Byla 3K-3-195/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Birutės Janavičiūtės ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. T. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. T. ieškinį atsakovei R. T. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo; išvadą teikusi institucija – Alytaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos tarnyba.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Bylos ginčas susijęs su nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimu ir išlaikymo jiems iš kito tėvo priteisimu.

5Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 15 d. sprendimu nutraukta šalių santuoka, nustatyta dukterų – P. T., gimusios ( - ), ir K. T., gimusios ( - ), – gyvenamoji vieta kartu su motina (šioje byloje – atsakove), iš dukterų tėvo (šioje byloje – ieškovo) priteistas išlaikymas po 400 Lt kiekvienai kas mėnesį mokamų periodinių išmokų.

6Nurodydamas, kad dukterys nuo 2008 m. lapkričio 1 d. gyvena kartu su juo, yra jo auklėjamos ir prižiūrimos, nes dukterų motina išvyko gyventi į užsienį, palikusi jas iš pradžių jo motinai, o vėliau – jam prižiūrėti, auklėti ir išlaikyti, dukteris auginti padeda jo motina, atsakovė prie dukterų išlaikymo neprisideda, ieškovas prašė pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 15 d. sprendimą ir nustatyti dukterų gyvenamąją vietą kartu su juo, priteisti iš atsakovės dukterims išlaikyti po 400 Lt kiekvienai kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2008 m. lapkričio 1 d. iki jų pilnametystės.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinį tenkino:

9nustatė dukterų gyvenamąją vietą kartu su ieškovu;

10priteisė iš atsakovės nepilnamečių dukterų išlaikymą po 400 Lt kiekvienai kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki jų pilnametystės, šias lėšas uzufrukto teise pavedė tvarkyti ieškovui.

11Teismas nustatė, kad, teismo 2008 m. balandžio 15 d. sprendimu nutraukus šalių santuoką ir nustačius jų nepilnamečių dukterų gyvenamąją vietą kartu su atsakove, ji 2008 m. spalio mėnesį išvyko į Angliją, dukteris palikdama auginti kitiems asmenims – savo seseriai ir ieškovo motinai. Nuo to laiko atsakovė į Lietuvą buvo grįžusi tik 2009 m. gruodžio mėnesį, ieškovui pateikus ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, materialinę paramą teikė tik epizodiškai. Spręsdamas dėl ieškovo galimybių užtikrinti dukterims kitokias, geresnes auklėjimo ir gyvenimo sąlygas, nei galėtų atsakovė, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas nuo 2008 m. lapkričio mėnesio, turėdamas tik minimalių pajamų, sugebėjo tinkamai prižiūrėti ir auklėti dukteris; gyvena kartu su mergaitėmis socialiniame būste; jos turi atskirą kambarį; be to, ieškovas stengiasi gauti kvalifikuotą darbą, kartu – didesnes pajamas ir gyventi ne tik iš santaupų; skolinių įsipareigojimų neturi; dukterys yra vienintelės jo išlaikytinės; mergaites išlaikyti ir auklėti padeda ieškovo tėvai. Tuo tarpu atsakovė, teismo vertinimu, negali suteikti dukterims geresnių gyvenimo ir auklėjimo sąlygų: gauna pajamų, tačiau jos, atsižvelgiant į būsto nuomos išlaidas, nedidelės; išlaidos viršija pajamas; be to, atsakovė, be dukterų, turi kitų išlaikytinių – Lietuvoje gyvenantį sūnų E. K. iš pirmosios santuokos, gimusį ( - ), ir kartu su ja Anglijoje gyvenantį sūnų L. T., gimusį ( - ); atsakovė neturi nuolatinės gyvenamosios vietos; taip pat nėra garantijų, kad ji visada gyvens toje pačioje vietoje ir dukterims nereikės keisti mokyklos, nes pateikta būsto nuomos sutartis yra trumpalaikė ir galiojo iki 2009 m. lapkričio 4 d. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė, neturėdama garantijų dėl darbo, pajamų, būsto, dukterų lavinimo, ketina išsivežti jas į Angliją, dėl to vaikai neteks įprastos socialinės aplinkos, bus apribotos jų galimybės bendrauti su tėvu, giminaičiais, draugais. Motinos gyvenamosios vietos ir šeiminės padėties pasikeitimą (gyvena su kitu asmeniu, kurio asmeninės savybės, požiūris į vaikus ir kt. nėra žinomi) teismas vertino kaip vieną iš aplinkybių, sudarančių prielaidą CK 3.169 straipsnio 3 daliai taikyti. Pripažinęs, kad dukterys, kartu su motina išvykusios gyventi į Angliją, bus auklėjamos tik kitos tautybės kultūros, nes atsakovė nepateikė jokių duomenų, kaip bus įgyvendinta mergaičių teisė į mokslą lietuvių mokykloje, teismas šį faktą taip pat pripažino aplinkybe, lemiančia, jog dukterų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta kartu su Lietuvoje gyvenančiu tėvu. Išklausęs vaikų nuomonės, teismas sprendė, kad, nesant aiškiai išreikštam mergaičių norui dėl to, su kuo norėtų gyventi, jų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu (CK 3.174 straipsnio 2 dalis) pagal bylos duomenis, taip pat vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą (CPK 185 straipsnis) neprieštarautų nepilnamečių dukterų interesams. Teismo vertinimu, ieškovas gali užtikrinti vaikams stabilias ir tinkamas gyvenimo sąlygas, tuo tarpu atsakovės veiksmai (pagal gyvenamąją vietą Anglijoje gyvena tik su sūnumi Laurynu, kiti vaikai palikti Lietuvoje, nuo 2008 m. lapkričio mėnesio į Lietuvą buvo parvykusi tik ieškovui inicijavus bylą teisme, ruošiasi kurti šeimą ir gyventi Anglijoje, neteikia dukterims materialinės paramos nuo to laiko, kai jos gyvena su tėvu) patvirtina jos asmeninio gyvenimo neapibrėžtumą. Atsižvelgdamas į tai, be to, nustatęs, kad dukteris ir tėvą sieja artimas ryšys, nepilnametės dukterys gyvena su tėvu daugiau kaip vienerius metus jų poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jų teisę į tinkamą būstą, egzistuoja ryšiai su kitais artimais asmenimis, teismas nustatė vaikų gyvenamąją vietą kartu su ieškovu. Spręsdamas dėl iš atsakovės priteistino dukterų išlaikymo dydžio, teismas nustatė, kad šalys neturi nekilnojamojo turto, ieškovas turi automobilį, yra bedarbis, atsakovė gauna pastovių pajamų. Teismo vertinimu, atsakovės turtinė padėtis leidžia priteisti iš jos nepilnamečių dukterų poreikius atitinkantį išlaikymą – po 400 Lt kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Pažymėjęs, kad faktas, jog dukterys gyvena kartu su tėvu, iš kurio priteistas išlaikymas, neatleido atsakovės nuo įstatyminės prievolės išlaikyti dukteris, teismas priteisė iš atsakovės dukterų išlaikymą nuo 2009 m. gegužės 1 d., pripažinęs, kad nuo to laiko, kai mergaitės gyvena su tėvu, atsakovė nevykdė pareigos išlaikyti savo vaikus.

12Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, 2010 m. spalio 5 d. nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 19 d. sprendimą paliko nepakeistą.

13Pripažinusi, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė, su kuria buvo nustatyta dukterų gyvenamoji vieta, išvykdama gyventi į Angliją, atidavė dukteris auklėti kitiems asmenims (močiutei bei tetai) ir jos apie pusę metų buvo jų prižiūrimos, teisėjų kolegija konstatavo pagrindą pakeisti vaikų gyvenamąją vietą remdamasi CK 3.169 straipsnio 3 dalimi. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas taip pat buvo išvykęs į užsienį, tačiau 2009 m. gegužės mėn. grįžo ir nuo to laiko mergaitės gyvena su juo. Vertindama atsakovės požiūrį į dalyvavimą auklėjant vaikus, pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, teisėjų kolegija pripažino svarbiu tai, kad, išvykdama gyventi į Angliją, atsakovė paliko ne tik savo dukteris, bet ir sūnų iš pirmosios santuokos E. K., kuris išvyko gyventi pas motiną tik 2010 m. balandžio 15 d., nors nevyko jokių teisminių procesų dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo. Remdamasi bylos duomenimis apie tai, kad atsakovė niekada neskambino ir nebuvo atėjusi į mokyklą, kurią lanko duktė P., tuo tarpu ieškovas ir močiutė dalyvauja susirinkimuose, renginiuose, ieškovas užeina į mokyklą, paklausia, kaip sekasi dukteriai, teisėjų kolegija darė išvadą, jog atsakovė nesielgė rūpestingai ir tinkamai nevykdė savo kaip motinos pareigų. Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriaus pateiktos išvados duomenimis, mažametėms dukterims ieškovo sudarytos tinkamos gyvenimo ir raidos sąlygos; skyriaus darbuotojui mergaitės pasakė, kad nori gyventi su tėvu, nes motina išvykusi į užsienį; mažametės paaiškino, jog su motina bendrauja retai, ji tik retkarčiais paskambina telefonu; išvadoje pritariama, kad dukterų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu. Teisėjų kolegija, spręsdama klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, įvertino ir tai, kad ieškovas su dukterimis gyvena socialiniame būste, mergaitės turi atskirą kambarį, ieškovas dalyvauja mokymuose, stengdamasis susirasti kvalifikuotą darbą, dukterys yra vienintelės jo išlaikytinės, nuo to momento, kai mergaitės apsigyveno pas ieškovą, jis tinkamai jas prižiūri ir auklėja. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys (Vaiko teisų apsaugos skyriaus išvada ir šeimos aplankymo aktas, liudytojų parodymai) patvirtina, kad ieškovas sudaro dukterims sąlygas, būtinas vaikų doroviniam, fiziniam ir protiniam vystymuisi. Teisėjų kolegija pripažino pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovė, pateikusi į bylą trumpalaikę būsto nuomos sutartį, galiojančią iki 2009 m. lapkričio 4 d., neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, taip pat nurodė, jog pirmosios instancijos teismas išklausė vaikų norus ir tinkamai juos įvertino. Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų, kad jos santykiai su dukterimis yra šilti, ryšys nesumažėjęs, grindžiamų nuotraukomis, kuriose užfiksuoti mergaičių ir motinos pokalbiai internetu, teisėjų kolegija pažymėjo, jog toks bendravimas neatstoja tiesioginio ir kasdienio rūpinimosi vaikais, dalyvavimo juos auklėjant ir yra nepakankamas glaudžiam ryšiui su mažamečiais vaikais išlaikyti. Teisėjų kolegija sprendė, kad bylos faktiniai duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog nepilnamečių dukterų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu labiausiai atitiks vaikų interesus. Sutikusi su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, kad, sprendžiant klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, buvo reikalinga apklausti ir su atsakove gyvenantį asmenį, teisėjų kolegija ištaisė šį trūkumą, apklausė M. K. ir jo paaiškinimus bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes įvertino kaip neturinčias didesnės įtakos nagrinėjamam klausimui išspręsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų, iš kurių visumos galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu. Spręsdama dėl priteisto išlaikymo dydžio, kurį atsakovė vertina kaip neatitinkantį teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų bei atsakovės ir ieškovo turtinės padėties, teisėjų kolegija, remdamasi formuojama teismų praktika dėl minimalios mėnesinės algos (kuri šiuo metu yra 800 Lt), kaip orientacinio kriterijaus nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžiui parinkti, teisėjų kolegija pripažino pirmosios instancijos teismą pagrįstai sprendusiu, kad dukterims išlaikyti būtinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Kartu teisėjų kolegija nurodė, kad, priešingai nei teigia atsakovė, vaikų poreikius pagrindžiantys skaičiavimai yra pateikti ieškinyje. Nesutikdama su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio, nevertino atsakovės turtinės padėties, teisėjų kolegija nurodė, jog teismas, atsižvelgęs į tai, kad šalys neturi nekilnojamojo turto, taip pat įvertinęs atsakovės pajamas ir išlaikytinių skaičių, pagrįstai pažymėjo, jog atsakovė privalo imtis visų jai įmanomų priemonių, kad gautų pakankamas pajamas vaikams išlaikyti. Dėl to, teisėjų kolegijos nuomone, vertinant atsakovės turtinę padėtį, atsižvelgtina ne tik į jos turimą turtą bei gaunamas pajamas, bet ir tai, kokių priemonių ji ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Teisėjų kolegija pripažino atsakovę neįrodžiusia, kad ji sąžiningai siekė užtikrinti dukterų turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių (ieškojo, bet nerado geriau apmokamo darbo, taip pat dėl amžiaus, sveikatos ir pan.) negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo. Kitų atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų taip pat nepripažinusi sudarančiais pagrindą konstatuoti, kad, parenkant dukterims šiuo metu reikalingo išlaikymo dydį, nukrypta nuo proporcingumo principo, teisėjų kolegija sprendė, jog iš atsakovės priteistas dukterų išlaikymas yra proporcingas nepilnamečių vaikų būtiniems poreikiams ir atsakovės gaunamoms pajamoms.

14III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimą bei nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Šis kasatorės prašymas grindžiamas tokiais argumentais:

161. Nagrinėjant šią bylą pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, nebuvo atskleista bylos esmė (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nes teismai, pažeisdami CPK 176, 178, 185 straipsnius, 376 straipsnio 1 dalį, neužtikrino, jog būtų surinkti visi šalių ginčui išspręsti reikšmingi įrodymai, visapusiškai ir objektyviai išsiaiškintos bei ištirtos visos bylos aplinkybės. Nurodyti pažeidimai lėmė tai, kad teismo 2008 m. balandžio 15 d. sprendimas buvo pakeistas, nenustačius nė vienos iš dviejų CK 3.169 straipsnio 3 dalyje nurodytų sąlygų (nei esminio aplinkybių pasikeitimo, sudarančio naują ieškinio reikalavimo pagrindą, nei fakto, kad tėvas, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji, atidavė vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis), dėl kurių gali būti reiškiamas pakartotinis ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ir taip netinkamai taikė nurodytą materialiosios teisės normą; kasatorės teigimu, tiek ji, tiek ieškovas 2007–2008 m. laikotarpiu buvo išvykę laikinai dirbti į Angliją; vien dėl fakto, kad ieškovas grįžo anksčiau (2009 m. gegužės mėn.), negalėjo būti konstatuotas esminis faktinių aplinkybių pasikeitimas, kaip pagrindas dukterų gyvenamajai vietai pakeisti; pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką vienos neesminės aplinkybės pasikeitimas negali būti pripažįstamas ieškinio pagrindo pasikeitimu CK 3.169 straipsnio 3 dalies prasme; be to, kasatorės tvirtinimu, ji, prieš išvykdama laikinai dirbti į Angliją, dukterų neatsisakė ir neatidavė jų kitiems asmenims: jos sesuo mergaites prižiūrėjo tik laikinai; ji visą laiką, kol gyveno Anglijoje, rūpinosi dukterimis, bendraudavo telefonu, siųsdavo kas mėnesį 1000 Lt dukterims išlaikyti; nei ieškovui, nei jo motinai nebuvo trukdoma bendrauti su mergaitėmis; kasatorės nuomone, jos laikinas išvykimas į užsienį ir dukterų laikinas palikimas pas tetą negali būti vertinamas kaip vaikų atidavimas augti ir gyventi kartu su kitais asmenimis CK 3.169 straipsnio 3 dalies prasme. Taip pat nebuvo nustatyta trijų sąlygų (tėvų galimybių užtikrinti pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą; kiekvieno iš jų šeimos aplinkos sąlygų; vaiko norų ir pažiūrų), būtinų ginčui dėl vaikų gyvenamosios nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo išspręsti.

172. Teismai, priteisdami iš kasatorės dukterų išlaikymą po 400 Lt kiekvienai kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, netinkamai taikė CK 3.198 straipsnį, nes neatsižvelgė į tai, kad kasatorė, be dukterų, išlaiko dar du sūnus. Be to, apeliacinės instancijos teismo nutartyje padaryta išvada, kad kasatorė neįrodė, jog ji sąžiningai siekė užtikrinti dukterų turtines teises į išlaikymą, neatitinka faktinių bylos duomenų, patvirtinančių, kad ji turi nuolatinį darbą ir kas mėnesį dalį darbo užmokesčio skiria mergaitėms išlaikyti.

18Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo skundo netenkinti, nurodo šiuos nesutikimo su atsakovės kasaciniu skundu argumentus:

191. Kasaciniame skunde nurodomos aplinkybės (kad ieškovas nesirūpino dukterimis, neteikė joms išlaikymo, šiuo metu neturi realių galimybių mergaičių pagrindinių teisių ir pareigų įgyvendinimui užtikrinti) prieštarauja faktiniams bylos duomenims, kuriuos visapusiškai ir objektyviai, nepažeisdami kasatorės įvardijamų proceso teisės normų, ištyrė ir įvertino šią bylą nagrinėję teismai. Pagal byloje nustatytas aplinkybes ir joje esančius duomenis akivaizdu, kad iš esmės pasikeitė šalių ir dukterų gyvenimo aplinkybės, todėl atsirado pagrindas pakeisti mergaičių gyvenamąją vietą ir tėvą, kuris turėtų teikti joms išlaikymą. Ieškovo teigimu, kasatorės išvykimas į Angliją ir atidavimas dukteris auginti bei gyventi su ieškovo motina, grįžimas tik po vienerių metų ir tik į teismo posėdį bei visiškas nesirūpinimas mergaitėmis visą išvykimo laiką yra aplinkybės, sudarančios pakankamą pagrindą pakartotiniam ieškiniui dėl dukterų gyvenamosios vietos nustatymo pareikšti (CK 3.169 straipsnio 3 dalis).

202. Ieškinyje buvo nurodyti dukterų poreikius pagrindžiantys duomenys, kurių pagrindu teismai teisingai pripažino prašomą priteisti išlaikymą protingu, pagrįstu ir proporcingu vaikų poreikiams bei kasatorės turtinei padėčiai.

21Teisėjų kolegija

konstatuoja:

22IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

23Kasacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 353 straipsnio 1 dalies nuostata, kad kasacinė funkcija vykdoma remiantis bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pagal atsakovės kasaciniame skunde išdėstytus teisinius argumentus šioje nutartyje pasisako dėl šalių nepilnamečių dukterų gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo klausimų išsprendimo – ar šią bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl sąlygų, reikšmingų CK 3.169 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti, buvimo, taip pat dėl iš kasatorės priteisiamo dukterų išlaikymo dydžio parinkimo, nepadarė kasaciniame skunde įvardijamų materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimų, galėjusių turėti įtakos neteisėto sprendimo byloje priėmimui.

24Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo sąlygų (CK 3.169 straipsnio 3 dalis) ir jų nustatymo

25Nagrinėjamoje byloje sprendžiamo šalių ginčo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Dėl šios atitikties sprendžiama, įvertinant kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, tėvo ir motinos asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius bei jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje T. K. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-411/2008; 2008 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. D. v. V. D., bylos Nr. 3K-3-383/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010). Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje M. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-49/2009). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jo vystymuisi reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, t. y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta. Be to, pažymėtina, kad, sprendžiant ginčą dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, pagal šalių pateiktus duomenis būtina įvertinti kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas – tiek tas, kuriose vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, tiek tas, kuriose jam tektų gyventi, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su kitu tėvu.

26CK 3.169 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Aptardamas šioje teisės normoje įtvirtintas pakartotinio ieškinio pareiškimo sąlygas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad faktus, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, buvusios pagrindu vaiko gyvenamajai vietai su vienu iš tėvų nustatyti, arba jog tėvas (motina), su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavė vaiką gyventi ir auginti kitiems asmenims, privalo įrodyti antrasis iš tėvų, reiškiantis reikalavimą dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje L. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-207/2003; 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-3-242/2005)

27Taigi, šalių dukterų tėvui (ieškovui) šioje byloje pareiškus reikalavimą dėl teismo 2008 m. balandžio 15 d. sprendimu nustatytos mergaičių gyvenamosios vietos su jų motina (kasatore) pakeitimo, ieškovas turėjo įrodyti (CPK 12, 178 straipsniai), kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta dukterų gyvenamoji vieta kartu su kasatore, arba kad dukterys buvo atiduotos auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis.

28Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad nors pirmiau nurodyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai yra suformuluoti nutartyse, priimtose civilinėse bylose, kurių faktinės aplinkybėmis nėra tapačios arba iš esmės panašios į nagrinėjamos bylos faktinę situaciją, tačiau tėvų tarpusavio ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo išsprendimo požiūriu aptarta kasacinio teismo praktika, kaip tokia, vertinant kiekvieno iš skyrium gyvenančių tėvų galimybes užtikrinti dukterims labiausiai jų interesus visapusiškai vystytis užtikrinančią aplinką, yra aktuali ir nagrinėjamoje byloje.

30

31Sprendžiant, ar ieškovas tinkamai įvykdė pirmiau aptartą CK 3.169 straipsnio 3 dalyje nurodytų sąlygų įrodinėjimo pareigą, atsižvelgtina į bendruosius įrodymų pakankamumo bei kitus įrodinėjimo ir bylos faktinių duomenų vertinimo civiliniame procese principus. Šie išsamiai atskleisti, proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 22 d. nutartį civilinėje byloje R. G. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-13/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje DNSB „Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje T. B. v. UAB „Tokvila“, bylos Nr. 3K-3-305/2010; kt.). Dėl to teisėjų kolegija, plačiau neaptardama jų šioje nutartyje, daro išvadą, kad byloje pateiktų įrodymų visuma (jos rašytiniai duomenys, šalių ir jų dukterų paaiškinimai, teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai), kurią pagal CPK nustatytus įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo reikalavimus bei teismų praktikoje suformuluotus principus ištyrė ir įvertino bylą nagrinėję teismai, teikia pagrindą išvadai, jog ieškovo į bylą pateikti duomenys buvo pakankami teismams konstatuoti, kad egzistuoja CK 3.169 straipsnio 3 dalyje išvardytos sąlygos pakartotiniam ieškiniui dėl šalių dukterų gyvenamosios vietos nustatymo pareikšti.

32Alytaus rajono apylinkės teismas, 2008 m. balandžio 15 d. sprendime aptardamas aplinkybes, dėl kurių sprendžia nustatyti dukterų gyvenamąją vietą kartu su jų motina (kasatore), nurodė, kad mergaičių tėvas (ieškovas šioje byloje) nevykdo savo kaip tėvo pareigų, nustatytų CK 3.30 straipsnyje, yra išvykęs į užsienį, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, tuo tarpu dukterų motinos (atsakovės šioje byloje) turimos buitinės sąlygos užtikrina mažametėms būtinas gyvenimo ir raidos sąlygas, mergaitės kartu su ja gyvena, turi nusistovėjusį dienos režimą, lanko vaikų darželį. Tačiau dukterų motinai 2008 m. spalio mėnesį išvykus gyventi į Angliją ir iš ten negrįžus (parvykus į Lietuvą tik kartą dalyvauti teismo posėdyje), o dukteris atidavus auklėti kitiems asmenims – savo seseriai ir ieškovo motinai, kurios prižiūrėjo nepilnametes apie pusę metų, iki 2009 m. gegužės mėnesio, kada jos apsigyveno ir iki šiol gyvena kartu su ieškovu, šios aplinkybės buvo pakankamas pagrindas ieškovui reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nes jos iš esmės keičia teismo 2008 m. balandžio 15 d. sprendime nustatytus faktus.

33Nagrinėjamos bylos duomenimis, šalių nepilnamečių dukterų gyvenamoji vieta teismo 2008 m. balandžio 15 d. sprendimu nustatyta kartu su atsakove, tačiau, jai 2008 m. spalio mėnesį išvykus gyventi į Angliją, mažametės kartu su ja taip ir negyveno. Faktas, kad ieškovas, kuris taip pat buvo išvykęs į Angliją, grįžo anksčiau (2009 m. gegužės mėnesį) negu kasatorė, teismų įvertintas tik kaip momentas, nuo kurio dukteris augina ir jomis rūpinasi ieškovas, tačiau ne kaip aplinkybė, lėmusi teismų išvadą dėl pagrindo dukterų gyvenamajai vietai pakeisti buvimo. Kasaciniame skunde nurodomas laikinas kasatorės išvykimas į užsienį, kuris dėl to, kaip neesminė aplinkybė, negalėjo būti teismų pripažintas ieškinio pagrindo pasikeitimu CK 3.169 straipsnio 3 dalies prasme, prieštarauja bylos faktiniams duomenims, pagal kuriuos, minėta, kasatorė iki šiol negrįžo ir neketina grįžti iš užsienio. Nagrinėjamoje byloje, įvertinus ieškovo ir atsakovės nurodytas aplinkybes bei pateiktus duomenis, teismų konstatuotas esminis aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta dukterų gyvenamoji vieta kartu su kasatore, pasikeitimas: ieškovas, turėdamas tik minimalių pajamų, geba tinkamai prižiūrėti ir auklėti dukteris, gyvena kartu su mergaitėmis socialiniame būste, jos turi atskirą kambarį, be to, ieškovas stengiasi gauti kvalifikuotą darbą, kartu – didesnes pajamas ir gyventi ne tik iš santaupų, skolinių įsipareigojimų neturi, dukterys yra vienintelės jo išlaikytinės; atsakovė nuo pat išvykimo į užsienį nesielgė rūpestingai ir tinkamai nevykdė savo kaip motinos pareigų, ji gauna pajamų, tačiau šios, atsižvelgiant į būsto nuomos kaštus, nedidelės, išlaidos viršija pajamas, be to, atsakovė, be dukterų, turi kitų išlaikytinių, gyvena kartu su kitu asmeniu, jos pateikta būsto nuomos sutartis yra trumpalaikė, taigi nėra garantijų dėl nuolatinės dukterų gyvenamosios vietos, taip pat mergaičių lavinimo ir tinkamos socialinės aplinkos Anglijoje, kur atsakovė ketina jas išsivežti.

34Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorės argumentai, kuriais apeliuojama į netinkamą CK 3.169 straipsnio 3 dalies, priimant teismų sprendimą ir nutartį, taikymą, iš esmės grindžiami tvirtinimu, kad esminio aplinkybių pasikeitimo, kaip sąlygos aptariamai teisės normai taikyti, neįvyko. Taigi kasatorė kelia fakto klausimą, kuris jau yra išspręstas šią bylą nagrinėjusių teismų. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasaciniame procese galima kelti tik teisės, o ne fakto klausimus, nes kasacinis teismas, minėta, nagrinėdamas bylą kasacine tvarka, vadovaujasi pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Dėl to šioje byloje teisėjų kolegija remiasi nurodytu teismų nustatytu faktu dėl esminio aplinkybių, buvusių pagrindu šalių dukterų gyvenamajai vietai kartu su kastore nustatyti, pasikeitimo ir pažymi, kad teismai detaliai, nepažeisdami CPK 176, 178, 185 straipsniuose, 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių, išanalizavo byloje surinktus ir šalių ginčui išspręsti reikšmingus faktinius duomenis ir, remdamiesi šia analize, padarė pagrįstą išvadą, jog pasikeitė tos faktinės aplinkybės (tėvo ir motinos gyvenimo sąlygos bei kiekvieno jų realios galimybės sudaryti dukterims tinkamas sąlygas augti ir vystytis, jų požiūris į dalyvavimą auklėjant mergaites, taip pat pastangos užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą), kurios turi lemiamos įtakos šalių ginčui dėl dukterų gyvenamosios vietos nustatymo išspręsti.

