Byla 2S-1778-640/2017

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė – Jankūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. N. ieškinį atsakovui M. N. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir pagal atsakovo M. N. priešieškinį ieškovei S. N. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinės kaltei, tretieji asmenys UAB „Bankroto valdymas“, (kreditoriai) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, UAB „Mokilizingas“, UAB „Vilniaus energija“, UAB „Naujoji Pilaitė“, AB ESO, UAB „Vilniaus vandenys“, išvadą duodanti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama byla pagal ieškovės S. N. ieškinį atsakovui M. N. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir pagal atsakovo M. N. priešieškinį ieškovei S. N. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinės kaltei, tretieji asmenys UAB „Bankroto valdymas“, (kreditoriai) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, UAB „Mokilizingas“, UAB „Vilniaus energija“, UAB „Naujoji Pilaitė“, AB ESO, UAB „Vilniaus vandenys“, išvadą duodanti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
  2. Atsakovas M. N. 2017 m. gegužės 8 d. pateikė teismui prašymą panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Prašyme nurodė, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, iš atsakovo M. N. priteisė laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, kiekvienam po 100 Eur (viso 400 Eur). Nurodė, jog teismas neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį ir bankroto plane suteiktas lėšas pragyvenimui, t.y. visai šeimai yra numatyta 1000 Eur suma. Atsakovo teigimu, mokėti tokio dydžio laikino išlaikymo jis tiesiog negali (b.l.1-4).

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi atsisakė tenkinti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
  2. Nustatė, kad atsakovas prašydamas naikinti laikinąsias apsaugos priemones, neteikė įrodymų, jog nepilnamečiams vaikams teikia išlaikymą, tuo tarpu įvertinus tai, jog laikino išlaikymo priteisimas vaikams yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, tikslu užtikrinti nepilnamečių vaikų kasdienius poreikius, taip pat įvertinus tai, jog nepilnamečių vaikų materialiniu aprūpinimu privalo pasirūpinti jų tėvai (tėvas/motina).
  3. Teismas neturi pagrindo naikinti laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis užtikrintas laikinas nepilnamečių vaikų materialinis aprūpinimas. Tėvo ir motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja.
  4. Atsakovas, be to, jog jam šiuo metu iškelta bankroto byla ir dėl šios priežasties jis negali mokėti laikino išlaikymo, nenurodė jokių kitų motyvų, kodėl jis negali dirbti ir gauti tokių pajamų, kurių pakaktų jo nepilnamečių vaikų išlaikymui. Taip pat, jis nepagrindė, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia jo teises (b.l. 54-55).

7III.

8Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

  1. Apeliantas atskiruoju skundu prašė panaikinti jam taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
  2. Nurodė, kad nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi, kurioje liko nepakeistos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
  3. Atsakovo nuomone, 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi jam buvo užkirsta galimybė vykdyti bankroto plane numatytus įsipareigojimus atsiskaityti su kreditoriais. Taip pat, šia nutartimi buvo netinkamai išspręstas vaikų laikino išlaikymo klausimas, t.y. pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės priteisti po 400 Eur/mėn. Atsakovas teigė, kad dėl šios priežasties jis negali tęsti individualios veiklos, nes neturi lėšų veiklos sąnaudoms padengti. Tai neproporcingai varžo atsakovo teises ir būtinųjų poreikių tenkinimą. Atsakovas lieka be jokių piniginių lėšų pragyvenimui.
  4. Pažymėjo, kad nuo 2016 m. gegužės 4 d. atsakovas pradėjo vykdyti individualią veiklą – teikia UBER keleivių pervežimo paslauga. Nuo 2016 m. gegužės 4 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. jis gavo 2301,97 Eur pajamų, tačiau atskaičius 30% individualios veiklos sąnaudų ir mokestinę naštą, jam lieko 1243,79 Eur/per 4 mėn. Vadinasi, atsakovo vidutinis uždarbis per mėnesį iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. buvo apie 310,95 Eur/mėn. Tuo tarpu ieškovės pateiktame ieškinyje nurodyta, kad per 2015 metus ieškovė gavo 26815,33 Eur pajamų. Tai sudaro 2234,61 Eur/mėn. Tokių pajamų pakanka išnuomoti būstą ir sudaryti vaikams normalias gyvenimo sąlygas (b.l.56-58).

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas iš esmės nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.
  2. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta panaikinti 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikiną vaikų išlaikymą, laikytina pagrįsta ir teisėta.
  3. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio nuostatas tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (3 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
  4. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių nepilnamečių vaikų interesus, tėvų pareigas vaikams, bei byloje esančią medžiagą apie atsakovo turtinę padėtį, įskaitant tai, kad šalims yra iškelta bankroto bylą, paliko galioti 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
  5. Apeliantas nurodė, kad dėl išlaikymo vaikams negali tęsti individualios veiklos, lieka be jokių piniginių lėšų pragyvenimui, yra užkertamas kelias kreditorių reikalavimams tenkinti.
  6. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010). Apeliantas nurodė, kad 2016 m. gegužės 4 d. – 2016 m. rugpjūčio 31 uždirbo tik 310,95 Eur/mėn., tačiau nepateikė tai įrodančių aplinkybių (CPK 179 str.). Be to, atkreipiamas dėmesys, kad apelianto nurodomos pajamos nesiekia minimalios mėnesinės algos, tačiau jis neįvardija aplinkybių, kliudančių jam susirasti geriau apmokamą darbą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas teismui nepateikė duomenų apie savo finansinę padėtį (gaunamas pajamas, išlaidas) ir nenurodė priežasčių, dėl kurių jis neturi galimybės susirasti geriau apmokamą darbą, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
  7. Nagrinėjamu atveju pastebėtina, kad šalių bankroto byloje buvo patvirtintas nemokumo atkūrimo planas, pagal kurį buvo nuspręsta šalių ir šeimos poreikiams palikti 1000 Eur sumą, kitas lėšas naudojant kreditorių reikalavimams tenkinti. Taigi, atmestinas apelianto argumentas, kad nepanaikinus 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, jam užkertamas kelias kreditorių reikalavimams tenkinti.
  8. Atskirajam skunde teigiama, kad 2015 m. ieškovės gaunamų pajamų būtų užtekę visų keturių vaikų išlaikymui, o jo pajamos 2016 m. gegužės 4 d. – 2016 m. rugpjūčio 31 d. buvo tik 310,95 Eur/mėn. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog ieškovė taip pat turi prisidėti prie vaikų poreikių tenkinimo, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad vaikai gyvena su ieškove. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Ši aplinkybė nagrinėjamu atveju reiškia, kad atsakovas, palyginti su ieškove, turi geresnes sąlygas teikti materialinį išlaikymą, nes su vaikais gyvenanti motina turi daugiau išlaidų, nei kartu su jais negyvenantis tėvas. Kitą vertus, atsakovas lygina neaktualius duomenis apie savo ir ieškovės pajamas, nes prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra sprendžiamas 2017 m., tačiau atsakovas įvardija 2015 m. ieškovės ir 2016 m. savo pajamas.
  9. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos nutarčiai panaikinti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė normas reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir panaikinimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliktina galioti.

11Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu teismas,

Nutarė

12Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai