Byla e2-1603-157/2017

Dėl įmonės 2017 m. balandžio 25 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditorių akcinės bendrovės ,,Baltic Research“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltijos plieno sistemos“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-189-253/2017, kurioje patenkintas pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Pajūrio metalo konstrukcijos“ bankroto administratorės skundas dėl įmonės 2017 m. balandžio 25 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo.

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

1. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartyje iškėlė uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio metalo konstrukcija“ (toliau – BUAB ,,Pajūrio metalo konstrukcija“, atsakovė) bankroto bylą, administratore paskyrė uždarąją akcinę bendrovę ,,Lexforis“; teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartyje įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto; teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d nutartyje bankroto administratorė UAB „Lexforis“ atstatydinta iš pareigų; teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartyje naująja atsakovės bankroto administratore paskirta Rasa Prakienė (toliau – bankroto administratorė).
2. Atsakovės bankroto administratorė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti 2017 m. balandžio 25 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu, kuriame patvirtinta administravimo išlaidų sąmata laikotarpiui nuo administratorės paskyrimo dienos iki įmonės išregistravimo. Nurodė, kad sušaukdama skundžiamą kreditorių susirinkimą ji vykdė susirinkimo pirmininko valią, tačiau atsižvelgdama į susiklosčiusią teisinę situaciją siūlė kreditoriams savo nutarimo projektą. Turėdama omenyje tai, kad nėra įsiteisėjusi Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis, kurioje panaikintas BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ 2016 m. gruodžio 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimas trečiuoju darbotvarkės klausimu atsisakant parvirtinti sąmata, o šis klausimas perduotas kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, o taip pat į tai, kad kreditorės akcinės bendrovės „Baltic Research“ (toliau – AB ,,Baltic Research“) siūloma patvirtinti administravimo išlaidų sąmata pažeidžia administratorės teises, – ji siūlė minimo klausimo svarstymą atidėti iki kol Lietuvos apeliaciniame teisme bus išnagrinėtas administratorės skundas dėl nurodytos teismo nutarties.
3. Kreditoriai AB „Baltic Research“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos plieno sistemos“ (toliau – UAB ,,Baltijos plieno sistemos“) nesutiko su šiuo skundu ir nurodė, kad ginčo kreditorių susirinkimas buvo sušauktas ir įvyko laikantis visų procedūrinių reikalavimų. Teigia, kad ne kartą kreipėsi į administratorę, prašydami pagrįsti jos siūlomą sąmatą, tačiau informacija nebuvo pateikta, buvo siunčiami formalūs atsakymai. Taip pat pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. balandžio 27 d. nutartyje nesprendė ginčo kreditorių susirinkimo nutarimų galiojimo klausimų, todėl šio teismo išvados, priešingai nei tvirtina administratorė, nėra privalomos šią bylą nagrinėjančiam teismui.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

4. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. liepos 25 d. nutartyje patenkino atsakovės BUAB ,,Pajūrio metalo konstrukcija“ bankroto administratorės skundą ir panaikino įmonės kreditorių 2017 m. balandžio 25 d. pakartotiniame susirinkime priimtą nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu, kuriame patvirtinta administravimo išlaidų sąmata laikotarpiui nuo administratorės paskyrimo iki įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro.
5. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartyje iškelta atsakovės bankroto byla; kad 2016 m. gruodžio 14 d. kreditorių susirinkimas nutarė nepritarti administravimo išlaidų sąmatos projektui, kurį pateikė nuo 2016 m. spalio 14 d. paskirta naujoji bankroto administratorė; kad dėl šio nutarimo administratorė teismui pateikė skundą; kad Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 21 d. nutartyje šį skundą atmetė, o Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. sausio 26 d. nutartyje šią nutartį panaikino ir klausimą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; kad pakartotinai bylą nagrinėjęs teismas 2017 m. kovo 7 d. nutartyje panaikino minimą nutarimą ir klausimą perdavė kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo, o bankroto administratorės prašymą dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo atmetė; kad Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. balandžio 27 d. nutartyje panaikino pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kurioje buvo panaikintas 2016 m. gruodžio 14 d. nutarimas trečiuoju darbotvarkės klausimu ir šis klausimas perduotas kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, taip pat panaikino teismo nutarties dalį, kurioje buvo atmestas administratorės prašymas dėl sąmatos patvirtinimo teisme, ir šį klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
6. Teismas taip pat nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. liepos 18 d. nutartyje patenkino bankroto administratorės prašymą ir patvirtino administravimo išlaidų sąmatą laikotarpiui nuo jos paskyrimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, ir ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi.
7. Teismas, įvertinęs pirmiau paminėtas faktines bylos aplinkybes, o būtent tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis, kurioje buvo pakartotinai sprendžiamas sąmatos patvirtinimo klausimas, iki ginčijamo 2017 m. balandžio 25 d. pakartotinio susirinkimo sušaukimo nebuvo įsiteisėjusi, sprendė, kad nei kreditoriams, nei bankroto administratorei nebuvo jokio teisinio pagrindo šaukti ginčo kreditorių susirinkimą.
8. Teismas, įvertinęs faktą, kad šios nutarties priėmimo metu jau yra įsiteisėjusi teismo 2017 m. liepos 18 d. nutartis, kurioje jau yra patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, galiosianti laikotarpiu nuo administratorės paskyrimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro (ĮBĮ 36 straipsnio 4 dalis), – nusprendė panaikinti 2017 m. balandžio 25 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo jį argumentai

8

9. Pareiškėjos kreditorės AB ,,Baltic Research“ ir UAB ,,Baltijos plieno sistemos“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės BUAB ,,Pajūrio metalo konstrukcijos“ bankroto administratorės skundą atmesti.
10. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
1. ĮBĮ 23 straipsnio. 5 dalyje numatyta išimtinė kreditorių susirinkimo teisė tvirtinti, keisti administravimo išlaidų sąmatą, kadangi administravimo išlaidų dydžio klausimas tiesiogiai įtakoja kreditoriams bankroto procese išmokėtinų sumų dydį. Kreditoriams nėra ribojimo, kiek kartų bankroto procese jie gali keisti ar svarstyti išlaidų sąmatos klausimus, nėra draudimo priimti sąmatą vykstant ginčui su bankroto administratoriumi dėl pastarojo pateiktos sąmatos nepatvirtinimo. Skundžiamo nutarimo priėmimo dienai nebuvo jokio teismo sprendimo ar nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ar įstatyminio draudimo kreditorių susirinkimui spręsti jo išimtinei kompetencijai priskirtą klausimą – tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą. Skundžiamoje nutartyje Klaipėdos apygardos teismas irgi nenurodė, kokį draudimą kreditoriai pažeidė, kur jis buvo įtvirtintas.
2. Skundžiamos nutarties motyvas, kad vykstant ginčui dėl sąmatos nepatvirtinimo, kreditoriai neturėjo teisinio pagrindo spręsti sąmatos tvirtinimo klausimo, nes tokiu atveju esą sąmatą tvirtina teismas, yra nepagrįstas. ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, jeigu administratorius ar kreditoriai ginčija kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, išsprendęs ginčą, ją patvirtina bankroto bylą nagrinėjantis teismas <...> teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiamą. Įstatyme reglamentuotas tik atvejis, kuomet ginčijama patvirtinta sąmata – BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ administratorė ginčijo 2016 m. gruodžio 14 d. kreditorių sprendimą netvirtinti išlaidų sąmatos. Taip pat netaikytina ir ĮBĮ 36 straipsnio 4 dalis, nes ji aptaria tik pirmojo kreditorių susirinkimo iškėlus bankroto bylą teisių ribojimą.
3. Skundžiama nutartimi sukuriama situacija, kai kreditoriai yra eliminuojami iš bankroto išlaidų kontrolės proceso, nors kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įsikišimas į kreditorių kompetencijos klausimas galimas tik išimtiniais atvejais.
4. Skundžiamoje nutartyje minima kita Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 18 d. nutartis yra ginčo objektas. Apeliantų nuomone, teismas neturėjo pagrindo priimti pastarosios nutarties, nes jos priėmimo momentu sąmata jau buvo patvirtinta 2017 m. balandžio 25 d. kreditorių sprendimu, t. y. nebuvo situacijos, kuomet nėra patvirtintos jokios sąmatos ir yra būtinas teismo įsikišimas. Todėl teismas privalėjo ne pats patvirtinti dar vieną sąmatą, o sustabdyti bylos nagrinėjimą iki kol bus išspręstas skundžiamo nutarimo galiojimo klausimas. Tik jį panaikinus atsirastų prielaidos teismui įsikišti. Be to, tokiu atveju klausimą dėl sąmatos patvirtinimo turėtų spręsti bankroto bylą nagrinėjantis teismas ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalies tvarka, o ne kitas teisėjas atskiroje bankroto bylos dalyje.

11. Atsakovės BUAB ,,Pajūrio metalo konstrukcijos“ bankroto administratorė atsiliepime į kreditorių atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.
12. Nurodė šiuos pagrindinius argumentus:
1. Apeliantai savo skunde nepagrįstai vadovaujasi nebegaliojančia ĮBĮ redakcija, kurioje nebuvo nuostatų, suteikiančių teismui teisę tvirtinti administratoriaus atlyginimą ir administravimo išlaidų sąmatą. Tuo tarpu šiuo metu galiojanti ĮBĮ 36 straipsnio 2 ir 4 dalių redakcija aiškiai numato, kad, kilus ginčui tarp kreditorių ar tarp kreditorių ir administratoriaus, būtent teismas tvirtina administratoriaus atlyginimą ir administravimo išlaidų sąmatą, o teismo nutartis šiuo klausimu yra galutinė ir neskundžiama. Todėl nuo to momento, kuomet administratorė pateikė skundą dėl 2016 m. gruodžio 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimo bei prašymą patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, susirinkimas neteko teisės spręsti šiuos klausimus.
2. Apeliantas taip pat netinkamai aiškina ĮBĮ 36 straipsnio 2, 4 dalis ir nepagrįstai teigia, kad teismas gali spręsti administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo klausimą tik tuomet, jei ji yra ginčijama kreditorių / administratoriaus arba tuomet, kai jos nepatvirtina pirmasis kreditorių susirinkimas. Tokiu atveju, t. y. kreditoriams nepatvirtinus sąmatos ar jei ji būtų patvirtinta ne pirmajame, o antrajame susirinkime, susiklostytų situacija, kuomet ši iš viso liktų nepatvirtinta. Be to, faktiškai įmonės 2014 m. gruodžio 14 d. kreditorių susirinkimas, kuriam administratorė teikė tvirtinti šią sąmatą ir atlyginimą, buvo tas susirinkimas, kuris gali būti prilyginamas pirmajam susirinkimui, nes vyko pirmą kartą po administratoriaus pasikeitimo.
3. Visiškai nepagrįsti skundo argumentai, kad dėl skundžiamos teismo nutarties susidarė situacija, kuomet kreditoriai yra eliminuojami iš išlaidų kontrolės proceso, nors, priešingai nei teigiama skunde, sprendžiant šį klausimą gali dalyvauti visi kreditoriai.
4. Bankroto procese negali egzistuoti dvi alternatyvios administravimo išlaidų sąmatos, todėl sąmata, kurios patvirtinimo klausimas buvo inicijuotas vėliau, negali galioti. Jei ĮBĮ 36 straipsnio 2 ir 4 dalių pagrindu pradėtą šių išlaidų sąmatos ir atlyginimo tvirtinimo procesą būtų galima nutraukti iki šio proceso pabaigos kreditorių susirinkimui patvirtinus alternatyvią sąmatą ir alternatyvų atlyginimą, – minėtas teisinis reguliavimas taptų beprasmis.

konstatuoja:

9IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

13. Apeliacine tvarka sprendžiama, ar atsakovės BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ bankroto bylą nagrinėjantis teismas pagrįstai ir teisėtai patenkino šios bendrovės bankroto administratorės skundą ir panaikino įmonės 2017 m. balandžio 25 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu, kuriame patvirtinta administravimo išlaidų sąmata.
14. Apeliantės, nesutikdamos su paminėtu teismo procesiniu sprendimu teigia, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė ĮBĮ 23 straipsnio 5 dalį, todėl nepagrįstai eliminavo kreditorius iš bankroto išlaidų kontrolės proceso, ignoravo aplinkybę, kad būtent kreditoriams, o ne teismui, suteikta išimtinė teisė tvirtinti šią sąmata. Taip pat mano, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė ĮBĮ 36 straipsnio 2, 4 dalis, todėl padarė nepagrįstą išvada, jog vykstant ginčui dėl sąmatos nepatvirtinimo kreditoriai negalėjo spręsti jos tvirtinimo klausimo, nes tokiu atveju ją tvirtina teismas. Mano, kad teismas gali nustatyti sąmatos dydį tik tuo atveju, jeigu ji yra nepatvirtinama ir tik iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Pasak jų, teismas ignoravo aplinkybę, kad teismo 2017 m. liepos 18 d. nutartis negalėjo būti priimta, nes jos priėmimo metu – 2017 m. balandžio 25 d., šią sąmatą jau buvo patvirtinę patys kreditoriai.
15. Prieš pradėdamas nagrinėti paminėtus apeliančių atskirojo skundo argumentus teismas pažymi, kad pagal CPK 3 straipsnio 1 dalį aiškindamas ir taikydamas įstatymus, kitus teisės aktus teismas privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, o pagal teismų praktikoje vienareikšmiai suformuluotus nurodymus – tai atlikdamas, privalo remtis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių bei faktinių aplinkybių visetu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.). Toliau teismas nurodo nagrinėjamoje byloje aktualias taikytinas įstatymo normas ir teismų praktikos nuostatas.
16. Kaip žinoma, ĮBĮ 23 straipsnyje nustatytos kreditorių susirinkimo teisės, tarp jų teisė tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, taip pat ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką. Klausimai, susiję su tokios sąmatos sudarymu, tvirtinimu, keitimu, paskirstymu ir kt., reglamentuojami ĮBĮ 36 straipsnyje.
17. Šioje byloje aktuali teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, balsavimo, nutarimų priėmimo tvarkos, nes dėl šių procedūrų pažeidimo gali būti priimti neteisėti nutarimai. Tik nustatęs esminius procedūrų pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad šie prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus, – teismas panaikina tokius nutarimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012 etc.).
18. Šios apeliacinės bylos aplinkybių kontekste taip pat yra svarbu paminėti, kad kasacinio teismas yra išaiškinęs, jog kreditorių susirinkimo teisę tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą lemia bankroto instituto paskirtis – apsaugoti nemokaus skolininko kreditorių teises ir interesus, t. y. siekiama patenkinti visų kreditorių interesus, kartu – užtikrinti ir nemokaus skolininko interesus. Kaip žinia, administravimo išlaidos apmokamos iš tų pačių bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės lėšų, iš kurių yra patenkinami ir kreditorių reikalavimai. Todėl pinigai, skiriami šioms išlaidoms padengti, yra tiesiogiai susiję su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimo patenkinimo galimybėmis – kuo daugiau lėšų bus skirta įmonei administruoti, tuo mažiau jų liks kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Taigi būtent administratoriui, teikiančiam tvirtinti sąmatą, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos išlaidos yra būtinos norint užtikrinti tinkamą įmonės bankroto proceso administravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010).
19. Turint omenyje atskirojo skundo argumentus pažymėtina ir tai, kad, kaip žinoma, pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo sprendimo privalomumas yra esminė teisingumo vykdymo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5-695/2015). Ši norma įtvirtina bendrą principinę nuostatą, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo negali nepaisyti asmenys, dalyvaujantys teisiniuose santykiuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-421/2015). Teismo sprendimo res judicata galia yra bendras teisinis principas, kurio atsisakius kiltų grėsmė teisminės valdžios autoritetui ir apskritai visai teisinei sistemai, todėl šis principas turi būti taikomas be išlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-935/2003). Taigi skundo argumentai toliau nagrinėjami vadovaujantis minėtomis įstatymų nuostatomis bei teismų praktika.
20. Kaip minėta, teismas nusprendė patenkinti bankroto administratorės skundą ir panaikinti ginčo kreditorių susirinkimo nutarimą, konstatavęs, kad įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais sąmatos tvirtinimas buvo pavestas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, todėl kreditoriai nepagrįstai sušaukė ginčo susirinkimą ir sprendė šį klausimą.
21. Apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai nustatė nagrinėjamam ginčui aktualias faktines bei teisines aplinkybes, kurios, siekiant tinkamai įvertinti apeliantų skundo argumentus, čia paminimos dar kartą.
22. Taigi, kaip teisingai nustatė teismas ir kaip matyti iš bankroto bylos medžiagos, Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartyje iškėlė atsakovės UAB ,,Pajūrio metalo konstrukcijos” bankroto bylą, administratore paskyrė UAB ,,Lextoris”; teismas 2014 m. spalio 28 d. nutartyje patvirtino administravimo išlaidų sąmatą iki bus sušauktas pirmasis kreditorių susirinkimas (3 329,18 Eur / mėn.); kreditorių susirinkimas 2015 m. kovo 13 d. patvirtino administravimo išlaidų sąmatą iki įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro; teismas 2016 m. vasario 9 d. nutartyje pripažino įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto; teismas 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje atstatydino iš pareigų bankroto administratorę UAB ,,Lexforis”, o 2016 m. spalio 16 d. nutartyje naująja administratore paskyrė Rasą Prakienę. Pagal bankroto bylos medžiagą taip pat nustatyta, kad naujai paskirta administratorė 2016 m. gruodžio 14 d. kreditorių susirinkimui pasiūlė patvirtinti naują sąmatą nuo jos paskyrimo iki įmonės išregistravimo, tačiau susirinkimas atsisakė ją patvirtinti; kad administratorė 2016 m. gruodžio 16 d. kreipėsi į teismą, prašydama patvirtinti administravimo sąmatą, o 2016 m. gruodžio 29 d. pateikė teismui skundą dėl paminėto nutarimo.
23. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 21 d. nutartyje buvo atmetęs administratorės prašymą patvirtinti šią sąmatą, konstatavęs, kad administratorė neginčija paties susirinkimo nutarimo (civilinė byla Nr. eB2-350-253/2016). Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs administratorės atskirąjį skundą, 2017 m. sausio 26 d. nutartyje teismo nutartį panaikino, o šį klausimą perdavė teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis teismas, be kita ko, konstatavo, kad teismas nepagrįstai ignoravo administratorių pasikeitimo faktą, dėl kurio turi būti iš naujo sprendžiama dėl administravimo išlaidų dydžio; kad nepriklausomai nuo to, jog nebuvo skundžiamas pats nutarimas, teismas turėjo šį klausimą spręsti iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. e2-396-370/2017). Pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas administratorės prašymą, 2017 m. kovo 7 d. nutartyje klausimą dėl šios sąmatos tvirtinimo perdavė iš naujo spręsti kreditorių susirinkimui, atmetęs prašymą ją patvirtinti teisme, nes naujai paskirta administratorė turėtų pateikti detalią analizę apie nušalintos administratorės neatliktus darbus, kuriuos ji turės atlikti, už kokią pinigų sumą, jos nuomone, pirmtakė atliko darbų, etc. Šis teismas taip pat konstatavo, kad sąmatos tvirtinimo klausimas yra priskirtinas susirinkimo, o ne teismo kompetencijai (civilinė byla Nr. eB2-189-253/2017). Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. balandžio 27 d. nutartyje išnagrinėjęs bankroto administratorės skundą nesutiko su paminėtais teismo argumentais bei išvadomis, panaikino teismo nutarties dalį, kurioje sąmatos tvirtinimo klausimas perduotas iš naujo nagrinėti kreditorių susirinkimui, o taip pat nutarties dalį, kurioje atmestas administratorės prašymas teismui patvirtinti sąmatą ir šį klausimą perdavė teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis teismas, be kita ko, konstatavo tai, kad skundžiamas 2016 m. gruodžio 14 d. nutarimas nepritarti naujosios administratorės sąmatai, priimtas administratorei neįrodžius jos pagrįstumo ir būtinumo, neįrodyta, jog toks nutarimas prieštarauja CK 1.5 straipsniui ar imperatyvioms ĮBĮ nuostatoms; kad teismas iš naujo nagrinėdamas bylą privalėjo vadovautis 2017 m. sausio 26 d. apeliacinio teismo nutartyje pateiktais išaiškinimais, jog susirinkimui nepatvirtintus sąmatos, teismas turėjo spręsti klausimą iš esmės ir ją nustatyti (ĮBĮ 23 straipsnio 5 dalis) (civilinė byla Nr. e2-874-798/2017). Taigi po to, kai bylos dalis dar kartą buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teismas 2017 m. liepos 18 d. nutartyje patenkino bankroto administratorės prašymą ir patvirtino išlaidų sąmatą laikotarpiui nuo jos paskyrimo iki įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro per mėnesį skiriant ne mažesnę nei 3 625 Eur, bet ir ne didesnę nei 8 800 Eur sumą, taip pat patvirtino administratorės atlyginimą – 17 100 Eur (civilinė byla Nr. e2-1311-826/2017). Pažymėtina ir tai, kad, kaip teisingai nustatė teismas, nagrinėjant minėtas bylas, administratorė, atsižvelgdama į kreditorės AB ,,Baltic Research“ prašymą, sušaukė 2017 m. balandžio 25 d. susirinkimą, kuriame antruoju darbotvarkės klausimu buvo patvirtina sąmata – neskiriant papildomų lėšų ūkio, buhalterinės apskaitos, archyvo paslaugoms; nustatant, kad vertimų, antstolių, teisinės paslaugos atlyginamos pagal faktiškai patirtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus; kad administratoriaus atlyginimas yra 3 000 Eur plius 50 proc. priemoka už išieškotas lėšas, 10 proc. priemoką už turtą, kuris parduotas didesne kaina nei buvo nustatyta susirinkimo, kai turtas parduodamas ne iš varžytynių, 10 proc. – už išieškotas beviltiškas skolas.
