Byla 2S-886-340/2016
Dėl baudos skyrimo D. J. už antstolio reikalavimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys L. J., D. J

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens L. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio V. Č. pareiškimą dėl baudos skyrimo D. J. už antstolio reikalavimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys L. J., D. J.,

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4pareiškėjas antstolis V. Č. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl baudos skyrimo, kuriuo prašė skirti D. J. 20 Eur dydžio baudą išieškotojo L. J. naudai už kiekvieną 2009-10-09 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-278-603/2009, neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo 2014-12-20. Nurodė, kad antstolio kontoroje vykdomas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-10-10 išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-278-603/2009 dėl L. J. bendravimo su nepilnametėmis dukromis N. J. ir G. J. bei dalyvavimo jų auklėjime tvarkos. Pagal vykdomąjį dokumentą L. J. gali pasiimti ir išsivežti dukras N. J. ir/ar G. J. iš jų gyvenamosios vietos (vaikų darželio) kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 16 val. ar anksčiau ir parvežti vaikus į jų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki atitinkamo to savaitės sekmadienio 20 val., taip pat L. J. gali pasiimti ir išsivežti dukras ar vieną iš mergaičių iš jų gyvenamosios vietos ar vaikų darželio pranešant vaikų motinai vieną dieną per savaitę nuo 17 val. ar anksčiau ir parvežti jas/ją į jų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki tos dienos 21 val., savo atostogų metu išieškotojas turi teisę praleisti su mergaitėmis nuo 12 iki 24 d. 2013-12-19 Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo pakeista L. J. bendravimo su dukromis tvarka. Minėtos nutarties pagrindu 2014-08-26 išduotas Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 2-2738-96/2013 vykdomas antstolio kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0116/14/01698. Pagal nurodytą vykdomąjį dokumentą išieškotojas su G. J. ir N. J. gali bendrauti kartą per savaitę iki 2 val., dalyvaujant psichologui. D. J. buvo įpareigota užtikrinti nepilnamečių dukrų N. J. ir G. J. susitikimus su išieškotoju vaikų laikinosios globos namų „Atsigręžk į vaikus" metodinio centro patalpose. Tokia bendravimo su vaikais tvarka nustatyta pereinamajam vienerių metų laikotarpiui, vėliau nustatyta šalių susitarta bendravimo su vaikais tvarka. Kadangi teismo nustatytas vienerių metų pereinamasis laikotarpis pasibaigė 2014-12-19, šiuo metu galioja Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-10-10 vykdomajame rašte Nr. 2-278-603/2009 numatyta išieškotojo L. J. bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarka. Antstolio kontoroje gautas 2015-06-09 pareiškimas, kuriuo L. J. informavo, jog skolininkė D. J. niekada nevykdė ir iki šios dienos nevykdo 2014-08-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. 2-2738-96/2013 ir 2011-10-10 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. 2-278-603/2009, t.y. D. J. neužtikrino ir neužtikrina N. J. ir G. J. dalyvavimo susitikimuose su išieškotoju vaikų laikinosios globos namų „Atsigręžk į vaikus" patalpose, taip pat išieškotojo tiesioginio bendravimo su dukromis. L. J. informavo antstolį, kad jam ne tik nesudaromos galimybės bendrauti su dukterimis Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-10-10 vykdomajame rašte Nr. 2-278-603/2009 numatyta tvarka, bet apskritai nesudaromos galimybės su jomis bendrauti. N. J. ir G. J. atsisako bendrauti su išieškotoju. L. J. atkreipė dėmesį, jog D. J. turi dukroms lemiamą įtaką, tačiau nevykdo teismo sprendimo ir nesudaro sąlygų išieškotojui bendrauti su dukromis. Vykdomojoje byloje surinktos medžiagos pagrindu 2015-06-11 buvo surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas (CPK 771 str. 1 d.). Už 2009-10-09 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimo, kurio pagrindu 2011-10-10 išduotas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 2-278-603/2009, nevykdymą skolininkei D. J. skirtina bauda, nes tik pati skolininkė gali užtikrinti vykdomajame rašte numatytą L. J. bendravimą su N. J. ir G. J.. Kaip matyti iš vykdomosiose bylose surinktos medžiagos, išieškotojas imasi aktyvių veiksmų, kad atkurtų bendravimą su dukromis (kreipėsi į psichologus, bando susitikti su dukromis, kalbėtis telefonu), tačiau vykdomojo rašto įvykdymas tiesiogiai priklauso nuo skolininkės, kuri turi pareigą užtikrinti, kad išieškotojas turėtų galimybes bendrauti su dukromis ir dalyvauti jų auklėjime taip, kaip numatyta vykdomajame rašte. Antstolis prašė skolininkei skirti baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną skaičiuojamą nuo 2014-12-20, nes būtent nuo nurodytos datos baigėsi 2013-12-19 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2276-803/2013, nustatytas vienerių metų pereinamasis laikotarpis, kurio metu buvo pakeista išieškotojo bendravimo su dukromis tvarka. Sprendžiant skirtinos baudos dydžio klausimą, antstolis prašo atsižvelgti į aplinkybę, kad skolininkė jau labai ilgą laiką nevykdo 2009-10-09 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-278-603/2009. Antstolis atkreipia teismo dėmesį, kad D. J. taip pat nevykdė 2013-12-19 Vilniaus apygardos teismo nutarties – neužtikrino N. J. ir G. J. atvykimo į susitikimus su išieškotoju vaikų laikinosios globos namų „Atsigręžk į vaikus“ metodinio centro patalpose, dalyvaujant psichologui (T. 1, b.l. 1-2).

5Suinteresuotas asmuo D. J. pateikė atsiliepimą į prašymą dėl baudos skyrimo, kuriame nurodė, kad antstolis V. Č. taip ir nepaaiškino, kaip skolininkė nevykdo minėto teismo sprendimo. Skolininkės teigimu, antstolis V. Č., nepateikė teismui jokių įrodymų patvirtinančių faktą, jog skolininkė, nesudaro sąlygų vaikams ir išieškotojui L. J. bendrauti su vaikais. Antstolis V. Č. ne kartą yra kreipęsis į teismą dėl baudos skyrimo motinai už teismo sprendimo dalyje dėl bendravimo tvarkos nevykdymą ir trukdymą bendrauti su vaikais, tačiau bauda jai nebuvo paskirta nei vienoje byloje, kadangi teismas nenustatė, jog skolininkė nevykdo teismo sprendimo. Skolininkės nuomone, antstolis neturi teisės modifikuoti ir laisvai traktuoti vykdomajame rašte nurodytas vykdytinas prievoles bei jas sukurti, taip pat nėra aišku kokius konkrečius veiksmus vaikų motina D. J. turi atlikti. Jokių nurodymų, įpareigojančių D. J. atlikti kokius nors veiksmus ar susilaikyti nuo jų, vykdomajame rašte nėra. Skolininkė teigia, kad ji teismo sprendimą vykdė ir vykdo iki šiol. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-12660-859/2015 dalyvaujant Vilniaus apygardos teismo psichologei K. S., išklausė nepilnamečių vaikų N. J. ir G. J. nuomones: N. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad su tėčiu nenori bendrauti ir niekada nebendraus. G. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad pas psichologę neis, nors mama prašo. Su tėčiu nebendraus ir jo nenori matyti. Nors antstolis ir išieškotojas teigia, kad skolininkė neskatina ir neragina nepilnamečių dukrų dalyvauti susitikimuose su tėvu, tai nėra pagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais. Tėvas turi nepilnamečių vaikų telefono numerius, jis žino kurią mokyklą lanko mergaitės ir kur treniruotes lanko, todėl jis gali netrukdomas bendrauti su dukromis. Kreipdamasis dėl baudos skyrimo, išieškotojas sąmoningai nepateikia teismo psichologinės ekspertizės išvadų, kuriose yra išvardytos visos nepilnamečių vaikų nuoskaudos. Jame yra nurodyta, kad vaikų bendravimas su tėvu nutrūko dėl paties L. J. netinkamo elgesio su vaikais modelio pasirinkimo. Bet kokios nustatytos bendravimo tvarkos laikymasis gali būti sudėtingas, nes visų pirma dėl to patenkintos turi jaustis mergaitės, o šiuo metu jos išgyvena per daug neigiamų emocijų, yra įsiskaudinusios ir priešiškos bet kokiam kontaktui su tėvu. Teismo psichologijos ekspertai nenustatė, kad nepilnamečių vaikų nuomonei įtaką darytų kiti asmenys. Motina teigia nesuprantanti, kodėl tėvas tikisi „prisiteisti“ dukrų meilę ir pagarbą kreipdamasis su skundais į įvairias institucijas. Skolininkė teigia, kad šiuo metu vaikai yra ramūs, jų emocinė būklė yra stabili, jos užsiima sportine veikla, kuri joms patinka. Jų mokslo rezultatai yra labai geri. Antstolis V. Č. jau prieš tai net tris kartus (šis pareiškimas jau yra ketvirtas per 1,5 metų) kreipėsi į teismą su pareiškimais dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymo ir baudos skolininkei skyrimo, tačiau visi antstolio pareiškimai buvo atmesti kaip nepagrįsti. Antstolis V. Č. eilinį kartą, viršydamas savo įgaliojimus ir jam priskirtas vykdyti funkcijas, pateikė teismui aiškiai nepagrįstą pareiškimą, dėl be jokių įrodymų patvirtinančių faktą, jog D. J. nevykdo teismo sprendimo. Dėl to, siekiant užkirsti kelią antstoliui V. Č. piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, teismo prašo skirti antstoliui V. Č. 5 792 eurų baudą, 50 procentų iš šios baudos skiriant D. J. naudai (T. 1, b.l. 12-20).

