Byla 2A-38/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Donato Šerno, sekretoriaujant Vaidai Sasnauskaitei, Dianai Lavrinovičiūtei, dalyvaujant ieškovo atstovams A. S., advokatei Singridai Samoškienei, atsakovo bankrutuojančios UAB „Elkara“ atstovui advokatui Vidui Vilkui, atsakovui V. O., jo atstovui advokatui Rimantui Simaičiui, trečiojo asmens VĮ Registrų centro Kauno filialo atstovei V. J., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės ,,Elkara“ ir V. O. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-836-1/2007 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Voluktė“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Elkara“ ir V. O., tretieji asmenys: Kauno m. 17-ojo notarų biuro notarė R. I., Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno miesto savivaldybė, VĮ Registrų centras Kauno filialas, UAB ,,Protofina“ dėl pastatų pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas UAB „Voluktė“ pateikė Kauno apygardos teismui ieškinį, prašydamas pastatų pirkimo-pardavimo sutartyje, sudarytoje 2007 m. kovo 26 d. tarp pardavėjo UAB „Elkara“ ir pirkėjo V. O., pirkėjo teises ir pareigas perkelti ieškovui UAB „Voluktė“, įpareigoti ieškovą UAB „Voluktė“ sumokėti pardavėjui UAB „Elkara“ už gamybinį pastatą plane pažymėtą 5G2p, unikalus Nr. ( - ), sandėlį plane pažymėtą 8F1b, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ) (buvusi ( - )), 310 000 Lt, o pardavėją UAB „Elkara“ įpareigoti 310 000 Lt grąžinti pirkėjui atsakovui V. O. . Ieškovas nurodė, kad 2003 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu jam nuosavybės teise priklauso du statiniai – sandėlis, žymimas indeksu 4F1p, ir garažas, kurio indeksas 14G1p, esantys ( - ) (buvęs ( - )). Pagal 2000 m. spalio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartį atsakovui UAB „Elkara“ priklausė gamybinis pastatas, žymimas indeksu 5G2p, ir sandėlis, kurio indeksas 8F1b, esantys tuo pačiu adresu ( - ). Ir ieškovas, ir atsakovas UAB „Elkara“ nurodytus pastatus įsigijo iš trečiojo asmens UAB „Protofina“. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad nurodytu adresu esančių kiemo statinių (kiemo aikštelės, tvoros ir degalinės) bendraturčiai nebuvo pasidalinę. 2002 m. gruodžio 17 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu atsakovui UAB „Elkara“ ir trečiajam asmeniui UAB „Protofina“ 99 metams buvo išnuomotas prie nuosavybės teise priklausančių pastatų 4306 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypas, esantis ( - ), atsakovui suteikiant 2908 kv. m., o trečiajam asmeniui 1398 kv. m. ploto žemės sklypo dalis bei nustatant servitutus, suteikiančius teisę neatlygintinai važiuoti jų transporto priemonėms sklypais, esančiais ( - ). Ieškovas, įsigijęs iš trečiojo asmens UAB „Protofina“ sandėlį ir garažą, tapo 1398 kv. m. ploto valstybinės žemės nuomininku. 2004 metais pakeitus gatvės pavadinimą iš ( - ) į ( - ), pastatai ( - ), perregistruoti nekilnojamojo turto registre bendrovių vardu adresu ( - ), tačiau kiemo statiniai tarp bendraturčių nepadalinti, nepadalintas ir žemės sklypas. Siekdamas apsaugoti savo teises dėl bendrai naudojamo žemės sklypo bei bendrai dalinės nuosavybės teise valdomų kiemo statinių, ieškovas 2006 m. spalio 14 d. raštu kreipėsi į atsakovą UAB „Elkara“, nurodydamas apie galimą ieškovo teisių pažeidimą, jeigu atsakovas parduos savo turtą. Neatsiliepęs į šį raštą, atsakovas UAB „Elkara“ be bendraturčio ieškovo UAB „Voluktė“ sutikimo ir jam nepranešęs 2007 m. kovo 26 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė atsakovui V. O. gamybinį pastatą ir sandėlį ir tuo pažeidė CK 4.79 straipsnyje nustatytą bendraturčio pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybės teise esančią parduodamą dalį tomis sąlygomis ir kaina, kuria ji parduota atsakovui V. O. . Sudarę ginčo pastatų pirkimo-pardavimo sutartį atsakovai pažeidė ieškovo teises bendrai naudotis nuomojamu iš valstybės 0,4306 ha žemės sklypu ir jame esančiais kiemo įrenginiais – asfaltuota kiemo aikštele, tvora ir degaline. Ginčo sutartyje nurodyta, kad sandorio šalims yra žinoma apie tai, jog kiemo statiniai tarp bendraturčių nepadalinti. Ieškovo nuomone, nesant atidalintam žemės sklypui, esant nustatytam servitutui bei kiemo statiniams priklausant bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovui ir atsakovui UAB „Elkara“, ši bendrovė be ieškovo sutikimo negalėjo sudaryti ginčo pirkimo-pardavimo sandorio su V. O. Ieškovo teigimu, atsakovas neįvykdė CK 4.79 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos ir parduodamas bendrąja daline nuosavybės teise esantį turtą pažeidė ieškovo pirmenybės teisę pirkti parduodamą nekilnojamojo turto dalį, todėl ieškovas pagal CK 4.79 straipsnio 3 dalį turi teisę reikalauti perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas.

4Kauno apygardos teismas 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas nustatė, kad ginčo objektas yra 0,4306 ha valstybinės žemės sklypo, esančio ( - ) (buvęs adresas ( - )), 2002 m. detaliajame plane tarp taškų 7-12 ir 28-31 pažymėti pastatai, kurie pagal nekilnojamojo turto registro duomenis nuosavybės teise priklausė UAB „Elkara“ (pastatai pažymėti indeksais 5G2p ir 8F1b) ir trečiajam asmeniui UAB „Protofina“ (pastatai, pažymėti indeksais 4F1p, 11I1g ir 14G1p), ir kiemo statiniai – asfaltuota aikštelė, benzino kolonėlė ir tvora, kurių pagal įrašą nekilnojamojo turto registre bendraturčiai nėra pasidalinę. Iš šių duomenų teismas sprendė, kad atsakovas UAB „Elkara“ ir trečiasis asmuo UAB „Protofina“ buvo kiemo statinių (tvoros, kiemo aikštelės ir degalinės) bendraturčiai ir pagal CK 4.73 straipsnio 3 dalį turėjo teisę į lygias kiemo statinių dalis. Teismas sprendė, kad 0,4306 ha ploto valstybinės žemės nuomos dokumentai (Kauno apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 17 d. įsakymas, nuomos sutartys ir 2002 m. spalio 23 d. atsakovo UAB „Elkara“ ir trečiojo asmens UAB „Protofina“ susitarimas dėl žemės sklypo naudojimo) įrodo, kad UAB „Elkara“ ir UAB „Protofina“ įgyvendino savo, kaip kiemo statinių bendraturčių teises. Teismas nustatė, kad UAB „Voluktė“ 2003 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartimi nupirko iš UAB „Protofina“ pastatus, plane pažymėtus indeksais 4F1p, 11I1g ir 14 G1p (buvęs 7I1p) ir įgijo teisę naudotis pardavėjui išnuomotu 0,1398 ha valstybinės žemės sklypu. 2000 m. spalio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas UAB „Elkara“ nuosavybės teise iš trečiojo asmens įsigijo pastatus, plane pažymėtus indeksais 8F1b ir 5G2p. Nekilnojamojo turto registre įregistruotos šių bendrovių nuosavybės teisės į nurodytus pastatus. Kiemo statinių šalys nebuvo pasidalinę, nuomojamo valstybinės žemės sklypo naudojimosi tvarka taip pat nebuvo nustatyta. Tačiau UAB „Elkara“, nepranešusi ieškovui UAB „Voluktė“ ir be jo sutikimo 2007 m. kovo 26 d. sutartimi savo nuosavybės teise valdomus pastatus pardavė atsakovui V. O., kartu perleisdamas jam ir 0,2908 ha ploto valstybinės žemės nuomos teisę. Įvertinęs šiuos duomenis, teismas padarė išvadą, kad ieškovas, įgijęs nuosavybės teisę į nupirktus iš trečiojo asmens pastatus ir teisę nuomoti dalį valstybinės žemės sklypo, įgijo ir bendraturčio teisę, t. y. teisę kartu su atsakovu UAB „Elkara“ valdyti, naudoti bendrame 0,4306 ha ploto valstybinės žemės sklype esančius kiemo statinius. Tokiai išvadai pagrįsti teismas rėmėsi CK 4.47 straipsnio nuostatomis, kad bendroji nuosavybės teisė įgyjama ir pagal sandorius. Teismas sprendė, kad atsakovas UAB „Elkara“, parduodamas nuosavybės teise valdomus pastatus V. O. , pažeidė CK 4.79 straipsnio reikalavimus, suvaržė ieškovo teisę bendrai naudotis su atsakovu kiemo statiniais, esančiais bendrame 0,4306 ha valstybinės žemės sklype, nes jie tarp šalių liko nepadalinti, o kiemo statinių bendraturčiu ieškovas tapo tuomet, kai iš trečiojo asmens įsigijo bendrame žemės sklype esančius pastatus ir įgijo nuomos teisę į žemės sklypo dalį. Teismas sprendė, kad ginčo sandoriu yra pažeista ieškovo teisė naudotis bendru žemės sklypu ir jame esančiais kiemo statiniais. Tokiai išvadai pagrįsti teismas rėmėsi CK 6.394 straipsnio 3 dalimi ir nurodė, kad UAB „Elkara“, pardavusi V. O. pastatus ir suteikusi jam teisę naudotis bendro žemės sklypo dalimi, pažeidė ieškovo, kuris yra UAB „Protofina“ teisių perėmėjas, ir šio asmens teisę naudotis valstybinės žemės sklypu pagal 2002 m. spalio 23 d. susitarimą, tuo pačiu ir jame esančiais kiemo statiniais. Teismas nurodė, kad pagal CK 4.19 straipsnį kiemo statiniai (aikštelė, tvora, degalinė) buvo skirti tarnauti visiems toje aikštelėje esantiems tiek ieškovui, tiek atsakovui UAB „Elkara“ nuosavybės teise priklausantiems pastatams, nes be aikštelės nėra galimybės normaliai naudotis šiais pastatais. Šios aplinkybės, teismo teigimu, patvirtina, kad kiemo statiniai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė ieškovui ir atsakovui UAB „Elkara“, todėl 2007 m. kovo 26 d. sandoriu šiam pažeidus ieškovo pirmenybės teisę pirkti ginčo pastatus, ieškovui turi būti perkeltos pirkėjo teisės pagal CK 4.79 straipsnio 3 dalį. Vertindamas pirkėjo V. O. sąžiningumą, teismas sprendė, kad V. O. buvo žinoma, jog jis perka statinius aikštelėje su įrenginiais, kurie tarp šalių nepadalinti, todėl turėjo pareigą kreiptis į Registrų centrą ir įsitikinti, ar tokiu pirkimu nepažeis ieškovo teisių.

