurioje proceso stadijoje gali pateikti kitoms bylos šalims pasiūlymą sudaryti taikos sutartį (CPK 42 str. 1 d., 140 str. 3 d.). Atsakovė minėtais argumentais remiasi tik apeliaciniame skunde, tačiau vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė atsakovėms nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog šiuo atveju bylą išnagrinėjo šališkas, todėl neteisėtos sudėties teismas.
  4. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad atsakovei BŽŪB „Aves ūkis“ nebuvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, nes šiai atsakovei nebuvo įteiktas teismo šaukimas. Tokia aplinkybė gali būti pripažįstama absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Tačiau šioje byloje atsakovei BŽŪB „Aves ūkis“ atstovavo bankroto administratorė „Bankrotas LT“, UAB, kuri byloje dalyvavo dar ir trečiojo asmens procesiniu statusu. Apeliaciniame skunde iš esmės pripažįstama, kad administratorės „Bankrotas LT“, UAB įgaliotam asmeniui J. G. buvo žinoma apie paskirtą 2017 m. vasario 10 d. teismo posėdį. Pagal bylos duomenis, trečiajam asmeniui „Bankrotas LT“, UAB teismo šaukimas įteiktas tinkamai. Bankroto administratorė „Bankrotas LT“, UAB neinformavo teismo apie kitoje civilinėje byloje priimtą teismo nutartį, kuria buvo sustabdyti šios bendrovės įgaliojimai administruoti atsakovę BŽŪB „Aves ūkis“. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad teismo šaukimas, kaip ir kiti teismo procesiniai dokumentai, buvo siunčiamas atsakovės ŽŪB „Aves ūkis“ registruotos buveinės adresu Gardino g. 56A, Druskininkai, tačiau grįžo neįteiktas. Kadangi byloje nebuvo nurodyta jokių kitų atsakovės ŽŪB „Aves ūkis“ adresų pašto korespondencijos siuntoms, procesiniai dokumentai šiam juridiniam asmeniui laikomi įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo jų išsiuntimo (CPK 123 str. 4 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju vien ta aplinkybė, kad teismo šaukimas atsakovei ŽŪB „Aves ūkis“ nebuvo įteiktas CPK 129, 130 straipsniuose nustatytais būdais, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad šiai atsakovei nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, atsižvelgiant į tai, kad kitų teismo posėdyje dalyvavusių šalių atstovai neturėjo duomenų apie tuometinius ŽŪB „Aves ūkis“ valdymo organus, o pagal Juridinių asmenų registro duomenis, pasibaigus bankroto procesui šios bendrovės naujas vadovas buvo paskirtas tik 2017 m. spalio 20 d., t. y. jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme.
  5. Jokių kitų CPK 329 straipsnyje įtvirtintų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje taip pat nenustatyta.

12Dėl apeliantės prašymų priimti atskirąsias nutartis

  1. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią bylą, nenustatė atsakovės UAB „Aves ūkis“ apeliaciniame skunde nurodytų asmenų (teisėjo Laimanto Misiūno ir prokuroro Aido Amparavičiaus) padarytų įstatymų ar kitų teisės normų pažeidimų, apie kuriuos reikėtų informuoti atitinkamas institucijas ar pareigūnus, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliantės prašymų priimti atskirąsias nutartis pagal CPK 299 ir 332 straipsnius.

13Dėl ginčijamų sandorių teisėtumo

  1. Iš bylos medžiagos bei LITEKO duomenų nustatyta, kad atsakovės ŽŪB „Aves ūkis“ kreditorių susirinkimas 2016 m. sausio 18 d. priėmė nutarimus dėl šios bendrovės bankroto proceso pradėjimo ne teismo tvarka. Dėl šių nutarimų panaikinimo pareiškėjas A. K.-Z. Kauno apygardos teisme inicijavo civilinę bylą Nr. e2-1888-555/2016, kurioje 2016 m. birželio 30 d. nutartimi teismas, tenkindamas suinteresuoto asmens ŽŪB „Kraštovaizdis“ prašymą, pritaikė šias laikinąsias apsaugos priemones: 1) uždraudė ŽŪB „Aves ūkis“ vykdyti bet kokio šios bendrovės turto ir / ar turtinių teisių realizavimą ir / ar bet kokį šio turto ir turtinių teisių apsunkinimą; 2) uždraudė išregistruoti ŽŪB „Aves ūkis“ iš Juridinių asmenų registro; 3) nutarė įrašyti viešame registre įrašą dėl nuosavybės teisių į ŽŪB „Aves ūkis“ priklausantį nekilnojamąjį turtą perleidimo draudimo. Šią nutartį Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs BŽŪB „Aves ūkis“, atstovaujamos bankroto administratorės „Bankrotas LT“, UAB atskirąjį skundą, 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. e2-1665-823/2016). Be to, kita Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2-1562-823/2016) buvo panaikinta Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 20 d. nutartis, kuria toje pačioje civilinėje byloje Nr. e2-1888-555/2016 buvo atmestas pareiškėjo A. K.-Z. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir šį prašymą apeliacinės instancijos teismas patenkino – sustabdė ŽŪB „Aves ūkis“ 2016 m. sausio 18 d. kreditorių susirinkimo nutarimų vykdymą iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1888-555/2016. Minėtoje byloje Kauno apygardos teismas 2016 m. liepos 14 d. nutartimi panaikino ginčijamus nutarimus dėl ŽŪB „Aves ūkis“ bankroto proceso pradėjimo ne teismo tvarka. Šią nutartį Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. e2-1776-370/2016).
  2. Taip pat nustatyta, kad Bankas Kauno apygardos teisme inicijavo civilinę bylą Nr. e2-2143-173/2016, kurioje prašė panaikinti BŽŪB „Aves ūkis“ kreditorių susirinkimų 2016 m. gegužės 16 ir 30 d. nutarimus, tarp jų ir nutarimą parduoti šiai bendrovei priklausantį ir Bankui įkeistą Nekilnojamąjį turtą. Toje byloje Kauno apygardos teismas pritaikė šias laikinąsias apsaugos priemones: 2016 m. birželio 13 d. nutartimi – uždraudė skelbti, vykdyti Nekilnojamojo turto varžytines, sudaryti šio turto pardavimo iš varžytynių aktą, perduoti iš varžytynių parduotą turtą; 2016 m. liepos 11 d. nutartimi – areštavo Nekilnojamąjį turtą. Minėtos laikinosios apsaugos priemonės galiojo iki Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. lapkričio 15 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą Nr. e2-2143-173/2016 ir panaikino Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės ŽŪB ,,Aves ūkis“ turto areštą (civilinės bylos Nr. e2-1794-407/2016).
  3. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ginčijamos Sutarties sudarymo metu galiojo teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis buvo ne tik draudžiama parduoti Nekilnojamąjį turtą, bet ir buvo sustabdytas ŽŪB „Aves ūkis“ 2016 m. sausio 18 d. kreditorių susirinkimo nutarimų vykdymas, o tai reiškia, kad šio kreditorių susirinkimo nutarimu paskirta bankroto administratorė „Bankrotas LT“, UAB tuo metu neteko įgaliojimų administruoti BŽŪB „Aves ūkis“, taigi, administratorės įgaliotas asmuo neturėjo teisės sudaryti ginčijamos Sutarties. Tuo labiau jis neturėjo teisės sudaryti ginčijamo Hipotekos pakeitimo sandorio, nes tuo metu jau buvo įsiteisėjusi teismo nutartis panaikinti ŽŪB ,,Aves ūkis“ 2016 m. sausio 18 d. kreditorių susirinkimo nutarimą dėl šios bendrovės bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka, todėl šis bankroto procesas tuo metu jau buvo nutrauktas.
  4. Pagal CPK 152 straipsnio 1 dalį, teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdoma skubiai. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atskirojo skundo dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavimas nesustabdo nutarties vykdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-699-611/2015 yra išaiškinta, kad teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatyti turto valdymo, naudojimo ir disponavimo teisių suvaržymai laikytini imperatyvais, įtvirtintais įstatyme. Todėl sandoriai, sudaryti pažeidžiant teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatytus apribojimus, laikytini niekiniais, prieštaraujančiais imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.).
  5. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino Sutartį niekine ir negaliojančia CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu. Šio sandorio pagrindu sudarytas Hipotekos pakeitimas, pagal kurį buvo išregistruota Nekilnojamojo turto Hipoteka, taip pat pagrįstai pripažintas niekiniu ir negaliojančiu sandoriu, nes pirmasis sandoris laikomas negaliojančiu ab initio, t. y. nuo jo sudarymo momento (CK 1.95 str. 1 d.). Bankroto procese neteisėtai pardavus įkeistą turtą, hipoteka negali būti laikoma pasibaigusia ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalies pagrindu. Atsakovių apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti priešingai.
  6. Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartimi buvo areštuoti konkretūs nekilnojamieji daiktai, t. y. 9 žemės sklypai, todėl šiuo atveju netaikytina CPK 147 straipsnio 6 dalies nuostata dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo pabaigos, jeigu nesikreipiama į antstolį per 14 dienų. Bankroto administratorės „Bankrotas LT“, UAB įgaliotiems asmenims, kaip BŽŪB „Aves ūkis“ atstovams minėtose bylose, turėjo būti žinoma apie teismų priimtas nutartis taikyti minėtas laikinąsias apsaugos priemones. Be to, Nekilnojamojo turto areštas, kaip matyti iš bylos duomenų, buvo įregistruotas Turto arešto aktų registre (tai patvirtina VĮ Registrų centro 2016 m. liepos 11 d. pranešimas Nr. TA2-16-078457). Kaip minėta, laikinosios apsaugos priemonės – Nekilnojamojo turto areštas – buvo panaikintos Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1794-407/2016, t. y. jau po ginčijamų sandorių sudarymo, atsižvelgus į tai, kad BŽŪB ,,Aves ūkis“ bankroto procesas pasibaigė Lietuvos apeliaciniam teismui 2016 m. lapkričio 8 d. priėmus nutartį kitoje civilinėje byloje Nr. e2-1776-370/2016. VĮ Registrų centro 2016 m. lapkričio 15 d. pranešimas Nr. TA2-16-129741 patvirtina atitinkamo turto arešto akto išregistravimą iš Turto arešto aktų registro, todėl apeliantė UAB ,,Aves ūkis“ šioje byloje nepagrįstai remiasi vėlesnės datos, t. y. 2016 m. lapkričio 18 d. Turto arešto aktų registro išrašu (2 t., e. b. l. 5), teigdama, kad jokių laikinųjų apsaugos priemonių nebuvo ar kad šios priemonės nebuvo realizuotos įstatymų nustatyta tvarka.
  7. Apeliantė UAB ,,Aves ūkis“ taip pat nepagrįstai akcentuoja, kad sudarant ginčijamą Sutartį dar nebuvo įsiteisėjusi teismo nutartis, panaikinanti BŽŪB ,,Aves ūkis“ bankroto procesą ir administratorės „Bankrotas LT“, UAB įgaliojimus. Kaip minėta, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1562-823/2016, buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas ŽŪB „Aves ūkis“ 2016 m. sausio 18 d. kreditorių susirinkimo nutarimų vykdymas iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1888-555/2016. Be to, pastarojoje byloje dar anksčiau buvo pritaikytos ir kitos laikinosios apsaugos priemonės, draudžiančios vykdyti ŽŪB „Aves ūkis“ turto realizavimą (žr. šios nutarties 25 p.).
  8. Apeliantė UAB „Olfema“ teigia, kad pagal ĮBĮ nuostatas bankroto administratorius turi teisę parduoti bankrutavusios įmonės turtą, kuriam yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teisėjų kolegija šį argumentą atmeta. Nagrinėjamu atveju BŽŪB „Aves ūkis“ bankroto procesas buvo vykdomas ne teismo tvarka. Kreditorių susirinkimo nutarimas inicijuoti šį bankroto procesą bei kiti šio bankroto proceso metu priimti kreditorių susirinkimo nutarimai buvo ginčijami teismine tvarka, o minėtos laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos siekiant užtikrinti būtent tose civilinėse bylose pareikštus suinteresuotų asmenų reikalavimus, susijusius tiek su Nekilnojamojo turto, tiek su paties bankroto proceso (ne)teisėtumu, o ne kreditorių reikalavimus, kurie tvirtinami ir tenkinami bankroto procese ĮBĮ nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto areštas šiuo atveju buvo taikytas siekiant laikinai, kol bus išspręstas kilęs ginčas, sustabdyti šio turto realizavimą BŽŪB „Aves ūkis“ bankroto procese, o kitos minėtos laikinosios apsaugos priemonės akivaizdžiai buvo taikytos BŽŪB „Aves ūkis“ bankroto administratoriaus atžvilgiu.
  9. Ieškovė prašė pripažinti Sutartį niekine ir negaliojančia kaip imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantį sandorį bei taikyti restituciją (CK 1.80 str.). Tokį reikalavimą gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo (CK 1.78 str. 5 d.). Todėl atmestinas apeliantės UAB „Olfema“ argumentas, kad ieškovė pasirinko netinkamą savo pažeistų teisių gynimo būdą, nes turėjo skųsti bankroto administratorės veiksmus, paskirstant gautus pinigus už parduotą turtą pagal Sutartį.

14Dėl restitucijos taikymo

  1. Imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio padariniai nurodyti CK 1.80 straipsnio 2 dalyje – tokiu atveju viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.
  2. Turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens, išskyrus CK 4.96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus (CK 1.80 str. 4 d.). Restituciją reglamentuojančios teisės normos tiesiogiai gina sąžiningo trečiojo asmens interesus (CK 6.153 str.). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad šios normos prasme trečiasis asmuo – tai asmuo, kuris būtų įgijęs turtą iš niekiniu pripažinto sandorio pagrindu turtą įgijusio asmens. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad taikant restituciją, sąžiningumo principas (bet ne asmens sąžiningumas) yra teisiškai reikšmingas sprendžiant klausimą dėl restitucijos šalių tarpusavio interesų pusiausvyros (CK 6.145 str. 2 d.). Vien turto įgijėjo sąžiningumas nelemia, kad restitucija natūra neturi būti vykdoma. Sprendžiant pagal CK 6.145 straipsnio 2 dalį, įgijėjo sąžiningumas yra vienas aspektų, kuriuo remdamasis teismas svarsto, ar vykdyti restituciją iš viso ir ar vykdyti ją natūra (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2013).
  3. Šioje byloje sprendžiama dėl restitucijos taikymo niekinio sandorio dalyviams. Žemės sklypus turi niekine ir negaliojančia pripažintos Sutarties pagrindu juos įgijusi šio sandorio šalis, o ne trečiasis asmuo, todėl CK 6.153 straipsnis šiuo atveju netaikomas. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo Sutarties sudarymo momentu tiek Turto areštų aktų registre, tiek Nekilnojamojo turto registre buvo išviešinti teismo pritaikyti apribojimai, susiję su Nekilnojamojo turto perleidimu, atsakovė UAB „Olfema“, kaip apdairus ir rūpestingas verslo subjektas, galėjo ir turėjo patikrinti šią informaciją bei įvertinti galinčius kilti neigiamus padarinius, susijusius su tokio turto įsigijimu. Skundžiamame sprendime teismas konstatavo Sutarties šalių nesąžiningumą, atsižvelgdamas į bendrovių dalyvių ir valdymo organų šeimyninius ryšius, kuriuos įrodinėjo ieškovė, tačiau šios aplinkybės reikšmingos sprendžiant dėl kito ieškinyje nurodyto ginčijamų sandorių negaliojimo pagrindo, nustatyto CK 6.66 straipsnyje. Konstatavus, kad ginčijami sandoriai yra niekiniai ir negaliojantys pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį, nebetikslinga vertinti šių sandorių teisėtumo CK 6.66 straipsnio taikymo aspektu.
  4. Nagrinėjamu atveju apeliantės teigia, kad pritaikius restituciją natūra, atsakovės UAB „Olfema“ padėtis nepagrįstai pablogėjo, o atsakovės BŽŪB „Aves ūkis“ padėtis atitinkamai pagerėjo, nes iš pastarosios priteista 78 288,04 Eur suma, neatsižvelgiant į tai, kad šios lėšos jau yra panaudotos vykdant BŽŪB „Aves ūkis“ bankroto procedūras. Dėl šių argumentų pažymėtina, kad BŽŪB „Aves ūkis“ bankroto procesas yra nutrauktas, o pagal Sutartį šiai atsakovei išmokėtų lėšų už parduotą Nekilnojamąjį turtą panaudojimo (paskirstymo bankroto procese) teisėtumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
  5. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė restituciją, o apeliančių argumentai nesudaro pagrindo laikyti šį atvejį išimtiniu pagal CK 6.145 straipsnio 2 dalį.

15Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad BŽŪB „Aves ūkis“ pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą yra atleista nuo 711 Eur žyminio mokesčio ir 4,40 Eur teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokėjimo, todėl šios bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės BŽŪB „Aves ūkis“ priteistos nepagrįstai.
  2. Kaip minėta, ŽŪB „Aves ūkis“ 2016 m. sausio 18 d. kreditorių susirinkimo nutarimų pagrindu pradėta neteisminė šios bendrovės bankroto procedūra buvo nutraukta Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus 2016 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1776-370/2016. Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad ŽŪB „Aves ūkis“ 2016 m. gruodžio 15 d. kreditorių susirinkimas vėl priėmė nutarimą pradėti šios bendrovės bankroto procesą ne teismo tvarka. Dėl šio nutarimo panaikinimo Kauno apygardos teisme buvo inicijuota civilinė byla Nr. e2-1564-221/2017, kurioje Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė visų ŽŪB „Aves ūkis“ 2016 m. gruodžio 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimų vykdymą iki toje byloje įsiteisės galutinis teismo sprendimas. Kauno apygardos teismas 2017 m. birželio 8 d. nutartimi pripažino neteisėtais ir panaikino ŽŪB „Aves ūkis“ 2016 m. gruodžio 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimą pradėti ŽŪB „Aves ūkis“ bankroto procesą ne teismo tvarka bei kitus su šiuo klausimu susijusius nutarimus. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. rugsėjo 7 d., Lietuvos apeliaciniam teismui palikus šią nutartį nepakeistą.
  3. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad šioje byloje skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu ŽŪB „Aves ūkis“ neturėjo bankrutuojančios įmonės statuso, todėl, atsakovėms paskirstant žyminį mokestį bei kitas teismo turėtas išlaidas, netaikytinas CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, pagal kurį nuo tokių išlaidų mokėjimo atleidžiama bankrutuojanti įmonė.
  4. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas ieškovės naudai priteistinas bylinėjimosi išlaidas nepagrįstai paskirstė atsakovėms ne lygiomis dalimis, o priteisė 70 proc. šių išlaidų iš atsakovės UAB „Olfema“ ir 30 proc. iš atsakovės ŽŪB „Aves ūkis“. Tačiau atsakovė UAB „Olfema“ apeliaciniame skunde neginčija, kad teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas atsakovėms, todėl apeliacinės instancijos teismas negali priimti apeliantei UAB „Aves ūkis“ blogesnio sprendimo (CPK 313 str.).
  5. Nenustačius CPK 329 ir 330 straipsniuose nurodytų procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmestini.
  6. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priteisti iš atsakovių 3 593,70 Eur išlaidų už advokatų suteiktas paslaugas. Nurodo, kad šias išlaidas sudaro: 1 450 Eur už atsiliepimo į ŽŪB „Aves ūkis“ apeliacinį skundą parengimą; 1 450 Eur už atsiliepimo į UAB „Olfema“ apeliacinį skundą parengimą; 600 Eur už atsiliepimo į ŽŪB „Aves ūkis“ atskirąjį skundą parengimą; 93,70 Eur už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą (4 t., e. b. l. 72–78).
  7. Toks išlaidų dydis viršija Lietuvos advokatūros 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose nustatytus civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius, neatitinka bylos sudėtingumo ir advokatų darbo bei laiko sąnaudų (atsižvelgiant į tai, kad dalis atsakovių apeliacinių skundų argumentų iš esmės sutampa). Dėl to ieškovės prašymas tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovių priteistina po 800 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

16Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Aves ūkis“ (įmonės kodas 301112717) ir uždarosios akcinės bendrovės „Olfema“ (įmonės kodas 110843480) iš kiekvienos po 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovės bankrutavusios akcinės bendrovės banko „Snoras“ (įmonės kodas 112025973) naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai