Byla 2-1020/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Miesto šiluma“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 14 d. nutarties, kuria pakeistos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-1212-601/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Energijos servisas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Miesto šiluma“ dėl nuostolių priteisimo ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Miesto šiluma“ priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Energijos servisas“ dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Energijos servisas“ ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 168 735,99 Lt nuostolius, kurie padaryti atliekant statybos rangos darbus, 10 449,78 Lt palūkanų, 8,49 proc. procesines palūkanas; nuo 2012 m. sausio 1 d. metines palūkanas pagal kiekvieno praėjusio kalendorinio pusmečio paskutinę dieną galiojusias vieno mėnesio VILIBOR palūkanų normą, padidintą 7 procentiniais punktais.

5Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 68 444,86 Lt įsiskolinimą už atliktus statybos rangos darbus pagal 2011 m. kovo 15 d. ir 2011 m. liepos 5 d. PVM sąskaitas – faktūras Nr. MS11/09, Nr. MS11/20; 8,05 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti atsakovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškovo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o šio turto nesant arba jo nepakankant, pinigines lėšas, esančias pas ieškovą ir/ar trečiuosius asmenis, leidžiant atlikti mokėjimus atsakovui.

6Kauno apygardos teismas 2012 m. sausio 31 d. nutartimi atsakovo priešieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo ieškovui UAB „Energijos servisas“ priklausantį 68 444,86 Lt vertės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, o šio turto nesant arba esant nepakankamai, pinigines lėšas, esančias pas ieškovą ir/ar trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, atlikti privalomus mokėjimus valstybiniam socialinio draudimo fondui, privalomojo sveikatos draudimo fondui, valstybės biudžetui bei atsiskaityti su atsakovu.

7Ieškovas atskiruoju skundu prašė pakeisti Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - panaikinti piniginių lėšų areštą, nes jis apriboja ieškovo veiklą. Ieškovo teigimu, teismas netinkamai įvertino atsakovo pateiktus įrodymus apie ieškovo turtinę padėtį - atsakovas klaidina teismą vertindamas tik ieškovo bendrojo pelno rodiklį ir nutyli aplinkybę, kad ieškovo veiklos rezultatai 2011 m. ženkliai pagerėjo, lyginant juos su 2010 m. 2011 m. ieškovas turėjo 43 333 Lt grynojo pelno, turi

81 752 777 Lt vertės turto, o nuosavo kapitalo vertė sudaro 919 358 Lt. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas kitoje tarp tų pačių šalių nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-2767/2011 nurodė, kad buvo nepagrįstai areštuotos ieškovo piniginės lėšos ir panaikino pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl jų arešto.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10Kauno apygardos teismas 2012 m. vasario 14 d. nutartimi pakeitė 2012 m. sausio 31 d. nutartį - panaikino jos dalį, kuria nesant ieškovo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštuotos ieškovo piniginės lėšos. Teismas konstatavo, kad pagal formuojamą teismų praktiką, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės negali riboti juridinio asmens veiklos ir tapti nemokumo priežastimi. Be to, ginče tarp tų pačių šalių, tik kitoje civilinėje byloje Nr. 2-2767/2011 Lietuvos apeliacinis teismas iš esmės yra pasisakęs dėl ieškovo piniginių lėšų arešto, kad vien didelė ieškinio suma nereiškia, jog yra pagrindas iš esmės apriboti ieškovo veiklą ar ją suvaržyti taip, kad įmonė iš esmės nebegalėtų normaliai funkcionuoti.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

12Atskiruoju skundu atsakovas „Miesto šiluma“ prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 14 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti 2012 m. sausio 31 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

131. Panaikinus ieškovo piniginių lėšų areštą, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas praranda savo užtikrinamąją paskirtį, nes antstolis vykdymo procese gali areštuoti tik kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o ieškovas turi tik senas transporto priemones, kurių balansinė vertė tik 53 223 Lt, o reali rinkos vertė dar mažesnė. Be to, minėtos transporto priemonės jau yra areštuotos vykdant Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-3246-260/2011, kuria užtikrinti 138 102,13 Lt ieškinio reikalavimai. Todėl šioje byloje taikant laikinąsias apsaugos priemones jų pakartotinis areštas netenka prasmės, nes negali užtikrinti šioje byloje būsimo pagal priešieškinį atsakovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo.

142. Priešieškinio suma yra 68 444,86 Lt ir areštuoto turto vertė turi atitikti priešieškinio sumą. Tuo tarpu, ieškovo turimų transporto priemonių balansinė vertė yra tik 53 223 Lt, todėl panaikinus piniginių lėšų areštą buvo pažeistas proporcingumo principas.

153. Teismas neįvertino kitose bylose ieškovui pareikštų reikalavimų. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2- 2767/2011, panaikindamas UAB „Energijos servisas” piniginių lėšų areštą ir paliekdamas tik turto areštą, konstatavo, kad 138 102,13 Lt ieškinio suma UAB „Energijos servisas” yra didelė. Sudėjus minėtos ir šios bylos reikalavimų sumas matyti, kad ieškovui pareikštų reikalavimų suma yra 206 546,99 Lt, o ieškovas turi tik 53 223 Lt vertės transporto priemones, todėl negalėjo būti panaikintas ieškovo piniginių lėšų areštas.

164. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad piniginių lėšų areštas sutrikdys įmonės veiklą, nes jis nebūtų absoliutus - buvo leidžiama ieškovui atlikti įmonei svarbias operacijas, kaip tai numatyta CPK 145 straipsnio 6 dalyje. Ieškovas nepateikė į bylą jokių įrodymų ir neįrodė, kad piniginių lėšų areštas, kai yra leidžiama atlikti įmonei svarbias operacijas, gali sukelti įmonei tokias neigiamas pasekmes, kaip įmonės veiklos sustabdymą ar nutraukimą (CPK 178 straipsnis).

175. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino ieškovo teises ir joms nepagrįstai suteikė pirmenybę prieš atsakovo teises ir teisėtus interesus, todėl pažeidė šalių lygiateisiškumo principą.

186. Ieškovo turtinė padėtis yra nestabili, nes jo turtą iš esmės sudaro tik gautinos lėšos, kurių atsakovas gali negauti ar gauti tik dalį, be to, jo kreditoriniai reikalavimai iš esmės atitinka jo įsiskolinimus. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie jo dabartinę turtinę padėtį, turimą darbuotojų skaičių, vykdomą veiklą, apyvartas, veiklos perspektyvas. Ieškovas remiasi kitoje byloje pateiktais 2011 m. rugpjūčio 1 d. sudarytais balansu ir pelno (nuostolio) atskaita. Tačiau šie finansiniai dokumentai neatspindi dabartinės įmonės finansinės padėties. Dabar ieškovo turtinė padėtis yra pakitusi. Ieškovas vengia pateikti į bylą įrodymus apie dabartinę finansinę situaciją, kuri tikėtina yra prasta. Dėl šių motyvų pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarties išvada, kad negali būti taikomas ieškovo piniginių lėšų areštas, nes ši išvada padaryta faktinėmis aplinkybėmis skirtingoje nuo nagrinėjamos bylos byloje.

19Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Energijos servisas“ prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

201. Atsakovas nepagrįstai akcentuoja tik ieškovo turimo kilnojamojo turto vertę (53 223 Lt) ir visiškai ignoruoja aplinkybę, kad ieškovas turi 1 752 777 Lt vertės turto, o ieškovo nuosavo kapitalo vertė - 919 358 Lt. 2011 m. ieškovas turėjo 43 333 Lt grynojo pelno. Todėl apelianto nurodomi argumentai dėl ieškovo nestabilios turtinės padėties, nepagrįsti ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams.

212. Teismas negali taikyti maksimaliai varžančių laikinųjų apsaugos priemonių pelno siekiančiam juridiniam asmeniui, nes jos būtų neproporcingos ir pažeistų ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyrą

223. Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas tų pačių šalių ginčą ir vertindamas tuos pačius įrodymus civilinėje byloje Nr. 2-2767/2011, 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi panaikino UAB „Energijos servisas” piniginių lėšų (139 983,13 Lt) areštą, konstatuodamas, kad vien didelė ieškinio suma nėra pagrindas iš esmės apriboti UAB „Energijos servisas” veiklą ar ją suvaržyti taip, kad įmonė iš esmės nebegalėtų normaliai funkcionuoti ir dėl taikytų suvaržymų susidurtų su neišsprendžiamais finansiniais sunkumais. UAB „Energijos servisas” turi ilgalaikio materialaus turto, kuris yra pakankamas užtikrinti atsakovo reikalavimus, todėl maksimalus turto areštas, būtų neproporcingas ir jį taikyti nėra pagrindo.

23IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24Atskirasis skundas atmestinas.

25Pagal atsakovo atskirojo skundo, kuriuo kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, suformuluotus pagrindus, apeliacijoje keliamas klausimas ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino ieškovo - juridinio asmens piniginių lėšų areštą. Šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

26Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.

27Byloje nustatyta, skundžiama nutartimi teismas, sutikdamas su ieškovo argumentais ir remdamasis suformuota teismų praktika tokio pobūdžio bylose bei Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2767/2011, tenkino ieškovo atskirąjį skundą ir pakeitė atsakovo priešieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, panaikindamas ieškovo piniginių lėšų areštą. Apeliantas pirmosios instancijos teismo nutartį kvestionuoja nurodydamas, kad ieškovo turimo ir areštuoto turto nepakanka, ieškovo turtinė padėtis prasta ir nestabili, ieškovas lėšas gali perleisti ar kitaip vengti išieškojimo iš jų atsakovui palankaus teismo sprendimo atveju, be to teismas neįvertino kitose bylose ieškovui pareikštų reikalavimų apimties ir nepagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2767/2011 (šiuo metu pirmosios instancijos teismo bylos Nr. 2-1010-260/2012), nes šioje ir nagrinėjamoje bylose ratio decidendi skiriasi. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais.

28Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose, pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, jog būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Užtikrinant teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, privalo tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visada tais pačiais teisiniais kriterijais; tie kriterijai turi būti aiškūs ir ex ante žinomi teisės subjektams, inter alia žemesnės instancijos teismams (vadinasi, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama).

29Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2012 m. kovo 5 d. nutartimi, sujungė civilinę bylą Nr. 2-1010-260/2012 pagal UAB ,,Miesto šiluma“ ieškinį atsakovui UAB ,,Energijos servisas“ dėl 138 102,13 Lt skolos už atliktus rangos darbus priteisimo su šios apeliacijos civiline byla. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs UAB „Energijos servisas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje Nr. 2-1010-260/2012, panaikino UAB „Energijos servisas” lėšų (139 983,13 Lt) areštą, konstatuodamas, kad vien didelė ieškinio suma nėra pagrindas iš esmės apriboti UAB „Energijos servisas” veiklą ar ją taip suvaržyti, kad įmonė iš esmės nebegalėtų normaliai funkcionuoti ir dėl taikytų suvaržymų susidurtų su neišsprendžiamais finansiniais sunkumais. Teisėjų kolegija nustatė, kad UAB „Energijos servisas” turi ilgalaikio materialaus turto, kuris yra pakankamas užtikrinti atsakovo reikalavimus, todėl maksimalus turto areštas, būtų neproporcingas ir jį taikyti nėra pagrindo. Taigi, Lietuvos apeliacinis teismas jau yra pasisakęs dėl UAB „Energijos servisas“ turtinės padėties ir minėtoje byloje buvo vertinami tie patys finansinės atskaitomybės dokumentai ir sprendžiamas klausimas dėl UAB „Energijos servisas“ piniginių lėšų arešto tikslingumo. Kadangi tiek skundžiama nutartis, tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis priimta panašiu metu, teisėjų kolegijos nuomone, UAB „Energijos servisas“ finansiniai rodikliai iš esmės buvo tie patys, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. nutarties išaiškinimais civilinėje byloje Nr. 2-1010-260/2012 ir pagrįstai panaikino ieškovo piniginių lėšų areštą.

30Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad piniginės lėšos yra ypač svarbus svertas kiekvienos įmonės normaliai ūkinei-komercinei veiklai užtikrinti, o jų areštas apsunkina bet kokios įmonės veiklą, bei paliečia ir trečiųjų asmenų teises bei interesus. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis teismų praktika, teisingai nurodė, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti tokios, kad iš esmės nestabdytų ir netrikdytų įmonių komercinės-ūkinės veiklos, t. y. įmonės komercinė-ūkinė veikla negali nukentėti dėl pradėtų teisminių procesų. Stabilus įmonės veikimas, netrukdomas pajamų gavimas ir atsiskaitymas su trečiaisiais asmenimis sudaro geresnes galimybes įvykdyti teismo sprendimą dėl piniginių reikalavimų priteisimo. Teisminio nagrinėjimo metu areštavus juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausančias lėšas, kai jis turi tik nedidelės vertės kilnojamojo ir neturi nekilnojamojo turto, gali būti sutrikdoma juridinio asmens veikla, suvaržomos jo galimybės rinkoje vienodomis sąlygomis konkuruoti su kitais juridiniais asmenimis. Ieškovui negalint atsiskaityti su kitais kreditoriais, jo kreditorinis įsiskolinimas gali didėti ir kartu gali mažėti galimybės šioje byloje įvykdyti teismo sprendimą, t. y. būtų pasiektas priešingas rezultatas, nei siekiamas taikant laikinąsias apsaugos priemones. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamos nutarties išvada, kad pagrindinės ieškovo ūkinės - komercinės veiklos vykdymui yra reikalingos apyvartinės lėšos, o negalėdamas jomis disponuoti, ieškovas negalėtų toliau sėkmingai tęsti vykdomos ūkinės - komercinės veiklos, kas pagal teismų formuojamą praktiką, prieštarautų laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamiems tikslams. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino ieškovo piniginių lėšų areštą ir priešingai, nei teigiama atskirajame skunde, proporcingumo principo nepažeidė. Tai, kad ieškovo ieškinio reikalavimams užtikrinti yra areštuotos atsakovo piniginės lėšos, nesudaro pagrindo konstatuoti bylos šalių lygiateisiškumo principo pažeidimą. Atsakovo teisė prašyti teismą panaikinti piniginių lėšų areštą nėra suvaržyta.

31Atskirajame skunde teigiama, kad turimas pinigines lėšas ieškovas gali paslėpti ar vengti vykdyti atsakovui palankų sprendimą. Tačiau byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog atsakovas imtųsi veiksmų, siekdamas paslėpti ar mažinti savo valdomą turtą bei turimas pinigines lėšas. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo priešieškiniu ieškovui pareikšti reikalavimai nėra tokio dydžio, kad vykdantis ūkinę veiklą juridinis asmuo negalėtų jų įgyvendinti. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad prezumpcija, jog didelė reikalavimo suma sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra absoliuti (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartis byloje Nr. 2-1075/2010, 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis byloje Nr. 2-1539/2010 ir kt.).

32Teisėjų kolegija, įvertinusi atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, daro išvadą, kad atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti skundžiamos nutarties, todėl ji paliekama nepakeista.

33Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

34Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Energijos servisas“ ieškiniu kreipėsi į teismą... 5. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 68... 6. Kauno apygardos teismas 2012 m. sausio 31 d. nutartimi atsakovo priešieškinio... 7. Ieškovas atskiruoju skundu prašė pakeisti Kauno apygardos teismo 2012 m.... 8. 1 752 777 Lt vertės turto, o nuosavo kapitalo vertė sudaro 919 358 Lt. Be to,... 9. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 10. Kauno apygardos teismas 2012 m. vasario 14 d. nutartimi pakeitė 2012 m. sausio... 11. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 12. Atskiruoju skundu atsakovas „Miesto šiluma“ prašo Kauno apygardos teismo... 13. 1. Panaikinus ieškovo piniginių lėšų areštą, laikinųjų apsaugos... 14. 2. Priešieškinio suma yra 68 444,86 Lt ir areštuoto turto vertė turi... 15. 3. Teismas neįvertino kitose bylose ieškovui pareikštų reikalavimų.... 16. 4. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad piniginių lėšų areštas... 17. 5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino ieškovo teises ir... 18. 6. Ieškovo turtinė padėtis yra nestabili, nes jo turtą iš esmės sudaro... 19. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Energijos servisas“... 20. 1. Atsakovas nepagrįstai akcentuoja tik ieškovo turimo kilnojamojo turto... 21. 2. Teismas negali taikyti maksimaliai varžančių laikinųjų apsaugos... 22. 3. Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas tų pačių šalių ginčą ir... 23. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 24. Atskirasis skundas atmestinas.... 25. Pagal atsakovo atskirojo skundo, kuriuo kvestionuojamas pirmosios instancijos... 26. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų... 27. Byloje nustatyta, skundžiama nutartimi teismas, sutikdamas su ieškovo... 28. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose,... 29. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos... 30. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad... 31. Atskirajame skunde teigiama, kad turimas pinigines lėšas ieškovas gali... 32. Teisėjų kolegija, įvertinusi atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį... 33. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 34. Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą....