Byla 2-2461-803/2016
Dėl žalos atlyginimo atsakovui R. B

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Petkuvienė

2sekretoriaujant Sonatai Aidukei,

3dalyvaujant ieškovo atstovei

4T. N., atsakovo atstovui R. B.,

5viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Vilpolita“ ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovui R. B..

6Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

7

  1. Ginčo esmė

81. Civilinėje byloje kilo buvusio įmonės vadovo žalos atlyginimo klausimas.

92. Ieškovas likviduojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – likviduojama UAB) „Vilpolita“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo R. B. 304 954,24 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-5).

103. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusia 2012-03-02 nutartimi UAB „Vilpolita“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Vantolina“. Ieškovo teigimu, bendrovė įregistruota 2001-10-09, jos 500 000 Lt įstatinis kapitalas sudarytas iš akcininkų įnašų, padalintas į 5 000 paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 100 Lt. Atsakovas R. B., laikotarpiu nuo 2001-10-09 iki 2010-05-07 buvęs bendrovės steigėju ir vieninteliu akcininku, 2010-04-28 Akcijų pirkimo – pardavimo sutarties su J.V. pagrindu pastarajam pardavė visas bendrovės akcijas už 1 Lt, o 2010-04-28 Dokumentų priėmimo – perdavimo aktu perdavė bendrovės įstatus, akcininko registrą, bendrovės antspaudą, banko sąskaitų dokumentus ir tvarkymo generatorių, akcininko sprendimus, direktoriaus įsakymus bei darbo sutartis. Ieškovas nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-20 nuosprendžiu atsakovas pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 219 straipsnio 2 dalį, konstatuojant, jog atsakovo su J. V. sudaryta 2010-04-28 Akcijų pirkimo – pardavimo sutartis yra tariamas sandoris, o atsakovas laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-05-25 ir toliau vykdė veiklą UAB „Vilpolita“ vardu, sąmoningai apgaulingai organizuodamas ir vykdydamas UAB „Vilpolita“ buhalterinės apskaitos tvarkymą bei įmonės buhalterinės apskaitos slėpimą. Pasak ieškovo, atsakovas, o ne J. V., iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo buvo vienintelis bendrovės valdymo organas, veikęs bendrovės vardu, užsiėmęs kasdiene bendrovės veikla, sudarinėjęs sandorius bendrovės vardu bei atstovavęs bendrovei santykiuose su trečiaisiais asmenimis, todėl turėjo pareigą perduoti bankroto administratoriui bendrovės dokumentus, turtą bei sudaryti bendrovės finansinę atskaitomybę. Nurodė, jog pagal 2008 metų bendrovės balansą 1 052 946 Lt vertės turtas, tariamai perduotas J. V., liko pas atsakovą. Pažymėjo, jog atsakovas pareigos perduoti bankroto administratoriui turtą nevykdė, dėl ko pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.87 straipsnį privalo visiškai atlyginti žalą juridiniam asmeniui, jeigu įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Ieškovo teigimu, yra visos įstatyme numatytos sąlygos taikyti atsakovui teisės normas, reglamentuojančias bendrovės vadovo civilinę atsakomybę ir priteisti 304 954,24 Eur žalą, kurią sudaro bendrovės turto vertė, nurodyta 2008 metų Juridinių asmenų registrui pateiktuose bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentuose.

114. Atsakovas R. B. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad UAB „Vilpolita“ steigėju buvo Vokietijos pilietis Klaus Scharfenberg, atsakovas nuo 2001-10-09 iki 2010-04-28 buvo įmonės vadovas, o vieninteliu akcininku tapo tik 2009-04-02. įsigijęs 100 proc. akcijų iš Vokietijos bendrovės BockholdtGruppeDienstleistungs. Atsakovo teigimu, jis nuo 2010-04-28 buvo atleistas iš direktoriaus pareigų ir jokių reikalų su minėta įmone neturėjo, o įmonė iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos veiklos nevykdė. Nurodo, kad CK 2.87 straipsnyje numatyta atsakomybė negali būti taikoma, kadangi atsakovas neturėjo ir neturi galimybės sudaryti įmonės finansinės atskaitomybės, o visi UAB „Vilpolita“ finansinės atskaitomybės dokumentai perduoti ieškovui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-20 nutartimi (b. l. 68-69).

125. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė T. N. nurodė, jog ieškinį palaiko. Paaiškino, jog atsakovas turto, numatyto 2008 metų UAB „Vilpolita“ balanse, bankroto administratoriui neperdavė, o už vėlesniais metais balanso bei perleidžiant akcijas nesudarė.

136. Teismo posėdžio metu atsakovas R. B. paaiškino, jog 2008 metais UAB „Vilpolita“ balansą, remdamasi esančiu turtu, sudarė buhalterė, jis pasirašydamas balansą patvirtino, jog balanse įrašyti duomenys teisingi. Nurodė, jog balanse įrašyta faktinė transporto priemonių bei valymo įrenginių vertė. Atsakovo teigimu, apie tai, kur šiuo metu yra balanse įrašytas turtas, nežino, jų perduodamas naujam akcininkui dokumentus neperdavė. Paaiškino, jog 2008 metais valymo mašinos buvo. Nurodė, jog turto nebebuvo jau 2009 metais, o kur turtas buvo, nežino. Mano, jog nespėjo nurašyti turto, dalis turto buvo sulūžę. Teismas

konstatuoja:

  1. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

147. Byloje nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2012-03-02 nutartimi UAB „Vilpolita“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Vantolina“ (b. l. 9-11). Iš VĮ Registrų centro juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2001-10-09 iki 2010-05-07 UAB „Vilpolita“ direktoriumi buvo atsakovas R. B., o nuo 2010-05-07 akcininkas, 2010-04-28 akcijų pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, ir direktorius iki 2012-03-20 buvo J. V. (b. l. 15-24). Byloje pateiktas 2010-04-28 dokumentų priėmimo – perdavimo aktas, kuriame nurodyta, jog atsakovas R. B. perdavė J. V. dokumentus, antspaudą ir banko sąskaitų tvarkymo generatorių (b. l. 25). Pagal pateiktą 2008-01-01 – 2008-12-31 balansą matyti, jog UAB „Vilpolita“ turėjo 1 052 946 Lt (304 954,24 Eur) turto, iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 565 431 Lt, trumplaikis turtas – 487 515 Lt (b. l. 40). Bankroto administratorius pateikė byloje duomenis apie tai, kad 2008-12-31 balanse buvo apskaitytas ilgalaikis ir trumpalaikis turtas (b. l. 108-125). Duomenų apie tai, kad sudarant 2010-04-28 akcijų pirkimo – pardavimo sutartį bei dokumentų priėmimo – perdavimo aktą atsakovas perdavė ir UAB „Vilpolita“ 2008 metų balanso duomenimis turimą materialųjį turtą naujam akcininkui J. V., byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

15Dėl buvusio įmonės vadovo civilinės atsakomybės

168. CK 2.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, o to paties straipsnio 7 dalyje įrašyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti visiškai [...]. Kasacinio teismo praktikoje formuojama, kad pagal tai, ar buvo laikytasi paminėtoje teisės normoje įtvirtintų reikalavimų, sprendžiama apie juridinio asmens valdymo organo nario veiksmų neteisėtumą ir kaltę, o tokio asmens civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Ieškovas, reikšdamas reikalavimą atlyginti įmonei padarytą žalą, privalo įrodyti neteisėtus atsakovo (atsakovų) veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Juridinio asmens valdymo organo nario civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė, tačiau, teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1dalis). Paneigti šią prezumpciją turi atsakovas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015 ir kt.).

179. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl bendrovės administracijos vadovo ir valdybos narių pareigų, yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą. Jis privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006).