5Apeliaciniu skundu atsakovas UAB ,,Elkara“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – UAB „Voluktė“ ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas netinkamu procesinės teisė normų, reglamentuojančių įrodinėjimo procesą, taikymu bei netinkamu materialinės teisės normų aiškinimu ir taikymu šiais argumentais:

61. pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK 185 straipsnyje įtvirtintus įrodymų vertinimo principus, nepagrįstai gamybinį pastatą (žymimas plane 5G2p, unikalus Nr. ( - ) ir sandėlį (žymimas plane 8F1p, unikalus Nr. ( - )) pripažino bendrąja daline ieškovo UAB „Voluktė“ ir atsakovo UAB „Elkara“ nuosavybe ir dėl to neteisingai taikė ir aiškino bendrosios dalinės nuosavybės teisę reglamentuojančias teisės normas – CK 4.72 ir 4.79 straipsnius. Nuosavybės teisę į gamybinį pastatą (unikalus Nr. ( - )) ir sandėlį (unikalus Nr. ( - )) UAB „Elkara“ įgijo 2000 m. spalio 31 d. pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp UAB ,,Elkara“ ir UAB „Protofina“, pagrindu, kurią įregistravo nekilnojamojo turto registre. Pagal registro duomenis iki 2007 m. kovo 26 d. ginčo pirkimo-pardavimo sandorio su V. O. sudarymo UAB „Elkara“ privačios nuosavybės teise valdė minėtą nekilnojamąjį turtą. Duomenų, kad nuosavybės teises į šį turtą ar jo dalis būtų įregistravęs ieškovas UAB „Voluktė“ ar kiti asmenys, byloje nėra. Pirkimo-pardavimo sutarties su atsakovu V. O. metu UAB ,,Elkara“ buvo vienintelis teisėtas, sutartimi parduodamo turto, valdomo asmeninės nuosavybės teise, savininkas, todėl minėtas gamybinis pastatas ir sandėlis nebuvo ir negalėjo būti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektais. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir remiantis CK 4.72 bei 4.47 straipsnių nuostatomis, atsakovo UAB „Elkara“ nuosavybės teise valdytas gamybinis pastatas, pažymėtas 5G2p, ir sandėlis, pažymėtas 8F1p, iki jų pardavimo V. O. nebuvo ir negalėjo būti bendrosios dalinės nuosavybės objektais, kadangi nuosavybės teisę į juos turėjo tik vienas pardavėjas UAB „Elkara“. Todėl, parduodant minėtus pastatus V. O., neturėjo būti taikomos bendrosios dalinės nuosavybės teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir ieškovas su atsakovu UAB „Elkara“ neturėjo būti vertinami kaip šių pastatų bendrasavininkiai. Dėl nurodytų priežasčių, apelianto nuomone, teismas kilusio ginčo santykiams nepagrįstai taikė CK 4.79 straipsnio nuostatas.

72. teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas UAB „Voluktė“ ir atsakovas UAB „Elkara“ buvo kiemo statinių (kiemo, aikštelės, tvoros ir degalinės), unikalus numeris ( - ), bendrasavininkiai, todėl nebuvo pagrindo taikyti bendrosios dalinės nuosavybės teisę reglamentuojančias teisės normas – CK 4.40, 4.72, 4.79, 4.259 straipsnius. Teismas, remdamasis nekilnojamojo turto registro pažymoje esančia nuoroda, kad kiemo statinių bendraturčiai nepasidalinę, padarė nepagrįstą išvadą, kad būtent atsakovas UAB „Elkara“ ir trečiasis asmuo UAB „Protofina“ buvo šių statinių bendraturčiai, ir nepagrįstai preziumavo, kad šie asmenys turėjo teisę į lygias kiemo statinių dalis. 2000 m. spalio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas UAB „Elkara“ nusipirko iš trečiojo asmens UAB „Protofina“ gamybinį pastatą ir sandėlį, tačiau kiemo statinių ar jų dalių neįgijo. Nekilnojamojo turto registro duomenys liudija, kad nuosavybės teisių į kiemo statinius ar jų dalis atsakovas UAB „Elkara“ neturi. 2003 m. balandžio 2 d. atlikus kadastrinius matavimus kiemo statiniai buvo suformuoti kaip atskiras daiktas ir buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, tačiau nebuvo įrašyta žymų, kam nuosavybės teise priklauso kiemo statiniai, kad šie statiniai sandorių pagrindu buvo perleisti atsakovui UAB „Elkara“ ar kitiems asmenims, kurie būtų įgiję nuosavybės teises į juos. Nekilnojamojo turto registro pažymoje nėra įrašų apie dokumentų ar kitų nuosavybės teisės įgijimo pagrindų egzistavimą, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog ieškovas ar UAB „Elkara“ įgijo nuosavybės teises į kiemo statinius. Apelianto teigimu, šios aplinkybės duoda pagrindą išvadai, kad nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas tik nekilnojamasis daiktas – kiemo statiniai, o ne nuosavybės teisės į juos. Nesant įrašytų apie daiktinių teisių į kiemo statinius įregistravimą bei nesant kitų įrodymų, liudijančių kiemo statinių ar jo dalių perleidimą atsakovui UAB „Elkara“, teismas negalėjo preziumuoti, kad kiemo statiniai UAB „Elkara“ ir UAB „Protofina“ priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise. Geriausiu atveju, teismas, remdamasis CK 4.40 straipsnio 1 dalimi, galėjo konstatuoti, kad kiemo statiniai nuosavybės teise priklauso valstybei, kaip žemės sklypo, kuriame yra kiemo statiniai, savininkei.

