Byla 1A-81-843/2020
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu ir nubaustas:

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Cinino ir Dariaus Prankos, sekretoriaujant Loretai Davenienei, dalyvaujant prokurorei Ingridai Gureckienei, nuteistajam V. S. ir jo gynėjai advokatei Elenai Žilėnienei, nukentėjusiosios I. L. įstatyminei atstovei V. P., atstovui advokatui Vladislav Latušinskij, vertėjai Ingridai Petrulienei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu ir nubaustas:

3- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį ir paskirta 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda;

4- pagal BK 243 straipsnio 1 dalį ir paskirta 20 MGL (1000 Eur) dydžio bauda.

5Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, V. S. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir BK 243 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos tarpusavyje bausmių apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – 60 MGL (3000 Eur) bauda.

6Vadovaujantis BK 68 straipsniu, V. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vienerius metus naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

7Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš V. S. priteista 1161 Eur turtinės žalos.

8Nukentėjusiosios I. L. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jai priteista iš Lietuvos draudikų biuro 244,58 Eur turtinei žalai atlyginti bei 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

9Teisėjų kolegija

Nustatė

10I.

11Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

121.

13V. S. , vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET), dėl ko įvyko eismo įvykis, kuriame buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent, jis 2018 m. rugsėjo 5 d., apie 14.55 val., vairuodamas UAB ( - ) nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. ( - ) pažeidė KET 1-o priedo 105 ženklo, įspėjančio vairuotoją apie būsimą pavojingą kelio ruožą, ir įpareigojančio imtis atitinkamų atsargumo priemonių, įspėjimus, numatančius, kad tai yra „Kelio ruožas prie vaikų įstaigos (mokyklos, žaidimų aikštelės ir panašiai), kur važiuojamojoje dalyje gali būti vaikų“; KET 30 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių <...>, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti“; ir KET 31 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų“, t. y. važiavo ( - ) gatve, antra eismo juosta, kryptimi nuo ( - ) gatvės pusės link ( - ) gatvės, kelio atkarpa, kuri pažymėta kaip kelio ruožas prie vaikų įstaigos, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ties viešojo transporto sustojimu ( - ), buvo neatidus ir neatsargus, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, nesiėmė papildomų atsargumo priemonių esant blogam matomumui (stipriai lyjant lietui), kad įsitikintų, jog perėjoje nėra pėsčiojo, tęsdamas važiavimą įvažiavo į perėją, kai gretima dešine eismo juosta priekyje jo važiavęs automobilis sustojo prieš pėsčiųjų perėją, ir pervažiavo jo atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę pėsčiųjų perėja bėgusiai ir bandant sustoti perėjoje nugriuvusiai pėsčiajai I. L., gimusiai ( - ) m., koją. Eismo įvykio metu mažametei pėsčiajai I. L. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais savo veiksmais V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

142.

15Be to, V. S., žinodamas, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje, ir jam, vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 3 metus vairuoti visų rūšių transporto priemones, 2018 m. rugsėjo 5 d., apie 14.55 val., ( - ) gatvėje, vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. ( - ) ir taip tyčia vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Šiais savo veiksmais V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnio 1 dalyje.

16II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

173.

18Apeliaciniu skundu nuteistasis V. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, o civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus, nes eismo įvykis įvyko dėl nukentėjusiosios kaltės ir jos ypatingo neatsargumo. Skundas grindžiamas šiais argumentais.

193.1.

20BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. Apelianto teigimu, teismas privalėjo nustatyti, ar būtent jis nusižengė KET ir jeigu tai būtų konstatuota, ar pareiškėjo padaryti teisės pažeidimai buvo būtinoji eismo įvykio, kuriame buvo sužalota nukentėjusioji, kilimo sąlyga.

213.2.

22Pareiškėjo teigimu, KET 30 ir 31 punktų nuostatų pagrindu galima teigti, jog vairuotojui pareiga sustoti prieš pėsčiųjų perėją gali kilti tik dviem atvejais. Pirma, į bet kurią pareiškėjo važiavimo krypties juostą įėjus pėsčiajam. Antra, jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad jis važiavo antra eismo juosta, esant intensyviam eismui, dėl ko ne kartą lėtino greitį, pristabdė, tame tarpe ir prieš pat įvykį. Efektyviai stabdant jis turėjo techninę galimybę sustoti, tačiau nesustojo, nes pėstieji į pėsčiųjų perėję nebuvo įžengę. Be to, kai jis prilėtino greitį, greta važiuojantis D. B. automobilis tai pat dar nebuvo sustojęs ir pareiškėjas nebuvo įsitikinęs, kad jis apskritai sustos, nes tokios pareigos pagal KET 30 punktą nei jis, nei D. B. neturėjo. Nukentėjusioji pėsčioji su draugėmis tuo metu stovėjo, o jų ketinimų žengti į pėsčiųjų perėją jis negalėjo nuspėti. D. B. parodymai patvirtina, kad ji, pamačiusi prie perėjos laukiančias merginas, pati savo iniciatyva sustojo jų praleisti, nors jos nebuvo įžengusios į perėją. Apelianto teigimu, nors D. B. sustojusi KET nepažeidė, tačiau tai galėjo paskatinti nukentėjusią I. L. beatodairiškai įbėgti į perėją ir padaryti grubų KET pažeidimą.

233.3.

24Apelianto teigimu, jis iki pat pėsčiosios partrenkimo elgėsi dėmesingai, artėdamas prie pėsčiųjų perėjos greitį lėtino protingai. Maksimaliai stabdyti nebuvo jokio pagrindo, nes nei vieno pėsčiojo perėjoje nebuvo. Numatyti, kad šalia važiuojantis D. B. vairuojamas automobilis sustos, nesant jokio grėsmės eismo saugumui, o nukentėjusioji žaibiškai įbėgs į pėsčiųjų perėją, jis negalėjo. Skunde pažymima, kad nukentėjusioji pažeidė KET 44 punktą. Byloje nustatyta, kad I. L. įbėgo į perėją 14,4 km/h greičiu, tai yra 2-3 kartus greičiau nei vidutinis pėsčiojo greitis. Šiam gynėjo atliktam skaičiavimui pritarė ir ekspertas.

253.4.

26Pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių nustatyti, ar pareiškėjas turėjo techninę galimybę sustoti nuo tokios pareigos atsiradimo momento. Jo vertinimu objektyviai jis tokios galimybės neturėjo.

273.5.

28Skunde nurodoma, kad didelį nukentėjusiosios neatsargumą patvirtina byloje esanti specialisto išvada. Šioje išvadoje konstatuota, kad apelianto veiksmai, techniniu požiūriu, buvo pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui, o pėsčiosios bėgimas per perėją, techniniu požiūriu, buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu.

293.6.

30Skunde pažymima, jog pripažinus, kad KET pažeidė abu eismo įvykio dalyviai, tai yra pareiškėjas galimai pažeidė KET 31 punktą (nesustojo sustojus šalia važiavusiam D. B. automobiliui), o nukentėjusioji – KET 44 punktą (įžengė į važiuojamąją dalį neįsitikinusi, kad tai saugu), nebūtų pagrindo išvadai, kad jo padarytas pažeidimas sukėlė įvykusias pasekmes. Eismo įvykis nebūtų kilęs, jeigu I. L. nebūtų bėgusi per pėsčiųjų perėją, nes tuo momentu, kai pėsčioji pasiektų antrą eismo juostą, kurioje buvo pareiškėjo automoblis, šis jau būtų už perėjos ribų arba nukentėjusioji spėtų sustoti. Apelianto teigimu, kasacinio teismo praktikoje konstatuojama, kad, paprastai, paneigti pėsčiojo teisės būti perėjoje nėra galimybės, tačiau asmuo, nesilaikantis elementarių saugumo priemonių, už savo sužalojimus atsako pats.

313.7.

32Apeliaciniame skunde tai pat nesutinkama dėl BK 243 straipsnio taikymo pareiškėjui. Apeliantas teigia, kad pagal teismų praktiką, atsakomybė pagal minėtą teisės normą netaikoma tuomet, kai atskiriems bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo atvejams įstatymas numato kitus teisinius padarinius ir nėra teisinių kliūčių jiems taikyti (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-59/2012). Be to, pagal teismų praktiką vengimas atlikti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę turi būti sistemiškas arba piktybiškas. Vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų sukelti BK 74 straipsnyje 2 dalyje numatytų pasekmių ir suponuoti asmens traukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį. Pareiškėjo teigimu, teismų praktikoje vengimu pripažįstami tik tie atvejai, kai asmuo nevykdo ar netinkamai vykdo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę tik po bausmę vykdančios institucijos įspėjimo (Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-726-380/2014; Šiaulių apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-136-332/2017; 1A-29-316/2018). Nuo teismo nuosprendžio, kuriuo apeliantui skirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones draudimas, įsiteisėjimo iki 2018 m. rugsėjo 5 d. nelaimės pėsčiųjų perėjoje apeliantas transporto priemonių nevairavo, todėl vairavimas nelaimės dieną neturi būti vertinamas kaip sistemingas ar piktybiškas.

