Byla 2A-395/2007

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio, sekretoriaujant Vaidai Stepanavičiūtei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Andriui Beniušiui, atsakovui J. R. M., atsakovo A. M. atstovui advokatui Algirdui Matuizai, trečiojo asmens akcinės bendrovės Turto bankas atstovui R. I., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios J. M. individualios įmonės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. kovo 28 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-305-230/2007 pagal ieškovo bankrutuojančios J. M. individualios įmonės ieškinį atsakovams J. R. M. ir A. M., tretieji asmenys akcinė bendrovė Turto bankas, Valstybinio socialinio draudimo valdybos Trakų skyrius ir uždaroji akcinė bendrovė ,,Inter Partes“, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2005 m. lapkričio 7 d. nutartimi sujungė civilines bylas pagal ieškovų Vilniaus apskrities VMI, UAB „Inter Partes“ ir VSDFV Trakų skyriaus pareikštus ieškinius atsakovams A. M. ir J. R. M., trečiasis asmuo J. M. IĮ, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (t. 1, b. l. 66). To paties teismo 2006 m. vasario 28 d. nutartimi byla buvo perduota Vilniaus apygardos teismui (t. 2, b. l. 47). Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 2 d. nutartimi J. M. IĮ buvo iškelta bankroto byla (t. 2, 58), todėl Vilniaus apygardos teismas 2006 m. balandžio 7 d. žodine nutartimi pakeitė šalis nagrinėjamoje civilinėje byloje ir vietoje nurodytų ieškovų Vilniaus apskrities VMI, VSDFV Trakų skyriaus ir UAB „Inter Partes“ ieškovu įtraukė J. M. IĮ, ankstesnius ieškovus pripažindamas trečiaisiais asmenimis (t. 2, b. l. 65-66). Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. birželio 6 d. nutarties pagrindu byla perduota Kauno apygardos teismui (t. 2, b. l. 91).

4Ieškovas bankrutuojanti J. M. IĮ, remdamasis CK 6.66 straipsnio nuostatomis, prašė teismo pripažinti negaliojančiomis 2001 m. spalio 23 d. žemės sklypų dovanojimo sutartis, kuriomis atsakovas J. R. M. padovanojo savo sūnui A. M. 1/2 dalį žemės sklypo, ( - ), ir žemės sklypą, ( - ), esančius ( - ). Ieškovas šį turtą prašė įskaityti į bendrą J. R. M. turtą ir naudoti visų kreditorių reikalavimams tenkinti. Ieškovo nuomone, šiais sandoriais buvo pažeistos J. M. IĮ kreditorių teisės, nes įmonė sandorių sudarymo metu neturėjo galimybės atsiskaityti su kreditoriais, o padovanojus sklypus įmonės kreditorių galimybės atgauti individualios įmonės skolas dar labiau sumažėjo. Atsakovas J. R. M. prašė ieškinį tenkinti, nurodydamas, jog perleisdamas turtą jis iš tikrųjų pasielgė nesąžiningai, nes sandoriai buvo sudaryti siekiant išvengti skolų.

5Atsakovas A. M. su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad sklypų dovanojimo metu dovanotojo valia buvo padovanoti turtą sūnui, o atsakovas J. R. M. apie savo nesąžiningumą prabilo tik tuomet, kai jų šeima iširo. Atsakovas taip pat nurodė, kad vien įmonės valdytos parduotuvės vertė tuo metu galėjo padengti visus įsiskolinimus, be to, buvo areštuota gamybinė įranga.

6Kauno apygardos teismas 2007 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinį atmetė, nes nenustatė, kad ginčijami sandoriai jų sudarymo metu kokiu nors būdu būtų pažeidę kreditorių teises. Teismas konstatavo, jog ginčo sandorių sudarymo metu įmonė turėjo pakankamai turto kreditoriniams reikalavimams padengti, todėl nebuvo ir negalėjo būti poreikio ir priežasčių slėpti kitą turėtą turtą. Šią išvadą teismas grindė iš bylos medžiagos nustatęs, jog bendra įmonės galiojančių įsiskolinimų suma ginčo sandorių sudarymo metu sudarė apie 262 726,38 Lt, tačiau J. M. IĮ tuo metu disponavo didelės vertės turtu, tai yra turėjo parduotuvę su rūsiu bei kitą 100 000 Lt vertės ilgalaikį turtą. Teismas sprendė, kad minėta parduotuvė buvo parduota iš varžytinių už 268 000 Lt ir tokios vertės būtų pakakę sandorio sudarymo metu nustatytiems kreditorių reikalavimams patenkinti. Be to, teismas nustatė, kad parduotuvės patalpos registrų įmonės buvo įvertintos 840 931 Lt, todėl, teismo nuomone, būtų neteisinga laikyti, kad skolininkas ginčo sandorių sudarymo metu galėjo ar turėjo žinoti, jog taip įvertinto turto galėtų nepakakti susidariusiems kreditorių reikalavimams patenkinti, ir kad reikėjo imtis nesąžiningų veiksmų, tai yra perleisti kitą asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą – ginčo žemės sklypus, kurių vertė tuo metu sudarė tik atitinkamai 6 854 Lt ir 4 647 Lt.

7Teismas nurodė, jog negalima nustatyti, dėl ko minėtas ilgalaikis turtas nebuvo parduotas, ir kur jis yra šiuo metu, tačiau, teismo teigimu, už tai turėtų būti atsakingas turtą perėmęs saugoti įmonės savininkas J. R. M., kuriam šiuo metu yra iškelta baudžiamoji byla dėl turto iššvaistymo. Esant tokiai situacijai, teismas sprendė, kad kreditorių interesus įmonės savininkas galėjo pažeisti, tačiau ne nesąžiningai sudarydamas ginčo sandorius, o kitu būdu – iššvaistydamas perduotą saugoti turtą. Teismas sprendė, jog negalima besąlygiškai remtis šiuo metu išsakoma atsakovo J. R. M. pozicija, nes šis atsakovas apie savo neva nesąžiningą elgesį sudarant ginčo sandorius pareiškė tik 2005 m. birželio 15 d., kai įvyko konfliktai su buvusia šeima.

8Apeliaciniu skundu ieškovas bankrutuojanti J. M. IĮ prašo minėtą teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti. Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

91. Teismas pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas, nes nevisapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus. Pirma, teismas nevertino visų ginčo sandorių sudarymo metu buvusių įmonės įsiskolinimų kreditoriams, nesivadovavo 1998 m. balandžio 10 d. Trakų rajono VMI patikrinimo pažyma, kurioje nustatyta, jog įmonės įsiskolinimai siekia 302 362 Lt, be to, yra papildomas 199 645 Lt įsiskolinimas ŽŪB. Antra, teismas turėjo įvertinti realią ginčo sklypų vertę dovanojimo metu, o ne vadovautis verte, nurodyta nuosavybės teisės pažymėjimuose. Trečia, teismas, nurodydamas, jog įmonė turėjo kito ilgalaikio 100 000 Lt vertės turto, neįvertino svarbaus įrodymo – J. M. IĮ gamyboje esančio ilgalaikio naudojimo turto sąrašo ir šio turto nusidėvėjimo paskaičiavimo, pagal kuriuos reali turto vertė 2001 m. sausio 1 d. buvo vos 1 Lt. Ketvirta, teismas, teigdamas, jog įmonės valdomos parduotuvės su rūsiu pilnai pakako kreditoriniams reikalavimams įvykdyti, neįvertino aplinkybės, jog šis nekilnojamasis turtas sandorio sudarymo metu buvo įkeistas AB bankui NORD/LB Lietuva. Be to, ir iš 2004 m. vasario 5 d. antstolės patvarkymo matyti, jog pardavus turtą už jį gautų lėšų nepakaktų kreditorių reikalavimams patenkinti. Penkta, tai, kad įmonė tapo nemoki po ginčo sandorių sudarymo, patvirtina aplinkybė, jog po sandorių sudarymo praėjus vos keliems mėnesiams, buvo areštuotas J. R. M. turimas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, Trakų rajono apylinkės teisme iškeltos 7 civilinės bylos, pradėti turto realizavimo veiksmai, ko pasėkoje visiškai nutraukta įmonės veikla ir iškelta bankroto byla.

102. Teismas pažeidė CPK 270 straipsnio ketvirtosios dalies 3 punktą, nes nemotyvuotai atmetė 1998 m. balandžio 10 d. Trakų rajono VMI patikrinimo aktą Nr. 78, J. M. IĮ gamyboje esančio ilgalaikio naudojimo turto sąrašus ir šio turto nusidėvėjimo paskaičiavimus.

113. Teismas turėjo konstatuoti atsakovo nesąžiningumą, nes šią aplinkybę patvirtina ne tik paties atsakovo pareiškimas, bet ir 2001 m. rugpjūčio 29 d. dovanojimo sutartis, kuria atsakovas J. R. M. kartu su savo sutuoktine perleido nuosavybės teise valdomą dar vieną žemės sklypą ir gyvenamąjį namą savo sūnui. Teismas nepagrįstai siejo atsakovo šeimos santykius su jo pareiškimu apie nesąžiningumą, nes konfliktai šeimoje kilo ne prieš šį pareiškimą, o po jo.

124. Nepagrįstas teiginys, jog įmonė veiklą vykdė iki 2004 m., nes byloje esantys įrodymai patvirtina, kad visas įmonei priklausantis turtas buvo areštuotas ir pradėtas realizuoti 2002 m.

135. Teismo konstatuota aplinkybė dėl A. M. sąžiningumo bei patirtų išlaidų, nepaneigia fakto, kad ginčo sandoriais buvo pažeistos kreditorių teisės.

14Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. M. prašo skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad įmonė iki 2004 m. vykdė normalią įprastinę veiklą, ir po ginčo sandorių sudarymo turėjo pakankamai turto atsiskaityti su kreditoriais. Ginčo sklypai buvo dovanoti ne siekiant išvengti atsakomybės prieš kreditorius, o tėvų gera valia, susieta su motinos liga. Vėliau santykiai šeimoje pašlijo, atsakovas J. R. M. pradėjo nesirūpinti nei šeima, nei įmone, girtauti. Šeima iširo dėl jo kaltės, o kerštaudamas jis pateikė per 13 ieškinių bei skundų teismams, kurių didesnė dalis jau išnagrinėta bei atmesta. Atsakovas J. R. M. išpardavė įmonės turtą už nepagrįstai mažą kainą, iššvaistė jį, dėl to yra pradėtas ikiteisminis tyrimas.

15Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Vilniaus apskrities VMI nurodo, kad 2006 m. spalio 31 d. mokestinių nepriemokų ir jų bylų perdavimo ir priėmimo aktu Nr. 27 perleido AB Turto bankui kreditorinio reikalavimo teisę į 37 266, 32 Lt mokestinę nepriemoką ir Vilniaus apygardos teismas 2006 m. lapkričio 30 d. nutartimi išbraukė VMI iš įmonės kreditorių sąrašo, o antros eilės kreditoriumi patvirtino AB Turto banką. Dėl to Vilniaus apskrities VMI nurodė, jog neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Atsižvelgdama į šį Vilniaus apskrities VMI atsiliepimą, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. gruodžio 10 d. žodine nutartimi pakeitė procese Vilniaus regiono VMI jos teisių perėmėju AB Turto banku (t. 3, b. l. 109).

16Apeliacinis skundas tenkintinas.

17Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus, nustatė bylos aplinkybes, o taip pat suklydo taikydamas teisės normas ir dėl to neteisingai išnagrinėjo šią bylą (CPK 263 str.). Skundžiamas teismo sprendimas naikinamas remiantis tokiais motyvais:

18Nagrinėjamu atveju ieškovas bankrutuojanti J. M. IĮ prašė teismo pripažinti negaliojančiomis 2001 m. spalio 23 d. žemės sklypų dovanojimo sutartis, kuriomis atsakovas J. R. M. padovanojo savo sūnui A. M. du žemės sklypus, esančius ( - ), įskaityti šį turtą į bendrą J. R. M. turtą ir naudoti visų kreditorių reikalavimams tenkinti. Ieškovo nuomone, šiais sandoriais buvo pažeistos kreditorių teisės, nes įmonė jų sudarymo metu jau neturėjo galimybės atsiskaityti su kreditoriais, o padovanojus sklypus padėtis dar pablogėjo (CK 6.66 str.). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė, nurodydamas, jog įmonės kreditorių interesai pažeisti nebuvo, nes ginčo sandorių sudarymo metu, teismo nuomone, įmonė turėjo pakankamai turto kreditoriniams reikalavimams padengti, todėl nebuvo ir negalėjo būti poreikio ir priežasčių slėpti kitą turėtą turtą. Apeliantas su tokia teismo išvada nesutinka. Taigi nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas dėl actio Pauliana reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo.

19Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs CK 6.66 straipsnio nuostatomis siekiamus tikslus bei šių teisinių nuostatų taikymo sąlygas, nurodydamas, jog actio Pauliana – tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių sudaryti jis neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Šio teisės instituto pagrindinė paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Kreditorius, reikšdamas Pauliano ieškinį, pirmiausiai siekia atkurti pažeistą skolininko mokumą, sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai ir be pagrindo perleido kitiems asmenims. Skirtingai nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, Pauliano ieškinio pagrindinė paskirtis ir tikslas yra kompensacinis, o sandorio pripažinimas negaliojančiu yra tik priemonė atkurti skolininko pažeistą mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2004; 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2005; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007, ir kt.).

20Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai aiškino, jog kreditorius turi teisęs ginti savo teises ginčydamas skolininko sudarytą sandorį, tai yra remdamasis actio Pauliana, tik esant konkrečiai CK 6.66 straipsnyje įtvirtintoms sąlygoms: 1) skolininkas ginčo sandorio sudaryti neprivalėjo, 2) sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, 3) skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Taigi nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl ieškinio pagrįstumo, turi būti analizuojama, ar yra pagrindas konstatuoti esant visas minėtas actio Pauliana sąlygas.

211. Dėl skolininko prievolės sudaryti ginčo sandorį.

22Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju ši sąlyga įrodinėjimo nereikalauja, nes nėra nustatyta prievolės sudaryti dovanojimo sandorius. Taigi aktualios yra kitos sąlygos.

232. Dėl kreditorių teisių pažeidimo sudarant ginčo sandorį.

24Teismas skundžiamame sprendime teisingai aiškino, kad CK 6.66 straipsnis tiesiogiai bei konkrečiai nurodo, kokie sandoriai laikomi pažeidžiančiais kreditoriaus teises, tai yra įstatymas numato, kad sandoris laikomas pažeidžiančiu kreditoriaus teises, jei: 1) dėl sandorio skolininkas tampa nemokus, 2) būdamas nemokus skolininkas suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, 3) sandoriu kitaip pažeidžiamos kreditorių teisės. Pastarasis punktas leidžia spręsti, jog CK 6.66 straipsnis pateikia ne baigtinį, o pavyzdinį kreditorių teises pažeidžiančių sandorių sąrašą. Klausimas, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai ir teisės, turi būti sprendžiamas vertinant konkrečios bylos faktines aplinkybes. Nustatinėjant šią Pauliano ieškinio instituto taikymo sąlygą, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad kreditoriaus teisės gali būti pažeistos ir tokiais skolininko sudarytais sandoriais, kurie, nors ir nesukėlė skolininko bendro nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus reikalavimams patenkinti; kreditoriaus teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažintas ir toks sandoris, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka gerokai ilgiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2006; 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2005). Kreditoriaus teisių pažeidimu CK 6.66 straipsnio pirmosios dalies prasme taip pat laikytinas ir sumažėjęs skolininko mokumas, kai kreditorius praranda galimybę visiškai arba iš dalies patenkinti savo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2004; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2006).

25Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad sudarant ginčo dovanojimo sandorius buvo pažeistos kreditorių teisės. Šią išvadą teismas grindė nurodydamas, jog nors J. M. IĮ ginčo sandorių sudarymo metu turėjo įsiskolinimų bendrai 262 726,38 Lt sumai, tačiau, teismo nuomone, įmonė tuo metu disponavo didelės vertės turtu, tai yra turėjo parduotuvę su rūsiu, kuri nors buvo parduota iš varžytinių už 268 000 Lt, tačiau tokios vertės būtų pakakę sandorio sudarymo metu nustatytiems reikalavimams patenkinti. Be to, teismas nurodė, jog įmonė turėjo kitą ilgalaikį turtą, kurio vertė galėjo būti apie 100 000 Lt.

26Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, sprendžia, jog nors teismas teisingai išaiškino taikytinas teisės normas, tačiau byloje esančius įrodymus įvertino nevisapusiškai ir nepagrįstai sprendė, jog įmonės turėtas turtas pilnai užtikrino, jog kreditorių teisės nebus pažeistos (CPK 185 str.). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, todėl tik kreditoriui turint galiojančią reikalavimo teisę, galima taikyti įstatytų leidėjo jo interesų apsaugai nustatytą gynybos būdą - actio Pauliana ieškinį. Dėl to būtina nustatyti įmonės įsiskolinimų bei turimo turto apimtį ir skolininko galimybes atsiskaityti su kreditoriais po ginčijamų sandorių sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006, 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-540/2006, 2004 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2004). Taigi siekiant įvertinti situaciją šiuo aspektu, būtina nuodugniai išanalizuoti įmonės finansinę būklę ginčo sandorių sudarymo metu. Ši analizė bei jos pagrindu daromos išvados negali būti formalios ir remtis tik nurodomomis turėto turto vertėmis bei skolų dydžiais. Be šių svarbių aplinkybių būtina įvertinti ir tai, kada skolos atsirado, kiek jų buvo, kaip vyko įmonės verslas, ar jos veikla buvo pelninga, kokiu turtu įmonė disponavo, ar tai buvo likvidus turtas ir pan. Būtina įvertinti ir tai, kad paprastai įmonės bankrotas ir nemokumas nėra staigiai atsirandanti būsena, o tai yra ilgo proceso, kurio metu įmonės verslas yra nepelningas ir skolos kaupiasi palaipsniui, rezultatas. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, būtina įvertinti įmonės finansinė būklę konkrečiu momentu – ginčo sandorių sudarymo metu.

27 Dėl J. M. IĮ įsiskolinimų kreditoriams 2001 m. spalio 23 d.

28Prie nagrinėjamos civilinės bylos yra prijungtos septynios Trakų rajono apylinkės teismo civilinės bylos bei viena Širvintų rajono apylinkės teismo civilinė byla, kurios patvirtina aplinkybę, jog įmonė ginčo sandorių sudarymo metu turėjo įsiskolinimų kreditoriams. Vertinant šiuos įrodymus taip pat svarbu atsižvelgti į tai, už kokį laikotarpį susidariusias skolas kreditoriai prašė priteisti minėtose bylose, kada buvo paduoti ieškiniai ir kt.

291. Trakų rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-2-1799-05/2001: ieškovas A. V. firma ,,Alvas“ 2001 m. lapkričio 7 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu atsakovui J. M. IĮ dėl skolos priteisimo. Nurodė, kad atsakovas neatsiskaitė pagal 2000 m. sausio 28 d. sutartį ir 2001 m. sausio 1 d. atsakovas buvo skolingas 2 386,52 Lt, o už laikotarpį nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2001 m. lapkričio 5 d. likos skolingas 1 171,24 Lt. Teismas 2001 m. gruodžio 10 d. įsakymu priteisė iš atsakovo 1 345,45 Lt.

302. Trakų rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. L-2-466-05/2002: ieškovas UAB ,,Bennet distributors“ 2002 m. vasario 13 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu atsakovui J. M. IĮ dėl skolos priteisimo. Nurodė, kad atsakovas neatsiskaitė pagal 2000 m. sausio 17 d. sutartį už prekes 2001 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais. Šalys 2001 m. spalio 5 d. sudarė skolos likvidavimo sutartį, pagal kurią skolininkas J. M. IĮ įsipareigojo skolą sumokėti dalimis, tačiau to nepadarė. Teismas 2002 m. kovo 25 d. teismo įsakymu priteisė iš atsakovo 12 839,99 Lt.

313. Trakų rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-1040-05/2002: ieškovas UAB ,,ARTRIO-2“ 2002 m. gegužės 22 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui J. M. IĮ dėl skolos priteisimo. Nurodė, kad atsakovas neatsiskaitė su juo pagal 2001 m. sausio 27 d. sutartį už prekes, gautas 2001 m. gegužės mėnesį bei 2002 m. vasario mėnesį. taip pat ieškovas nurodė, kad daug kartų ragino atsakovą atsiskaityti. Teismas 2002 m. birželio 6 d. sprendimu ieškovui UAB ,,ARTRIO-2“ iš atsakovo J. M. IĮ priteisė 27 580 Lt.

324. Trakų rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-436-05/2002: ieškovas UAB ,,Omnitel“ 2002 m. vasario 12 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui J. M. IĮ dėl skolos priteisimo. Nurodė, kad atsakovas neatisiskaitė pagal 2000 m. liepos 3 d. sutartį už 2001 m. liepos – rugsėjo mėnesiais pateiktas sąskaitas. Teismas 2002 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovo 5 380,16 Lt.

335. Trakų rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. L2-233-05/2002: ieškovas Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra (LATGA-A) 2001 m. gruodžio 20 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu atsakovui J. M. IĮ dėl skolos priteisimo. Nurodė, kad atsakovas neatsiskaitė pagal 1996 m. rugsėjo 11 d. sutartį dėl kūrinių naudojimo nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2001 m. rugsėjo 30 d. Teismas 2002 m. sausio 14 d. teismo įsakymu priteisė iš atsakovo 699,66 Lt.

346. Trakų rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. L-2-1883-05/2001: ieškovas UAB ,,Mineraliniai vandenys“ 2001 m. lapkričio 22 d. kreipėsi į teismą su pareikšimu atsakovui J. M. IĮ dėl skolos priteisimo. Nurodė, kada atsakovas neatsiskaitė pagal 2001 m. gegužės 14 d. sutartį už prekes, gautas 2001 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais. Teismas 2001 m. gruodžio 22 d. teismo įsakymu priteisė iš atsakovo 19 417,79 Lt.

