Byla e2-1688-241/2019
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutarties, kuria patvirtintas uždarosios akcinės bendrovės „Sorita“ finansinis reikalavimas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „GJ baldai“ bankroto byloje (civilinės bylos Nr. eB2-1787-275/2019)

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens kredito unijos ,,Mėmelio taupomoji kasa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutarties, kuria patvirtintas uždarosios akcinės bendrovės „Sorita“ finansinis reikalavimas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „GJ baldai“ bankroto byloje (civilinės bylos Nr. eB2-1787-275/2019).

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartimi UAB „GJ baldai“ iškelta bankroto byla, administratore paskirta UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“.

82.

92019 m. sausio 29 d. administratorė kreipėsi į teismą, prašydama patvirtinti kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Be kita ko, nurodė, kad kreditorė UAB „Sorita“ pateikė administratorei prašymą patvirtinti 201 355,88 Eur finansinį reikalavimą BUAB „GJ baldai“ bankroto byloje. UAB „Sorita“ reikalavimą sudaro 150 000 Eur paskola ir 51 355,88 Eur palūkanos, kildinamos iš 2015 m. balandžio 24 d. paskolos sutarties, kurios pagrindu UAB „Sorita“ suteikė UAB „GJ baldai“ 150 000 Eur dydžio paskolą, o UAB „GJ baldai“ kreditorei įkeitė savo nekilnojamąjį turtą. Administratorė pažymėjo, jog Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1665-619/2019 pagal BUAB „GJ baldai“ ieškinį atsakovei UAB „Sorita“ dėl paskolos teisinių santykių pripažinimo neatsiradusiais ir įkeitimo sandorių pripažinimo pasibaigusiais. Tačiau pagal UAB „Sorita“ pateiktus dokumentus, BUAB „GJ baldai“ šiai įmonei 150 000 Eur yra skolinga pagal 2015 m. balandžio 23 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Istpro“ ir UAB „Sorita“. Kadangi šalių teisės ir pareigos, kylančios iš 2014 m. balandžio 24 d. paskolos sutarties, bus įvertintos kitoje byloje, yra pagrindas patvirtinti 150 000 Eur finansinio reikalavimo dalį, o reikalavimo dalies dėl 51 355,88 Eur palūkanų tvirtinimo nagrinėjimą sustabdyti iki bus išspręsta kita civilinė byla.

103.

11Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 4 d. nutartimi patvirtino, be kitų, trečiosios eilės kreditorės UAB „Sorita“ 150 000 Eur finansinį reikalavimą BUAB „GJ baldai“ bankroto byloje, 51 355,88 Eur finansinio reikalavimo dalies nagrinėjimą atidėjo iki Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1665-619/2019 įsiteisės galutinis procesinis sprendimas.

124.

13Vilniaus apygardos teismas, sutikdamas su kreditorės KU „Mėmelio taupomoji kasa“ atskiruoju skundu, 2019 m. vasario 12 d. nutartimi, be kita ko, panaikino 2019 m. vasario 4 d. nutarties dalį, kuria į BUAB „GJ baldai“ kreditorių sąrašą įtrauktas trečiosios eilės kreditorės UAB „Sorita“ 150 000 Eur finansinis reikalavimas, nustatė BUAB „GJ baldai“ bankroto administratorei terminą atsiliepimui į KU „Mėmelio taupomoji kasa“ prieštaravimus pateikti.

145.

152019 m. vasario 27 d. administratorė pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašė patvirtini UAB „Sorita“ 150 000 Eur finansinį reikalavimą BUAB „GJ baldai“ bankroto byloje. Nurodė, kad UAB „Sorita“ yra pateikusi visus dokumentus, pagrindžiančius 150 000 Eur reikalavimą į BUAB „GJ baldai“ pagal 2015 m. balandžio 23 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį.

166.

17Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 22 d. UAB „Sorita“ finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „GJ baldai“ bankroto byloje nagrinėjimą sustabdė iki Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1665-619/2019 įsiteisės galutinis procesinis sprendimas.

187.

19Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo

202019 m. kovo 22 d. nutarties dalį, kuria sustabdytas UAB „Sorita“ finansinio reikalavimo tvirtinimo nagrinėjimas visa apimtimi, iš dalies panaikino ir perdavė UAB „Sorita“ prašymo dalį dėl 150 000 Eur finansinio reikalavimo tvirtinimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; likusią nutarties dalį, susijusią su finansinio reikalavimo dalimi dėl palūkanų ir hipotekos, paliko nepakeistą.

218.

22Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 2 d. nutartimi klausimą dėl UAB „Sorita“ finansinio reikalavimo tvirtinimo paskyrė nagrinėti rašytiniame teismo posėdyje 2019 m. spalio 17 d.

23II.

24Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

259.

26Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 17 d. nutartimi patvirtino trečios eilės kreditorės UAB „Sorita“ 150 000 Eur finansinį reikalavimą BUAB „GJ baldai“ bankroto byloje.

2710.

28Teismas nustatė, kad UAB „Sorita“ ir UAB „GJ baldai“ 2015 m. balandžio 24 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią UAB „Sorita“ įsipareigojo UAB „GJ baldai“ suteikti 150 000 Eur paskolą su 4 procentų dydžio metinėmis palūkanomis. Sutarties 4.1 punkte UAB „GJ baldai“ patvirtino, kad iš paskolos davėjos UAB „Sorita“, prieš pasirašant sutartį, gavo 150 000 Eur. 2015 m. gegužės 12 d. tarp šalių buvo sudaryta sutartinė hipoteka ir sutartinis įkeitimas, kurių pagrindu UAB „GJ baldai“ įkeitė UAB „Sorita“ negyvenamąjį pastatą ir žemės sklypo nuomos teisę. UAB „GJ baldai“ neįvykdžius įsipareigojimų UAB „Sorita“, 2018 m. spalio 23 d. Vilniaus miesto 35-as notarų biuras UAB „Sorita“ išdavė vykdomuosius įrašus Nr. 8968-7 ir Nr. 8969-7 dėl 201 355,88 Eur skolinio įsipareigojimo išieškojimo iš UAB „GJ baldai“.

2911.

30Teismas nurodė, kad 2014 m. liepos 1 d. buvo sudaryta kreditorinių reikalavimų perleidimo sutartis, pagal kurią UAB „Grangeras“ perleido naujajai kreditorei UAB „Istpro“, o pastaroji perėmė 150 000 Eur reikalavimo teisę į UAB „GJ baldai“. UAB „Istpro“ 2014 m. liepos 1 d. pranešimu informavo UAB „GJ baldai“, kad iš UAB „Grangeras“ perėmė reikalavimo teisę į 150 000 Eur skolą. 2015 m. balandžio 23 d. UAB „Istpro“ ir UAB „Sorita“ sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria UAB „Istpro“ perleido, o UAB „Sorita“ perėmė 150 000 Eur reikalavimo teisę į UAB „GJ baldai“. 2015 m. balandžio 24 d. pranešimu UAB „Sorita“ informavo UAB „GJ baldai“, kad sudarius 2015 m. balandžio 24 d. paskolos sutartį, UAB „GJ baldai“ pagal 2015 m. balandžio 23 d. reikalavimo perleidimo sutartį nebėra skolinga.

3112.

32Teismas sprendė, kad iki 2015 m. balandžio 24 d. paskolos sutarties pasirašymo UAB „GJ baldai“ jau buvo skolinga UAB „Sorita“ 150 000 Eur pagal 2015 m. balandžio 23 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Po paskolos sutarties pasirašymo UAB „GJ baldai“ tapo skolinga UAB „Sorita“ jau ne pagal 2015 m. balandžio 23 d. reikalavimų teisių perleidimo sutartį, o pagal 2015 m. balandžio 24 d. paskolos sutartį. Teismas pažymėjo, kad BUAB „GJ baldai“ neginčija nei reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo pagal 2015 m. balandžio 23 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, nei pačios reikalavimo teisių perleidimo sutarties. Jos neginčija ir kreditorė KU „Mėmėlio taupomoji kasa“, nors savo procesiniuose dokumentuose nurodė aplinkybes, kurios būtų reikšmingos, ginčijant šią sutartį, t. y. aplinkybes, kad pradinė kreditorė UAB „Istpro“ neturėjo reikalavimo teisės į UAB „GJ Baldai“, kadangi šį reikalavimą perleidusi UAB „Grangeras“ taip pat neturėjo tokios teisės. Teismas konstatavo, kad nenuginčijus reikalavimo teisių perleidimo sandorių, sudarytų tarp UAB „Grangeras” ir UAB „Istrpo“, tarp UAB „Istpro“ ir UAB „Sorita“, nėra pagrindo teigti, jog reikalavimo teises į UAB „GJ baldai“ perleidę kreditoriai tokių teisių neturėjo ir todėl jų negalėjo įgyti UAB „Sorita“.

33III.

34Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

3513.

36Atskirajame skunde trečiasis asmuo KU ,,Mėmelio taupomoji kasa“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartį ir prašymą dėl UAB „Sorita“ finansinio reikalavimo patvirtinimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3713.1.

38Bylos duomenys nepagrindžia, jog UAB „Sorita“ reikalavimo teisė, kuri 2015 m. balandžio 24 d. sutartimi buvo modifikuota į paskolinius santykius, realiai egzistavo.

3913.2.

40Byloje nėra absoliučiai jokių objektyvių UAB „GJ baldai“ veiklos dokumentų, tame tarpe įmonės kasos knygos ir / ar apyvartos žiniaraščių, kurie patikimai patvirtintų arba paneigtų UAB „Sorita“ pareikšto finansinio reikalavimo realumą. Bylos duomenys nepatvirtina, kad pradinė kreditorė UAB „Grangeras” realiai sumokėjo pinigus UAB „GJ baldai“, o įmonė aptariamus grynuosius pinigus gavo bei apskaitė kaip to reikalauja teisės aktai.

4113.3.

42Aplinkybė, jog bankroto administratorei galimai nebuvo perduoti visi ar dalis BUAB „GJ baldai“ veiklos dokumentų ir dėl šios priežasties jos galimybės patikrinti finansinių reikalavimų realumą yra apribotos arba apsunkintos, nesudarė pagrindo pirmosios instancijos teismui UAB „Sorita“ pareikštą reikalavimą laikyti savaime pagrįstu.

4313.4.

44Bankroto administratorė turi visas sąlygas ir įgaliojimus kreiptis į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą dėl susipažinimo su kratų metu išimtais UAB „GJ baldai“ veiklos dokumentais ir šiuos dokumentus sutikrinti su UAB „Sorita“ pateiktais dokumentais, t. y. patikrinti, ar UAB „GJ baldai“ žinioje apskritai buvo kasos pajamų orderiai, kurių pagrindu UAB „Grangeras“ tariamai UAB „GJ baldai“ mokėjo avansinius mokėjimus, ar tokios pajamos buvo įtrauktos į UAB „GJ baldai“ kasos knygą ir pan.

4513.5.

46UAB „Sorita“ atžvilgiu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 07-6-00002-19 dėl galimo dokumentų suklastojimo ir didelės vertės turtinės teisės įgijimo apgaule (pasikėsinimo įgyti) BUAB „GJ baldai“ bankroto byloje. Tai reikalauja ypatingai kruopštaus ir atidaus UAB „Sorita“ pareikšto reikalavimo patikrinimo. Tačiau nagrinėjamu atveju UAB „Sorita“ reikalavimų realumas bei pagrįstumas nebuvo tikrintas.

4713.6.

48Nei bankroto administratorė, nei teismas nesiaiškino aplinkybių, ar UAB „GJ baldai“ realiai gavo pinigines lėšas pagal į bylą UAB „Sorita“ pateiktus kasos pajamų orderius, kokios vertės baldai buvo pagaminti ir perduoti pirkėjai UAB „Grangeras“ iki 2013 m. spalio 15 d. baldų pardavimo sutarties nutraukimo dienos. Neatmestina galimybė, kad UAB „GJ baldai” pirkėjai UAB „Grangeras“ buvo perdavusi dalį sutartimi užsakytų baldų. Pastarieji duomenys privalėjo būti sutikrinti pagal UAB „GJ baldai” veiklos duomenis, bei remiantis jais patvirtinti arba atmesti. Bendru susitarimu nutraukdamos 2013 m. spalio 15 d. baldų pardavimo sutartį, šalys nė žodžiu neužsiminė apie UAB „GJ baldai“ grąžintinas sumas, nederino skolų likučio. Dėl to kyla abejonių, ar nutraukus sutartį UAB „GJ baldai“ turėjo piniginių prievolių pradinei kreditorei UAB „Grangeras“.

4913.7.

50Buvusio UAB „GJ baldai“ vadovo bei akcininko I. K. atžvilgiu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje yra užvestas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-11011-13, kuriame I. K. yra pareikšti įtarimai dėl finansinių machinacijų bei dokumentų klastojimo. Todėl šiuo atveju rimtų abejonių kelia UAB „Grangeras“ ir UAB „GJ baldai“ 2013 m. spalio 15 d. pasirašytos baldų pardavimo sutarties tikrumas. Baldų pardavimo sutartis netgi nėra patvirtinta UAB „GJ baldai“ antspaudu, o parašas, jį vertinant vizualiai, atrodo neoriginaliai, t. y. galimai yra uždėtas skaitmeniniu būdu.

5113.8.

52Svarbu tai, kad UAB „Istpro“ reikalavimai į BUAB „GJ baldai“, iš kurio, be kita ko, ir pareiškėja UAB „Sorita“ yra perėmusi tariamą reikalavimą į BUAB „GJ baldai“, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-922-781/2019 buvo pripažinti neįrodytais. Tai leidžia teigti, kad pareiškėja UAB „Sorita“ tariamą kreditorinį reikalavimą yra įgijusi iš subjekto (UAB „Istpro), kuris nesąžiningai ir neteisėtai siekė įgyti didelės vertės reikalavimą BAUB „GJ baldai“ bankroto byloje.

5313.9.

54Situacija, kuomet UAB „Sorita“ sandorio pagrindu įgijo tai, ko jai negalėjo perduoti prieš tai buvę tariami kreditoriai, leidžia teismui ex officio (savo iniciatyva) konstatuoti sandorio negaliojimo pasekmes, net jeigu kiti byloje dalyvaujantys asmenys tokių reikalavimų nereiškia. Todėl nepagrįstais laikytini nutarties argumentai neva nenuginčijus reikalavimų perleidimo sandorių, sudarytų tarp UAB „Grangeras” ir UAB „Istrpo“, tarp UAB „Istpro“ ir UAB „Sorita“, teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad reikalavimo teises perleidžiantys kreditoriai neturėjo tokių teisių ir jų negalėjo perleisti. Šiuo atveju teismas, tvirtindamas UAB „Sorita“ reikalavimą, privalėjo įsitikinti, jog apskritai egzistavo reikalavimų perleidimo sutarčių objektas, t. y. reikalavimo teisė į UAB „GJ baldai“.

5514.

56Bankroto administratorė UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

5714.1.

58Pagal UAB „Sorita“ pateiktus ir papildomus duomenis galima pagrįstai teigti, kad BUAB „GJ baldai“ yra skolinga UAB „Sorita“ 150 000 Eur pagal 2015 m. balandžio 23 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, sudarytą taro UAB „Istpro“ ir UAB „Sorita“.

5915.

60UAB „Sorita“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

6115.1.

62Vien formalūs kasos operacijų atlikimo taisyklių pažeidimai savaime nesudaro pagrindo abejoti UAB „Sorita“ reikalavimo teisės į BUAB „GJ baldai“ egzistavimu. Tam tikrų formalių taisyklių pažeidimai ar rekvizitų ant buhalterinės apskaitos dokumentų trūkumas negali lemti išvados, jog UAB „Sorita“ ir BUAB „GJ baldai“ nesiejo prievoliniai santykiai. Sutarties sudarymas ir vykdymas įrodinėtinas ne tik rašytine sutartimi, tačiau ir šalių konkliudentiniais veiksmais, patvirtinančiais jų valią sudaryti ir vykdyti sutartį.

6315.2.

64UAB „Sorita“ reikalavimo teisė į BUAB „GJ baldai“ yra galiojanti, nenuginčyta ir nepripažinta negaliojančia, todėl bet kokios abejonės yra laikytinos tik apeliantės pastangomis gauti kuo didesnį savo reikalavimo patenkinimą, pašalinant kitus kreditorius iš BUAB „GJ baldai“ kreditorių sąrašo arba kvestionuojant jų reikalavimų pagrįstumą.

6515.3.

66Apeliantė netinkamai naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Apeliantei manant, kad jos teisės yra pažeidžiamos dėl BUAB „GJ baldai“ bankroto byloje patvirtinto UAB „Sorita“ finansinio reikalavimo, jį turėtų ne skųsti tokią nutartį, o ginčyti jos manymu neteisėtą sandorį, kurio pagrindu UAB „Sorita“ finansinis reikalavimas yra patvirtintas. Priešingu atveju susidaro ydinga situacija, kuomet, nesant nuginčytiems sandoriams ir galiojant šalių sąžiningumo prezumpcijai, sandorių padariniai nebūtų pripažįstami kaip teisėti.

6715.4.

68Jokie teisės aktai nenumato tvarkos, kaip dažnai, intensyviai ir kokiu mastu bankroto administratorius turėtų rinkti administruojamos įmonės veiklos dokumentus ar įrodymus apie finansinio reikalavimo pagrįstumą. Analogiškai kaip teismas, taip ir bankroto administratorius vadovaujasi duomenų pakankamumo kriterijais, kurie jam suteikia diskreciją spręsti, ar finansinis reikalavimas yra pagrįstas, ar ne. Vien ta aplinkybė, kad BUAB „GJ baldai“ buvusio vadovo atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas nereiškia, kad patvirtintas finansinis reikalavimas yra neteisėtas. Juolab, kad prejudicinę galią turi tik įsiteisėję teismų apkaltinamieji ar išteisinamieji nuosprendžiai, bet ne ikiteisminio tyrimo medžiaga, todėl remtis ikiteisminio tyrimo faktu nėra pagrindo.

6915.5.

70Apeliantė neturi specialiųjų žinių, kad galėtų vertinti aplinkybes, susijusias su parašų ar antspaudų autentiškumu. Apeliantė turi teisę tik ginčyti aptariamus sandorius, prašyti skirti rašysenos ekspertizę ir įrodinėti, jog sandoriai nesukūrė pareigų BUAB „GJ baldai“.

71Teisėjų kolegija

konstatuoja:

72IV.

73Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7416.

75Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatė, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

76Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo

7717.

78Bankroto bylose kreditorių reiškiami reikalavimai iš esmės atitinka ginčo teisenos nustatyta tvarka pareikštus ieškinio reikalavimus ir turi būti nagrinėjami pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalyje. Kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo teismo netvirtinti tokių reikalavimų (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punktas, 21 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011).

7918.

80Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuota nuostata, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, jog toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą. Tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012, kt.).

8119.

82Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo patvirtintas UAB „Sorita“ 150 000 Eur finansinis reikalavimas BUAB „GJ baldai“ bankroto byloje buvo grindžiamas 2015 m. balandžio 23 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, kuri sudaryta tarp UAB „Istpro“ ir UAB „Sorita“. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog 2015 m. balandžio 23 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis vėliau, t. y. 2015 m. balandžio 24 d. buvo modifikuota į paskolos teisinius santykius (į paskolos sutartį), šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje neginčijama. Be to, įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 22 d. nutarties dalimi UAB „Sorita“ finansinio reikalavimo dalies, susijusios su 2015 m. balandžio 24 d. paskolos sutartimi sukurtomis teisėmis ir pareigomis (palūkanos ir hipoteka), tvirtinimo klausimas sustabdytas. Taigi aplinkybės, susijusios su 2015 m. balandžio 24 d. paskolos sutarties sudarymu šiai bylai nėra reikšmingos. Šioje byloje nustatytina ir vertintina tik tai, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog 2015 m. balandžio 23 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu UAB „Sorita“ įgijo realią ir galiojančią 150 000 Eur reikalavimo teisę į BUAB „GJ baldai“.

8320.

84Iš UAB „Sorita“ pateiktų duomenų matyti, kad 2013 m. spalio 15 d. UAB „GJ baldai“ (pardavėja) ir UAB „Grangeras“ (pirkėja) sudarė baldų pardavimo sutartį, kuria pardavėja įsipareigojo pagaminti ir parduoti 60 komplektų virtuvės ir 60 komplektų prieškambario baldų, o pirkėjas įsipareigojo pardavėjui sumokėti 1 016 400 Lt (294 369,78 Eur). Šalys sutarties 2.4 punkte susitarė, kad pirkėja per 10 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos sumokės pardavėjai 517 920 Lt (150 00 Eur) avansą. Sutarties 2.6 punktu pardavėja įsipareigojo baldus pagaminti ir perduoti per laikotarpį nuo 2014 m. vasario 15 d. iki 2014 m. gegužės 1 d. pagal šalių atskirai suderintą grafiką. Sutarties 3.3 punktu pirkėja įsipareigojo priimti baldus ir visiškai atsiskaityti.

8521.

86UAB „Sorita“ kartu su prašymu patvirtinti jos finansinį reikalavimą bankroto administratorei pateikė tris UAB „GJ baldai“ pajamų orderio kvitus. 2013 m. spalio 15 d. pajamų orderio kvite nurodyta, kad UAB „GJ baldai“ iš UAB „Grangeras“ priėmė 170 000 Lt (49 235,40 Eur). 2013 m. lapkričio 25 d. kvite nurodyta, kad UAB „GJ baldai“ iš UAB „Grangeras“ priėmė 170 000 Lt (49 235,40 Eur). 2013 m. gruodžio 18 d. kvite nurodyta, kad UAB „GJ baldai“ iš UAB „Grangeras“ priėmė 177 990 Lt (51 549,47 Eur). Nuo 2013 m. spalio 15 d. iki 2013 m. gruodžio 18 d. UAB “GJ baldai“ iš UAB „Grangeras“ priėmė iš viso 517 990 Lt (150 020,27 Eur).

8722.

88Į nagrinėjamą bylą pateiktas 2014 m. sausio 20 d. susitarimas, kuriuo UAB „GJ baldai“ ir UAB „Grangeras“ susitarė nutraukti tarp šalių 2013 m. spalio 15 d. sudarytą baldų pardavimo sutartį.

8923.

90Pagal UAB „Sorita“ pateiktus duomenis, 2014 m. liepos 1 d. UAB „Grangeras“ (kreditorė) ir UAB „Istpro“ (naujoji kreditorė) sudarė kreditorinių reikalavimų perleidimo sutartį, pagal kurią pradinė kreditorė neatšaukiamai ir besąlygiškai perleido naujajai kreditorei, o naujoji kreditorė priėmė 150 000 Eur (517 920 Lt) reikalavimo teisę į UAB „GJ baldai“, kuri UAB „Grangeras“ priklauso pagal 2013 m. gruodžio 31 d. skolų suderinimo aktą. Sutarties 1 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad už perleidžiamą reikalavimo teisę naujoji kreditorė UAB „Istpro“ su UAB „Grangeras“ atsiskaitė iki sutarties sudarymo dienos, sumokėdama 150 000 Eur. Pagal į bylą pateiktą 2014 m. liepos 1 d. pranešimą, UAB „Istpro“ informavo UAB „GJ baldai“ direktorių I. K., kad iš UAB „Grangeras“ perėmė reikalavimo teisę į 150 000 Eur skolą.

9124.

92Iš bylos duomenų matyti, kad 2015 m. balandžio 23 d. UAB „Istpro“ (pradinė kreditorė) ir UAB „Sorita“ (naujoji kreditorė) sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria UAB „Istpro“ perleido, o UAB „Sorita“ perėmė 150 000 Eur reikalavimo teisę į UAB „GJ baldai“. Sutarties 2 punkte nurodyta, kad perleidžiamas reikalavimas pradinei kreditorei priklauso pagal 2014 m. liepos 1 d. tarp pradinės kreditorės ir UAB „Grangeras“ pasirašytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Kreditorinį reikalavimą pradinė kreditorė perleidžia už 150 000 Eur, kuriuos pradinė kreditorė gavo iš naujosios kreditorės prieš sudarant sutartį (sutarties 3 puntas). Pagal 2015 m. balandžio 24 d. pranešimą, UAB „Sorita“ informavo UAB „GJ baldai“ direktorių V. U., kad sudarius 2015 m. balandžio 24 d. paskolos sutartį, UAB „GJ baldai“ pagal 2015 m. balandžio 23 d. reikalavimo perleidimo sutartį nebėra skolinga UAB „Sorita“.

9325.

94Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad esant atskirai nenuginčytoms 2014 m. liepos 1 d. ir 2015 m. balandžio 23 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartims, nėra pagrindo spręsti, jog UAB „Sorita“ nėra įgijusi realios ir galiojančios 150 000 Eur reikalavimo teisės į BUAB „GJ baldai“, todėl prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą tenkino. Atskirajame skunde trečiasis asmuo KU ,,Mėmelio taupomoji kasa“ iš esmės nurodo, kad teismas visiškai nevertino prievolės, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalykas, todėl nepagrįstai sprendė patvirtinti UAB „Sorita“ finansinį reikalavimą. Teisėjų kolegija su atskirojo skundo argumentais sutinka.

9526.

96Civilinėje teisėje prievolė apibrėžiama kaip teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad jis įvykdytų savo pareigą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.112 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisių objektai yra ir prievolinės teisės. Taigi, iš prievolės kylanti kreditoriaus reikalavimo teisė yra laikoma savarankišku civilinių teisinių santykių objektu ir gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis). Reikalavimo teisės perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų. Reikalavimo perleidimas apibrėžiamas kaip dviejų šalių susitarimas (sutartis), kurios pagrindu viena šalis (pradinis kreditorius arba cedentas) perleidžia kitai šaliai (naujajam kreditoriui arba cesionarijui) savo reikalavimo teisę į skolininką, o naujasis kreditorius (cesionarijus) perima šią reikalavimo teisę tokiomis sąlygomis, kurios nepažeidžia skolininko teisių ir labiau nesuvaržo jo prievolės. Civiliniame kodekse cesija nereglamentuota kaip atskira sutarčių rūšis, t. y. ji neišskirta kaip savarankiškas sandoris. Kai pagal cesijos sutartį pradinis kreditorius perduoda savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, jis nustoja būti prievolės šalis, o vietoj jo prievolėje atsiranda naujasis kreditorius. Pastarasis yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Cesijos sutartimi perleidžiamas ne daiktas, bet reikalavimo teisė. Svarbu tai, kad pradinis kreditorius (cedentas) gali perleisti reikalavimo teisę, kurią jis turi ir kuri yra galiojanti.

9727.

98Kilus ginčui dėl reikalavimo teisės perleidimo, visų pirma reikia nustatyti, ar pradinis kreditorius turėjo teisę, dėl kurios sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, ir ar ši jo teisė galiojo cesijos sutarties sudarymo metu. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo perleidimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, yra nurodęs, kad, vertinant reikalavimo perleidimo teisėtumą, reikia įvertinti: 1) prievolę, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalykas; 2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindą); 3) reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (atsisakoma reikalavimo teisės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1255/2002; 2003 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-759/2003).