6Išieškotojas L. J. pateikė į bylą rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad mergaitėms tiesioginės įtakos turi motina, o nepilnametės dukros nuolatos kaltina tėvą nebūtais dalykais, tačiau niekada nemini, jog daug kartų praleido atostogas užsienyje su tėvu. Išieškotojo nuomone, nepilnametės mergaitės buvo palaipsniui nuteikinėjamos prieš tėvą, kadangi motina mato, jog tėvas labai išgyvena negalėdamas bendrauti su dukromis. D. J. iš esmės ir sistemingai pažeidžia savo nepilnamečių vaikų interesus. Užuot užtikrinusi ir skatinusi vaiko bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu, ji blokuoja bet kokius ryšius tarp vaikų ir jų tėvo, taip pat vaikų ryšius su jų artimaisiais giminaičiais iš tėvo pusės, neleidžia išieškotojui realiai dalyvauti vaikų auklėjime. Motina nepripažįsta tėvo teisės dalyvauti vaikų auklėjime, neteikia tėvui jokios informacijos apie vaikus, mergaičių akyse juodina tėvą. Motina diegia vaikams tėvo atstūmimo sindromą. Išieškotojas tvirtina, kad jo vaikai yra atsidūrę aplinkoje, kurioje mergaitės nėra apsaugotos nuo jų motinos sukurtos neigiamos socialinės aplinkos, t.y. nuo psichologinio smurto demonstravimo iš skolininkės pusės, vaikams ugdant neapykantą ir baimę tėvui, siekiant visiškai nutraukti vaikų prigimtinį ryšį su jų tėvu (T. 1, b.l. 96-104).

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 20 d. nutartimi antstolio prašymą dėl baudos skyrimo atmetė; skolininkės prašymą atmetė; išaiškino, kad baudos nepaskyrimas neatleidžia nuo pareigos vykdyti teismo sprendimą (T. 1, b. l. 222-228). Teismas nustatė, kad šiuo atveju baudos skyrimas motinai neatliktų savo kaip procesinės sankcijos užduoties, kadangi tėvas, jau ketvirtąjį kartą kreipdamasis dėl baudos skyrimo motinai, nesusigrąžins dukrų pasitikėjimo ir objektyvumo jo atžvilgiu. Pažymėjo, jog tikėtina, kad labiau priartėti prie mergaičių tėvui pavyktų nesikreipiant dėl baudų skyrimo motinai, o atvirkščiai, stengiantis išvengti konfliktų su vaikų motina. Skundų rašymas į teismą/antstoliui problemų neišspręs ir nesustiprins tėvo ir nepilnamečių dukrų susilpnėjusio tarpusavio ryšio. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog motina neskatina dukrų bendrauti su tėvu arba, kad aktyviais veiksmais trukdo mergaitėms bendrauti su tėvu. Teismas pažymėjo, kad pareiškimas dėl baudos skyrimo privalo būti ne tik argumentuotas, bet ir pagrįstas rašytiniais įrodymais. Konstatuojant skolininkės kaltę dėl sprendimo nevykdymo privalo būti surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame atsispindėtų skolininkės veikimas/neveikimas nevykdant nurodytų teismo sprendimų. Teismas nutartyje nurodė, kad antstolis grindžia savo pareiškimą tik išieškotojo žodžiais. Antstolis V. Č. turėjo pagrįsti savo teiginius, nurodant D. J. piktybinį, pakartotiną/tęstinio pobūdžio (ne)veikimą, daromą žalą ir išieškotojo interesų bei teisėtų lūkesčių pažeidimą, kurį jam ar šiuo atveju vaikui sukėlė suinteresuoto asmens nevykdomas sprendimas. Pažymėjo, jog antstolio prašoma skirti bauda būtų nepagrįstai didelė, atsižvelgiant tai, kad abi nepilnametės dukros šiuo metu gyvena su motina, yra jos išlaikomos. Ištyręs vykdomosios bylos medžiagą ir pateiktus šalių rašytinius paaiškinimus, teismas padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo skirti skolininkei D. J. antstolio nurodytą baudą išieškotojo L. J. naudai.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

10Apeliantas L. J. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartį ir skirti skolininkei baudą už teismo sprendimo nevykdymą; prašė, jog atskirąjį skundą nagrinėtų teisėjų kolegija, nes klausimas yra sudėtingas tiek teisine, tiek faktine prasme (T. 2, b. l. 1-9). Nurodė šiuos atskirojo skundo argumentus:

  1. Teismo sprendimo nevykdymą patvirtina vykdymo proceso metu gauti išieškotojo pareiškimais, kuriais informuojama apie tai, kad išieškotojas negalėjo bendrauti su vaikais, kaip numatyta teismo sprendime. Be to, pirmosios instancijos teismas, atleisdamas skolininkę nuo sprendimo vykdymo tik todėl, kad sprendimo neįmanoma įvykdyti, nes to nenori skolininkės vaikai, pažeidė vaikų interesą bendrauti su abiem tėvais, nes toks tariamas vaikų nenoras akivaizdžiai prieštarauja jų interesams;
  2. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas klausimą dėl sprendimo neįvykdymo, neišsiaiškino visų teisiškai reikšmingų aplinkybių klausimui dėl sprendimo neįvykdymo išspręsti ir dėl to galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla. Baudos skyrimas skolininkei yra būtinas, nes ji piktybiškai nevykdo ir nevykdys teismo sprendimų, be to, tokiu savo elgesiu atgraso vaikus nuo bendravimo su tėvu, sukeldama vaikams lojalumo konfliktą;
  3. Byloje yra pateikta daug įrodymų, kad skolininkės nuolatinis maksimalus bendravimas kenkiam vaikų interesams, o sprendimas yra nevykdomas sąmoningai dėl skolininkės liguisto priešiškumo tėvui, ir dėl to vaikams sparčiai vystosi psichinis sutrikimas, vadinamas tėvo atstūmimo sindromu. Akivaizdu, kad dabartinis vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina neatitinka vaikų interesų. Reikia gerbti vaiko teisę bendrauti ir neprarasti ryšio su abiems tėvais, nors jie gyventų skyrium.

11Skolininkė D. J. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė skundą atmesti (T. 2, b.l. 16-17). Nurodė, kad išieškotojas piktybiškai jai keršija ir jau daug metų tampo po teismus, reikšdamas nepagrįstus skundus, kuriuos teismai yra ne kartą atmetę. Pažymėjo, kad antstolio ir išieškotojo skundai nėra pagrįsti jokiais faktais ar įrodymais, o atskirajame skunde nėra teiginių, kodėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisinga. Prašymas dėl teisėjų kolegijos, kurią sudarytų ir teisėjai vyrai, ne tik teisėjos moterys, yra neetiškas ir nekorektiškas, nes niekas negali duoti nurodytų teismui.

122016 m. kovo 8 d. teisme gauti skolininkės D. J. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad ji skatina dukras bendrauti su tėvu, tačiau jis ją persekioja ir nuolat kaltina nebūtais dalykais.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Atskirasis skundas atmetamas.

15Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. (CPK 329 str., 338 str.).