35Teismai tyrė ir vertino, kurio iš tėvų šeimos aplinkos bei materialinės sąlygos tinkamos nepilnametėms šalių dukterims augti, su kuriuo iš jų gyvendamos mergaitės bus geriau prižiūrimos ir auklėjamos, kuris iš jų turi realias galimybes vaikų dvasiniams, psichologiniams, socialiniams, turtiniams bei kitokiems poreikiams patenkinti, ir padarė teisėtą bei pagrįstą išvadą, kad dukterų interesus labiau atitinka jų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu. CPK 380 straipsnyje nustatyta tvarka teismo posėdyje buvo išklausyta šalių dukterų nuomonė. Mergaičių teismo posėdyje duoti nevienareikšmiai paaiškinimai teismų buvo įvertinti kaip nerodantys tvirtos dukterų nuomonės, su kuriuo iš tėvų jos norėtų gyventi, tačiau jie neturėjo lemiamos įtakos ginčui išspręsti. Teismų sprendimas dėl dukterų gyvenamosios vietos nustatymo priimtas remiantis byloje surinktų įrodymų visuma (CPK 185 straipsnis), mergaičių suformuluotas ir išsakytas nevienareikšmes pažiūras įvertinant kartu su įrodymais dėl tėvo ir motinos galimybių auklėti dukteris bei materialiai jas išlaikyti, mergaičių ryšio su kiekvienu iš tėvų ir šiam turėjusių įtakos aplinkybių. Faktinių bylos duomenų visumą įvertindami kaip pakankamą padaryti išvadai, kad pagal esamą situaciją sprendimo priėmimo metu labiausiai dukterų interesus atitiktų jų gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškovu, teismai neprivalėjo skirti psichologinės ekspertizės. Dėl to nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad teismai nevykdė pareigos būti aktyviems (CPK 376 straipsnis) ir nukrypo nuo kasatorės nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartyje civilinėje byloje T. K. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-411/2008, pateiktų išaiškinimų, kuriais, be kita ko, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, teismams nesuformuluota pareigos kiekvienu konkrečiu tikrųjų vaiko norų aiškinimosi atveju privalomai skirti psichologinę ekspertizę. Bylos duomenys neleidžia sutikti ir su kasatorės argumentu, kad aiškios mergaičių nuomonės dėl to, su kuriuo iš tėvų jos norėtų gyventi, nebuvimą lėmė koks nors ieškovo elgesys ar kasatorės nedalyvavimas teismo posėdyje, kurio metu buvo apklausiamos dukterys. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio skundo argumentai, kurie grindžiami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 35 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium“, nepatvirtina ir negali patvirtinti CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinto kasacijos pagrindo, nes šis bei kiti Senato nutarimai yra tik metodinė medžiaga, tuo tarpu teismai, aiškindami ir taikydami teisę, turi atsižvelgti į teisės aiškinimo ir taikymo išaiškinimus, suformuotus kasacine tvarka priimtose nutartyse (CPK 4 straipsnis).

36Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje teismų nustatytos aplinkybes (kasatorės išvykimas 2008 m. spalio mėnesį į Angliją ir negrįžimas iš ten iki šiol; dukterų atidavimas augti ir gyventi kartu su kitais asmenis (iš pradžių su teta ir senele, vėliau ir šiuo metu – su ieškovu); ieškovo buitinės gyvenimo sąlygos ir jo, kaip tėvo, tinkamas pareigų vykdymas, tiek materialiai išlaikant mergaites, tiek jas auklėjant bei teikiant moralinę ir kitokią reikalingą paramą; atsakovės šeimos ir materialių gyvenimo sąlygų neapibrėžtumas, tik epizodiškas rūpinimasis mergaitėmis ir jos požiūris į savo kaip motinos pareigų vykdymą) buvo pakankamas pagrindas pripažinti, kad šalių dukterų interesams neprieštarautų teismo 2008 m. balandžio 15 d. sprendimu nustatytos jų gyvenamosios vietos su motina pakeitimas, ir tenkinti pakartotinį ieškinį, nustatant mergaičių gyvenamąją vietą kartu su tėvu. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenų visuma neteikia pagrindo išvadai, kad dukterų gyvenimas pas tėvą, be kita ko, prasidėjęs iki šios bylos teisminio nagrinėjimo ir besitęsiantis iki šiol, taigi – iš esmės stabilizavęsis, užtikrinantis mergaičių pagrindinius ir būtinus poreikius patenkinančią aplinką, suteikiantis emocinį saugumą ir stabilų dukterų ryšį su tėvu, prieštarautų mergaičių interesams. Priešingai, bylos faktinių duomenų ir joje nustatytų bei aptartų aplinkybių visetas patvirtina, kad šalių dukterų beveik dvejus metus besitęsiantis gyvenimas pas tėvą šiuo konkrečiu laikotarpiu labiausiai atitinka mergaičių interesus bei poreikius. Kasacinio skundo argumentai, kuriais teismų sprendimas ir nutartis ginčijami CK 3.169 straipsnio 3 dalies nuostatų netinkamo taikymo aspektu, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

37Dėl priteisto išlaikymo dydžio

38Kasatorė, nesutikdama su iš jos priteisto 400 Lt kas mėnesį kiekvienai dukteriai išlaikymo dydžiu, nurodo, kad teismai netinkamai taikė CK 3.198 straipsnį, nes, parinkdami priteisiamo išlaikymo dydį, neatsižvelgė į tai, jog ji, be dukterų, išlaiko dar du sūnus.