24. Kaip minėta, apeliantės kvestionuodamos teismo nutartį, kurioje panaikintas 2017 m. balandžio 25 d. kreditorių susirinkimo nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu, teigia, jog teismas netinkamai aiškio ir taikė tiek ĮBĮ 23 straipsnio 5 dalį, tiek 36 straipsnio 2, 4 dalis, todėl nepagrįstai sprendė, jog sąmatos bei atlyginimo tvirtinimo klausimas turi būti sprendžiamas bankroto bylą nagrinėjančio teismo, o ne įmonės kreditorių. Taigi apeliantės iš esmės kvestionuoja įsiteisėjusiais paminėtais teismų procesiniais sprendimais konstatuotas faktines aplinkybes bei nustatytą ginčui aktualų teisinį reguliavimą.
25. Apeliacinis teismas, atmesdamas kaip nepagrįstus paminėtus skundo argumentus pažymi, kad pagal bylos medžiagą apeliantes – juridinius asmenis, šioje bankroto byloje atstovauja profesionalūs teisininkai – advokatai, kuriems yra / turi būti žinomos ne tik specialiojo ĮBĮ nuostatos, bet ir CPK įtvirtintos bendrosios taisyklės, o taip pat ir tai, kad, kaip minėta, įsiteisėję teismo sprendimai yra privalomi valstybės, savivaldybių institucijoms, tarnautojams, pareigūnams, fiziniams, juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi (CPK 18 straipsnis). Kaip žinia, šis principas grindžiamas teismo sprendimo res iudicata teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas negali būti paneigtas nei teikiant pakartotinius ar papildomus nesutikimo motyvus kitoje byloje, nei iškeliant kitą ta pačią civilinę bylą ir pan. Dėl to, priešingai nei nurodoma skunduose, nėra jokio teisinio pagrindo kitaip vertinti įsiteisėjusiais teismo sprendimais išspręstą bankrutavusios bendrovės administratorės ir įmonės kreditorių ginčą, ar jiems nagrinėjant taikytą teisinį reguliavimą. Akivaizdu, kad kreditorės, nesutikdamos su pirmiau paminėtuose galiojančiuose teismų sprendimuose konstatuotomis aplinkybėmis, suformuluotais išaiškinimais bei išvadomis, galėjo pasinaudoti CPK joms sutektomis teisėmis ir šiuos sprendimus skųsti apeliacine / kasacine tvarka, o ne ignoruodamos jau priimtus procesinius sprendimus, tuos pačius klausimus imtis spręsti iš naujo (CPK 18, 185 straipsniai).
26. Aukščiau šioje nutartyje yra nurodyta teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų teisėtumo tokie nutarimai gali būti panaikinti tik nustačius, kad šie prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus. Apeliacinis teismas sprendžia, kad bylos medžiaga suteikia pagrindą išvadai, jog, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju ir buvo padaryti būtent tokie įstatymų reikalavimų pažeidimai (CPK 185 straipsnis, 178 straipsnis).
27. Remdamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad dėl pareiškėjų kreditorių AB ,,Baltic Research“ ir UAB ,,Baltijos plieno sistemos“ atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį, todėl šis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, nenagrinėjant kitų tiek pačių apeliančių, tiek ir atsakovės BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ procesiniuose dokumentuose išdėstytų motyvų, kaip neturinčių teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis, CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 338 straipsnis). Kaip žinoma, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 etc.).
28. Atsakovės BUAB ,,Pajūrio metalo konstrukcijos“ bankroto administratorė prašo priteisti iš kreditorių 599,97 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą ruošiant atsiliepimą į atskirąjį skundus ir pateikia rašytinius įrodymus, patvirtinančius turėtas tokio dydžio išlaidas. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovės prašomų atlyginti išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą dydis viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.16 punkte nurodytą dydį, – šį prašymą patenkina iš dalies ir priteisia atsakovei BUAB ,,Pajūrio metalo konstrukcijos“ iš kiekvienos apeliantės po 140 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų šią bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 straipsniai).

11Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

12Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

13Priteisti atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Pajūrio metalo konstrukcijos“ (j. a. k. 300030548) iš kreditorės akcinės bendrovės ,,Baltic Research“ (j. a. k. 300547588) 140 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

14Priteisti atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Pajūrio metalo konstrukcijos“ (j. a. k. 300030548) iš kreditorės uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltijos plieno sistemos“ (j. a. k. 302767768) 140 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.