9928.

100Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad skolininko teisių apsauga cesijos atveju užtikrinama ne tik bendrąja CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog reikalavimo perleidimas negali pažeisti skolininko teisių, bet ir konkrečiomis kitų teisės normų nuostatomis: skolininkas naujojo kreditoriaus reikalavimams turi teisę reikšti atsikirtimus, kuriuos turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą (CK 6.107 straipsnio 1 dalis); skolininkas, turintis priešpriešinį reikalavimą, kurį įgijo iki reikalavimo perleidimo, pradiniam kreditoriui gali įskaityti naujojo kreditoriaus reikalavimą (CK 6.108, 6.136 straipsniai); po reikalavimo perleidimo skolininkas turi teisę pareikšti ieškinį pradiniam kreditoriui dėl juridinio fakto, iš kurio atsirado prievolė, pripažinimo negaliojančiu (CK 6.107 straipsnio 3 dalis); kilus ginčui, kam priklauso reikalavimas, skolininkas turi teisę atsisakyti mokėti konkrečiam kreditoriui, kol paaiškės, kuriam kreditoriui priklauso reikalavimo teisė (CK 6.106 straipsnio 2 dalis). Taigi įstatymo, kuriuo kreditoriui suteikiama teisė be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą, nuostatomis užtikrinama skolininko teisių apsauga ir nustatoma tiek pradinio, tiek naujojo kreditoriaus ir skolininko teisių ir pareigų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

10129.

102Iš bylos duomenų matyti, kad bankroto administratorei pateikus teismui tvirtinti UAB „Sorita“ finansinio reikalavimo dalį, grindžiamą 2015 m. balandžio 23 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, trečiasis asmuo (kreditorė) KU „Mėmelio taupomoji kasa“ bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu teikė procesinius dokumentus (2019 m. vasario 8 d. atskirąjį skundą, 2019 m. vasario 28 d. rašytinius paaiškinimus, kt.), kuriais ginčijo UAB „Sorita“ reikalavimo teisės galiojimą, nurodydamas, kad byloje nepakanka duomenų pripažinti, jog 2015 m. balandžio 23 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi UAB „Sorita“ yra realiai įgijusi reikalavimo teisę į BUAB „GJ baldai“. Kreditorė KU „Mėmelio taupomoji kasa“ teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes, kurios nurodytos ir šioje byloje pateiktame atskirajame skunde, t. y., kad UAB „Sorita“ bankroto administratorei pateikti įrodymai (2013 m. spalio 15 d. baldų pardavimo sutartis, laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 15 d. iki 2013 m. gruodžio 18 d. išrašyti kasos pajamų orderių kvitai, kt.) nepagrindžia, kad pradinė kreditorė UAB „Grangeras“ turėjo ir perleido realią bei galiojančią teisę į BUAB „GJ baldai“.

10330.

104Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, turėdamas pareigą išsiaiškinti, ar kreditoriaus pareikštas finansinis reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, pareigą būti aktyviu, atsižvelgdamas į tai, kad byloje faktiškai kilo ginčas dėl 2015 m. balandžio 23 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties teisėtumo, įvertinęs reikalavimo teisės perleidimo (cesijos) sutarties specifiškumą, t. y. kad cesija yra asmenų pasikeitimo prievolėje būdas, o ne savarankiškas sandoris, nepagrįstai atsisakė įvertinti reikalavimo perleidimo sutarties teisėtumą pagal šios nutarties 27 punkte įvardintus kriterijus ir KU „Mėmelio taupomoji kasa“ procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Atitinkamai pirmosios instancijos teismo išvada, kad trečiasis asmuo atskirai neginčijo reikalavimo teisių perleidimo sutarčių, laikytina tik formalia.

10531.

106Pagal CK 6.102 straipsnio 1, 3 dalis, draudžiama perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas, arba reikalavimą, kuris neatsiejamai susijęs su kreditoriaus asmeniu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas perleisti tokį reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas, reiškia ir draudimą perleisti reikalavimą, kurio pradinis kreditorius neturi, arba negaliojantį reikalavimą, nes tokio reikalavimo negalima įgyvendinti. Tai reiškia, kad susitarus dėl to, kas neįmanoma, prievolė negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008).

10732.

108Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

10933.

110Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį, nagrinėjamų teisinių santykių esmę ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005). Bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas, nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą daryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008).

11134.

112Teisėjų kolegija sprendžia, kad į bylą pateiktų įrodymų nepakanka pagrįsti prievolės, iš kurios, UAB „Sorita“ teigimu atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalykas, realumo. Vien baldų pardavimo sutartis, jos pagrindu išrašyti kasos pajamų orderio kvitai bei susitarimas dėl baldų pardavimo sutarties nutraukimo neleidžia teigti, kad pradinė kreditorė UAB „Grangeras” turėjo 150 000 Eur reikalavimo teisę į BUAB „GJ baldai“, kurią galėjo perleisti UAB „Istpro“, o pastaroji – UAB „Sorita“. Šios aplinkybės gali būti patvirtintos arba paneigtos tik išsamiai ištyrus ir įvertinus papildomus BUAB „GJ baldai“ ir / ar UAB „Grangeras” veiklos dokumentus (kasos knygas, apyvartos žiniaraščius, banko sąskaitų išrašus, turto sąrašus, važtaraščius, kt.).

11335.

114Pagal šiuo metu byloje esančius duomenis nepaneigtos atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kad UAB „Grangeras” faktiškai neatliko avansinių mokėjimų BUAB „GJ baldai“ arba BUAB „GJ baldai“ yra faktiškai įvykdžiusi baldų pardavimo sutartį (jos dalį), t. y. perdavė sutartimi įsipareigotas pagaminti prekes (baldų komplektus) UAB „Grangeras”. Atkreiptinas dėmesys, kad 2014 m. sausio 20 d. susitarimas, kuriuo UAB „GJ baldai“ ir UAB „Grangeras“ susitarė nutraukti tarp šalių 2013 m. spalio 15 d. sudarytą baldų pardavimo sutartį yra lakoniškas, jame nesusitarta dėl sutarties nutraukimo pasekmių (įsipareigojimo grąžinti galimai sumokėtas sumas). Sutarties nutraukimo tvarkos ir prievolės pardavėjai grąžinti galimai gautą avansą nenumato ir baldų pardavimo sutarties sąlygos. Byloje nėra duomenų, kurie leistų nustatyti sutarties nutraukimo ir / ar galimo neįvykdymo priežastis. Nors 2014 m. liepos 1 d. UAB „Grangeras“ ir UAB „Istpro“ sudarytoje kreditorinių reikalavimų perleidimo sutartyje nurodyta, kad UAB „Grangeras“ 150 000 Eur (517 920 Lt) reikalavimo teisė į UAB „GJ baldai“ priklauso pagal 2013 m. gruodžio 31 d. skolų suderinimo aktą, tačiau toks aktas į bylą nepateiktas. Byloje nėra duomenų, kad už įgytą reikalavimo teisę UAB „Istpro“ apskritai atsiskaitė (turėjo lėšų atsiskaityti) su UAB „Grangeras“, o UAB „Sorita“ – su UAB „Istpro“.

11536.

116Pažymėtina, kad civilinėje byloje pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai yra vertinami civiline teisine prasme ir yra reikšmingi tik tiek, kiek jie patvirtina ar paneigia tam tikrą teisinę reikšmę turintį faktą. Aplinkybes, įrodančias pinigų nesumokėjimo ar sumokėjimo faktą, turi įrodyti ginčo šalys pagal bendrąsias CPK 178 straipsnio taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018). Taigi į bylą pateikti kasos pajamų orderio kvitai, net netiriant aplinkybių, kad prekės ar dalis jų pagal avansą galėjo būti perduotos pirkėjai, nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia pinigų sumokėjimo ir gavimo fakto. Trečiajam asmeniui KU „Mėmelio taupomoji kasa“ pateikus į bylą duomenis apie BUAB „GJ baldai“ buvusio vadovo I. K., pasirašiusio kasos pajamų orderio kvitus, atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą, kuriame jam pareikši įtarimai dėl dalyvavimo finansinėse machinacijoje ir dokumentų klastojimo, ant kvitų nesant vyriausiojo buhalterio parašo, taip pat nesant kitų objektyvių duomenų apie pinigų mokėjimą ir / ar gavimą, nėra pagrindo teigti, kad kvituose nurodytos pinigų sumos BUAB „GJ baldai“ buvo faktiškai sumokėtos ir pastarajai atsirado prievolė jas grąžinti pradinei kreditorei UAB „Grangeras“. Nors UAB „Sorita“ atsiliepime į atskirąjį skundą teisingai nurodo, kad pats ikiteisminio tyrimo pradėjimo faktas nepatvirtina dokumentų klastojimo aplinkybės, tačiau, kaip minėta, bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas formuojamas nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų, be to teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais. Taigi bylos aplinkybių visuma, įskaitant ikiteisminio tyrimo dėl finansinių machinacijų ir dokumentų klastojimo pradėjimo faktą, teisėjų kolegijai priešingos išvados daryti neleidžia.

11737.

118Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo neištirtų ir teisiškai neįvertintų aplinkybių pobūdį, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju yra būtina atlikti byloje sprendžiamo ginčo įrodymų tyrimą visa apimtimi ir pašalinti šioje nutartyje nurodytas abejones dėl UAB „Sorita“ finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumo. Taigi byla dėl ginčijamo reikalavimo apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi, renkant naujus įrodymus ir vertinant argumentus, kurių pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė ir nevertino. Bylos nagrinėjimas tokia apimtimi apeliacinėje instancijoje reikštų jos išnagrinėjimą visa apimtimi naujais aspektais, todėl tai neatitinka apeliacijos paskirties bei apriboja bylos šalių teisę į apeliaciją.

119Dėl bylos procesinės baigties

12038.

121Esant išdėstytoms aplinkybėms, spręstina, kad padarytas proceso teisės normų pažeidimas (bylos esmės neatskleidimas) apeliacinėje instancijoje negali būti ištaisytas, todėl skundžiama nutartis naikinama ir klausimas dėl kreditorės UAB „Sorita“ finansinio reikalavimo tvirtinimo BUAB „GJ baldai“ bankroto byloje perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

12239.

123Bylą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas apeliacinėje instancijoje nesprendžiamas. Šio klausimo išsprendimas tenka bylą iš naujo nagrinėsiančio pirmosios instancijos teismo kompetencijai.

124Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,

Nutarė

125Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartį panaikinti ir uždarosios akcinės bendrovės „Sorita“ 150 000 Eur finansinio reikalavimo atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „GJ baldai“ bankroto byloje tvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartimi UAB „GJ baldai“... 8. 2.... 9. 2019 m. sausio 29 d. administratorė kreipėsi į teismą, prašydama... 10. 3.... 11. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 4 d. nutartimi patvirtino, be kitų,... 12. 4.... 13. Vilniaus apygardos teismas, sutikdamas su kreditorės KU „Mėmelio taupomoji... 14. 5.... 15. 2019 m. vasario 27 d. administratorė pateikė teismui atsiliepimą, kuriame... 16. 6.... 17. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 22 d. UAB „Sorita“ finansinio... 18. 7.... 19. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi Vilniaus... 20. 2019 m. kovo 22 d. nutarties dalį, kuria sustabdytas UAB „Sorita“... 21. 8.... 22. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 2 d. nutartimi klausimą dėl UAB... 23. II.... 24. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 25. 9.... 26. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 17 d. nutartimi patvirtino trečios... 27. 10.... 28. Teismas nustatė, kad UAB „Sorita“ ir UAB „GJ baldai“ 2015 m.... 29. 11.... 30. Teismas nurodė, kad 2014 m. liepos 1 d. buvo sudaryta kreditorinių... 31. 12.... 32. Teismas sprendė, kad iki 2015 m. balandžio 24 d. paskolos sutarties... 33. III.... 34. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 35. 13.... 36. Atskirajame skunde trečiasis asmuo KU ,,Mėmelio taupomoji kasa“ prašo... 37. 13.1.... 38. Bylos duomenys nepagrindžia, jog UAB „Sorita“ reikalavimo teisė, kuri... 39. 13.2.... 40. Byloje nėra absoliučiai jokių objektyvių UAB „GJ baldai“ veiklos... 41. 13.3.... 42. Aplinkybė, jog bankroto administratorei galimai nebuvo perduoti visi ar dalis... 43. 13.4.... 44. Bankroto administratorė turi visas sąlygas ir įgaliojimus kreiptis į... 45. 13.5.... 46. UAB „Sorita“ atžvilgiu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba pradėjo... 47. 13.6.... 48. Nei bankroto administratorė, nei teismas nesiaiškino aplinkybių, ar UAB... 49. 13.7.... 50. Buvusio UAB „GJ baldai“ vadovo bei akcininko I. K. atžvilgiu Finansinių... 51. 13.8.... 52. Svarbu tai, kad UAB „Istpro“ reikalavimai į BUAB „GJ baldai“, iš... 53. 13.9.... 54. Situacija, kuomet UAB „Sorita“ sandorio pagrindu įgijo tai, ko jai... 55. 14.... 56. Bankroto administratorė UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų... 57. 14.1.... 58. Pagal UAB „Sorita“ pateiktus ir papildomus duomenis galima pagrįstai... 59. 15.... 60. UAB „Sorita“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas... 61. 15.1.... 62. Vien formalūs kasos operacijų atlikimo taisyklių pažeidimai savaime... 63. 15.2.... 64. UAB „Sorita“ reikalavimo teisė į BUAB „GJ baldai“ yra galiojanti,... 65. 15.3.... 66. Apeliantė netinkamai naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Apeliantei... 67. 15.4.... 68. Jokie teisės aktai nenumato tvarkos, kaip dažnai, intensyviai ir kokiu mastu... 69. 15.5.... 70. Apeliantė neturi specialiųjų žinių, kad galėtų vertinti aplinkybes,... 71. Teisėjų kolegija... 72. IV.... 73. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 74. 16.... 75. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 76. Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo... 77. 17.... 78. Bankroto bylose kreditorių reiškiami reikalavimai iš esmės atitinka ginčo... 79. 18.... 80. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje... 81. 19.... 82. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo patvirtintas UAB „Sorita“... 83. 20.... 84. Iš UAB „Sorita“ pateiktų duomenų matyti, kad 2013 m. spalio 15 d. UAB... 85. 21.... 86. UAB „Sorita“ kartu su prašymu patvirtinti jos finansinį reikalavimą... 87. 22.... 88. Į nagrinėjamą bylą pateiktas 2014 m. sausio 20 d. susitarimas, kuriuo UAB... 89. 23.... 90. Pagal UAB „Sorita“ pateiktus duomenis, 2014 m. liepos 1 d. UAB... 91. 24.... 92. Iš bylos duomenų matyti, kad 2015 m. balandžio 23 d. UAB „Istpro“... 93. 25.... 94. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad esant atskirai nenuginčytoms 2014... 95. 26.... 96. Civilinėje teisėje prievolė apibrėžiama kaip teisinis santykis, kurio... 97. 27.... 98. Kilus ginčui dėl reikalavimo teisės perleidimo, visų pirma reikia... 99. 28.... 100. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad skolininko teisių apsauga... 101. 29.... 102. Iš bylos duomenų matyti, kad bankroto administratorei pateikus teismui... 103. 30.... 104. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, turėdamas... 105. 31.... 106. Pagal CK 6.102 straipsnio 1, 3 dalis, draudžiama perleisti tokį reikalavimą,... 107. 32.... 108. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia, kad įrodinėjimo... 109. 33.... 110. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į... 111. 34.... 112. Teisėjų kolegija sprendžia, kad į bylą pateiktų įrodymų nepakanka... 113. 35.... 114. Pagal šiuo metu byloje esančius duomenis nepaneigtos atskirajame skunde... 115. 36.... 116. Pažymėtina, kad civilinėje byloje pirminiai buhalterinės apskaitos... 117. 37.... 118. Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo neištirtų ir teisiškai... 119. Dėl bylos procesinės baigties... 120. 38.... 121. Esant išdėstytoms aplinkybėms, spręstina, kad padarytas proceso teisės... 122. 39.... 123. Bylą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių... 124. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 125. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartį panaikinti ir...