83. 2002 m. spalio 23 d. susitarimu UAB ,,Elkara“ ir UAB „Protofina“, kaip valstybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kuriame buvo jiems nuosavybės teise priklausantys statiniai, bendranaudotojai, susitarė dėl naudojamų žemės sklypo dalių dydžio ir sudarė atitinkamų žemės sklypo dalių nuomos sutartis. Šio susitarimo objektu buvo UAB „Elkara“ ir UAB „Protofina“ bendrai naudojamas žemės sklypas, o ne žemės sklype esantys kiemo statiniai. Todėl nepagrįsta teismo išvada, kad susitardamos dėl žemės sklypo naudojimo UAB „Elkara“ ir UAB „Protofina“ įgyvendino savo, kaip kiemo statinių bendraturčių teises. Nupirkęs iš UAB „Protofina“ gamybinę pastatą ir sandėlį, atsakovas UAB „Elkara“ neįgijo nuosavybės teisės į kiemo statinius, t. y. nevaldė jų kartu su UAB „Protofina“ bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl negalėjo įgyvendinti ir neįgyvendino CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teisių, kurias turi bendrai turtą naudojantys, valdantys ir juo disponuojantys bendraturčiai.

94. teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas UAB „Voluktė“, nusipirkęs iš trečiojo asmens UAB „Protofina“ pastatus ir įgijęs teisę nuomoti valstybinės žemės sklypo dalį, įgijo ir bendraturčio teisę, t. y. teisę kartu su UAB „Elkara“ valdyti, naudoti bendrame 0,4306 ha ploto žemės sklype esančius kiemo statinius. Žemės nuomos teisę ir nuosavybės teisę reglamentuoja skirtingos teisės normos. Žemės nuomos santykius reglamentuojančios teisės normos nenumato, kad išnuomotame žemės sklype esančių statinių nuosavybės teisės pereina žemės nuomininkui. Pastatų pirkimo-pardavimo sutartimi įgijęs teisę savo vardu sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, ieškovas neįgijo nuosavybės teisės nei į šį žemės sklypą, nei į jame esančius kiemo statinius. 2003 m. rugpjūčio 6 d. sutartimi ir perdavimo-priėmimo aktu ieškovas nusipirko ir priėmė iš trečiojo asmens UAB „Protofina“ tik sandėlį, žymimą 4F1p, ir garažą, žymimą 14G10, esančius 0,4306 ha ploto valstybinės žemės sklype. Kiemo statiniai ir nuosavybės teisių į juos perleidimas nebuvo šios sutarties dalykas. Nekilnojamojo turto registras šiuos duomenis patvirtina. Duomenų apie nuosavybės teisių į kiemo statinius įgijimą kitais įstatyme numatytais pagrindais ieškovas nepateikė. Ieškovas ir atsakovas UAB „Elkara“ neįgijo nuosavybės teisių į kiemo statinius nei nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorių, nei kitais CK numatytais nuosavybės teisių įgijimo pagrindais, todėl jie nėra kiemo statinių bendraturčiai, nes pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės atsiradimo sąlyga yra daikto priklausymas nuosavybės teise.

105. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad kiemo statinių bendrąja dalinę nuosavybę patvirtina tai, jog kiemo statiniai buvo skirti tarnauti visiems aikštelėje esantiems ieškovui ir atsakovui UAB „Elkara“ nuosavybės teise priklausantiems pastatams, kuriais normaliai naudotis be aikštelės nėra galimybės, ir nepagrįstai sprendė, kad kiemo statiniai yra pastatų priklausiniai. Teismas nevertino, ar kiemo statiniai (aikštelė, tvora, degalinė) yra skirti tarnauti pagrindiniam daiktui – žemės sklype esantiems pastatams, ar tie statiniai yra nuolat susiję su pastatais, o kiemo statinius priskyrė pastatams remdamasis manymu, kad be kiemo aikštelės nėra galimybės normaliai naudotis pastatais. Tarp Nekilnojamojo turto registre įregistruotų kiemo statinių yra degalinė, kuri negali būti laikoma žemės sklype esančių pastatų priklausiniu, nes neatitinka CK 4.13 ir 4.19 straipsniuose daikto priklausiniui keliamų reikalavimų. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susiję su juo bendra ūkine paskirtimi, tarp pagrindinio ir jam tarnaujančio daikto turi būti funkcinis ryšys, t. y. tarnaujantis daiktas turėtų būti skirtas tenkinti pagrindinio daikto poreikiams. Degalinės paskirti laikyti degalus ir pateikti juos. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje aptariami pagrindiniai pastatai – sandėliai, gamybinis pastatas ir garažas pagal savo paskirtį ir atliekamas funkcijas yra skirti daiktų ir/ar automobilių laikymui bei saugojimui (sandėliai ir garažas) bei daiktų gaminimui (gamybinis pastatas). Nurodytų pastatų poreikiams tenkinti degalinė nėra reikalinga, ji yra neveikianti, todėl negali būti pripažįstama pastatų priklausiniu. Kiemo aikštelė ir tvora taip pat netenkina pastatų pagrindinių poreikių ir nėra būtini pastatų eksploatavimui, nes pastatai pagal savo funkcinę paskirtį yra tinkami naudoti ir be aikštelės bei tvoros. Kiemo statiniai negali būti pripažįstami ginčo pastatų priklausiniais ir pagal nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą reglamentuojančias teisės normas. Ginčo kiemo statiniai nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti kaip atskirti nekilnojamieji turto objektai, jiems yra suteiktas atskiras unikalus numeris Nr. ( - ), registre nėra duomenų apie kiemo statinių, kaip pagrindinių pastatų priklausinių statusą, ir todėl jie negali būti vertinami kaip pagrindinių pastatų priklausiniai.

116. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovui UAB ,,Elkara“ parduodant pastatus V. O. buvo pažeistas tarp UAB „Protofina“, kurios teises perėmė UAB ,,Voluktė“, bei UAB ,,Elkara“ 2002 m. spalio 23 d. sudarytas susitarimas dėl naudojamų valstybinės žemės sklypo dalių. Tokia teismo išvada yra neteisinga dėl to, kad po pastatų perleidimo V. O. naudojamų žemės sklypų dalys nepakito ir UAB ,,Voluktė“ toliau naudoja žemės sklypo dalį, teisę kurią išsinuomoti UAB ,,Voluktė“ įgijo nusipirkusi pastatus iš UAB „Protofina“, tokia apimtimi ir sąlygomis, kuriomis ji yra sudariusi valstybinės žemės nuomos sutartį. Teismo išvada, kad pardavus pastatus V. O. buvo suvaržyta ieškovo teisė naudotis kiemo statiniais, nes jie liko nepadalinti, yra nepagrįsta. Nei ieškovas, nei atsakovas UAB „Elkara“ neturėjo nuosavybės teisių į kiemo statinius, todėl šie jiems nepriklausė ir jie nebuvo kiemo statinių bendraturčiai. Neturėdamas nuosavybės teisių į kiemo statinius, atsakovas UAB „Elkara“ negalėjo perleisti ir neperleido V. O. šių statinių, todėl jis taip pat neturi nuosavybės teisių į juos ir nėra jų bendraturtis.

127. Patenkindamas ieškinį ir perkeldamas ieškovui pirkėjo teises ir pareigas, teismas pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 1-ojo protokolo 1 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės teisės apsaugos principą, LR Konstitucijos 23 straipsnyje, CK 4.37 ir 6.156 straipsniuose įtvirtintą sutarčių laisvės principą.

13Atsiliepimu į atsakovo UAB ,,Elkara“ apeliacinį skundą atsakovas V. O. prašo jį tenkinti.

14Apeliaciniu skundu atsakovas V. O. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimą, ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas skundą grindžia šiais argumentais:

151. 2007 m. kovo 26 d. pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas V. O. iš UAB ,,Elkara“ įsigijo gamybinį pastatą (unikalus Nr. ( - )) ir sandėlį (unikalus Nr. ( - )) esančius ( - ) (dabartinis adresas - ( - )), kurie pagal byloje esančius duomenis priklausė vieninteliam savininkui pardavėjui UAB ,,Elkara“ ir nebuvo bendrosios dalinės nuosavybės objektai. Ieškovas UAB ,,Voluktė“ 2003 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartimi jokios bendrosios nuosavybės neįgijo. Atsakovui V. O. parduotas nekilnojamasis turtas nepriklausė ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl taikyti CK 4.79 straipsnį nebuvo pagrindo.

162. nekilnojamojo turto registre esantis įrašas, kad kiemo statiniai bendraturčių nėra pasidalinti, negali reikšti, kad juos ar jų dalį ginčo pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo pirkėjas V. O. . Aptariamame valstybinės žemės sklype yra keletas pastatų, visi jie suformuoti ir nekilnojamojo turto registre įregistruoti savarankiškais objektais, turinčiais atskirus unikalius numerius, įskaitant ir kiemo statinius. Jei kiemo statiniai turi savarankišką unikalų numerį, reiškia, kad savo laiku buvo gautas leidimas juos statyti, kuris bei atitinkama Valstybinės statybos inspekcijos pažyma yra pagrindas užregistruoti savininko nuosavybės teises į naujai sukurtą statinį. Jei statinio statytojas savo nuosavybės teisių įstatymo nustatyta tvarka neįregistravo viešame registre, tai negali reikšti, kad kiekvienas gretimo pastato savininkas tapo šių statinių bendraturtis ir turi teisę jais disponuoti.

173. bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgijimą teismas nepagrįstai sieja su pirkimo-pardavimo sutartimi, kuria ieškovas iš trečiojo asmens nusipirko pastatus ir įgijo teisę nuomotis valstybinės žemės sklypo dalį. Valstybinės žemės nuomos teisinių santykių pasikeitimas nekeičia joje esančių pastatų nuosavybės teisės, šie santykiai negali įtakoti pastatų savininkų nuosavybės teisių atsiradimo ar pasibaigimo.

184. Teismas nepagrįstai konstatavo naudojimosi bendru žemės sklypu ir jame esančiais kiemo statiniais pažeidimą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad valstybinės žemės sklypo, kuriame yra ginčo pastatai, dalis šalys nuomoja ir nėra šios žemės savininkai, pastatų pardavimui žemės savininko sutikimai buvo gauti. Šalys buvo ir šiuo metu yra sudarę atskiras valstybinės žemės nuomos sutartis ir atsakovų sudarytos sutartys jokia forma nepažeidžia ieškovo valstybinės žemės nuomos teisių. Teismas šiuo atveju netinkamai taikė CK 6.394 straipsnio 3 dalį, kadangi ši norma numato sklypo savininko, o ne gretimo pastato savininko sutikimą, parduodant nekilnojamąjį daiktą.

195. teismas padarė prieštaringas išvadas. Viena vertus, teismas teigė, kad pažeista ieškovo teisė naudotis bendru žemės sklypu ir jame esančiais kiemo statiniais. Tai reiškia, kad kiemo statiniai laikytini žemės sklypo priklausiniais, kaip tai numato CK 4.40 straipsnio 1 dalis. Tokiu atveju nėra pagrindo taikyti CK 4.79 straipsnį, nes ginčo sutartimi žemės sklypo dalis nebuvo perleista. Kita vertus, kitoje sprendimo dalyje teismas daro išvadą, kad kiemo statiniai yra visų pastatų priklausiniai ir bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė ieškovui ir atsakovui UAB „Elkara“. Tokia teismo išvada yra neteisinga, nes pagal CK 4.19 straipsnio 2 dalies nuostatas pagrindinis daiktas gali turėti kelis jam tarnaujančius daiktus (priklausinius), bet ne atvirkščiai – vienas priklausinys negali būti priskirtas keliems daiktams.

206. teismas nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos ir neatsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. gruodžio 28 d. nutartyje Nr. 2A-412/2004 suformuotą taisyklę, kad, jei daiktas, registruotas ne kaip dalinė nuosavybė, o kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, šalių bendraturčiais laikyti nėra pagrindo. Byloje kiemo statiniai yra registruoti kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, todėl spręsti apie kiemo statinių ar parduotų pastatų bendrąją nuosavybę nėra pagrindo.

217. atsakovas UAB ,,Elkara“ 2003 metais ginčo pastatus net du kartus buvo įkeitęs hipotekos lakštais, tačiau su šiais pastatais kiemo statiniai įkeisti nebuvo, todėl darytina išvada, kad registruojant hipoteką buvo įvertinta galimybė šiuos registruojamus hipoteka pastatus disponuoti atskirai nuo kiemo ar kitų statinių.

22Prie apeliacinių skundų prisideda trečiasis asmuo Kauno m. 17-ojo notarų biuro notarė R. I., kuri sutinka su skunduose išdėstytais argumentais, prašo skundus tenkinti, Kauno apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Ginčo sandorį tvirtinusi notarė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu UAB ,,Voluktė“ perkėlė ne pastatų dalies, o visų pastatų, kurių bendraturčiu ieškovas nėra, pirkėjo teises ir pareigas. Kiemo statiniai įregistruoti kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, tačiau nuosavybės teisė į šį objektą neįregistruota. Registro pastaba, kad ,,Kiemo statinių bendraturčiai nepasidalinę“, patvirtina ne nuosavybės teisę į šiuos statinius, o priežastį, kodėl nebuvo įregistruotos daiktinės teisės į juos. Pažymi, kad duomenų, jog žemės sklype, adresu ( - ), esantys pastatai turėtų priklausinius Nekilnojamojo turto registre nėra, todėl 2007 m. kovo 26 d. pirkimo-pardavimo sutartimi kiemo statiniai (tvora, degalinė, aikštelė) nebuvo parduoti nei kaip pagrindinis daiktas, nei kaip priklausinys.

23Atsiliepimu į atsakovų UAB ,,Elkara“ bei V. O. apeliacinius skundus ieškovas UAB ,,Voluktė“ prašo juos atmesti, Kauno apygardos teismas 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime ieškovas nurodo, kad:

241. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad kiemo statiniai (kiemo aikštelė, tvora, degalinė) priklauso bendraturčiams dalinės nuosavybės teise, tačiau nuosavybės dalys neįregistruotos, nes bendraturčiai bendru sutarimu ar teismine tvarka nėra jų pasidalinę. 2003 m. rugpjūčio 6 d. tarp UAB „Voluktė“ ir UAB „Protofina“ sudarytoje nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyje ir perdavimo-priėmimo akte bei 2007 kovo 26 d. ginčo pirkimo-pardavimo sutartyje yra įrašytos pastabos apie kiemo statinių priklausomybę keliems bendraturčiams, o ne vienam pardavėjui.

252. 2003 m. rugpjūčio 6 d. sutartimi UAB ,,Voluktė“ iš UAB „Protofina“ įsigijo pastatus 7G1p ir 9H2p, teisę nuomoti 0,1398 ha žemės sklypą, bei bendraturčio teisę kartu su UAB ,,Elkara“ valdyti, naudoti bendrame 0,4306 ha žemės sklype esančius kiemo statinius (aikštelę, degalinę ir tvorą).

263. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad bendroje žemės sklypo valdoje esantys aikštelė, tvora ir degalinė skirti tarnauti visiems 1,4306 ha žemės sklype esantiems pastatams, kurie nuosavybės teise priklauso tiek ieškovui, tiek priklausė ir atsakovui UAB „Elkara“, todėl laikytini šalims nuosavybės teise priklausančių pagrindinių pastatų, o ne valstybinės žemės, priklausiniais.

27Trečiasis asmuo VĮ Registrų centro Kauno filialas pateikė atsiliepimą į atsakovų UAB ,,Elkara“ bei V. O. apeliacinius skundus, kuriame nurodė, kad kaip nekilnojamo turto registro tvarkytojas tik registruoja tarp atitinkamų subjektų susiklosčiusius civilinius teisinius santykius patvirtinančius juridinius faktus, tačiau pats nėra ir negali būti tokių santykių dalyvis. Nagrinėjamoje byloje VĮ Registrų centro Kauno filialas neturi jokio teisinio suinteresuotumo, todėl nereiškia jokių motyvų dėl sutikimo ar nesutikimo su pareikštais apeliaciniais skundais.

28Atsiliepimu į atsakovų UAB ,,Elkara“ bei V. O. apeliacinius skundus trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė sutinka su skunduose išdėstytais argumentais ir prašo skundus tenkinti.

29Apeliaciniai skundai tenkintini.

30Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

31Bylos duomenimis nustatyta, kad 1999 m. gegužės 26 d. ir rugpjūčio 9 d. turto pardavimo iš varžytynių aktais, patvirtintais atitinkamai 1999 m. birželio 8 d. ir rugpjūčio 25 d., trečiasis asmuo UAB „Protofina“ nuosavybės teise įsigijo pastatus: sandėlį, žymimą plane 4F1p, gamybinį pastatą, žymimą indeksu 5G2P, sandėlį, žymimą 8F1b, pagalbinį pastatą, žymimą 11I1g, garažą, žymimą 14G1p, su priklausiniais, esančius ( - ), ir privačios nuosavybės teisę į juos įregistravo nekilnojamojo turto registre (t. 1, b. l. 152-155; t. 3, b. l. 127-129, 168-169, 172-174, ). Pagalbinis pastatas 11I1g sunaikintas. Aktuose įrašyti, tačiau konkrečiai nenurodyti priklausiniai ir daiktinės teisės į juos Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti.

322000 m. spalio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartimi trečiasis asmuo UAB „Protofina“ pardavė atsakovui UAB „Elkara“ ( - ) esančius nekilnojamuosius daiktus: gamybinį pastatą, plane pažymėtą 5G2p, ir sandėlį, plane pažymėtą 8F1b, į kuriuos privačios nuosavybės teisę atsakovas įregistravo Nekilnojamojo turto registre (t. 1, b. l. 13-18, 101-102; t. 3, b. l. 122-124).

33Kauno miesto savivaldybės valdybos 2002 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. 668 patvirtintas žemės sklypų ( - ) detalusis planas, pagal kurį prie pastatų ( - ) patvirtintas apie 4300 kv. m. žemės sklypas, kurį pasiūlyta išnuomoti ir 99 metams sudaryti žemės nuomos sutartis su pastatų savininkais UAB „Protofina“ ir UAB „Elkara“ pagal jų susitarimą (t. 1, b. l. 160, 187, 189-192). Pagal 2002 m. spalio 23 d. UAB „Protofina“ ir UAB „Elkara“ susitarimą, Kauno apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 17 d. įsakymą Nr. 02-01-7224 dėl žemės sklypo ( - ) nuomos, 2002 m. gruodžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartimis trečiajam asmeniui UAB „Protofina“ buvo išnuomoti 1398 kv. m., o atsakovui UAB „Elkara“ – 2908 kv. m. 4306 kv. m. bendro ploto žemės sklypo dalys, nuomos teisės į šias sklypo dalis įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, bendrovės įgijo kelio servitutu suteiktą teisę neatlygintinai važiuoti transporto priemonėmis nustatytose sklypų ( - ) dalyse (t. 1, b. l. 25-34, 61-62, 79-80).

342003 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ir perdavimo-priėmimo aktu trečiasis asmuo UAB „Protofina“ pardavė ieškovui UAB „Voluktė“ ( - ) esančius pardavėjui privačios nuosavybės teise priklausančius pastatus: sandėlį, pažymėtą 4F1p, ir garažą, pažymėtą 7G1p, pirkėjas UAB „Voluktė“ nuosavybės teises į juos įregistravo nekilnojamojo turto registre (t. 1, b. l. 13-16, 19-24, 194-196; t. 3, b. l. 116-119, 122-124, 127-128, 130, 176-182). Pardavėjas UAB „Protofina“, gavęs nuomotojo sutikimą, perleido pirkėjui turėtą 1398 kv. m. valstybinės žemės sklypo prie įgyjamų pastatų nuomos teisę, kurią ieškovas įregistravo nekilnojamojo turto registre tik 2007 m. rugpjūčio 27 d. (t. 1, b. l. 191-193).

352007 m. kovo 26 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ir perdavimo-priėmimo aktu atsakovas UAB „Elkara“ pardavė atsakovui V. O. ( - ) (buvęs adresas ( - )) esančius privačios nuosavybės teise valdomus nekilnojamuosius daiktus: gamybinį pastatą, plane žymimą 5G2p, ir sandėlį, kurio indeksas 8F1b, pirkėjas V. O. nuosavybės teises į nupirktus pastatus įregistravo Nekilnojamojo turto registre (t. 1, b. l. 13-16, 72-77, 81-82, 83-85, 86-87, 90-100). Pardavėjas UAB „Elkara“, gavęs nuomotojo sutikimą, perleido pirkėjui turėtą 2908 kv. m. valstybinės žemės sklypo prie įgyjamų pastatų nuomos teisę, kurią pirkėjas įregistravo nekilnojamojo turto registre 2007 m. balandžio 6 d. (t. 1, b. l. 103, 120, 191-192).

362007 m. gegužės 10 d. pateiktu teismui ieškiniu UAB „Voluktė“ reikalauja taikyti CK 4.79 straipsnio 3 dalį perkelti jam pagal 2007 m. kovo 26 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorį pirkėjo teises ir pareigas, motyvuodamas tuo, kad pardavėjas UAB „Elkara“ ginčo turtą pardavė V. O. be bendraturčio ieškovo sutikimo ir pažeidė šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendraturčio pirmenybės teisę pirkti parduodamą dalį, esančią bendrąja nuosavybe. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino.

37Nagrinėjamoje byloje spręstini esminiai klausimai, ar ginčo sutartimi parduotas turtas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė ieškovui ir atsakovui UAB „Elkara“, ar Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip savarankiški objektai kiemo statiniai gali būti pripažinti parduotų privačios nuosavybės teise valdomų pastatų priklausiniais ir dėl to parduoti daiktai laikytini bendrąja daline nuosavybe, ar valstybinėje žemėje esančių privačios nuosavybės teise valdomų pastatų savininkų šios žemės nuomos teisės įgyvendinimas sudaro pagrindą taikyti CK 4.79 straipsnio nuostatas.

38CK 4.79 straipsnio 1 dalyje numatyta bendraturčio pirmenybės teisė pirkti parduodamas dalis, esančias bendrąja nuosavybe, kuri reiškia, kad bendraturčiai pirmenybės teise turi teisę įsigyti tik tą parduodamą dalį, kuri yra bendroji nuosavybė. Ši daiktinė turtinė teisė įgyvendinama kaip privaloma ir esminė sąlyga, kai bendraturtis parduoda savo dalį bendrojoje nuosavybėje. Šia teise sudaroma galimybė sumažinti bendraturčių skaičių ir pakeisti nuosavybės teisės rūšį. Dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti vieną daiktą yra apsunkinta, todėl kai vienas iš bendraturčių parduoda savo dalį, šią dalį įgijus kitam bendraturčiui ir sujungus daikto dalis, daikto valdymas tampa efektyvesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2005). Aptariamo straipsnio 2 dalyje numatyta turto dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjo pareiga raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui, o 3 dalyje nustatytas pažeistos pirmenybės teisės gynimo būdas – teisė per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad bendraturčiui būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.

39Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Remiantis tokia įstatymo nuostata, bendrajai nuosavybei atsirasti reikalingos dvi sąlygos: 1) daiktas turi priklausyti dviems ar daugiau asmenų ir 2) daiktas tiems asmenims turi priklausyti nuosavybės teise. Tai reiškia, kad keliems asmenims neturint nuosavybės teisių į daiktą arba nuosavybės teisę į daiktą turint tik vienam asmeniui, negali egzistuoti ir bendrosios nuosavybės teisė į tokį daiktą. Nuosavybės teisė įgyjama pagal sandorius, paveldėjimu, pasisavinant vaisius ir pajamas, pagaminant naują daiktą, pasisavinant bešeimininkį turtą ir t. t., taip pat kitais įstatymų nustatytais pagrindais (CK 4.47 straipsnis).

40Atsakovui V. O. parduotų nekilnojamųjų daiktų – gamybinio pastato ir sandėlio įgijimo ir perleidimo ankstesni sandoriai bei jų pagrindu Nekilnojamojo turto registre atliktas nuosavybės teisių į juos įregistravimas patvirtina, kad šis turtas ankstesniems jo savininkams - tiek UAB „Protofina“, tiek UAB „Elkara“ priklausė visas nuosavybės teise vienam asmeniui, ieškovas UAB „Voluktė“ įstatymo nustatytais pagrindais nebuvo įgijęs ir neturėjo nuosavybės teisių į šiuos pastatus ar jų dalis. Ieškovas neįrodinėjo, kad ginčo pastatus jis valdė, jais naudojosi ir turėjo disponavimo jais teisę kartu su atsakovu UAB „Elkara“. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad gamybinis pastatas ir sandėlis buvo asmeninė pardavėjo UAB „Elkara“ nuosavybė ir nebuvo bendrosios nuosavybės teisės objektas. Taigi nebuvo pagrindo pardavėjo UAB „Elkara“ asmeninės nuosavybės teise valdytų V. O. parduotų pastatų sandoriui taikyti CK 4.79 straipsnio nuostatas.

41Byloje yra kilęs ginčas dėl to, ar tame pačiame valstybinės žemės sklype esantys ir nekilnojamojo turto registre įregistruoti kiemo statiniai (aikštelė, tvora, degalinė) yra pagrindinių daiktų priklausiniai ir yra ieškovo ir atsakovo UAB „Elkara“ bendrosios nuosavybės teisės objektas.

42Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas konstatavo bendrosios dalinės nuosavybės teisės į kiemo statinius (kiemo aikštelę, tvorą ir degalinę), kurių unikalus numeris ( - ), egzistavimą. Teisėjų kolegija su tokia teismo išvada nesutinka, pripažindama, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (CPK 185 str.), neteisingai taikė bendrąją nuosavybę reglamentuojančias materialinės teisės normas ir dėl to nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas „Elkara“ ir trečiasis asmuo UAB „Protofina“ buvo šių kiemo statinių bendraturčiai. Šiai išvadai pagrįsti teismas rėmėsi Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje esančia pažyma, kurioje nurodyta, kad kiemo statinių (kiemo aikštelės, degalinės ir tvoros) bendraturčiai nepasidalinę.

43Byloje nustatyta, kad 4306 kv. m. bendro ploto valstybinės žemės sklype, adresu ( - ) (buvęs adresas ( - )), esančius pastatus UAB „Protofina“ įsigijo Turto pardavimo iš varžytynių aktais. Šie pastatai nuosavybės teise priklausė AB „Redavija“, kuri buvo ne tik šių, bet ir kitų ( - ) buvusių pastatų savininkė bei viso 14668 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypo nuomininkė (t. 1, b. l. 160). Ginčo žemės sklype be pagrindinių ir pagalbinių pastatų buvo inventorijuoti ir kiti įvairūs daiktai – šaligatviai, kiemo danga, atraminė sienelė, benzino kolonėlė, tvoros, vartai, kanalizacijos šuliniai, drenažo šuliniai ir kt. Tai patvirtina byloje esančios Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos dokumentų duomenys (t. 3, b. l. 161-167). Trečiajam asmeniui UAB „Protofina“ įsigijus AB „Redavija“ nekilnojamąjį turtą varžytynėse, minėti kiemo statiniai ir UAB „Protofina“ nuosavybės teisės į juos Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruoti. Byloje esantys Nekilnojamojo turto registro išrašai, Nekilnojamojo turto ir daiktinių teisių į juos įregistravimo nekilnojamojo turto registre pažymėjimai ir pažymos liudija, kad 2000 m. spalio 31 d. parduodant du pastatus atsakovui UAB „Elkara“ šių bei kitų trijų pastatų savininku buvo pardavėjas UAB „Protofina“, kiemo statiniai ir nuosavybės teisės į juos šiam asmeniui nebuvo įregistruoti. Neturėdamas nuosavybės teisių į kiemo statinius trečiasis asmuo jų nepardavė ir neperdavė atsakovui UAB „Elkara“. 2003 m. balandžio 2 d. atlikus kadastrinius matavimus nekilnojamojo turto registre savarankišku nekilnojamuoju objektu, suteikiant unikalų numerį, buvo įregistruoti kiemo statiniai (tvora, degalinė, kiemo aikštelė), tačiau nebuvo įrašyta žymų, kam nuosavybės teise jie priklauso. Registro duomenyse buvo padaryta pastaba ir nuoroda, kad kiemo statinių (kiemo aikštelės, tvoros ir degalinės) bendraturčiai nepasidalinę. 2003 m. rugpjūčio 6 d. UAB „Protofina“, parduodama ieškovui likusius du ( - ) esančius jam nuosavybės teise priklausiusius pastatus, nuosavybės teisių į kiemo statinius neturėjo, jų nepardavė ir neperdavė pirkėjui. Taigi, Nekilnojamojo turto registre 2003 m. balandžio 2 d. buvo įregistruotas tik nekilnojamasis daiktas, o ne daiktinės teisės į jį. Registro duomenyse nėra įrašų apie nuosavybės teisės įgijimo pagrindus, kuriais remiantis būtų galima spręsti, kad UAB „Voluktė“ ar UAB „Elkara“ įgijo nuosavybės teisę į 2003 m. balandžio 2 d. įregistruotus kiemo statinius. Įvertinus šias aplinkybes spręstina, kad registro pastaba, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nepatvirtina ieškovo ir atsakovo UAB „Elkara“ nuosavybės teisių į kiemo statinius, todėl bendroji dalinė nuosavybė į šiuos statinius pripažinta nepagrįstai.

44Spręsti, kad įregistruoti kiemo statiniai yra trečiojo asmens UAB „Protofina“ parduotų ieškovui UAB „Voluktė“ ir atsakovui UAB „Elkara“ pastatų priklausiniai, pirmosios instancijos teismas taip pat neturėjo pagrindo. Kiemo statiniai nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti pagrindinių pastatų priklausiniais, o įregistruoti kaip vienas savarankiškas daiktas, suteikiant jam unikalų numerį, todėl pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnio 1, 4 dalies, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, kiemo statiniai, suformuoti atskiru nekilnojamojo turto kadastro duomenų objektu suteikus jiems unikalų numerį, negali būti atskirų nekilnojamųjų daiktų priklausiniai.

45Pagrindiniais daiktais pagal įstatymą pripažįstami daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. Tuo tarpu antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai (CK 4.12-4.13 straipsniai). Viena iš antraeilių daiktų rūšių yra pagrindinio daikto priklausiniai, kuriais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu (CK 4.19 straipsnis). Teismų praktikoje antraeiliais daiktais – priklausiniais – pripažįstami daiktai, kurių sąsajos su pagrindiniu daiktu reiškiasi per bendrą ūkinę paskirtį. Nustatant juridiškai reikšmingas sąsajas su pagrindiniu daiktu, svarbus ne fizinis, bet funkcinis daiktų ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi bei skirtas tenkinti pagrindinio daikto poreikius. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu priklausinio tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-561/2004, 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006, 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2008). Įstatyme nedraudžiama ir tokia situacija, kai priklausinys skirtas tarnauti ne vienam, bet keliems pagrindiniams daiktams. Tokiu atveju svarbu, kad su kiekvienu iš šių daiktų priklausinį sietų nuolatinis tokios pat paskirties funkcinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2008). Nagrinėjamoje byloje kelių pagrindinių daiktų savininkai yra keli, o antraeiliai daiktai (kiemo statiniai), kaip pirmosios instancijos teismas nustatė savo funkcine paskirtimi skirti tarnauti keliems pagrindiniams daiktams, įregistruoti ne pagrindinių daiktų priklausiniu, o savarankišku turtiniu vienetu, į kurį nuosavybės teisės niekam neįregistruotos. Teisėjų kolegija jau nustatė, kad nuosavybės teisių į kiemo statinius nei ieškovas, nei atsakovas UAB „Elkara“, tuo labiau V. O. , neįgijo ir jų neturi. Be to, 2002 metais patvirtintame ( - ) detaliajame plane nurodytas sklypuose esančių dangų (asfalto, betono grindinio, šaligatvio) paskirstymas sklypams su pastaba, kad visas dangas, kaip ir kitus kiemo įrenginius, projektuojamų sklypų naudotojai išpirks po to, kai sklypai bus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (t. 1. b. l. 187). Tokia nuoroda, kuri padaryta plano rengėjams susipažinus su nekilnojamojo turto registro duomenimis, tik patvirtina, kad kiemo aikštelės nei trečiasis asmuo „Protofina“, nei atsakovas UAB „Elkara“, nei ieškovas nuosavybės teise nebuvo įsigiję. Duomenų, kad ginčo kiemo aikštelę ieškovas būtų įsigijęs atskirai, byloje nėra. Esant tokioms aplinkybėms, spręstina, kad yra pagrindas išvadai, jog ginčijami kiemo aikštelė, tvora ir degalinė CK 4.14 straipsnio 1 dalies pagrindu neperėjo nei ieškovo, nei atsakovų nuosavybėn, nes šie daiktai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip savarankiški objektai ir ši registracija nenuginčyta (CK 4.262 straipsnis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis).