16Iš bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0116/13/01286 duomenų nustatyta, kad antstolis V. Č. vykdo vykdomąjį raštą Nr. 2-278-603/2009, išduotą 2011-10-10 pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-10-09 sprendimą, kuriuo nustatyta tėvo L. J. ir nepilnamečių dukrų N. J. ir G. J. bendravimo tvarka (v.b.l. 30). Vilniaus apygardos teismo 2013-12-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2276-803/2013 buvo pakeista Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-10-09 sprendimu nustatyta tėvo ir dukrų bendravimo tvarka, t.y. kartą per savaitę atsakovas gali bendrauti su vaikais iki 2 val., dalyvaujant psichologui, numatant, jog dėl galinčio teikti paslaugas psichologo ieškovė ir atsakovas susitaria per mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Nesusitarus per teismo nustatytą terminą, atsakovas L. J. įpareigojamas suderinti ir susitarti su namų „Atsigręžk į vaikus“ specialistu dėl psichologo konsultacijų teikimo, nedelsiant informuoti ieškovę apie paskirtą laiką. Ieškovė įpareigota užtikrinti N. J. ir G. J. susitikimą vaikų laikinosios globos namų „Atsigręžk į vaikus“ metodinio centro patalpose su L. J. nurodytu laiku. Tokia bendravimo tvarka yra nustatoma vienerių metų pereinamajam laikotarpiui, kuriam pasibaigus nustatoma šalių susitarta tvarka, nurodyta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendime.

17Pareiškėjas antstolis V. Č. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl baudos skyrimo, kuriuo prašė skirti D. J. 20 Eur dydžio baudą išieškotojo L. J. naudai už kiekvieną 2009-10-09 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-278-603/2009, neįvykdymo dieną. Savo pareiškimą antstolis motyvavo tuo, jog antstolio kontoroje buvo gautas L. J. pranešimas, kad skolininkė D. J. niekada nevykdė ir iki šios dienos nevykdo 2014-08-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. 2-2738-96/2013 ir 2011-10-10 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. 2-278-603/2009, t.y. D. J. neužtikrino ir neužtikrina N. J. ir G. J. dalyvavimo susitikimuose su išieškotoju vaikų laikinosios globos namų „Atsigręžk į vaikus" patalpose, taip pat išieškotojo tiesioginio bendravimo su dukromis. L. J. informavo antstolį, kad jam ne tik nesudaromos galimybės bendrauti su dukterimis Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-10-10 vykdomajame rašte Nr. 2-278-603/2009 numatyta tvarka, bet apskritai nesudaromos galimybės su jomis bendrauti. Antstolis nurodė, jog išieškotojas imasi aktyvių veiksmų, kad atkurtų bendravimą su dukromis (kreipėsi į psichologus, bando susitikti su dukromis, kalbėtis telefonu), tačiau vykdomojo rašto įvykdymas tiesiogiai priklauso nuo skolininkės, kuri turi pareigą užtikrinti, kad išieškotojas turėtų galimybes bendrauti su dukromis ir dalyvauti jų auklėjime taip, kaip numatyta vykdomajame rašte.

18Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 20 d. nutartimi antstolio prašymą dėl baudos skyrimo atmetė. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, jog nagrinėjamu atveju negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog motina neskatina dukrų bendrauti su tėvu arba, kad aktyviais veiksmais trukdo mergaitėms bendrauti su tėvu. Teismas pažymėjo, kad pareiškimas dėl baudos skyrimo privalo būti ne tik argumentuotas, bet ir pagrįstas rašytiniais įrodymais. Konstatuojant skolininkės kaltę dėl sprendimo nevykdymo privalo būti surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame atsispindėtų skolininkės veikimas/neveikimas nevykdant nurodytų teismo sprendimų. Teismas nutartyje taip pat nurodė, kad antstolis grindžia savo pareiškimą tik išieškotojo žodžiais.

19Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantas skunde nurodė, jog teismo sprendimo nevykdymą patvirtina vykdymo proceso metu gauti išieškotojo pareiškimais, kuriais informuojama apie tai, kad išieškotojas negalėjo bendrauti su vaikais, kaip numatyta teismo sprendime. Be to, pirmosios instancijos teismas, atleisdamas skolininkę nuo sprendimo vykdymo tik todėl, kad sprendimo neįmanoma įvykdyti, nes to nenori skolininkės vaikai, pažeidė vaikų interesą bendrauti su abiem tėvais, nes toks tariamas vaikų nenoras akivaizdžiai prieštarauja jų interesams. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto teiginiais nesutinka.

