Byla 1A-211-885/2020
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nuosprendžio, kuriuo E. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 4 dalį, 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 144 straipsnį, 1 metų laisvės atėmimo bausme

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Julitos Dabulskytės-Raizgienės ir Nijolės Žimkienės, sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei, dalyvaujant prokurorei Oksanai Leontjevai, nuteistajam E. J., jo gynėjui advokatui Anatolijui Svilai, nukentėjusiosios D. P. įstatyminei atstovei G. V., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nuosprendžio, kuriuo E. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 4 dalį, 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 144 straipsnį, 1 metų laisvės atėmimo bausme.

2Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir E. J. paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

3Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. J. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, ją atliekant atviroje kolonijoje. Bausmės pradžią nuteistajam skaičiuojant nuo jo sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

4Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, paskirta E. J. baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams, jos terminą skaičiuojant nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo momento.

5E. J. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 243 straipsnį išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 dalis).

6Pripažinta civilinei ieškovei D. P. teisė į ieškinio patenkinimą, dėl jo dydžio spręsti civilinio proceso tvarka.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

8I.

9Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

101.

11E. J. nuteistas už tai, kad 2018 m. rugpjūčio 23 d., apie 7.10 val., neturėdamas teisės vairuoti, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ( - ) pastatu, vairuodamas P. V. nuosavybės teise priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. ( - ) važiuodamas Salininkų g. kryptimi nuo Eišiškių pl. pusės link P. Ž. g. pusės, buvo neatsargus ir neatidus, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, įvažiavo į pažymėtą perėją ir partrenkė jo važiavimo kryptimi iš kairės pusės į dešinę ėjusią pėsčiąją D. P.. Eismo įvykio metu buvo sužalota pėsčioji D. P. (gim. ( - )), kuriai nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, bei apgadintas P. V. priklausantis automobilis „VW Passat“, valst. Nr. ( - ) Šiais savo veiksmais E. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 30 punktų reikalavimus, ir atsirado minėtos pasekmės.

12E. J. nuteistas už tai, kad 2018 m. rugpjūčio 23 d., apie 7.10 val., ( - ) pastatu, eismo įvykio metu automobiliu partrenkęs ir taip sukėlęs pavojų pėsčiosios D. P. (gim. ( - )) gyvybei, turėdamas pagal Kelių eismo taisyklių 219.5 punkto reikalavimus pareigą imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiajai, jai nepagelbėjo, nepranešė apie įvykį policijai, neiškvietė greitosios pagalbos, kai grėsė pavojus jos gyvybei ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, nors turėjo galimybę suteikti nukentėjusiajai pagalbą.

13E. J. išteisintas, kad žinodamas, jog jam Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise, uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (nuo 2017 m. birželio 8 d.), jos nevykdė, o būtent: jis, 2018 m. rugpjūčio 23 d., apie 7.10 val., ( - ), vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. ( - )

14II.

15Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

162.

17Apeliaciniame skunde prokurorė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nuosprendį pakeisti. Panaikinti nuosprendžio dalį dėl E. J. išteisinimo pagal BK 243 straipsnį ir šioje dalyje priimti naują sprendimą. E. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, ir paskirti bausmę – 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 281 straipsnio 4 dalį, 144 straipsnį, 243 straipsnį paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir E. J. paskirti galutinę subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. J. skirti galutinę 2 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant atviroje kolonijoje. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

182.1. Apeliantės manymu, pirmos instancijos teismas nuosprendyje netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – nepagrįstai konstatavo, kad E. J. nepadarė veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, požymių, ir jį dėl šios veikos išteisino.

192.2. Prokurorė nesutinka, kad teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018, nes šioje byloje nustatytos įvykio aplinkybės nėra panašios ar analogiškos aplinkybėms nustatytoms skundžiamame nuosprendyje nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje. Šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas BK 243 straipsnio požymius, apibrėžė kriterijus, kuriems esant baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį neturėtų būti taikoma. Pirma, kai padarytas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones pažeidimo pavojingumas nėra pakankamas. Antra, kai atskiriems šios baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo atvejams įstatymas nustato kitus teisinius padarinius ir kai nėra teisinių kliūčių juos taikyti (pvz., ANK 424 straipsnio 3 dalis). Kartu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje nutartyje detalizavo vieną iš kriterijų, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, t. y. veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-254-511/2018, 2K-7-59/2012).