357. Trakų rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-938-07/2002: ieškovas UAB ,,Lietuvos draudimo“ kreditų draudimas 2002 m. balandžio 29 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui J. M. IĮ dėl skolos priteisimo. Nurodė, kad pagal reikalavimo perleidimo sutartis perėmė kreditorių UAB ,,Trojina“, UAB ,,Mineraliniai vandenys“, UAB ,,Bigreta“, R. Č. firmos ,,Osama“ finansinius reikalavimus atsakovui pagal sąskaitas, išrašytas 2001 m. liepos- rugpjūčio mėnesiais. Taip pat šios bylos medžiagoje yra UAB ,,Lietuvos draudimo“ kreditų draudimas 2001 m. gruodžio 28 d., 2002 m. sausio 31 d., 2001 m. lapkričio 30 d., 2002 m. balandžio 26 d. reikalavimai, siųsti atsakovui, kuriuose apgailestaujama dėl to, kad atsakovas nereagavo į buvusių kreditorių pastangas išlaikyti gerus santykius bei nurodoma, jog negrąžinus skolų bus kreipiamasi į teismą (b. l. 12, 18, 32, 40). Teismas 2002 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovo 12 347,88 Lt.

368. Širvintų rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. L-2-724-01/2002: ieškovas J. K. 2002 m. lapkričio 12 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu atsakovui J. M. IĮ dėl paskolos grąžinimo. Nurodė, kad pagal 1999 m. kovo 30 d. sutartį paskolino atsakovui 24 000 Lt, tačiau atsakovas 2001 m. rugsėjo 3 d. grąžino tik 3 000 Lt, motyvuodamas tuo, jog jo finansinė padėtis yra sunki. Teismas 2002 m. gruodžio 17 d. teismo įsakymu priteisė iš atsakovo 30 125 Lt. Kaip matyti iš šių civilinių bylų medžiagos, daugelis atsakovo J. M. IĮ įsiskolinimų minėtiems kreditoriams atsirado 2001 m. liepos-rugsėjo mėnesiais, tai yra iki ginčo sandorių sudarymo. Taigi dovanojimo sandorių sudarymo metu įmonė turėjo įsiskolinimų nurodytų civilinių bylų kreditoriams bendrai apie 109 736 Lt sumai. Be to, iš minėtų bylų medžiagos matyti, kad skolininkas buvo raginamas atsiskaityti ir kai kuriose bylose yra duomenų, jog įmonės savininkas pats nurodė, kad jo finansinė padėtis yra sunki, 2001 m. spalio 5 d. su kreditoriumi UAB ,,Bennet distributors“ sudarė skolos likvidavimo sutartį, pagal kurią įsipareigojo skolą grąžinti dalimis, tačiau ir šios sutarties nevykdė. Šias skolas patvirtina ir teismui pateikta rašytinių įrodymų suvestinė (t. 3, b. l. 59).

37Aplinkybę, jog ginčo sandorių sudarymo metu įmonė turėjo ir kitų įsiskolinimų, patvirtina kiti byloje esantys įrodymai.

38Trakų rajono VMI 1998 m. balandžio 10 d. patikrinimo akte Nr. 78 konstatuota, kad įmonė įsigijo prekių, žaliavų ir už tas prekes nesumokėjo, todėl 1998 m. sausio 1 d. susidarė 302 362 Lt įsiskolinimas, be to, prekių įsigijimui įmonė naudoja paskolas ir paskolos likutis 1998 m. sausio 1 d. buvo 199 645 Lt (t. 2, b. l. 22). Iš Vilniaus apskrities VMI 2002 m. sausio 14 d. priminimo skolininkui J. M. IĮ matyti, jog įmonės įsiskolinimas 2002 m. sausio 9 d. buvo 28 748,87 Lt (t. 2, b. l. 24). Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apskrities VMI 2002 m. kovo 1 d. priėmė sprendimą Nr. 76 dėl išieškojimo nukreipimo į turtą, kuriame nurodyta, jog įmonės skola yra 29 295,22 Lt (t. 2, b. l. 29). Įmonei 2002 m. kovo 29 d. buvo siųstas raginimas geruoju sumokėti minėtą skolą (vykdomosios bylos Nr. 1024/2003 b. l. 7), tačiau byloje nėra duomenų, jog tai buvo padaryta. Vilniaus apskrities VMI 2005 m. spalio 27 d. pažymoje nurodyta, kad įmonė 2001 m. lapkričio 1 d. turėjo 33 117,22 Lt mokestinę nepriemoką (t. 2, b. l. 4). Vilniaus apskrities VMI 2006 m. sausio 23 d. rašte Nr. (14.2)-46 nurodė, jog inspekcija priverstinio išieškojimo veiksmus iš J. M. IĮ vykdo nuo 1998 m. lapkričio 27 d. (t. 2, b. l. 21). Taigi nurodyti byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia spręsti, kad įmonė ginčo sandorių sudarymo metu buvo skolinga VMI mažiausiai 28 748,87 Lt, tačiau labai tikėtina, jog ši skola buvo ir didesnė, nes, kaip minėta, VMI 2005 m. spalio 27 d. pažymoje nurodyta, kad įmonė 2001 m. lapkričio 1 d. turėjo 33 117,22 Lt mokestinę nepriemoką (CPK 185 str.).

39Taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Trakų rajono skyrius 2002 m. vasario 18 d. sprendimu nutarė išieškoti iš J. M. IĮ ne ginčo tvarka 3 376 Lt. Taip pat šiame sprendime konstatuota, jog tuo metu įmonės sąskaitoje piniginių lėšų nebuvo (t. 2, b. l. 40).

40Be to, įmonės turimas nekilnojamasis turtas – prekybos patalpos su rūsiu, buvo įkeistas kreditoriui AB Lietuvos žemės ūkio bankui užtikrinant įmonei suteiktos paskolos grąžinimą. Minėtas kreditorius 2002 m. birželio 7 d. kreipėsi dėl 139 566,15 Lt išieškojimo iš skolininko (vykdomosios bylos Nr. 1265/2003 medžiaga).

41Taigi bylos medžiaga leidžia konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir iš esmės teisingai nustatė apytikslę įmonės sandorių metu buvusių įsiskolinimų apimtį, tačiau skyrė per mažai dėmesio bendram situacijos vertinimui, tai yra neatsižvelgė į tai, jog skolos realiai atsirado 2001 m. liepos – rugsėjo mėnesiais, kad įmonė nelikvidavo šių įsiskolinimų, todėl kreditoriai ėmė kreiptis dėl jų išieškojimo teismo tvarka, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog įmonė sėkmingai atsiskaitytų bent su dalimi kreditorių, kad skolos nuolat palaipsniui augo ir pan. Visos šios aplinkybės leidžia abejoti teiginiais, kad sandorių sudarymo metu įmonės veikla buvo normali.

42Dėl J. M. IĮ turėto turto 2001 m. spalio 23 d.

43Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad dovanojimo sandorių sudarymo metu įmonė turėjo gamybines patalpas/parduotuvę, esančią ( - ), bei ilgalaikį turtą. Byloje vyksta ginčai dėl minėto įmonės turto vertės.

44Iš bylos medžiagos matyti, kad klausimas dėl parduotuvės vertės buvo spręstas ne kartą. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pagal AB LŽŪB užsakymu atliktą 2002 m. spalio 3 d. įvertinimą minėtų patalpų vertė buvo 290 000 Lt (vykdomoji byla Nr. 1265/2003 b. l. 4-22). Pripažinus antstolės veiksmus dėl turto įkainojimo neteisėtais ir atlikus vertinimą pagal antstolio užsakymą, šio turto vertė 2003 m. gegužės 2 d. buvo nustatyta 433 100 Lt, o priverstinio pardavimo atveju 346 500 Lt (vykdomoji byla Nr. 1265/2003, b. l. 34-62). Pagal Nekilnojamojo turto Registro duomenis nustatyta 840 931 Lt vidutinė parduotuvės rinkos vertė (vykdomoji byla Nr. 1265/2003, b. l. 83-85). Tačiau, kaip matyti iš bylos bei jos priedų medžiagos, minėtas nekilnojamasis turtas buvo parduotas iš varžytinių už 268 000 Lt (vykdomoji byla Nr. 1265/2003, b. l. 175).

45Pirmosios instancijos teismas, spęsdamas šiai bylai aktualų klausimą dėl įmonės kreditorių teisių pažeidimo sudarant kreditorių teisių pažeidimo galimybę. Be to, teismas nurodė, jog net ir parduotuvę pardavus už minėtus 268 000 Lt, tokios sumos būtų pakakę įmonės skoloms sumokėti.

46Teisėjų kolegija atmeta šiuos teismo teiginius ir sprendžia, kad, atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, susijusias su įmonės skolomis, nėra pagrindo laikyti, kad šis turtas užtikrino įmonės kreditorių reikalavimų visišką patenkinimą (CPK 185 str.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, vykdomoji byla pagal minėtos parduotuvės hipoteka užtikrinto 139 566,15 Lt išieškojimo iš skolininko J. M. IĮ buvo pradėta dar 2002 m. birželio 27 d., vyko ne vienos varžytynės, turto iš karto nepavyko parduoti, buvo pasiūlyta kreditoriui AB bankui NORD/LB turtą pasiimti, šis atsisakė tai padaryti ir minėtos patalpos buvo parduotos iš varžytinių tik 2003 m. gruodžio 17 d. (vykdomoji byla Nr. 1265, b. l. 28, 29, 30, 86, 90, 91, 92, 94, 95, 105, 121, 155, 156, vykdomoji byla Nr. 1024/2003, b. l. 25). Taigi šis nekilnojamasis turtas nebuvo lengvai parduotas ne tik dėl to, jog buvo skundžiamas jo įvertinimas bei antstolio veiksmai, tačiau ir dėl nesėkmingų varžytynių, dėl ko teko mažinti jo kainą. Be to, patalpos buvo parduotos pirkėjui pasiūlius tik 8 000 Lt daugiau nei pradinė turto kaina, iš esmės nebuvo jokio varžymosi tarp varžytynėse dalyvavusių dviejų pirkėjų (vykdomoji byla Nr. 1265/2003, b. l. 155-153). Tai leidžia abejoti realia parduotuvės verte bei teismo teiginiais, jog šis turtas buvo vertas gerokai daugiau, pagal registro duomenis – net 840 931 Lt. Bendra įmonės finansinė situacija leidžia spręsti, jog ir pardavus minėtą turtą gautų pinigų įmonės skoloms joms apmokėti neužteko (vykdomoji byla Nr. 1265/2003, b. l. 181, 177, 262, 269). Taigi bylos medžiaga neduoda pagrindo spręsti, kad įmonės turėtos parduotuvės patalpos pilnai užtikrino jos skolų grąžinimą, ypač įvertinus tai, jog šios patalpos buvo įkeistos hipoteka, o, kaip matyti iš bylos medžiagos, šią hipoteką turintis kreditorius kreipėsi dėl paskolos grąžinimo jau 2002 m. birželio mėnesį (CPK 185 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, įmonės savininkas, būdamas patyręs verslininkas, įvertinę minėtą įmonės finansinę situaciją, besikaupiančias įmonės skolas numanė ar galėjo numatyti, kad skoloms padengti turimo įkeisto turto nepakaks, todėl sudaryti ginčo sandoriai traktuotini, kaip sandoriai siekiant nuslėpti kitą turtą nuo kreditorių (CPK 185 str.).

47Be to, argumentai dėl per mažos turto pardavimo kainos atmestini dar ir todėl, kad, kaip išaiškino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. lapkričio 14 d. nutartyje, turto pardavimas už kelis kartus mažesnę kainą priskirtinas prie kreditoriaus teisių kitokių pažeidimų (civilinė byla Nr. 3K-3-573/2005).

48Pirmosios instancijos teismas, grįsdamas teiginius, jog įmonė ginčo sandorių sudarymo metu turėjo pakankamai turto, nurodė, kad įmonė turėjo ir kito ilgalaikio turto, kurio vertė galėjo būti apie 100 000 Lt. Šią išvadą teismas padarė nustatęs, jog vykdomosios bylos Nr. 1024/2003 medžiagoje yra duomenys apie tai, kad 2002 m. gegužės 9 d. turto arešto aktu buvo areštuotos 2 elektrinės duonos kepimo krosnys, kurių bendra vertė 80 000 Lt, o 2002 m. liepos 25 d. turto arešto aktu areštuota kito turto dar už 65 742 Lt (vykdomoji byla Nr. 1024/2003, b. l. 9, 24). Be to, 2004 m. vasario 11 d. buvo surašyti dar du turto arešto aktai: vienas 52 700 Lt sumai ir kitas 27 500 Lt sumai (vykdomoji byla Nr. 1024/2003, b. l. 30, 36). Teisėjų kolegija nurodo, jog teismas teisingai nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes – minėtais arešto aktais iš tiesų buvo areštuotas nurodytas turtas, tačiau teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, ar, siekiant patenkinti kreditorių reikalavimus, pavyko šį turtą parduoti nurodytomis kainomis. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šis turtas parduotas nebuvo neatsiradus nė vienam pirkėjui (vykdomoji byla Nr. 1024/2003, b. l. 10, 11, 12, 13, 14, 18, 19, t. 2, b. l. 149, 150). Kaip pagrįstai nurodė apeliantas, teismas neįvertino J. M. IĮ gamyboje esančio ilgalaikio naudojimo turto sąrašo ir šio turto nusidėvėjimo paskaičiavimo, iš kurių matyti, jog minėto turto vertė 2001 m. sausio 1 d. buvo 1 Lt (t. 3, b. l. 6-12). Be to, skiriasi ilgalaikio turto vertės, nurodytos turto areštų aktuose bei minėtame ilgalaikio turto sąraše. Šį skirtumą gerai atspindi byloje esantis ieškovo atstovo sudarytas minėtų verčių palyginimas (t. 3, b. l. 35-37). Ribotas kreditorių galimybes atgauti skolas patvirtina ir antstolės patvarkymai dėl piniginių lėšų paskirstymo, iš kurių matyti, jog pardavus turtą už jį gautų lėšų nepakako kreditorių reikalavimams patenkinti (vykdomoji byla Nr. 1024/2003, b. l. 65, 62, 59).

49Minėti įrodymai duoda pagrindą abejoti realiu šio ilgalaikio turto likvidumu bei galimybėmis jį pardavus atsiskaityti su kreditoriais jau ginčo sandorių sudarymo metu (CPK 185 str.). Be to, atsakovai priešingai neįrodė (CPK 178 str.). Tai, jog turtas nebuvo parduotas, leidžia spręsti, jos jis galėjo būti nepaklausus, įranga – pasenusi ar nusidėvėjusi. Tai, jog turto arešto metu nekilo ginčų dėl turto vertės tarp turto savininko ir antstolio, šios abejonės nepaneigia.

50

51Dėl ginčo sandorių įtakos J. M. IĮ kreditorių teisėms.

52Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau šiame sprendime nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog ginčo sandorių sudarymo metu buvęs įmonės skolinių įsipareigojimų bei turimo turto bei jo vertės santykis leidžia konstatuoti, kad dovanojimo sandoriais buvo apsunkinta kreditorių galimybė išreikalauti iš skolininko J. M. IĮ grąžinti susidariusias skolas, nes ginčo sandoriais buvo perduotas trečiajam asmeniui individualios įmonės savininko turtas, realiai buvęs vieninteliu turtu, į kurį kreditoriai būtų galėję nukreipti savo išieškojimus.

53Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad įmonė normaliai veikė iki 2004 m., o bankroto byla iškelta praėjus daugiau kaip ketveriems metams po sandorių sudarymo. Nors iš tiesų bylos medžiagoje yra įmonės savininko tvirtinimas, jog įmonės veikla buvo normali iki 2004 metų, tačiau nurodytos aplinkybės to nepatvirtina. Kaip matyti, jau nuo 2001 metų pabaigos įmonei keliama daug civilinių bylų dėl neatsiskaitymo už pateiktas prekes, jau 2002 metais areštuojamas bei pardavinėjamas iš varžytynių įmonės turtas. Vilniaus apskrities VMI net patvirtino, jog inspekcija priverstinio išieškojimo veiksmus iš įmonės vykdo nuo 1998 metų. Žinoma, šios aplinkybės, vertinamos po vieną, neduoda pagrindo konstatuoti, jog įmonė nevykdė veiklos. Užsiimant verslu natūralu, jog įmonė gali turėti laikinų įsiskolinimų, įmonė gali plėtoti savo verslą tam naudodama paskolas ir pan. Tačiau, kaip buvo minėta anksčiau, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama susidariusių aplinkybių visuma. Minėta, jog įmonės bankrotas paprastai nėra staiga atsitinkantis įvykis, tai gali būti ilgo įmonės nesėkmingo verslo vystymo pasekmė, todėl aplinkybę, kad bankroto byla iškelta praėjus ketveriems metams po ginčo sandorių sudarymo, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog minėti sandoriai neturėjo įtakos kreditorių galimybėms patenkinti savo reikalavimus individualiai įmonei, nukreipiant išieškojimą į įmonės savininko turtą. Akivaizdu, jog minėtos bylos aplinkybės leidžia spręsti, kad įmonė jau 2001 metais turėjo sunkumų, kurie ilgainiui augo bei lėmė bankrotą (CPK 185 str.). Kaip minėta, atsakovas, kaip patyręs verslininkas, galėjo tai numatyti.

54Teismas taip pat nurodė, jog negalima nustatyti, dėl ko minėtas ilgalaikis turtas nebuvo parduotas, ir kur jis yra šiuo metu, tačiau, teismo teigimu, už tai turėtų būti atsakingas turtą perėmęs saugoti įmonės savininkas J. R. M., kuriam šiuo metu yra iškelta baudžiamoji byla dėl turto iššvaistymo. Teisėjų kolegija sprendžia, jog šie teiginiai nepaneigia minėtos išvados, jog ginčo sandoriai sumažino kreditorių galimybes atsiskaityti su įmone, todėl pažeidė jų teises. Kaip minėta, tai, jog turtas nebuvo parduotas, leidžia abejoti jo likvidumu, taigi ir galimybėmis iš jo patenkinti kreditorinius reikalavimus. Aplinkybė, kad vėliau tas ilgalaikis turtas dingo ir dėl jo iššvaistymo buvo iškelta baudžiamoji byla, neduoda pagrindo kitaip vertinti susidariusios situacijos, nes, kaip minėta, nagrinėjant šią bylą sprendžiamas klausimas, ar dovanojimo sandoriai nepažeidė kreditorių teisių, todėl analizuojama įmonės turtinė situacija ginčo sandorių sudarymo metu. Dėl to tolimesnio turto likimo klausimas nėra aktualus. Byloje pateiktos nuotraukos neduoda pagrindo konstatuoti, jog turtas ginčo sandorio sudarymo metu nebuvo bevertis ar kad įranga buvo kokybiška bei vertinga, nes nėra aišku, kada šios nuotraukos buvo darytos, ar tikrai jose užfiksuota atsakovo įranga ir pan.

55Taigi kaip matyti iš bylos medžiagos, po ginčo sandorių sudarymo praėjus vos keliems mėnesiams, buvo areštuotas J. R. M. turimas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, Trakų rajono apylinkės teisme iškeltos septynios civilinės bylos, pradėti turto realizavimo veiksmai, didėjo įmonės skolos (pavyzdžiui, įmonės savininkas 2003 m. liepos 29 d. skunde nurodė, jog bendras įsiskolinimas yra 420 358,33 Lt (vykdomoji byla Nr. 1265/2003, b. l. 114), ko pasėkoje visiškai nutraukta įmonės veikla ir iškelta bankroto byla.

56Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad J. M. IĮ savininkui perleidus turėtą turtą – žemės sklypus, buvo apribotos kreditorių galimybės atgauti skolas, todėl galima konstatuoti, jog ginčo dovanojimo sutartimis buvo pažeistos įmonės kreditorių teisės. Nors nėra pagrindo neginčijamai teigti, kad įmonė tapo nemoki būtent dėl ginčo sandorių sudarymo, tačiau dovanojimo sandoriai gerokai sumažino įmonės savininko turėtą turtą ir sudarė realią grėsmę, kad įmonės įsipareigojimai kreditoriams nebus tinkamai įvykdyti. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus argumentus bei įmonės turtinės padėties analizę ginčo sandorių sudarymo metu, teisėjų kolegija taip pat atmeta teismo argumentus, jog ginčo sandorių sudarymo metu įmonė turėjo pakankamai turto kreditoriniams reikalavimams padengti, todėl nebuvo poreikio ir priežasčių slėpti kitą turėtą turtą.

573. Dėl skolininko žinojimo apie kreditorių teisių pažeidimus

58Kaip minėta, viena iš CK 6.66 straipsnyje įtvirtintų actio Pauliana sąlygų yra skolininko nesąžiningumas, tai yra turi būti konstatuota, jog skolininkas, sudarydamas ginčo sandorius, žinojo ar turėjo žinoti, kad tie sandoriai pažeidžia kreditorių teises. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė buvus atsakovo J. M. nesąžiningumą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ši teismo išvada nėra pagrįsta bylos medžiaga (CPK 185 str.).

59Pirma, teismas nurodė, jog būtų neteisinga laikyti nustatytu, kad skolininkas ginčo sandorių sudarymo metu galėjo ar turėjo žinoti, jog turto, kuris registrų įmonės buvo įvertintas net 840 931 Lt, galėtų nepakakti susidariusiems kreditorių reikalavimams patenkinti ir kad reikėjo imtis nesąžiningų veiksmų, tai yra perleisti kitą asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą – ginčo žemės sklypus, kurių vertė tuo metu sudarė tik 6 854 Lt ir 4 647 Lt (t. 1, b. l. 10-13). Teisėjų kolegijos nuomone, šie teismo argumentai neduoda pagrindo laikyti atsakovą sąžiningu. Kaip matyti iš anksčiau šiame sprendime aptartos įmonės finansinės situacijos ginčo sandorių sudarymo metu, įmonės skolų ir turėto turto santykis leido konstatuoti, jog įmonė turėjo rimtų finansinių sunkumų, kurių hipoteka įkeistas turtas negalėjo lengvai padengti. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad ginčo sandorių sudarymo metu ėjo į pabaigą paskolos, kurios grąžinimui užtikrinti buvo įkeistos minėtos patalpos, grąžinimo terminas, nes paskola buvo suteikta iki 2002 m. gruodžio 28 d. (vykdomoji byla Nr. 1265/2003, b. l. 191). Duomenų, paneigiančių šią informaciją, byloje nėra. Kaip buvo minėta, dėl parduotuvės patalpų vertės buvo nesutariama, jos vertintos kelis kartus ir nė karto nebuvo įvertintos tokia didele suma, kaip nurodyta registrų centro pažymoje. Pažymėtina, jog registrų centro pateikiamas turto vertinimas yra atliekamas pagal bendrus patvirtintus standartus, tai yra jį atliekant nėra atsižvelgiama į konkretaus turto specifines ypatybes. Dėl to, teisėjų kolegijos nuomone, Registrų centro pažyma turi būti vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, atsižvelgiant į nepriklausomų turto vertintojų pateiktas turto vertinimo ataskaitas (vykdomoji byla Nr. 1265/2003, b. l. 27-4, 63-34). Taigi teismo nurodyta Registrų centro pateikta turto vertė nėra pakankamas įrodymas, leidžiantis konstatuoti, kad įmonės savininkas, gerai žinodamas finansinę įmonės būklę, galėjo pagrįstai ir sąžiningai tikėtis, jog įkeistos parduotuvės patalpos pilnai užtikrina įmonės galimybes atsiskaityti su kreditoriais ir kito turto perleidimas nepažeidžia kreditorių interesų. Be to, tokią išvadą patvirtina ir tolesnis išieškojimo iš įmonės turto procesas: pagaliau pardavus minėtas patalpas iš varžytynių, lėšų nepakako tam, kad būtų padengtos visos įmonės skolos.

60Atmestinas teismo argumentas, jog atsakovo sąžiningumą patvirtina ir tai, jog padovanoti žemės sklypai buvo santykinai nedidelės vertės. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šiuos sklypus įvertinus nepriklausomiems turto vertintojams, buvo nustatyta daug didesnė šio turto vertė (t. 2, b. l. 44). Tai, kad vertinimas buvo atliktas vėliau, nei sklypai buvo perleisti, neduoda pagrindo vertinti situacijos kitaip, nes atsakovui, kaip patyrusiam verslininkui, turėjo būti žinoma tokio turto reali rinkos vertė bei jos kitimo perspektyvos. Be to, kaip minėta, šis ieškinys yra pareikštas ginant visų individualios įmonės kreditorių interesus.

61Be to, atsakovo sąžiningumu savo įmonės kreditorių atžvilgiu leidžia abejoti ir tai, jog pagal bylos medžiagoje esantį 2004 m. liepos 16 d. išrašą iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko, atsakovas J. R. M. 2001 m. rugsėjo 18 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. JK-3622 tretiesiems asmenims taip pat perleido nuosavybės teise turėtą patalpą – garažą (boksą) (vykdomoji byla Nr. 1265/2003, b. l. 223-222). Šio sandorio sudarymo laikas leidžia manyti, kad šiuo laikotarpiu, kuriuo buvo sudaryti ir ginčo sandoriai, atsakovas stengėsi perleisti savo turtą kitiems asmenims.

62Galų gale, pats atsakovas, bankrutuojančios įmonės savininkas, prisipažįsta, jog ginčo sandoriai buvo sudaryti siekiant paslėpti turtą nuo kreditorių ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto. Atsakovai tokios išvados nepaneigė (CPK 178, 185 str.).

63Antra, teismas nurodė, jog atsakovas J. R. M. apie savo neva nesąžiningą elgesį sudarant ginčo sandorius prabilo tik 2005 m. birželio 15 d., kai įvyko konfliktai su buvusia šeima (t. 1, b. l. 6-7), todėl, teismo nuomone, negalima besąlygiškai remtis šiuo metu išsakoma atsakovo J. R. M. pozicija. Teisėjų kolegija atmeta šiuos pirmosios instancijos teismo teiginius, nes nustačius CK 6.66 straipsnyje numatytas actio Pauliana sąlygas, visiškai nėra aktualu tai, kad atsakovas įmonės savininkas prisipažįsta sudaręs ginčo sandorius, siekdamas paslėpti turtą nuo kreditorių, o taip pat tokio pripažinimo motyvai bei atsakovo santykiai su šeima. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti pažeidžiant įmonės kreditorių interesus ir įmonės savininkas atsakovas J. R. M. žinojo ir/arba privalėjo žinoti, kad jo asmeninio vertingo turto perleidimas (dovanojimas) apsunkina atsiskaitymą su jam priklausančios neribotos civilinės atsakomybės įmonės kreditoriais (CK 2.50 str. 4 d.).

644. Dėl ginčo turto įgijėjo A. M. sąžiningumo

65Kaip žinoma, civilinėje teisėje galioja bendrasis sąžiningumo principas (CK 1.5 str.), kuris taip pat reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Taigi įrodinėjimo požiūriu kiekvienam asmeniui nereikia įrodinėti savo sąžiningumo, jeigu įstatymas nepreziumuoja konkretaus subjekto kaip nesąžiningo arba kalto. Tačiau nagrinėjamas atvejis kaip tik patenka į įstatyme apibrėžtą bendros sąžiningumo prezumpcijos išimtį, tai yra pagal CK 6.67 straipsnio nuostatas yra preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jei skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. Atsakovus, sudariusius ginčijamus dovanojimo sandorius, sieja artimos giminystės ryšiai – dovanos gavėjas A. M. yra dovanotojo atsakovo J. M. sūnus (įsūnis). Taigi dovanos gavėjo nesąžiningumas yra preziumuojamas, todėl šiuo atveju pareiga įrodyti, jog dovanos gavėjas buvo sąžiningas, tenka atsakovams. Išanalizavusi bylos medžiaga, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovai minėtos prezumpcijos nepaneigė (CPK 178, 185 str.). Nurodyti argumentai dėl atsakovo A. M. amžiaus ar atliktų investicijų į gautus žemės sklypus, neduoda pagrindo kitaip vertinti situacijos. Be to, nagrinėjamu atveju ginčijami žemės sklypų dovanojimo sandoriai – tai yra neatlygintini sandoriai. Pagal CK 6.66 straipsnio antrosios dalies nuostatas, neatlygintinas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo.

66Ta aplinkybė, kad ginčo sandoriais perleistų žemės sklypų vertė, nustatyta nepriklausomų turto vertintojų (t. 2, b. l. 44), yra didesnė nei kreditorių reikalavimų suma, neduoda pagrindo kitaip vertinti sudarytų sandorių. Kaip žinoma, iš individualios įmonės savininkui priklausančio turto yra išieškoma tik kreditorių reikalavimų suma, o likęs turtas lieka skolininko nuosavybe, kuria jis gali laisvai disponuoti, taigi taip pat sudaryti sandorius, tolygius tiems, kurie pripažinti negaliojančiais (CK 6.66 str. 4 d.).

67Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 6.66 straipsnio pirmąja bei antrąja dalimis, 6.67 straipsnio pirmu punktu, laiko, jog nagrinėjamu atveju yra visos įstatymo įtvirtintos actio Pauliana ieškinio sąlygos, todėl ginčo dovanojimo sandoriai pripažinti negaliojančiais, kaip sudaryti pažeidžiant J. M. IĮ kreditorių teises. Pripažinus sandorius negaliojančiais, taikytina restitucija ir atsakovui A. M. padovanoti žemės sklypai įskaitytini į bendrą atsakovo J. R. M. turtą. Dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, priimamas naujas sprendimas ir ieškinys patenkinamas (CPK 330, 263 str.).

68Teisėjų kolegija, remdamasi CPK 88, 93 straipsniais, priteisia iš atsakovų J. R. M. ir A. M. valstybei po 98,6 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (t. 1, b. l. 1, 68, 119, t. 2, b. l. 1, t. 3, b. l. 95).

69Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,

Nutarė

70Kauno apygardos teismo 2007 m. kovo 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

71Patenkinti ieškovo bankrutuojančios J. M. individualios įmonės ieškinį atsakovams J. R. M. ir A. M. Pripažinti negaliojančiomis 2001 m. spalio 23 d. žemės sklypų dovanojimo sutartis Nr.1-4220 ir Nr. 1-4221, kuriomis atsakovas J. R. M. padovanojo atsakovui A. M. 1/2 žemės sklypo, ( - ), bei 1,70 ha žemės sklypą, ( - ), esančius ( - ). Taikyti restituciją ir įskaityti minėtą turtą į bendrą atsakovo J. R. M. turtą.

72Priteisti valstybei iš atsakovų J. R. M. ir A. M. po 98,6 Lt (devyniasdešimt aštuoni litai 60 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų siuntimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą, ... 3. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2005 m. lapkričio 7 d. nutartimi sujungė... 4. Ieškovas bankrutuojanti J. M. IĮ, remdamasis CK 6.66 straipsnio nuostatomis,... 5. Atsakovas A. M. su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad sklypų... 6. Kauno apygardos teismas 2007 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinį atmetė, nes... 7. Teismas nurodė, jog negalima nustatyti, dėl ko minėtas ilgalaikis turtas... 8. Apeliaciniu skundu ieškovas bankrutuojanti J. M. IĮ prašo minėtą teismo... 9. 1. Teismas pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas, nes nevisapusiškai ištyrė... 10. 2. Teismas pažeidė CPK 270 straipsnio ketvirtosios dalies 3 punktą, nes... 11. 3. Teismas turėjo konstatuoti atsakovo nesąžiningumą, nes šią aplinkybę... 12. 4. Nepagrįstas teiginys, jog įmonė veiklą vykdė iki 2004 m., nes byloje... 13. 5. Teismo konstatuota aplinkybė dėl A. M. sąžiningumo bei patirtų... 14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. M. prašo skundą atmesti, o... 15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Vilniaus apskrities VMI... 16. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 17. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir... 18. Nagrinėjamu atveju ieškovas bankrutuojanti J. M. IĮ prašė teismo... 19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs CK 6.66... 20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai aiškino, jog... 21. 1. Dėl skolininko prievolės sudaryti ginčo sandorį.... 22. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju ši... 23. 2. Dėl kreditorių teisių pažeidimo sudarant ginčo sandorį. ... 24. Teismas skundžiamame sprendime teisingai aiškino, kad CK 6.66 straipsnis... 25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra pagrindo... 26. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, sprendžia, jog nors... 27. Dėl J. M. IĮ įsiskolinimų kreditoriams 2001 m. spalio 23 d. ... 28. Prie nagrinėjamos civilinės bylos yra prijungtos septynios Trakų rajono... 29. 1. Trakų rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-2-1799-05/2001:... 30. 2. Trakų rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. L-2-466-05/2002:... 31. 3. Trakų rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-1040-05/2002: ieškovas... 32. 4. Trakų rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-436-05/2002: ieškovas... 33. 5. Trakų rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. L2-233-05/2002: ieškovas... 34. 6. Trakų rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. L-2-1883-05/2001:... 35. 7. Trakų rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-938-07/2002: ieškovas... 36. 8. Širvintų rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. L-2-724-01/2002:... 37. Aplinkybę, jog ginčo sandorių sudarymo metu įmonė turėjo ir kitų... 38. Trakų rajono VMI 1998 m. balandžio 10 d. patikrinimo akte Nr. 78 konstatuota,... 39. Taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Trakų rajono skyrius... 40. Be to, įmonės turimas nekilnojamasis turtas – prekybos patalpos su rūsiu,... 41. Taigi bylos medžiaga leidžia konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas,... 42. Dėl J. M. IĮ turėto turto 2001 m. spalio 23 d. ... 43. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad dovanojimo sandorių sudarymo... 44. Iš bylos medžiagos matyti, kad klausimas dėl parduotuvės vertės buvo... 45. Pirmosios instancijos teismas, spęsdamas šiai bylai aktualų klausimą dėl... 46. Teisėjų kolegija atmeta šiuos teismo teiginius ir sprendžia, kad,... 47. Be to, argumentai dėl per mažos turto pardavimo kainos atmestini dar ir... 48. Pirmosios instancijos teismas, grįsdamas teiginius, jog įmonė ginčo... 49. Minėti įrodymai duoda pagrindą abejoti realiu šio ilgalaikio turto... 50. ... 51. Dėl ginčo sandorių įtakos J. M. IĮ kreditorių teisėms.... 52. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau šiame sprendime nurodytas... 53. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad įmonė... 54. Teismas taip pat nurodė, jog negalima nustatyti, dėl ko minėtas ilgalaikis... 55. Taigi kaip matyti iš bylos medžiagos, po ginčo sandorių sudarymo praėjus... 56. Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad J. M. IĮ... 57. 3. Dėl skolininko žinojimo apie kreditorių teisių pažeidimus ... 58. Kaip minėta, viena iš CK 6.66 straipsnyje įtvirtintų actio Pauliana... 59. Pirma, teismas nurodė, jog būtų neteisinga laikyti nustatytu, kad... 60. Atmestinas teismo argumentas, jog atsakovo sąžiningumą patvirtina ir tai,... 61. Be to, atsakovo sąžiningumu savo įmonės kreditorių atžvilgiu leidžia... 62. Galų gale, pats atsakovas, bankrutuojančios įmonės savininkas,... 63. Antra, teismas nurodė, jog atsakovas J. R. M. apie savo neva nesąžiningą... 64. 4. Dėl ginčo turto įgijėjo A. M. sąžiningumo... 65. Kaip žinoma, civilinėje teisėje galioja bendrasis sąžiningumo principas... 66. Ta aplinkybė, kad ginčo sandoriais perleistų žemės sklypų vertė,... 67. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 6.66... 68. Teisėjų kolegija, remdamasi CPK 88, 93 straipsniais, priteisia iš atsakovų... 69. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio... 70. Kauno apygardos teismo 2007 m. kovo 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti... 71. Patenkinti ieškovo bankrutuojančios J. M. individualios įmonės ieškinį... 72. Priteisti valstybei iš atsakovų J. R. M. ir A. M. po 98,6 Lt (devyniasdešimt...