20Pažymėtina, jog CPK 771 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Taigi, už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 nustatyta bauda atlieka kompensacinę funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009). CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai veiksmus gali atlikti ar nutraukti tik pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Susipažinus su bylos ir vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, jog prašymas skirti skolininkei baudą už sprendimo nevykdymą iš esmės yra grindžiamas 2015-06-11 Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktu, kuriame nurodyta, kad D. J. nevykdo 2011-10-10 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. 2-278-603/2009. Akcentuotina, jog minėtas aktas remiasi išimtinai tik L. J. pareiškimais antstoliui, kuriais pareiškėjas informavo antstolį, jog skolininkė D. J. nevykdo prisiimtų įsipareigojimų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nei išieškotojo antstoliui teikiami pareiškimai, nei antstolio 2015-06-11 Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktas nėra pagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, kurių dėka būtų galima spręsti apie netinkamą sprendimo vykdymą. Dėl nurodyto sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškimas dėl baudos skyrimo privalo būti pagrįstas rašytiniais įrodymais, t.y. konstatuojant skolininkės kaltę dėl sprendimo nevykdymo privalo būti surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame atsispindėtų konkretus skolininkės veikimas/neveikimas nevykdant nurodytų teismo sprendimų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog antstolis grindė savo pareiškimą tik išieškotojo žodžiais. Kartu su atskiruoju skundu išieškotojas taip nepateikė tokių įrodymų, todėl jo argumentas, kad teismo sprendimo nevykdymą patvirtina vykdymo proceso metu gauti jo paties pareiškimai, nepagrindžia teismo sprendimo nevykdymo fakto, kurio vykdymu yra suinteresuotas būtent pats išieškotojas.

21Skunde apeliantas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas klausimą dėl sprendimo neįvykdymo, neišsiaiškino visų teisiškai reikšmingų aplinkybių klausimui dėl sprendimo neįvykdymo išspręsti ir dėl to galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla. Baudos skyrimas skolininkei yra būtinas, nes ji piktybiškai nevykdo ir nevykdys teismo sprendimų, be to, tokiu savo elgesiu atgraso vaikus nuo bendravimo su tėvu, sukeldama vaikams lojalumo konfliktą.

22Vadovaujantis CPK 178 str., šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K–3–398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; kt.). Skunde nurodydamas aukščiau minėtus teiginius, apeliantas nenurodė šiuos teiginius pagrindžiančių aplinkybių ar įrodymų, todėl tokie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Skunde dėstomos aplinkybės apie skolininkės neva tyčia nevykdomą teismo sprendimą ir vaikų nuteikinėjimą prieš tėvą yra grindžiamos tik subjektyviais išieškotojo, kaip tėvo, pasisakymais ir niekuo nepagrįsta jo nuomone.

23Tokiais pačiais motyvais atmestini ir atskirojo skundo argumentai, jog skolininkės nuolatinis maksimalus bendravimas kenkiam vaikų interesams, o sprendimas yra nevykdomas sąmoningai dėl skolininkės liguisto priešiškumo tėvui.

24Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui patikrinti, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

25Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

26Konstatuotina, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

27Vadovaudamasi išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 d. 1 p., 339 straipsniu, teismas

Nutarė

28Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. pareiškėjas antstolis V. Č. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl baudos... 5. Suinteresuotas asmuo D. J. pateikė atsiliepimą į prašymą dėl baudos... 6. Išieškotojas L. J. pateikė į bylą rašytinius paaiškinimus, kuriuose... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 20 d. nutartimi antstolio... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai... 10. Apeliantas L. J. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto... 11. Skolininkė D. J. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė... 12. 2016 m. kovo 8 d. teisme gauti skolininkės D. J. rašytiniai paaiškinimai,... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 14. Atskirasis skundas atmetamas.... 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 16. Iš bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0116/13/01286 duomenų nustatyta, kad... 17. Pareiškėjas antstolis V. Č. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl baudos... 18. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 20 d. nutartimi antstolio... 19. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantas skunde... 20. Pažymėtina, jog CPK 771 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas, nustatęs,... 21. Skunde apeliantas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas... 22. Vadovaujantis CPK 178 str., šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia... 23. Tokiais pačiais motyvais atmestini ir atskirojo skundo argumentai, jog... 24. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo... 25. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas... 26. Konstatuotina, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti... 27. Vadovaudamasi išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1... 28. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartį palikti...