202.3. Prokurorės nuomone, veikos sistemingumas yra tik vienas iš BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo, pasireiškiančio „vengimu“, pavojingumą apibūdinančių kriterijų. Kaip matyti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei apygardos teismų, nagrinėjusių baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, sprendimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018, 2K-7-59/2012, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-493-211/2018, 1A-328-211/2019, Šiaulių apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-200-354/2019, Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-343-557/2013) veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, pavojingumą teismai sieja su dviem alternatyviais kriterijais, t. y. veikos sistemingumas ir/ar veikos piktybiškumas. Todėl, prokurorės nuomone, pirmos instancijos teismas, vertindamas nuteistojo E. J. veiksmų atitikimą BK 243 straipsnio požymiams, veikos pavojingumą analizavo per veikos sistemingumo prizmę ir taip nepagrįstai susiaurino objektyviuosius veikos požymius bei nukrypo nuo BK 243 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktikos. Kadangi teismų praktika, kai buvo vertinamos iš dalies panašios aplinkybės nustatytos skundžiamame pirmos instancijos teismo nuosprendyje, yra besiformuojanti, prokurorės nuomone, aktualūs žemiau nurodyti apygardos teismų sprendimai, priimti nagrinėjant baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka.

212.4. Vengimu atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti transporto priemones BK 243 straipsnio prasme nelaikytini asmens veiksmai, kai asmuo, kuriam paskirta tokia baudžiamojo poveikio priemonė, vairavo transporto priemonę vieną kartą, t. y. jo pažeidimas yra vienkartinio pobūdžio, asmens veiksmuose nėra sistemingumo, todėl laikyti jo vienkartinio pobūdžio veiksmus vengimu atlikti baudžiamojo poveikio priemonę ir traukti jį baudžiamojon atsakomybėn nėra pagrindo (Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-343-557/2013, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405-594/2019, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-36-468/2019, Nr. 1S-310-891/2019). Kita vertus, vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti transporto priemones, asmens, kuriam paskirta tokia baudžiamojo poveikio priemonė, vairavimas transporto priemonių apsvaigimo nuo alkoholio būsenoje, net ir nesant sistemiškumo, pripažįstamas pavojingu (piktybišku) ir kvalifikuojamas pagal BK 243 straipsnį (Šiaulių apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-200-354/2019, 1A-238-744/2019).

222.5. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nuteistasis E. J. savo kaltę pagal BK 243 straipsnį pripažino ir nurodė, kad jam yra žinoma apie tai, kad teisė vairuoti iš jo buvo atimta už vairavimą esant neblaiviam. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu E. J. buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta baudžiamoji poveikio priemonė – 2 metams uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. birželio 8 d. 2017 m. rugpjūčio 14 d. nuteistasis E. J. atvyko į Probacijos skyrių, raštiškai susipažino su teismo nuosprendžiu, 2017 m. rugpjūčio 14 d. E. J. pasirašė, kad susipažino su vykdoma baudžiamojo poveikio priemone bei nevykdymo pasekmėmis (1 t., b. l. 96). E. J., suprasdamas jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pobūdį, sukeliamus apribojimus, suvokdamas savo pareigas, žinodamas, kokie padariniai kyla už nevykdymą, ir suvokdamas, kad ją pažeidžia, t. y. jos tyčia nevykdo, 2018 m. rugpjūčio 23 d., apie 7.10 val., neturėdamas teisės vairuoti, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ( - ) pastatu, vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. ( - ) bei šiurkščiai pažeisdamas KET reikalavimus, pėsčiųjų perėjoje partrenkė pėsčiąją D. P., kuri eismo įvykio metu buvo sunkiai sužalota, bei iš eismo įvykio vietos pasišalino, palikdamas be pagalbos nukentėjusiąją, kai grėsė pavojus jos gyvybei. Prokurorės nuomone, nurodytomis aplinkybėmis padaryta BK 243 straipsnyje numatyta veika, negali būti pripažinta nepakankamai pavojinga.

232.6. Nuteistojo E. J. padaryto pažeidimo pavojingumą (piktybiškumą) rodo ir tai, jog jis vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jis prieš tai jau buvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir teisė vairuoti iš jo buvo atimta už vairavimą esant neblaiviam. Analogiškai šį klausimą, piktybiškumo požymiui konstatuoti, sprendė ir apygardos teismai (Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose byloje Nr. 1A-200-354/2019, 1A-238-744/2019). Įsitikinimą, kad E. J. piktybiškai vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, stiprina ir skundžiamame nuosprendyje paties pirmos instancijos teismo nurodytos aplinkybės: „kaltinamasis E. J. 2018 m. rugpjūčio 22 ir 23 dienomis vairavo draugui P. V. priklausantį automobilį. 2018 m. rugpjūčio 22 d. apie 18 val. su juo susitiko, kadangi P. V. buvo išgėręs ir nenorėjo prarasti vairuotojo pažymėjimo, automobilį vairavo E. J. – važiavo namo, po to į Pašilaičius, vėl namo ir kitą rytą nemiegojęs, po visos nakties alkoholio vartojimo, važiavo į darbą“, taigi nuteistasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, automobiliu važiavo į Salininkus, į Pašilaičių mikrorajoną, vėliau į Savanorių pr. esančią alkoholinių gėrimų parduotuvę, tada vėl į Salininkus. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų A. N., P. V. parodymų, prieš 2018 m. rugpjūčio 23 d., apie 7.10 val., įvykusį eismo įvykį, 2018 m. rugpjūčio 22 d. nuo 23.00 val., kartu su nuteistuoju E. J. gausiai vartojo alkoholinius gėrimus (degtinę, alų). Liudytojas A. N. nurodė, kad žinojo, jog E. J. neturi teisės vairuoti ir kai pastarojo paklausė, kodėl jis vairuoja automobilį, nors neturi teisės vairuoti, šis atsakė „ai“.

242.7. Pasak prokurorės, išvadą, kad nuteistojo E. J. padaryta nusikalstama veika yra piktybiška ir aiškiai sisteminga, rodo pastarojo polinkis nesilaikyti eismo saugumo reikalavimų, ignoruojant ne tik baudžiamąją, bet ir administracines poveikio priemones. Kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro išrašo, nuteistasis E. J. trauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad: 1) 2015 m. sausio 23 d. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (0,60 promilės) girtumo laipsnis, neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, teisė vairuoti atimta; 2) 2015 m. kovo 23 d. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis, neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, teisė vairuoti atimta, tai padarė pakartotinai; 3) 2015 m. lapkričio 30 d. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė atimta; 4) 2016 m. rugpjūčio 1 d. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė atimta, metų laikotarpyje baustas už tos pačios rūšies pažeidimą; 5) 2016 m. rugpjūčio 8 d. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis (1,93 promilių) girtumo laipsnis, vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė atimta; 6) 2016 m. lapkričio 22 d. vairavo automobilį įtariamai neblaivus, tikrinti blaivumą atsisakė, neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė atimta; 7) 2017 m. spalio 4 d. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Akivaizdu, kad šių duomenų kontekste nuteistojo E. J. 2018 m. rugpjūčio 23 d. padaryta veika negali būti vertinama kaip nereikšminga, smulki ar neesminė dėl to, kad po baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo jis daugiau automobilio nevairavo.

252.8. Paminėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinių kliūčių taikyti kitus padarinius (pvz., ANK 424 straipsnio 3 dalį) E. J. atžvilgiu, tačiau prieš įvykį padarytų nuteistojo neteisėtų veiksmų, susijusių su šiurkščiu Kelių eismo taisyklių pažeidimu, pobūdis, jų skaičius, aiškiai rodo šių administracinių poveikio poveikių priemonių neveiksmingumą E. J.. Šiuo atveju, pažeidus baudžiamąją poveikio priemonę, remiantis surinkta medžiaga, pakanka duomenų konstatuoti, jog įvykdyta tyčinė pavojinga ir piktybinė veika, dėl kurios padarymo turėtų būti taikoma būtent baudžiamoji atsakomybė.

263.

27Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiosios D. P. įstatyminė atstovė G. V. palaikė prokurorės poziciją, nuteistasis E. J. ir jo gynėjas advokatas A. Svila prašė apeliacinį skundą atmesti.

28III.

29Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

30Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas atmetamas

314.

32Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame prokurorės skunde nėra ginčijama nuteistojo kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 4 dalyje, 144 straipsnyje, ar už šių nusikaltimų padarymą E. J. skirtų bausmių rūšys bei jų dydis, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamąją bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nesutikti su apylinkės teismo argumentacija šioje dalyje teisinio pagrindo neturi, todėl šie klausimai apeliacinės instancijos teisme išsamiau nevertinami. Apeliaciniame skunde nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo sprendimu išteisinti E. J. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje.

335.

34Iš prokurorės skundo argumentų matyti, jog ji nesutinka su skundžiamo nuosprendžio išvadomis, kad E. J. veiksmuose nenustatytas sistemingumas bei jo veiksmai, dėl kurių jis kaltinamas vengęs atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nelaikytini tiek pavojingais, kad jo atžvilgiu taikyti baudžiamąją atsakomybę.

356.

36Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Vengimas pasižymi tam tikru piktybiškumu arba sistemingumu, todėl vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų sukelti BK 74 straipsnio 2 dalyje numatytų teisinių pasekmių ir suponuoti asmens traukimą baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį.

377.

38Prokurorės skunde, ginčijant E. J. išteisinimą pagal BK 243 straipsnį, pateikti argumentai dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemonę – specifiškumo, įvertinus, kokiomis aplinkybėmis padarytos E. J. veikos pagal BK 281 straipsnio 4 dalį ir 144 straipsnį, bei išskiriant ir tai, kad šis draudimas E. J. pirmiau buvo skirtas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą. Tačiau šios aplinkybės, kaip tai teisingai pažymėta ir skundžiamame nuosprendyje, nepaneigia teismo pareigos įvertinti, ar veikos, kuria asmuo kaltinamas pagal BK 243 straipsnį, pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika. Vienas iš kriterijų, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą. Be to, pripažįstama, kad sistemiškai aiškinant baudžiamojo įstatymo nuostatas, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai atskiriems bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo atvejams įstatymas numato kitus teisinius padarinius ir kai nėra teisinių kliūčių jiems taikyti. Šiame kontekste pažymėtina, kad už transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje. Todėl tais atvejais, kai asmens, pažeidusio draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, veiksmų nėra pagrindo laikyti tiek pavojingais, kad būtų pagrindas taikyti jo atžvilgiu baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį, svarstytina dėl to asmens atsakomybės pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018).

398.

40Tebesiformuojančioje ir palyginti negausioje teismų praktikoje šiuo metu dar nėra išplėtotas sistemingumo kaip BK 243 straipsnyje numatytos veikos požymio aiškinimas jį apibrėžiant konkrečiau. Paminėtina, kad kaip sisteminga veika, atitinkanti šiai nusikalstamai veikai taikomą pavojingumo kriterijų, buvo pripažinti atvejai, kuomet asmuo esant paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei – teisės vairuoti transporto priemones atėmimui – vairavo automobilį penkis kartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-59/2012), tris kartus (Šiaulių apygardos teismo nuosprendis Nr. 1A-238-744/2019). Ir atvirkščiai, sistemingumo požymio nebuvimas pripažintas tais atvejais, kuomet asmuo tik 1-2 kartus nevykdė jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės, tai yra vairavo be teisės vairuoti transporto priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-254-511/2018, Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. 1S-147-309/2019, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. 1S-36-468/2019, 1S-310-891/2019, 1A-322-468/2019, 1A-296-468/2019, 1A-38-497/2020, 1A-81-843/2020, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-405-594/2019).

419.

42Šioje byloje nustatytas vienkartinis tokio pobūdžio E. J. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimas – transporto priemonės vairavimas. Teisėjų kolegija pritaria skundžiamame nuosprendyje padarytoms išvadoms, kad nustatyto vienkartinio šios baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo atvejo nepakanka konstatuoti E. J. veiksmų piktybiškumui, vykdant paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir vengimui ją atlikti. Byloje nėra duomenų, kad E. J. iki ir po skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos (2018 m. rugpjūčio 23 d.), numatytos BK 281 straipsnio 4 dalyje, padarymo būtų pažeidęs jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę, todėl darytina išvada, kad tai buvo vienintelis kartas, kai E. J. pažeidė jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę. E. J. veiksmuose nėra sistemingumo, todėl laikyti jo vienkartinio pobūdžio veiksmus vengimu atlikti baudžiamojo poveikio priemonę ir traukti jį baudžiamojon atsakomybėn nėra pagrindo. Jo veiksmuose nėra baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, sudėties požymio – vengimo.

4310.

44Šios išvados nepaneigia ir tai, jog praeityje E. J. buvo ne kartą baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą, šiam neturint teisės, kai teisė atimta, bei neturint teisės ir būnant neblaiviam, nes šie teisės pažeidimai E. J. padaryti iki 2017 m. balandžio 17 d. padarytos nusikalstamos veikos, dėl kurios priimtas Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. nuosprendis (1 t., b. l. 120-128). 2017 m. gegužės 18 d. nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. birželio 8 d., o su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo sąlygomis ir nevykdymo pasekmėmis E. J. buvo supažindintas 2017 m. rugpjūčio 14 d. (1 t., b. l. 96), kai paskutinis administracinis nusižengimas, susijęs su transporto priemonės vairavimu neturint teisės (pasibaigus teisių atėmimo terminui nėra įvykdęs nustatytų sąlygų), buvo inkriminuotas 2017 m. gegužės 31 d., beje, susijęs su 2017 m. balandžio 17 d. įvykiu, už kurį Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nutarimu E. J. nubaustas (1 t., b. l. 120-128; Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Esant šių aplinkybių visumai net ir tai, kad vertinamu atveju E. J. pripažįsta padaręs BK 423 straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, nėra pakankamas pagrindas jo baudžiamajai atsakomybei pagal BK 243 straipsnį kilti. Juolab, kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad sistemiškai aiškinant baudžiamojo įstatymo nuostatas, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai atskiriems bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo atvejams įstatymas numato kitus teisinius padarinius ir kai nėra teisinių kliūčių jiems taikyti. Tai paminėjo ir prokurorė apeliaciniame skunde, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinių kliūčių taikyti kitus padarinius (pvz., ANK 424 straipsnio 3 dalį) E. J. atžvilgiu.

4511.

46Nors prokurorės apeliaciniame skunde ypatingas dėmesys skiriamas ir skundžiamu nuosprendžiu E. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumui bei pobūdžiui, tačiau ir ši aplinkybė nėra pakankama spręsti E. J. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 243 straipsnį klausimą. Už šių veikų padarymą skundžiamu nuosprendžiu E. J. buvo paskirtos atitinkama bausmė bei baudžiamojo poveikio priemonės, todėl sieti šias aplinkybes su nustatytu vienkartiniu transporto priemonės vairavimu ir vertinti šį vienkartinį veiksmą kartu su padaryta nusikalstama veika kaip piktybišką, nėra pagrindo. E. J. nurodyti veiksmų motyvai, teismo nustatytos jų padarymo aplinkybės, neabejotinai nepateisina jo padaryto baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimo, tačiau E. J. veiksmai, dėl kurių jis buvo kaltinamas vengimu atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, šiuo konkrečiu atveju nelaikytini tiek pavojingais, kad būtų pagrindas jam taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį.

47Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

Nutarė

48Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies... 3. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. J.... 4. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, paskirta E. J. baudžiamojo poveikio... 5. E. J. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 243 straipsnį išteisintas,... 6. Pripažinta civilinei ieškovei D. P. teisė į ieškinio patenkinimą, dėl jo... 7. Teisėjų kolegija... 8. I.... 9. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės... 10. 1.... 11. E. J. nuteistas už tai, kad 2018 m. rugpjūčio 23 d., apie 7.10 val.,... 12. E. J. nuteistas už tai, kad 2018 m. rugpjūčio 23 d., apie 7.10 val., ( - )... 13. E. J. išteisintas, kad žinodamas, jog jam Šalčininkų rajono apylinkės... 14. II.... 15. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai... 16. 2.... 17. Apeliaciniame skunde prokurorė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019... 18. 2.1. Apeliantės manymu, pirmos instancijos teismas nuosprendyje netinkamai... 19. 2.2. Prokurorė nesutinka, kad teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 20. 2.3. Prokurorės nuomone, veikos sistemingumas yra tik vienas iš BK 243... 21. 2.4. Vengimu atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti... 22. 2.5. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nuteistasis E. J. savo kaltę pagal... 23. 2.6. Nuteistojo E. J. padaryto pažeidimo pavojingumą (piktybiškumą) rodo ir... 24. 2.7. Pasak prokurorės, išvadą, kad nuteistojo E. J. padaryta nusikalstama... 25. 2.8. Paminėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinių kliūčių taikyti... 26. 3.... 27. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė... 28. III.... 29. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 30. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės... 31. 4.... 32. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 33. 5.... 34. Iš prokurorės skundo argumentų matyti, jog ji nesutinka su skundžiamo... 35. 6.... 36. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti... 37. 7.... 38. Prokurorės skunde, ginčijant E. J. išteisinimą pagal BK 243 straipsnį,... 39. 8.... 40. Tebesiformuojančioje ir palyginti negausioje teismų praktikoje šiuo metu dar... 41. 9.... 42. Šioje byloje nustatytas vienkartinis tokio pobūdžio E. J. skirtos... 43. 10.... 44. Šios išvados nepaneigia ir tai, jog praeityje E. J. buvo ne kartą baustas... 45. 11.... 46. Nors prokurorės apeliaciniame skunde ypatingas dėmesys skiriamas ir... 47. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 48. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės...