Byla 2K-7-59/2012

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimanto Baumilo, Armano Abramavičiaus, Vytauto Greičiaus, Valerijaus Čiučiulkos, Antano Klimavičiaus, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Olego Fedosiuko, sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui, nuteistajam R. S., gynėjui advokatui Arvydui Martinkevičiui, teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. kasacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 23 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnį 25 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 31 d. nuosprendžiu R. S. paskirtos ir neatliktos dvejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė ir R. S. skirta galutinė dvejų metų keturių mėnesių penkiolikos dienų laisvės atėmimo bausmė, paskiriant ją atlikti atvirojoje kolonijoje.

2Skundžiama ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 1 d. nutartis, kuria R. S. apeliacinis skundas atmestas.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Olego Fedosiuko pranešimą, nuteistojo, gynėjo ir prokuroro paaiškinimų,

Nustatė

4R. S. nuteistas už tai, kad, būdamas Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 31 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 281 straipsnio 4 dalį dvejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, remiantis BK 75 straipsniu, atidėtas dvejiems metams šešiems mėnesiams, paskiriant įpareigojimus bei taikant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. trejų metų laikotarpiui uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones, taip pat būdamas Kupiškio r. Pataisos inspekcijos 2009 m. kovo 24 d. pasirašytinai supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, vengė vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę (uždraudimą vairuoti transporto priemones) teismo nustatytu laikotarpiu. 2009 m. vasarą, tiksliau nenustatytu laiku, prie Kupiškio marių gelbėjimosi stoties, R. S. vairavo automobilį „Renault Laguna“; 2009 m. vasarą, tiksliau nenustatytu laiku, Kupiškio m., Gedimino g., ties bažnyčia, vairavo automobilį „Audi”; 2010 m. rugpjūčio mėn., tiksliau nenustatytu laiku, Kupiškio m., Pajarsko g., vairavo automobilį „Renault Laguna“; 2010 m. spalio 22 d. apie 16 val. Kupiškio m., Gedimino g., vairavo automobilį „Audi A8“ (valst. Nr. ( - ) 2010 m. lapkričio 14 d., apie 13.44 val., Kupiškio m., vairavo automobilį „VW Golf“.

5Kasaciniu skundu nuteistasis R. S. prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 23 d. nuosprendį bei Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 1 d. nutartį panaikinti ir bylą nutraukti arba Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti paskiriant pagal BK 243 straipsnį baudą.

6Kasatorius tvirtina, kad nuteistas nepagrįstai, remiantis tik suinteresuotų liudytojų parodymais, nenustačius byloje reikšmingų aplinkybių – transporto priemonių, kurias neva vairavo. Neapklausti transporto priemonių savininkai, įrodymai byloje surinkti pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 4, 5 dalių reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teismo nuosprendis turi būti įtikinamas, nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai pagrindžiančiais kaltinamojo kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1, 3.1.8 p.). Kasatoriaus teigimu, tam, kad apkaltinamajame nuosprendyje nurodytų liudytojų N. L., V. S., J. Ž., D. B. ir V. V. parodymai atitiktų įrodymams keliamus įstatymo reikalavimus ir nekeltų pagrįstų abejonių, jie turi (turėjo) būti patikrinti BPK nustatyta tvarka. Kasatorius tvirtina, kad kaltinime nurodytos vairuotos transporto priemonės („Renault Laguna“, „Audi“, „VVV Golf“) turėjo būti nustatytos (remiantis kaltinimu neaišku, kokias transporto priemones kasatorius vairavęs, nes nėra nurodyta šių transporto priemonių valstybinių numerių), atlikta jų apžiūra; liudytojų N. L., V. S., J. Ž. parodymai turėjo būti patikrinti BPK 196 ar 197 straipsnių tvarka (dėl galėjimo matyti ir atpažinti kasatorių), liudytojų D. B. ir V. V. parodymams patikrinti turėjo būti paskirta portretų ekspertizė, nes negalima tikėti šių asmenų duotais parodymais, jog jie neginčijamai kasatorių atpažįsta, jeigu iš minėto vaizdo įrašo negalima identifikuoti net automobilio “VW Golf” valstybinio numerio (tai patvirtina ir bylos medžiaga). Kasatoriaus nuomone, jo nekaltumą patvirtina ir byloje esanti pažyma apie jo nubaudimą administracine tvarka, iš kurios matyti, kad jis teismo nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės laikotarpiu jokių transporto priemonių nevairavo, nes kitu atveju ši pažyma patvirtintų priešingus duomenis. Anot kasatoriaus, Panevėžio apygardos teismas neišnagrinėjo minėtų apeliacinio skundo argumentų, nepašalino liudytojos N. L. parodymų tarpusavio prieštaravimų ir kitiems byloje esantiems duomenims, ignoravo tai teigdamas, kad, šios instancijos teismo nuomone, BPK 20 straipsnio reikalavimai nebuvo pažeisti. Toks bylos nagrinėjimas pažeidžia BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas. Nurodyti pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingus sprendimus.

7Jei teismas nuspręstų, kad pirmosios instancijos nuosprendis teisėtas, kasatorius prašo netaikyti jam pačios griežčiausios bausmės bei BK 64 straipsnio nuostatų. Baudžiamajame įstatyme už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, padarymą yra numatytos dvi alternatyvios bausmės: bauda arba areštas. Atsižvelgiant į tai, kad jis dirba, gerai apibūdinamas, teismas visiškai nepagrįstai padarė išvadą, jog bausmės tikslai nebus pasiekti skiriant sankcijoje alternatyvią bausmę – baudą. Tai aiškiai prieštarauja teisingumo principui, todėl pagal BK 54 straipsnio nuostatas už šio baudžiamojo nusižengimo padarymą jam skirtina bauda.

8Kasatoriaus nuomone, skiriant galutinę bausmę, BK 75 straipsnio 4 dalies 4 punkto ir 64 straipsnio nuostatų taikymas yra negalimas, nes padarytas baudžiamasis nusižengimas (vengimas atlikti teismo nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę) laikytinas Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 31 d. nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimu, o ne nauja nusikalstama veika BK 75 straipsnio 4 dalies 4 punkto prasme. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kuriuo laisvės atėmimo bausmė atidėta BK 75 straipsnio pagrindu, taikytinos BK 75 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatos. Šiame punkte nurodoma, kad jei nuteistasis, kuriam atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės <...>, teismas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimu įspėja nuteistąjį, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas. Jei nuteistasis ir po įspėjimo toliau nevykdo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, teismas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą. Iš tokios baudžiamojo įstatymo formuluotės išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonės neįvykdymas negali būti pagrindas be nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos iniciatyvos iš karto pradėti baudžiamąjį persekiojimą pagal BK 243 straipsnį, skirti bausmę ir ją bendrinti pagal BK 64 straipsnio taisykles. Tokiu atveju nebūtų vykdomi baudžiamojo įstatymo (BK 75 straipsnio 4 dalies 3 punkto) reikalavimai. Kasatorius atkreipia dėmesį, kad jo elgesį kontroliuojanti institucija neinicijavo įspėjimo dėl galimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, jis nebuvo teismo įspėtas dėl to, kad nevykdo baudžiamojo poveikio priemonės.

9Kasatorius taip pat teigia, kad Panevėžio apygardos teismas nutartyje neteisingai pasisakė dėl BK 75 straipsnio 4 dalies 3 punkto netaikymo, neva šiuo metu BK 75 straipsnio redakcija blogina nuteistojo teisinę padėtį, todėl neturi grįžtamosios galios. Kasatoriaus nuomone, tame straipsnyje reglamentuojama atsakomybė už nustatytų pareigų ir paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymą, numatytos sąlygos nesunkina jo teisinės padėties, bet ją lengvina, nes konkrečiai nurodoma, jog dėl nevykdomos baudžiamojo poveikio priemonės pirmiausia asmuo teismo įspėjamas, o tik po to gali būti naikinamas bausmės vykdymo atidėjimas. Skunde akcentuojama, kad egzistuojantis tam tikras prieštaravimas baudžiamuosiuose įstatymuose tarp BK 243 straipsnio, 75 straipsnio 4 dalies 3 punkto ir 75 straipsnio 4 dalies 4 punkto turėtų būti aiškinamas kaltinamojo naudai. Tą patvirtina ir BK 73 straipsnio 2 dalies nuostata, kad baudžiamojo poveikio priemonės nesubendrinamos su bausmėmis ir vykdomos atskirai, ir BK 74 straipsnio 2 dalies nuostata, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal šio kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Iš tokių įstatymų formuluočių išplaukia, kad jei asmuo, kuriam atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, jos neįvykdo, tai, netgi pripažinus tokį asmenį kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo, jam nėra privaloma bausmes subendrinti ar, jas subendrinus, naikinti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Todėl, kasatoriaus manymu, teismas nepagrįstai taikė BK 75 straipsnio 4 dalies 4 punkto bei 64 straipsnio nuostatas ir, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 31 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėjo šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, nepagrįstai panaikino pirminiu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.

10Kasacinis skundas atmestinas.

11Dėl įrodymų vertinimo

12Kasatorius neigia teismo nustatytas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tvirtina jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo vairuoti kelių transporto priemones – nepažeidęs, o jo kaltumas nustatytas tik remiantis suinteresuotų liudytojų parodymais. Bylos medžiaga bei teismų sprendimai patvirtina, kad šie nuteistojo teiginiai nepagrįsti.

13Pabrėžtina, kad kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, nagrinėja bylą teisės taikymo aspektu, taigi iš naujo surinktų įrodymų nevertina, naujų faktinių aplinkybių nenustato. Kita vertus, jokių abejonių dėl teismų nustatytų faktinių aplinkybių išplėstinei teisėjų kolegijai nekilo. Priešingai nei teigia kasatorius, teismas savo išvadas dėl faktinių aplinkybių grindė leistinais, patikimais ir pakankamais įrodymais: liudytojų, tiesiogiai mačiusių, kaip kasatorius vairuoja transporto priemonę, parodymais; vaizdo įrašu, kuriame matyti, kaip į kasatorių panašus asmuo, prisiparkavęs prie parduotuvės, išlipa iš automobilio, nueina į parduotuvę, prie įėjimo pasisveikina su dviem vyrais, po to, išėjęs iš parduotuvės, vėl sėda į automobilį ir išvažiuoja; liudytojo, šiame vaizdo įraše atpažinusį save ir nuteistąjį, su kuriuo pasisveikino, parodymais; VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašu, patvirtinančiu dviejų automobilių, kuriuos vairavo nuteistasis, priklausymą jo motinai ir seseriai. Jokių abejonių dėl liudytojų parodymų patikimumo teismui nekilo. Kasatoriaus teiginiai dėl įrodymų neatitikimo įstatymo keliamų reikalavimų ir būtinumo imtis papildomų procesinių priemonių jiems patikrinti, neišplaukia iš bylos medžiagos. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina draudimo vairuoti transporto priemones pažeidimo faktą. Jokio pagrindo išvadai dėl įrodinėjimo tvarkos (BPK 20 straipsnis) nesilaikymo nėra.

14Dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo pagal BK 243 straipsnį

15Esminis kasatoriaus argumentas yra tai, kad baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimas turėjo sukelti BK 75 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytas teisines pasekmes, bet ne baudžiamosios atsakomybės taikymą pagal BK 243 straipsnį.

16BK 74 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal šio kodekso 243 straipsnį. BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Kita vertus, BK 75 straipsnio 4 dalies 3 punktas nustato kitus baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo be pateisinamos priežasties teisinius padarinius: teismas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimu įspėja nuteistąjį, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas. Jeigu nuteistasis toliau nevykdo teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, teismas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę. Sistemiškai aiškinant baudžiamojo įstatymo nuostatas, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai atskiriems bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo atvejams įstatymas numato kitus teisinius padarinius ir kai nėra teisinių kliūčių jiems taikyti. Kita vertus, nagrinėjamoje byloje kasatorius nuteistas pagal BK 243 straipsnį už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, paskirtą ne BK 75 straipsnio, bet BK 67 straipsnio 2 ir 3 dalių pagrindu, t. y. kartu su bausme.

17Bylos medžiaga rodo, kad nagrinėjamoje byloje tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai padarė išvadą, jog baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas nebuvo tiesiogiai siejamas su bausmės vykdymo atidėjimo sąlygomis, o jos nevykdymas – su BK 75 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytais teisiniais padariniais. Tokią teismų išvadą patvirtina šios aplinkybės: 1) Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 31 d. nuosprendžiu R. S. buvo nuteistas už nusikalstamą veiką, padarytą 2006 m. birželio 17 d., kai įstatymas dar nenumatė galimybės skirti baudžiamojo poveikio priemonę pagal BK 75 straipsnį (2004 m. liepos 5 d. redakcija); 2) Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 31 d. nuosprendyje nurodytas konkretus baudžiamojo poveikio priemonės (draudimo vairuoti kelių transporto priemones) paskyrimo pagrindas – BK 67 straipsnio 2 ir 3 dalys; 3) paskirto draudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas (treji metai) yra ilgesinis nei bausmės vykdymo atidėjimo terminas (dveji metai šeši mėnesiai). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad teismai, nagrinėjamoje byloje nesiedami R. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vengimo su BK 75 straipsnio 4 dalyje numatytais teisiniais padariniais bei taikydami BK 243 straipsnį, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė.

18Dėl paskirtos bausmės ir bausmių bendrinimo

19Kasatorius ginčija arešto bausmės (o ne baudos) paskyrimą kaip prieštaraujantį teisingumo principui. Šis teiginys nepagrįstas. Iš bylos medžiagos matyti, kad griežtesnės alternatyvos – arešto – paskyrimą lėmė tai, jog R. S. šį baudžiamąjį nusižengimą padarė būdamas teistas, bausmės vykdymo atidėjimo metu, o tai rodo jo nenorą taisytis ir vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus; jis praeityje teistas, baustas administracine tvarka, jo įvykdyta veika buvo tęstinė, susidėjusi iš keleto transporto priemonės vairavimo epizodų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti tokiu teismo sprendimu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylos medžiaga (b. l. 70-73) rodo, kad R. S. buvo daugybę kartų baustas administracine tvarka būtent už Kelių eismo taisyklių pažeidimus vairuojant transporto priemones. 2006 m. birželio 17 d. R. S., vairuodamas automobilį sunkaus girtumo būsenos (jo kraujyje buvo nustatyta 2,66 promilės etilo alkoholio), sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 31 d. nuosprendžiu už šią veiką R. S. buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 4 dalį, kartu su bausme paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams. Atsižvelgiant į neatsitiktinį R. S. padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo polinkį nesilaikyti eismo saugumo reikalavimų, minėta baudžiamojo poveikio priemonė turėjo svarbią prevencinę reikšmę, kad tokie atvejai nepasikartotų. Tai, kad R. S. nepaisė šio draudimo, parodė jo didelį neatsakingumą, nekritinį savo padaryto nusikaltimo vertinimą, niekinamą požiūrį į viešąją tvarką ir nukentėjusiąją, kuri dėl jo neatsakingo vairavimo anksčiau patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą. Esant tokioms aplinkybėms, kasacinio skundo argumentai dėl pernelyg griežtos bausmės paskyrimo laikytini nepagrįstais.

20Nepagrįsti ir kasatoriaus teiginiai, kad teismas neturėjo naikinti pirminiu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo. Nagrinėjamos bylos medžiaga rodo, kad, paskyręs arešto bausmę, teismas ją visiškai pagrįstai, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrino su 2008 m. liepos 31 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu R. S. paskirta ir neatlikta dvejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Prie šios bausmės iš dalies pridėjęs naujai paskirtą bausmę, vieną arešto parą prilygindamas vienai laisvės atėmimo dienai, teismas R. S. paskyrė galutinę dvejų metų keturių mėnesių penkiolikos dienų laisvės atėmimo bausmę. Be to, teismas nurodė, kad R. S. dar kartą atidėti bausmės vykdymo nėra pagrindo, nes jis bausmės vykdymo atidėjimo metu nerodė noro taisytis, vengė atlikti jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir taip padarė naują nusikalstamą veiką, todėl atlikti bausmę buvo paskirta atvirojoje kolonijoje. Konstatuotina, kad, taip spręsdamas, teismas įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmių skyrimą, bendrinimą ir jų vykdymo atidėjimą, nepažeidė. Pagrindo naikinti ar keisti teismų priimtų sprendimų nėra.

21Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

22Nuteistojo R. S. kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė... 2. Skundžiama ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 3. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Olego Fedosiuko pranešimą,... 4. R. S. nuteistas už tai, kad, būdamas Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008... 5. Kasaciniu skundu nuteistasis R. S. prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo... 6. Kasatorius tvirtina, kad nuteistas nepagrįstai, remiantis tik suinteresuotų... 7. Jei teismas nuspręstų, kad pirmosios instancijos nuosprendis teisėtas,... 8. Kasatoriaus nuomone, skiriant galutinę bausmę, BK 75 straipsnio 4 dalies 4... 9. Kasatorius taip pat teigia, kad Panevėžio apygardos teismas nutartyje... 10. Kasacinis skundas atmestinas.... 11. Dėl įrodymų vertinimo ... 12. Kasatorius neigia teismo nustatytas faktines nusikalstamos veikos padarymo... 13. Pabrėžtina, kad kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376... 14. Dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo pagal BK 243 straipsnį... 15. Esminis kasatoriaus argumentas yra tai, kad baudžiamojo poveikio priemonės... 16. BK 74 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam... 17. Bylos medžiaga rodo, kad nagrinėjamoje byloje tiek pirmosios, tiek... 18. Dėl paskirtos bausmės ir bausmių bendrinimo... 19. Kasatorius ginčija arešto bausmės (o ne baudos) paskyrimą kaip... 20. Nepagrįsti ir kasatoriaus teiginiai, kad teismas neturėjo naikinti pirminiu... 21. Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos... 22. Nuteistojo R. S. kasacinį skundą atmesti....