46Nagrinėjamoje byloje iškilus klausimui, ar kiemo statiniai yra pagrindinių daiktų priklausiniai, būtina nustatyti, ar tarp kiemo statinių (kiemo aikštelės, tvoros, degalinės) ir ieškovui bei atsakovui UAB „Elkara“ priklausančių pastatų yra teisiškai reikšmingas nuolatinis funkcinis ryšys – ar kiemo statiniai savo ūkine paskirtimi tarnauja ieškovui ir atsakovams nuosavybės teise priklausantiems pagrindiniams daiktams. Nagrinėjamoje byloje tarp kiemo statinių yra nurodyta degalinė, kuri negali būti laikoma pastatų priklausiniu, nes neatitinka CK 4.13 ir 4.19 straipsniuose priklausiniui keliamų reikalavimų. Pagal dabartinės lietuvių kalbos žodyne pateiktą degalinės apibrėžimą degalinės paskirtis yra laikyti degalus ir juos pateikti. Tuo tarpu žemės sklype įregistruoti pastatai – gamybinis pastatas, sandėliai ir garažas – pagal savo paskirtį ir atliekamas funkcijas yra skirti daiktų ir/ar automobilių laikymui bei saugojimui (sandėliai ir garažas) bei daiktų gaminimui (gamybinis pastatas). 2002 m. detaliajame plane nustatyta, kad degalinė yra neveikianti ir neperspektyvi, šią aplinkybę patvirtina ir apeliacinės instancijos teismui atsakovo UAB „Elkara“ į bylą pateiktas statinių techninės būklės tyrimo aktas, kuriame konstatuotos tik nugriovimui tinkamos degalinės konstrukcijų liekanos (t. 3, b. l. 76-74). Įvertinus tokias aplinkybes, degalinę pripažinti pastatų priklausiniu nėra jokio pagrindo. Tvora paprastai būna skirta tam, kad būtų galima užtikrinti aptvertoje teritorijoje esančių pastatų ir kitų materialinių vertybių apsaugą, arba tam, kad užfiksuoti sklypo ribas. Ieškovas neįrodinėjo, kad ginčo tvora buvo skirta žemės sklype esančių pastatų apsaugai. Tvoros apsauginės funkcijos nebuvimą patvirtina Statinių techninės būklės tyrimo akto bei Detaliojo plano duomenys (t. 1, b. l. 187; t. 3, b. l. 76-79). Tarp detaliojo plano taškų 8-9 esanti tvora atitinka statybos techninius reikalavimus, tačiau ji negali būti nagrinėjamos bylos objektu, nes priklauso gretimam ( - ) sklypui, kurį nuosavybės teise valdo atsakovas V. O. (t. 3, b. l. 80-81) ir tik šios tvoros buvimas yra užfiksuotas 2002 m. detaliajame plane. Kita, tarp plano 8-31 taškų esanti tvora yra susidėvėjusi (t. 3, b. l. 76-79). Kiemo aikštelė dėl netinkamos būklės taip pat negali būti pripažinta tarnaujanti sklype esančių pastatų poreikiams (t. 3, b. l. 76-79). Nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti žemės sklype esančių kiemo statinių ir pagrindinių pastatų funkcinį ryšį.

47Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinių skundų argumentais, kuriais kvestinuojama teismo išvada, kad trečiasis asmuo UAB „Protofina“ ir atsakovas UAB „Elkara“, sudarydami valstybinės žemės nuomos sutartis nuomotis žemės sklypo dalis proporcingai nuosavybės teise valdomų pastatų plotui, įgyvendino savo kaip žemės sklype esančių kiemo statinių bendraturčių teises bendru sutarimu valdyti ir naudoti bendrą turtą bei juo disponuoti, o ieškovui sandoriu perėmus iš trečiojo asmens žemės nuomos teisę, kiemo statinių bendraturčiu drauge su atsakovu tapo ieškovas. Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybinės žemės nuomos sutartimis proporcingai nuosavybės teise valdomų pastatų plotui pagal pastatų savininkų susitarimą trečiajam asmeniui UAB „Protofina“ buvo išnuomoti 1398 kv. m., o atsakovui UAB „Elkara“ – 2908 kv. m. 4306 kv. m. bendro ploto žemės sklypo. Nei susitarime, nei žemės nuomos sutartyse nėra sąlygų, susijusių su kiemo statinių naudojimu. Išnuomotas žemės sklypas nuosavybės teise priklauso valstybei, jo nuomininkai tik įgijo šio sklypo nuomos teisę ir netapo nuomojamo sklypo bendraturčiais. Todėl trečiojo asmens UAB „Protofina“ ir atsakovo UAB „Elkara“ susitarimui dėl sklypo nuomos dalių taikyti CK 4.75 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo, nes žemės nuomos santykiais nebuvo įgyvendinta nei žemės, nei kiemo statinių bendrosios nuosavybės teisė.

48Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovui UAB „Elkara“ ginčo sandoriu pardavus V. O. pastatus ir suteikus jam teisę naudotis nuomojama sklypo dalimi, buvo pažeistas 2002 m. spalio 23 d. trečiojo asmens, kurio teisės perėmė ieškovas, ir UAB „Elkara“ susitarimas dėl žemės naudojimo, tuo pačiu pažeista ir ieškovo teisė naudotis žemės sklypu bei jame esančiais kiemo statiniais. Tokiai išvadai pagrįsti teismas rėmėsi CK 6.394 straipsnio 3 dalimi. Apeliantai teisūs, kad V. O. pardavus pastatus, ieškovo teisė naudotis išnuomotu sklypu nebuvo pažeista. Valstybinės žemės nuomos teisę ieškovas įgijo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tokios pat apimties ir tokiomis pačiomis sąlygomis, kurias turėjo šių teisių jam perleidėjas UAB „Protofina“ (CK 6.394 straipsnio 3 dalis). Atsakovui UAB „Elkara“ ginčo sandoriu pardavus pastatus V. O., šis valstybinės žemės nuomos teisių neįgijo daugiau, negu jų turėjo pardavėjas UAB „Elkara“ pagal 2002 m. spalio 23 d. UAB „Protofina“ ir UAB „Elkara“ susitarimą bei tais pačiais metais sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis. Duomenų, kad pastatų pardavimas ir valstybinės žemės nuomos teisės perleidimas V. O. prieštaravo žemės nuomos sutarčių nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms, byloje nėra. Valstybinė žemė joje esančių pastatų įgijėjams buvo perleista laikantis valstybinės žemės nuomos teisinio reglamentavimo - žemės savininko sutikimai dėl nuomos teisių perleidimo pastatų pirkėjams buvo gauti.

49Remdamasi byloje esančiais duomenimis nustatytomis ir įvertintomis faktinėmis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad UAB „Elkara“ V. O. parduotą nekilnojamąjį turtą pripažinti bendrąja su ieškovu nuosavybe ir taikyti CK 4.79 straipsnį pirmosios instancijos teismas neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Todėl skundžiamas sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – UAB „Voluktė“ ieškinys atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.).

50Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

51Apeliacinės instancijos teismui priėmus naują sprendimą ir ieškovo ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos pagal CPK 93, 96 ir 98 straipsnių nuostatas.

52Atsakovai UAB „Elkara“ ir V. O. apeliacinius skundus apmokėjo po 7 100 Lt žyminiu mokesčiu (t. 2, b. l. 38, 46), kuris priteistinas iš ieškovo atsakovams (CPK 79 str., 93 str. 1 d.).

53Nustatydama kompensuojamų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį, teisėjų kolegija atsižvelgia į bylos sudėtingumą, advokato indėlį, laiko sąnaudas, tačiau išlaidų dydis negali pernelyg viršyti Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 nustatytų rekomenduojamų maksimalių atlygintinų dydžių. Ginčo dalykas abiejų instancijų teismuose nedidelės apimties (1 materialinis reikalavimas), bet byla nemažos apimties (3 t.), komplikuota faktine prasme, todėl teisėjų kolegija peržengia Rekomendacijose nustatytus maksimalius atlygintinų išlaidų dydžius, nors atsakovams kompensuotinos ne visos patirtos išlaidos.

54AB SEB banko 2009 m. rugsėjo 9 d. raštas (t. 3, b. l. 263) patvirtina, jog atsakovas UAB „Elkara“ už teisines paslaugas per 1,5 m. (nuo 2007 m. lapkričio 15 d. iki 2009 m. birželio 15 d.) advokatui sumokėjo 20 893,25 Lt honorarą. Iš 20 893,25 Lt sumos minusuojami 1 207,75 iš 1 457,75 Lt, nes 2009 m. sausio 6 d. posėdis truko iki 1 valandos, po 2009 m. sausio 6 d. iki 2009 m. kovo 23 d. nebuvo priimta jokių nutarčių, su kuriomis atsakovo atstovas nurodo susipažinęs, taigi atskirųjų skundų dėl teismo nutarčių (šioje civilinėje byloje) neturėjo ruošti; 791,25 Lt iš 1 041,25 Lt, nes posėdis truko ne 2,5 valandos, o 1 valandą 6 min. (t. 3, b. l. 88-91); 1 874,25 Lt, nes atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmestas (t. 3, b. l. 249-251). Likusi 17 020 Lt (20 893,25 Lt – 1 207,75 Lt – 791,25 Lt – 1 874,25 Lt) iš ieškovo priteistina suma mažintina pusiau iki 8 510 Lt. Viena vertus, atsakovo atstovas rengė apeliacinį skundą bei atliko kitus paruošiamuosius veiksmus; antra vertus, iš šešių apeliacinės instancijos teisme įvykusių posėdžių 3 (2008 m. vasario 26 d., 2008 m. gegužės 12 d., 2008 m. rugsėjo 9 d.) truko trumpiau nei 30 min., kiti 3 (2009 m. sausio 6 d., 2009 m. kovo 23 - 31 d., 2009 m. rugsėjo 14 d.) [visuose juose atsakovo atstovas dalyvavo] – apie valandą (Rekomendacijų 9 p.).

55Kaip matyti iš mokėjimo pavedimo ir trijų sąskaitų išrašų (t. 2, b. l. 48-49; t. 3, b. l. 256-262), atsakovas V. O. sumokėjo advokatų Norkaus ir partnerių kontorai „Raidla Lejins & Norcous“ iš viso 26 133,90 Lt su PVM honorarą. Įvertinus tai, jog teisiškai reikšmingos aplinkybės iš esmės yra analogiškos aplinkybėms, susijusioms su bendraatsakoviu UAB „Elkara“ (atsakovo atstovas ruošė apeliacinį skundą, atliko kitus paruošiamuosius veiksmus, bet kaip ginčijamos sutarties pirkėjas mažiau negu ginčijamos sutarties pardavėjas, nes pirkėjas nebuvo susijęs su ieškovu, dalyvavo visuose šešiuose teismo posėdžiuose), iš ieškovo priteistina atstovavimo išlaidų suma mažintina iki 8 711 Lt.

56Pirmosios instancijos teismas turėjo 50,40 Lt, apeliacinės instancijos teismas - 104,70 Lt (67,40 Lt + 37,30 Lt) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu byloje dalyvaujantiems asmenims (t. 1, b. l. 2; t. 2, b. l. 86, t. 3, b. l. 94), kurios priteistinos į valstybės biudžetą iš ieškovo (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str. 2 d.).

57Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

58Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutartimi UAB „Voluktė“ ieškiniui užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovui V. O. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – gamybinio pastato, pažymėto indeksu 5G2p, unikalus numeris ( - ), ir sandėlio, pažymėto indeksu 8F1b, unikalus numeris ( - ), esančių ( - ), areštas ir draudimas atsakovui V. O. šiuo turtu disponuoti, paslėpti, sugadinti šį turtą arba jį iššvaistyti (t. 1, b. l. 44). Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovo UAB „Voluktė“ ieškinį atmetus, vadovaujantis CPK 150 straipsnio 4 dalimi, laikinosios apsaugos priemonės, kurių buvo imtasi šiam ieškiniui apsaugoti, panaikintinos, nes pagal CPK 331 straipsnio 6 dalį apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

59Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,

Nutarė

60Kauno apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Voluktė“ ieškinį dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo atmesti.

61Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Voluktė“ atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Elkara“ 15 610 Lt (penkiolika tūkstančių šešis šimtus dešimt litų) ir atsakovui V. O. 15 811 Lt (penkiolika tūkstančių aštuonis šimtus vienuolika litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

62Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Voluktė“ 155,10 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt penkis litus 10 ct.) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, valstybei.

63Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui V. O., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam ( - ), nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto: gamybinio pastato, pažymėto indeksu 5G2p, unikalus numeris ( - ), ir sandėlio, pažymėto indeksu 8F1b, unikalus numeris ( - ), esančių ( - ), areštą ir draudimą juo disponuoti panaikinti.

64Turto arešto aktų registro tvarkytoją informuoti apie turto arešto panaikinimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovas UAB „Voluktė“ pateikė Kauno apygardos teismui ieškinį,... 4. Kauno apygardos teismas 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškinį patenkino.... 5. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB ,,Elkara“ prašo panaikinti Kauno apygardos... 6. 1. pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK 185 straipsnyje įtvirtintus... 7. 2. teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas UAB „Voluktė“ ir... 8. 3. 2002 m. spalio 23 d. susitarimu UAB ,,Elkara“ ir UAB „Protofina“, kaip... 9. 4. teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas UAB „Voluktė“, nusipirkęs... 10. 5. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad kiemo statinių bendrąja dalinę... 11. 6. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovui UAB ,,Elkara“ parduodant... 12. 7. Patenkindamas ieškinį ir perkeldamas ieškovui pirkėjo teises ir... 13. Atsiliepimu į atsakovo UAB ,,Elkara“ apeliacinį skundą atsakovas V. O.... 14. Apeliaciniu skundu atsakovas V. O. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 15. 1. 2007 m. kovo 26 d. pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas V. O. iš UAB... 16. 2. nekilnojamojo turto registre esantis įrašas, kad kiemo statiniai... 17. 3. bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgijimą teismas nepagrįstai sieja... 18. 4. Teismas nepagrįstai konstatavo naudojimosi bendru žemės sklypu ir jame... 19. 5. teismas padarė prieštaringas išvadas. Viena vertus, teismas teigė, kad... 20. 6. teismas nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos ir neatsižvelgė į... 21. 7. atsakovas UAB ,,Elkara“ 2003 metais ginčo pastatus net du kartus buvo... 22. Prie apeliacinių skundų prisideda trečiasis asmuo Kauno m. 17-ojo notarų... 23. Atsiliepimu į atsakovų UAB ,,Elkara“ bei V. O. apeliacinius skundus... 24. 1. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad kiemo statiniai (kiemo... 25. 2. 2003 m. rugpjūčio 6 d. sutartimi UAB ,,Voluktė“ iš UAB „Protofina“... 26. 3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad bendroje žemės... 27. Trečiasis asmuo VĮ Registrų centro Kauno filialas pateikė atsiliepimą į... 28. Atsiliepimu į atsakovų UAB ,,Elkara“ bei V. O. apeliacinius skundus... 29. Apeliaciniai skundai tenkintini.... 30. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 31. Bylos duomenimis nustatyta, kad 1999 m. gegužės 26 d. ir rugpjūčio 9 d.... 32. 2000 m. spalio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartimi trečiasis asmuo UAB... 33. Kauno miesto savivaldybės valdybos 2002 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. 668... 34. 2003 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ir perdavimo-priėmimo... 35. 2007 m. kovo 26 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ir perdavimo-priėmimo aktu... 36. 2007 m. gegužės 10 d. pateiktu teismui ieškiniu UAB „Voluktė“... 37. Nagrinėjamoje byloje spręstini esminiai klausimai, ar ginčo sutartimi... 38. CK 4.79 straipsnio 1 dalyje numatyta bendraturčio pirmenybės teisė pirkti... 39. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti,... 40. Atsakovui V. O. parduotų nekilnojamųjų daiktų – gamybinio pastato ir... 41. Byloje yra kilęs ginčas dėl to, ar tame pačiame valstybinės žemės sklype... 42. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas konstatavo bendrosios... 43. Byloje nustatyta, kad 4306 kv. m. bendro ploto valstybinės žemės sklype,... 44. Spręsti, kad įregistruoti kiemo statiniai yra trečiojo asmens UAB... 45. Pagrindiniais daiktais pagal įstatymą pripažįstami daiktai, galintys būti... 46. Nagrinėjamoje byloje iškilus klausimui, ar kiemo statiniai yra pagrindinių... 47. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinių skundų argumentais, kuriais... 48. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovui UAB „Elkara“ ginčo... 49. Remdamasi byloje esančiais duomenimis nustatytomis ir įvertintomis... 50. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 51. Apeliacinės instancijos teismui priėmus naują sprendimą ir ieškovo... 52. Atsakovai UAB „Elkara“ ir V. O. apeliacinius skundus apmokėjo po 7 100 Lt... 53. Nustatydama kompensuojamų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį,... 54. AB SEB banko 2009 m. rugsėjo 9 d. raštas (t. 3, b. l. 263) patvirtina, jog... 55. Kaip matyti iš mokėjimo pavedimo ir trijų sąskaitų išrašų (t. 2, b. l.... 56. Pirmosios instancijos teismas turėjo 50,40 Lt, apeliacinės instancijos... 57. Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo... 58. Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutartimi UAB „Voluktė“... 59. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 60. Kauno apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti... 61. Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Voluktė“ atsakovui... 62. Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Voluktė“ 155,10 Lt... 63. Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutartimi taikytas laikinąsias... 64. Turto arešto aktų registro tvarkytoją informuoti apie turto arešto...