39Išlaikymo dydis priklauso nuo nepilnamečių vaikų poreikių bei tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti (CK 3.192 straipsnis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad šis proporcingumo reikalavimas turi įtakos ne tik kiekvieno iš vaiko tėvų daliai išlaikymo prievolėje, bet ir kiekvieno iš vaikų teisės į išlaikymą apimčiai, kai jis priteisiamas dviem ar daugiau vaikų (CK 3.198 straipsnis). Nors lygiateisiškumo principas lemia tėvams vienodą pareigą teikti išlaikymą, kiekvieno iš tėvų teiktinos vaiko išlaikymo dalies dydis priklauso nuo jų turtinės padėties, t. y. išlaikymas proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje V. T. v. V. S. T., bylos Nr. 3K-3-337/2005). Taigi pagal kasacinio teismo praktiką CK 3.198 straipsnyje įtvirtintas vaikų lygybės principas nereiškia, jog visiems vaikams visais atvejais turi būti priteisiamas vienodas išlaikymas. Išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių ir kito vaiko tėvo galimybių teikti išlaikymą. Vaikams augant, jų poreikiai didėja. Pagal šioje byloje esančius duomenis ir joje nustatytus faktus, be to, turint omeny tai, kad šalių dukterims, kurių vyresniajai šiuo metu devyneri, jaunesniajai – septyneri metai, augant jų poreikiai didėja, o ieškovas vienas rūpinasi mergaičių būtinųjų poreikių tenkinimu (būstu, maistu, apranga, higiena, sveikatos priežiūra ir kt.), jų laisvalaikiu, poilsiu bei ugdymu, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu teismų vertinimą, kad iš kasatorės priteistinas po 400 Lt kas mėnesį dukterų išlaikymas atitinka priteisiamo išlaikymo proporcingumo nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai principą (CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalys). Bylos duomenys taip pat neteikia pagrindo išvadai, kad šalių dukterims iš kasatorės priteisto išlaikymo dydis neigiamai paveiktų kitų kasatorės išlaikomų vaikų interesus. Taigi tas faktas, kad kasatorė privalo išlaikyti kitus vaikus, nepaneigia jos turtinės padėties ir nustatyto 400 Lt per mėnesį dukterų išlaikymo dydžio proporcingumo. Dėl išdėstytų argumentų nekonstatuotina pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad byloje netinkamai įvertinta aplinkybė, jog sprendimo šioje byloje priėmimo metu kasatorė, be dukterų, išlaiko dar du vaikus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje teisingai įvertinti joje esantys faktiniai duomenys ir šio vertinimo pagrindu tinkamai taikytos CK 3.198 straipsnio nuostatos, dėl to pagrįstai ir teisėtai, nepažeidžiant vaikų lygybės principo, spręsta dėl iš kasatorės priteisiamo dukterų išlaikymo dydžio.

40Kiti atsakovės kasacinio skundo argumentai (dėl ieškovo Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 15 d. sprendimo nevykdymo ir šio priežasčių; socialinio būsto ieškovo šeimai suteikimo bei gyvenimo jame aplinkybių; brolių gyvenamosios vietos ir jų bendravimo su seserimis bei kt.) yra susiję su bylos aplinkybių pervertinimu ar naujų bylos faktų, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų, nustatymu. Ši funkcija yra bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų prerogatyva, todėl teisėjų kolegija dėl nurodytų kasatorės motyvų detaliau nepasisako.

41Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai neteikia teisinio pagrindo konstatuoti CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties pakeitimo ar panaikinimo pagrindų, kuriais remiamasi kasaciniame skunde, todėl atsakovės kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, paliktina galioti (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

42Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, dėl interesų kitimo gali keistis ir vaikų gyvenamoji vieta, todėl teismų sprendimai tiek dėl vaiko išlaikymo, tiek dėl jo gyvenamosios vietos šalims neįgyja res judicata galios. CK 3.201 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymo dydis gali būti sumažintas arba padidintas, priklausomai nuo pakitusių vaiko poreikių ar iš esmės pasikeitusios tėvų turtinės padėties. CK 3.169 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, esant šiame straipsnyje nurodytos sąlygoms, gali būti reiškiamas pakartotinis ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Dėl to teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, pakitus faktinėms su turtine šalių padėtimi, taip pat kitais vaikų ir (ar) tėvų interesais susijusioms aplinkybėms, bet kuri iš šalių turi teisę kreiptis į teismą dėl dukterims priteisto išlaikymo dydžio peržiūrėjimo ir (ar) jų gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo).

43Dėl bylinėjimosi išlaidų

44Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. pažymos apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, duomenimis, kasacinis teismas šioje byloje patyrė 45,10 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Atmetus kasacinį skundą, šios išlaidos priteistinos valstybei iš kasatorės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

45Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

46Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

47Priteisti valstybei iš atsakovės R. T. (a. k. ( - )) 45,10 Lt (keturiasdešimt penkis litus 10 ct) procesinių dokumentų įteikimo kasaciniame teisme išlaidų atlyginimo.

48Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.