333.8.

34Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo priteista maksimali 3000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra nepagrįsta. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad nuosprendyje apžvelgtoje teismų praktikoje nukentėjusieji nebuvo kalti dėl savo sužalojimų. Šioje byloje konstatuota, kad I. L. beatodairiškas bėgimas per pėsčiųjų perėją yra priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu ir jo pasekmėmis, tai yra nukentėjusioji bent iš dalies kalta dėl savo sužalojimo. B. I. L. bėgimas, o ne ėjimas per perėją lėmė atsiradusius padarinius. Jeigu ji būtų ėjusi, tai būtų nespėjusi prieiti prie apelianto automobilio arba būtų spėjusi sustoti, kaip tai padarė šalia jos ėjusi draugė. Teismas turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 4 dalies nuostatomis.

353.9.

36Skunde nurodoma, kad remiantis išvardintomis aplinkybėmis spręstina, jog pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis yra neobjektyvus, įtakotas nukentėjusios amžiaus, todėl turi būti panaikintas ir apeliantas išteisintas.

374.

38Atsiliepimų į skundą negauta.

395.

40Teismo posėdžio metu apeliantas ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras ir nukentėjusiosios atstovai prašė skundą atmesti.

41III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

42Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

436.

44Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų, nenurodytų apeliaciniame skunde, bet turėjusių neigiamos įtakos nuteistajam, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Dėl BK 281 straipsnio 1 dalies taikymo

457.

46Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo V. S. padarytus KET 1-o priedo 105 ženklo įspėjimų, 30 ir 31 punkto reikalavimų pažeidimus, tyrė, vertino ir konstatavo jų sąsajas su kilusiu eismo įvykiu, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios I. L. sveikata, padarytus pažeidimus pagrįstai pripažino būtinąja eismo įvykio kilimo sąlyga.

478.

48Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad V. S. nepažeidė kaltinime nurodytų KET 30 punkto reikalavimų, nes neturėjo pareigos sustoti pėsčiajai dar neįžengus į perėją, jos tolimesnio elgesio apeliantas negalėjo nuspėti, o šiai įbėgus į perėją jau nebeturėjo techninių galimybių laiku sustoti, todėl dėl kilusio eismo įvykio kalta pati nukentėjusioji. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks V. S. kaip vairuotojui, artėjančiam prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, tenkančių pareigų bei kilusį eismo įvykį sąlygojusių priežasčių aiškinimas yra per siauras ir nepagrįstas. Apelianto akcentuojamos jam tenkančios pareigos sustoti prieš pėsčiųjų perėją įvykdymo galimybės negali būti vertinamos atsietai nuo kitų reikalavimų, numatytų tiek minėto KET 1-o priedo 105 ženklo, tiek to paties 30 punkto bei 31 punkto dispozicijose, laikymosi galimybių vertinimo.

499.

50Kaip matyti iš papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 12-14), 67 m atstumu iki pėsčiųjų perėjos, kurioje įvyko nagrinėjamas eismo įvykis, stovėjo KET 1-priedo 105 įspėjamasis kelio ženklas „Vaikai“, įspėjantis apie kelio ruožą prie vaikų įstaigos (mokyklos, žaidimų aikštelės ir panašiai), kur važiuojamojoje dalyje gali būti vaikų. Apeliantas patvirtino matęs šį kelio ženklą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, įvykis įvyko pirmąją rugsėjo savaitę, dienos metu, kuomet yra padidinta pradėjusių naujus mokslo metus moksleivių buvimo važiuojamojoje kelio dalyje ir eismo įvykių rizika. Šios aplinkybės turėjo įtakoti padidintą V. S. kaip vairuotojo atidumą esant minėto kelio ženklo įspėjimui. Be to, tiek iš byloje esančios pažymos apie hidrometeorologines oro sąlygas, tiek iš vaizdo įrašo, tiek iš įvykyje dalyvavusių asmenų parodymų seka, kad įvykio meto lijo, eismas buvo intensyvus, pirma eismo juosta pirmiau V. S. vairuojamo automobilio, važiavusio antra eismo juosta, važiavo keli automobiliai, tarp jų ir liudytojos D. B. vairuojamas automobilis VW Jetta. Pastarasis savimi užstojo apeliantui dalį vaizdo į gatvės dešinį kelkraštį. Šios aplinkybės neabejotinai apsunkino V. S. galimybę pastebėti dešiniame kelkraštyje galinčius būti pėsčiuosius, tarp jų ir vaikus, į ką vairuotojas, matęs minėto 105 kelio ženklo įspėjimą, turėjo atsižvelgti iš anksto imdamasis papildomų atsargumo priemonių ir, visų pirma, sulėtindamas greitį. Nežiūrint to, iš vaizdo įrašo ir paties V. S. paaiškinimų seka, kad jis, pravažiavęs minėtą 105 kelio ženklą, greičio nesumažino (automobilio „Stop“ žibintai įsijungę nebuvo), iš ko spręstina, kad į kelio ženklo įspėjimą atsižvelgta nebuvo, nors tokią pareigą ir galimybę V. S. turėjo.

5110.

52Įvykio dieną galiojusios redakcijos KET 30 punktas numatė, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių <...> esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti. KET 31 punktas numatė, kad jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų.

5311.

54Iš minėtame vaizdo įraše fiksuotų automobilių VW Jetta ir VW Passat „Stop“ žibintų įsijungimo momentų matyti, kad V. S. nesumažino važiavimo greičio ne tik pravažiavęs 105 kelio ženklą, bet ir tuomet, kai artėjant prie pėsčiųjų perėjos pradėjo stabdyti pirma eismo juosta važiavęs liudytojos D. B. vairuojamas automobilis. Iš vaizdo įrašo bei specialisto išvados taip pat matyti, kad automobiliui VW Jetta pradėjus stabdyti, gretima antra eismo juosta važiavęs V. S. buvo nuo jo atsilikęs tokiu atstumu, kad būdamas reikiamai atidus galėjo pastebėti įsijungusius VW Jetta „Stop“ žibintus. Be to, jis turėjo pastebėti ir pradėjusį sparčiai mažėti atstumą tarp šio ir savo automobilio. Vaizdo įrašo duomenimis atstumas iki artėjančios pėsčiųjų perėjos tuo metu buvo pakankamas tam, kad automobilis sustotų iki jos, ką patvirtina sekęs automobilio VW Jetta pilnas sustojimas prieš perėją. Taigi, V. S., žinodamas minėtus KET 30 bei 31 punktų reikalavimus, esant jau minėtam kelio ženklo 105 įspėjimui bei jau aptartoms oro ir eismo sąlygoms, apsunkinančioms jo galimybę pastebėti į pėsčiųjų perėją galinčius įžengti pėsčiuosius, artėdamas prie pėsčiųjų perėjos ir automobiliui VW Jetta pradėjus stabdyti turėjo suvokti kylančią riziką ir būtinybę imtis papildomų atsargumo priemonių tam, kad galėtų sustabdyti savo automobilį prieš pėsčiųjų perėją, jei į ją įžengtų pėstysis, arba jei stabdantis automobilis VW Jetta sustotų prieš pėsčiųjų perėją. T. V. S. tokių priemonių nesiėmė, savalaikiai ir efektyviai mažinti greičio nepradėjo. Vaizdo įrašo ir specialisto išvadoje pateiktų skaičiavimų duomenys leidžia spręsti, kad V. S. vairuojamo automobilio „Stop“ žibintai užsidegė 1,5 s vėliau, nei automobilio VW Jetta. Be to, iš vaizdo įrašo matyti, kad jo stabdymas nebuvo nuoseklus, nes užsidegę „Stop“ žibintai netrukus išsijungė, o V. S. automobilis, nors ir sulėtinęs greitį, važiavo toliau ir tuomet, kai automobilis VW Jetta visiškai sustojo prieš pėsčiųjų perėją. Byloje surinkti įrodymai taip pat patvirtina, kad V. S. vairuojamas automobilis įvažiavo į pėsčiųjų perėją tuo metu, kai pėsčioji I. L. jau buvo joje, tokiu būdu jos nepraleisdamas. Be to, V. S. įvažiavus į pėsčiųjų perėją, tuo metu pirma eismo juosta važiavęs automobilis VW Jetta jau buvo pilnai sustojęs prieš ją. Tokiu būdu apeliantas pažeidė minėtus KET 30 ir 31 punktų reikalavimus, nes neįvykdė juose numatytų jam tenkančių pareigų, nors tokią galimybę būdamas reikiamai atidus ir rūpestingas turėjo.

5512.

56Vertindamas apeliacinio skundo argumentus, ar nustatyti V. S. padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji kilusio eismo įvykio, kurio metu nesunkiai sutrikdyta I. L. sveikata, sąlyga, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skunde nurodyti I. L. veiksmai, o būtent bėgimas pėsčiųjų perėja, neabejotinai vertintini kaip itin lengvabūdiški, apsunkinantys vairuotojo galimybę laiku pastebėti pėsčiųjų perėjoje esantį pėstįjį. Specialisto išvadoje konstatuota, kad nukentėjusiosios bėgimas buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu, tačiau šioje išvadoje tai pat konstatuota, kad pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui buvo V. S. veiksmai. Tą patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Bėgimas per pėsčiųjų perėją nelaikytinas aplinkybe, kuri panaikina vairuotojo pareigą elgtis rūpestingai artėjant prie pėsčiųjų perėjos. Nukentėjusiosios veiksmai šioje situacijoje negali būti traktuojami kaip lygiaverčiai pareiškėjo padarytam teisės pažeidimui. Byloje neginčijamai įrodyta, kad nukentėjusioji kirto gatvę, pažymėtą įspėjamuoju ženklu, per pėsčiųjų perėją, sustojus pirmoje juostoje važiavusiam automobiliui. Kaip konstatuota aukščiau, važiuodamas matymą apsunkinančiomis ir stabdymo laiką prailginančiomis oro sąlygomis, pravažiavęs įspėjantį kelio ženklą „Vaikai“ ir artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, dešinį kelkraštį užstojant kitai transporto priemonei, pradėjusiai stabdyti, V. S. privalėjo imtis papildomų atsargumo priemonių ir sulėtinti automobilio greitį tiek, kad galėtų bet kada jį visiškai sustabdyti, jei į pėsčiųjų perėją įžengtų pėstysis ar pirmoje eismo juostoje prieš pėsčiųjų perėją sustotų automobilis VW Jetta. V. S. privalėjo ir galėjo pakankamai sulėtinęs savo vairuojamo automobilio greitį sustoti prieš pėsčiųjų perėją tiek nukentėjusiajai einant pėsčiųjų perėja, tiek bėgant, tiek tuo atveju, jei pėsčiosios perėjoje nebūtų buvę visai. Esamoje situacijoje vėl pradėti važiuoti ir kirsti pėsčiųjų perėją V. S. galėjo tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. V. S. ėmusis reikiamų atsargumo priemonių ir sustabdžius vairuojamą automobilį iki perėjos ribos, I. L. bėgimas perėja eismo įvykio nebūtų sukėlęs. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad būtinoji eismo įvykio kilimo sąlyga buvo ne I. L., o būtent V. S. veika – nepakankamas atsargumas, rūpestingumo stoka, vėlyvas ir nepakankamas, pažeidžiantis minėtus KET reikalavimus automobilio stabdymas ties pėsčiųjų perėja, kuri su kilusiais padariniais, tai yra eismo įvykio kilimu bei I. L. padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu, sietina tiesioginiu priežastiniu ryšiu. BK 281 straipsnio 1 dalyje aprašyta nusikalstamos veikos sudėtis konstatuota teisėtai ir pagrįstai. Kartu pabrėžtina, kad į aplinkybę, jog nukentėjusiosios veiksmai iš dalies lėmė padarinių atsiradimą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė nustatydamas neturtinės žalos dydį. Dėl priteistos neturtinės žalos dydžio

5713.

58Apeliaciniame skunde nesutinkama su priteistos neturtinės žalos dydžiu. Pareiškėjo teigimu, 3000 Eur suma yra nepagrįsta, nes nukentėjusios veiksmai taip pat iš dalies lėmė padarinių atsiradimą. Teisėjų kolegija su šiuo teiginiu nesutinka. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis nėra kaltininko nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Juo siekiama teisingai kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tad teismas dėl materialinės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio turi spręsti aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Pažymėtina ir tai, kad teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, ignoruojant kitus, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį.

5914.

60Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino visus priteistinos neturtinės žalos dydį įtakojančius kriterijus, dėl kiekvieno iš jų argumentuotai pasisakydamas. Teismas įvertino tiek priteistino žalos atlyginimo didinimą, tiek mažinimą sąlygojusias aplinkybes, tame tarpe ir nustatytą nukentėjusios veiksmų įtaką eismo įvykio kilimui. Teismų praktikos kriterijus buvo tik vienas iš daugelio, į kuriuos atsižvelgta, be to ir juo vadovautasi tinkamai.

6115.

62Pirmosios instancijos teismas ginčijamame nuosprendyje nurodė, kad teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 281 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis paprastai svyruoja nuo 580 Eur iki 3000 Eur (kasacinės nutartys Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017 ir kt.), tačiau yra atvejų, kai tokiose eismo įvykių bylose nukrypstant nuo minėtos praktikos ribų priteisiamas ir didesnis neturtinės žalos dydis (kasacinės nutartys Nr. 2K-141/2013, 2K-551/2013, 1A-198-360/2015). Išanalizavus tiek teismo įvardytą, tiek ir naujausią teismų praktiką, kuri labiau atspindi nuolat besikeičiančius šalies ekonominius rodiklius, darytina išvada, kad šios kategorijos nusikalstamų veikų bylose paprastai priteisiamos neturtinės žalos dydis didėja (Klaipėdos apygardos teismo nutartys Nr. 1A-331-174/2016 (nustatytas neturtinės žalos dydis – 6800 Eur), 1A-3-557/2018 (3000 Eur), 1A-170-417/2019 (4300 Eur), Kauno apygardos teismo nutartys 1A-212-290/2018 (3400 Eur), 1A-578-966/2019 (4000 Eur), Šiaulių apygardos teismo nutartis 1A-325-744/2019 (5000 Eur)). Be to, pastarosiose dvejose nutartyse buvo nagrinėti atvejai, kuomet nukentėjusiojo veiksmai taip pat buvo siejami su eismo įvykio kilimo priežastimis.

6316.

64Apibendrinant teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagrįstai atsižvelgė į teismų praktikoje nurodytas neturtinės žalos dydžio nustatymo ribas, nuo jų nenukrypo, nustatytas artimesnis maksimaliam neturtinės žalos dydis buvo objektyviai pagrįstas atsižvelgus į šioje byloje individualiai nustatytas aplinkybes, sietinas su nukentėjusiajai kilusiomis pasekmėmis sveikatai ir gyvenimo kokybei. Pagrindo mažinti priteistos neturtinės žalos dydį nėra. Dėl BK 243 straipsnio taikymo

6517.

66Skunde nesutinkama dėl BK 243 straipsnio taikymo nagrinėjamu atveju. Apeliantas nurodo, kad šios teisės normos inkriminavimui būtinas veikos sistemiškumas bei piktybiškumas, ko šiuo atveju nėra. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais sutinka.

6718.

68Teismų praktikoje taikant BK 243 straipsnį pabrėžiama, kad vienas iš kriterijų, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą. Be to pripažįstama, kad sistemiškai aiškinant baudžiamojo įstatymo nuostatas, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai atskiriems bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo atvejams įstatymas numato kitus teisinius padarinius ir kai nėra teisinių kliūčių jiems taikyti. Šiame kontekste pažymėtina, kad už transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje. Todėl tais atvejais, kai asmens, pažeidusio draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, veiksmų nėra pagrindo laikyti tiek pavojingais, kad būtų pagrindas taikyti jo atžvilgiu baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį, svarstytina dėl to asmens atsakomybės pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018).

6919.

70Tebesiformuojančioje ir palyginti negausioje teismų praktikoje šiuo metu dar nėra išplėtotas sistemingumo kaip BK 243 straipsnyje numatytos veikos požymio aiškinimas jį apibrėžiant konkrečiau. Paminėtina, kad kaip sisteminga veika, atitinkanti šiai nusikalstamai veikai taikomą pavojingumo kriterijų, buvo pripažinti atvejai, kuomet asmuo esant paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei – teisės vairuoti transporto priemones atėmimui – vairavo automobilį penkis kartus (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-59/2012), tris kartus (Šiaulių apygardos teismo nuosprendis Nr. 1A-238-744/2019). Ir atvirkščiai, sistemingumo požymio nebuvimas pripažintas tais atvejais, kuomet asmuo tik 1-2 kartus nevykdė jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės, tai yra vairavo be teisės vairuoti transporto priemones (kasacinė nutartis 2K-254-511/2018, Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. 1S-147-309/2019, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. 1S-36-468/2019, 1S-310-891/2019, 1A-322-468/2019, 1A-296-468/2019, 1A-38-497/2020, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-405-594/2019). Šiuo atveju lyginamuoju aspektu atsižvelgtina ir į sistemingumo požymio konkretesnį aiškinimą kitose nusikalstamų veikų sudėtyse. Pavyzdžiui, aiškinant BK 145 straipsnio 2 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos sudėtį, pripažįstama, kad sistemingo bauginimo požymis objektyviai reikalauja bent trijų bauginančio pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, nelabai ilgą laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-341/2010, 2K-121-677/2015, 2K-327-326/2016, 2K-90-689/2018, 2K-269-895/2018).

7120.

72Ginčijamu nuosprendžiu pripažinta, kad V. S. padarė BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, nes žinodamas, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje, ir jam, vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 3 metus vairuoti visų rūšių transporto priemones, 2018 m. rugsėjo 5 d., apie 14.55 val., ( - ) gatvėje, vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. ( - ) ir taip tyčia vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Būtent toks kaltinimas V. S. buvo suformuluotas ir kaltinamajame akte. Tačiau pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas inkriminuotos nusikalstamos veikos sistemingumo požymį, vertino ir V. S. 2017-01-17 bei 2018-10-21 padarytus administracinius nusižengimus vairuojant transporto priemones. Pastarosios veikos nėra minimos nei kaltinamajame akte, nei nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, nei nuosprendžiu konstatuotose faktinėse aplinkybėse. Tokiu būdu buvo pažeistos BPK 255 straipsnio 1 dalyje numatytos bylos nagrinėjimo ribos bei asmens teisė į gynybą. Vadovaujantis BPK 256 straipsnio nuostatomis kaltinime nurodytos veikos esminės faktinės aplinkybės teisme gali būti keičiamos, tame tarpe ir jas praplečiant, tačiau tai padaryta nebuvo.

7321.

74Be to, šiuo atveju turi būti atsižvelgta ir į tai, kad pirmosios instancijos teismo minimas 2017-01-17 padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 417 straipsnio 2 dalyje, buvo įvykdytas tuomet, kai Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nuosprendis, kuriuo V. S. ir buvo paskirta kaltinime minima baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 3 metus vairuoti visų rūšių transporto priemones, dar nebuvo įsiteisėjęs. Minėtas nuosprendis įsiteisėjo tik 2017-11-02 ir tai V. S. neabejotinai buvo žinoma, nes byla apeliacine tvarka nagrinėta būtent pagal jo apeliacinį skundą. Esant tokiai situacijai 2017-01-17 nusižengimas, nors ir neigiamai charakterizuoja asmenį, tačiau negali būti vertinamas kaip padarytas sistemingai vengiant vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, kurios paskyrimas tuo metu net nebuvo įsiteisėjęs. Kaip dalis nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, negali būti vertinamas ir pirmosios instancijos teismo minimas V. S. 2018-10-21 padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 417 straipsnio 3 dalyje, nes ši veika padaryta po kaltinime įvardijamos vengimo vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę datos, tai yra po 2018-09-05. Kaip jau buvo minėta, kaltinimo ribos gali būti praplečiamos, tačiau net ir tokiu atveju minėtų dviejų atvejų konstatavimas tiek pagal esamą aukščiau minėtą teismų praktiką, tiek pagal nustatytas šių veikų aplinkybes, negali būti vertinamas kaip pakankamas tam, kad būtų konstatuotas veikos sistemingumo, piktybiškumo požymis, būtinas konstatuojant BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

7522.

76Remiantis išdėstytais argumentais skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria V. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 243 straipsnio 1 dalyje, naikinama, V. S. pagal šį kaltinimą išteisinant, nesant padarytai veikai, turinčiai nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Tuo pačiu naikintina ir nuosprendžio dalis, kuria spręstas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir BK 243 straipsnio 1 dalį skirtų bausmių subendrinimo taikant BK 63 straipsnio 1, 2 dalių, 5 dalies 1, 2 punktus klausimas. Dėl proceso išlaidų

7723.

78Nukentėjusios I. L. atstovas advokatas Vladislav Latušinkij apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateikė mokėtojos G. G. mokėjimo nurodymą dėl 400 Eur sumokėjimo už advokato paslaugas teisme. Prašymas priteisti šias išlaidas nepateiktas, detalesnių duomenų, kam šios išlaidos turėtų būtų priteistos, taip pat kaip mokėtoja G. G. sietina su šios bylos proceso dalyviais ir nagrinėjama byla, nenurodyta. Todėl apeliacinės instancijos teismas šių išlaidų priteisimo klausimo nenagrinės. Pažymėtina, kad šis klausimas gali būtų sprendžiamas BPK 361 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

79Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

80nuteistojo V. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

81Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nuosprendį pakeisti:

82nuosprendžio dalį, kuria V. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė, panaikinti ir V. S. pagal šį kaltinimą išteisinti nesant padarytai veikai, turinčiai nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

83nuosprendžio dalį, kuria spręstas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir BK 243 straipsnio 1 dalį skirtų bausmių subendrinimo taikant BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1, 2 punktus klausimas, panaikinti.

84Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

85Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281... 4. - pagal BK 243 straipsnio 1 dalį ir paskirta 20 MGL (1000 Eur) dydžio bauda.... 5. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, V. S.... 6. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, V. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė... 7. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir... 8. Nukentėjusiosios I. L. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jai... 9. Teisėjų kolegija... 10. I.... 11. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės... 12. 1.... 13. V. S. , vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo... 14. 2.... 15. Be to, V. S., žinodamas, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio... 16. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai... 17. 3.... 18. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto... 19. 3.1.... 20. BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl... 21. 3.2.... 22. Pareiškėjo teigimu, KET 30 ir 31 punktų nuostatų pagrindu galima teigti,... 23. 3.3.... 24. Apelianto teigimu, jis iki pat pėsčiosios partrenkimo elgėsi dėmesingai,... 25. 3.4.... 26. Pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių nustatyti, ar pareiškėjas... 27. 3.5.... 28. Skunde nurodoma, kad didelį nukentėjusiosios neatsargumą patvirtina byloje... 29. 3.6.... 30. Skunde pažymima, jog pripažinus, kad KET pažeidė abu eismo įvykio... 31. 3.7.... 32. Apeliaciniame skunde tai pat nesutinkama dėl BK 243 straipsnio taikymo... 33. 3.8.... 34. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo priteista maksimali 3000 Eur... 35. 3.9.... 36. Skunde nurodoma, kad remiantis išvardintomis aplinkybėmis spręstina, jog... 37. 4.... 38. Atsiliepimų į skundą negauta.... 39. 5.... 40. Teismo posėdžio metu apeliantas ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą... 41. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 42. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies... 43. 6.... 44. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio... 45. 7.... 46. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde,... 47. 8.... 48. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad V. S. nepažeidė kaltinime nurodytų... 49. 9.... 50. Kaip matyti iš papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b. l.... 51. 10.... 52. Įvykio dieną galiojusios redakcijos KET 30 punktas numatė, kad artėdamas... 53. 11.... 54. Iš minėtame vaizdo įraše fiksuotų automobilių VW Jetta ir VW Passat... 55. 12.... 56. Vertindamas apeliacinio skundo argumentus, ar nustatyti V. S. padaryti KET... 57. 13.... 58. Apeliaciniame skunde nesutinkama su priteistos neturtinės žalos dydžiu.... 59. 14.... 60. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos... 61. 15.... 62. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame nuosprendyje nurodė, kad teismų... 63. 16.... 64. Apibendrinant teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas,... 65. 17.... 66. Skunde nesutinkama dėl BK 243 straipsnio taikymo nagrinėjamu atveju.... 67. 18.... 68. Teismų praktikoje taikant BK 243 straipsnį pabrėžiama, kad vienas iš... 69. 19.... 70. Tebesiformuojančioje ir palyginti negausioje teismų praktikoje šiuo metu dar... 71. 20.... 72. Ginčijamu nuosprendžiu pripažinta, kad V. S. padarė BK 243 straipsnyje... 73. 21.... 74. Be to, šiuo atveju turi būti atsižvelgta ir į tai, kad pirmosios... 75. 22.... 76. Remiantis išdėstytais argumentais skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria V.... 77. 23.... 78. Nukentėjusios I. L. atstovas advokatas Vladislav Latušinkij apeliacinės... 79. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3... 80. nuteistojo V. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 81. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nuosprendį pakeisti:... 82. nuosprendžio dalį, kuria V. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą... 83. nuosprendžio dalį, kuria spręstas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir BK 243... 84. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 85. Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos....