Byla 2-1075/2010

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės DnB NORD banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-4832-450/2010 pagal ieškovo akcinės bendrovės DnB NORD banko ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Macro Investment“ dėl skolos priteisimo. Tretieji asmenys byloje J. M. ir L. M..

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

4Ieškovo AB DnB NORD banko atstovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo UAB „Macro Investment“ 27 717 741,26 EUR skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovo atstovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 70 703 817,02 Lt sumos dydžio atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą, pavedant jį surasti antstoliui. Ieškovo atstovas nurodė, kad aplinkybės, jog atsakovas nevykdo prievolių pagal kreditavimo sutartis, įsiskolinimo suma yra labai didelė, iš atsakovo vykdomi kitų kreditorių išieškojimai, vertintinos kaip reali grėsmė ieškovo interesams ir sudaro pakankamą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinosios apsaugos priemonės taikytinos tik tai reikalavimų daliai, kurių įvykdymui užtikrinti nepakanka įkeisto turto. Jų dydis mažintinas įkeisto turto likvidacine verte - 25 000 000 Lt.

6Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 6 d. nutartimi atmetė ieškovo AB DnB NORD banko prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręstas nepranešus atsakovui UAB „Macro Investment“. Teismas nurodė, jog Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad įkeitimu užtikrintos prievolės įvykdymui garantuoti laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tai daliai reikalavimų, kurių įvykdymui užtikrinti nepakanka įkeisto turto. Turi būti įvertinta, ar įkeisto turto realiai pakaktų tam, kad būtų įvykdyta atsakovo prievolė ieškovui. Ieškovas reikalavimus atsakovui reiškia 2007 m. rugpjūčio 31 d. Kredito linijos sutarties Nr. 2237-07TV bei Kreditavimo sutarties Nr. 2236-07IV pagrindu. Atsakovo prievolių ieškovui pagal minėtas sutartis įvykdymas buvo užtikrintas atsakovo bei trečiųjų asmenų J. M. bei L. M. turto įkeitimu. Ieškovo reikalavimai atsakovui sudaro 95 703 817,02 Lt, o įkeisto turto vertė - 123 073 000 Lt, t.y. įkeisto turto vertė viršija ieškinio sumą, todėl nėra pagrindo taikyti teismo sprendimo įvykdymą užtikrinančių priemonių. Teismas pažymėjo, jog ieškovo pateikta 2010 m. kovo 23 d. Turto vertės nustatyto pažyma Nr. MV100323 neatitinka turto vertinimo ataskaitai įstatymo keliamų reikalavimų (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23–24 str.), todėl toks dokumentas neturi juridinės galios.

7Ieškovo AB DnB NORD banko atstovas atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei areštuoti 70 703 817,02 Lt sumos dydžio atsakovui UAB „Macro Investment“ nuosavybės teise priklausantį turtą, pavedant jį surasti antstoliui. Skundas grindžiamas šiais argumentais :

81. Ieškovas, siekdamas įrodyti, kad įkeisto turto vertė mažesnė už ieškinio sumą, pateikė turto vertės nustatymo pažymą, kurioje nurodyta, jog hipoteka apsunkinto turto likvidacinė vertė – 25 000 000 Lt. Teismas nesivadovavo tokiu įrodymu, nes esą jis neatitiko turto vertinimo ataskaitai keliamų reikalavimų. Kvalifikuoto turto vertintojo išduotas dokumentas, kuriame yra nurodyta turto vertė, turi būti pripažįstamas įrodymu byloje ir juo turi būti vadovaujamasi.

92. Teismas nenurodė, kokių būtent Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio reikalavimų neatitinka turto vertinimo pažyma, šio klausimo neanalizavo ir neaptarė, nors iš esmės tai buvo vienintelis motyvas atmesti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

103. Visuotinai pripažinta aplinkybė, kad nekilnojamojo turto kainos sumažėjusios. Tai reiškia, kad ir hipotekos lakštuose nurodytos turto vertės, kuriomis vadovavosi teismas, yra ženkliai sumažėjusios. Teismas visiškai į tai neatsižvelgė bei nepagrįstai nesivadovavo ieškovo pateiktu rašytiniu įrodymu apie sumažėjusią įkeisto turto vertę.

114. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje vadovaujasi turto vertinimo pažymomis, kaip įrodymu, pagrindžiančiu pasikeitusią turto vertę.

12Atsakovas UAB „Macro Investment“ atsiliepime į ieškovo AB DnB NORD banko atskirąjį skundą prašo teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime pažymima, kad ieškovo naudai įkeisto turto vertės visiškai pakanka jo reikalavimų įvykdymui. Atsakovas kreipėsi į nepriklausomą turto vertintoją UAB „Turto spektras“, kuris atliko ieškovo naudai įkeisto turto preliminarų vertinimą ir nustatė, jog įkeisto turto vertė 2010 m. gegužės 11 d. yra nuo 100 000 000 Lt iki 115 000 000 Lt. Kadangi ieškovo naudai įkeisto turto realiai pakaktų pareikštiems reikalavimams įvykdyti, nėra pagrindo taikyti papildomus ribojimus atsakovui. Teismas pagrįstai ir teisėtai nesivadovavo ieškovo pateiktais įrodymais apie turto vertę. Ieškovo pateikta turto vertinimo pažyma yra atlikta paties ieškovo turto vertinimo skyriaus vertintojo, o tokios aplinkybės kelia abejonių šio dokumento objektyvumu. Ieškovas privalėjo įrodyti, kokia šiuo metu yra jo naudai įkeisto turto vertė ir kiek konkrečiai ji skiriasi nuo hipotekos lakštuose nurodytos turto vertės, tačiau to nepadarė.

13Atskirasis skundas atmestinas.

14Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atmetė ieškovo AB DnB NORD banko prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro ieškovo atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320, 338 str.).

15Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią objektyvaus pobūdžio prielaida, kad teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartį byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. birželio 12 d. nutartį byloje Nr. 2-428/2008; ir kt.). Ši prezumpcija nėra absoliuti. Ją taikydamas teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus asmens finansines galimybes. Todėl ieškinio didelė suma savaime nesudaro pagrindo byloje automatiškai taikyti turto areštą, kaip procesinio pobūdžio apsaugos priemonę. Priešingu atveju šio klausimo išsprendimas, vien tik esant didelei reikalavimo sumai (kurią savo nuožiūra nustato ieškovas), bet neatsižvelgiant į kitas reikšmingas aplinkybes, reikštų formalų, o ne realų, konstitucinėmis normomis pagrįstą teisingumo vykdymą. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias bylos aplinkybes, atsižvelgti į šalies finansines galimybes, ir tik tokiu atveju spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo ir pagrįstumo.

16Ieškovo pareikštų reikalavimų suma siekia 27 717 741,26 eurų (95 703 817,02 Lt). Jo reikalavimai siejami su atsakovu UAB „Macro Investment“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „Megrame“) sudarytomis sutartimis: 2007 m. rugpjūčio 31 d. kredito linijos sutartimi Nr. 2237-07TV bei tos pačios dienos kreditavimo sutartimi Nr. 2236-07IV (b. l. 1-3). Iš bylos duomenų matyti, kad 2007 m. rugpjūčio 31 d. kredito linijos sutarties Nr. 2237-07TV ir tos pačios dienos kreditavimo sutarties Nr. 2236-07IV užtikrinimui buvo įkeisti: 15,7800 ha žemės sklypas, esantis Guopstų k., Trakų r. sav., kurio vertė šalių susitarimu nurodyta 15 800 000 Lt (b. l. 6-8, 9-11), gamybinis pastatas ir pagrindas technologinei įrangai, esantys Guopstų k., Trakų r. sav., kurie šalių susitarimu įvertinti 75 010 000 Lt (b. l. 12-14, 15-17), administracinis pastatas, siurblinė, sargo namelis, arteziniai gręžiniai, lietaus vandens valymo įrenginiai, buitinių nuotekų filtracijos įrenginiai, riebalų gaudyklės, aikštelė, geriamojo vandens tinklai, gaisrinio vandens tinklai, ūkinės kanalizacijos tinklai, lietaus kanalizacijos tinklai, esantys Guopstų k., Trakų r. sav., kurių bendra įkeitimo vertė nurodyta 32 263 000 Lt (b. l. 18-23, 24-29). Pasak ieškovo, įkeistas turtas neužtikrina visų pareikštų reikalavimų sumos, todėl būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas pateikė savo padalinio - Turto vertinimo skyriaus 2010 m. kovo 23 d. pažymą Nr. MV100323, kurioje nurodyta, jog 15,7800 ha žemės sklypo rinkos vertė yra 50 000 000 Lt, o likvidacinė vertė yra 25 000 000 Lt, taip pat 2010 m. kovo 23 d. turto apžiūrėjimo ir įvertinimo aktą Nr. MV100323a, kuriame nurodyta, jog kito aukščiau nurodyto turto vertė yra 48 100 000 Lt, o likvidacinė vertė 24 050 000 Lt (b. l. 31-32). Atsakovas UAB „Macro Investment“, gavusi ieškovo atskirąjį skundą, pateikė 2010 m. gegužės 11 d. UAB „Turto spektras“ nekilnojamojo turto (gamybinės bazės ir 15,7800 ha žemės sklypo) preliminaraus įvertinimo pažymą (b. l. 49-66), kuria aukščiau paminėto viso turto atkuriamųjų kaštų metodu apskaičiuota vertė nurodyta nuo 100 000 000 Lt iki 115 000 000 Lt. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad įkeitimu užtikrintos prievolės įvykdymui užtikrinti laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju ir tokiu mastu, kiek prievolės įvykdymui užtikrinti nepakanka įkeisto turto (2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis byloje Nr. 2-956/2009, 2009 m. balandžio 9 d. nutartis byloje Nr. 2-415/2009, 2008 m. gruodžio 24 d. nutartis byloje Nr. 2-933/2008 ir kt.). Ši nuostata grindžiama tuo, jog pareiškus ieškinį dėl prievolės, kurios įvykdymas yra užtikrintas įkeitimu (hipoteka), tinkamo įvykdymo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeistų ekonomiškumo ir proporcingumo principus, nes esant tam pačiam pagrindinės prievolės atsiradimo pagrindui, tiek įkeitimu (hipoteka) kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemone, tiek laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama tų pačių tikslų įgyvendinimo – kreditoriaus (ieškovo) reikalavimų patenkinimo. Kaip matyti, ieškovo pareikštų reikalavimų atsakovui įvykdymas yra užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka (įkeitimu). Pardavus įkeistą turtą, hipotekos kreditorius turi pirmumo teisę prieš kitus skolininko kreditorius į visišką jo reikalavimų patenkinimą iš sumos, gautos pardavus tokį turtą (CK 4.192 str. 1 d.). Prievolės užtikrinimas hipoteka (įkeitimu) iš esmės atitinka tuos pačius tikslus, kurie keliami taikant laikinųjų apsaugos priemonių institutą. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos ir parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, t.y. teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka užtikrinti galimo teismo sprendimo įvykdymą. Šiuo atveju tarp šalių iš esmės kyla ginčas dėl to, kokia šiuo metu yra ieškovui įkeisto turto vertė ir ar ieškovui įkeisto turto pakanka užtikrinti atsakovams pareikštus reikalavimus. Teismas, spręsdamas šį klausimą, įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyvių aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (CPK 185 str. 1 d.).

17Teisėjų kolegija sutinka su skundo motyvais ta apimtimi, jog Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje vadovaujasi turto vertinimo pažymomis, kaip įrodymu, pagrindžiančiu pasikeitusią turto vertę, todėl ji vadovaujasi tiek ieškovo, tiek atsakovo pateiktais duomenimis apie turto vertę. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą pažymi, jog šiuo atveju objektyviau ir teisingiau yra vadovautis atsakovo pateiktu turto įvertinimu, kurį atliko UAB „Turto spektras“, o ne paties ieškovo, turinčio teisinį suinteresuotumą sprendžiamu klausimu, Turto vertinimo skyriaus pateiktais vertinimais. Manytina, kad ieškovas, teikdamas atitinkamą išvadą apie turto vertę, turi ir turėjo tiesioginį suinteresuotumą šio turto konkrečios vertės nurodymu. Tokiu atveju pateiktas turto vertinimas gali sukelti abejonių dėl išvados visiško objektyvumo (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartį byloje Nr. 2-1168/2009). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovo pateiktas turto vertinimas yra artimesnis nagrinėjamos bylos datai, o lyginant turto vertę, kuri buvo nurodyta sutarties šalių susitarimu, su vėliau ginčo šalių teikiamomis turto vertėmis, teisėjų kolegijos įsitikinimu, ieškovui įkeisto turto vertė nėra nukritusi žemiau ieškovo pareikštų reikalavimų sumos. Nors teisėjų kolegija ir sutinka su skundo motyvais, kad nekilnojamojo turto kainos yra sumažėjusios, o tuo pačiu yra sumažėjusios ir hipotekos lakštuose nurodytos turto vertės, tačiau bylos medžiagos pagrindu negalima daryti išvados, jog įkeisto turto vertė būtų iš esmės sumažėjusi tokia apimtimi, jog neužtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Šioje apeliacijoje sprendžiamas tik procesinio teisinio pobūdžio klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo, o teisėjų kolegija nesprendžia dėl tikslios aukščiau nurodyto turto vertės, nes tai nėra tiesioginis apeliacijos dalykas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo atveju yra objektyvu, sąžininga ir teisinga vadovautis atsakovo pateikta UAB „Turto spektras“ (kaip nepriklausomo turto vertintojo) 2010 m. gegužės 11 d. preliminaria įvertinimo pažyma, kurioje turto vertė nurodyta nuo 100 000 000 Lt iki 115 000 000 Lt. Atsižvelgiant į tokį įkeisto turto įvertinimą darytina išvada, kad ieškovui įkeisto turto realiai pakaktų teismo sprendimui ieškovo pareikštiems 27 717 741,26 eurų (95 703 817,02 Lt) dydžio reikalavimams įvykdyti ir nėra objektyvaus pagrindo taikyti papildomus ribojimus atsakovui. Pakartotinis ieškovo reikalavimų užtikrinimas laikinosiomis apsaugos priemonėmis būtų perteklinis, neatitiktų protingumo, teisingumo, ekonomiškumo principų, suvaržytų atsakovo teises labiau, negu būtina ieškovo reikalavimams patenkinti. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pateiktus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju įkeisto turto pakanka teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti ir nėra objektyvaus pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

18Išdėstytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis, kuria atsisakyta pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui UAB „Macro Investment“, yra nepagrįsta ir/ar neteisėta. Ieškovo atskirojo skundo motyvais skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329, 338 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad pasikeitus faktinei situacijai prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali būti reiškiamas bet kurioje vėlesnėje bylos nagrinėjimo stadijoje (CPK 144 str.).

19Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

20Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.