1810. Įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei bendrovės dokumentuose bendrovės valdymo organams nustatytų pareigų – tiek įtvirtinančių konkrečias funkcijas, tiek fiduciarinių – vykdymas reiškia, kad jos turi būti vykdomos ne tik bendrovės dalyvių – akcininkų – interesais, bet ir atsižvelgiant į bendrovės kreditorių interesus, ypač tada, kai prastėja įmonės finansinė padėtis ir ji turi daug skolinių įsipareigojimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl bendrovės administracijos vadovo pareigų kreditoriams, išaiškinta, kad bendrovės vadovas privalo derinti visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorius, interesus ir siekti jų pusiausvyros. Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos ir didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

1911. Taigi juridinio asmens valdymo organams nevykdant ar netinkamai vykdant jų kompetencijai priskirtas pareigas, jiems, be kitų atsakomybės rūšių, gali kilti civilinė atsakomybė. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas. Ieškovo atstovė įrodinėja atsakovo neteisėtus veiksmus, pasireiškiančius 2008-12-31 balanse nurodyto turto neperdavimu bankroto administratoriui, dėl kurių UAB „Vilpolita“ atsirado 304 954,24 Eur žala. Žalos dydį įrodinėja įmonės 2008 metų pabaigos balanse užfiksuoto turto verte – 1 052 946 Lt (304 954,24 Eur) bei turimais duomenimis apie 2008 m. gruodžio 31 dienai buvusį ilgalaikį ir trumpalaikį turtą. Pasak ieškovo atstovės, tai yra paskutiniai žinomi ir buhalterinėje apskaitoje užfiksuoti duomenys apie įmonės turtą. Atsakovas su ieškovo atstovo reikalavimais nesutinka, pripažindamas, jog 2008 metų gruodžio 31 d. balanse nurodytas turtas buvo, tačiau nurodydamas, jog vėlesnių metų balansai nesudaryti ir jis nežino, kur buvo turtas 2009 metais.

2012. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog tuo atveju, kai byloje sprendžiama dėl vadovo įmonei padarytos žalos, atsiradusios jam netinkamai tvarkant įmonės turtą, turi būti nustatomas šios žalos faktas ir dydis. Įmonės turto netinkamu saugojimu, iššvaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretus turtas ar jo nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013, 2015 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-415/2015).

2113. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

2214. Tuo atveju, kai bendrovė prašo priteisti žalos atlyginimą iš bendrovės vadovo dėl jo valdomo turto praradimo (taikant bendrovės vadovui civilinę atsakomybę), pareiga įrodyti turto buvimo ir neperdavimo faktą tenka bendrovei, o vadovas turi pareigą įrodyti, jog turtas buvo naudojamas bendrovės veiklos tikslais ir žala dėl turto valdymo bendrovei nebuvo padaryta.

2315. Kaip jau buvo minėta, bankroto administratorius reikalavimą dėl įmonei padarytos žalos grindė tiek 2008-12-31 balanse nurodyta turto verte, tiek pateikdamas papildomus įrodymus apie buvusį UAB „Vilpolita“ ilgalaikį ir trumpalaikį turtą (b. l. 110-125).

2416. Kasacinis teismas praktikoje yra ne kartą pasisakęs dėl įmonės balanso kaip įrodinėjimo priemonės žalos faktui ir dydžiui nustatyti, nurodydamas, jog įmonės patvirtintame balanse esantys duomenys gali būti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti (CPK 177 straipsnis), tačiau, vertinant jame esančius duomenis, reikia vadovautis įrodymų visumos taisykle – patvirtinto balanso finansiniai rodikliai turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais ir iš jų visumos turi būti sprendžiama, ar pasirašytame balanse esantys duomenys patvirtina įmonei padarytos žalos faktą ir jos dydį (CPK 185 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016).

2517. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog sudarant 2008 metų balansą turtas buvo, o jis pasirašė buhalterės sudarytą balansą. Aplinkybę, jog 2008 m. gruodžio 31 d. įmonė turėjo tiek ilgalaikio, tiek trumpalaikio turto, patvirtina bankroto administratoriaus pateikti rašytiniai įrodymai iš VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo (įmonė turėjo 11 transporto priemonių; b.l. 10-115) ir ilgalaikio turto sąrašai (b. l. 116-125). Balansai už vėlesnius metus nesudaryti, o minėtą aplinkybę patvirtino ir atsakovas teismo posėdžio metu. Byloje nėra pateikti duomenys apie tai, kad atsakovas perdavė įmonės turtą, išskyrus 2010 balandžio 28 d. dokumentų priėmimo – perdavimo akte nurodytus dokumentus (b. l. 25; CPK 178 straipsnis). Apie tai, kad įmonės turtas nebuvo perduotas naujajam savininkui J. V., patvirtino ir atsakovas teismo posėdžio metu. Byloje taip pat nėra duomenų, jog 2008 metų pabaigoje turėtas įmonės turtas perduotas bankroto administratoriui (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, jog atsakovo pozicija teismo posėdžio metu paaiškinant dėl UAB „Vilpolita“ turto, nenuosekli: paaiškindamas su turtu susijusias aplinkybes atsakovas nurodė, jog didelės vertės valymo įranga nusidėvėjo iki 2009 metų, vėliau nurodė, jog vis tik įmonė vykdė veiklą, atlikdama valymo paslaugas. Be to, atsakovas negalėjo paaiškinti, kodėl 2009 metais turto (valymo įrangos, transporto priemonių) nebebuvo. Teismas taip pat neturi duomenų apie tai, kad 2008 metais buvęs didelės vertės turtas UAB „Vilpolita“ bankroto iškėlimo dieną buvo visiškai nusidėvėjęs. Taigi aptarti įrodymai ir atsakovo paaiškinai sudaro pagrindą vertinti, jog atsakovas nepagrindė aplinkybės, kad 2008 metų gruodžio 31 d. balanse nurodytas turtas buvo tiek nusidėvėjęs, jog turto visiškai nebeliko, todėl konstatuotina, jog atsakovui negalint paaiškinti bei pagrįsti įrodymais su turto praradimu susijusių aplinkybių, ieškovas įrodė atsakovo neteisėtus žalos padarymo veiksmus.

2618. Kaip jau buvo minėta, žalos dydis, atsiradęs vadovui netinkamai tvarkant įmonės turtą, turi būti nustatomas įvertinant faktus - yra konkretus turtas ar jo nėra. Aukščiau nurodytame punkte nustatyta, jog 2008 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyto turto nėra, jis prarastas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, o vėlesni balansai nenustatyti, todėl teismas, nustatydamas padarytos žalos dydį, remiasi 2008 m. gruodžio 31 d. balanse nurodytais duomenimis ir konstatuoja, jog atsakovo neteisėtais veiksmais padaryta žala įmonei sudaro 304 954,24 Eur.

2719. Teismas sprendžia, jog atsakovui netinkamai tvarkant įmonės turtą, turtas negalėjo būti perduotas įmonės bankroto administratoriui, o neperdavus viso turto bankrutuojančiai įmonei, didėja įmonės finansinių įsipareigojimų apimtis kreditoriams. Be to, bankroto administratorius negali vykdyti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme numatytų funkcijų – patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorių per įstatyme nustatytą terminą (Įstatymo 11 straipsnio 5 dalis), o bankrutuojantis įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, ginti kreditorių interesų bei atlikti kitų būtinų bankroto proceso veiksmų. Taigi vertintina, jog įrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.247 straipsnis).

2820. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 2.48 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, siekdamas išvengti atsakomybės, nepaneigė kaltės prezumpcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1130/2003; 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeNr. 3K-7-444/2009 ir kt.).

2921. Esant nustatytiems atsakovo neteisėtiems veiksmams, žalos padarymo faktui ir dydžiui bei priežastiniam ryšiui, o atsakovui nepaneigus kaltės prezumpcijos, konstatuotina, jog yra pagrindas ieškovo ieškinį tenkinti ir atsakovui kaip buvusiam įmonės vadovui taikyti civilinę atsakomybę (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.246-6.249 straipsniai, CK 6.251 straipsnio 1 dalis).

30Dėl procesinių palūkanų

3122. Ieškovas prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Iškėlus civilinę bylą skolininkui gali būti skaičiuojamos procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Pareiga mokėti šias procesines palūkanas atsiranda iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-888/2003).

3223. Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino, jog yra įstatyme numatytas pagrindas ieškinį tenkinti, o ieškinys teisme priimtas 2015-08-21 (b. l. 1), iš atsakovo ieškovo naudai priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanas nuo priteistos 304 954,24 Eur sumos, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

33Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

3424. Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų atleistas CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu. Kadangi ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų atleistas, o ieškinys patenkintas, mokėtinas 4208 Eur sumos žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovo patirtų advokato teisinės pagalbos išlaidų fakto nenustatyta (CPK 98 straipsnis, 178 straipsnis).

3525. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų įteikimu, sudaro mažesnę nei 3 Eur sumą. Pagal 2015-01-01 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo Nr. 1R-298/1K-290“, kuris pakeitė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Remiantis išdėstytu, nėra pagrindo iš atsakovo priteisti valstybės naudai procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

36Teismas, vadovaudamasis CPK 269-270 straipsniais,

Nutarė

37ieškinį tenkinti.

38Priteisti iš atsakovo R. B. (a. k. ( - ) ieškovo likviduojamos UAB „Vilpolita“ (j. a. k. 111749379), atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Vantolina“, naudai 304 954,24 Eur žalos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 304 954,24 Eur sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-08-21) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

39Priteisti iš atsakovo R. B. (a. k. ( - ) į valstybės biudžetą 4208 Eur bylinėjimosi išlaidų (mokamos į sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos).

40Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per sprendimą priėmusį Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Petkuvienė... 2. sekretoriaujant Sonatai Aidukei,... 3. dalyvaujant ieškovo atstovei... 4. T. N., atsakovo atstovui R. B.,... 5. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 6. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 7.
  1. Ginčo esmė
...
8. 1. Civilinėje byloje kilo buvusio įmonės vadovo žalos atlyginimo klausimas.... 9. 2. Ieškovas likviduojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – likviduojama... 10. 3. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusia 2012-03-02 nutartimi... 11. 4. Atsakovas R. B. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad... 12. 5. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė T. N. nurodė, jog ieškinį... 13. 6. Teismo posėdžio metu atsakovas R. B. paaiškino, jog 2008 metais UAB... 14. 7. Byloje nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2012-03-02 nutartimi UAB... 15. Dėl buvusio įmonės vadovo civilinės atsakomybės... 16. 8. CK 2.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo... 17. 9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl bendrovės... 18. 10. Įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei bendrovės dokumentuose... 19. 11. Taigi juridinio asmens valdymo organams nevykdant ar netinkamai vykdant jų... 20. 12. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje... 21. 13. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi... 22. 14. Tuo atveju, kai bendrovė prašo priteisti žalos atlyginimą iš... 23. 15. Kaip jau buvo minėta, bankroto administratorius reikalavimą dėl įmonei... 24. 16. Kasacinis teismas praktikoje yra ne kartą pasisakęs dėl įmonės balanso... 25. 17. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog sudarant 2008 metų balansą... 26. 18. Kaip jau buvo minėta, žalos dydis, atsiradęs vadovui netinkamai tvarkant... 27. 19. Teismas sprendžia, jog atsakovui netinkamai tvarkant įmonės turtą,... 28. 20. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių)... 29. 21. Esant nustatytiems atsakovo neteisėtiems veiksmams, žalos padarymo faktui... 30. Dėl procesinių palūkanų... 31. 22. Ieškovas prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos... 32. 23. Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino, jog yra įstatyme numatytas... 33. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 34. 24. Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis,... 35. 25. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų... 36. Teismas, vadovaudamasis CPK 269-270 straipsniais,... 37. ieškinį tenkinti.... 38. Priteisti iš atsakovo R. B. (a. k. ( - ) ieškovo likviduojamos UAB... 39. Priteisti iš atsakovo R. B. (a. k. ( - ) į valstybės biudžetą 4208 Eur... 40. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...